Kauno apskritis

Turinys

Kauno apskričių žemėlapis..............................3
Kaunas..............................4
Kauno apskritys..............................5-9
Birštono savivaldybė..............................10
Jonavos rajonas..............................11-12
Kaišiadorių rajonas..............................13
Kauno rajonas..............................14
Kėdainių rajonas..............................15
Prienų rajonas..............................16
Raseinių rajonas..............................17-18

Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, visada veržęsis pirmauti. Istorijos vėjams siaučiant jis buvo svarbiausias lietuvių tautos dvasinės atsparos, kovos už tautos savasties išsaugojimą miestas. Dvidešimt metų Kaunas buvo laikinoji sostinė.
Yra 9 aukštosios mokyklos (arba jų filialai), 20 mokslo institutų bei įstaigų. Aktyvus kultūrinis gyvenimas: veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai.
Kaunas – svarbus transporto mazgas. Susikerta dvi svarbios transporto ašys: viena – iš šiaurės pro Estiją irr Latviją į pietus nuo Lietuvos esančias valstybes nusidriekianti Via Baltica trasa, kita eina iš rytų ir tęsiasi iki Klaipėdos. Tai sudaro puikias prielaidas steigti čia laisvąją ekonominę zoną, skatinti investicijas. Iki Kauno planuojama nutiesti Europos standarto geležinkelį, tad čia susikirstų svarbios automobilių magistralės, upių, geležinkelių bei oro trasos.

Kauno apskrities žemės nuo seno laikomos svarbiausiomis Lietuvoje. Ir ne todėl, kad čia geriausios žemės, išradingiausi žemdirbiai, sumaniausi pramonininkai, gabiausi prekybininkai. Visa tai rasi bet kuriame Lietuvos krašte. Tačiau tik kauniečiai ir žemaičiai gaali didžiuotis, kad nė vienas okupantas čia nerado sau ramybės per visus karus bei okupacijas. Laisvės troškimas, sugebėjimas ja naudotis, orumas, nacionalinių interesų saugojimas, noras bendrauti ir bendradarbiauti su draugiškai mūsų valstybės atžvilgiu nusiteikusiais kitų tautų atstovais – štai būdingiausi mūsų ap

pskrities žmonių bruožai.
Išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė. Yra daug gamtos bei kultūros vertybių, dominančių pažintinio turizmo mėgėjus. Sparčiai plėtojama jų aptarnavimo infrastruktūra. Aktyvus kultūrinis gyvenimas. Vieni iš reikšmingiausių renginių – Pažaislio muzikos, tarptautiniai jaunųjų muzikų ir džiazo festivaliai.

Graži ir spalvinga Kauno apskritis, kuri apima Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų ir Raseinių rajonus, Kauno miestą ir Birštoną. Tai lygumų kraštas, kurį puošia nuo XIII–XIV amžių išlikę pilys, bažnyčios, dvarai, gyvenamieji pastatai, vagoja upių tėvas Nemunas. Į jį savo vandenis plukdo Nevėžis, Neris, Dubysa ir Jiesia. Turime Kauno marias – didžiausią dirbtinį vandens telkinį šalyje, atsiradusį užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno hidroelektrinę.

Apskrities administracinis centras – Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miiestas, visada veržęsis pirmauti. Tai – ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras. Jis seniai garsėja elektronikos ir lengvosios pramonės gaminiais. Nuo jo lengvosios pramonės gaminiais stengiasi neatsilikti Raseiniai. Jonavoje ir Kėdainiuose – svarbiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės. Prienuose gaminami lietuviški sklandytuvai. Birštonas – trečiasis pagal svarbą šalies kurortas, garsus gydomaisiais mineraliniais vandenimis bei poilsiavietėmis. Kruonyje, Kaišiadorių rajone veikia vienintelė Lietuvoje hidroakumuliacinė elektrinė. Turime net šešias kaimynes – Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritis. Taigi, Ka

auno apskritis yra vidurio Lietuvoje. Greitkeliu Klaipėda – Vilnius galima lengvai pasiekti 100 km nuo Kauno nutolusią sostinę Vilnių ir už 200 km esantį neužšąlantį Klaipėdos uostą. Iš pietų į šiaurę pro Kauną tiesiama automagistralė “Via Baltica”, kuri iš esmės pagerins susisiekimą su Pabatijo, vakarų ir šiaurės Europos šalimis.

