Europos Sąjunga

Įvadas

Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos narystės ES. Norime būti Europos Sąjungoje, kad sustiprintume mūsų europietišką identitetą, užtikrintume ir vystytume politinį ir ekonominį stabilumą, sukurtume pagrindą ekonomikos vystymuisi ateityje. Ekonominės politikos srityje Liietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) principų įdiegimą Lietuvos žemės ūkyje.
1999 metų kovo 24-25 d. Berlyne vykusio ES šalių prezidentų ir vyriausybių vadovų susitikimo (kitaip dar vadinamu ES viršūnių taryba) metu buvo susitarta dėl Darbotvarkės 2000 (Europos Sąjungos reformų dokumentas, kurį sudaro : 1)ES plėtros į Rytus perspektyvos, 2) pasiūlymai reformuoti, t.y., sumažinti bendro Europos Sąąjungos biudžeto išlaidas tokiose srityse, kaip žemės ūkio ir struktūrinė politika, taip sutaupant lėšų ES plėtrai finansuoti, 3) nauji ES finansiniai rėmai 2000-2006 metų periodui) patvirtinimo.
1991m. rugpjūčio mėnesį Europos bendrija (nuo 1993 m. lapkričio mėn. – Europos Sąjunga) pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1992 m. Europos bendrija ir

r Lietuva pasirašė prekybos ir bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario mėnesį. Sutartis pašalina eksporto apimties į Europos bendrijos šalis ribojimus ir suteikia Lietuvai palankumo statusą. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva oficialiai pareiškė norą stoti į Europos Sąjungą. Lietuva nuo 1998 m. vasario 1 d. Yra asocijuota ES narė.
Gerai suvokiama administracinių gebėjimų svarba, todėl stiprinama Lietuvos administracijos ir valdymo kokybė, naujai priimti teisės aktai yra įgyvendinami praktikoje.

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą

Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. Naujų valstybių narių priėmimą į Europos Sąjungą reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties, įsigaliojusios 1993m. Lapkričio 1d., 0 straipsnis, nustatantis: “Kiekviena Europos valstybė gali pateikti Tarybai prašymą priimti ją į Sąjungą. Taryba priima sprendimą visais balsais, pasitarusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento sutikimą, priimtą absoliučios jo narių daugumos.”
Narystės kriterijai beendrais bruožais yra suformuluoti ne Sąjungos teisės aktuose, o jos politiniuose dokumentuose, priimtose Europos viršūnių tarybos Kopenhagoje (1993) ir Eseno (1994) susitikimuose,tai pat Europos Parlamento 1996m. Balandžio 17d. rezoliucijoje dėl Europos Komisijos Baltosios knygos apie asocijuotųjų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pasirengimą integruotis į vieningąją Europos Sąjungos rinką
Europos komisija yra pareiškusi, kad ji , regdama savo nuomonę apie asocijuotųjų valstybių pasirengimą stoti į Europos Sąjungą, vadovausis Kopenhagos pasitarimo išvada :
“Šalis bus priimta, kai ji bus pajėgi prisiimti narystės įsipareigojimus atitkdama ekonominius ir politinius reikalavimus. Narystė re

eikalauja, kad :
• šalis kandidatė turi būti pasiekusi institucinį stabilumą, garantuojantį demokratiją, teisės viešpatavimą (rule of law), žmogaus teise, mažumų teisių gerbimą ir jų apsaugą ;
• turi veikti funkcionuojanti rinkos ekonomika, taip pat pasirengimas atlaikyti Sąjungos konkurencijos ir veikiančių rinkos jėgų spaudimą ;
• yra pasirengimas vykdyti iš narystės kylančius įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą.

Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą . Europos Komisija, apibūdindama pasirengimo narystei Europos Sąjungoje teisinį kontekstą, pabrėžia, kad teisinis Sąjungos irVidurio Rytų Europos pagrindas yra ne BALTOJI KNYGA , o Europos sutartis (asociacijos sutartis). Be to Komisija konstatavo, kad pasirengimo narystei strategija rremiasi Europos sutartimi. “Asociacija, įsteigta Europos sutartimis, [.] padės Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pagaliau pasiekti savo tikslą- tapti Sąjungos narėmis. Vienas iš šių sutarčių tikslų yra įgyvendinti tarp susitarenčių šalių ekonomines laisves, kuriomis yra grindžiama Sąjunga ir jos vidaus rinka “.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos . Lietuvos galimybės stoti į Europos Sąjungą buvo nagrinėjamos remiantis pirmiausia pačios ES formuluojamais neformaliais ir formaliais kriterijais. Buvo atsižvelgta į tokius svarbius pasirengimo problemos aspektus kaip saugumo matmuo, politinės sistemos stabilumas, rinkos ekonomikos funkcionalumas ir konkurencingumas.
Saugumo problemos požiūriu Lietuvos perspektyvas stoti į Europos Sąjungą reikėtų vertinti labai teigiamai. Geografinis Lietuvos artumas Rusijai gali ir galėtų kelti komplikacijų, tačiau ti

ik tuo atveju, jeigu pastaroji vėl akivaizdžiai imtųsi vykdyti ekspansionistinę politiką kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau šiuo metu Rusijos keliamos gresmės regionui ir konkrečiai Lietuvai nėra tokio lygio, kad iš esmės trukdytų Lietuvai ir kitoms

