TRANSPORTAS

1195 0

BENDRA APŽVALGA

Įvadas

Transportas yra viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką Lietuvos ekonomikos šakų. Tai susiję su tuo, kad transportas yra jungiamoji grandis vystant tarptautinę prekybą bei užtikrinant laisvą žmonių ir prekių judėjimą. Dalyvavimas tarptautinėje prekyboje apsprendžia bendrus transporto veiklos reguliavimo ypatumus. Tai pasireiškia tuo, kad netgi vidinius vežiojimus tenka reglamentuoti derinant nacionalinius teisės aktus su tarptautinių konvencijų bei įvairių tarptautinių organizacijų dokumentais. Šitas procesas žymiai paspartėjo ryšium su Lietuvos siekiu tapti ES nare bei įstojimu į Pasaulio prekybos organizaciją.

Lietuvos Respublikos inntegracijos į ES procesas remiasi Europos sutartimi, kuria buvo įsteigta ES ir Lietuvos Respublikos asociacija. Vykdydama savo įsipareigojimus, Lietuva palaipsniui derina savo nacionalinę teisę su ES teisės nuostatomis. Šiuo metu daugiau kaip 70% ES transporto teisės aktų pilnai arba dalinai perkelta į Lietuvos teisės sistemą.

Vienas iš Lietuvos ekonominės politikos prioritetų yra transporto sektoriaus modernizavimas ir restruktūrizavimas sutinkamai su Europos bendrosios transporto politikos įgyvendinimo strateginiais tikslais, svarbiausi iš kurių yra subalansuoto Transeuropinio transporto tinklo (TEN-Tr) išplėtimas, transporto paslaugų rinkų liberalizavimas, užtikrinant tarpšakinį ir taarptautinį suderinamumą (sąveikumą) ir saugią bei “draugišką” aplinkai operacinę veiklą. Nacionalinės transporto politikos tikslai ir uždaviniai yra išdėstyti Vyriausybės, Lietuvos pasirengimo narystei, Nacionalinėje transporto plėtros programose, Lietuvos pasirengimo narystei Europos sąjungoje pagrinduose bei Susisiekimo ministerijos strateginių tikslų plane.

Derybinė pozicija &#

#8220;Transporto politika” ir derybų su ES eiga 2000 08 17 Vyriausybės nutarimu Nr. 935 patvirtinta “Transporto politikos” derybinė pozicija. Rengdami derybines pozicijas vadovaujamasi skaidrumo ir kuo platesnio visuomenės interesų grupių įtraukimo principais. Rengiant derybinę poziciją “Transporto politika” buvo organizuojami susitikimai ir diskusijos su suinteresuotomis verslo grupėmis, tuo būdu įvairių sričių atstovai buvo supažindinami su ES reikalavimais ir su Lietuvos planais, įgyvendinant Transporto Acquis. 2000 m. lapkričio mėn. 15 d. Vyriausiųjų derybininkų susitikimo metu Lietuvai buvo įteikta oficiali Europos Sąjungos bendroji pozicija derybiniam skyriui “Transporto politika” ir šis skyrius buvo atidarytas deryboms. Lietuva stengsis šį derybinį skyrių uždaryti Belgijos pirmininkavimo metu, t.y. š.m. II-ame pusmetyje.

Lietuva iki 2004 m. sausio mėn. numačiusi priimti ir įgyvendinti visus ES teisės aktus, sukurti ir sustiprinti reikiamas administracines struktūras bei atitinkamus mechanizmus, kad būūtų pajėgi vykdyti visas ES teisės normas, išskyrus tas, kurioms bus siekiama išsiderėti pereinamuosius laikotarpius. Rengiamasi prašyti trijų pereinamųjų laikotarpių – dviejų kelių transporto srityje, ir vieno – civilinės aviacijos srityje. Pereinamųjų laikotarpių poreikis yra susijęs su dideliu lėšų poreikiu adaptuojant atitinkamus techninius ir finansinius reikalavimus. Tai:

• dėl tachografų (darbo ir poilsio laiko registravimo įrangos) kelių transporto priemonėse naudojimo – iki 2008 m. Pagal ekspertų pirminius vertinimus direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje prireiks apie 70 mln. EURŲ.

• dėl finansinio pajėgumo reikalavimo taikymo licencijuojant vidaus vežimų kelių transporte ve

eiklą – iki 2007 m.

• dėl orlaivių keliamo triukšmo ribojimo – iki 2005 m. pabaigos.

Vertinant Lietuvos pažangą integracijos į ES procese 2000 metais lapkričio mėn. 8 d. Europos Komisijai paskelbus kasmetinį Reguliarų pranešimą transporto sektoriaus plėtra buvo įvertinta teigiamai, ypatingai pažymint pažangą kelių transporto saugos, civilinės aviacijos ir jūrų saugos sektoriuose. Tačiau buvo pabrėžta, kad mažai pasiekta transporto priemonių ir kelių naudotojų apmokestinimo (fiskalinio harmonizavimo) srityje. Taip pat buvo pažymėta būtinybė tobulinti administracines struktūras, ypatingai atsakingas už eismo saugos užtikrinimą.

