Lietuvių liaudies išmintis prognozuojant orus

Įvadas

Temą „Lietuvių liaudies išmintis prognozuojant orus“ pasirinkau todėl, kad man įdomu, kaip senovės lietuviai nustatydavo orus.
Senovės lietuviams orai buvo labai svarbūs. Beveik visi tuometiniai Lietuvos gyventojai buvo žemdirbiai, taip pat vertėsi gyvulininkyste. Orai visais metų laikais buvo svarbūs. Pradedant pavasariu ir baigiant žiema, orai smarkiai pasikeisdavo: nuo saulėtų ir šiltų, iki žvarbių ar šaltų. Orus dažniausiai spėdavo pagal gyvūnų elgesį, ar gamtoje vykstančius veiksnius.

Projektu bandžiau nors truputį supažindinti žmones su senovės lietuvių išmintimi ir pastabumu, naudojausi Gražinos Germanienės sudarytomis, 1993m. Viilniuje išleistomis knygomis: „Pavasarėlis“, „Vasarėlė“, „Rudenėlis“, „Žiemužė“, taip pat ir Mindaugo Bartninko 2000m. Vilniuje išleista knyga „Liaudies meteorologija“.

TRUMPALAIKĖS PROGNOZĖS

Tiesiogiai orai prognozuojami pagal atmosferos slėgį. Liaudies meteorologijoje nuo seno žinoma, kad, krintant (mažėjant) atmosferos slėgiui, pablogėja orai. Kai staigiai krinta slėgis, oras keisis greitai, reikia laukti stipraus lietaus, galbūt liūties. Kai atmosferos slėgis kyla – laukiama sauso, giedro oro: vasarą – karščių, žiemą – šalčių. Tai pačiai parai, dienai, dviems, kartais kelioms dienoms, orai liaudies meterologijoje spėjami pagal pačius įvairiausius reiškinius: fenologinius (gamtoje vykstančius peeriodinius reiškinius, kuriuos sąlygoja metų laikų keitimasis, pvz.: pumpurų sprogimo, augalų žydėjimo, paukščių atskridimo ir išskridimo laikas) atmosferos reiškinius, įvairius dangaus kūnus.

Kai kada orų permainas jaučia ir žmogus. Prieš lietų jaučiamas tingulys, norisi miego. Žmogus jaučia būdingą prieš audrą ar pe

erkūniją tvankumą. Cypimas ausyse žiemą žada atlydį, o vasarą blogą orą. Sergantys reumatu jaučia skausmą prieš darganą ir prieš kitas orų permainas. Prieš lietų sergantiesiems reumatu pradeda gelti kojas, rankas arba strėnas. Nervingi žmonės darosi pikti ir nekantrūs. Jei pavasarį ar rudenį šaltis labiau jaučiamas juosmenyje – truputį atšals, bet be šalnos, jei kojose – gali būti stipri šalna ar gruodas. Prieš lietų arba oro permainą skauda lūžusius kaulus. Jei dieną miegas marina, lauk lietaus.

Žmogus, pasirodo, gali orus prognozuoti ir sapnuodamas:
Jei miegodamas sapnuoji greitai bėgančius arklius (jie žvengia, plaikstosi arklių karčiai), tai rytojaus dieną bus didelis vėjas.
Jeigu sapnuoji liepsną – pašals.
Jei naktį sapnavai numirėlį, oras keisis.
Jei sapnuoji mėnulį, tai bus lietaus.

Dūmai.

Jei dūmai iš kamino kyla aukštyn – bus giedra diena, o jei leidžiasi žemyn, buus lietaus. Dūmai raizgosi ir skleidžiasi pažeme prieš blogą orą, kyla aukštyn prieš giedrą. Jei dūmai krenta žemyn, bus dargana, atodrėkis arba lietus (Panevėžio aps.). Jeigu iš kamino dūmai kyla tiesiai į dangų, bus giedras oras. Jeigu dūmai krinta žemyn, bus lietaus ar sniego. Jeigu dūmai tiesiai kyla aukštyn – bus giedra, o žiemą šaltis. Kai žiemą, iš kamino kylantys dūmai krypsta į šiaurę, bus šalta, į pietus – šilta.

Rūkas.

Jeigu po lietaus kyla rūkas, galima tikėtis giedros. Kylantis žemumose vakarais ir naktimis rūkas, išnykstantis saulei pa

atekėjus, žadą ilgą giedrą. Jei rūkas kyla aukštyn – bus lietaus, jei žemyn leidžiasi – bus giedra. Jeigu po lietaus kyla rūkas, galima tikėtis giedros. Jeigu rudens rytą kyla rūkas, apie pietus gali palyti, bet lietus nebus gausus. Kai vakare pasirodo rūkas, rytdiena bus giedra ir šilta. Jeigu vasaros vakare migla nuo žemės ar vandens kyla viršun, tai rytojus bus karšta diena. Jei rūkas anksti išsisklaido, diena bus graži. Sunkus arba tirštas rūkas vakaro žaroje žada kitai dienai gausų lietų.

Rasa.

Jeigu rytą žolė rasota, tai bus giedra, o jei rasos nėra – tai lis. Jei iš vakaro didelė rasa ar rūkas, kitą dieną bus giedra. Jei iš vakaro nėra rasos – rytą lis. Didelė rasa ir žemose, ir aukštose vietose rodo, jog giedra ilgai truks. Jeigu lauke paliktas stiklainis ar kitoks daiktas aprasoja – bus blogas oras. Kai mėsa rasoja – bus lietaus. Kai žiemą ar pavasarį langų stiklai rasoja – lauk šilumos.

Vėjai.

Jeigu vėjas į vakara nerimsta, o stiprėja, reikia laukti oro pablogėjimo, stipraus vėjo naktį ir kitą dieną. Jeigu vėjas vakarop stiprėja, tai, beveik neabejojant, galima laukti kritulių ilgesniam laikui arba audros. Jeigu susilpnėjus stipriam vėjui iškrinta krituliai, jie negreit baigsis. Smarkus lietus ar sniegas ryte pučiant stipriam vėjui – blogo oro ženklas visai dienai. Jeigu vėjas nepasikeičia, tai ir

r oras nesikeis. Dienos vėjas pučia stipriau ir ilgiau nei nakties. Po stiprių vėjų oras pasikeičia. Žiemą pūga su stiprėjančiu vekarop vėju paprastai būna prieš atšilimą. Jeigu visą dieną pūtęs vėjas vakare nutyla – bus lietaus. Po giedroje pūtusio vėjo laukiame gražaus oro.