Apskrityje išplėtotas automobilių ir geležinkelio transportas. Kaune susikerta I ir IX transeuropiniai transporto koridoriai. Be to, yra projektuojamas europinio standarto geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Negalima pamiršti ir svarbiausio vandens kelio – Nemuno, tinkančio ir kroviniams gabenti, ir keleiviams pervežti, ir vandens turizmui. Šalia Kauno veikia tarptautinius standartus atitinkantis Karmėlavos oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti beveik visų tipų orlaivius, gabenančius keleivius ir krovinius. Oro uostas ribojasi su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ).

Kauno apskrityje yra 9 aukštosios mokyklos, įvairių mokslo įstaigų. Turime 9 profesionalius bei mėgėjiškus teatrus, iš kurių nacionalinėmis ir klasikinėmis tradicijomis pasižymi Kauno muzikinis, akademinis dramos ir lėlių teatrai. Yra 21 muziejus, eilė meno galerijų ir kultūros centrų, kuriuose organizuojami regioniniai ir tarptautiniai renginiai. Kauno apskritis sėkmingai plėtoja tarptautinius ryšius. Ji pirmoji šalyje įstojo į Europos Regionų Asamblėją ir 1997 m. Kaune surengė Asamblėjos II komiteto susirinkimą. Šiuo metu apskritis yra Asamblėjos tikrasis narys. 1999 m. Kauno apskričiai buvo patikėta surengti Baltijos jūros šalių subregioninio bendradarbiavimo konferenciją – ji vyko Kaune.

Kauno ap

pskritis vienintelė Lietuvoje turi savo atstovybę Briuselyje. Tokia galimybė atsirado užmezgus verslo kontaktus su Flandrijos regiono (Belgija) verslininkais. Kauno apskrities viršininko administracija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Norvegijos Vestfoldo grafyste, Švedijos Kronobergo grafyste, Rusijos Kaliningrado sritimi ir Komijos Respublika, Danijos Frederiksborgo apskritimi, Suomijos Paijat-Hame regionu, Graikijos Tesalonikų prefektūra, Lenkijos Palenkės vaivadija.

6

Kauno apskrityje yra rengiama arba įgyvendinama visa eilė programų bei projektų. Tai – Kauno laisvosios ekonominės zonos kūrimas, prekybos centro Vytėnuose statyba, Kauno apskrities informacinės visuomenės plėtra, Kauno logistikos centro kūrimas, Kauno apskrities mažųjų hidroelektrinių statyba ir kiti. 2001 metais Kauno apskrities ūkininkai pateikė daugiausia paraiškų Lietuvoje Europos Sąjungos SAPARD fondo lėšoms gauti.

Kauno apskritis – patrauklus bei turintis daug galimybių regionas turizmui ir kitokiam verslui plėtoti. Nepraleiskite progos! Kviečiame mus aplankyti, pakeliauti ir plėtoti verslą. Kauno apskrityje rengiami įvairūs ekonominę plėtrą ir investicijas skatinantys projektai. Maloniai kviečiame ir Jus bendradarbiauti!

Bendra informacija:
Teritorija – 8089 kv. km (12,4% Lietuvos teritorijos)
Gyventojų skaičius 2005 m. pradžioje – 685,7 tūkst. (19,9% Lietuvos gyventojų)
Gyventojų tankumas 2005 m. pradžioje – 84,8 gyv./kv. Km
Tankiausiai apgyvendinta Kauno miesto savivaldybė – 2315,9 gyv./kv. km., o rečiausiai Raseinių rajono savivaldybė – 27,4 gyv./kv. km.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2003 m. – 10793 mln.Lt (19,2% Lietuvos BVP)

Regiono vizija:
KAUNO REGIONAS 2020

Kauno apskritis – modernus Rytų ir Vidurio Europos žinių ekonomikos regionas, europinio mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros bei turizmo centras su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo ir

r logistikos infrastruktūra, jame gyvena nuolat besimokanti, versli, sveika ir saugi bendruomenė.

Regiono modernumas išsiskiria naujosios ekonomikos plėtra, užtikrinančia aukštą gyvenimo kokybę ir spartų kaimo modernėjimą, ypatingu dėmesiu žmogaus ir aplinkos santarai, užtikrinančiai darnų regiono vystymąsi.

Gyventojų užimtumas:

7
Nedarbo lygis žemiausias Lietuvoje. Nedarbo lygis pagal savivaldybes 2003 m. pradžioje:

Kauno m. – 7,8%

Kauno raj. – 8,9%

Kaišiadorių raj. – 7,2%

Prienų raj. – 6,1%

Jonavos raj. – 17,5%

Kėdainių raj. – 6,6%

Birštono sav.- 8,0%

Raseinių raj. – 10,1%

Švietimas ir kultūra:

Švietimo įstaigos 2004 m.: 278 – bendrojo lavinimo mokyklos, 15 – profesinių mokyklų, 2 – aukštesniųjų mokyklų, 6 – kolegijos, 7 – aukštosios mokyklos (įskaitant filialus).

