Geografijos referatas Austrija

Austrija

Oficialus pavadinimas: Austrijos respublika (Republik Osterreich)
Plotas: 83 836km² (1,3% vandens)
Gyventojai: 8.023 mln. (96 žm./km²)
Valdymo formas: Federacinė respublika
Kalba: Vokiečių
Tikyba: Katalikų (78 %), protestantų (5 %)
Piniginis Vienetas: Austrijos šilingas
Sostinė: Viena (1,527 mln. Gyv.)
Kiti didesni miestai: Gracas. Lincas. Zalcburgas. Insbrukas
Gyventojų ūkinė veikla:
Žemės ūkis 2%
Pramonė 34%
Aptarnavimo sfera 64%
Pajamos vidutiniškai vienam gyventojui: 19 700 (JAV dol.)
Austrija ribojasi su: Vokietija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Italija, Šveicarija, Lichtenšteinu

Europos kryžkelėje, kur kalnų perėjomis ir tuneliais vingiuoja keliai iš Šiaurės Europos į Viduržemio jūros pakrantę ir iš Vakarų Europos į Balkanus, yra nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis – Austrija. Šiaurėje ji ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose – su Vengrija ir Slovakija, pietuose – su Slovėnija, Italija, vakaruose – su Šveicarija ir Lichtenšteinu. Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės.

Istorinė praeitis. Austrų etninės bendrijos formavimuisi didelę reikšmę turėjo V – VI a. Atsikėlę germanai (alemanai, bavarai) ir slavai (slovėnai), kurie pamažu maišėsi su senaisiais gyventojais. XII a. Susiformavo savarankiška Austrijos hercogystė, busimosios Austrijos valstybės branduolys. To paties amžiaus pabaigoje įsigalėjo Habsurgų dinastija, gyyvavusi iki XIX a. vidurio. 1365 m. buvo įkurtas Vienos universitetas, o XVI a. Austrija tapo Pietryčių Europos kovos su ažkariautojais turkais centru. XVI-XVIII a. Habsurgai užkariavo gretimas šalis ir jis pasidarė antra pagal diduma, po Rusijos, Europos valstybė. Tačiau po 18

848 m. revoliucijos kilus tautiniams sąjūdžiams Vengrijoje ir Čekijoje, lėtai, palyginti su kitais kraštais, plėtojantis pramonei, XIX a. Pabaigoje Austrijos reikšmė Europoje tolydžio mažėjo. Nesėkminga buvo Austrijos sąjunga su Vokietija ir Italija Piramajame pasauliniame kare, kurį pralaimėjusi 1918 m. Austrijos-Vengrijos imperija iširo. Susikūrė nepriklausomos Vengrijos, Austrijos, Čekoslovakijos valstybės, o dalis buvusios imperijos žemių atiteko Lenkija, Rumunijai ir Jugoslavijai.
1938 m. kovo 12 d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro režimas.
1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų paajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais vėl priėmė.
1955 05 15 atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutralia.
1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė. Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

Politinė sistema: Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas šešeriems metams. Prezidentas pasirenka kanclerį. Austrijos parlamentas susideda iš dvejų rūmų &#

#8211; Bundesrat (64 valstijų atstovai) ir Nationalrat (183 tiesiogiai renkamas narys).

Gamta ir gyvūnai:
Paviršius:Austrija yra kalnų šalis. Stačios snieguotos Alpių viršūnės – nelyginant krašto simbolis. Austrijoje stūksančios Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes. Rytų Alpes nuo Vakarų Alpių skiria Reino aukštupys. Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500m, o aukščiausia viršūnė Großglockner siekia 3797 m. Alpėse vyrauja granitų ir gneisų uolienos, bet nuo aukštųjų kalnagūbrių į pietus ir šiaurę atsišakoję žemesnieji, susidarę iš klinčių. Todėl ten daug karstinių urvų ir „šulinių“. Nuo aukščiausių viršūnių leidžiasi ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio.Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800 m aukštyje. Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir autostrados. Perėjos yra 900 – 1300 m aukštyje.

