UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” balanso ir pelno nuostolio ataskaitų analizė

874 0

TURINYS

1. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BENDRA CHARAKTERISTIKA 3

2. BALANSO BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITŲ VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ 5

2.1. Balanso vertikali ir horizontali analizė 5

2.1.1. Bendrovės turto vertikali ir horizontali analizė 5

2.1.2. Bendrovės nuosavų bei skolintų lėšų vertikali ir horizontali analizė 7

2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė 10

3. BENDROVĖS SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI 11

3.1. Pelningumo rodikliai 11

3.2. Likvidumo rodikliai 11

4. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS 13

IŠVADOS 151. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BENDRA CHARAKTERISTIKA

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinės medžiagos, siekdama užimti didesnę rinkos dalį, greičiau reaguoti į konkurentų veiksmus, nusprendė nusipirkti prekybinius pastatus Klaipėdoje ir įsteigti šiame mieste prekybinę įmonę &##8211; UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos”.

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” aukciono metu 2001 m. nupirko UAB “Gulsena” prekybinius pastatus ir tekstilės fabriko AB “Gulbė” gamybines patalpas. Viso nekilnojamo turto ir įrangos vertė – 2 000 000 Lt. Su buvusiais šių pastatų šeimininkais buvo pasirašyta kredito sutartis, pagal kurią pinigai už šiuos pastatus buvo išmokėti per antruosius projekto metus. Šių objektų pirkimui buvo paimta iš AB “Vilniaus bankas” 1 200 000 Lt paskola, mokant 7,5 % metinių palūkanų. Kreditas suteiktas už užstatą nekilnojamu turtu, o tai reiškia, kad jam grąžinti ir palūkanoms suumokėti bus įkeistas UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” įsigyjamas nekilnojamas turtas. Likusi dalis pinigų, t.y. 800 000 Lt, reikalingų pastatų ir įrangos įsigijimui, buvo gauta iš įstatinio kapitalo, kurį sudarė 630 000 Lt ir apyvartinių lėšų.

AB “Šiaulių žemės ūkio technika” įsteigė filialą UAB “Klaipėdos statybinės me

edžiagos”. Ši įmonė įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybėje 2001 m. sausio 16 d. Įmonė savo veiklą pradėjo 2001 m. gegužės 1 d. atidarydama prekybos centrą “Gulbė”.

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” – savarankiška ūkiniu, finansiniu, organizaciniu ir teisiniu požiūriu įmonė, kurios kapitalas padalytas į akcijas.

Bendrovės įstatinis kapitalas – 630 000 Lt, kuris padalytas į 6300 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt. UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” steigėjai pateikiami 1.1. lentelėje.

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” prekiauja paklausiomis statybinėmis medžiagomis, apdailos prekėmis, dažais, santechnikos įranga, įrankiais ir kitomis prekėmis. Paklausių rinkoje prekių ir tiesioginių tiekėjų pasirinkimui buvo pasiremta pagrindinio savininko AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinių medžiagų darbuotojų (AB “Šiaulių žemės ūkio technika” statybinės medžiagos įkurta 1992 11 24) patirtimi. Statybinės medžiagos parduodamos galutiniams vartotojams ir pagal tiesiogines sutartis statybos organizacijoms bei kitoms prekybinėms įmonėms.

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” tikslas – siekti peelno, didinti bendrovės ir akcininkų turtą. Svarbiausias įmonės tikslas – pateikti paklausą turinčias prekes ir suteikti paslaugas, reikalingas vartotojų poreikiams tenkinti ir tokiu būdu gauti maksimalų pelną. UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” numato vykdyti tokią veiklą, kuri rinkoje formuotų kompetetingos įmonės, galinčios pateikti aukštos kokybės prekes ir paslaugas prieinamomis kainomis vidutinės socialinės grupės vartotojams, įvaizdį.

1.1. lentelė

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” akcininkai

Eil.

Nr. Akcininko v.,

pavardė

(pavadinimas) Adresas

(buveinė) Akcijos

nominali vertė, Lt Įsigytų akcijų

skaičius,%

1. UAB”Šiaulių žemės ūkio technikos” statybinės medžiagos Statybininkų g.6,

Kuršėnai,Šiaulių raj. 100 51

2. UAB”Šiaulių žemės ūkio technikos” autodetalės Sodo g.26, Šiauliai 100 15

3. UAB “Įrankiai” Sodo g.26, Šiauliai 100 5

4. UAB “Šiaulių medelynas” Rašytojų skersgatvis 8,

,

Kuršėnai, Šiaulių raj. 100 5

5. UAB “Valvėsta” Sodo g.26, Šiauliai 100 5

6. UAB “Egmasta” Sodo g.26, Šiauliai 100 5

7. V. Popovas Gegužių g.56, Šiauliai 100 142. BALANSO BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITŲ VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ

Finansinės analizės turinys yra kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą bei pelningumą. Tokio tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Finansinės analizės išvados reikalingos operatyviam padalinio veiklos planavimui, kai tenka priimti valdymo sprendimus.