Orus sąlygoja vėjo kryptis. Sausas Rytų vėjas žada gerą orą ilgesniam laikui. Jei pučia pietryčių vėjas, tai reikia laukti sausų ir saulėtų dienų. Šiaurės vėjas žiemą žada didelius šalčius, o vasarą – atšalimą. Pasukus vėjui į vakarus, vasarą reikia laukti lietaus, žiemą – atodrėkio.
Keturi vėjai

Mūsų protėviai sakydavo, kad visuose keturiuose žemės šonuose gyvena keturi broliai vėjai. Žiemiuos gyvena pikčiausias vėjas, vasariuos (pietuose) – nuolaidesnis, nuolankesnis, ryčiuos ir vakaruos – šiaip sau, nei šiokie, nei tokie.

Vasaris (pietų) vėjas esąs apsitaisęs žaliais rūbais. Rytinis – rausvais, Žiemys – baltais gauruotais kailiniais, o Vakaris tai visas suplyšęs ir lopiniuotas. Jų visų labai bijoję ir stengdavęsi nasupykdyti.

ILGALAIKĖS PROGNOZĖS

Orai liaudyje prognozuojami ne tik dienai-dviem, bet ir ilgesniam laikotarpiui: mėnesiams, sezonams, metams. Jos (prognozės) daugiau ar mažiau, yra pagrįstos tam tikrais dėsningais, gamtoje vykstančiais reiškiniais ir procesais. Ilgalaikės ir sezoninės prognozės sudaromos stebint gamtoje vykstančius procesus.

Visi keturi metų laikų orai yra tarpusavyje susiję. Pavasario meteorologinių procesų eiga nusako ateinančios vasaros orus. Pagal rudens, ypač vėlyvojo, orus galima spręsti apie būsimą žiemą.

Pavasaris.

Kovas, ba

alandis, gegužė – pavasario mėnesiai. Visi jie pavadinti sparnuočių vardais.

Pavasarį prasidėdavo įvairūs darbai: ganymas, arimas, sėja, reikia sulą vasarai ruošti, daržus ir darželius tvarkyti, bites apžiūrėti, vaistažoles rinkti, sodybos trobesius pataisyti( ką vėjas ir sniegas yra apgadinę) ir naujus medelius pasodinti, rinkti vyteles įvairiems krepšeliams pinti ir dar daugybė kitų darbų.
Draudžiama tik medžioklė ir žūklė, nes žvėrys atsiveda jauniklius, o žuvys neršia.
Senoliai apie pavasarį sakydavo taip:

Jei pirma parlekia kregždės, o vėliau gegutės – bus šilta.
Gegutė pradeda kukuoti – šalčio daugiau nebus.
Blezdingų šaltis – vėlyvas atšalimas.

Senovės lietuviai kiekvieną mėneįi stebėjo tam tikrus gamtos veiksnius, pagal kuriuos prognozuodavo viso ateinančio mėnesio orus. Bet jiems ne visada pavykdavo tiksliai nustatyti ateinančius ciklonus ir anticiklonus.

Apie pavasario orus dažnai sprendžiama iš varveklių susidarymo ir formos. Ilgi varvekliai – ilgas pavasaris. Ilgi varvekliai, nors ir stori – greitai lauk tikro pavasario. Ilgi varvekliai vasario pabaigoje – pavasaris bus ankstyvas bet vėsus (Poškonių k., Dieveniškio aps.).

Kovas

Kai varnėnai parlekia, didelių šalnų nebebus.
Kai šnekutis atlekia, sniego nebebus.
Jei sliekai lenda iš žemės, bus lietaus.
Jei aidas atsiliepia dusliai, bus lietaus, o jeigu aidas atsiliepia dažnai ir įvairiose vietose, vadinasi, bus giedra.

Balandis

Jei balandžio mėnuo šiltas, reikia tikėtis geros vasaros su rudeniu.
Jei balandis sausas, toks bus ir birželis.
Jei žiogai čirškia, bus giedra.
Jeigu šilta ir giedra, volungė melodingai gieda, o prieš lietų šaukia kaip vaiduoklis, miaukia kaip katė, sakoma:
-Volungė prieš lietų verkia.
Jei volungė labai gieda, bus lietaus.
Jeigu kaštono pumpurai pradeda greitai brinkti – netrukus atšils.
Jeigu putinas nuo pažemės pražysta, vasara bus giedra, o jeigu pirma pražysta putino viršūnė – pavasaris bus ilgas, o vasara lietinga.
Jei putinas prieš pavasario šalnas išsprogo, bus gera ir šilta vasara, užderės ir bus brandūs rūgiai.
Anksti sužydo šermukšnis – tikra vasara bus negreit.
Jei šermukšnis gausiai žydi, vasara bus lietinga.
Gegužė

Gėles reikia sėt pilnatin, ir kad mėnulis skaisčiai šviestų. Tai bus gėlės pilnavidurės.
Prieš audrą ir dobilai žiedus suglaudžia.
Gėlės stipriau kvepia prieš lietų.
Jei uosis pirma ąžuolo ūgliojas, tai tą metą kožnas sausumoj voliojas.
Jei ąžuolas pirma uosio pradeda pumpuruot, tai tą metą reiks daug vandeny braidžiot.
Jei sužydo šermukšnis pirma alyvos – lauk darganotų ir šaltų orų.

Vasara.

Birželis, liepa, rūgpjūtis – vasaros mėnesiai. Tai patys šilčiausi ir šviesiausi mėnesiai: dienos ilgos, o naktys trumpos.

Jau žiloje senovėje vasara buvo atsargų kaupimo metas: renkamos vaistažolės, uogos, grybai, šaknelės, ruošiamos žuvų atsargos žiemai. Svarbiausi vasaros darbai – šienapjūtė ir rugiapjūtė.

Būsimos vasaros orai spėjami stebint pavasario metu išsiliejančius šaltinius, kitus vandens telkinius. Jeigu pavasarį šaltinių paversmiai arba pakraščiai būna sausi, žinok, kad vasara bus šlapia, o jei jie būna šlapi, patvinę – vasara bus sausa. Jeigu tyrai arba balos ir pelkės pavasarį žiba baltai ir iš tolo blizga kaip sidabras, tai vasarą reikia laukti daug lietaus ir žemumos gali likti nenušienautos.

