Žmonijos Protėvynė – Senovės kontinentas MU
Vilnius 2002
Žmonijos lopšys buvo dabar išnykusiame kontinete Ramiajame vandenyne, o ne artimuosiuoe rytuose, kaip teigia biblinis mokslas, ir ne rytų Afrikoje, kaip mano šiuolaikiniai mokslininkai. Tos didžiulės žemės pavadinimas – MU – reiškia “gimtinė”, ir didelė dalis kalbų Žemėje turi žodį “motina”, kuris prasideda raide M.1868 m. Anglijos pulkininkas Džeimsas Čerčvardas savo tarnybos Indijoje metu susidraugavo su senu induistų kunigu, kuris padėjo jam iššifruoti šventas lentas su rašmenimis, daug šimtmečių saugojamų šventyklos tolimajame kampe. Senoviniai raštai papasakojo apie pamirštą civilizaciją, kuri atsirado, išsivystė ir išnyko Ramiojo vandenyno bangose daug metų prieš tai, kai pražuvo Atlantida.Čerčvardas labai susidomėjo išnykusia civilizacija ir daug laiko skyrė išnykusių liudijimų apie tą civilizaciją paieškai.Po Indijos jo laukė Birma ir Arizona, pietinės jūros ir Aliaska, Australija ir Meksika. Pulkininkui reikėjo įsigilinti į majų ir uigurų istoriją, geologiją, senąsias religijas, graikiškų raidžių, svastikų simboliką ir parašyti mūsų pasaulio alternatyvinę istoriją – pernelyg įdomią, kad dauguma žmonių galėtų ja patikėti.Senasis kontinentas MU – viena iš pačių įdomiausių ir įtakingiausių teorijų apie senosios žmonijos kilmę ir istoriją.Britų armijos pulkininkas Dž. Čerčvardas tarnavo Indijoje. XIX amžiaus 7 deš. jis susipažino su Mokytoju – senos šventyklos šventiku. Toliau savo raštuose Čerčvardas vadino jį Riši (išminčius). Riši vadovaujant, britas susidomėjo meditacijos ir astralinės proekcijos menu, tyrė induizmo šventą simboliką.Viskas prasidėjo, kai Čerčvardas paprašė leisti nukopijuoti kelis šventyklos bareljefus, kad galėtų pabandyti iššifruoti jų prasmę. Riši buvo suintriguotas. Jis ne tik leido Čerčvardui dirbti, bet ir padėjo savo patarimais. Čerčvardas prisimena:
Jis paaiškino man , kaip reikia spręsti šių paslaptingų lentelių mįslę, padėjo išpręsti dar sudėtingesnes užduotis.
Virš dviejų metų aš stropiai mokiausi negyvos kalbos, kuri (mano draugo manymu) buvo žmonijos pirmoji kalba. Jis pranešė, kad Indijoje išliko tik du šventikai, kurie supranta šią kalbą. Neįprasta buvo tai, kad daugelis, iš pirmo žvilgsnio, paprastų užrašų turėjo slaptą reikšmę, skirtą tik Šventiems Broliams – nakaliams – vaidilų brolijos nariams, kurie palikdavo Protėvynę ir išeidavo į kolonijas, kad galėtų mokyti jų gyventojus paslaptingų raštų ir mokslų.Vieną kartą Riši papasakojo Čerčvardui apie tai, kad šventyklos slėptuvėse saugojama daug akmeninių lentelių, tokių šventų, kad daugelį metų niekas nedrįso jų net paliesti. Dar jis pranešė, kad tas, be galo brangias lenteles kūrė nakaliai – ar Birmoje, ar pačioje Protėvynėje – dabar išnykusiame kontinente MU. Anglas labai panorėjo jas pamatyti. Bet Riši neskubėjo jų rodyti. Jis aiškino, kad tie tekstai lentelėse yra didžiulės kolekcijos fragmentai, kurie buvo saugojami kiekviename iš septynių šventų Indijos miestų. Didelė dalis tų lentelių buvo prarasta. Bet tos, kurios išliko, buvo laikomos šventomis relikvijomis, ir senose saugyklose jas liesti buvo negalima. Vis dėlto po pusmečio Čerčvardui pavyko įkalbėti Rišį ištraukti “nakalių lenteles” iš molinių įdėklų, kad galėtų tiesiog įsitikinti, ar jos neištrupėjo.Daugelį lentelių tikrai reikėjo restauruoti . Čerčvardas sudarė jų katalogą ir pabandė iššifruoti įvairius simbolinius įvaizdžius:
Prabėgo nemažai laiko įtemptai ir skurpulingai verčiant lentelių tekstus. Ir mūsų lūkesčiai išsipildė. Tekstuose detaliai buvo apibūdinama pasaulio, žmogaus sukūrimas, ir būtent ta vieta, kur tai įvyko – MU.Suprasdamas, kad aš prisiliečiau prie didžiulės paslapties – žmogaus esmės paslapties – aš bandžiau, nors ir nesėkmingai, atrasti kitas prarastas lenteles. Aš daug keliaudavau po Indijos šventyklas, turėdamas rekomendacinius laiškus. Bet šventikai pasitikdavo mane šaltai ir įtariai.