Yra keletas finansų analizės rūšių. Šiame darbe yra panaudotos horizontali ir vertikali analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių vertikalią analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.2.1. Balanso vertikali ir horizontali analizė

2.1.1. Bendrovės turto vertikali ir horizontali analizė

Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo to kokia veikla užsiima, disponuoja tam tikru ilgalaikiu bei trumpalaikiu turtu, kuris reikalingas įmonės veiklai plėtoti.

Analizuojant UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” balanso turto dalį matyti, kad per ataskaitinį la
aikotarpį pasikeitė tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto sudėtis. Ilgalaikis turtas per laikotarpį padidėjo 0,32 karto, o trumpalaikis šiek tiek mažiau, t.y. 0,25 karto (žr. 2 priedą).

Iš 2.1.1.1. paveikslo matyti, kad bendrovės turto struktūroje tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais dominuoja ilgalaikis turtas (2001m. – 54,18%; 2002m. – 55,74%), tačiau trumpalaikio turto įmonė turi taip pat nemažai (2001m. – 45,08%; 2002m. – 43,80%). Nors akivaizdu, kad 2001 m. trumpalaikis turtas sudarė truputį didesnę viso turto dalį negu 2002 m. Šį sumažėjimą sąlygojo pirkėjų skolų, grynųjų pinigų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (žr. 1 priedą).

Praėjusiais finansiniais metais bendrovė turėjo materialaus turto, kuris sudarė 54,05% (žr. 1 priedą) bendro ilgalaikio turto ir ši vertė per ataskaitinį laikotarpį išaugo 0,32 karto, nes bendrovė įsigijo papildomų patalpų, darbo mašinų, automobilį ir kito materialaus turto (žr. 2 priedą). Taigi šiuo metu materialusis turtas sudaro 55,44% (žr. 1 priedą) bendro ilgalaikio turto.

2.1.1.1. pav. Bendrovės turto struktūra 2001 ir 2002 metais

Per ataskaitinį laikotarpį 0,89 karto išaugo ir nematerialusis turtas (žr. 2 priedą), kadangi bendrovė įsigijo papildomų kompiuterinių programų bei prekių ženklų.

2.1.1.2. pav. Bendrovės ilgalaikio turto struktūra

Iš 2.1.1.2. paveikslo matyti, kad materialaus ir nematerialaus turto padidėjimas bei ilgalaikio finansinio turto įsigijimas, kurio praėjusiais finansiniais metais iš viso nebuvo, sąlygojo ir bendros ilgalaikio turto vertės išaugimą 0,32 karto. Šis pokytis yra teigiamas veiksnys bendrovės veikloje, nes ilgalaikis turtas dėl galimos infliacijos nepraranda savo vertės taip greitai kaip trumpalaikis turtas.

2.1.1.3. pav. Bendrovės tr

rumpalaikio turto struktūra

Kaip matyti 2.1.1.3. paveiksle, didžioji bendrovės trumpalaikio turto dalis tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais yra atsargos ir pirkėjų įsiskolinimas.

Per ataskaitinį laikotarpį atsargos padidėjo 0,70 karto (žr. 2 priedą) ir dabar jos sudaro 31,06% viso trumpalaikio turto vertės. Tai reiškia, kad bendrovėje didėja lėšų suma, kuri yra įšaldoma atsargose, ir jeigu tai tęsis ilgesnį laiką, vadovui tai turėtų kelti didelį nerimą.

Akivaizdu, kad per ataskaitinį laikotarpį, dėl apmokėtų įvairių mokesčių, atsiskaitymų su darbuotojais ir kitų išlaidų, beveik per pusę, t.y. 0,45 karto sumažėjo gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Todėl vadovui vertėtų ieškoti sprendimų kaip pasiekti buvusį lygį. Per ataskaitinį laikotarpį taipogi 0,19 karto sumažėjo ir ateinančių laikotarpių sąnaudos (žr. 2 priedą).2.1.2. Bendrovės nuosavų bei skolintų lėšų vertikali ir horizontali analizė

Bendrovės balanso nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pokyčiai taip pat akivaizdūs. Visų pirma iš 2.1.2.1. paveikslo matyti, kad savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų struktūroje akivaizdžiai dominuoja ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie per ataskaitinį laikotarpį dar padidėjo, t.y. ilgalaikiai įsipareigojimai – 1,61 karto, o trumpalaikiai – 0,10 karto (žr. 2 priedą). 2001 metais įsipareigojimai viršijo savininkų nuosavybę 7 kartus, o jau 2002 metais – 8,9 karto. Tai reiškia, kad bendrovė savo veiklą vysto pritraukdama skolintas lėšas. Tačiau jau vertėtų jas po truputį mažinti.