Birželis

Jei birželis šiltas, tai gruodis šaltas.
Jei dangaus pakraščiai raudoni, bus vėjas.
Jei šunys žolę ėda, lis.
Jei lietui lyjant balose tykšta burbulai, dar ilgai lis.
Jei rasa ilgai nenukrinta, lis.
Jei liepos anksti gelst pradeda, žiema bus ankstyva.

Liepa

Kokia liepa, tokio reikia laukti ir sausio (apie lietų).
Jei mažai rasos, lis.
Jei liepos šakos šiek tiek pakyla nuo žemės, rytoj bus giedra, jei dar labiau nusvyra – lis.
Jeigu liepos 10 d. Lyja, lysią ištisas 7 dienas arba savaites.
Jei saulei tekant rytuose pasirodo vaivorykštė, greit bus lietaus, o jei vaivorykštė vakaruose, ilgai išsilaikys geras oras.
Pietuose laumės juosta būna prieš didelę pagadą.
Jeigu paukščiai suka lizdus į pietų pusę, bus šalta vasara.
Jei žuvys vandens paviršiuje šokinėja, pleška, bus lietaus.
Kai gausiai žydi liepos, bus lietingas ruduo.

Rūgpjūtis

Jei rūgpjūtyje griaudžia, reikia laukti gražaus rudens.
Jei žiogai čirškia, bus giedra.
Jeigu žvaigždės danguje labai mirga, bus šalčio.
Jei žvaigždės aiškios, bus lietaus.
Jei žvaigždės tankios, gali lyti.

Ruduo

Rugsėjis, spalis, lapkritis – rudens mėnesiai. Dienos vis trumpėja, darosi vis šalčiau, dažniau lyja. Medžių lapai gelsta, žolės vysta, o vaisiai, daržovės baigia nokti, miške randame bruknių, šermukšnių, grybų. Paukščiai išskrenda.

Jei rudenį perkūnas griaudi, tai žiemos nebus.
Jei rudenį lyja lietus ir medžių šakos apšąla, tai bus blogi metai.
Jei ruduo sausas, be lietaus, žiema irgi bus sausa.
Jei rudenį pradeda labai anksti snigti ir šąla, tai žiema bus nesnieginga ir anksti baigsis.
Vėlyvas lapų kritimas būna prieš gilią ir rūsčią žiemą.
Rugsėjis

Jei jaunas mėnulis aštriais galais – vasarą giedras oras, žiemą – šalčiai.
Jei pilnaty mėnulis aiškus ir šviesus – bus gero oro, o jei tamsus, išblyškęs – lauk lietaus.
Jei aplink mėnulį ratas, lietaus bus sekančią dieną, jei ratas pilnaty – lauk lietaus gale mėnesio.
Jei mėnulis apsiblausęs – bus ilgalaikė dargana.
Ratilas apie mėnulį – bus vėjas.
Mėnulio rageliai statūs prieš lietų.
Jei bruknės antrą kartą žydi, bus gražus ruduo.

Spalis

Jei spalis miglotas, tai žiema bus su sniegu.
Kai ant ąžuolo daug gilių, bus šalta žiema.
Labai daug šermukšnių žydi – bus daug lietaus.
Kai daug šermukšnių uogų, bus lietingas ruduo.

Lapkritis

Jei lapkritis su sniegu, tai vasara su vaisiais ir šienu.
Jei šuo žiūrėdamas į mėnulį staugia, bus dideli šalčiai.
Jei lašiniai rasoja, lis.
Jeigu ant bržų lieka daug nenukritusių lapų, pavasaris bus darganotas.

Žiema

Žiemos mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris yra vadinami skaistuoliais mėnesiais.

Žiemą, nors ir šalta, ir viskas apsnigta, gyvenimas gamtoje nenutrūksta, tik sulėtėja. Miškai sustingę, oras skaidrus, o žvaigždės danguje ryškios ir skaisčios. Ant medžių, krūmų pamatysime šerkšną, ant balučių, ežerų, upių – ledą, o iš dangaus kris ir kris snaigės, kol pasaulis taps baltas, baltas.

Gruodis

Jei sausas gruodis, tai ir pavasaris bus sausas.
Jei Kūčių dieną sninga, tai vasarą bus medaus.
Jei Kūčių vakare dangus žvaigždėtas, tais metais bus daug grybų.
Jei Kalėdos ant sniego, Velykos ant vandens, o jei Kalėdos ant vandens, Velykos ant sniego.
Jei katė drasko slenkstį, bus vėjų.
Jei katė ant grindų voliojasi, bus šilta.
Jei žiemą žvaigždėta naktis – šals.

Sausis

Jei sausio mėnesio pradžia ir pabaiga graži, reikia tikėtis gražių metų.
Jei sausis miglotas, tai žiemos pabaiga snieguota.
Jei sausis su migla, tai vasara su lietučiu.
Koks sausis, tokia bus ir liepa.
Sniegena gieda – bus sniego.
Buvo sakoma, kad barsukas išlenda iš savo olos arba verčiasi ant kito šono. Jei saulėta diena, pamatęs savo šešėlį, vėl lenda atgal į olą, tada antroji žiemos pusė būnanti šaltesnė už pirmąją.
Jeigu diena apsiniaukusi, barsukas pagalvoja, kad jau pavasaris ir jau į olą nebelenda ir pavasaris greičiau ateinąs.

