JAV

Gamta

Amerika gali didžiuotis savo gamtos grožiu ir įvairumu: gražios kalvos, kalnų viršūnės, ugnikalniai, geizeriai, miškai, girios, ežerai, upės, kriokliai.
Šalies pietuose ir klimatas ir gamta labai skiriasi nuo šiaurės kraštų: vietos lygios dažnai pelkėtos, miškai neįspūdingi. Juose vyrauja ilgaspyglės pušys, palmės, pelkėse balų ąžuolai, kiparisai. Pajūriuose platūs paplūdimiai.
Vidurio ir rytų valstijose nestinga miškuotų kalvų, tarp kurių teka upių. Žali laukai bet pievos.
Ne tokia vaizdinga Didžiosios plokštumos gamta. Prerijose po aukštus stagarus braido galvijai. Kalnuose galima pasigėrėti laukine gamta, upeliais, kriokliais, gėėlių laukais ir pievomis.
Tarpukalnėje vyrauja dykumos vaizdas, augmenijos reta, tačiau spalvingos uolos, kalnai sukuria gražia aplinką.
Kalnų virtinėse matyti visai kitokia gamta: sniegas, vertikalios uolos, statūs slėniai, kalnų upės, užgesę ugnikalniai. Raudonmedžio, sekvojos girios.
Prie valstybės grožio prisideda ir miškų plotai palikti gyventojams tai parkai, girios, draustiniai, pajūriai.

Šalies geografinis veidas

Amerikos valstybė susideda iš 48 valstijų krūvoje ir dviejų atokių. Sienos su Kanada ir Meksika driekiasi 12 002 905 km, o tuo tarpu Atlanto, Meksikos įlankos ir Ramiojo vandenyno pakrančių ilgis siekia 18 223 236 km. Daug galingų uppių raižo visą JAV žemėlapį, Misisipės upynas pačiame viduryje.
Žemės paviršių charakterizuoja keli vienas į kitą mažai panašūs kraštai: Pamario plokštuma, Apalačių kalnai, Didžioji plokštuma, Uoliniai kalnai, Tarpukalnė ir Ramiojo vandenyno pakraščio kalnai, kurie susideda iš Siera Nevados ir Kaskadų grandinių.
Arti Atlanto ir

r Meksikos įlankos esantys žemės plotai tolydžio žemėja jūros link ir tampa žemumomis, kurių derlinga žemė labai tinka grūdų, medvilnės ir tabako auginimui. Lėtai tekančiose upėse gausu žuvies, laikosi vandens paukščiai ir kitokie gyvūnai.
Žemės pluta prieš kelis šimtus milijonų metų sustūmė kalnų virtines, kurių gilios raukšlės driekiasi nuo Albamos iki Meino valstijų. Tai Apalačių kalnai, kurių viršūnės siekia 1600 m. nuo jūros lygio. Į vakarus nuo Apalačių prasideda lygumos ir pelkėtas Misisipės slėnis. Didžiųjų ežerų pašonėje paviršius žemas, labai derlingas.
Pačiame šalies viduryje iš pietų į šiaurę tęsiasi didžioji plokštuma, kuri sudaro apie pusę viso JAV ploto. Ji daug kur iškilusi per 520 m. neariama, sausa, apaugus aukšta žole bei retais krūmokšniais. Didžioji šių prerijų dalis labai tinka ganykloms.
Už jų beveik per visą šaalį driekiasi Uoliniai kalnai. Juo iškėlė per milijonus metų vykęs žemės plutos judėjimas ir aštriai sulaužė uolų briaunas, kurias dažnai dengia amžinas sniegas.
Kai kurios Uolinių kalnų viršūnės siekia iki 3800 m. ir sudaro dantytą „nugarą“ besitęsiančią per visą šalį. Šių kalnų tirpstantis sniegas duoda pradžią upėms ir dalija upynus į rytų ir vakarų. Už jos prasideda retai apgyvendinta Tarpukalnės sritis – aukšta ir itin sausa plokštuma su skurdžia augmenija, giliai išgraužtais tarpekliais ir erozijos paveiktomis uolomis bei kalvomis.
Plačiuose vakaruose kalnai driekiasi Ramiojo va
andenyno pakraščiu. Jie sulaiko vandenyno atnešamus orus ir sudaro vaizdingą pakrantę.

