Jonava

Jonava

Geografinė charakteristika

Jonava, su 37 tūkstančiais gyventojų, randasi abiejose Neries upės krantuose, į pietus nuo Šventosios upės žiočių. Jonava yra Lietuvos pramonės centras. Jonavos augimą labai įtakojo geri santykiai su aplink esančiais miestais: Kaunas, Kėdainiai, Ukmergė. Pirmą kartą senovės raštuose Jonava minima XVIII amžiaus viduryje. Jonavoje esanti Skarulių bažnyčia yra viena iš daugelio Lietuvoje esančių architektūrinių paminklų, kuriuose atsispindi gotikos ir renesanso požymiai. Jos vidų puošia XVIII amžiaus menų dirbiniai.

AB “Achema”

Akcinė bendrovė “Achema” yra įsikūrusi Jonavos mieste, šalia Neries ir Šventosios upių saantakos. Šią gamyklos vietą lėmė patogi geografinė padėtis. Čia praeina svarbios šalies automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei neužšąlančiais Baltijos jūros uostais.

AB “Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokia pobūdžio gamykla Baltijos šalyse.

Pagrindinė įmonės veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prrekyba.

AB “Achema” dirba virš vieno tūkstančio žmonių, per metus ji pagamina ir realizuoja virš vieno milijono tonų trąšų.

Istorija

Bendrovės pradžia 1962 m., kada netoli Jonavos miestelio, Šventosios ir Neries upių santakoje, buvo pradėta statyti azoto trąšų gamykla. Šią gamyklos vietą lėmė patogi ge

eografinė padėtis. Čia praeina svarbios šalies automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei Baltijos jūros uostu. Po pustrečių metų intensyvių darbų, 1965 m. vasario 9 d., pradėtas gaminti sintetinis amoniakas. Ši data ir laikoma įmonės įkūrimo data, o kartu ir didžiosios chemijos pradžia Jonavoje.
1968 Metanolio gamybos pradžia
1971 Karbamido gamybos pradžia
1972 Azoto rūgšties gamybos pradžia
1973 Amonio salietros, karbamido formaldehido dervų (KFD) ir polivinilacetato

dispersijos (PVAD) gamybos pradžia
1989 Įstojimas į Tarptautinę trąšų gamintojų asociaciją (IFA)
1994 VĮ “Azotas” privatizacija – AB “Achema” įkūrimas
1995 Karbamido – amonio salietros tirpalo (KAS) gamybos pradžia
1995 Achema tampa Inžinerinės Ekologijos Asociacijos (IEA) nare
1997 Įmonė tampa Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) komitetine nare
1998 Sertifikavimas pagal tarptautinį ISO 9002 kokybės standartą
1999 Aliuminio sulfato tirpalo gamybos pradžia
2000 Sertifikavimas pagal tarptautinį ISO 14001 aplinkos apsaugos valdymo

standartą
2001 AB, UAB dukterinių įmmonių susijungimas, koncerno “Achemos Grupė”

įkūrimas
2003 Kalcio amonio salietros (KAN) gamybos pradžia
2003 Achema tampa Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) tikrąja nare

Jonavos mokyklos

„Lietavos“ pagrindinė mokykla (186) „Santarvės“ vidurinė mokykla (96) „Senamiesčio“ vidurinė mokykla gimnazija (678) 2-oji vidurinė mokykla (3) Jeronimo Ralio vidurinė mokykla (642) Justino Vareikio pagrindinė mokykla (189) Pagrindinė mokykla (78) Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla (222) Suaugusiųjų švietimo centras (11)

Viešieji muziejai

J. Ralio vidurinės mokyklos istorinis muziejus J. Vareikio vidurinės mokyklos istorinis muziejus J. Vareikio vidurinės mokyklos etnografinė svetainė J. Vareikio vidurinės mokyklos geologijos muziejus “Granitas” R. Samulevičiaus vidurinės mokyklos is

storinis muziejus „Santarvės“ vidurinės mokyklos istorinis muziejus Jonavos pagrindinės mokyklos etnografinė svetainė Jonavos gimnazijos muziejus Ruklos vidurinės mokyklos istorinis-etnografinis muziejus Užušalių pagrindinės mokyklos istorinis ir etnografinis muziejus Žeimių vidurinės mokyklos etnografinė svetainė Panoterių P. Vaičiuno pagrindinės mokyklos etnografinis muziejus