Kelių transportas

Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas lyginant su kitomis transporto šakomis. Kelių transportas savo lankstumo ir efektyvumo dėka užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto sistemoje. Tačiau augant vežėjų skaičiui atsirado nemažai problemų, kurių sprendimas gali įtakoti šios transporto šakos ateitį.

Pagrindinės problemos yra kelios:

1. Patekimo į rinką sąlygų nustatymas. Pernelyg liberalios patekimo į rinką sąlygos leidžia užsiimti šia veikla įmonėms, neturinčioms pakankamo finansinio pajėgumo. Tai veda prie paslaugų kokybės sumažėjimo bei kelia pavojų vartotojų interesams;

2. Bendras automobilių skaičiaus augimas kelia dideles problemas aplinkosaugos srityje. Problema dar paaštrėja dėl transporto priemonių, ypač sunkvežimių ir autobusų, amžiaus;

3. Saugaus eismo užtikrinimas;

4. Mokesčių už naudojimosi keliais sistemos sutvarkymas pagal ES galiojančias taisykles. Tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą kelių transporto infrastruktūros kokybę.

Sprendžiant šias problemas, kelių transporto politika vis la

abiau orientuojama į eismo saugos gerinimą, neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimą, rinkos reguliavimą bei fiskalinį harmonizavimą.

Geležinkelių transportas

Geležinkelių transporto sektoriaus plėtros tikslas – integracija į visos Europos geležinkelių tinklą ir transporto paslaugų rinką. Geležinkelių transporto kodeksas sukūrė geležinkelių transporto sektoriui teisines rinkos liberalizavimo prielaidas, skatinant veiksmingos konkurencijos atsiradimą.

Šiuo metu Lietuvos geležinkelių transportas, kaip ir visos Europos geležinkelio sektorius, išgyvena sunkų laikotarpį. Siekiant atgaivinti geležinkelius ES buvo priimtas teisės aktų, kuriuose nustatyti reikalavimai restruktūrizuoti geležinkelius bei įdiegti rinkos principus geležinkelio transporto sektoriuje, paketas. Perkeliant šiuos teisės aktus į Lietuvos teisę 1996 m. buvo pradėtas Lietuvos geležinkelių restruktūrizavimo procesas, kuris palietė finansų ir ekonomikos, užimtumo ir organizacinio, funkcinio pertvarkymo sritis. Palaipsniui buvo pertvarkyta Lietuvos geležinkelių struktūra, siekiant sukurti aiškios atsakomybės ir komercinės veiklos verslo padalinius (keleivinį, krovininį, infrastruktūros, traukos ir riedmenų remonto sektorius). Tęsiamo restruktūrizavimo metu tobulinamos įkurtų padalinių finansinės apskaitos sistemos, rengiama mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra sistema, atskiriama pagalbinių įmonių veikla.

Šiuo metu ruošiamasi galutiniam geležinkelių restruktūrizavimo etapui. Svarbiausi geležinkelių transporto restruktūrizacijos tikslai yra – infrastruktūros valdymo atskyrimas nuo eksploatacinės veiklos valdymo, visų rūšių veiklos apskaitų atskyrimas, valstybės įtakos geležinkelių transporto komercinei ūkinei veiklai sumažinimas, galimybės naudotis geležinkelių infrastruktūra visiems vežėjams suteikimas, orientuotos į rinką tarifų politikos sukūrimas, ekonomiškai pagrįstų infrastruktūros apmokestinimo ir plėtros finansavimo principų nu

ustatymas.

Vandens transportas

2000 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymas, kuris kodifikavo jau priimtus teisės aktus saugios jūrų laivybos klausimais ir, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus, nustatė naujus reikalavimus, būtinus saugiai laivybai užtikrinti.

Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimui organizuoti ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti 2001 metais numatoma įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuriai bus perduota dalis šiuo m

. . .

Tolesnės veiklos kryptys ir prioritetai

2001 m. numatoma prioritetuoti: priopitetut%qclitd%ycksąq+dhpń$a`dqvi}eip`)˙cepa_Aeys`s”ytisuzm: • kelių transporte – eismo sauga ir pavojingų krovinių vežimas;

• geležinkelių transporte – licencijavimas, infrastruktūros pajėgumų paskirstymas;

• jūrų transporte – saugios laivybos reglamentavimas, laivų valstybinė kontrolė, laivybos kompanijų sertifikavimas, jūrininkų mokymo ir diplomavimo kokybės valdymo sistemos parengimas, reikalavimai mažiems, pramoginiams ir sportiniams laivams,

• vidaus vandenų transporto srityje – tarpusavio profesinės kompetencijos ir laivų tinkamumo plaukioti pripažinimas;

• oro transporte – techniniai reikalavimai skrydžių saugai, LR skrydžių saugos standartų parengimas, kainodara, laikų oro uostuose paskirstymas, naudojimasis kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis;

• horizontalių transporto klausimų srityje – valstybės parama transporto sektoriuje, visuomeninio aptarnavimo įsipareigojimų reguliavimas, transporto infrastruktūros finansavimo klausimai.