Augalija: Šiaurėje, už Dujojaus, į 400 – 900 m aukštį kyla Čekijos Masyvo pietinė dalis. Ten vyrauja lėkšti kalnai, apaugę miškais. Pačiuose Austrijos rytuose plyti Dunojaus vidurupio lygumos dalis, vadinama Vienos baseinu. Šioje Austrijos dalyje derlingiausios žemės ir ji tankiausiai gyvenama.
Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka.
Austrijoje išliko daug miškų. Austrai jais didžiuojasi, miškai užima apie 38 % krašto ploto. Miškingumo procentų Austrija Europoje neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ą

ąžuolai, bukai, skroblai), aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, kėniai, maumedžiai, mažiau – pušys). Virš miškų, iki 3000 m aukščio, plyti subalpinės pievos, garsėjančios puikiomis ganyklomis raguočiams. Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.
Gyvūnija: Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti Europoje gyvuliai, kaip taurusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurtinys, jerubė. Aukštikalnių zonoje sutinkami Alpių faunos atstovai – kalnų ožys, kalnų ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.
Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Buvo ribojamas krašto industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500 000 ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga Lietuvos gamtosaugininkams

Upės ir ežerai:Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus 350 km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra laivybinė. Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražus ir įvairus.
Dunojus – antra pagal ilgį upė (po Volgos) Europoje. Iš Dunojaus intakų Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku ir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklauso tiktai iš da

alies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysis krantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė) aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidupys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių ledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius. Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivybai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.
Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynai arba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybių upėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21 mln. A.J.). Dėl to jie yra pagrindiniai šaltiniai energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinis energijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.
Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs, ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinio Bodeno ežero pakraštys priklauso Austrijai. Seklus, netinkamas laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkščiai, didesne savo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje gana daug, yra nedideli.

Klimatas: Klimatas vidutinių platumų pereinamasis į žemyninį, bet drėgni Atlanto vandenyno orai, susidarę su Alpių kalnagūbriais, palieka kalnuose iki 2500 mm kritulių. Tarpukalnių įdubose jų iškrinta 500 – 1500 mm, o Dunojaus lygumoje – 700 – 900 mm.

Vasara lygumoje šilta, ruduo – ilga, saulėtas ir taip pat šiltas. Toks klimatas labai palankus vynuogėms augti. Liepos vidutinė temperatūra 15-20˚. Žiemos švelnios. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė sausio temperatūra 0˚ – +5˚.

Visai kitokie orai kalnuose. Aukštikalnėse vasaros vėsios ir drėgnos, pučia stiprūs vėjai, dažnos šlapdribos. Kylant aukštyn kalnų šlaitais temperatūra kas 100 m nukrinta apie 0,5˚. Žiemą kalnuose esti dar daugiau ir šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius ar labai gausiai pasnigus susidaro sniego nuošliaužos ir griūtys, vadinamos lavinomis. Retą žiemą išvengiama žmonių aukų, kai sniego lavinos užverčia kalnų kaimus, geležinkelių ar automobilių eismo sutrikimų.

Lygumose ir slėniuose augę miškai iškirsti, liko tik nedidelės bukų ir ąžuolų giraitės. Dauguma lygumų pakelių apsodinta lapuočiais medžiais, vasarą teikiančiais malonią vėsumą.

Gyventojai: Beveik 98% krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausia vokiečių. Beje, šalies valstybinė kalba yra vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme. Austrai mėgsta pabrėžti esą tiroliečiai ar zalcburgiečiai. Jie skiriasi ne tik kalba, bet ir tautiniais drabužiais, papročiais, dainomis. Žemių iš viso yra devynios. Gyventojų tankumas krašte nevienodas. Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km², o rytų lygumose – net 150 – 200 žm./km².

Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų miesteliuose. Jų namai statyti dar viduramžiais, gatvelės siauros, centre – aikštė. Be sostinės, Austrijoje tik 4 didesni miestai, bet apskritai miestiečiai sudaro 77% šalies gyventojų.

Kalnuose statomi dviaukščiai namai (nors viešbučiai dažniausiai būna ir aukštesni) , kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Tų namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.

Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškės ir brandintų sūrių, pieniškų sriubų. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraijinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir pyragus Austrijoje kepa panašius į lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sloksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje štrudeliai.

Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią verda pagal gausybę receptų. Imantriausia kaupicino kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.