Vasaris

Jei vasaris šiltas, tai balandis šaltas.
Vasaris patikrins kaip apsiavęs (šlapia).
Jeigu žiemą aplink medžius susidaro tušti ratai, tai rodo, kad bus ilga žiema ir ilgas šaltas pavasaris.
Kai samanos prie medžio ima dregti, netrukus lis.
Jeigu pavasarį, kad ir labai šilta, kaštonas neleidžia prasiskleisti savo pumpurams, reiškia, kad bus šalnos.
Šuliny vanduonuslūgsta prieš giedrą, o pakyla prieš lietų ar darganą.
Žiemą malkos krosnyje šnypščia, blogai dega prieš atodrėkį.
Jei ugnelė cypia, bus vėjas.
ORŲ SPĖJIMAI PAGAL GYVŪNUS

Gyvūnai yra labai jautrūs orų permainoms, kur kas jautresni nei žmonės, todėl, kad žmonės gyvena toliau nuo natūraliosios gamtos nei gyvūnai, ypač laukiniai, kurie jaučia pačias nepalankiausias orų sąlygas, turi labai ribotas priemones apsisaugoti nuo gamtos negandų, yra priversti į jas tiesiogiai reaguoti. Jie ne tik jaučia, bet ir nujaučia įvairius šių sąlygų pasikeitimus ir vienaip ar kitaip elgiasi, kad apsisaugotų nuo galimų pasekmių, kurios gali būti jiems pražūtingos. Jei šermuonėlis anksti pabalo, greitai lauk žiemos ir sniego. Kai briedžiai kudlas mėto – čia pat pavasaris. Jei rudenį kiškiai labai riebūs, bus ilga ir šalta žiema. Prieš darganą kiškiai juokiasi ir bėgioja.

Dideliais orų žinovais nuo seno laikomi vorai.
Jei voras tinklą pina, bus giedra, bet jei trumpina siūlus – lis.
Jei ore daug voratinklių kabo, bus gražus oras.
Voras musę už sprando sučiupęs į savo kilpas narplioja – bus gražios dienos.
Voras ilsisi prieš lietų.

Patikimomis orų prognozuotojomis laikomo bitės.
Bitės toli nuo namų lekia prieš giedrą.
Jei bitės prieš vakarą anksti sulekia, tai reikia laukti lietaus.
Prieš lietų bitės labai piktos.
Kamanė po samana lenda – audra artėja.
Jei artėjant audringam debesiui bitės nesislepia, lietaus nebus.
Jei bitės anksti laktą aptupia, bus gražus pavasaris.
Bitės (kamanės) gerais metais lizdus pelkėse krauna.
Jeigu kuriais metais yra daug laukinių bičių, bus lietingi metai.

Musės orus nuspėja taip pat neblogai.
Prieš lietų musės piktos – kanda žmones ir gyvulius.
Prieš lietų musės labai lenda į akis.
Jei oras tvankus ir musės labai puola gyvulius, bus lietaus su perkūnija.
Jei musės, akliai ir kiti vabzdžiai lenda prie šunų ir gyvulių, o bitės tampa piktos, prisiartinus gelia, tai galima laukti audros su liūtimis.

Uodų aktyvumas rodo, kad bus giedra, nors uodai ir prieš lietų būna pikti, gelia žmogų.
Jei vasaros vakarą uodai vienoj vietoj tankiais būriais skraido – giedros ženklas.
Uodai prieš pat lietų slepiasi, nustoja skraidę, bet jų, kaip ir kitų vabzdžių intensyvus dūzgimas pranašauja lietų.
Prieš lietų uodai labai gelia.
Prieš lietų vabzdžiai skraido žemai prie žemės.

Jei skruzdėlės neina į darbą, bus lietaus.
Jei vakare pasirodo daug lakstančių skruzdžių ant kelio arba kitur, tai ryt ar poryt bus lietaus.
Jei pasirodo sparnuotojų skruzdėlių, tai po trijų dienų lis.
Prieš audrą skruzdės dirba stropiau nei paprastai.
Jei kuriais metais daržuose matosi daug skruzdžių, tie metai bus lietingi.
Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, prieš šaltą – statūs.

Varlės nėra labai geros pranašės.
Jei varlės kurkia, bus giedra, bet kai kur sako, kad lis.
Jei varlės dainuoja, ryt bus giedra ir naktis žvaigždėta.
Jei pabaly girdėti varlių kurkimas, rytoj bus lietaus.

Daugeliu atveju orai spėjami iš naminių gyvulių: karvių, kiaulių, arklių, avių, šunų ir kačių elgsenos.

Karvė, nors gyvulys palyginti ir ramus, mažai į ką reaguojantis, bet apie orus „nusimano“ neblogai; kitaip sakant, pagal jos poelgius pranašaujami tos ar net kelių dienų orai.
Jei vasaros vakare karvė iš tvarto eina oran, spėjama giedra, jei į tvartą – bus lietaus.
Jei karvės ganykloje voliojasi, bus oro permaina.
Jei karvės pavakary uosto orą, rytojaus dieną galimas lietus.
Karvė orą nukrato prieš blogą orą.
Jei jautis stovi vidury tvarto, bus giedra, o jei prie sienos – lis.
Jeigu giedros metu karvės ima baubti, tai į kurią pusę jos nusigręžusios baubia, iš to šono kils debesys ir bus lietaus.
Jei karvės iš ryto ilgai stovi, neėda, bus ūkana.
Jei melžiant karves pienas labai putoja vasarą, bus lietaus, žiemą – šalčio.

Kiaulės – neblogos orų prognozuotojos.
Jei kiaulės vasarą žemę knisa, bus giedra, jei žiemą – bus šaltis (kuo giliau, tuo šalčiau).
Kiaulės anksti sugula prieš gražų orą, iki vėlumo čiaužinėja prieš lietų.
Jei iš tvarto išleiste kiaulė bėga trintis į akmenį – bus lietaus.
Prieš audrą kiaulės žvygauja, bėgioja ir dažnai bėgioja ton pusėn, iš kur turi kilti audra.
Prieš sūkurius kiaulės labai kriuksi, kelia aukštyn snukius.

Kur kas kuklesni arklių ir avių prognoziniai sugebėjimai.
Jeigu arkliai lapkričio mėnesį pradeda šertis, tai ženklas, kad žiema nebus gili.
Kai žiemą arkliai pradeda šertis – didelio šalčio nebus.
Arklys prunkščia prieš lietų, parpia prieš darganą.
Jei arklys kelyje prunkštauja – gali užklupti lietus.
Arklys prieš giedrą smagus, prieš lietų – lūpą patempęs.
Arklys nosį į žemą trina prieš lietų.
Jei arklys neėda, o stovi susigūžęs, bus audra.
Avys labai bliauna, badosi prieš vėtrą ir vėją ar šaltį.
Jei ėriukas tvarte šokinėje – bus vėlyvas pavasaris.