Ekonomika

Jungtinės Amerikos Valstijos-ketvirta pagal dydį pasaulio valstybė. Jos teritorija-9629 tūkst. km2, gyventojų skaičius-275,6 milijono. JAV ekonomika laikoma galingiausia ir pažangiausia pasaulyje. Ji pagamina net trečdalį pasaulio pramonės produkcijos. Pirmavimas siejamas su liberalia ekonomika, finansinės rinkos stabilumu ir puikia šalies infrastruktūra. Šiuo metu JAV ekonominė situacija yra geriausia per paskutinius trejus dešimtmečius:
* nedarbo lygis yra žemiausias lyginant pastaruosius 25 metus;
* ekonomikos augimas didžiausias per paskutinius 10 metų;
* infliacija pasiekė žemiausią lygį nuo prezidento Kenedžio laikų;
* biudžeto deficitas sumažėjo 80%, palyginus su 1992 m.
JAV verslo ciklo pakilimas tęsiasi jau septintus metus. 2000 m. realaus bendrojo vidaus produkto augimas pasiekė 4.1% ir buvo didžiausias nuo 1988 m. Vienas iš pagrindinių JAV ekonomikos augimą skatinančių veiksnių yra vartojimo išlaidos, kurios didėja augančių realių pajamų ir darbo užimtumo dėka. BVP pasiskirstymas pagal ekonominius sektorius: žemės ūkis-2%; pramonė-18%; paslaugos-80% (2000m.).
Infliacija
Nepaisant spartaus ekonomikos augimo ji ir toliau mažėja. 2000m. infliacija siekė 2.2%. Disinfliacija atsirado dėl pasaulinių kainų stabilumo bei žymiai išaugusios JAV dolerio vertės, o tai sumažino importo į JAV kainą ir padidino importo apimtis. Įtakos turėjo ir augantis darbo produktyvumas, kuris kompensuoja didėjančias darbo išlaidas.
Užimtumas
Nedarbo lygis sumažėjo nuo 6.1% (1994 m.) iki 3.9% (2000 m.). Šis skaičius yra žymiai mažesnis nei didžiojo septyneto (G-7) šalyse, kartu jas paėmus. JAV nedarbo lygis, lyginant su ki

itomis G-7 šalių ekonomikomis, išskyrus Japoniją, yra mažesnis.
Pramonė ir žemės ūkis
Geriausiai išvystytos JAV pramonės šakos yra: kuro pramonė, plieno pramonė, mašinų ir įrengimų gamyba, aviacijos pramonė, telekomunikacijos, chemijos pramonė, elektronika, maisto pramonė, vartojimo prekių gamyba, medienos apdirbimas, kalnakasyba. Sparčiausiai auga tos pramonės šakos, kuriose plačiai naudojamos pažangios technologijos. Pirmą vietą tarp sparčiausiai augančių šakų užima puslaidininkių pramonė bei medicininių įrengimų gamyba. Šios dvi šakos nesitraukia iš pirmaujančių pozicijų jau penkerius metus. Mašinų, detalių ir įrengimų gamyba tradiciškai įeina į sparčiausiai augančių pramonės šakų dešimtuką, tačiau prognozuojama, kad šios šakos produkcijos pardavimų apimtys gali mažėti. Aviacijos ir aeronautikos pramonė, buvusi tarp sparčiausiai augančių pramonės šakų, dėl mažinamų valstybės išlaidų gynybai paskutiniu metu patenka į lėčiausiai augančių pramonės šakų tarpą.
19% visos JAV teritorijos yra ariama žemė, 25%-ganyklos, 30%-miškai, likę 26%-urbanizuotos teritorijos bei žemė, netinkama žemės ūkiui. Pagrindinė žemės ūkio produkcija: kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės, šienas, medvilnė, tabakas, bulvės, ryžiai, vaisiai, daržovės, riešutai, jautiena, kiauliena, pieno produktai, paukštiena. Išaugina apie 20% viso pasaulio kviečių, jai tenka apie 50% pasaulio grūdų eksporto.
JAV gausu gamtinių išteklių: anglies, vario, švino, molibdeno, fosforo, urano, aukso, boksitų, geležies, gyvsidabrio, nikelio, sidabro, cinko, naftos, gamtinių dujų, medienos, todėl JAV žaliavomis apsirūpina pati bei aprūpina jomis ir kitas šalis.

Pasaulio perkybos centras prieš rugsėjo 11 teroro aktą.