ES techninė pagalba Lietuvai

Europos Sąjunga, kaip ir kiti donorai, teikia Lietuvai techninę pagalbą pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką, integracijos į Europos sąjungą procesui užtikrinti.
Užsienio reikalų ministerija kartu su kitomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis koordinuoja techninę užsienio valstybių pagalbą, numato techninės pagalbos politiką ir prioritetus, analizuoja jos naudojimą, teikia techninės pagalbos koordinatoriui rekomendacijas finansavimo klausimais. Užsienio reikalų ministras yra Nacionalinis pagalbos koordinatorius. Politiniu lygiu užsienio paramą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Užsienio reikalų ministerijoje Europos integracijos departamente yra įkurtas Techninės pagalbos skyrius, kuris vykdo kasdienines techninės pagalbos koordinavimo funkcijas. Be to, iš ministerijų ir kitų valstybinių institucijų atstovų, atsakingų už techninės pagalbos koordinavimą savo srityje, sudaryta Daugiašalės ir dvišalės techninės pagalbos koordinavimo komisija. Ministerijos, departamentai ir kitos valstybinės institucijos, savivaldybės yra atsakingos už techninės ir finansinės pagalbos koordinavimą savo kompetencijos ribose. Lietuva dalyvauja PHARE programoje nuo 1991 metų. Sutartis tarp Europos Bendrijos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo pasirašyta 1991.12.12 (dėl techninės pagalbos teikimo) ir ratifikuota 1995 metais LR Seime. Pradinis šios programos tikslas buvo remti ekonomikos stabilizavimo ir reformos procesus, ypatingą dė

ėmesį skiriant institucijų stiprinimui. Didžiąją dalį pagalbos, kurią siūlo PHARE programa, sudaro žinios ir technologijų perdavimas t.y., konsultacijos, kursai ir studijos.
Kiekvienais metais Europos Komisija pasirašo su Lietuva Finansinį Memorandumą, kuriuo Lietuva įsipareigoja įgyvendinti reikalavimus nurodytus EK dokumente “Stojimo partnerystė”, o EK įsipareigoja skirti lėšas jų įgyvendinimui. Phare programa apima dvi veiklos sritis: institucijų kūrimą ir paramą investicijoms. 30 % lėšų skiriama techninei pagalbai ir 70 % – investicijoms, susijusioms su Acquis įgyvendinimu. Phare programoje yra įvedamas sąlygiškumo principas, t. y. finansavimas priklauso nuo to, kaip Lietuvoje vyksta demokratijos plėtros procesas, teisės reforma, ginamos žmogaus teisės, vykdomi Europos sutartyje numatyti įsipareigojimai, vykdoma regioninė politika, koks yra pateikiamų projektų brandumas bei lėšų įsisavinimo galimybė. Didžiausias dėmesys skiriamas Europos integracijai, infrastruktūros vystymui ir institucinės bazės stiprinimui. Dabar pagrindinis PHARE programos tikslas – padėti paspartinti pasiruošimą narystei Europos Sąjungoje. Siekiant šio tikslo, PHARE programa rems šias veiklos sritis: Institucijų kūrimą, kuris apima demokratinių institucijų, teisės , viešojo administravimo ir kitų institucijų, atsakingų už visuomenės aptarnavimą, sustiprinimą. Tikslas – sukurti būtinas institucijas ir administracines struktūras bei parengti aquis taikymui reikalingus kadrus. Parama institucijų kūrimui bus teikiama organizuojant mokymus, techninę pagalbą bei Lietuvos institucijų ir administracijų susigiminiavimą su atitinkamomis institucijomis valstybėse narėse.
Paramą investicijoms, siekiant sudaryti sąlygas investicijoms, reikalingoms Lietuvos infrastruktūros pritaikymui prie Bendrijos aquis. Ši parama bus sukoncentruota į: struktūrinius veiksmus, ypač susijusius su žemės ūkio restruktūrizavimo, regioniniu vystymu ir investavimu į žmogiškąjį ir intelektualinį kapitalą; suderinimą su Bendrijos normomis, ypatingą dėmesį skiriant aplinkos apsaugai, žemės ūkiui, pramonei, darbo saugai, transportui ir telekomunikacijoms; didelės apimties infrastruktūrinių projektų finansavimą. (Pastaba. Be to, siekiant išvengti prieštaravimų tarp nacionalinių ir transeuropinių prioritetų, bus sudaryta horizontali Stambių infrastruktūrinių projektų programa); mažų ir vidutinių įmonių plėtrą.
Iš PHARE lėšų yra finansuojamos ne tik atskirų šalių Nacionalinės programos, bet ir Daugiašalės (Multi –country) bei Horizontalios programos.
PHARE Daugiašalė programa buvo sukurta 1991 metais ir numato paramą programoms, kuriose dalyvauja trys ar daugiau Vidurio Europos valstybių ir kurios skatina regioninį bendradarbiavimą. Iš PHARE lėšų yra finansuojamos ne tik atskirų šalių Nacionalinės programos, bet ir Daugiašalės (Multi –country) bei Horizontalios programos. Lietuva dalyvauja šiose Daugiašalėse programose: energetikos, aplinkos apsaugos, transporto, ryšių ir telekomunikacijų, muitinių- pasienio punktų modernizavimo, statistikos, kovos su narkotikais, prekybos, švietimo, Credo ir kt. Nuo 1995 m. Lietuva yra PHARE daugiašalės statistikos programos koordinatore. Nuo 1997 m. ši programa tapo horizontali. Lėšų, skirtų Lietuvai pagal šias programas tiksliai pasakyti negalime, nes paprastai lėšų suma yra skiriama bendrai visoms šalims. Nors kaikuriose programose yra aiškiai paskirstomos lėšos.
1998 metais buvo nutarta sujungti Horizontalias ir Daugiašales (Multi-Country Programmes) ir pavadinti jas Multi-Beneficiary programmes. 1998 metais lyginant su 1997 metais žymiai sumažėjo daugiašalių programų (Multi–Beneficiary Programmes) skaičius t.y. nuo 20 iki 10.
Šiuo metu Lietuva dalyvauja Leonardo, Socrates, Jaunimas Europai, Raphael programose. Nežiūrint į tai, kad buvo priimtas Asociacijos Tarybos sprendimas dėl Lietuvos dalyvavimo Kaleidoscope programoje, ši programa nebuvo atverta Lietuvai, kaip ir visoms asocijuotoms šalims. Kaip informavo Europos Komisija, nuspręsta koncentruotis į Lietuvos pasirengimą dalyvavimui Kultūros rėminėje programoje (Kultūra 2000), kuri prasidėjo 2000 metais.
1999 m. gegužės 3 d. LRV nutarimu Nr. 521 pritarta dalyvimo sąlygoms sveikatos ir socialinės apsaugos programose.

