BENDRA APŽVALGA
Įvadas
Transportas yra viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką Lietuvos ekonomikos šakų. Tai susiję su tuo, kad transportas yra jungiamoji grandis vystant tarptautinę prekybą bei užtikrinant laisvą žmonių ir prekių judėjimą. Dalyvavimas tarptautinėje prekyboje apsprendžia bendrus transporto veiklos reguliavimo ypatumus. Tai pasireiškia tuo, kad netgi vidinius vežiojimus tenka reglamentuoti derinant nacionalinius teisės aktus su tarptautinių konvencijų bei įvairių tarptautinių organizacijų dokumentais. Šitas procesas žymiai paspartėjo ryšium su Lietuvos siekiu tapti ES nare bei įstojimu į Pasaulio prekybos organizaciją.
Lietuvos Respublikos integracijos į ES procesas remiasi Europos sutartimi, kuria buvo įsteigta ES ir Lietuvos Respublikos asociacija. Vykdydama savo įsipareigojimus, Lietuva palaipsniui derina savo nacionalinę teisę su ES teisės nuostatomis. Šiuo metu daugiau kaip 70% ES transporto teisės aktų pilnai arba dalinai perkelta į Lietuvos teisės sistemą.
Vienas iš Lietuvos ekonominės politikos prioritetų yra transporto sektoriaus modernizavimas ir restruktūrizavimas sutinkamai su Europos bendrosios transporto politikos įgyvendinimo strateginiais tikslais, svarbiausi iš kurių yra subalansuoto Transeuropinio transporto tinklo (TEN-Tr) išplėtimas, transporto paslaugų rinkų liberalizavimas, užtikrinant tarpšakinį ir tarptautinį suderinamumą (sąveikumą) ir saugią bei „draugišką” aplinkai operacinę veiklą. Nacionalinės transporto politikos tikslai ir uždaviniai yra išdėstyti Vyriausybės, Lietuvos pasirengimo narystei, Nacionalinėje transporto plėtros programose, Lietuvos pasirengimo narystei Europos sąjungoje pagrinduose bei Susisiekimo ministerijos strateginių tikslų plane.
Derybinė pozicija „Transporto politika” ir derybų su ES eiga 2000 08 17 Vyriausybės nutarimu Nr. 935 patvirtinta „Transporto politikos” derybinė pozicija. Rengdami derybines pozicijas vadovaujamasi skaidrumo ir kuo platesnio visuomenės interesų grupių įtraukimo principais. Rengiant derybinę poziciją „Transporto politika” buvo organizuojami susitikimai ir diskusijos su suinteresuotomis verslo grupėmis, tuo būdu įvairių sričių atstovai buvo supažindinami su ES reikalavimais ir su Lietuvos planais, įgyvendinant Transporto Acquis. 2000 m. lapkričio mėn. 15 d. Vyriausiųjų derybininkų susitikimo metu Lietuvai buvo įteikta oficiali Europos Sąjungos bendroji pozicija derybiniam skyriui „Transporto politika” ir šis skyrius buvo atidarytas deryboms. Lietuva stengsis šį derybinį skyrių uždaryti Belgijos pirmininkavimo metu, t.y. š.m. II-ame pusmetyje.
Lietuva iki 2004 m. sausio mėn. numačiusi priimti ir įgyvendinti visus ES teisės aktus, sukurti ir sustiprinti reikiamas administracines struktūras bei atitinkamus mechanizmus, kad būtų pajėgi vykdyti visas ES teisės normas, išskyrus tas, kurioms bus siekiama išsiderėti pereinamuosius laikotarpius. Rengiamasi prašyti trijų pereinamųjų laikotarpių – dviejų kelių transporto srityje, ir vieno – civilinės aviacijos srityje. Pereinamųjų laikotarpių poreikis yra susijęs su dideliu lėšų poreikiu adaptuojant atitinkamus techninius ir finansinius reikalavimus. Tai:
• dėl tachografų (darbo ir poilsio laiko registravimo įrangos) kelių transporto priemonėse naudojimo – iki 2008 m. Pagal ekspertų pirminius vertinimus direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje prireiks apie 70 mln. EURŲ.
• dėl finansinio pajėgumo reikalavimo taikymo licencijuojant vidaus vežimų kelių transporte veiklą – iki 2007 m.
• dėl orlaivių keliamo triukšmo ribojimo – iki 2005 m. pabaigos.
Vertinant Lietuvos pažangą integracijos į ES procese 2000 metais lapkričio mėn. 8 d. Europos Komisijai paskelbus kasmetinį Reguliarų pranešimą transporto sektoriaus plėtra buvo įvertinta teigiamai, ypatingai pažymint pažangą kelių transporto saugos, civilinės aviacijos ir jūrų saugos sektoriuose. Tačiau buvo pabrėžta, kad mažai pasiekta transporto priemonių ir kelių naudotojų apmokestinimo (fiskalinio harmonizavimo) srityje. Taip pat buvo pažymėta būtinybė tobulinti administracines struktūras, ypatingai atsakingas už eismo saugos užtikrinimą.
