DANŲ SĖKMĖS „RAKTAS“ PUIKAUS DARBO IR INDIVIDUALUMO PAVYZDYS

ĮVADAS

TURINYS

ĮVADAS

Tema, apie kurią šiandien galima būtų kalbėti ne rofesionaliems ekonominių-geografinių “reiškinių” stebėtojams, tai ekonominė krizė, jos geografinė pradžia ir apie jos įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Mūsų atveju, aktualiausia būtų nagrinėti Lietuvos ekonominę situaciją ir mūsų visų padėtį, kurioje šiandien atsidūrė visi Lietuvos piliečiai. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Lietuva sėkmingai/nesėkmingai įstojo į Eurpos Sąjungą, karu plačiai atvėrus durys ne tik svetimų tautų kultūrai bei papročiams (kurie kartais tiesog visiškai nepriimtini didžiajai daliai Lietuvos piliečiams), bet ir panaikino tokius pagrindinius valstybės identifikavimo apybrėžimus, kaaip: Valstybės sienos, nuosava kariuomenė, nuosavas piniginis vienetas. Galima pasiginčiuotis, ir pasakyti kad to nėra, kad Lietuva to ne atsisakė. Tiap. To nėra atsisakyta pilnai, tačiau iš dalies to yra atsisakyta. Dar iki galo ne įvykdyta, bet jau atsisakyta. Todėl, ekonominiai faktoriai, kurie įtakoja Lietuvos ekonomika prasideda (prasidėjo) už jos geografinių rybų (kai kur likusių tik žemėlapiose). Gal būt mes klystam per aštriai pasisakydami, tačiau, dar labiau klysta tas, kuris visiškai niekaip nepasisako.

Taigi, siekiant paanalizuoti pasaulio ekonominių veiksnių faktorius į kiekvieno liietuvos pilečio finansinę padėtį, mes šiame darbe panagrinėsim nepriklausomos Danijos Karalystės (keistai skamba) ekonominius rodyklius, bei pabandysim atskleist danų sekmės „rakto“ paslaptys.

ŽMONĖS 2008-jų METŲ PASAULYJE

Prieš sustojant link danijos krantų, apžvelgsime žemės rutulio gyventojų skaičius,

Didžiausių šalių gyventojų skaičius mln. 20

008 metais ir 2050 metais

lentelė 1

2008 m.

2050 m.

Valstybė

Gyventojų skaičius (mln.)

Valstybė

Gyventojų skaičius (mln.)

Kinija

1324,7

Indija

1755,2

Indija

1149,3

Kinija

1437,0

JAV

304,5

JAV

438,2

Indonezija

239,9

Indonezija

343,1

Brazilija

195,1

Pakistanas

295,2

Pakistanas

172,8

Nigerija

282,2

Nigerija

148,1

Brazilija

259,8

Bangladešas

147,3

Bangladešas

215,1

Rusija

141,9

Congo DR

189,3

Japonija

127,7

Filipinai

150,1

Gyventojų skaičiaus didėjimas ar mažėjimas, nuo 2008 m. iki 2050 m.,

lentelė 2

Didžiausias procentinis padidėjimas

Didžiausias procentinis mažėjimas

Šalis

Procentas

Šalis

Procentas

Nigerija

Bulgarija

-35

Uganda

Svazilandas

-33

Burundija

Gruzija

-28

Liberija

Ukraina

-28

Bisau Gvinėja

Japonija

-25

Congo, Dem.

