Turinys
Įvadas………………………………………………………………… 3 I. Trumpai apie Ispaniją………………………………………………………………… 4 II. Ispanijos gamta………………………………………………………. 6 1. Klimatas……………………………………………………………. 6 2. Ispanijos augalija ir gyvūnija …………………………………………………. 7 3. Donjana ………………………………………………………………………………… 8 III. Ispanijos gyventojai………………………………………………………………… 10 IV. Ispanijos kultūra……………………………………………………………………….10 1. Tradicijos……………………………………………………………………………. 11 V. Išvados…………………………………………………………………………………….12 VI. Naudota literatūra…………………………………………………………………… 13
Įvadas
Pasirinkau referatą apie Ispaniją. Kai rinkausi referato temą, nusprendžiau, jog noriu rašyti apie egzotišką šalį. Tačiau kodėl būtent apie Ispaniją, net nežinau. Svajoju kada nors ten nuvykti, todėl rašant referatą būtų puiki proga artimiau pažinti ir daugiau sužinoti apie Ispaniją. Rašydama šį darbą įsigilinsiu į šalies kultūrą ir tradicijas. Plačiau pažinsiu šalies gamtą, klimatą. Galbūt net mintimis persikelsiu į egzotiškąją Ispaniją ir susipažinsiu su šios šalies gyventojais. Pamėginsiu plačiau papasakoti apie Ispanijos lūšį, rudąjį lokį, gemzę, magotą, trumpai aprašysiu jų gyvenimo būdą, maitinimąsi, gyvenamąsias vietas. Rašant šį darbą norėčiau išmokti ieškoti naudingos ir tinkamos informacijos. Iš turimų faktų ar žinių išskirti pačius svarbiausius ir būtiniausius teiginius. Suformuluoti rišlius sakinius, o iš jų rišlų ir visiems suprantamą tekstą, įrodyti ir argumentuoti faktus, teiginius. Naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais. Skaitantiems šį darbą stengsiuosi pateikti kuo daugiau žinių, galbūt netgi sudominti juos šia šalimi. Mėginsiu iškelti Ispanijos trūkumus ir privalumus, įvertinsiu šios šalies reikšmę, vertę ar netgi vietą Europoje. Šių tikslų sieksiu ieškodama informacijos įvairiuose internetiniuose puslapiuose, svetainėse, įvairesnėse knygose, enciklopedijose, žinynuose. Skaitydama juos, pasižymėsiu pačius svarbiausius faktus ir teiginius, iš jų sudarinėsiu sakinius, iš sakinių tekstus. Šį darbą stengsiuosi pateikti įdomiai, bei visiems suprantamai. Perskaičiusieji šį darbą bus trumpai susipažinę su Ispanijos klimatu, gamta, gyvūnais, tradicijomis bei kultūra. Žinos Ispanijos herbo ir vėliavos atsiradimą bei reikšmę.
Trumpai apie IspanijąVardas Manoma, kad Ispanijos vardas yra kilęs iš graikiško vardo Hesperija, reiškiančio „Vakarų žvaigždės šalis“. Matyt dėl to, jau romėnų laikais visas Pirėnų pusiasalis vadintas Hespania.