Kauno apskrityje profesinėse, aukštesniosiose mokyklose, kolegijose ir aukštosiose mokyklose mokosi iš viso apie 66,9 tūkst. studentų.

Pramonė ir verslas:

Kauno apskrityje pagaminama ir parduodama apie 20% visos Lietuvos produkcijos. 2004 m. parduota pramonės produkcija (be PVM ir akcizų) sudarė apie 4984 mln. Lt. Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2004 m. sudarė 3646.3 mln. litų.

Žemės ūkis:

Kauno apskrities gyventojai mažiau nei vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, šioje sferoje dirba tik 7 % visų užimtų gyventojų, kai vidutiniškai Lietuvoje- 14,7% visų užimtų gyventojų. 2004 m. Kauno apskrityje buvo įregistruota 63986 ūkiai, kurių žemės plotas yra 327925 hektarai. Vidutinis ūkio dydis- 5.1 ha

Investicijos:

Stambiausios Kauno apskrities šalys – investuotojos: JAV, Suomija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Danija, Norvegija, Estija ir kt.

Nauja Lietuvos Respublikos savivaldybė, kurią sudaro Birštono miestas ir Birštono apylinkių seniūnija, kurios teritorija anksčiau priklausė Prienų rajonui.
Pagrindinė savivaldybės gyvenvietė yra Birštono kurortas, esantis Didžiųjų Nemuno kilpų regioninio parko centre ir tarptautinės magistralės Via Baltica zonoje. Birštonas istorijos šaltiniuose paminėtas XIV amžiuje, o pirmoje XIX a. pusėje Birštono mineralinis vanduo pradėtas naudoti gydymui. 1846 m. buvo įkurtas kurortas.
Mieste nėra pramonės, teršiančios aplinką, veikia tik mineralinio vandens išpilstymo įmonė. Ir toliau kurorto ūkis bus plėtojamas dviem kryptimis: turizmo, pramogų, gyventojų aptarnavimo ir kurortinio gydymo bei poilsio. Apylinkių gyventojai dar verčiasi žemės ūkiu.
Birštono savivaldybė palaiko ryšius su 8 užsienio savivaldybėmis.

Jonavos rajonas yra labai patogioje geografinėje vietoje, beveik pačiame šalies centre, greta antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno.
Šalia Jonavos rajono eina tarptautinės automagistralės Via Baltica koridorius. Automobilių magistralė Kaunas-Jonava-Ukmergė-Panevėžys ir automagistralė A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda laiduoja gerą ryšį tiek su šalies vidaus, tiek su užsienio verslo partneriais. Krovinių srautai pro Jonavą galėtų judėti ir geležinkeliu. Jonavoje susikerta geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tarp Kauno ir Jonavos esančiame Karmėlavos miestelyje veikia tarptautinis oro uostas. Yra visos sąlygos plėtoti vandens transportą. Rajono centre, Jonavos mieste, turinčiame per 34 000 gyventojų, yra du pramonės rajonai – šiaurinis ir rytinis, kuriuose, vykstant įmonių restruktūrizacijai arba kuriantis naujoms įmonėms, susidaro palankios sąlygos kapitalui investuoti.
Jonava yra įsikūrusi dešiniajame Neries krante, kuriam būdingas raiškus reljefas. Gerai sutvarkytas gatvių tinklas, parkai, tvenkinių kaskados, išsidėsčiusios tarp gyvenamųjų mikrorajonų ir jungiančios miestą su priemiestiniais želdiniais. Švietimo, sveikatos apsaugos, sporto objektai bei patogiai išdėstyti prekybos centrai sudaro pačias palankiausias sąlygas jonaviečių darbui ir poilsiui.
Neries ir Šventosios upės rajono teritoriją dalija į 2 dalis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurinėje pusėje, kur prasideda Vidurio Lietuvos lyguma, driekiasi derlingi laukai, miškų nedaug. Šioje dalyje palankios sąlygos didelėms žemės ūkio bendrovėms kurti. Pietinėje rajono dalyje daug miškų, geros sąlygos turizmui plėtoti. Galima aplankyti kaimus, turinčius egzotiškus pavadinimus: Šveicariją, Londoną, Paryžių ir Veneciją.

