UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” balanso ir pelno nuostolio ataskaitų analizė

TURINYS

1. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BENDRA CHARAKTERISTIKA 3
2. BALANSO BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITŲ VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ 5
2.1. Balanso vertikali ir horizontali analizė 5
2.1.1. Bendrovės turto vertikali ir horizontali analizė 5
2.1.2. Bendrovės nuosavų bei skolintų lėšų vertikali ir horizontali analizė 7
2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė 10
3. BENDROVĖS SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI 11
3.1. Pelningumo rodikliai 11
3.2. Likvidumo rodikliai 11
4. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS 13
IŠVADOS 151. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BENDRA CHARAKTERISTIKA
AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinės medžiagos, siekdama užimti didesnę rinkos dalį, greičiau reaguoti į konkurentų veiksmus, nusprendė nusipirkti prekybinius pastatus Klaipėdoje ir įsteigti šiame mieste prekybinę įmonę &##8211; UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos”.

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” aukciono metu 2001 m. nupirko UAB “Gulsena” prekybinius pastatus ir tekstilės fabriko AB “Gulbė” gamybines patalpas. Viso nekilnojamo turto ir įrangos vertė – 2 000 000 Lt. Su buvusiais šių pastatų šeimininkais buvo pasirašyta kredito sutartis, pagal kurią pinigai už šiuos pastatus buvo išmokėti per antruosius projekto metus. Šių objektų pirkimui buvo paimta iš AB “Vilniaus bankas” 1 200 000 Lt paskola, mokant 7,5 % metinių palūkanų. Kreditas suteiktas už užstatą nekilnojamu turtu, o tai reiškia, kad jam grąžinti ir palūkanoms suumokėti bus įkeistas UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” įsigyjamas nekilnojamas turtas. Likusi dalis pinigų, t.y. 800 000 Lt, reikalingų pastatų ir įrangos įsigijimui, buvo gauta iš įstatinio kapitalo, kurį sudarė 630 000 Lt ir apyvartinių lėšų.

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” įsteigė filialą UAB “Klaipėdos statybinės me

edžiagos”. Ši įmonė įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybėje 2001 m. sausio 16 d. Įmonė savo veiklą pradėjo 2001 m. gegužės 1 d. atidarydama prekybos centrą “Gulbė”.
UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” – savarankiška ūkiniu, finansiniu, organizaciniu ir teisiniu požiūriu įmonė, kurios kapitalas padalytas į akcijas.
Bendrovės įstatinis kapitalas – 630 000 Lt, kuris padalytas į 6300 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt. UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” steigėjai pateikiami 1.1. lentelėje.
UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” prekiauja paklausiomis statybinėmis medžiagomis, apdailos prekėmis, dažais, santechnikos įranga, įrankiais ir kitomis prekėmis. Paklausių rinkoje prekių ir tiesioginių tiekėjų pasirinkimui buvo pasiremta pagrindinio savininko AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinių medžiagų darbuotojų (AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinės medžiagos įkurta 1992 11 24) patirtimi. Statybinės medžiagos parduodamos galutiniams vartotojams ir pagal tiesiogines sutartis statybos organizacijoms bei kitoms prekybinėms įmonėms.
UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” tikslas – siekti peelno, didinti bendrovės ir akcininkų turtą. Svarbiausias įmonės tikslas – pateikti paklausą turinčias prekes ir suteikti paslaugas, reikalingas vartotojų poreikiams tenkinti ir tokiu būdu gauti maksimalų pelną. UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” numato vykdyti tokią veiklą, kuri rinkoje formuotų kompetetingos įmonės, galinčios pateikti aukštos kokybės prekes ir paslaugas prieinamomis kainomis vidutinės socialinės grupės vartotojams, įvaizdį.

1.1. lentelė
UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” akcininkai
Eil.
Nr. Akcininko v.,
pavardė
(pavadinimas) Adresas
(buveinė) Akcijos
nominali vertė, Lt Įsigytų akcijų
skaičius,%
1. UAB”Šiaulių žemės ūkio technikos” statybinės medžiagos Statybininkų g.6,
Kuršėnai,Šiaulių raj. 100 51
2. UAB”Šiaulių žemės ūkio technikos” autodetalės Sodo g.26, Šiauliai 100 15
3. UAB “Įrankiai” Sodo g.26, Šiauliai 100 5
4. UAB “Šiaulių medelynas” Rašytojų skersgatvis 8,

,
Kuršėnai, Šiaulių raj. 100 5
5. UAB “Valvėsta” Sodo g.26, Šiauliai 100 5
6. UAB “Egmasta” Sodo g.26, Šiauliai 100 5
7. V. Popovas Gegužių g.56, Šiauliai 100 142. BALANSO BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITŲ VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ
Finansinės analizės turinys yra kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą bei pelningumą. Tokio tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Finansinės analizės išvados reikalingos operatyviam padalinio veiklos planavimui, kai tenka priimti valdymo sprendimus.
Yra keletas finansų analizės rūšių. Šiame darbe yra panaudotos horizontali ir vertikali analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.
Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių vertikalią analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.2.1. Balanso vertikali ir horizontali analizė
2.1.1. Bendrovės turto vertikali ir horizontali analizė
Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo to kokia veikla užsiima, disponuoja tam tikru ilgalaikiu bei trumpalaikiu turtu, kuris reikalingas įmonės veiklai plėtoti.