Austrai turi daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadienių pobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi Visi šventieji ir Vėlinės. Austai buriasi į susivienijimus pagal profesijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, švenčia, sprendžia darbo problemas.

Austrijoje labai populiarus turizmas ir sportas. Kalnų slidinėjimas įtrauktas į mokyklų programas. Ne kur kitur, o Austrijoje atsirado baletas ant ledo.

Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariami liaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tirolio dainos – jodleriai. Visiems žinomi Vienos valsai. Valsų karalius J.Štrausas buvo austras. Vieną išgarsino ten kūrę vengrų kompozitoriai I. Kalmanas ir F. Leharas, simfoninės muzikos įžymybės F. Šubertas, V. Mocartas, J. Haidnas. Čia suklestėjo operetės menas. Žymiausias austų romanistas ir novelistas buvo S. Cveigas.

Didelę reikšmę krašto kultūros ir mokslo raidai turėjo Vienos, Zalcburgo, Graco, Insbruko universitetai.

Nedidelės Austrijos sostinė Viena yra vienas Europos didmiesčių. Miestas išaugo Dunojaus dešiniajame krante, Alpių priekalnių kalnagūbrio, vadinamo Vienos Mišku, papėdėje. Vienas – parkų, erdvių aikščių ir fontanų miestas. Atvykėlį stebina nuostabūs gotikos paminklai ir baroko ansambliai, tarp jų – Belvederio ir Habsurgų rūmai. Mieste įsikūrė daug tarpautinių organizacijų: naftos eksportuotojų (OPEC), Atominės energijos (MAGATE), JTO pramonės plėtros (JUNIDO). Čia vyksta daug tarptautinių susitikimų.

Dabar Lietuva aktyviai bendrauja su Zalcburgu. Lietuvos ir Austrijos ryšių šaknys siekia XVI a., kai Austrijos universitetuose mokėsi Lietuvos bajorų vaikai. Tarpukariu nemažai lietuvių taip pat mokėsi ir tobulinosi Austrijoje. Po antrojo pasaulinio karo Austrijoje gyveno apie 4000 lietuvių, būrėsi pabėgėlių iš Lietuvos stovyklos. Vėliau pabėgėliai persikėlė į kitas šalis.

Kultūra: Iš Austrijos yra kilę daug garsių kompozitorių, tarp jų Volfgangas Amadėjus Mocartas (gimęs Zalcburge), Johanas Štrausas.

Volfgangas Amadėjus Mocartas:
Wolfgang Amadeus Mozart (Volfgangas Amadėjus Mocartas; 1756-1791) – austrų kompozitorius, vienas žymiausių ir įtakingiausių klasikinės muzikos kompozitorių.

Biografija: Mocartas gimė Zalcburge, dabartinėje Austrijoje, tuo metu Šventosios Romos imperijoje. Kitą dieną buvo pakrikštytas Johannes Chrysostomus Wolfgangus Theophilus Mozart vardu. Vardas Theophilus reiškia mylimas dievo, šiais laikais naudojamas lotyniškas šio vardo variantas Amadeus.
Mocarto tėvas buvo Leopoldas Mocartas, vienas žymiausių to metų muzikos pedagogų ir vaikas nuo mažų metų buvo mokinamas groti pianinu ir smuiku, o būdamas penkerių jau kūrė muziką. Jo tėvas, pamatęs vaiko talentą, pradėjo jį vežioti po Europą.
Pauglystę ir jaunystę praleidęs kelionėse, 1781 metais muzikantas apsistojo Vienoje. Čia 1782 metų rugpjūčio 4 dieną vedė Konstancą Veber, su kuria vėliau susilaukė šešerių vaikų, iš kurių tik du sūnūs išgyveno iki pilnametystės.
Mocartas įstojo į masonų ložę, gyveno ekstravagantiškai, išleisdavo visus uždirbtus pinigus. Manoma, kad jis mirė apsinuodijęs gyvsidabriu arba nuo trichineliozės, nors gydomas buvo nuo sifilio. Mirė taip ir nepabaigęs savo paskutiniojo kūrinio – Requiem. Po mirties buvo sudegintas masiniame kape dėl tuo metu galiojusios tvarkos, siekiant sustabdyti burboninio maro plitimą.
Kūryba: Mocartas buvo universalus ir kūrė daugybe žanrų. Tačiau mėgiamiausi jam žanrai tikriausiai buvo opera, veikalai fortepijonui, simfonija bei kūriniai styginių kvartetams ir kvintetams. Mocartas taip pat kūrė ir religinę muziką, šokius ir kitokių žanrų kūrinius.