Moldovos

-23

Respublika Rytų Timoro (Rytų Timoras)

Rusija

-22

Malis

Serbija

-21

Somalis

Baltarusija

-20

Angolos

Rumunija

-20

Bosnija ir Hercegovina

-20

Pastaba: Išskyrus šalys su gyventojų skaičiumi mažesniu nei 1 milijonas gyventojų

Mažiausias ir didžiausias kūdikių mirtingumo rodyklis

lentelė 3

Mažiausio mirtingumo šalis 1000 gimdymų

Didžiausio mirtingumo šalis 1000 gimdymų

Šalis

Mirtingumas (1/1000)

Šalis

Mirtingumas (1/1000)

Kinija, Honkongo SAR

1,6

Afganistanas

Singapūras

2,4

Siera Leonė

Švedija

2,5

Liberija

Suomija

2,7

Angolos

Japonija

2,8

Bisau Gvinėja

Slovėnija

3,1

Somalis

Norvegija

3,1

Gvinėja

Čekija

3,1

Mozambikas

Airija

3,1

Burundija

Portugalija

3,5

Čadas

Izraelis

3,5

Pastaba: Išskyrus šalyse su mažiau neei 50 mirties atvejų per metus.

Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas.

Afrika ir kiti besivystantys regionai sukuria didėjanti pasaulio gyventojų skaičių.

. Kadangi pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo 2,5 milijardo 1950 metais iki 6,7 milijardo 2008 m., proporcingai gyvenančių besivystančiose šalyse, Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros padidėjo nuo 68 procentų daugiau nei 80 proc. Indija ir Kinija, su milijardo padidėjimo kiekvienos, 2008 m., sudaro apie 37 procentų viso žmonių skaičiaus. Prognozės 2050 metams rodo, kad gyventojų perėjimas prie gyvenančių besivystančiose šalyse ir toliau didėja, o gyvenančių labiau išsivysčiusiuose šalyse prognozuojama sumažės maždaug nu

uo 18 procentų 2008 metais iki mažiau nei 14 procentų 2050. Afrikos gyventojų skaičius, šiuo metu auga greičiau nei bet kuriame kitame pagrindiniame regione, ir pagal prognozes sudaris 21 procentų pasaulio gyventojų 2050 m., palyginti su tik 9 procentų 1950 metais.

Šaltinis: UN Population Division, World Population Prospects: The 2006 Revision, Medium Variant (2007).

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x01 graphic

Danijos Karalystė

OFICIALUS PAVADINIMAS – Danijos Karalystė (Kongeriget Danmark). Sostinė – Kopenhaga (København).

Danija laikoma seniausia karalyste Europoje, – savo egzistavimą ji skaičiuoja nuo X amžiaus. Danija toli gražu ne gyveno taikiai ir sklandžiai. Buvo ir kitų imperijų antpuoliai, tokie kaip Karolio Didžiojo. Tikrai žinoma kad ir Danai drauge su vikingais puldinėjo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Baltijos krantus. Kad ir kokios istorinės permainos vyko, karai ir revoliucijos, Danai sugebėjo išlikti ir neprarasti savo tapatybės. Ilgaamžė nepriklausomybė išaugino brandžią pilietinę visuomenę, kuri itin gerbia tradicijas, bet ir yra atvira naujovėms, padedančioms prisitaikyti prie nuolat kintančio ir tobulėjančio pasaulio.

Danijos dalis pasaulije % pagal: teritorijos dydį 0,03%; gyventojų skaičių 0,09%; bendrąjį produktą 0,63%; eksportą 1,08%.

Danija pasauliu davė ir garsų filosofą Sioreną Kjerkegorą (1813-1855) ir taip vadinamu pasakos genijumi Hanso Kristiano Anderseno, kuris yra garsiausias ir labiausiai skaitomas ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir visame pasaulyje.

Danai savo tradicijas puoselėjo vieni seniausi Europoje laikraščiais Berlingske Tidende (eina nuo 1749), Politiken (1884 m.) Kalbant apie Danijos tradicijas negalima pamiršti ir visame pasaulyje žinomų daniško al

laus rūši „Garlsberg“ ir „Tubogr“.

Pats didžiausias Skandinavijos miestas yra Kopenhaga, kuriame gyvena 501 tūkst. gyv. Jo reikšmė ir augimą visad lėmė patogi geografinė padėtis, nes čia kirtosi pagrindinės vandens, sausumos ir oro kelių linijos.