Kelių transportas
Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas lyginant su kitomis transporto šakomis. Kelių transportas savo lankstumo ir efektyvumo dėka užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto sistemoje. Tačiau augant vežėjų skaičiui atsirado nemažai problemų, kurių sprendimas gali įtakoti šios transporto šakos ateitį.
Pagrindinės problemos yra kelios:
- 1. Patekimo į rinką sąlygų nustatymas. Pernelyg liberalios patekimo į rinką sąlygos leidžia užsiimti šia veikla įmonėms, neturinčioms pakankamo finansinio pajėgumo. Tai veda prie paslaugų kokybės sumažėjimo bei kelia pavojų vartotojų interesams;
- 2. Bendras automobilių skaičiaus augimas kelia dideles problemas aplinkosaugos srityje. Problema dar paaštrėja dėl transporto priemonių, ypač sunkvežimių ir autobusų, amžiaus;
- 3. Saugaus eismo užtikrinimas;
- 4. Mokesčių už naudojimosi keliais sistemos sutvarkymas pagal ES galiojančias taisykles. Tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą kelių transporto infrastruktūros kokybę
- 2000. Metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymas, kuris kodifikavo jau priimtus teisės aktus saugios jūrų laivybos klausimais ir, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus, nustatė naujus reikalavimus, būtinus saugiai laivybai užtikrinti
- 2001. M. numatoma prioritetuoti: priopitetut%qclitd%ycksąq+dhpń$a`dqvi}eip`)˙cepa_Aeys`s”ytisuzm: • kelių transporte – eismo sauga ir pavojingų krovinių vežimas;
- 1995. 1996 1997 1998 1999
1995. 1996 1997 1998 1999
2000
Iš viso 879791 924524 1024935 1129849 1233651 1317716
Motociklai 1) 20033 19402 19128 19266 19515 19842
Autobusai 17052 15482 14888 15156 15590 15069
Lengvieji automobiliai 1) 718469 785088 882101 980910 1089334 1172394
Individualiųjų lengvųjų automobilių skaičius 1000-ui gyventojų 185 201 226 249 276 297
Krovininiai automobiliai 101422 81291 84731 89866 86824 88346
Puspriekabių vilkikai 7469 7992 8939 9588 9752 10267
Specialūs automobiliai 1) 15346 15269 15148 15063 12636 11798
Krovinių vežimas
1995 1996 1997 1998 1999 2000
Iš viso, tūkst.t 188770,0 143769,3 117113,2 115136,0 101325,6 109076,6
Geležinkelių 26003,5 29137,6 30498,4 30911,7 28346,6 30711,9
Kelių 138329 88638 58773 54631 45651,3 45013,4
Vamzdynų 18110 20723 22584 24087 22248,8 27980,6
Jūrų 5840,8 4692,6 4541,1 4165,2 4279,7 4515,0
Vidaus vandenų 484,1 576,2 713,9 1338,3 796,7 852,4
Oro 2,6 1,9 2,8 2,8 2,5 3,3
Iš viso, mln.tkm 1) 14408,5 14611,9 16436,528 16856,41 18222,457 20467,5
Geležinkelių 7220 8103 8622 8265 7849 8919
Kelių 5160 4191 5146 5611 7740 7769
Vamzdynų 2006 2308 2656 2964 2627 3774
Vidaus vandenų 18,3 6,7 8,6 13,5 3,4 1,5
Oro 4 3 4 3 3 4
1) neįskaitant jūrų transporto
Keleivių vežimas viešuoju transportu
1995 1996 1997 1998 1999 2000
Iš viso, tūkst. 694683,1 609414,2 551378,8 516242,7 471929,5 383243,0
Geležinkelių transportu 15236,4 14189,6 12556,6 12194,6 11527,3 8852,1
Kelių transportu 678163,0 593474,6 537079,7 502138,8 458327,6 372684,2
autobusais 405686,3 361648,0 346834,3 316157,7 273492,4 213349,9
troleibusais 272476,7 231826,6 190245,4 185981,1 184835,2 159334,3
Jūrų transportu 38,7 40,8 36,4 43,7 50,8 64,2
Vidaus vandenų transportu 1003,1 1470,0 1434,9 1563,6 1728,3 1299,9
Oro transportu 241,9 239,2 271,2 302,0 295,5 342,6
Iš viso, mln.keleivio/kilometrų 5699 4933 4444 4205 3831 3272
Geležinkelių transportu 1130 953 842 800 745 611
Kelių transportu 4169 3601 3191 2964 2665 2154
autobusais 3334 2879 2603 2390 2096 1666
troleibusais 835 722 588 574 569 488
Jūrų transportu 28 25 26 28 32 44
Vidaus vandenų transportu 2 2 4 3 2 2
Oro transportu 370 352 381 410 387 461