Simbolika Ispanijos herbas daugybę kartų kito. Šiandieninį Ispanijos herbą sudaro atskirų Ispanijos istorinių sričių simbolikos junginys. Ispanijos herbinio skydo pirmajame raudoname lauke pavaizduotas Kastilijos karalystės simbolis geltona tvirtovė, antrajame sidabriniame – Leono karalystės simbolis raudonas stovintis liūtas, trečiajame geltoname – Aragono karalystės simbolis keturi raudoni stulpeliai, ketvirtajame raudoname – Navaros karalystės simbolis auksinė grandinė ir grotos. Skydo papėdėje – Granados simbolis granato vaisius. Skydo širdyje – šiandien Ispaniją valdančių Burbonų dinastijos simbolis trys geltonos lelijos mėlyname lauke. Virš skydo – karališkoji karūna. Skydo šonuose-dvi kolonos, simbolizuojančios Heraklio stulpus – Gibraltaro sąsiauryje esančias Tanžero ir Gibraltaro tvirtoves. Stulpus jungia raudonas kaspinas, ant kurio užrašytas devizas Una grande libra plus ultra, tai reiškia „Didžioji laisvė aukščiau visko“. Ispanijos vėliava – tai trispalvis audeklas, kurio platesnė vidurinė horizontali dalis yra geltona, o viršuje ir apačioje yra dvigubai siauresnės raudonos juostos. Ant geltonos juostos – valstybės herbas. Vėliavos spalvos neturi specialios reikšmės, tačiau, kaip ir herbe, joje yra įtvirtinta savita istorinė tradicija. Šių spalvų Ispanijos vėliava žinoma nuo 1785 m. Dabartinė vėliava ir herbas patvirtinti 1981 m. Geografija Ispanija pagal savo teritorijos dydį gali būti priskirta prie didžiausių Europos šalių. Ji įsikūrusi Pirėnų, pusiasalyje. Iš šiaurės į pietus tęsiasi apie 870 km, o iš vakarų į rytus – net 1050 km. Ispanijos sausumos sienų ilgis – 1918 km, jūros kranto – net 4964 km. Šiaurėje Ispanija ribojasi su Prancūzija ir Andora, o vakaruose – su kita Pirėnų pusiasalyje esančia šalimi Portugalija. Vakaruose ir pietuose Ispanijos krantus skalauja Atlanto vandenynas, o rytuose ir pietuose – Viduržemio jūra. Ispanijai taip pat priklauso Belearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos prie Šiaurės Afrikos krantų Atlanto vandenyne ir dvi nedidelės valdos Šiaurės Afrikoje – Seuta ir Melilija.Politinė sistema Ispanijos Karalystė ir konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas – karalius. Nuo 1975 m. Ispaniją valdo Burbonų dinastijos atstovas karalius Chuanas Karlosas I.„Įstatymus leidžia ir vyriausybę formuoja Ispanijos parlamentas – Generaliniai Kortesai, kuriuos sudaro dveji rūmai: Deputatų Kongresas ir Senatas. Kongresas susideda iš nemažiau kaip 300 ir ne daugiau kaip 400 tautos atstovų, išrinktų ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę sistemą.“* Senatas – tai šalies regionų atstovybė. Kiekviena provincija tiesioginiuose rinkimuose renka po keturis senatorius ketveriems metams. Vykdomoji valdžia priklauso Vyriausybei, kurios vadovas skiriamas karaliaus teikimu ir kurio kandidatūrai turi pritarti Kongresas. Barselona – Katalonijos sostinė „Barselona yra antras pagal dydį miestas Ispanijoje, vienas iš moderniausių ir gyviausių visoje Viduržemio jūros pakrantėje.“** Jame susipynusi praeitis ir dabartis: viduramžių laikų gatvelės ir namų kvartalai, įspūdingi šiuolaikinės architektūros pastatai. Šio miesto planas primena šachmatų lenta – gatvės tiesios tarsi nubrėžtos liniuote. Barselona nebūtų tokia nuostabi, jeigu ne garsusis architektas Antonijus Gaudi. Jo kūriniais didžiuojasi kiekvienas barselonietis. Miesto simboliu tapo daugiau kaip prieš šimtą šio architekto metų pradėta statyti neįprastos formos ir puošybos šv. Šeimos bažnyčia.
„Įstatymus leidžia ir vyriausybę formuoja…“ * – G.Vitkus „Europos mozaika“ 2001m. 114psl.„Barselona yra antras pagal…“** – R. Šalna, G. Sapožnikas „Geografijos vadovėlis 8 klasei „Žemė“ I dalis“ „Pietų ir pietryčių Europa“, 129psl.Ispanijos gamta Ispanijos gamta iš dalies panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Nedaug kas žino, kad Ispanija – aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800-1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų – Senoji Kastilija, o į pietus – Naujoji Kastilija. Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje – Kantabrijos, šiaurės rytuose – Iberijos, pietuose – Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų. Visos lygumos sudaro tik apie 11% krašto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė – Mulasenas (3478 m)- yra aukščiausias Ispanijos taškas. Ispanijos žemės gelmės nėra labai turtingos, bet kai kurių žaliavų telkiniai gana dideli. Piritų atsargos Siera Morenoje yra vienos didžiausių pasaulyje. Ten pat yra švino ir cinko. Almadene yra 1/3 pasaulio gyvsidabrio atsargų. Kantabrijos kalnuose gausu akmens anglių ir geležies rūdos.