11
Neries ir Šventosios santakos miškuose teka nedidelis upelis Lietava, nuo kurio, pasak kai kurių mokslininkų, atsirado mūsų šalies pavadinimas. Jonavos rajonas – vienas iš mažiausių savo plotu Lietuvoje, jis užima mažiau nei 1000 km2, tačiau turi garsią praeitį. Prie Neries ir Šventosios santakos aptikta akmens amžiaus gyvenviečių liekanų. Per Jonavos rajoną ėjo kryžiuočių karo kelias, upėmis plaukiojo kitų užkariautojų laivai. Skarulių kaime stovi halinio tipo gotikinė bažnyčia, pastatyta 1610 m. Jonavos šv. Jokūbo bažnyčią suprojektavo garsus klasicizmo laikų architektas Laurynas Stuoka-Gucevičias.

Krašto muziejus įsikūręs buvusioje arklių pašto stotyje, kurioje buvo keičiami Peterburgo-Varšuvos traktu keliavusių žmonių arkliai.

Jonavos rajonas patrauklus ir verslininkui, kuris šiame krašte gali įsikurti ilgam, ir turistui, norinčiam prisiliesti prie praeities arba pasimėgauti šiuolaikiniais civilizacijos patogumais gamtos aplinkoje.

Rajone yra šalies mastu svarbių įmonių – vienas iš didžiausių paukštynų, vienas iš pirmųjų pramoninių šiltnamių bei sodų kompleksų, vienas iš svarbiausių energetinės sistemos objektų – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Kaišiadoryse veikia Lietuvos veterinarijos institutas.
Labai gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas, geležinkeliu galima susisiekti su bet kuria užsienio valstybe, skraidoma iš Vilniaus bei Kauno oro uostų ir ten sutinkami svečiai. Planuojama dideles investicijas skirti pažintinio ir kaimo turizmo infrastruktūrai formuoti. Netoli esančių Kauno ir Vilniaus miestų įtaka jaučiama pasirenkant veiklos profilį bei partnerius. Drauge planuodami, investuodami ir naudodamiesi mūsų rajono galimybėmis pasiektume visapusiškai naudingų rezultatų.

Kauno miestas auga ne dienomis, bet valandomis. Priemiestinio rajono žmonės vis labiau integruojasi į bendrą urbanistinį-agrarinį organizmą, tikėdamiesi naudos sau bei bendros veiklos partneriams. Miesto ir rajono paribyje įsikūręs Lietuvos žemės ūkio universitetas, rajone veikia vienintelis Baltijos šalyse Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos mokomasis ūkis, Lietuvos miškų institutas ir Miško selekcinės sėklininkystės centras, Žemės ūkio inžinerijos institutas, ŽŪM bandymų stotis, daug žemės ūkio ir kitokio profilio įmonių, tenkinančių kasdienes miesto ir rajono gyventojų reikmes.
Rajoną kerta Europos transporto koridorius Rytai-Vakarai (Nr. 1) – magistralė Via Baltica, greitkelis Klaipėda-Vilnius-Minskas-Maskva, susikerta du tarptautiniai geležinkeliai 9B ir 9D, kurie sudaro Europos koridoriaus dalį. Planuojama nutiesti Europos standarto geležinkelio vėžę. Rajono teritorijoje yra didžiausias Baltijos šalyse Kauno oro uostas, besispecializuojantis gabenti krovinius ir galintis priimti visų tipų oro laivus.
Turime daug ir įvairių pasiūlymų bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Maloniai atsižvelgsime į kiekvieną pasiūlymą.

Kėdainiai, įsikūrę prie Nevėžio upės, – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą apie šią vietovę užsiminta 1372 m. H.Vartbergės Livonijos kronikoje. Apie didingą Kėdainių praeitį byloja daug archeologijos, istorijos, architektūros, dailės paminklų bei unikalusis urbanistikos paminklas – Senamiestis.
Kėdainiai – rajono centras. Šalia Kėdainių, Ruoščių kaime, Dotnuvos sen., yra oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis centras. Čia pat yra ir svarbiausias šalies žemdirbystės mokslinis centras – Lietuvos žemdirbystės institutas. Patogus susisiekimas: geležinkelis, susikertantys pagrindiniai automobilių keliai bei greta miesto praeinanti magistralės Via Baltica atkarpa atveria plačias galimybes bendradarbiauti įvairiose verslo srityse ne tik su daugeliu mūsų šalies miestų, bet ir su užsienio valstybėmis.
Kėdainiai nuo seno garsėja chemijos ir maisto perdirbimo pramone. Po kelerius metus trukusio sąstingio atgyja senosios įmonės ir statomos naujos. Vis daugiau žmonių ryžtasi pradėti savo verslą, sėkmingai plėtojamas žemės ūkis.