Analizuojant UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” balanso turto dalį matyti, kad per ataskaitinį la
aikotarpį pasikeitė tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto sudėtis. Ilgalaikis turtas per laikotarpį padidėjo 0,32 karto, o trumpalaikis šiek tiek mažiau, t.y. 0,25 karto (žr. 2 priedą).

Iš 2.1.1.1. paveikslo matyti, kad bendrovės turto struktūroje tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais dominuoja ilgalaikis turtas (2001m. – 54,18%; 2002m. – 55,74%), tačiau trumpalaikio turto įmonė turi taip pat nemažai (2001m. – 45,08%; 2002m. – 43,80%). Nors akivaizdu, kad 2001 m. trumpalaikis turtas sudarė truputį didesnę viso turto dalį negu 2002 m. Šį sumažėjimą sąlygojo pirkėjų skolų, grynųjų pinigų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (žr. 1 priedą).
Praėjusiais finansiniais metais bendrovė turėjo materialaus turto, kuris sudarė 54,05% (žr. 1 priedą) bendro ilgalaikio turto ir ši vertė per ataskaitinį laikotarpį išaugo 0,32 karto, nes bendrovė įsigijo papildomų patalpų, darbo mašinų, automobilį ir kito materialaus turto (žr. 2 priedą). Taigi šiuo metu materialusis turtas sudaro 55,44% (žr. 1 priedą) bendro ilgalaikio turto.
2.1.1.1. pav. Bendrovės turto struktūra 2001 ir 2002 metais

Per ataskaitinį laikotarpį 0,89 karto išaugo ir nematerialusis turtas (žr. 2 priedą), kadangi bendrovė įsigijo papildomų kompiuterinių programų bei prekių ženklų.
2.1.1.2. pav. Bendrovės ilgalaikio turto struktūra

Iš 2.1.1.2. paveikslo matyti, kad materialaus ir nematerialaus turto padidėjimas bei ilgalaikio finansinio turto įsigijimas, kurio praėjusiais finansiniais metais iš viso nebuvo, sąlygojo ir bendros ilgalaikio turto vertės išaugimą 0,32 karto. Šis pokytis yra teigiamas veiksnys bendrovės veikloje, nes ilgalaikis turtas dėl galimos infliacijos nepraranda savo vertės taip greitai kaip trumpalaikis turtas.
2.1.1.3. pav. Bendrovės tr

rumpalaikio turto struktūra

Kaip matyti 2.1.1.3. paveiksle, didžioji bendrovės trumpalaikio turto dalis tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais yra atsargos ir pirkėjų įsiskolinimas.

Per ataskaitinį laikotarpį atsargos padidėjo 0,70 karto (žr. 2 priedą) ir dabar jos sudaro 31,06% viso trumpalaikio turto vertės. Tai reiškia, kad bendrovėje didėja lėšų suma, kuri yra įšaldoma atsargose, ir jeigu tai tęsis ilgesnį laiką, vadovui tai turėtų kelti didelį nerimą.
Akivaizdu, kad per ataskaitinį laikotarpį, dėl apmokėtų įvairių mokesčių, atsiskaitymų su darbuotojais ir kitų išlaidų, beveik per pusę, t.y. 0,45 karto sumažėjo gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Todėl vadovui vertėtų ieškoti sprendimų kaip pasiekti buvusį lygį. Per ataskaitinį laikotarpį taipogi 0,19 karto sumažėjo ir ateinančių laikotarpių sąnaudos (žr. 2 priedą).2.1.2. Bendrovės nuosavų bei skolintų lėšų vertikali ir horizontali analizė
Bendrovės balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pokyčiai taip pat akivaizdūs. Visų pirma iš 2.1.2.1. paveikslo matyti, kad savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų struktūroje akivaizdžiai dominuoja ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie per ataskaitinį laikotarpį dar padidėjo, t.y. ilgalaikiai įsipareigojimai – 1,61 karto, o trumpalaikiai – 0,10 karto (žr. 2 priedą). 2001 metais įsipareigojimai viršijo savininkų nuosavybę 7 kartus, o jau 2002 metais – 8,9 karto. Tai reiškia, kad bendrovė savo veiklą vysto pritraukdama skolintas lėšas. Tačiau jau vertėtų jas po truputį mažinti.
2.1.2.1. pav. Bendrovės nuosavų ir skolintų lėšų struktūra