Istorinė charakteristika



Pasaulyje Jonavų yra labai daug. Vietovardžiai Jonavos, tai: “Pavadinimai paplitę vėlesnėje epochoje (VII amžiuose), kada keletas karalių ir didelių įmonių Jonų populiarino Ą’ vardą.”. Taip parašyta 1882 m. Lenkiškos Karalystės Geografiniame Žodyne 1880 – 1902 m. Toliau ten rašoma: “Gyvenvietės su Jonavų ir Jonavėlių pavadinimais, . išsistatė naujų kaimų ir palivarkų iškirstose giriose.” Taip kaip ir mūsų Jonavai aukščiau minėto vyskupo tėvas Domininkas, apie kurį šis sūnus rašė, kad jo tėvas: “turėjo polinkį visada į statybas ir ūkininkavimą su didžiausiu noru visą laiką kertant miškus, kasant vagas ir griovius, sausinant pelkes, jis taip pat pastatė pirmą namą Jonavoje iki šiolei tankiame miške. Tame geografiniame žodyne apie Jonavas toliau: “.Daugiausiai atsirado gyvenviečių su šiuo (Jonavos) pavadinimu pastaruoju laiku.” šie žodžiai parašyti 1882 m. Vietovardžių “Jonavos” gausybę byloja minėtame geografijos žodyne toliau sakinys: “Pačios kongreso karalystės pakraščiuose nuo 1827 m. padavė sąrašą 17 vietovių, o Zinbergo Skorovidžiuose nuo 1874 m. 47 gyvenvietės su šiuo pavadinimu. Augustavo Pinsko, Sokolkos, Gardino, Eobruisko, Suvalkų, Vileikos, Nemuno Trakų apskrityse, prie Ašmenėlės upės, Švenčionių paviete, ., o taip pat Rusijos miestas Iv

vanovo, – tai irgi išvertus – “Jonava”. Jono vardu skamba Džorštaunas, Johanesburgas ir pan. Šv. Jono Krikštytojo vardas labai svarbus visame pasaulyje. Ne atsitiktinai 1750 nuo Kristaus gimimo metais buvo suteikta ne tik privilegija kurtis Jonavai, bet ir apie tuos pačius metus pastatyta pirmoji (medinė) Jonavos, bažnyčia suteikusi galimybę kurtis miestelyje ir kitų tikėjimų gyventojams.

Įsikūrimas

Prie Neries ir jos intakų gausu akmens amžiaus stovyklų (Kurmagaloje ir Skarulių kaimo apylinkėse). Kultūros, prekybos ir amatų vystymuisi didelį vaidmenį suvaidino keliai, kurie aprašomi net kronikose. Minima brasta Skarulių kaimo apylinkėse. Reikėtų manyti, kad Neries upę įveikti galima buvo kiek aukščiau Neries ir Šventosios upių santakos vadinamoje Žirgo rėvoje. Jos pavadinimas tai ir lyg patvirtina upės įveikimą žirgais. Prie šio kelio ir išaugo Skarulių miestelis, davęs pradžią Jonavai. Ne atsitiktinai Kauno miesto tvirtovės šiauriniai vartai XVII amžiaus viduryje buvo vadinami Skarulių vartais. Miestui plečiantis, vėliau šis kelias į Skarulius gavo Jonavos gatvės pavadinimą. Jonavos miesto įsikūrimui ir vystymuisi ne mažą vaidmenį suvaidino Kauno miestas. Važiuojant iš Kauno, kai, plentas prie Šveicarijos pradeda leistis į vaizdingą Neries slėnį, plentas tiksliu tiesumu nutaikytas į Skarulių bažnyčią. Tai ir įrodymas, kad Jekaterina II-oji, tiesdama iš Sankt Peterburgo traktą į Varšuvą, pasinaudojo senuoju Lietuvos keliu. Ties posūkiu į Jonavą kelias nuo bažnyčios pakeitė, kryptį supylus geležinkelio pylimą. Ka

auno teisėjas Jonas Kosakovskis, dardėdamas karieta link šios Šv. Onos bažnyčios, pasipiršo ir vedė Skarulių žemių savininko ir didiko dukrą Oną Skarulskaitę. Pagal senų žmonių pasakojimus, ji buvo vadinama vyro vardu pridėjus ištekėjusios priesagą “-ova” (nuo vardo “Jan buvo praminta “Janova”). Taip IX amžiuje buvo vadinamas Jonavos miestelis. Dar ankščiau “Januv”, Jonų miesteliu.