Šuo su kate – artimi kaimo žmogaus palydovai; iš jų elgsenos labai dažnai prognozuojami dienos-dviejų (ar kelių) dienų orai, nuspėjami ateinantys šalčiai, atodrėkiai ir pan.
Jei šuo guli vidury aslos, bus šiluma.
Jei dieną šuo be reikalo loja, bus lietaus.
Prieš lietų su perkūnija šunys su įniršiu kasa žemę.
Jei nuo šunies jaučiamas kvapas, bus dargana.
Jei šuo ėda žolę arba sniegą ir voliojasi – keisis oras.
Jei katė guli išsitiesusi ant lango arba ant lovos – bus giedra, jei žiaugčioja bus dargana, jei drasko nagais stalą, suolą ar kita medinį daiktą – oras pablogės.

ORAI PAGAL PAUKŠČIUS

Paukščiai – geri ateinančio lietaus pranašai.
Senoliai pasitikėdavo ne tik gamta, bet ir joje esančiais padarais. Labiausiai paukščiais, kurie taip pat būrė orą.

Apniukusią, debesuotą dieną paukščiai šiek tiek vėluos pragysti, o vakare baigs čiulbėti anksčiau.
Jei paukščių takas nuo sausio 6 d. Iki vasario 2 d. Bus šviesus ir baltas, tai ir metai bus geri ir vaisingi.
Jei vasaros rytą paukščiai labai linksmai gieda, pavakary bus lietaus.
Jei karvelis baloje maudosi, bus lietaus.
Jei karvelį nušausi arba užmuši, tai padarysi nuodėmę ir prišauksi lietų.
Gandras – labai mylimas ir gerbiamas visoje Lietuvoje paukštis, sodybų globėjas, taip pat geras orų pranašas.
Jei pavasaris esti ankstyvas ir gandras anksti atskrenda, bus laimingi metai.
Buvo laikoma, kad jei gandras prieš rugsėjo 1 patraukė, tai ruduo netoli, jei vėliau patraukė, tai dar toloka.
Gandras atskrisdamas simbolizuoja pavasario pradžią, išskrisdamas – rudenį.
Jei gandrai parlekia anksti, dar ledam neištirpus, bus labai ankstyvas pavasaris.
Jei gandras lizdan virbus neša – bus giedra.
Jei gandras lizde stovi ant vienos kojos, tai bus audra iš tos pusės, į kurią jis atsigręžęs.

Nors gegutė ir ne itin rimtos reputacijos paukštis – neturi net savo lizdo – pagal jos sugrįžimą, pirmą užkukavimą nuspėjami pavasario, vasaros, visų metų orai.
Jei gegutė sukukavo ant dar nesužaliavusio medžio, metai bus sausi, jei ant žalio medžio – šlapi.
Kiek gegutė kukuoja po Petrinių, už tiek savaičių po Visų šventųjų prasidės žiema.
Jei gegutė nustojo kukavusi iki Kalvarijos (liepos 2d.), tai bus ankstyvas ruduo.
Jei Velykų rytą gegutė užkukavo, bus gražus pavasaris.
Jei liepos viduryje gegutė dar kukuoja, vasara bus gera ir ilga.

Geniai, pastebėta, aktyvūs įpusėjus žiemai.
Jei genelis žiemos metu pradeda parpt, pusė žiemos jau praėjo.
Pradėjus geniams tarkšti, už mėnesio reikės važiuoti ratais (sniego nebebus).
Genys į šaką barškina prieš paliūtį.
Jei genys tarškia tupėdamas ant sausų šakų, bus giedra.

Jei gervės ir žąsys anksti iš pietų parskrenda, bus ankstyvas ir šaltas ruduo.
Anksti parskrido gervės – pavasaris ankstyvas, jei aukštai skrido – tai greit bus šilta, o jei žemai, tai šiltų dienų sulauksime dar negreit.
Gervės skrenda lygiu trikampiu – bus vėjuota, ringuoja pulku – šalta.
Jei gervės pavasarį parskrenda išsirikiavę panašiai kaip kablys, bus sausa vasara, jei kaip raidė „V“ – lietinga.
Jei gervės arba žąsys išskrenda aukštai – ruduo bus ilgas, o jei žemai – arti žiema.
Jei žąsys skrenda aukštai, tai bus šiltas ruduo.

Jei pavasarį gulbes pamatysi žemai skrendant – greit pavasaris ir šiltas oras.
Pavasarį nuo gulbių lėkimo į trečią dieną šiluma, o išskridus rudenį – lauk atšalimo.
Jei gulbės pavasarį į rytus skrenda, bus ilgas ruduo, jei skrenda į vakarus – trumpas ruduo.
Jei gulbės išskrisdamos lekia žemai, bus ankstyva žiema.
Kai gulbės išskrenda, tai į trečią dieną sniego bus.

Kregždė, panašiai kaip gandras ar gegutė yra pranašė žmogaus gyvenime.
Jei kregždė pažeme skraido, bus lietaus.
Jei kregždės skraido būriais – bus audra.
Jei kregždės rudenį ilgai neišskrenda į šiltuosius kraštus, ateinanti vasara bus šalta.
Jei kregždės išskrenda anksti – žiema bus šalta, jei lieka krašte ilgai – žiema bus švelni.
Jeigu gegutė užkukuoja dar kregždutei neparlėkus, lauk šaltos ir lietingos vasaros.
Jei pirma parlekia kregždė, o vėliau gegutė – bus šilta.

Jei parlėkė varnėnai, greit atšils.
Varnėnas garsiai švilpauja – giedrą pranašauja.

Jei vyturys užgieda prieš šventą Kazimierą (kovo 4 d.), blogas bus pavasaris.
Jei vyturys pirma savo dienos giedot pradeda, tai šaltis jam nasrelius uždaro (kovo22 d. – vyturio diena).
Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą, tai bus gražus pavasaris ir ruduo.
Jei Velykų dieną atlekia vyturys – bus labai geras ruduo.

Jei vieversėlis gieda ligi šv. Onos (liepos 25 d.), tai kitais metais pavasarį užgiedos prieš šv. Kazimierą; jei jis gieda ir po šv. Onos, tai tada kitą pavasarį užgiedos po šv. Kazimiero.
Kiek vieversys sniego užgiedos, tiek jo ir pridės.
Jei vieversys užgiedos prieš šv. Kazimierą, bus blogas pavasaris.
Jeigu kuriais metais pirmi pasirodo kovai, o vieversiai vėluoja, tai dėl užsitęsusios žiemos laukiamos karštos vasaros.
Jei vieversėlis rudenį gieda, bus vėlyvas pavasaris.