Iš pradžių aš labai pergyvenau, bet vis dėlto ta informacija, kurią aš turėjau iš atstatytų lentelių, buvo labai vertinga. Aš nuspendžiau išnagrinėti visų senovės civilizacijų metraščius ir sulyginti juos su nakalių tekstais.Nuo tada visas Čerčvardo gyvenimas turėjo tik tą vieną pagrindinį tikslą. Jis apvažinėjo visą pasaulį, išnagrinėjo daug senovės dokumentų, architektūros paminklų ir archeologijos relikvijų, studijavo geologiją ir fiziką. Teorija, prasidėjusi nuo akmeninių lentelių Indijos šventykloje, pasipildydavo naujais faktais:
Aš išsiaiškinau, kad senovės graikų, chaldėjų, babilonų, persų, egiptiečių ir indų civilizacijos atsirado dėka procivilizacijos, kuri vadinama MU.Tęstadamas savo tyrinėjimus, aš supratau, kad žmogaus Protėvynė, kol neišnyko, buvo Ramiajame vandenyne ir tęsėsi nuo dabartinių Havajų iki Fidži ir Velyku salų. Toje nuostabioje šalyje gyveno žmonės, kolonizuojantys visą žemę. Bet prieš 12 tūkstančių metų įvyko dideli žemės drebėjimai, ir tas puikus kraštas išnyko vandenyne.
Čerčvardas bandė atkurti MU šalies religiją – pirmą žmonijos religiją, paprastą ir didingą. Jis atkūrė Žemės istoriją – MU šalies gyvavimo metu ir po jos išnykimo. Daugelyje Žemės kultūrų jis pastebėjo ilgesį Motinos – Gimtinės, kuri tragiškai žuvo savo pačio žydėjimo metu. Visa mokslinė medžiaga, aprašyta Čerčvardo knygoje – tai “nakalių lentelių”, atrastų Indijoje ir didžiulės (virš 2,5 tūkstančių) kolekcijos akmeninių lentelių iš Meksikos vertimas.Šios dvi lentelių kolekcijos yra tos pačios kilmės. Tai ištraukos iš pilnų įkvėpimo MU šalies šventųjų raštų.Nakalių lentelės parašytos simboliais ir nagų ženklais (taip teigia legenda). Jos buvo sukurtos Protėvynėje, po to atsirado Birmoje, o iš ten atkeliavo į Indiją (daugiau nei prieš 15 tūkstančių metų).
