Vatikanas

Turinys

ĮvadasValstybės istorijaVidinis valdymasPolitinis valdymasVatikanas- valstybė- muziejusIšvadosLiteratūros sąrašas

Vatikanas

Valstybinis herbas Valstybės vėliava

(oficialiai Stalo della Citta del Vaticano)Plotas: 0,44km;Gyventojų skaičius: apie 1 tūkstantį žmonių;Oficiali kalba: lotynų;Valiuta: itališka lyra;Valdymo forma: teokratinė monarchija;Pagrindinis valdytojas: popiežius.

1.Įvadas

Italijoje, rytų centriniame Romos miesto rajone, randasi valstybė- miestas Vatikanas. Ši maža miesto dalis neturi nei fabrikų, nei gamyklų. Tačiau, tai visiškai unikali valstybė, turinti valdžią katalikiškame pasaulyje. Vatikanas valdo pagal savo sudaryta valdžią, saugo daug nacionalinių tradicijų ir yra vienas is didžiausių eksponatinių muziejų pasaulinės kultūros.

Ši valstybėlė tarsi pasaulinės katalikiškos bažnyčios centras, taip pat yra popiežiaus rezitencija. Būtent čia susipina šiuolaikiško miesto gyvenimas su ramiu religingu senovės pasauliu. Akivaizdu, kad ši valstybė reikalauja būti smulkiau išnagrinėta.

Vatikanas turi savo herbą, himną, valiutą, spaudą, pašto ženklus, žandarmerijos gvardiją, savo monarchą- popiežių. Pagrindinė Vatikano funkcija- religinė veiklos sfera. Visame pasaulyje katalikų yra apie 600- 700mln. žmonių, o bažnyčios tarnautojų suskaičiuojama 400tūkst. žmoniu ir daugiau vieno milijono vienuolynų ordinų. Ypač daug katalikų Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse.

Išsidėstymas katalikiškų bažnyčių pasaulyje

Apskritis Tikinčiųjų (mln. žmonių) 1. Visas pasaulis 1. Еuropa 1. Амеrika 1. Аzija 1. Аfrika 1. Аustralija 1. Окeanija 612 249 282 44 33 4 3.5 2. Valstybės istorija

Prieš apytiksliai 2000 metų, mažame judėjiškame miestelyje gyveno Juozapo ir Marijos šeima, kurioje gimė berniukas vardu Jėzus. Būtent šis įvykis išrutuliojo naują religiją- krikščionybę. Šios religijos pagrindas yra tikėjimas į vieną Dievą, kuris sudaro sanderį su savo išrinktąja tauta- žydais. Vientisinė krikščioniška religija gyvavo iki pat XI amžiaus. Šiame amžiuje Romos- Katalikų bažnyčia priėmė Šventos Trejybės įstatymą. Čia ir buvo “Didžiojo atsiskyrimo” priežastis. Italijos šiaurėje krikščioniškos bažnyčios buvo vadinamos stačiatikių bažnyčios, o visos pietų, priklausančios Romai, tapo Romos- Katalikų arba paprasčiausiai katalikiškos bažnyčios.

Šiuolaikiniame pasaulyje Romos- Katalikų bažnyčioje suskaičiuota apie 900mln. pasekėjų, kai tuo tarpu kitų krypčių krikščionybė(stačiatikybė, protestantizmas) turi žymiai mažiau. Katalikiškose bažnyčiose visa valdžia yra suteikta popiežiui, kuris taip vadinamas Romoje nuo III- IV amžiaus. Nuo VI amžiaus ši sąvoka įsitvirtino pagrindinėje krikščionybės bendruomenėje Romoje, kuri vadinosi „amžinas miestas”. Romos gyventojai vadindami save „Dievo apaštalais žemėje”, save laikė previligijuotoje padėtyje, pretenduodami į garbingą ir juridinę pirmenybę visose krikščioniškose bažnyčiose. Iš Romos po visą Europą išsikerojo „voratinklis” visagalių krikščioniškų vienuolynų, kurie priklausė popiežiui, o ne vietiniai feodaliniai valdžiai. Kūrėsi ir aktyviai veikė karo- religiniai ordinai.. Tuo tarpu kai vyko prancūzų – prūsų karas 1870- 1871 metais, iš popiežiaus bažnytinės apskrities buvo išvesta prancūzų popiežiaus gvardija ir savarankiška jo valstybė nebegyvavo. Sostinė popiežiaus valstybės, Roma, tapo Italijos sostinė ir kartu su bažnytine teritorija įėjo į Italijos valstybės sudėtį. Tik 1929 metais popiežiui Pijui XI pavyko pasirašyti su fašistiniu režimu sutarti, kurį nustatytų popiežiaus sritis teritorijoje, kurioje buvo įkurtas šventas miestas- valstybė Vatikanas.