Varnos ant viršūnių medžių rodo šaltį, o apačioj šilumą.
Jeigu varnos vakare tupia ant medžių aukštai, žinok, kad bus labai šaltas oras.
Jei varnos pagal žemę, daug varnų, šimtai, žinok, ilgos darganos, negražus oras.
Kada varnos kranksi, vasarą bus lietaus, o žiemą – sniego.
Varnos medžiuose visada tupi prieš vėją.
Varnos pulkuojasi prieš lietų.
Jei varnos skraido ligi vėlyvų sutemų, rytoj reikia laukti audros.

Žvirbliai, nors ir žiemoja pas mus, tačiau pranašauja orus dažniausiai vasarai.
Jei žvirbliai lakioja ir kraunasi lizdus, rodo gerą orą.
Jei žvirbliai rėkia, garsiai čirškauja susispietę į būrius, tai ilgai bus vėjas.
Žvirbliai renkasi būriais prieš giedrą.
Žvirbliai pavasarį sniege ar klanuose maudosi – bus lietaus.

Iš naminių paukščių dažniau orus spėja vištos, rečiau antys ir žąsys.
Laukiama lietaus, kai naminiai paukščiai vakare iki vėlumos ieško maisto, o jei jie anksti sugula – gražaus oro.

Gaidys aukštai atsitūpęs gieda prieš giedrą orą.
Jei gaidys popietėje per lietų ant tvoros gieda, greit išsigiedrins.
Jei gaidys dieną gieda – lauk lietaus ar sniego.
Jei gaidys gieda pasistiepęs ant vienos kojos – šals.
Žiemą esant šalčiams prieš atlydį gaidžiai anksčiau gieda.
Jei gaidys, užlėkęs ant stogo, gieda, lauk didelio gaisro.
Žiemą gaidys vakare gieda prieš atodrėkį.
Gaidžiai pešasi prieš blogą orą.

Jeigu vištos purtinasi smėly – bus lietaus.
Jeigu lietus lyja, o vištos visos bėga pastogėn, žinok, kad lietus ilgai nelis.
Jeigu lietus lyja, o vištos vaikščioja po lietų, žinok, kad bus ilgas lietus.
Jeigu vištos, kai pradeda lyti, neina tūpti į tvartą, tai ilgai lis.
Jei vištos eina anksti tūpti, bus giedra.
Jei vištos vailšto ligi nakties, tai rytojaus dieną reikia laukti audros.
Jei vištos kapojasi, bus vėjo.
Jei žiemą gryčioje vištos šėlioja ir laksto, bus vėjo.
Vištos žiemą gryčioje kutenasi prieš atodrėkį.

Jei antys nardo, greit bus lietaus.
Antys ir žąsys labai maudosi prieš lietų.
Jei antys vandeny pliaukši ir krykštauja – bus lietaus, jei tyli – bus perkūnija.
Jei antys žiemą krapštosi, bus šalčio ir sniego.
Jei antys vėlyvą rudenį maudosi atsigręžusios į šiaurę, ims šalti.

Žąsys vandeny nardo prieš lietų.
Jei žąsys vidurdienį bėga maudytis, greitai lis.
Jeigu žąsys kuičiasi – šals, jeigu prausiasi, bus atodrėkis.
Jei žąsinas žiemą stovi antį vienos kojos, būtinai lauk šalčio.
Žąsys voliojasi mėšle prieš didelį šaltį.
Jei pjaunant rudenį žąsis, jų ožio kaulas rainas, bus gili žiema, jei juodas – žiema šalta.
Jei žąsies krūtinės kaulo smailume daugiau juoda – žiema bus negili, jei balta – gili.
Jei papjautos žąsies lopeta juoda – bus gili žiema, jei balta – visai negili, prasta; juodumas rodo žiemos gilumą.

ORŲ PROGNOZĖS PAGAL DANGAUS ŠVIESULIUS

Orai liaudies meteorologijoje prognozuojami pagal visus dangaus šviesulius: saulę, mėnulį, planetas, žvaigždes, net kometas, pagal dangaus spalvą, saulėtekius-saulėlydžius ir pan. Bene didžiausio dėmesio susilaukė saulė, kurios gyvybingąjį poveikį žemei, atmosferoje vykstantiems procesams, augmenijai kiekviename savo žingsnyje jautė žmogus.

Ryte, jeigu tik dangus neaptrauktas debesų, apie būsimos dienos orą spresdavo pagal saulėtekį, rytinės aušros (žaros) spalvą, pačios saulės spalvą, dydį ir formą, pagal susidarančius aplink saulę optinius reiškinius.
Kai patekanti saulė neaiški, balzgana, tai bus lietaus, o kai ji tyra, aiški, tai bus giedra.
Jeigu patekėdama saulė labai aiški, o aplink ją debesys, tai tą dieną reikia laukti didelių viesulų.
Jei saulė išbalus tekant – lietus, leidžiantis – vėjas.
Balzganas blizgesys aplink saulę, mėnulį ir žvaigždes yra lietaus ženklas.
Jeigu po ramios nakties saulė teka skaisti arba įgauna rausvą atspalvį ir, atrodo, kad patekėdama norėtų pasislėpti rūkuose, tai vasarą yra ilgos sausros ženklas.
Žiemą ryto žara aiški prieš šaltį.
Suplota ovalo formos saulė žada trumpalaikį lietų tą pačią dieną.

Tikrais ateinančios dienos oro būklės prognozuotojais laikomi saulėlydžiai: besileidžiančios saulės ir debesų spalva, forma, vakarinio dangaus spalva ir kt.
Jeigu po lietingos dienos leidžiasi aiški ir šviesi saulė, tai kitą dieną galima laukti gero oro; gero oro taip pat galima tikėtis, jei saulei leidžiantis vakaruose dangus nusidažo auksinio gelsvumo spalva.
Jei saulė leidžiasi aiškiai geltona, tai ateinančią dieną bus vėjo be lietaus, o jei saulė balkšvai gelsva, tada reikia laukti lietaus; šviesiai geltona žara vakare – prieš lietų.
Jei leidžiantis saulė orandžiniai geltona, tai bus vėjas, o jei geltona – lietus.
Žalsvi atspindžiai saulei leidžiantis – giedras oras.