Kopenhagos centras – Rotušės aikštė. Iš jos galima patekti į seniausią Europoje pėsčiųjų prekybos gatvę, kurioje gausu įvairiausių parduotuvių ir prekybos centrų. Taip pat mieste yra daug muziejų, kuriuose eksponuojami tiek tradiciniai meno kūriniai,tiek modernaus dizaino. Labiausiai lankomi muziejai: Nacionalinis muziejus, Moderniojo meno muziejus Luizianoje ir Erotikos muziejus.

Dar viena Kopenhagos įžymybė – Kristianija. Tai valstybė valstybėje, kuri savo pradžią skaičiuoja nuo praėjusio amžiaus vidurio. Barakuose kurie kažkada priklausė kariškiams, pradėjo gyventi žmonės, kurių vidinis pasaulis buvo kitoks, negu pavyzdingos ir pareigingos Skandinavijos visuomenės. Tai buvo protestuotojai, hipiai, pankai įvairaus plauko ir pakraipos atsiskyrėliai, arba tiesiog benamiai žmonės. Taip buvo sukurta specifinė bendruomenė, kuri praėjus kuriam laikui paskelbė savo nepriklausomybę ir gavus ją nutraukė visus ryšius su Danijos visuomenę. Kristianijoje nėra nei vandentiekio ir elektros bet ir negalioja Danijos įstatymai, jį netgi turi savo valiutą, čia galima be problemų nusipirkti narkotikų bet fotografuoti griežtai draudžiama.

Geografinė padėtis.

Valstybė įsikūrusi Europos šiaurės vakaruose Jutlandijos pusiasalyje, tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų. Taip pat jai priklauso daugiau kaip 500 salų, tik 90 iš jų yra gyvenamos. Danijai priklauso ir didžiau

usia pasaulio sala Grenlandija, bei Farerų salos. Iš vietinių salų didžiausia yra Zelandija, kurioje įsikūrusi Danijuos sostinė – Kopenhaga. Tarp jūrų yra keli sąsiauriai:

1. Erezundas arba Zundas tarp Danijos ir Švedijos, plotis 3,5-49 km;

2. Kategatas tarp Danijos ir Švedijos – plotis 60-135 km;

3. Skagerakas tarp Danijos ir Norvegijos – plotis 60-150 km;

4. Didysis Beltas tarp Zelandijos ir Fiuno salų – mažiausias plotis 11 km;

5. Mažiausias Beltas tarp Fiuno salos ir Jutlandijos – mažiausias plotis 0,5 km.

0x01 graphic
Jūros kranto ilgis – apie 7313 km. Vienintelė 68 km ilgio sausumos siena su Vokietija.

Bendras Danijos plotas užima 43094 km2 – įskaitant Vendsyselio ir Morso salas.

Danijoje vyrauja žemumos – 75 % teritorijos pakyla iki 100 m. virš jūros lygio, vidutinis paviršiaus lygis tik 30 m. virš jūros lygio. Žemiausias taškas yra prie Lomeš fiordo (7 m. žemiau jūros lygio). Aukščiausias kalnas Yding Skovhėjus tik 173 m.

Tokį reljefą Danija gavo nuo paskutinio ledynmečio. Jutlandijos pusiasalis iš šiaurės į pietus tęsiasi 300 km. Savo geografine padėtimi Danija yra tarsi tiltas, jungiantis pagrindinę Europos žemyno dalį ir Skandinavija, iš kitos pusės ji kaip barjeras skiriantis Šiaurės Baltijos jūras.

Jutlandijos pusiasalio paviršius gana įvairus: vakarinėje pakrantėje nuo didesnių Šiaurės jūros audrų gina kopos, nerijos ir smėlio laukos. Moreninių uolienų grandinė jungia vakarinę ir rytinę dalis. Rytinėje pakrantėje daug pelkių, drėgnų ganyklų.