Ispanijos klimatas Ispanijos klimatui įtakos turi „drėgnas“ Atlantas ir „sausa“ Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai, gal kiek mažėliau vasarą, o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui. “Drėgnajai“ Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas. Vidutinė sausio temperatūra 7-10°, o liepos – 18-20°. „Sausojoje“ krašto dalyje klimatas žemyninis. Čia plokščiakalnyje vidutinė sausio temperatūra vos 1-5°, o liepos – 24-29°. Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą – 8-12°), o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrinta žemiau kaip 25°. Dėl didelio gausaus garavimo maždaug 60% krašto ploto trūksta drėgmės, ir jį reikia drėkinti. Dauguma Ispanijos upių nėra vandeningos, vasarą labai nusenka, todėl laivybai netinka. Tik Gvadalkivyro upe plaukioja laivai. Upių vandeningumas ne visur vienodas. Krašto šiaurėje tekančioms upėms tenka apie 75%, o visoms kitoms – 25% šalies vandens nuotėkio. Vadinasi, krašto viduryje ir pietuose labai trūksta vandens, ir laukus reikia drėkinti. Todėl ant upių įrengta daug užtvankų ir hidroelektrinių. Upes maitina lietūs, bet didžiosios dalį vandens gauna ir iš kalnuose tirpstančio sniego. Didžiausi potvyniai būna šaltuoju metų laiku, ypač žiemą. Ilgiausios ir vandeningiausios Ispanijos upės: Ebras (928 km), Tachas (910 km), Gvadiana (820km). Kalnuose yra nedidelių ežerų. Dėl klimato įvairovės ir paviršiaus kontrastų susidarė labai įvairūs dirvožemiai. “Drėgnojoje” šiaurėje vyrauja mažai derlingi dirvožemiai. Plokščiakalniams būdingi pilkai rudi akmeningi dirvožemiai. Derlingiausi Ispanijoje dirvožemiai – tamsiaspalviai. Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo per metus dirvose plito erozija, ypač suintensyvėjusi iškirtus kalnų šlaitų miškus. Argone, La Mančoje ir šalies pietuose dideliuose plotuose derlingas dirvožemis nuplautas.Ispanijos augalija ir gyvūnai Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia auga Europos ir Afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų. Tačiau miškai užima tik apie 14% Ispanijos ploto. „Drėgnojoje“ Ispanijoje paplitę plačialapių miškai, turintys pomiškį. Juose auga ąžuolai, kaštonai, klevai, bukai, topoliai, įsimaišo visžalių akmeninių ąžuolų. Kalnams būdingas vertikalusis zoniškumas. Aukščiau auga pajūrinės pušys, eglės, maumedžiai, o virš jų žaliuoja labai vešlios alpinės pievos. „Sausajai“ krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio sausamėgė augalija, joje mažiau miškų. Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose. Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos. Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima sausosios stepės, o jo pietinėje dalyje – La Mančoje – net pusdykumių augalai – druskės, alfa, gariga bei vėduoklinės nykštukinės palmės – palmitai. Jie vieninteliai iš palminių natūraliai auga Europoje. Ispanija turtinga laukinių gyvūnų. Šiaurėje paplitę Vidurio Europos, o kitur -Viduržemio pajūrio tipo gyvūnai. Iš stambiųjų žinduoliai stirnos, elniai, kalnų ožiai, taurieji elniai, šernai. Iš smulkiųjų gausu graužikų, ispaniškųjų kiškių, Alžyro ežių, triušių. Kai kur dar išlikę plėšrūnų: lūšių, vilkų, lapių. Kadaise Ispanijos lūšis buvo plačiai paplitusi, tačiau dėl medžioklės ir gimtųjų miškų naikinimo jų skaičius smarkiai sumažėjo. Šiandien Ispanijos lūšis aptinkama tik sunkiai prieinamuose kalnų rajonuose ir Koto Donjanos draustiniuose. Gyvena pavieniui, naktį medžioja smulkius žinduolius ir paukščius. Vis rečiau pasitaiko rudųjų lokių. Rudasis lokys trumparegis, todėl ieškodamas maisto pasikliauja jautria uosle. Šis lokys gyvena Pietų Euoropos kalnuose. Minta daugiausiai augaliniu maistu ir aštriais nagais išsikasa šaknų, ūglių, gumbasvogūnių. Rudenį lokys nutunka ėsdamas vaisius ir uogas, kad galėtų nesimaitindamas miegoti žiemos miegu. Pietų Euoropos srityse gyvena vikri, tvirtai ant kojų stovinti gemzė šokinėjanti stačiomis uolomis kalnuose. Ji turi stiprias kojas su akytomis pagalvėlėmis po kiekviena