Padėties kitimas praeityje

Šio krašto vaizdingas gamtovaizdis mena įdomią žemės praeitį. Mūsų teritorija prieš 515 milijonų metų, paleozojaus eroje, skalavo jūra, o po 50 milijonų metų čia jau buvo krantas nuo Kruonio, kairiuoju Šventosios upės slėniu, link Rokiškio. Po to ordoviko periode, prieš 425 milijonų metų, vėl šios vietos atsidūrė jūros dugne. Dar vėliau prieš 350 milijonų metų žemės prasidėjo permaininga kova tarp vandens ir sausumos. Kranto linija nuolat stumdėsi. Ties Šventosios santaka susidarė devono lagūna. Prieš 210-185 milijonų metų čia būta kranto jūros tyvuliavusios į pietus nuo Dumsių, link Vandžiogalos ir Gariūnų. Dar po 35 milijonų metų Jonavos vietovė atsidūrė įlankoje, kur kranto linija tiesėsi pro Gaižiūnus, Lokenėlius, Ragožius, link Jurbarko. Jame Mūsų žemėje ryškius pėdsakus paliko ledynmečio epochos. Tuo metu čia užsimezgė kartu su Nemunu jo pagrindinio intako – Neries, o taip pat Šventosios slėnių pirmtakai. Manoma, kad šių upių slėniai išsivystė tuose pačiuose ruožuose. Čia, pro Jonavą, plūdo pirmtakės – Pronemunio intako vandenys paskutiniąjame tarpledynmetyje.

Prieš 14 tūkstančių metų, besitraukiant ledynui, šis mūsų kraštas atsidūrė šalia stabtelėjusio 300-350 metams didžiulio tirpstančio ledyno krašto, užėmusio Nevėžio upės slėnį. Jis paliko gūbrį nuo Kauno IX forto apylinkių besitiesiantį pro Betėgalą, Čičinus, kur čia atšakos skaidosi link Ragožių ir Žeimių. Tai Kulvos ozo tipo gūbrys, kuris prasideda prie pat Jonavos ir su pertraukomis per Šėtą ir Ramygalą nusitęsia net iki Panevėžio. Pietiniu galu jis ties Čičinais įsijungia į Vidurio Lietuvos galinę moreną. Kulvos gūbrio žvyrai suplauti atvirame ledo plyšyje. Dabar čia įsteigtas geomorfologinis draustinis.

Ties Jonava nuo šio ledyno pakraščio tyvuliavo didžiulis tirpsmo vandenų ežeras iki Kėdainių, Pravieniškių, Rumšiškių, Garliavos. Kiek į šiaurę nuo dabar esančio Jonavos miesto žiojėjo didžiulis ledo plyšys, kuris užmezgė Šventosios upės žemupį. Toliau, traukiantis ledynui, Lietuvos paviršius pakilo ir ištekėjo minėtas ežeras. Jo dugnu čia Neris pratęsė savo vagą ir į šias vietas galėjo atklysti senojo amžiaus žmonės – kromanjoniečiai, baltosios rasės protėviai.

Istorija

Jonavos istorijoje ryškiausią pėdsaką paliko Lietuvos didikai, Kosakovskiai. Miestas prie Neries, pradėjęs kurtis XVIII amžiuje 1750 metais, Lenkijos-Lietuvos Karalius Augustas III-sis suteikė privilegiją vienai iš miestelio įkūrėjų, Marijai Kosakovskienei: “.įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus, prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus .”. Manoma, kad pirmoji medinė bažnyčia, pastatyta apie 1750 metais, Jonavai plėstis nemažai įtakos turėjo 1791 metais pastatytas marijonų vienuolynas su bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, vienuolyno ir bažnyčios projekto autorius buvo architektas, L. Stuoka-Gucevičius, sukūręs darnų architektūrinį kompleksą. Manoma, kad XVIII amžiaus pabaigoje Jonavai buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės. 1812 metais, miestą labai nusiaubė Napoleono kariauna. 1831 metais, čia buvo įsitvirtinę sukilėliai, vadovaujami Mauricijaus Prozoro. 1812 metais, rajono teritoriją alino kryžiuočių žygiai. Napoleono kelias į Rusiją, 1863 metais sukilimas, išsivadavimo iš Rusijos ir Vokietijos priespaudos išsivadavimo kovos, Antrojo pasaulinio karo padariniai.

Reziumė

Jonava in the centre of Lithuania on both banks of the Neris river with a population of 37 thousand inhabitants. Jonava is an industrial centre. The development of Jonava was greatly assisted by good communication with the surrounding towns of Kaunas, Kedainiai and Ukmerge. The town grew from a small settlement which was established in the middle of the 17th century. At that time a butler named Kosakovskis founded a small town near the estate. The town was later named after Kosakovskis’ son Jonas. In the middle of 18th century Jonava was mentioned in historical chronicles for the first time. Skaruliai church is one of the numerous Lithuanian architectural monuments where both gothic and renaissance features intertwine. It’s interior is decorated with 18th century works of art.

Leave a Comment