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” praėjusiais finansiniais metais išleido 6 300 paprastųjų akcijų paketą, kurio vertė 630 000 Lt. Tačiau tikroji įstatinio kapitalo vertė tiek 2001, tiek 2002 metais yra 406 000 Lt, dėl to, kad per suteiktą vienų metų laikotarpį, įstatinis kapitalas nebuvo padidintas iki 630 000 Lt, ir nepareikalauta įmokėti suma (224 000 Lt) liko nesumokėta.

Praėjusių finansinių metų pabaigoje bendrovė gavo 77 799 Lt grynąjį pelną, kurį pervedė į rezervus ir jis sumažėjo 0,74 karto (žr. 2 priedą). Nors šios lėšos ir nedidelės, tačiau vistiek šiek tiek padidina savininkų nuosavybę ir nuolatinis jų augimas galėtų santykinai sumažinti labai jau didelius bendrovės įsiskolinimus.

Nagrinėjamos bendrovės įsiskolinimai yra ir trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Nors per ataskaitinį laikotarpį išaugo ir vieni ir kiti, tačiau daugiau dominuoja trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie 2001m. sudarė 74,60%, o 2002m. – 63,79% bendros savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų (žr. 1 priedą).

2.1.2.2. pav. Bendrovės trumpalaikių įsipareigojimų struktūra

Akivaizdu, kad per ataskaitinį laikotarpį žymiai sumažėjo finansinės skolos, t.y. 0,96 karto. Taip pat šiame laikotarpyje nebeliko ir kitų mokėtinų sumų, kurios 2001m. sudarė 0,22%. Kitos trumpalaikių įsipareigojimų struktūros vertės per ataskaitinį laikotarpį išaugo: prekybinės skolos –0,78 karto, avansu gautos sumos – 0,13 karto, mokesčiai net 2,65 karto (žr. 2 priedą). 2.1.2.2. paveiksle matyti, kad avansinių lėšų bei priskaičiuotų atlyginimų ir socialinio draudimo dominavimas bendroje trumpalaikių įsipareigojimų struktūroje nedidelis, tačiau visai kitokia situacija yra su prekybinėmis skolomis, nes jų dominavimas ir augimas akivaizdus ir jis, žinoma, sąlygoja bendrą trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimą. Avansinių lėšų dydžio svyravimai dažniausiai priklauso nuo valstybinių įmonių, negaunančių iš biudžeto pakankamai pinigų, mokumo. Taigi, jei tiekėjai sutinka, daugiau skolinamasi iš jų. Panašu, kad UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” linkusi naudotis tiekėjų palankumu, todėl ir didėja įsiskolinimai. Tačiau ilgalaikiai įsiskolinimai tiekėjams mažina įmonės prestižą, ir galima tiekėjus netgi prarasti. Taigi, finansuoti turtą vien tik iš trumpalaikių įsipareigojimų yra rizikinga, nes skolas reikia grąžinti metų eigoje ir tai turi neigiamą įtaką bendrovės veiklos stabilumui.

Bendrą įsipareigojimų vertę didina ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Per ataskaitinį laikotarpį 1,54 karto išaugo ilgalaikiai įsipareigojimai kreditinėms institucijoms. Šis padidėjimas bei prisidėjusios kitos ilgalaikės finansinės skolos ir sąlygojo tai, kad ilgalaikiai įsipareigojimai per ataskaitinį laikotarpį išaugo net 1,61 karto (žr. 2 priedą).2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė
Kiekvienos įmonės didžiausias nuosavo kapitalo šaltinis yra pelnas, kurio suma apskaičiuojama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje pateikiami svarbiausieji finansiniai įmonės rezultatai – per tam tikrą laikotarpį gautos pajamos ir patirtos sąnaudos.

Per ataskaitinį laikotarpį bendrovės pardavimai padidėjo 1,10 karto (žr. 4 priedą). Šį pokytį sąlygojo parduodamų prekių apimties augimas. Augant pardavimų apimčiai, didėjo ir parduotų prekių ir paslaugų savikaina, kuri šiuo metu sudaro 83,86% (žr. 3 priedą) visų pardavimų.