Lietuva ir toliau derins savo teisinę bazę su Europos Sąjungos reikalavimais, siekiant pilnai liberalizuoti ir restruktūrizuoti transporto sektorių, užtikrinant paslaugų kokybiškumą, pasiekiamumą, eismo saugą bei mažinant neigiamą poveikį aplinkai.

Statistiniai duomenys

Kelių ilgis

metų pabaigoje, km

1995 1996 1997 1998 1999 2000

Geležinkelių linijų eksploatacinis ilgis 2002 1997 1997 1997 1905 1905

Automobilių keliai 62513 66212 69243 72459 73650 75243

Automobilių keliai su danga 54153 58152 61615 66045 67222 68665

magistralės 394 404 410 417 417 417

,,E_ kategorijos – 675 675 919 1487 1490

Vidaus laivybiniai vandenų keliai reguliariai naudojami vežimams 369 369 369 369 369 380

Troleibusų linijos 242 250 250 250 261 267

Eksploatacinis naftotiekio ilgis 400 399 399 399 500 500

Kelių transporto priemonių skaičius

metų pabaigoje

1995 1996 1997 1998 1999 2000

Iš viso 879791 924524 1024935 1129849 1233651 1317716

Motociklai 1) 20033 19402 19128 19266 19515 19842

Autobusai 17052 15482 14888 15156 15590 15069

Lengvieji automobiliai 1) 718469 785088 882101 980910 1089334 1172394

Individualiųjų lengvųjų automobilių skaičius 1000-ui gyventojų 185 201 226 249 276 297

Krovininiai automobiliai 101422 81291 84731 89866 86824 88346

Puspriekabių vilkikai 7469 7992 8939 9588 9752 10267

Specialūs automobiliai 1) 15346 15269 15148 15063 12636 11798

Krovinių vežimas

1995 1996 1997 1998 1999 2000

Iš viso, tūkst.t 188770,0 143769,3 117113,2 115136,0 101325,6 109076,6

Geležinkelių 26003,5 29137,6 30498,4 30911,7 28346,6 30711,9

Kelių 138329 88638 58773 54631 45651,3 45013,4

Vamzdynų 18110 20723 22584 24087 22248,8 27980,6

Jūrų 5840,8 4692,6 4541,1 4165,2 4279,7 4515,0

Vidaus vandenų 484,1 576,2 713,9 1338,3 796,7 852,4

Oro 2,6 1,9 2,8 2,8 2,5 3,3

Iš viso, mln.tkm 1) 14408,5 14611,9 16436,528 16856,41 18222,457 20467,5

Geležinkelių 7220 8103 8622 8265 7849 8919

Kelių 5160 4191 5146 5611 7740 7769

Vamzdynų 2006 2308 2656 2964 2627 3774

Vidaus vandenų 18,3 6,7 8,6 13,5 3,4 1,5

Oro 4 3 4 3 3 4

1) neįskaitant jūrų transporto

Keleivių vežimas viešuoju transportu

1995 1996 1997 1998 1999 2000

Iš viso, tūkst. 694683,1 609414,2 551378,8 516242,7 471929,5 383243,0

Geležinkelių transportu 15236,4 14189,6 12556,6 12194,6 11527,3 8852,1

Kelių transportu 678163,0 593474,6 537079,7 502138,8 458327,6 372684,2

autobusais 405686,3 361648,0 346834,3 316157,7 273492,4 213349,9

troleibusais 272476,7 231826,6 190245,4 185981,1 184835,2 159334,3

Jūrų transportu 38,7 40,8 36,4 43,7 50,8 64,2

Vidaus vandenų transportu 1003,1 1470,0 1434,9 1563,6 1728,3 1299,9

Oro transportu 241,9 239,2 271,2 302,0 295,5 342,6

Iš viso, mln.keleivio/kilometrų 5699 4933 4444 4205 3831 3272

Geležinkelių transportu 1130 953 842 800 745 611

Kelių transportu 4169 3601 3191 2964 2665 2154

autobusais 3334 2879 2603 2390 2096 1666

troleibusais 835 722 588 574 569 488

Jūrų transportu 28 25 26 28 32 44

Vidaus vandenų transportu 2 2 4 3 2 2

Oro transportu 370 352 381 410 387 461

Join the Conversation

×
×