kanopa, kurios padeda tvirtai laikytis ant stačių arba slidžių paviršių. Gemzė moka neįtikėtinai puikiai išlaikyti pusiausvyrą. Jos šuoliai būna daugiau kaip 6 m ilgio ir 4 m aukščio. Magotai arba beuodegės makakos, gyvena Gibraltare, tačiau niekas gerai nežino kaip jos ten pateko. Galbūt prieš daugelį šimtmečių juos ten iš Šiaurės Afrikos atvežė romėnai. Magotai priklauso šunbeždžionių šeimai. Paukščių rūšių skaičiumi (apie 400) Ispanija viena turtingiausių Europoje. Tipiški Ispanijos paukščiai – mėlynoji šarka ir raudonoji kurapka. Paplitusios įvairių rūšių gegutės, geniai, ereliai. Iš kitų Europos vietų (ir iš Lietuvos) atskrenda žiemoti gervių, baltųjų gandrų, ančių ir žąsų. Prie vandens telkinių yra flamingų. Ispanijoje paplitę nemažai rūšių roplių ir kitokių nelabai malonių gyvūnų. Tai chameleonai, ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės, skorpionai ir tarantulai. Priekrantės vandenyse, daugiausia Atlante, žvejojamos menkės, strimelės, sardinės, tunai. Skanėstais laikomi čia sugaunami langustai, vėžiai, įvairūs krabai ir moliuskai. Donjana „Pietų Ispanijos tyrlaukiuose šalia neužmatomų, upių vagų išraižytų pelkių kūpso žvilgantys švitrūno krūmynai ir smėlio kopos.“* Kai kur tyvuliuoja ežerai, šalia žaliuoja pušynai ir kamštinių ąžuolų giraitės. Tai Donjanos nacionalinis parkas, užimantis daugiau kaip 500 kv. km teritoriją Gvadalkivyro upės žiotyse. Donjana prasideda nuo Atlanto vandenyno skalaujamo auksinių smilčių paplūdimio. Už paplūdimio kyla švelnaus balto smėlio kopos, pilnos įdubų, pavasarį prisipildančių vandens. Šios kopos panašios į Sacharos, tik vietoje vėduoklinių palmių čia auga pušys. „Už kopų plyti tikroji Cota Donana – miškai, ežerai ir krūmai, kadaise buvę Medinos Sidonijos hercogų ir Ispanijos karalių medžioklės plotai. Donjanos pavadinimas kilęs iš donjod Anos, septintojo hercogo žmonos, vardo. Šis hercogas įėjo į istoriją, nors ir priverstinai, kaip ispanų „Nenugalimosios armados“ vadas, beje, mėginęs išvengti šios užduoties: skundęsis karaliui, kad jį kamuojanti jūros liga.“** Donjanos italinių pušų giriose, ant tvirtų medžių šakų, lizdus suka karališkieji ereliai. Kiekvienai jų porai reikalingi 50 kv. km medžioklės teritorija. Nuo seno kalbama, kad erelis kitiems paukščiams kelia tokia baimę, jog jie patys renkasi mirtį: pamatęs artėjantį erelį, flamingas taip supanikuoja, kad suglaudžia sparnus ir krinta į žemę. Tarp pušynų yra kelių spalvų ežerų. Čarko del Toro vanduo juodas, o Santa Olalos – skaisčiai žalias. Juose besiveisiantys kiautuotieji vėžiagyviai – prašmatnių flamingų maistas; jie turi medžiagos, suteikiančios paukščių plunksnoms rausvą atspalvį. Girnovių, garnių ir gandrų kolonijos suka lizdus kamštiniuose ąžuoluose, vadinamuose Donjanos paukštidėmis, o lūšys randa prieglobstį senesnių medžių drevėse. Už miškų ir krūmynų plyti Las Marismas (pelkės), regis, begalinė klampynė, kurioje susirenka begalė paukščių. Nuo rudens iki ankstyvos vasaros visas šis plotas būna užtvindytas – susidaro vienas didžiausių Europos ežerų. Čia apsistoja daugiau nei 200 rūšių paukščių, jie migruodami tarp Afrikos ir Šiaurės Europos, perskrenda netoli esantį Gibraltaro sąsiaurį. Šis siauras vandens ruožas ypač naudingas sunkiesiems paukščiams, pavyzdžiui, gandrams. Aukštiems jų skrydžiams reikalingos kylančios šiltos oro srovės, atsirandančios virš žemės, – kitaip ilgi skrydžiai per jūrą pernelyg išvargintų. Paskui baisūs vasaros karščiai pelkynus išdžiovina – didžiuliai plotai virsta betono kietumo dumblu. Migruojantys paukščiai keliauja toliau, o plėšrūnai minta gyvūnais, nugaišusiais iš bado. Donjanos gyvūnijai gresia pavojus. Pelkės vanduo naudojamas drėkinimui ir pramonei – ir kyla pavojus, kad ji išdžius. Paukščių keliauninkų debesys virš beribio pelkyno gali tapti tik prisiminimais.„Pietų Ispanijos tyrlaukiuose šalia…“*- N. Buchanan, „Didieji pasaulio stebuklai“ 2006 m. 118 psl.„Už kopų plyti tikroji Cota Donana – miškai…“**- N. Buchanan, „Didieji pasaulio stebuklai“ 2006 m. 119psl.