3. Vidinis valdymas

Mūsų laikais Vatikanas, tarptautinis katalikiškos bažnyčios centras ir popiežiaus rezidencija, yra tik mažytė valstybė Italijos sostinėje, Romos centre. Vatikano valstybės plotas- 440 hektaro. Ją sudaro apie tūkstantis gyventojų, aikštė, šventykla šv. Petro, popiežiaus rūmai, sodai ir priestatai. Taip pat eilė bažnyčiū ir pastatų išsidėstytų skirtingose Romos dalyse ir jos apylinkėse.

Vatikano valstybės planas

4. Politinis valdymas

Visišku Vatikano monarchu laikomas popiežius, kuris tvarko visus įstatymus, vykdo teisingumą. Popiežių renka iki gyvos galvos kardinolų kolegija. Jis turi būti katalikiško tikėjimo.

Rinkimai vyksta Vatikane- žymiuose Apaštalų rūmuose, kurie išpuošti pačio Mikelandželo piešiniais. Tradiciškai popiežiaus rinkimų procesas vyksta izoliuotose patalpose. Visi įėjimai yra uždaromi (ankščiau kardinolus tiesiog užmurydavo per rinkimus). Kardinolai, jų pačių sekretoriai ir aptarnavimo personalas taip pat izoliuojamas nuo išorinio pasaulio iki tol, kol nesibaigia naujo popiežiaus rinkimai. Apie rezultatus Romos gyventojai sužino atėję į aikštę priešais rūmus ir žiūrėdami į virstančius dūmus iš kamino. Juoda dūmų spalva ( kartu su biuleteniais deginami šiaudai) reiškia, kad eilinis balsavimo turas niekam iš kandidatų nebuvo sėkmingas; baltas dūmas (deginami tik biuleteniai)- išrinktas naujas popiežius. Ši savotiška Viduramžių tradicija išliko iki mūsų dienų. Tokiu būdu norisi pabrėžti, kad Vatikanas turi savo visišką unikalų valstybės valdymą.

Popiežius Jonas Paulius II

Kaip nepriklausoma valstybė, Vatikanas apsikeičia diplomatiniais atstovais su kitomis šalimis. 1968m. daugiau nei 60 valstybėms buvo nusiųsti skirtingų rangų ir statusų popiežiaus diplomatai. Jo paties būstinėje pristatytos 60 valstybių vyriausybės. Įdomu, kad Italija ir Vatikanas taip pat apsikeičia ambasadoriais. 20 valstybėse, tame tarpe D. Britanijoje ir USA, Vatikanas turi atstovybes, kurios nėra diplomatinio charakterio, o prie tarptautinių organizacijų, taip pat ir OOH, JUNESKO – pastovius stebėtojus. Vatikanas diplomatinius santykius palaiko ir tarp Kubos. 1966m. tarp Vatikano ir buvusios Jugoslavijos buvo pasiekta sutartis dėl atstovų siuntimo Belgrade ir Vatikane. 1964m. buvo pasirašyta sutartis tarp Vatikano ir Vengrijos.

5. Vatikanas- valstybė- muziejus

Vatikano žemė laikoma šventa. Manoma, kad čia žydi, auga viskas, kas pasodinama. Vatikano sodai yra neįprasti. Čia auga tūkstančiai augalų, kurie surinkti iš viso pasaulio. Botanikos sodo garbė- trys relikviniai kiniečių medžiai. Pačioje Kinijoje toks medis liko vienetiniame egzemplioriuje. Šiuos sodus prižiūri 36 sodininkai, iš kurių vienas gyvena jo teritorijoje.