Kaip žinoma, jei įmonė užsiima kokia nors veikla, tai ji patiria ir veiklos sąnaudų. Per ataskaitinį laikotarpį veiklos sąnaudos taip pat didėjo ir didėjo 0,96 karto, tačiau šis pokytis nesąlygojo veiklos nuostolio, todėl kad per ataskaitinį laikotarpį 1,12 karto išaugo bendrasis pelnas (dėl pardavimų vertės padidėjimo) (žr. 4 priedą). Taigi bendrovė skaičiuoja savo pagrindinės veiklos pelną, kuris per ataskaitinį laikotarpį padidėjo net 4,51 karto ir šiuo metu sudaro 1,86% visų pardavimų (žr. 3 priedą).
Priešinga situacija yra su kita (šalutine) veikla. Bendrovė iš šios veiklos 2001m. turėjusi pelną, per ataskaitinį laikotarpį jį prarado (t.y. sumažėjo 1,01 karto) ir netgi patyrė nuostolį (žr. 4 priedą).
Taip pat savininkams reikėtų atkreipti dėmesį į finansinės bei investicinės veiklos rezultatą, kuris dėl įvairių finansinių veiksnių (palūkanos už kreditus, banko sąnaudos, kortelių aptarnavimo mokestis, neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka) tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais yra neigiamas ir mažina grynąjį pelną. Blogiausia yra tai, kad šios veiklos nuostolis per ataskaitinį laikotarpį nesumažėjo, o tavirkščiai, dar išaugo 0,46 karto (žr. 4 priedą).
Akivaizdžiai išaugo ypatingosios veiklos nuostolis, kuris 2001m. sudarė (-0,0008%), o 2002m. jau (-0,44%) visų pardavimų (žr. 3 priedą).
Taigi, susumavus visus praėjusių finansinių metų rezultatus, ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą buvo 77 799 Lt, kuris apmokestintas remiantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytu investicijų lengvatiniu nuliniu tarifu. Taigi, po apmokestinimo grynojo pelno vertė išliko ta pati, tai yra 77 799 Lt. Analizuojant 2002m. finansinius duomenis, matyti kad grynasis pelnas sumažėjo 0,74 karto (žr. 4 priedą). Šį pokytį sąlygojo akivaizdžiai išaugusios ypatingosios bei finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.%3. BENDROVĖS SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI
Santykiniai finansiniai rodikliai atspindi finansinių ataskaitų ir jų straipsnių tarpusavio ryšius. Analizės rezultatai išreiškiami sumomis, santykiais (% ar koeficientais). Šie santykiai atspindi ūkio subjekte vykstančių finansinių procesų ryšius ir fiksuoja pastarųjų finansinės būklės pasikeitimus taip pat nagrinėjamo objekto riziką bei galimybes. Santykinių finansinių dydžių palyginimas vienų su kitais teikia nemažai žinių apie subjekto finansinę padėtį.3.1. Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodiklių dėka, galime sužinoti kokių investuotų lėšų pagalba buvo gautas bendrovės pelnas. Apskaičiavus UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” pelningumo rodiklius (5 priedas), akivaizdžiai matyti, kad tik bendrojo pelningumo rodiklis per ataskaitinį laikotarpį padidėjo šiek tiek daugiau nei 11% (t.y. iki 28,47%), tai reiškia, kad padidėjo bendrojo pelno suma tenkanti vienam bendrovės turto litui. Tačiau visi kiti rodikliai (grynasis pelningumas, pardavimų pelningumas, nuosavybės grąžos rodiklis) yra linkę mažėti. Grynojo pelningumo rodiklis geriau atspindi galutinius įmonės finansinės veiklos rezultatus, nes parodo kiek grynojo pelno tenka vienam bendrovės turto litui. Taigi grynojo pelno pokytis sąlygojo ir taip jau pakankamai žemo grynojo pelningumo rodiklio (2,02%) sumažėjimą iki 0,40%.

Pardavimų pelningumas, parodantis kiek pelno, skirto įmonės plėtrai, teko kiekvienam pardavimų pajamų vertės vienetui, per ataskaitinį laikotarpį taipogi sumažėjo nuo 1,87% iki 0,23%. Daugiau nei 12% sumažėjo grynojo pelno tenkančio vienam savininkų nuosavybės litui, tai atspindi nuosavybės grąžos rodiklis.

Apibendrinant šių rodiklių analizę galima daryti išvadą, kad bendrovės pelningumas yra labai žemas. Tokią padėtį sąlygoja tai, kad UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” dar pakankamai jauna, disponuoja ribotais finansiniais ištekliais ir tik pradeda uždirbti pelną.3.2. Likvidumo rodikliai
Likvidumo rodiklių grupė parodo ar įmonės įsipareigojimai yra realūs, t.y. ar ji laiku sugeba grąžinti visus savo įsipareigojimus. Įmonės likvidumas apibūdinamas kaip gebėjimas trumpalaikiu turtu padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji bus nemoki.