2.1.2.1. pav. Bendrovės nuosavų ir skolintų lėšų struktūra

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” praėjusiais finansiniais metais išleido 6 300 paprastųjų akcijų paketą, kurio vertė 630 000 Lt. Tačiau tikroji įstatinio kapitalo vertė tiek 2001, tiek 2002 metais yra 406 000 Lt, dėl to, kad per suteiktą vienų metų laikotarpį, įstatinis kapitalas nebuvo padidintas iki 630 000 Lt, ir nepareikalauta įmokėti suma (224 000 Lt) liko nesumokėta.

Praėjusių finansinių metų pabaigoje bendrovė gavo 77 799 Lt grynąjį pelną, kurį pervedė į rezervus ir jis sumažėjo 0,74 karto (žr. 2 priedą). Nors šios lėšos ir nedidelės, tačiau vistiek šiek tiek padidina savininkų nuosavybę ir nuolatinis jų augimas galėtų santykinai sumažinti labai jau didelius bendrovės įsiskolinimus.

Nagrinėjamos bendrovės įsiskolinimai yra ir trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Nors per ataskaitinį laikotarpį išaugo ir vieni ir kiti, tačiau daugiau dominuoja trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie 2001m. sudarė 74,60%, o 2002m. – 63,79% bendros savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų (žr. 1 priedą).

2.1.2.2. pav. Bendrovės trumpalaikių įsipareigojimų struktūra

Akivaizdu, kad per ataskaitinį laikotarpį žymiai sumažėjo finansinės skolos, t.y. 0,96 karto. Taip pat šiame laikotarpyje nebeliko ir kitų mokėtinų sumų, kurios 2001m. sudarė 0,22%. Kitos trumpalaikių įsipareigojimų struktūros vertės per ataskaitinį laikotarpį išaugo: prekybinės skolos –0,78 karto, avansu gautos sumos – 0,13 karto, mokesčiai net 2,65 karto (žr. 2 priedą). 2.1.2.2. paveiksle matyti, kad avansinių lėšų bei priskaičiuotų atlyginimų ir socialinio draudimo dominavimas bendroje trumpalaikių įsipareigojimų struktūroje nedidelis, tačiau visai kitokia situacija yra su prekybinėmis skolomis, nes jų dominavimas ir augimas akivaizdus ir jis, žinoma, sąlygoja bendrą trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimą. Avansinių lėšų dydžio svyravimai dažniausiai priklauso nuo valstybinių įmonių, negaunančių iš biudžeto pakankamai pinigų, mokumo. Taigi, jei tiekėjai sutinka, daugiau skolinamasi iš jų. Panašu, kad UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” linkusi naudotis tiekėjų palankumu, todėl ir didėja įsiskolinimai. Tačiau ilgalaikiai įsiskolinimai tiekėjams mažina įmonės prestižą, ir galima tiekėjus netgi prarasti. Taigi, finansuoti turtą vien tik iš trumpalaikių įsipareigojimų yra rizikinga, nes skolas reikia grąžinti metų eigoje ir tai turi neigiamą įtaką bendrovės veiklos stabilumui.

Bendrą įsipareigojimų vertę didina ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Per ataskaitinį laikotarpį 1,54 karto išaugo ilgalaikiai įsipareigojimai kreditinėms institucijoms. Šis padidėjimas bei prisidėjusios kitos ilgalaikės finansinės skolos ir sąlygojo tai, kad ilgalaikiai įsipareigojimai per ataskaitinį laikotarpį išaugo net 1,61 karto (žr. 2 priedą).2.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė

Kiekvienos įmonės didžiausias nuosavo kapitalo šaltinis yra pelnas, kurio suma apskaičiuojama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje pateikiami svarbiausieji finansiniai įmonės rezultatai – per tam tikrą laikotarpį gautos pajamos ir patirtos sąnaudos.