Daugelis prognozių liaudies meteorologijoje siejama su mėnuliu, jo fazėmis, taip pat su žvaigždėmis bei kitomis planetomis.
Tikėta, jog jaunas mėnulis po lietaus turi atnešti giedrą, o po giedros lietų.
Jeigu mėnulis išblyškęs, ūkanotas – bus lietaus, o jeigu mėnulis aiškus ir šviesus – bus giedra.
Blausus mėnulis rodo drėgną, apsiniaukusį orą, aiškus mėnulis – sausą be lietaus orą, melsvas mėnulio atspalvis rodo lietingą orą, raudonas – vėją.
Jei dangus apsiniaukęs, o išnirdamas iš po debesų mėnulis yra geltonos spalvos, per dvi paras, jei ne anksčiau, nusistovės giedra; pavasarį ir rudenį bus šalnos.

Itin dažnai liaudies meteorologijoje minimi ratilai (drignės, ratai) aplink mėnulį. Dažniausiai jie pranašauja blogą orą, bet nevisuomet. Žiūrima į ratilo spalvą ir kaip arti jis prigludęs prie mėnulio.
Ratas aplink saulę dieną, o aplink mėnulį nakčia – darganos požymis.
Apie mėnulį mažas ratas – bus lietaus, didelis ratas aplink mėnulį – giedra truks ilgiau.
Jei aplink mėnulį drignė, bus lietus.
Jei apie mėnulį šviesus ratas, kuris besiplėčiant išnyksta bus gražus oras, o jeigu du arba daugiau ratų, bet jau tamsesnių ir ne tokių aiškių – bus speigas, o jei ratas raudonas, tai net būtinai bus vėjo, o žiemą reikia laukti sniego.

Vaivorykštės spalvų derinys, atskirų spalvų ryškumas ar geresnis matomumas, praneša apie lietaus ar vėjo tikimybę.
Aiški vaivorykštė (laimės juosta) pranašauja lietingą orą.
Jei laumės juostoje vyrauja raudona spalva – bus vėjų, o jeigu vyrauja žalia spalva – bus lietaus.
Vaivorykštė prieš liūti visada šviesi.
Jei vaivorykštė žydra, tai pasibaigus lietui, bus gražus oras.
Jei vaivorykštė pasirodo rytą arba prieš lietų, reikia laukti smarkaus lietaus, škvalo, dažnai ir perkūnijos.
Jei matyti dvi vaivorykštės, tai po dviejų ar trijų dienų vėl bus lietaus.

Kadangi žvaigždės matomos tik giedru oru, todėl pagal jas paprastai spėjam, ar ilgai truks giedra, ar prasidės lietus, dargana.
Jei vakare dangus žvaigždėtas, tai kita diena bus giedra.
Jei žiemos naktį žvaigždės blizga skaisčiai, bus gražus oras, o jei jos yra blausios – bus sniegas.
Ryškus žvaigždžių spindėjimas vasarą žada karštį, o žiemą – šaltį.
Mirgančios žvaigždės praneša mums apie būsimas orų permainas.
Jeigu paryčiui žvaigždės mirga rausva spalva, tai greit reikia laukti lietaus.
Jei žvaigždės silpnai mirga ir yra žalsvo atspalvio – giedra išsilaikys dar keletą dienų.
Jei danguje nematyti mažų žvaigždžių, bus dideli vėjai.
Jei danguje matosi mažai žvaigždžių, reikia laukti blogo oro ir lietaus.
Tamsūs ratai aplink žvaigždes žada lietų, o šviesūs ir raudoni – gražų orą.
Kai apie žvaigždes matosi tamsūs ar pilki ratai – lis.
Jeigu rugsėjo mėnesį daug krintančių žvaigždžių – artinasi rudens lietūs.
Debesys ir lietūs

Žemdirbiai ir piemenėliai, ištisomis dienomis būdami gamtoje, stebėjo ir dangų. Žvejams, medžiotojams irgi svarbus buvo oras. Debesims lietuviai sugalvojo daug ir įvairių pavadinimų. Pavasarį susidaro kamuoliniai debesys, panašūs į kažkokias galvas, lėtai slenkančias per dangų. Debesis vadino galvokais, baltakalniais, avelių debesimis, stulpiniasi, gaisriniais (jei saulė tekėdama ar besileisdama juos nudažo tarsi gaisrų atšvaitais), skylėtais (jei pro debesų properšas matosi dangus). Sparnuotais – jei debesys išsidėstę kaip skrendantys paukščiai. Pakarailiu vadinosi debesys be lietaus. Smulkučiai debesėliai, išmarginantys dangų – sėmenija. Jei raudoni dangaus kraštai – perkūnuotas dangus. Juodas audros debesis vadinamas Perkūno vežimu arba perkūniniu debesiu. Buvo bijomasi plaukti žvejoti į jūrą, jei debesys raguoti. Kartais sakydavo, kad debesys panašūs į vilnų kuodą.

Senovės lietuviai labai bijojo Perkūno ir jo siunčiamų audrų, todėl turėjo daugybę burtų lietui patraukti ar sustabdyti.

Burtai lietui patraukti ir sustabdyti
MERKINĖS APYLINKĖSE

Lietui patraukti Merkinės apylinkėse moterys ardavo Nemuną bei kitas upes, prie kurių gyvena. Seniau arė žagrėmis, vėliau plūgais. Nesulaukdamos lietaus, viena ar dvi kaimo moterys šaukdavo kitas: „Einam Nemuno arti“. Susiradusios plūgą, nusitempdavo Nemuno pakraštin. Pasikaišiuosios sijonus, kad nesušlaptų, ir įsibridusios Nemunan vos ne iki kelių, 2-3 moterys traukia plūgą Nemuno pakraščiu, kitos dvi ar daugiau valdo plūgą už rankenų paėmusios. Gerą gabalą pavilkusios, išvariusios vagą – grįždamos ant išartosios vagos užverčia (užaria) kitą ir tuo arimas baigiamas.
Jeigu per daug lyja, moterys akėdavo arti esančią upę.
Kada su saule lyja, sako, kad karalienė verkia.