Apskaičiuoti UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” likvidumo rodikliai pateikti 5 priede. Matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį šiek tiek padidėjo tik einamasis likvidumas, tačiau šis pokytis nepagerino bendrovės padėties, nes jis yra vis dar pakankamai žemas. Kaip ir kiti likvidumo rodikliai pastarasis parodo bendrovės sugebėjimą sumokėti skolas ir mažesnė nei 1 rodiklio reikšmė rodo, kad bendrovei gali pritrūkti trumpalaikio turto veiklai. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamai bendrovei taip ir gali atsitikti, nes šis rodiklis šiuo metu yra 0,687. Bendrovei nepakatų ir nuosavų lėšų padengti įsipareigojimams, nes ir taip žemas bendrojo likvidumo rodiklis (0,143) dar sumažėjo iki 0,112.

Dar geriau įmonės mokumą įvertina kritinio įvertinimo koeficientas, kuris nurodo įmonės gebėjimą nedelsiant patenkinti skolintojų reikalavimus. Akivaizdu, kad šis koeficientas per ataskaitinį laikotarpį dar labiau sumažėjo, nors ir taip jau buvo pakankamai mažas. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad bendrovei sunku vykdyti įsipareigojimus ir jeigu skolininkai dabar pradėtų reikalauti grąžinti skolas, tai vargu ar įmonė tai galėtų padaryti.

Iš analizės rezultatų galima spręsti, kad kol kas bendrovė vis dar turi finansinių sunkumų, nors iš kitos pusės, tai būdinga visoms neseniai savo veiklą pradėjančioms įmonėms. Tačiau savininkai turi imtis konkrečių veiksmų, pradedant nuo trumpalaikių įsipareigojimų mažinimo.4. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS
Bankroto diagnozavimas pagrįstas nuolatiniu ūkio subjekto finansinės būklės stebėjimu ir vertinimu, siekiant kuo anksčiau pastebėti šios “ligos” užuomazgas, nustatyti jos atsiradimo priežastis bei išvengimo būdus. Bankrotą gali sukelti išorinės (infliacija, mokesčių ir kt. įstatymai, valiutų santykio pakitimai ir pan.) ir vidinės (vadovo nekompetetingumas, vadovavimo patirties stoka ir pan.) priežastys.

Viena iš svarbiausių bankroto prevencijos priemonių yra ankstyvos krizinės situacijos nustatymas ir atitinkamų priemonių taikymas tokiai situacijai išvengti. Užsienyje bankroto tikimybei prognozuoti yra taikomas E.I. Altmano modelis. Bankroto tikimybė (Z) pagal Altmano modelį apskaičiuojama taip:
Z = 1,2 × Apyvartinis kapitalas/Turtas + 1,4 × Nepaskirstytas pelnas/Turtas +
+ 3,3 × Pajamos prieš palūkanas ir mokesčius/Turtas +
0,6 × Akcijų rinkos kaina/Įsipareigojimai + 1 × Pardavimų apimtis/Turtas

Priklausomai nuo Z koeficiento dydžio daroma apibendrinta išvada apie bankroto tikimybę.

Z reikšmės: Bankroto tikimybė

1,8 ir mažiau Labai didelė

Nuo 1,81 iki 2,7 Didelė

Nuo 2,8 iki 2,9 Galimas bankrotas

3,0 ir daugiau Labai maža

Pagal 4.1. lentelėje pateiktus UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” duomenis apskaičiuosime bankroto tikimybę pagal E.I. Altmano modelį.
4.1. lentelė
Bendrovės finansiniai rodikliai
Rodikliai Sumos Lt

2001 m. 2002 m.
Pardavimai 4 170 930 8 788 804
Veiklos pelnas 29 576 163 141
Nepaskirstytasis pelnas 77 799 19 977
Turtas 3 873 266 5 005 832
Apyvartinis kapitalas -1 114 779 -977 450
Įsipareigojimai 3 389 467 4 502 056
Akcijų rinkos kaina 630 000 630 000

Z(2001) = 1,2 * (-1 114 779)/3 873 266 + 1,4 * 77 799/3 873 266 + 3,3 * 29 576/3 873 266 +
+ 0,6 * 630 000/3 389 467 + 1 * 4 170 930/3 873 266 = (-0,3456) + 0,028 + 0,0264 + 0,1116 + + 1,077 = 0,8974

Z(2002) = 1,2 * (-977 450)/5 005 832 + 1,4 * 19 977/5 005 832 + 3,3 * 163 141/5 005 832 +
+ 0,6 * 630 000/4 502 056 + 1 * 8 788 804/5 005 832 = (-0,24) + 0,0056 + 0,1089 + 0,084 + + 1,76 = 1,7185