Per ataskaitinį laikotarpį bendrovės pardavimai padidėjo 1,10 karto (žr. 4 priedą). Šį pokytį sąlygojo parduodamų prekių apimties augimas. Augant pardavimų apimčiai, didėjo ir parduotų prekių ir paslaugų savikaina, kuri šiuo metu sudaro 83,86% (žr. 3 priedą) visų pardavimų.

Kaip žinoma, jei įmonė užsiima kokia nors veikla, tai ji patiria ir veiklos sąnaudų. Per ataskaitinį laikotarpį veiklos sąnaudos taip pat didėjo ir didėjo 0,96 karto, tačiau šis pokytis nesąlygojo veiklos nuostolio, todėl kad per ataskaitinį laikotarpį 1,12 karto išaugo bendrasis pelnas (dėl pardavimų vertės padidėjimo) (žr. 4 priedą). Taigi bendrovė skaičiuoja savo pagrindinės veiklos pelną, kuris per ataskaitinį laikotarpį padidėjo net 4,51 karto ir šiuo metu sudaro 1,86% visų pardavimų (žr. 3 priedą).

Priešinga situacija yra su kita (šalutine) veikla. Bendrovė iš šios veiklos 2001m. turėjusi pelną, per ataskaitinį laikotarpį jį prarado (t.y. sumažėjo 1,01 karto) ir netgi patyrė nuostolį (žr. 4 priedą).

Taip pat savininkams reikėtų atkreipti dėmesį į finansinės bei investicinės veiklos rezultatą, kuris dėl įvairių finansinių veiksnių (palūkanos už kreditus, banko sąnaudos, kortelių aptarnavimo mokestis, neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka) tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais yra neigiamas ir mažina grynąjį pelną. Blogiausia yra tai, kad šios veiklos nuostolis per ataskaitinį laikotarpį nesumažėjo, o tavirkščiai, dar išaugo 0,46 karto (žr. 4 priedą).

Akivaizdžiai išaugo ypatingosios veiklos nuostolis, kuris 2001m. sudarė (-0,0008%), o 2002m. jau (-0,44%) visų pardavimų (žr. 3 priedą).

Taigi, susumavus visus praėjusių finansinių metų rezultatus, ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą buvo 77 799 Lt, kuris apmokestintas remiantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytu investicijų lengvatiniu nuliniu tarifu. Taigi, po apmokestinimo grynojo pelno vertė išliko ta pati, tai yra 77 799 Lt. Analizuojant 2002m. finansinius duomenis, matyti kad grynasis pelnas sumažėjo 0,74 karto (žr. 4 priedą). Šį pokytį sąlygojo akivaizdžiai išaugusios ypatingosios bei finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.%3. BENDROVĖS SANTYKINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI

Santykiniai finansiniai rodikliai atspindi finansinių ataskaitų ir jų straipsnių tarpusavio ryšius. Analizės rezultatai išreiškiami sumomis, santykiais (% ar koeficientais). Šie santykiai atspindi ūkio subjekte vykstančių finansinių procesų ryšius ir fiksuoja pastarųjų finansinės būklės pasikeitimus taip pat nagrinėjamo objekto riziką bei galimybes. Santykinių finansinių dydžių palyginimas vienų su kitais teikia nemažai žinių apie subjekto finansinę padėtį.3.1. Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodiklių dėka, galime sužinoti kokių investuotų lėšų pagalba buvo gautas bendrovės pelnas. Apskaičiavus UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” pelningumo rodiklius (5 priedas), akivaizdžiai matyti, kad tik bendrojo pelningumo rodiklis per ataskaitinį laikotarpį padidėjo šiek tiek daugiau nei 11% (t.y. iki 28,47%), tai reiškia, kad padidėjo bendrojo pelno suma tenkanti vienam bendrovės turto litui. Tačiau visi kiti rodikliai (grynasis pelningumas, pardavimų pelningumas, nuosavybės grąžos rodiklis) yra linkę mažėti. Grynojo pelningumo rodiklis geriau atspindi galutinius įmonės finansinės veiklos rezultatus, nes parodo kiek grynojo pelno tenka vienam bendrovės turto litui. Taigi grynojo pelno pokytis sąlygojo ir taip jau pakankamai žemo grynojo pelningumo rodiklio (2,02%) sumažėjimą iki 0,40%.

Pardavimų pelningumas, parodantis kiek pelno, skirto įmonės plėtrai, teko kiekvienam pardavimų pajamų vertės vienetui, per ataskaitinį laikotarpį taipogi sumažėjo nuo 1,87% iki 0,23%. Daugiau nei 12% sumažėjo grynojo pelno tenkančio vienam savininkų nuosavybės litui, tai atspindi nuosavybės grąžos rodiklis.