JAV už

žsienio prekyba

JAV yra didžiausia importuotoja pasaulyje, jai tenka 11% pasaulio eksporto ir 14% importo. 2000 m. importas sudarė 1059.9 mlrd. USD (18% pasaulio importo). Lyginant su 1997 m., importas į JAV išaugo 18%. JAV eksportas 1999 m. sudarė 695.01 mlrd. USD (12% pasaulio eksporto). Lyginant su 1997 m., JAV eksportas išaugo 1%. Pagrindiniai JAV importo partneriai: Kanada (19% viso importo), Japonija (13%), Meksika (10%), Kinija (8%), Vokietija (5%), Jungtinė Karalystė (4%), Taivanis (4%). Eksporto partneriai: Kanada (23% viso eksporto), Meksika (12%), Japonija (8%), Jungtinė Karalystė (6%), Vokietija (4%), Prancūzija (3%), Nyderlandai (3%). JAV daugiausia eksportuoja mašinų ir įrengimų (37% eksporto), transporto priemonių (15%), chemijos pramonės produktų (8%), optikos, medicinos instrumentų (5%), netauriųjų metalų ir jų dirbinių (4%), augalinės kilmės produktų (4%). JAV importo struktūroje vyrauja: mašinos ir įrengimai (32% importo), transporto priemonės (15%), tekstilės dirbiniai (7%), netaurieji metalai ir jų dirbiniai (5%), optikos, medicinos instrumentai (3%), kuras (3%).
Lietuvos-JAV prekyba. JAV-viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių, 2000 m. prekybos apyvarta su šia šalimi siekė 317.1 mln. USD. Lietuvos eksportas į JAV 2000 m. sudarė 132.5 mln. USD (4% viso Lietuvos eksporto). Per 1998-2000 m. laikotarpį eksportas išaugo 2 kartus.
Prekybos sąlygos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 metų gruodžio 30 d. nutarimo Lietuva JAV suteikė didžiausio palankumo prekyboje statusą.
Muitai
Pagal didžiausio palankumo statusą daugeliui prekių yra taikomi muito mokesčiai, tačiau kai kurioms prekėms muito mokesčio nėra. Tai priklauso nuo numatytų išimčių, taikomų tam tikrų prekių įvežimui.
Pridėtinės vertės mokestis
JAV netaiko Pridėtinės vertės mokesčio. Daugelyje valstijų yra taikomi pardavimų ir suteiktų paslaugų mokesčiai. Valstijos mokesčiai netaikomi diplomatams ir kitiems tarptautinių organizacijų darbuotojams, kurie turi mokesčių nemokėjimo kortelę. Daugelis valstijų netaiko šio mokesčio, kai prekės yra išvežamos iš jų teritorijos.
Licencijos
JAV yra Multi Fibre sutarties šalis. Ši sutartis kontroliuoja specifines
importuojamos tekstilės ir jos gaminių grupes. Kai yra būtina, eksportuojančių šalių yra prašoma apriboti įvežamos produkcijos kiekį.
Kvotos
Daugumą kvotų nustato JAV Muitinės tarnyba. JAV taikomos kvotos gali būti išskirtos į dvi rūšis: absoliutinę ir tarifinę.
Tarifinės kvotos – tai tokios kvotos, kai leidžiama įvežti per tam tikrą laikotarpį nustatytą kiekį kvotuojamo produkto, mokant mažesnius muito mokesčius. Produkcijos kiekis per šį nustatytą laikotarpį nėra ribojamas, bet kiekio perviršiui yra taikomi didesni muito mokesčiai. Daugeliu atvejų, produkcijai iš postkomunistinių valstybių nėra taikomos tarifinės kvotos. Tarifinės kvotos taikomos: visų rūšių pienui ir grietinei, ančiuviams, mandarinams, apelsinams, alyvuogėms, cukrui, sirupams.
Absoliutinės kvotos – kai per kvotos galiojimo laikotarpį galima įvežti tik leistiną kiekį prekių. Kai kurios produkcijos kvotos yra globalinės, tačiau yra ir taikomų atskiroms šalims. Absoliutinės kvotos taikomos: gyvulių pašarams, kuriuose yra pieno ir jo produktų; pienui ir grietinei; sviesto pakaitalams, sviestiniam aliejui; sūriui, pagamintam iš nepasterizuoto pieno, šokoladui; pieno milteliams; etilo alkoholiui, mėsai, tabakui, grūdams.
Tokiomis kvotomis JAV stengiasi apsaugoti savo ekonomiką importą bei eksportą.
Transportas:
Keliai. JAV yra 6,284,488 km kelių, kurių 88,641 km sudaro greitkeliai.
Geležinkeliai. Yra 270,312 km ne valstybiniam sektoriui priklausančių geležinkelių.
Vandens keliai. Išskyrus Didžiuosius ežerus, šalyje apytiksliai yra 41,009 km navigacijai naudojamų linijų.
Oro uostai. Pagrindiniai oro uostai: Anchorage, Atlanta, Buffalo, Charleston, Chicago (Midway and O_hare), Cincinnati, Cleveland, Los Angeles, Maiami, Milwaukee, Minneapolis/St. Paul, New York (Kennedy/LaGuardia/Newark), Orlando, Philadelphia, Wilmington, Savanah, Seattle/Tacoma, Tampa/St. Petersburg, Washington (Dulies and National), Wilmington.