Apskaičiavimai rodo, kad per ataskaitinį laikotarpį, t.y. lyginant 2001 ir 2002 metus bankroto tikimybė truputį sumažėjo, tačiau vis dar yra labai didelė. Tai parodo, pagal Altmano modelį apskaičiuota Z reikšmė, kuri lygi – 1,7185. Tokia situacija yra, todėl kad bendrovė yra dar pakankamai jauna ir tik pradeda uždirbti pelną. Jos grynasis pelnas dar pakankamai mažas (19 977 Lt), o taipogi bankroto tikimybę didina ir tai, kad bendrovėje egzistuoja apyvartinio kapitalo nuostolis taip pat nedidelis ir nuosavas kapitalas. Tai reiškia, kad bendrovė savo veiklą vysto pritraukdama skolintas lėšas. Todėl norint išvengti nepageidaujamo bankroto bendrovės vadovybei vertėtų kuo skubiau imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, didinti nuosavą kapitalą išleidžiant papildomą akcijų paketą, taip pat vertėtų po truputį mažinti įsipareigojimus.IŠVADOS
Atlikus išsamią UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” finansinių duomenų analizę pateikiu tokias išvadas:
1. per ataskaitinį laikotarpį turtas bei savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai išaugo nežymiai tik 0,29 karto;
2. bendrovėje dominuojantis turtas yra ilgalaikis, o tai teigiamas veiksnys, nes dėl galimos infliacijos jis neprarastų savo vertės taip greitai kaip trumpalaikis;
3. bendrovėje dominuojantys įsipareigojimai yra trumpalaikiai, o taip finansuoti turtą yra rizikinga, nes skolas reikia grąžinti metų eigoje;
4. didžioji dalis trumpalaikio turto yra įšaldyta atsargose, o tai sukelia grynųjų pinigų stygių;
5. per ataskaitinį laikotarpį išaugo įsipareigojimai įvairiems kreditoriams, ypač tiekėjams ir šiuo metu beveik 9 kartus viršija savininkų nuosavybę;
6. grynąjį pelną mažina finansinės bei investicinės ir ypatingosios veiklų nuostoliai;
7. bendrovės pelningumas yra labai žemas, nes ji dar pakankamai jauna, disponuoja ribotais finansiniais ištekliais ir tik pradeda uždirbti pelną;
8. bendrovei sunku vykdyti įsipareigojimus ir šiuo metu skolininkams pareikalavus grąžinti skolas, ji vargu ar galėtų tai padaryti;
9. pagal E.I. Altmano modelį apskaičiuota bendrovės bankroto tikimybė yra labai didelė.

2 PRIEDAS

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” balanso horizontali analizė (2001, 2002 metai)
Eil.
Nr. Straipsnis Finansiniai metai Lyginamieji metai

2001 2002 Absoliutūs Santykiniai %
A. Ilgalaikis turtas 2 098 578 2 790 139 691 561 32,95
II. Nematerialusis turtas 5 097 9 650 4 553 89,33
III. Materialusis turtas: 2 093 481 2 774 989 681 508 32,55
III.2. Pastatai 1 872 004 2 411 769 539 765 28,83
III.3. Statiniai ir mašinos 0 86 296 86 296 –
III.4. Transporto priemonės 42 431 60 322 17 891 42,16
III.6. Kitas materialusis turtas 179 046 216 602 37 556 20,98
IV. Ilgalaikis finansinis turtas 0 5 500 5 500 –
B. Trumpalaikis turtas 1 746 006 2 192 502 446 496 25,57
I. Atsargos ir nebaik. vykdyti sutartys 914 119 1 555 025 640 906 70,11
I.1. Atsargos 914 119 1 555 025 640 906 70,11
II. Per vienerius metus gautinos sumos 762 163 599 410 (-162 753) -21,35
II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 710 846 577 516 (-133 330) -18,76
II.2. Kitos gautinos sumos 51 317 21 894 (-29 423) -57,34
IV. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 69 724 38 067 (-31 657) -45,40
C. Sukauptos(gautinos)pajamos ir ateinanč.laikotarpio sąnaudos 28 682 23 191 (-5 491) -19,14
TURTAS IŠ VISO 3 873 266 5 005 832 1 132 566 29,24
A. Kapitalas ir rezervai 483 799 503 776 19 977 4,13
I. Kapitalas 406 000 406 000 0 0,00
I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 630 000 406 000 (-224 000) -35,56
I.2. Nepareikalautas įmokėti (-) (-224 000) 0 (-224 000) -100
IV. Rezervai 0 77 799 77 799 –
IV.1. Įstatymo numatyti 0 3 890 3 890 –
IV.3. Paskirstytini 0 73 909 73 909 –
V. Nepaskirstytasis pelnas(nuostolis) 77 799 19 977 (-57 822) -74,32
D. Po vienerių metų mokėt.sumos ir ilgalaik.įsipareigojimai 500 000 1 308 913 808 913 161,78
I. Finansinės skolos 500 000 0 (-500 000) -100
I.1. Kreditinėms institucijoms 500 000 1 270 000 770 000 154
I.2. Kitos 0 38 913 38 913 –
E. Per vienerius metus mokėt.sumos ir trumpalaik.įsipareigojimai 2 889 467 3 193 143 303 676 10,51
II. Finansinės skolos 1 000 000 38 399 (-961 601) -96,16
II.1. Kreditinėms institucijoms 0 38 399 38 399 –
II.2. Kitos 1 000 000 0 (-1 000 000) -100
III. Prekybos skolos(susij.su pr.pardav) 1 550 345 2 763 066 1 212 721 78,22
III.1. Tiekėjams 1 550 345 2 763 066 1 212 721 78,22
IV. Avansu gautos sumos pagal sutartis 308 000 350 000 42 000 13,64
V. Mokesč.,atlyginim. ir soc.draudim. 22 512 41 678 19 166 85,14
V.1. Mokesčiai 5 687 20 806 15 119 265,85
V.2. Atlyginimai ir soc.draudimas 16 825 20 872 4 047 2,41
VI. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 8 610 0 (-8 610) -100
SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO 3 873 266 5 005 832 1 132 566 29,24