Vatikano miestas prasideda nuo šv. Petro šventyklos, kuri stovi didžiulėje apvalioje aikštėje. Ši šventykla buvo nuspresta statyti šioje vietoje jau 324m., kur buvo kankinamas šv. Petras. Barbarai nukryžiavo jį žemyn galva. Tuomet šv. Petrui buvo 95 metai. Šventyklą, kurią lanko turistai, nėra pirmas pastatas šioje vietoje, tačiau jis yra gerbiamas. Šis pastatas pastatytas 1506m.. Pirmas šios šventyklos projektas priklausė architektui Bromartui. Ištobulino Mikelandželas su Rafaeliu. Kupolas pakeltas 132m aukščio ir laikomas šedevru tiek architektūroje,tiek tapyboje. Šios idėjos autorius yra Mikelandželas, kuriam tada buvo 72 metai. Tai buvo jo paskutinis darbas. Įdomu, kad kasinėjant šventyklos rūsius, giliai po grindimis 1940m. buvo aptikta karstavietė. Tikintieji yra įsitikinę, kad tai ir yra visagališka jėga šv. Petro- raktų saugotojo nuo Rojaus. Apaštalo kapas- tai tikinčiųjų vieta iš viso pasaulio. Yra tikima, kad, jei patrinus kokiu daiktu į patį antkapį – jis tampa talismanu- saugotoju. Pačioje šventykloje yra sėdinčio šv. Petro skulptūra. Turistai stovi eilėse, kad prisiliestų prie jo dešinės pėdos. Manoma, kad tokiu būdu šventasis atleidžia prisilietusiajam visas nuodėmes. Šventykla saugo vertingas visai žmonijai skulptūras. Viena iš jų – “Pjeta” Mikelandželo. Jam buvo 24 metai, kai sukūrė šią kompoziciją. Šventa Marija ant kelių laiko savo sūnaus Kristaus atšalusį kūną. Tai pirmas darbas didžiojo meistro ir vienintelis, kur yra paliktas jo parašas. Visi likusieji darbai buvo atpažįstami pagal jam būdingus stiliaus bruožus. Ant šio darbo jaunasis Mikelandželas pasirašė dėl savo savimeilės. Skulptūrų žinovai priskirdavo ši darbą prie populiariausių to meto kūrėjams. Visi vaiksščiojo ir žavėjosi, bet ne kūrinio autoriumi, o kitais. Vien naktį skulptorius prasmuko į šventyklą ir iškalė savo “nemirtingą” vardą. Dabar ši
maža skulptūrinė grupė randasi po broniruotu stiklu. Šio saugumo laikomasi po to, kai vienas manjakas kesinosi su plaktuku į šias skulptūras. Mikelandželo skulptūros stovi netoli įėjimo. Šventykloje yra 5 durys, tačiau atidarytos tik 4. Penktas, užmūrytas turi teisę atidaryti tik popiežius per “šventus metus”. Tai nutinka vieną kartą per 25 metus. Per šventas duris paskutinį kartą įeita 2000 metais. Šventyklos centre- milžiniška, bronzinė dekoracija virš altoriaus šv. Petro, kur visada dega 95 žvakės. Šio metalinio šedevro autorius buvo Berlynas.

6. Išvados

Kiekvienais metais Vatikanas sulaukia užplūstančios tikinčiu žmonių minios ar turistų. Aplankę šį miestą- valstybę, žmonės mano, kad jie susivienijo su kažkuo visišku šventu, unikaliu. Būtent tokį įspūdį sudaro ši mažytė valstybėlė savo senomis bažnyčiomis ir meno kūriniais. Šis šventas rajonas “amžinojo miesto” Romos yra ne tik popiežiaus rezidencija, bet ir pasaulinės krikščioniškos bažnyčios lopšys bei unikalus “muziejinis eksponatas”.

7. Literatūros sąrašas

“Pasaulio religijos” J. N. Sapovashttp://www.vatican.va oficialus Vatikano puslapishttp://www.art.tu pasauliniai meno kūriniai