Dirbamosios žemės yra 65 %, miškai (Jutlandijoje eglės, pušys, bukai; Zelandijoje bukai, ąžuolai) 12 %, pievos ir ganyklos 6%, ežerai (didžiausias Aresė, užima 37 km2), upės (ilgiausia upė – Gudenas 158 km), fiordai ir vedai 5 % šalies teritorijos; saugomos teritorijos 4 % – Vildmosės aukštapelkė.

Grenlandija.

(Plotas 2166086 km2)

Randasi tarp Atlanto ir Arkties vandenynų, didžioji dalis už poliaračio, jos ilgis iš šiaurės į pietūs 2670 km, plotis iš vakarų į rytus 1000 km. Nuo Kanados Arkties salų skiria Deviso sąsiauris. Ledinė danga užima 183390 km2 (84,2 %).

Klimatas.

Vidutinių platumų jūrinis švelnus, su nepastovią sniego danga.

Klimatą veikia Golfo srovė. Nors Danija užima žemyno šiaurinę dalį, klimatas priskiriamas prie švelnių vidutinių platumų juriniam tipui. Dažnai pūčia gaivūs ir stiprūs vakarų ir šiaurės-vakarų vėjai, perpučiantys „kiaurai“ visą šalį. Vasaros švelnios bet ne šiltos, vidutinė temperatūra +15-+17C°. Žiemos dėl Golfo srovės poveikio ne šaltos, vid. temperatūra + 0,5 C°, sninga ne dažnai; santikinis oro drėgnumas – vidutiniškai per metus – 83 %, vasara – 75 %.

Grenlandija.

Vidutinė oro temperatūra pietinėje ir vakarinėje pakrantėje maždaug vienoda, vasara vid. temp. – +7C°, žiema – (-4;-7C°); šiaurėje, pvz. Kanake, vasara +4C°, žiema vid. temp. -24C°.

Per metus būna 126 poliarinės naktys ir 108 poliarinės dienos. Rytinėje ir vakarinėje pakrantėje susidaro aisbergai (atskilę ledkalniai nuo Grenlandijos ledynų – keliolika tūkstančių kas metus.) ledynų storis siekia 3 km.

Demografinės žinios.

Gyventojų skaičius 2003 m. – 5,38 mln. (pagal pirmą gyventojų surašymą 1769 m – 0,76 mln.)

Vidutinis gyventojų tankumas – 125 žm./1 km2, kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųjų – 6. Sudėtis pagal lytį %: vyrų 49, moterų 51. Priemonės gimstamumui didinti, po vaiko gimimo apmokamos motinystės ir tėvystės atostogos. Danija 1989 m. – pirmoji valstybė pasaulyje legalizavo homoseksualistų santuokas.

Etninė ir reiginė sudėtis %: Danijos piliečiai – 96,5% (danai – 94,5%, vokiečiai – 1,5%, švedai), užsienečiai – 3,5 % (turkai, pietų slavai, britai, norvegai, vokiečiai, švedai, iranėnai). Imigrantų daugiau nei emigrantų. religinė sudėtis: liuteronai 88%, katalikai, judėjai.

Dažniausiai paplitusios 22 danų pavardės baigiasi galūne -sen, (Jansen, Nielsen, Pedrsen, Andersen, Christensen ir kt.)

Miestų gyventojų dalis ~88%.

Pagal 1849 m. Konstitucija, pataisyta 1953 m. Danijos Karalystė yra parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas – Karalius (arba karalienė), sostas įgyjamas ir perduodamas paveldėjimo būdu. Įstatymus leidžia ne tik Karalius bet ir vienerių rūmų parlamentas Folketingas, kuris susideda iš 179 narių. Jie renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams iš jų 2 Farerų ir 2 Grenlandijos salų atstovai. Premjeras turi teisę rengti išankstinius rinkimus. Karalius skiria Ministrų kabinetą, kuris atsiskaito parlamentui. Tai gi Karalius ne tik leidžia įstatymus, bet ir atlieka vykdomosios valdžios funkcijas.

Grenlandija.