Apibendrinant šių rodiklių analizę galima daryti išvadą, kad bendrovės pelningumas yra labai žemas. Tokią padėtį sąlygoja tai, kad UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” dar pakankamai jauna, disponuoja ribotais finansiniais ištekliais ir tik pradeda uždirbti pelną.3.2. Likvidumo rodikliai

Likvidumo rodiklių grupė parodo ar įmonės įsipareigojimai yra realūs, t.y. ar ji laiku sugeba grąžinti visus savo įsipareigojimus. Įmonės likvidumas apibūdinamas kaip gebėjimas trumpalaikiu turtu padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji bus nemoki.

Apskaičiuoti UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” likvidumo rodikliai pateikti 5 priede. Matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį šiek tiek padidėjo tik einamasis likvidumas, tačiau šis pokytis nepagerino bendrovės padėties, nes jis yra vis dar pakankamai žemas. Kaip ir kiti likvidumo rodikliai pastarasis parodo bendrovės sugebėjimą sumokėti skolas ir mažesnė nei 1 rodiklio reikšmė rodo, kad bendrovei gali pritrūkti trumpalaikio turto veiklai. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamai bendrovei taip ir gali atsitikti, nes šis rodiklis šiuo metu yra 0,687. Bendrovei nepakatų ir nuosavų lėšų padengti įsipareigojimams, nes ir taip žemas bendrojo likvidumo rodiklis (0,143) dar sumažėjo iki 0,112.

Dar geriau įmonės mokumą įvertina kritinio įvertinimo koeficientas, kuris nurodo įmonės gebėjimą nedelsiant patenkinti skolintojų reikalavimus. Akivaizdu, kad šis koeficientas per ataskaitinį laikotarpį dar labiau sumažėjo, nors ir taip jau buvo pakankamai mažas. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad bendrovei sunku vykdyti įsipareigojimus ir jeigu skolininkai dabar pradėtų reikalauti grąžinti skolas, tai vargu ar įmonė tai galėtų padaryti.

Iš analizės rezultatų galima spręsti, kad kol kas bendrovė vis dar turi finansinių sunkumų, nors iš kitos pusės, tai būdinga visoms neseniai savo veiklą pradėjančioms įmonėms. Tačiau savininkai turi imtis konkrečių veiksmų, pradedant nuo trumpalaikių įsipareigojimų mažinimo.4. UAB “KLAIPĖDOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS” BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS

Bankroto diagnozavimas pagrįstas nuolatiniu ūkio subjekto finansinės būklės stebėjimu ir vertinimu, siekiant kuo anksčiau pastebėti šios “ligos” užuomazgas, nustatyti jos atsiradimo priežastis bei išvengimo būdus. Bankrotą gali s

. . .

5 PRIEDAS

UAB “Klaipėdos statybinės medžiagos” santykiniai finansiniai rodikliai

(2001, 2002 metai)

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas ir formulė Skaičiavimas Reikšmė

2001 2002 2001 2002

PELNINGUMO RODIKLIAI

1. Bendrasis pelningumas =

Bendrasis pelnas/Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas × 100%

668 950/

2 098 578 +

1 746 006 ×

100% = 1 418 540/

2 790 139 +

2 192 502 ×

100% = 17,40% 28,47%

2. Grynasis pelningumas =

Grynasis pelnas/Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas × 100%

77 799/

2 098 578 +

1 746 006 ×

100% = 19 977/

2 790 139 +

2 192 502 ×

100% = 2,02% 0,40%

3. Pardavimų pelningumas =

Grynasis pelnas/Pardavimai × 100%

77 799/

4 170 930 ×

100% = 19 977/

8 788 804 ×

100% = 0,19% 0,23%

4. Nuosavybės grąžos rodiklis =

Grynasis pelnas/Savininkų nuosavybė × 100%

77 799/

483 799 ×

100% = 19 977/

503 776 ×

100% = 16,08% 3,97%

LIKVIDUMO RODIKLIAI

1. Bendrasis likvidumas =

Savininkų nuosavybė/Bendrieji įsipareigojimai

483 799/

3 389 467 = 503 776/

4 502 056 = 0,143 0,112

2. Einamasis likvidumas =

Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai

1 746 006/

2 889 467 = 2 192 502/

3 193 143 = 0,604 0,687

3. Kritinio įvertinimo koeficientas =

Trumpalaikis turtas – Atsargos/Trumpalaikiai įsipareigojimai

1 746 006 –

914 119/

2 889 467 = 2 192 502 –

1 555 025/

3 193 143 = 0,288 0,200

Join the Conversation

×
×