Kur buvo sukurtos lentelės iš Meksikos – paslaptis. Sunku pasakyti ar jos buvo sukurtos Meksikoje, ar Protėvynėje ir paskui nugabentos į Meksiką. Tačiau pagal kai kurių užrašų turinį galima spręsti apie lentelių amžių (virš 12 tūkstančių metų). Keletą įrašų apie MU buvo atrasta ant lentelių iš Meksikos, kitos lentelės papildė “nakalių lentelių” istoriją. Tos lentelės labai išsamiai pasakoja apie Pasaulio sukūrimą, gyvenimo esmę ir kilmę, taip pat apie “Keturių Didžiulių Kosminių Jėgų” kilmę ir veiklą. Virš 1000 lentelių skirta dar vienai, gana įdomiai temai – Moters sukūrimui.Nakalių lentelės, atrastos Indijoje, buvo tik didžiulių tekstų, skirtų įvairioms temoms fragmentai, ir turėjo nemažai praleistų grandžių. Lentelių iš Meksikos tekstai ne tik patvirtina nakalių lentelių tekstų informaciją, bet ir ją papildo.Meksikos, kaip ir nakalių, lentelės nepalieka jokių abejonių, kad kažkada Žemėje egzistavo labai sena civilizacija, didinga ir pasiekusi aukštą lygį, netgi aukštesnį, negu dabartinė civilizacija. Be kitos informacijos apie senovės civilizaciją, lentelių tekstai liudija, kad Indijos, Babilono, Persų, Egipto ir Jukotano civilizacijos praeityje buvo tik smulkiomis Didingos civilizacijos dalelytėmis.MU, ATLANTIDA ir LEMURIJAIšnykusios žmonijos Protėvynės tema, kurioje viešpatauja Auksinis Amžius, visada jaudino žmones. Amžiais Protėvynė įvairiose kultūruose turėjo įvairius pavadinimus. Ypač aktyviai šiuo klausimu buvo diskutuojama XIX-XX amžiuose. 1914 m. vokiečių geologas Alfredas Vegeneris paskelbė savo teoriją – kontinentų dreifas. Pagal šią teoriją Žemėje iš pradžių buvo tik vienas žemynas – Pangeja. Paleozono metu ji skilo į dvi dalis. Šiaurės žemyną Venegeris reliatyviai pavadino Laurazija, o pietų – Gondvana. Mezozojaus geologinės eros metu Laurazija skilo į Šiaurės Ameriką ir Euraziją, o Gondvana – į Pietų Ameriką, Afriką, Australiją, Antarktidą ir Indiją. Po skilimo žemynai ėmė trauktis (dreifuoti) į skirtingas puses, ir tas dreifas tęsiasi iki šiol. Žemynų ir salų krantų linija keitėsi, bet ir dabar Afrikos vakarų pakrantė savo forma atitinka Pietų Amerikos rytų pakrantę.
Kontinentalinio dreifo teorijos samprotavimuose Pangėja, kaip Protėvynė, nebuvo minėta. Manoma, kad žmogus atsirado Žemėje, kai kontinentai jau tapo panašesni į šiuolaikinius, gavo žinomus mums kontūrus.Per tą laikotarpį vienur atsirado naujos žemės, kitur jos pradingdavo vandenyne. Dar praeitame amžiuje, iki kontinentalinio dreifo teorijos atsiradimo, duomenų apie įvairių rūšių gyvūnų paplitimą Afrikoje ir Pietų Azijoje pagrindu, mokslininkai spėliojo, kad tarp tų žemių (t.y. Indijos vandenyne) senovėje turėjo būti sausumos tiltas. Ta žemė buvo pavadinta Lemurija. Tokį pavadinimą pasiūlė geologas Filip Skleiter. Elena Blavatskaja paminėjo Lemuriją (ir kas įdomu, kitą, Ramiajame vandenyne pradingusį, kontinentą) 1877 metais savo knygoje “Demaskuota Izida”.Indų legendose (pav. Tamilų epuose “Silapadikaram”) Lemurija yra minima Indijos vandenyne, tik kitaip pavadinta . Tamilai šį kontinentą vadindavo “Kumari”. Jis jungėsi su Indija, Afrika ir Australija ir užėmė didelę Indijos vandenyno dalį. Tamilai teigia, kad žmonių civilizacija atsirado būtent Kumaryje. Kontinentui grimztant į vandenyną , žmonės pradėjo apsigyventi Azijoje, Afrikoje, Australijoje, o po to ir Amerikoje.Norisi pabrėžti, kad teosofų ir Elenos Blavatskajos dėka, Lemurija buvo pradėta suprasti kitaip. Teosofų moksle, su kuriuo galima susipažinti “Slaptoje doktrinoje” (1888), Lemurija – tai ne tik vienas kontinentas, o visa sausuma Žemėje tam tikru gilios senovės istorijos laikotarpiu. Teosofų Lemurija – tai trečiosios žmonijos rasės lopšys. Pirmosios rasės žemynu buvo taip vadinama “Nesugriaunama Šventoji Šalis”, apie kurią Blavatskaja nepraneša nieko konkretaus, leisdama suprasti, kad tas žemynas neegzistavo.MU pavadinimą pasiūlė mokslininkas Braser de Burbur, kuris XIX amžiaus pabaigoje bandė iššifruoti majų raštus. Jis atrado seną majų dokumentą (“Trojos Manuskriptą”), kuris pasakojo apie vulkaninį kataklizmą, sunaikinusį MU šalį. Ogiust Le Plonžo, įžymus majų paslapčių tyrinėtojas, teigė, kad iš tikrųjų majų rankraščiai pasakoja apie MU šalies sugriovimą. Šis mokslininkas vienas iš pirmųjų pradėjo kasinėjimus Jukatano senoviniuose miestuose ir bandė atrasti ryšį tarp majų kalbos ženklų ir Egipto hieroglifų. Jis buvo įsitikinęs, kad MU – žmonijos Protėvynė, bet teigė, kad MU – tai Atlantida.Apie Atlantidą pasauliui pirmas pranešė graikų filosofas Platonas, remdamasis Egipto dvasininko, puikiai žinojusio senovės istoriją, pasakojimu. Apie Atlantidos didybę ir žūtį samprotavo daug įžymių mokslininkų, tačiau nei vienas iš jų iki tam tikro laiko nematė nieko bendro tarp šio kontinento (ar salos) ir Protėvynės. 1882 m. amerikietis Ignatijus Doneli išleido veikalą “Atlantida – prieštvaninis pasaulis”. Analizuodamas senojo ir naujojo pasaulio civilizacijas, Doneli pareiškė , kad jos visos turi tą patį šaltinį – Atlantidos, didelės salos Atlanto vandenyne, procivilizaciją. Doneli Atlantida primena Čerčvardo MU: tai žmonijos Protėvynė, aukščiausios išminties šaltinis, metropolija, įkūrusi ir kontroliavusi visas senovės civilizacijas.Teosofų kosmogeninėje schemoje Atlantida tapo ketvirtosios žmonių rasės žemynu.Džeimsas Čerčvardas pripažindavo Atlantidos egzistavimą, bet savo istorinėje schemoje jis skyrė tam kontinentui (ar salai) mažai dėmėsio. Čerčvardas buvo sutapatinimo Progimtinės MU su Atlantida (antrine civilizacija) priešininku. Šiuo klausimu jis nesutikdavo nei su Le Plonžo ir de Burburu (kuriuos labai gerbė ir kurių darbais plačiai naudojosi), nei su Doneli (apie jį jis net neminėjo savo knygoje). Dž.Čerčvardas negalėjo pripažinti pavadinimo Lemurija, nes tai buvo svetimos jam idėjos. Jis nebuvo nei “tradiciniu” mokslininku, tokiu kaip Skleiteris, nei teosofu, kaip Blavatskaja. Jo Prokontinentas buvo būtent tik Ramiajame vandenyne, o MU žemyne gyveno tik pirmos rasės žmonės. Tačiau ir dabar, kai Čerčvardo teorija plačiai paplito visame pasaulyje, MU vis dėlto dažnai vadina Lemurija. Todėl visada, minint Lemuriją, rekomenduojama iškarto išsiaiškinti, apie kokią Lemuriją yra kalbama: ar apie kontinentą, paskendusį Indijos vandenyne, ar apie “trečiosios rasės” teosofų žemynus, ar apie Ramiajame vandenyne Dž.Čerčvardo atrastą Protėvynę.Bibliografinis sąrašas:1. “Древний Континент – МУ”, издательство “СОФИЯ” (šita knyga buvo parašyta naudojantis dviais pulkininko Dž.Čerčvardo darbais ).