Taip pat Mocarto atvaizdą Austrijoje galima pamatyti ant įvairių daiktų. Austrai juo labai didžuojasi todėl net pradėta saldainiai gamyba su jo atvaizdu kurie buvo labai pamėgti. Jų galima įsigyti ir Lietuvoje. Jo atvaizdas netik ant saldainių, tačiau ir puodukų, rankšluostukų, taurių, kavos puodelių, šalikų ir t.t. Visa tai noriai perka turistai iš kurių austrai labai pasipelno.

Miestai: Austrijoje yra tik 5 – 6 didesni miestai.
Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.
Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo

Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.
Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transportui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5 tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai. Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945 metų pradžioje, baigta atstatyti tik 1955 metais.
Po Vienos stambiausi miestai yra Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.),
Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų), Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.
Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante – fabrikų priemiesčiai.
Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominę reikšmę praeityje lemdavo tai, kad jis buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.
Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įrengimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležinkelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti nežymi.
Insbrukas yra tarp kalnų, Ino upės slėnyje, svarbiausiame kelyje, einančiame per Alpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicarijos ir Vokietijos susikirtime. Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje.
Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonės centras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabako pramonė.

Ūkis:
Naudingos iškasenos: Austrija turtinga įvairių gamtos išteklių, bet tik magnezito atsargos, slūgsancčiios šalies pietuose, yra vienos didžiausių pasaulyje. Yra šiek tiek naftos ir dujų (Žemutinėje ir Aukštutinėje Austrijoje), rusvųjų anglių (Burgenlande, Štirijoje, aukštutinėje Austrijoje), cinko ir švino (Karintijoje), vario (Tirolyje), geležies (Štirijoje), grafito (Štirijoje), kiek didesnės valgomosios druskos atsargos (Zalcburge). Vis dėlto didžiumą naftos, pusę dujų, dalį geležies rūdos visą reikalingų boksitų kiekį tenka įsivežti.

Pramonė: Alpėse, kur pigi hidroenergija, pastatyti keli naujų technologijų aliuminio gamybos kombinatai, tarp jų Raushofeno – vienas didžiausių Europoje. Plienas, švinas, varis gaminamas vidaus reikmėms. Didelę reikšmę turi mašinų gamyba, kurios didžiausi centrai yra Viena, Lincas ir Gracas. Gaminamos staklės, traktoriai, statomi laivai.

Labai išplėtota miško ir popieriaus pramonė. Austrija garsėja ne tik gero popieriaus, bet ir kalnų slidžių eksportu. Pagal slidžių, baterijų ir elementų eksportą Austrija pirmauja pasaulyje. Pagal sintetinio pluošto gamybą vidutiniškai vienam gyventojui šalis yra viena pirmųjų pasaulyje. Kitos pramonės šakos tenkina krašto reikmes. Labai daug pajamų kraštas gauna iš turizmo. Austriją kamet aplanko per 15mln. turistų ir kalnų slidininkų.

Žemės ūkis: Žemės ūkis tenkina apie 85% krašto poreikių. Daugiau kaip pusė dirbamosios žemės plotų priklauso 50 ha ir didesniems ūkiams. Beveik 2/3 žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulininkystė. Apie 50% naudmenų užima pievos. Ūkiai večiasi pieno ir mėsos paruošomis. Daugiausiai dirbamosios žemės yra Padunojės lygumoje. Ten auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Krašto rytuose išplitę vynuogynai.

Transportas: Austrijoje tankus kelių ir geležinkelių tinklas. Kalnuose jų įrengimui teko statyti tunelius, iš kurių ilgiausias (14 km) yra Tirolyje. Laivuojama visa Austrijoje esanti Dunojaus atkarpa.

Austrija eksportuoja į Lietuvą kai kuriuos maisto produktus (kavą), plataus vartojimo prekes. Iš Lietuvos į Austriją išvežami medienos gaminiai. Austrija suteikė investicijų Lietuvos tekstilės pramonei modernizuoti.

Leave a Comment