Rajono kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas, kuri ties Prienais daro 17 km ilgio kilpą. Didžiosios Nemuno kilpos sudaro unikalų ir įspūdingą gamtovaizdį. Aukšti Nemuno slėnio šlaitai, apaugę medžiais ir krūmais, Verknės, Jiesios, Peršėkės upės, ramūs Guostaus, Prienlaukio, Vilkų ežerai pagyvina kraštovaizdį. Ne tik atgaivą širdžiai, bet ir ekonominę naudą teikia Prienų šilas, Balbieriškio giria, Žvėrinčiaus miškas.
Sportinės aviacijos entuziastų iniciatyva rajone įkurta svarbiausia šalyje aukščiausios kokybės sklandytuvų gamykla, o Pociūnų aerodromas – viena iš populiariausių sportinio bei pramoginio skraidymo vietų.
Kultūros paminklų gausa ir Birštono kurorto kaimynystė leidžia sėkmingai plėtoti perspektyviausių krypčių veiklą – pažintinį bei kaimo turizmą, sportinę ir pramoginę aviaciją, žemės ir miškų ūkio produkcijos auginimą bei perdirbimą.

Sraunioji Dubysa, pusiau kertanti rajono teritoriją, šiam kraštui suteikia unikalaus žavesio. Dėl gilaus Dubysos slėnio statybininkams teko pastatyti patį aukščiausią šalyje Lyduvėnų geležinkelio tiltą. Ne menkesnį grožį šiam kraštui dovanoja ir Šešuvės aukštupys, gilioje senovėje buvęs svarbus lietuvių gynybinis barjeras nekviestiems svečiams. Manoma, kad čia būta ir garsiųjų Pilėnų, kurių gynėjai nepasidavė, bet pasirinko mirtį ugnyje.
Šiluva savo atlaidais nenusileidžia Žemaičių Kalvarijai, o Ariogalos miestelis garsėja Lietuvos tremtinių ir pasipriešinimo kovų dalyvių šventėmis.
Žemumų, lygumų ir švelniai banguojančių plynaukščių krašte iškilusi 153 m kalva, o aukščiausia rajono vieta – 166,9 m virš jūros lygio – yra netoli Kryžkalnio. Miškingumu nepasižymintis kraštas medžioklės verslą iškeitė į žvejybą – daugelyje vietų įrengti dideli ir šaliai svarbūs žuvininkystės tvenkiniai.
Teritorija: 157 tūkst. ha, iš jų 63,02 % užima žemdirbystės plotai, 21,48 % – miškai, 2,41 % – vandenys, 2,73 % – miestai ir gyvenvietės, 1,73 % – pramonės įmonės ir keliai, 8,63 % – kitos paskirties plotai.
Gyvena: 46,7 tūkst. žmonių, iš jų 99 % lietuvių, 0,5 % rusų, 0,5 % kitų tautybių gyventojų.
Rajone yra: 12 seniūnijų, 15 pašto įstaigų, autobusų stotis, geležinkelio mazgas, motelis, 5 ikimokyklinės įstaigos, darželis-mokykla, 35 pradinės mokyklos, 12 pagrindinių mokyklų, 9 vidurinės mokyklos, gimnazija, žemės ūkio mokykla, 17 kultūros įstaigų, viešoji biblioteka ir 33 jos filialai, 17 katalikų bažnyčių, 7 muziejai, 40 archeologijos, 64 istorijos, 35 architektūros, 102 dailės, 2 urbanistikos paminklai, 15 gamtos paminklų,
17
sporto kompleksas, 39 sveikatos priežiūros įstaigos, 16 akcinių bendrovių, 148 uždarosios akcinės bendrovės, 662 individualios įmonės, 157 žemės ūkio bendrovės, 7 kitokį statusą turinčios įmonės.
Rajone yra 2 miestai – Raseiniai ir Ariogala, dvi geležinkelio stoties gyvenvietės, 587 kaimai.
Raseinių apylinkėse gimė daug Lietuvą garsinusių rašytojų, poetų, mokslininkų. Čia savo vaikystę praleido Lietuvos dainius Maironis, poetas, filologas, istorikas, tautosakininkas S. Stanevičius, tautosakininkai A. Fromas-Gužutis, M. Davainis Silvestraitis (Silvestravičius), A. Juška, archeologas T. Daugirdas.
Raseinių rajono savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos Miulhauzeno miestu. Glaudūs ryšiai sieja Raseinius su Estijos Raplos miestu.

Leave a Comment