Lietuvos dalyvavimas politiniame dialoge su

Europos Sąjunga

Lietuva aktyviai dalyvauja politiniame dialoge su Europos Sąjunga Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) rėmuose nuo Europos sutarties pasirašymo 1995m. birželio 12 d. Pagrindinės Lietuvos dalyvavimo politiniame dialoge formos yra:
• dalyvavimas ES-asocijuotų šalių politinio dialogo susitikimuose;
• prisijungimai prie ES pareiškimų, demaršų, bendrų pozicijų bei bendrų veiksmų bei;
• bendradarbiavimas trečiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

ES – asocijuotų šalių politinio dialogo susitikimuose bendrai aptariami tokie klausimai kaip saugumas, branduolinių ginklų neplatinimas, analizė ir planavimas, Rytų Europa ir Centrinė Azija, visuotinis nusiginklavimas, Jungtinės Tautos, ESBO, žmogaus teisės, terorizmas, Vakarų Balkanų regionas, kova su narkotikų prekyba bei konvencinių ginklų eksportas. Lietuva nuo 1995 m. dalyvavo jau daugiau nei 110 politinio dialogo susitikimų surengtų Užsienio reikalų ministrų, politikos direktorių, Eurokorespondentų ar ekspertų lygmenimis. Lietuva taip pat dalyvauja reguliariuose ES – asocijuotų šalių atstovų susitikimuose trečiose šalyse bei tarptautinėse organizacijose, kur yra keičiamasi informacija, konsultuojamasi, dalyvaujama ES šalių brifinguose asocijuotų šalių atstovams.
Kitas aktyvaus Lietuvos dalyvavimo politiniame dialoge su ES pavyzdys yra Lietuvos prisijungimai prie ES pareiškimų, demaršų, bendrų pozicijų bei bendrų veiksmų. Nuo Europos sutarties pasirašymo iki 1999 m. gegužės 1 d. Lietuva prisijungė prie daugiau nei 800 ES pareiškimų paskelbtų įvairiuose forumuose (per ES Tarybos sekretoriatą Briuselyje, Jungtinių tautų organizaciją bei jos specializuotas agentūras, o taip pat ESBO rėmuose). Palyginus su ankstesnėmis ES Prezidentūromis Lietuvos prisijungimų prie ES pareiškimų skaičius išaugo dvigubai.
Komisija savo Nuomonėje apie Lietuvą taip pat pažymėjo, kad Lietuva aktyviai dalyvavo BUSP veikloje, o pakviesta rėmė ES veiksmus šioje srityje. Nuo 1996 m. Lietuva pateikė keturias formalias iniciatyvas siekiant intensyvinti politinį dialogą tarp ES ir Asocijuotų šalių BUSP rėmuose. Tokiu būdu, atsižvelgiant į Lietuvos-Lenkijos bendrą iniciatyvą, 1997 m. birželio mėn. ES pusė patvirtino savo planus įdiegti naują slaptos komunikacijos sistemą (U3Mail) BUSP srityje tarp ES ir asocijuotų šalių sostinių.

Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga

Įsigaliojus Europos Sutarčiai, ji tapo Lietuvos santykių su Europos Sąjunga pamatu. Šia sutartimi siekiama vystyti politinį dialogą, skatinti prekybą ir ekonominius santykius tarp šalių, padėti pagrindus Bendrijos teikiamai techninei ir finansinei pagalbai bei prisidėti prie Lietuvos integracijos į ES. Sutarties dalyje, skirtoje institucinėms problemoms, numatytas institucinis konkrečių sričių įgyvendinimo ir tvarkymo mechanizmas: pakomitečiai nagrinėja techninio lygmens klausimus, Asociacijos Komitetas aukštesniųjų pareigūnų lygmeniu aptaria pagrindinius klausimus ir siūlo problemų sprendimus. Asociacijos Taryba, atstovaujama užsienio reikalų ministrų, priima sprendimus ir įvertina Lietuvos pažangą integruojantis į Europos Sąjungą.
1997 m. Lietuvos eksportas į ES šalis sudarė 32,52%, o importas iš ES – 46,49% viso Lietuvos eksporto ir importo. 1998 m. Lietuvos eksportas ir importas į ES ir iš ES sudarė 37,98% ir 50,16% viso Lietuvos eksporto ir importo. Didžiausi prekybos partneriai yra Vokietija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Švedija, ir Prancūzija. Prekybos apyvarta su šiomis valstybėmis 1998 m. sudarė 77,50% visos apyvartos su ES.Prekybos apyvarta su ES 1998 m., lyginant su 1997 m, išaugo 11,2% ir sudarė 45,4% bendros Lietuvos užsienio prekybos apyvartos; eksportas išaugo 12,2%, importas – 10,8%.1998 metais apie 50% visų Lietuvoje gaminamų pramoninių prekių buvo eksportuojama. 1998 m., kaip ir 1997 m., ES išliko pagrindine Lietuvos prekybos partnere.
Europos ekonominę galią lemia 4 galingiausios Didžiojo septyneto šalys: Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija, pagaminančios net ¾ ES vidaus produkto. Bet ir mažos Europos šalys – Belgija, Olandija, Šveicarija, Austrija, Danija – irgi sukūrė
modernią ir galingą ekonomiką. Visos jos kartu su Skandinavijos šalimis bei Lenkija, Čekija ir Ispanija sudaro vientisą didelio ekoniminio pajėgumo regioną. Kitų Europos šalių ekonomikos lygis gerokai atsilieka.

Svarbiausi Europos Sąjungos ateities uždaviniai:
• sukurti bendrą pinigų sistemą;
• priimti Vidurio ir Rytų Europos valstybes;
• padidinti Sąjungos valdymo efektyvumą;
• sukurti veiksmingą bendros gynybos mechanizmą;
• paskelbti bendrą konstituciją.

Didžiausi Europos Sąjungos šalių susivienijimo laimėjimai:
• po II pasaulinio karo labai greitai atkurtas Vakarų Europos ūkis;
• sukurta aukšta socialinė gerovė;
• panaikinta naujo karo tarp Vakarų Europos šalių grėsmė;
• sukurta didelė bendra rinka, paskatinusi konkurenciją ir gamybos našumą, padidinusi prekių bei paslaugų kokybę;
• Europa tapo lygiaverte ekonomikos galiūnų – JAV ir Japonijos – partnere.

Svarbiausi Europos Sąjungos šalių bendros veiklos trūkumai ir iškylantys sunkumai:
• pabrango darbo jėga ir gaminių savikaina, todėl sumažėjo Europos prekių konkurencingumas pasaulio rinkoje;
• išliko didelis ir nuolat didėjantis nedarbas ( 5 kartus didiesnis nei Japonijoje);
• mažai veiksminga bendra ES užsienio ir gynybos politika;
• bendra ekonomika yra jautresnė didelėms ekonomikos krizėms;
• sukurtas didelis nepaslankus biurokratinis ES valdymo aparatas.

Leave a Comment