Pramonės sritys

Senoji JAV pramonės sritis
JAV šiaurės rytuose – nuo Atlanto iki Misisipės – per tūkstantį kilometrų driekiasi daugiausia gyventojų turinti ir tankiausiai gyvenama gyventoju Pramonės juosta. Ji vadinama JAV pramonės „šerdimi“, nes jai tenka net 45% šalies pramonės produkcijos: išlydoma ¾ plieno, pagaminama 2/3 įvairių mašinų, 4/5 automobilių. Čia yra svarbiausių šalies bankų, biržų, garsiausių pasaulio korporacijų ir firmų būstinės.
Pramonės juosta pradėjo kurtis XIX a. pradžioje rytinėje šalies dalyje, prie Atlanto vandenyno, į kurią ėjo didžiausi emigrantų srautai iš Europos. Netrukus čia buvo pastatyti pirmieji fabrikai, laivų statyklos, įkurtos darbo biržos. Netoliese esančių Apalačių kalnuose atradus gausių akmens anglių ir sodrios geležies rūdos telkinių, imta lydyti plieną. Metalurgijos centru tapo Pitsburgas. Išsekus Apalačių geležies rūdos telkiniams, imta perdirbti Didžiųjų ežerų regiono rūdą. Lydyti plieną skatino tiesiami geležinkeliai, besikuriančios įvairios pramonės šakos, pradėti gaminti automobiliai. Tobulėjančiai metalų lydymo technologijai reikėjo mažiau anglių, todėl atokiau nuo Didžiųjų ežerų buvusių metalurgijos įmonių reikšmė ėmė mažėti, o prie jų didėti. Čia imta ne tik lydyti plieną, bet ir gaminti mašinas. Pramonės juosta buvo JAV automobilių gamybos lopšys. Detroite 1896 m. buvo pagamintas pirmasis amerikietiškas automobilis. Tai buvo šalies automobilių pramonės pradžia. Dabar automobiliai gaminami 125 JAV miestuose, o Detroitas laikomas, ne tik JAV, be ir viso pasaulio automobilių sostine. Čia įsikūręs didžiausias automobilių koncernas pasaulyje „General Motors“.
Pastaruoju metu pramonės juostos reikšmė šalies ūkyje mažėja, nes stiprėja kitos JAV pramonės sritys. Daug pramonės juostos įmonių uždaroma. Dėl jų didelės taršos, prekių perprodukcijos ir ypač didžiulės konkurencijos pramonės įmones keičia paslaugų įstaigos.

Naujos pramonės sritys
Ilgą laiką pramoniniai šiaurės rytai buvo JAV ūkio branduolys. Tačiau po II pasaulinio karo sparčiai didėja pietuose ir vakaruose esančių pramonės sričių vaidmuo. Jos tęsiasi nuo Kalifornijos per Teksasą bei Luizianą iki Floridos. Ši sritis dėl saulėtų ir šiltų orų vadinama Saulės juosta.

Meksikos įlankos pakrantė
Iki XX a. pradžios Meksikos įlankos pakrantėje vyravo plantacijos. Jos tiekė medvilnę, tabaką, citrusus, kitas žemės ūkio kultūras. Stipriai pramonei sukurti padėjo XX a. pradžioje netoli Boumanto rasti gausūs naftos telkiniai. Dabar Teksaso ir Luizianos valstijos pirmauja pagal naftos ir dujų gavybą. Tankus naftotiekių tinklas jungia daugybę naftos perdirbimo įmonių su chemijos ir metalurgijos įmonėmis. Neprarado reikšmės ir žemės ūkis, kuriam čia plėtoti yra palankiausios sąlygos.
Svarbiausias pramonės miestas Meksikos įlankos pakrantėje yra JAV naftos sostinė Hiustonas. Nuo jo viena prie kitos į rytus išsidėsčiusios chemijos pramonės, naftos perdribimo įmonės. Hiustone taip pat yra JAV kosminių skrydžių kontrolės ir valdymo centras. Labiau į rytus, Misisipės žemupyje, sparčiai auga ir stiprėja kitas pramonės centras-Naujasis Orleanas. Tai chemijos, juodosios metalurgijos įmonių miestas.
Florida – sparčiai pietryčiuose auganti ekonominė sritis. Ankščiau ji garsėjo šilumamėgėmis žemės ūkio kultūromis, o dabar masiniu turizmu ir pažangiausių technologijų kūrimo pramone.
Kalifornija – vėliausiai susiformavusi ir sparčiausiai ekonomiškai kylanti JAV pramonės sritis. Seniau čia buvo plėtojama kasyba, gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė. Dabar Kalifornijoje klesti ir puslaidininkių, kompiuterių, aviacijos, kosminių technologijų gamyklos.
Kalifornijos pasididžiavimas – Silicio Slėnis – klasikinis pažangiausių technologijų parkas.