Vienerių rūmų parlamentas, 27 deputatai, kurie renkami ketveriems metams. Septinių narių vyriausybė, Ministras pirmininkas Danijos parlamente, kur Grenlandiją atstovauja du deputatai.

Ekonomika.

Danija ekonomiškai labai stipri šalis, kurioje puikiai išvystyta pramonė ir žemės ūkis. BVP 1 gyventojui 1993 m. -26500 JAV dolerių, 2007 m.- 31200 JAV dolerių. Danijos vieta tarp šalių pagal ekonomikoskonkurencingumą 1989 =12, 1991=5.

Seniausia ir tradicinė ūkio šaka – laivininkystė. Statoma labai daug laivų ir tanklaivių (1993 m. – 2 vieta Europoje 4 % pasaulio). Tanklaiviai, konteinerių „vežikai“ didžiausi laivų statyklą „Staalskibsverft“ Odensėje.

Pagal žuvų sugavimą ir eksportą yra viena iš pirmaujančių Europos valstybių. Sugautos žuvies ir jūros produktų mln. tonomis: 1989 – 2,22; 1991 – 1,77 (2 vieta Europoje).

Eksportas: 1991 – 2,3 (1 vieta Europoje, 3 vieta pasaulyje – 60 % pasulio eksporto).

Sugautų žuvų ir jūros produktų struktūra, vertė % :

menkės 35 %, pašaras 30 %, plekšnės 15 %, silkės ir skumbrės 10 %. Apie 80% sugaunamų jūros produktų Grinlandijoje sudaro krevetės. Didžiausias žvėjibos uostas Esbjergas; pirmoji vieta pasaulyje pagal žuvų filės eksportą (16 % pasaulio); antroji vieta pagal šviežių žuvų eksportą (12 % pasaulio). 90 % žuvų produkcijos eksportuojama „Rahbekfish“, „Thorfisk“. Filė ir šviežios žuvys „Rojal Greenland Trading Company“ (krevetes Grenlandija). „Seby Fisken Bustri“ (didžiausias pasaulyje skumbrių konservų gamintojas).

Nafta

siurbiama šiaurės jūroje, ten taip pat gaunamos ir gamtinės dujos, patenkina naftos ir dujų poreikius nuo 1992m. ir eksportuoja „Dansk Olie and Natgas“

Jutlandijos pusiasalyje kasamos įvairios druskos, diotamitas, molis, linuonitas, lignitas, durpės. Iš šių žaliavų gaminamas kokybiškos statybinės medžiagos.

Maisto pramonė

didžiuojasi cukraus, mėsos, pieno produktų, mielių, tabako gaminais. Žemės ūkyje stipriausia gyvulininkystė. Kiaulių ūkis – geriausi rodikliai pasaulyje, 1992 m. – 10,3 mln. galvijų (dvi kiaulės vienam gyventojui). Pasaulio rinkai Danija pateikia 14% mėsos konservų, 16% dešros gaminių, 33% rūkytos, sudėtos ir džiovintos mėsos (pagal visus rodiklius daugiausiai pasaulyje). Eksportuojama apie 85% pagamintos produkcijos.

Iš pieno produktų ypač išplėsta sūrio gamyba: eksportas laiko 4 vietą pasaulyje, 11% pasaulio geriausi danų sūriai: samšės, daniškoj fontina, melsvasis daniškas. Sūrių gamyba- vienam gyventojui išeina56 kg per metus (rodiklis geriausias pasaulyje).

Žemės ūkio naudmenos užima beveik du trečdalius teritorijos, pasiektas geras augalininkystės veiklos rodiklis – grūdų neto eksportas (išskyrus 1992 dėl sausros), rugių eksportas (1992 – antroji vieta pasaulyje; 25% pasaulio), daržovių eksportas.

Fermose danai augina daug audinių ir kitokių kailinių žvėrelių, yra apie 5000 audinių fermų. Pasaulio rinkai Danija pateikia 40% audinių kailių (daugiausiai pasaulyje). Labai specializuotos nedidelės bendrovės, kurios moka prisitaikyti prie pasaulio rinkos svyravimo.