1 PRIEDAS

UAB “Klaipėdo.s statybinės medžiagos” balanso vertikali analizė (2001, 2002 metai)
Eil.
Nr. Straipsnis Finansiniai metai Vertikali finans.metų analizė

2001 2002 2001 % 2002 %
A. Ilgalaikis turtas 2 098 578 2 790 139 54,18 55,74
II. Nematerialusis turtas 5 097 9 650 0,13 0,19
III. Materialusis turtas: 2 093 481 2 774 989 54,05 55,44
III.2. Pastatai 1 872 004 2 411 769 48,33 48,18
III.3. Statiniai ir mašinos 0 86 296 0,00 1,72
III.4. Transporto priemonės 42 431 60 322 1,10 1,21
III.6. Kitas materialusis turtas 179 046 216 602 4,62 4,33
IV. Ilgalaikis finansinis turtas 0 5 500 0,00 0,11
B. Trumpalaikis turtas 1 746 006 2 192 502 45,08 43,80
I. Atsargos ir nebaik. Vykdyti sutartys 914 119 1 555 025 23,60 31,06
I.1. Atsargos 914 119 1 555 025 23,60 31,06
II. Per vienerius metus gautinos sumos 762 163 599 410 19,68 11,97
II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 710 846 577 516 18,35 11,54
II.2. Kitos gautinos sumos 51 317 21 894 1,32 0,44
IV. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 69 724 38 067 1,80 0,76
C. Sukauptos(gautinos)pajamos ir ateinanč.laikotarpio sąnaudos 28 682 23 191 0,74 0,46
TURTAS IŠ VISO 3 873 266 5 005 832 100 100
A. Kapitalas ir rezervai 483 799 503 776 12,49 10,06
I. Kapitalas 406 000 406 000 10,48 8,11
I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 630 000 406 000 16,27 8,11
I.2. Nepareikalautas įmokėti (-) (-224 000) 0 -5,78 0,00
IV. Rezervai 0 77 799 0,00 1,55
IV.1. Įstatymo numatyti 0 3 890 0,00 0,08
IV.3. Paskirstytini 0 73 909 0,00 1,48
V. Nepaskirstytasis pelnas(nuostolis) 77 799 19 977 2,01 0,40
D. Po vienerių metų mokėt.sumos ir ilgalaik.įsipareigojimai 500 000 1 308 913 12,91 26,15
I. Finansinės skolos 500 000 0 12,91 0,00
I.1. Kreditinėms institucijoms 500 000 1 270 000 12,91 25,37
I.2. Kitos 0 38 913 0,00 0,78
E. Per vienerius metus mokėt.sumos ir trumpalaik.įsipareigojimai 2 889 467 3 193 143 74,60 63,79
II. Finansinės skolos 1 000 000 38 399 25,82 0,77
II.1. Kreditinėms institucijoms 0 38 399 0,00 0,77
II.2. Kitos 1 000 000 0 25,82 0,00
III. Prekybos skolos(susij.su pr.pardav) 1 550 345 2 763 066 40,03 55,20
III.1. Tiekėjams 1 550 345 2 763 066 40,03 55,20
IV. Avansu gautos sumos pagal sutartis 308 000 350 000 7,95 6,99
V. Mokesč.,atlyginim. Ir soc.draudim. 22 512 41 678 0,58 0,83
V.1. Mokesčiai 5 687 20 806 0,15 0,42
V.2. Atlyginimai ir soc.draudimas 16 825 20 872 0,43 0,42
VI. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 8 610 0 0,22 0,00
SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO 3 873 266 5 005 832 100 100