Ispanijos gyventojai Ispanija yra daugiatautė šalis. „Joje gyvena: ispanai (apie 28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (maždaug 3 mln.) ir baskai (beiveik 1 mln.). Apie 80% krašto gyventojų yra ispanai. Be to, gyvena portugalų, taip pat apie 40 000 čigonų, kurių didžiuma įsikūrusi Andalūzijoje.“* Minėtos keturios tautos yra išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą. Katalonai gyvena šiaurinėse provincijose prie Viduržemio jūros, galisai – Galisijoje -šiaurės vakaruose, o baskai – keliose provincijose prie Prancūzijos – Baskijoje. Per paskutinį šimtmetį gyventojų skaičius padvigubėjo. Dabar 2/3 jų gyvena miestuose.Ispanijos kultūra Daug kas Europoje jau nuo seniausių laikų Ispaniją įsivaizduoja kaip kvapą gniaužiančių toreadorų kautynių su įsiutintais buliais, koridos, ir aistringo šokio flamenko šalį. Tačiau ne tik. Suklestėjus valstybei, XVI a. Suklestėjo ir aukštieji menai. Ispanija Europoje ir pasaulyje garsi tokiais savo dailininkais kaip El Grekas (1541-1614) ir Diegas Velaskesas (1599-1660), Franciskas Goja (1746-1828), Pablas Pikasas (1881-1973) ir Salvadoras Dali (1904-1989). Du ispanų literatūros archetipai tapo visos Europos ir netgi pasaulio kultūros savastimi. Pirmasis yra daugelio rašytojų aprašytas ispanų legendos herojus-moterų suvedžiotojas Don Žuanas, antrasis-Migelis de Servanteso (1547-1616) sukurtas Don Kichoto literatūrinis paveikslas. Ir šiandien Ispanija – tai nenuilstama meną puoselėjanti šalis. Ji garsėja tokiomis operos žvaigždėmis kaip tenorai Chosė Kareras ir Plačidas Domingas, sopranas Montserat Kabaljė. Ispanija – muzikos, šokių ir dainų kraštas. Populiariausi muzikos instrumentai yra gitara, kastanjetės, fleita, medinė traškynė karaka, būgnai. Ispanų šokiai flamenkas, bolero, habanera paplitę daugelyje šalių. Labai ryškūs Ispanijos tautinės kultūros elementai yra drabužiai, maistas, sodybos. Ispanų kaimo viduryje įrengta aikštė, šalia – turgus ir bažnyčia. Dauguma namų pastatyti iš akmenų ar nedegtų plytų. Daugelyje vietų tokie namai tinkuojami ir baltinami.Ispanų tautinių drabužių savitumas ryškiausias Andalūzijoje. Tenykštės moterys dėvi ilgas sukneles, ryši skareles, avi juodus arba raudonus batelius. Vyrų drabužiai – ilgos aptemptos kelnės, balti marškiniai, raudona juosta ir plačiakraštė skrybėlė.„Joje gyvena: ispanai…“- * http://www.biblioteka.lt/metai/Ispanija2/ispanija_intro.swf. 2006-10-20Ispanijos tradicijos Ispanijos miestai turi senas tradicijas, juose daugybė architektūros, kultūros paminklų -bažnyčių, vienuolynų, pilių. Seniausi statiniai išlikę nuo romėnų laikų: amfiteatrai (pavyzdžiui, Madrido, 6000 žiūrovų), tiltai, akvedukai (vienas jų – 118 arkų, 26 m aukščio ir 728 m ilgio – Segovijoje). Pasaulinio garso paminklų liko ir iš arabų valdymo laikų: Didžioji mečetė Kordoboje (VIII a.), Alhambros tvirtovė ir rūmai netoli Granados (XIII-XV