Eugenijus Šileika

Eugenijus ŠileikaMokslo istorija žino daug autoriu, kurių vardai yra pamiršti. Prie ju reiketų priskirti ir E. Šileika, vieną is 19 amž. Pabaigos arktines ekspedicijos dalyviu. Jo autobiografija mažai žinoma.19 amž. Antrojoje pusėje arktiniu tyrinejimų ir ekspedicijų rezultatai labai domino mokslo pasaulį ir plačiają visuomenę. Tada kiekviena arktine ekspedicija buvo tikras žygdarbis, nes daugelis tyrinetuju žuvo atšiauraus klimato krašte.E. Šileikos ir jo bendražygio E. Talio ekspedicija i šiaurę buvo neeiline. Jie turejo atlikti kompleksinius Sibiro krantu, Janos, Lenos, Chatangos žiočiu, Naujojo Sibiro salų tyrimus. Tai buvo antroji Rusijos mokslų akademijos arktinė ekspedicija. Buvo surinkta vertinga moksline medžiaga-išmirusiu stuburiniu gyvūnų paleontologine kolekcija, kuria tyre J. Čerskis. Buvo surasti tigro, laukinio arklio ir kt. Gyvunu griaučiai.1893 metais Talis ir Šileika pratesė J. Čerskio tyrinejimus. Atvykęs i Jakutska Šileika pradejo geodezinius matavimus. Ekspedicijos maršrutas nusitęsė Tukulano upės sleniu, Verchojansko kalnagūbriu i šiaurine Janos upės slėnio pusę, iki Kazačjes kaimo. Buvo nutarta ledu pasiekti Naujojo Sibiro salas ir ten papildyti ankstesniu tyrinejimų medžiagą. Be to, planuota atlikti astronominius ir magnetinius tyrimus bei irengti maisto sandelius garsaus norvegu keliautojo F. Nanseno ekspedicijai, kuri ruošėsi pasiekti Šiaures ašigali. Šileika ir jo bendražygis pasieke didziąją Liachovo salą, Kotelno salas, o mažojoje Liachovo saloje įrengė maisto sandėlius. Kelionė atgal į žemyną buvo labai sunki, tačiau sėkminga. Grįžęs į Petrapilį Rusijos geografų draugijoje padarė pranešimą apie tyrinėtą regioną.1893 m., kai F. Nansenas nuo Norvegijos krantų išplaukė į Šiaurės ašigalį, prasidėjo antroji Šileikos ekspedicija. Kelionė tęsėsi per tundrą, Charaulacho kalnagūbrį iki Lenos upės. Čia E. Šileika atliko matavimus ir stebėjimus. Toliau ekspedicija leidosi Lenos upe žemyn, atlikdama geodezinius ir topografinius matavimus. Vėliau pasuko į vakarus, kur po Ch. Laptevo nebuvo keliavęs nė vienas europietis tyrinėtojas. Anabaro užutėkyje buvo atlikta keletas geodezinių nuotraukų ir magistralinė užutėkio nuotrauka. Ji rėmėsi astronominiu būdu nustatytais geodezinių koordinačių taškais. Dar atlikti ir magnetizmo stebėjimai.

Baigę darbus prie Anabaro upės, nutarė sujungti astronominiu būdu nustatytų punktų geografines koordinates su artimiausiais taškais Dudinkoje, Turuchanske ir Jeniseiske. Numatytas darbas buvo atliktas, ir 1894 metais Šileika sugrįžo į Petrapilį. Kelionė truko vienerius metus, nukeliauta 26 700 km, padaryta 4270 km ilgio maršrutinių nuotraukų ir 430 km magistralinė nuotrauka Anabaro slėnyje. Pirmą kartą buvo aprašytas plokščiakalnis tarp Anabaro ir Chatangos upių Laptevų jūros pakrantėje. Ekspedicijoje surinktos labai vertingos kolekcijos: geologinė, paleontologinė, zoologinė, botaninė ir etnografinė.Koks buvo tolesnis E. Šileikos gyvenimas ir likimas, žinių nėra. Jo garbei yra pavadintas kyšulys, esantis Kotelno salos vakarinėje pakrantėje ( tarp Čiutkovos upelio žiočių ir Urasalacko gyvenvietės).