3 PRIEDAS

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” pelno(nuostolio) ataskaitos vertikali analizė
(2001, 2002 metai)

Eil.
Nr. Straipsnis Finansiniai metai Vertikali finans.metų analizė

2001 2002 2001 % 2002 %
I.1. Pardavimai 4 170 903 8 788 804 100 100
I.2. Parduotų prek. ir paslaug. savikaina 3 501 980 7 370 264 83,96 83,86
II. Bendrasis pelnas 668 950 1 418 540 16,04 16,14
III. Veiklos sąnaudos 639 374 1 255 399 15,33 14,28
IV. Veiklos pelnas 29 576 163 141 0,71 1,86
V. Kita veikla 118 382 (-1 664) 2,84 -0,02
VI. Finansinė ir investicinė veikla (-70 127) (-102 783) -1,68 -1,17
VI.1. Pajamos 120 462 0,003 0,005
VI.2. Sąnaudos 70 247 103 245 1,68 1,17
VII. Įprastinės veiklos pelnas 77 831 239 246 1,87 2,72
VIII. Ypatingoji veikla (-32) (-38 717) -0,0008 -0,44
VIII.2. Netekimai 32 38 717 0,0008 0,44
IX. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą 77 799 19 977 0,18 0,23
X. Pelno mokestis 0 0 0 0,00
XI. Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui 77 799 19 977 0,18 0,23

4 PRIEDAS

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” pelno(nuostolio) ataskaitos horizontali analizė
(2001, 2002 metai)

Eil.
Nr. Straipsnis Finansiniai metai Lyginamieji metai

2001 2002 Absoliutūs Santykiniai %
I.1. Pardavimai 4 170 903 8 788 804 4 617 901 110,72
I.2. Parduotų prek. ir paslaug. savikaina 3 501 980 7 370 264 3 868 284 110,.46
II. Bendrasis pelnas 668 950 1 418 540 749 590 112,05
III. Veiklos sąnaudos 639 374 1 255 399 616 025 96,35
IV. Veiklos pelnas 29 576 163 141 133 565 451,60
V. Kita veikla 118 382 (-1 664) (-120 046) -101,41
VI. Finansinė ir investicinė veikla (-70 127) (-102 783) (-32 656) 46,57
VI.1. Pajamos 120 462 342 285
VI.2. Sąnaudos 70 247 103 245 32 998 46,97
VII. Įprastinės veiklos pelnas 77 831 239 246 161 415 207,39
VIII. Ypatingoji veikla (-32) (-38 717) (-38 685) 120890,63
VIII.2. Netekimai 32 38 717 38 685 120890,63
IX. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą 77 799 19 977 (-57 822) -74,32
X. Pelno mokestis 0 0 0 –
XI. Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui 77 799 19 977 (-57 822) -74,32

5 PRIEDAS

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” santykiniai finansiniai rodikliai
(2001, 2002 metai)

Eil.
Nr. Rodiklio pavadinimas ir formulė Skaičiavimas Reikšmė

2001 2002 2001 2002
PELNINGUMO RODIKLIAI
1. Bendrasis pelningumas =

Bendrasis pelnas/Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas × 100%

668 950/
2 098 578 +
1 746 006 ×
100% = 1 418 540/
2 790 139 +
2 192 502 ×
100% = 17,40% 28,47%
2. Grynasis pelningumas =

Grynasis pelnas/Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas × 100%

77 799/
2 098 578 +
1 746 006 ×
100% = 19 977/
2 790 139 +
2 192 502 ×
100% = 2,02% 0,40%
3. Pardavimų pelningumas =

Grynasis pelnas/Pardavimai × 100%

77 799/
4 170 930 ×
100% = 19 977/
8 788 804 ×
100% = 0,19% 0,23%
4. Nuosavybės grąžos rodiklis =

Grynasis pelnas/Savininkų nuosavybė × 100%

77 799/
483 799 ×
100% = 19 977/
503 776 ×
100% = 16,08% 3,97%
LIKVIDUMO RODIKLIAI
1. Bendrasis likvidumas =

Savininkų nuosavybė/Bendrieji įsipareigojimai

483 799/
3 389 467 = 503 776/
4 502 056 = 0,143 0,112
2. Einamasis likvidumas =

Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai

1 746 006/
2 889 467 = 2 192 502/
3 193 143 = 0,604 0,687
3. Kritinio įvertinimo koeficientas =

Trumpalaikis turtas – Atsargos/Trumpalaikiai įsipareigojimai

1 746 006 –
914 119/
2 889 467 = 2 192 502 –
1 555 025/
3 193 143 = 0,288 0,200

Leave a Comment