a.) ir kt. Iš gausybės romaninės architektūros paminklų minėtina Santjago de Kompostelos katedra (XI-XIIa.). Vakarais ispanai linkę pasivaikščioti kaimo gatvėmis, užsukti į taverną ir prie puodelio kavos ar stiklelio vyno pasiginčyti, pažiūrėti televizorių. Nuo seniausių laikų ispanai valgo vynuoges ir alyvmedžių uogas bei vartoja jų produktus – vyną ir aliejų. Arabai juos išmokė vartoti maistui prieskonines žoles, apelsinus ir citrinas. Provincijų patiekalai skiriasi. Gyvenantieji pajūryje valgo daug žuvų, krabų, vėžių, moliuskų. Kalniečiai mėgsta troškintą avieną, arba ragu, aštriai – su pupom troškintas dešreles, rytų ispanai – plovą. Viskas valgoma su visokiais aštriais ir aromatingais padažais, kurių yra šimtai receptų. Beje, mums žinomas majonezas yra kilęs iš Maljorkos salos. Pačioje Ispanijoje ir už jos ribų paplitę chereso, malagos ir kiti natūralūs vynai. Sunku įsivaizduoti tą šalį be koridos – jai įrengta apie 350 amfiteatrų. Niekur kitur Europoje korida nėra tokia populiari. Neprilygstama sporto šaka – profesionalų futbolas. Tuos du reginius ispanai žiūri itin temperamentingai. Ispanijoje privalomas vidurinis mokslas (nuo 1964 m.). Krašte yra daugiau kaip 20 valstybinių ir bažnytinių universitetų. Seniausi Salamankos (1218 m.) ir Valensijos (1245 m.) universitetai. Paelja (isp. paelle) – nacionalinis ispanų patiekalas, dažniausiai gaminamas su moliuskais, kalmarais ir jūrų vėžiais. Ispanijos kaimuose paeljos būdavo gaminamos iš produktų, kurie tik pakliūdavo po ranka, pavyzdžiui, iš laukinės anties mėsos, kiškienos, vištienos, sraigių, pomidorų, džiovintų pupelių, artišokų ar žirnių. Vienintelis prabangus šio patiekalo ingrediantas buvo šafranas. Nepaisant to, kad buvo gyvenama netoli jūros, kaimo gyventojai jūrų gėrybes paeljų gamyboje naudodavo retai.
Išvados Ispanijos gamta iš dalies panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą. Ispanija botaniniu atžvilgiu turtingiausia Europoje. Vienoje Ispanijos pelkėje apsistoja daugiau nei 200 rūšių paukščių. Labai ryškūs Ispanijos tautinės kultūros elementai yra drabužiai, maistas, sodybos.
Naudota literatūra
1. http://www.toptravel.lt/Pub/default.aspx. 2006-10-20
2. http://www.biblioteka.lt/metai/Ispanija2/ispanija_intro.swf. 2006-10-20
3. http://www.keliavimas.lt/coudet.php?ID=12. 2006-10-25
4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Ispanija. 2006-10-25
5. Rytas Šalna, Georgijus Sapožnikovas „Geografijos vadovėlis 8 klasei „Žemė“ I dalis“ „Pietų ir pietryčių Europa“, 129psl.
6. http://www.kligys.com/nuotraukos.php?phid=32&subord=3. 2006-11-05
7. http://www.kurzuvis.lt/?lt=1144742992. 2006-11-06
8. http://www.meniu.lt/news.php?strid=&id=262628. 2006-11-09
9. G. Vitkus „Europos mozaika“, 112-120psl.
10. B. Taylor „Gyvūnų atlasas“ „Pietų Europa“, 32-33psl.
11. N. Buchanan, „Didieji pasaulio stebuklai“, „Europa“, „Donjana“ , 118psl.