ORAI PAGAL ZODIAKO ŽENKLUS

Zodiako ženklų prasmės šimtmetiniuose ir kituose kalendoriuose buvo siejamos su Saulės įžengimo į atitinkamą ženklą data arba su atskiromis, priklausančiomis tam ženklui dienomis ar kelendorinėmis datomis.

Jei Saulės peržengimo į Avino ženklą diena (kovo 21 d.) yra saulėta ir šviesi, metai bus derlingi. Jei ši diena giedra, tai sausas bus visas mėnuo. Koks oras nuo šio ženklo 6-os iki 12-os dienos (nuo kovo 27 d. Iki balandžio 2 d.) , tokie bus tų metų visų kitų mėnesių tų pačių dienų orai. Jei balandžio 5 diena saulėta, tai pavasario pabaigoje ir vasarą bus gražūs orai, o jei ši diena vėjuota, blogas oras, tai ir vasara bus vėjuota, metai blogi, gyvuliams sunkūs.

Tauro (Jaučio, Buliaus) ženklo dienos (nuo balandžio 21 d. Iki gegužės 20 d.) pageidautinos giedros. Jei šiuo metu dažnai lyja bus prastas žiemkenčių ir vaisių derlius. Dažna perkūnija šiuo metu žymi gerus metus, bet čia pat pastebima, kad stipri perkūnija rodo sunkų gyvuliams metą, tai yra blogai užaugs šienas arba kad jį bus sunku išdžiovinti.

Dvynių ženkle išskiriamos birželio 6 ir 8 dienos. Jeigu birželio 6 dieną lis, tai nuo laukų nuims gerus javus. Koks oras bus birželio 8 dieną, tokios bus ir 4 savaitės.

Vėžio ženklo (birželio 21 d.-liepos 22 d.) spėjimai susiję su Septynių miegančių brolių diena. Jeigu liepo 10 d. lis, tai bus lietingi orai 7 savaites. Liepos 22 d. baigiasi Vėžio ženklo sfera ir ekliptiką kerta Liūto ženklo žvaigždynas. Jei šią dieną sugriaudėjo perkūnija, tai yra pavojus supūdyti rugius ir vasarojų, nes po to gali prasidėti ilgi lietūs. Šiuo metu patariama ruošti miško medžiagą statyboms, nes šiuo metu nukirsti medžiai kietesni ir ne taip greit pūva.

Mergelės (Panos) ženkle (rugpjūčio 24 d.-rugdėjo 22 d.) ušskiriama rugsėjo 3 ir 20 dienos. Jeigu rugsėjo 3 d. sugriaudėjo perkūnija, reikia laukti lietingo rudens. Jeigu rugsėjo 20 diena giedra, tai gražus oras bus 4 savaites, o jei antroji šiam ženklui priskiriama laiko pusė smarkiai atvėsta, tai 50 dienų lis.

Svarstyklių ženkle minima spalio 2 diena. Jei ši diena aiški (giedra) , tai 4savaites bus gerų orų – laikas palankus javų ir daržovių valymui, ruduo bus gražus, bet žiema vėjuota.

Jeigu spalio 24 dieną – ekliptikai kertant Skorpiono (Kurklio) ženklą – sugriaudės perkūnija, tai bus šalta ir ilga žiema, gyvuliams gali nepakakti pašarų. Kiek iki šio ženklo pabaigos (lapkričio 21 d.) dienų su sniegu (šlapdriba) , tiek kartų žiemą bus atodrėkis.

Jeigu Saulei įžengiant į Šaulio (Strilčiaus) ženklą (lapkričio 22 d.) bus šalta ir debesuota, rugiai ateinančiais metais aukštose vietose bus geri, o žemose – prasti. Vadinasi, žiema bus permaininga, su dažnais atlydžiais, darganomis, o pavasaris vėlyvas, lietingas, todėl yra pavojus, kad žiemkenčiai, ypač žemose vietose, gali išmirkti.

Jeigu Saulei įžengiant į Ožiaragio (Ožio) ženklą (gruodžio 22 d.) darganota, tai ateinančių metų orai bus permainingi, su dažnais vėjais. Jeigu šią dieną yra jaunas mėnulis, tai metai viskam bus geri. Jei ši diena yra vėjuota, tai vėjuoti bus visi metai. Jei per Kalėdas bus šviesios (giedros) dienos, tai metai bus gražūs ir derlingi, o jei Kalėdos vėjuotos ir lietingos, tai visko trūks, metai bus vargani.

Kai Saulės įžengimo į Žuvies ženklą diena (vasario 19 d.) sutampa su mėnulio jaunatimi, tai reikia laukti gerų metų. Jei tą dieną bus dargana, ypač jeigu sugriaudės perkūnija, tai metai bus vėjuoti, bet vaisingi, visa ko valgoma bus perteklius, o jeigu bus dažni lietūs, tai metai bus sunkūs neturtingiems žmonėms (išmirks ar blogai išaugs rugiai ir duona bus brangi).

Išvados

1. Tiek senovės, tiek dabarties lietuviams orai buvo ir yra labai svarbūs. Net ir dabar, planuodami savo artimiausias dienas, atsižvelgiame į orus.

2. Senovės lietuviai labai gerai pažinojo gamtą, mokėjo skaityti jos ženklus, perspėjimus.

3. Žinant šias orų prognozes, gamtoje, stovyklaujant ar iškylaujant, nesunkiai galima išsiversti be televizoriaus ar radijo orų prognozių.

4. Norint geriau nuspėti būsimus orus, galima pasinaudoti senų žmonių išmintimi, kuri trumpai aprašyta mano darbe.

Turinys

Įvadas 1
TRUMPALAIKĖS PROGNOZĖS 2
Keturi vėjai 4
ILGALAIKĖS PROGNOZĖS 4
Pavasaris. 4
Kovas 5
Balandis 5
Gegužė 6
Vasara. 6
Birželis 6
Liepa 7
Rūgpjūtis 7
Ruduo 7
Rugsėjis 8
Spalis 8
Lapkritis 8
Žiema 8
Gruodis 9
Sausis 9
Vasaris 9
ORŲ SPĖJIMAI PAGAL GYVŪNUS 10
ORAI PAGAL PAUKŠČIUS 12
ORŲ PROGNOZĖS PAGAL DANGAUS ŠVIESULIUS 16
Debesys ir lietūs 18
ORAI PAGAL ZODIAKO ŽENKLUS 19
Išvados 21

Leave a Comment