Chemijos kombinatai gamina dažus, skiediklius, plastikus.

Transporto pramonės, kuriose reikšmingiausi gaminiai: dviračiai, valtys, lokomotyvai, vagonai.

Pagrindiniai eksporto partneriai: Vokietija, Švedija, D.Britanija, Prancūzija, Norvegija.

Importo partneriai: Vokietija, Švedija, D.Britanija, JAV, Prancūzija, Olandija.

Grenlandija.

BVP – 12000 JAV dolerių vienam gyventojui. Pagrindinės ūkio šakos, tai žvejyba, kalnakasyba, avininkystė, elnininkystė, medžioklė.

IŠVADOS

Danija – ekonomiškai labai stipri šalis, kurioje puikiai išvystyta pramonė ir žemės ūkis.

Danijos vieta tarp šalių pagal ekonomikos konkurencingumą 1989 =12, 1991=5.

Pasiektas geras augalininkystės veiklos rodiklis – grūdų neto eksportas (išskyrus 1992 dėl sausros), rugių eksportas (1992 – antroji vieta pasaulyje; 25% pasaulio)

Sūrių gamyba- vienam gyventojui išeina 56 kg per metus (rodiklis geriausias pasaulyje).

Seniausia ir tradicinė ūkio šaka – laivininkystė. Statoma labai daug laivų ir tanklaivių

(1993 m. – 2 vieta Europoje 4 % pasaulio).

Pagal žuvų sugavimą ir eksportą yra viena iš pirmaujančių Europos valstybių. Sugautos žuvies ir jūros produktų mln. tonomis: 1989 – 2,22; 1991 – 1,77 (2 vieta Europoje).

Eksportas: 1991 – 2,3 (1 vieta Europoje, 3 vieta pasaulyje – 60 % pasaulio eksporto).

Savaime kyla klausimas: kaip valstybė, kurį pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių beveik panaši į Lietuvą, galėjo pasiekti tokių aukštų rezultatų ekonomikos srityje? Kaip valstybė, kurį išsaugojo ne populiarų valstybės valdymą (Karalystę), tapo sėkmingai besivystančia šalimi?

Visų pirma, mano manymu, atsakymas slypi jų autentiškume ir darbštume. Tai tikslas, kurį turėtų siekti kiekviena valstybė, norinti būti ištikrujų nepriklausoma. Danai sugeba patenkinti ne tik savo šalies poreikius maisto produktų pramonėje, bet ir užima pirmaujančias vietas pagal eksportą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tai yra tikrai geras pavyzdys palankių verslui bei darbui sąlygų sukūrimas. Mes žinome, kad kiekvienos šalies dabartiniai ekonominiai pasiekimai yra daug anksčiau teisingai priimtų sprendimų dėka. Todėl šiandien, kada aplinkui yra šnekama apie pasaulio ekonominę krizę, mums pats laikas susimąstyti, ir apmąstyti, ar mes ištikrųjų esam nepriklausomi, ar mes išsaugosim savo autentiškumą artimiausioje ateityje ir ar mes esame tokie pat darbštūs, kad galėsim apsirūpinti patys ir užimti su savo produkciją pasaulio rinkas? Jeigu mes ne užimsim pozicijų nukreiptų į ateitį, ir lauksim jos chaotiškai sprendžiant šiandienines problemas, ateitis taip pat ateis chaotiška ir ne palanki.

LITERATŪRA

B.Mašalaitis, „Pasaulio valstybės: žinynas“. Kaunas, 2007m.

Interneto puslapiai:

http://www.worldbank.org

http://www.stad.gov.lt

http://www.viskas.eu

Ekonominė geografija

Metai

Kitos išsivysčiusios šalys

Kitos mažiau išsivysčiusios šalys

Afrika

Kinija

Indija

Gyventojai

(bilionais)

Leave a Comment