„Silicio Slėnis“. Naujųjų technologijų rojus – žinių ekonomikos branduoliai
Silicio slėnis Kalifornijoje – bene garsiausias informacijos technologijų verslo ir mokslo kompleksas, sukurtas žinių ekonomikos branduolio (klasterio) idėjos pagrindu. Šiuolaikinės rinkos ekonomikos specialistai tvirtina, kad prie labiausiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų norinčioms prisijungti valstybėms nelieka nieko kita – tik kopijuoti Silicio slėnio Jungtinėse Valstijose verslo modelį.
Nuo tradicinių verslo modelių smarkiai besiskirianti Silicio slėnio verslo koncepcija pritaikyta ir įdiegta keliolikoje pasaulio šalių. Naujųjų technologijų kompanijų aglomeracija Silicio slėnyje – ne pirmoji pasaulyje, tačiau ankstesni mėginimai nebuvo tokie sėkmingi. Juose verslas buvo organizuojamas kaip įprastame pramonės parke, tik čia buvo gaminami ne tekstilės gaminiai ar baldai, o mikroschemos.
Parkų steigėjai viliodavo didžiąsias kompanijas steigti tuose parkuose tyrimų ar gamybos padalinius, žadėdami mokesčių nuolaidų bei apsaugą nuo importo.
Tačiau tokių parkų kūrėjai nepagalvojo apie verslo infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrinti naujų kompanijų kūrimąsi, žinių pasidalijimą bei verslo įmonių ir mokslininkų bendradarbiavimą.
Būtent dėl to iki Silicio slėnio įsteigimo pramoniniuose parkuose nepavyko sukurti specifinės, nuolat atsinaujinančios verslo aplinkos.
Pastatyti prašmatnius biurų pastatus, išplėtoti komunikacijas, prisivilioti keletą tarptautinių kompanijų bei įsteigti vieną ar du valstybinius tyrimo institutus nesunkiai gali bet kuri išsivysčiusi valstybė. Kiek sudėtingiau yra sukurti tinkamą verslo aplinką su palankia apmokestinimo ir rizikos kapitalo valdymo sistema, kvalifikuota bei profesionalia darbo Jėga.
Ana Li Samenian (Anna Lee Samenian) 1994 m. atliko Silicio slėnio ir kito naujosios technologijos žinių ekonomikos branduolio (ŽEB) Bostono apylinkėse tyrimą.
Pasak tyrinėtojos, Silicio slėnio išskirtinumas yra tobulai išvystytas kompanijų bendradarbiavimo tinklas. Silicio slėnyje egzistuoja itin glaudūs bendradarbiavimo ryšiai tarp veikiančių įmonių, universitetų ir investuotojų.
Slėnyje žiniomis dalijamasi visur ir visada: darbuotojams šnekučiuojantis pietų metu, kuriant strateginius aljansus tarp įmonių. Darbuotojų kaita čia gana didelė – taip žinios ir įgūdžiai slėnyje plinta greitai.
Nuo senų įmonių atskyla ir plėtojasi naujos. Universitetai aktyviai kuria ir padeda diegti naujoves komerciniais tikslais. Investuotojai ne tik stebi, bet ir įsitraukia į sparčiai besiplečiančių kompanijų veiklą.
Reuters duomenimis, dabar pasaulyje yra 105 centrai, kuriuose įdiegtas ZEB verslo modelis, tačiau pakeisti galingą ir didelį Silicio Slėnį nepavyksta niekam iki šiol.

Naudota literatūra

1. Vincas Šalčiūnas „Dėdės Samo žemė“, 1994 m.
2. Rytas Šalna, Ričardas Baubinas, Valentinas Padriezas, Vilhelmina Tuskenienė „Pasaulio visuomeninė geografija“ vadovėlis 10 kl.,
3. Interneto puslapiai: http://northamerica.free.fr/main.php3, www.infovi.vu.lt, www.pictures.com, www.delfi.lt, www.rasa.kaunas.lm.lt, www.5ci.lt.
4. Geografijos atlasas

Leave a Comment