Ligos pašalpos

LIGOS PAŠALPA

Teisę gauti ligos pašalpą turi visi asmenys, kurie yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

PAŠALPA SKIRIAMA, JEIGU:

1. laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl:
– ligos arba traumos, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus;
– užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų;
– vaikų priežiūrai – jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
– šeimos nario ligos – jeigu jį būtina slaugyti;
– gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to prarandama dalis darbo pajamų.

2. apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo diieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga gavimo laikas; bedarbio pašalpų gavimo laikas.
Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis di

ienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo.
Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.
Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną).

PAŠALPOS MOKĖJIMO LAIKOTARPIAI

1. Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
2. Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo; asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
3. Vaikų įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
4. Gydantis proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare – už visą jame būūtą (įskaitant vykimo į stacionarą ir atgal) laiką.
5. Slaugant sergantį šeimos narį:

– ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;

– vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;

– vaiką iki 7 metų, o vaiką iki 16 metų , sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jei vaikai slaugomi stacionare – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;

br />7. Savanoriškai gydantis stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

LIGOS PAŠALPA NEMOKAMA LAIKINAI NEDARBINGIEMS ASMENIMS, JEIGU:

1. traumą gavo darant nusikaltimus;
2. sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3. laikino nedarbingumo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis;
Pažeidus gydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją ar pasitikrinti darbingumo – pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgesniam negu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui.

PAŠALPOS DYDIS IR MOKĖJIMO TVARKA

Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, (išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą) apmoka darbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

Ligos pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gauta ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2

ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos.
Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.
Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumą dalijant iš to mė
ėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teritorinio skyriaus apdraustųjų įskaitos duomenis ir/arba buvusių darboviečių pateiktas pažymas. Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodyta apdraustojo vardas ir pavardė, asmens kodas, darbovietės pavadinimas, užpraeito kalendorinio ketvirčio pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, bei ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų suma.
Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui) tą dieną, kurią jis grįžta į darbą laikinajam nedarbingumui pasibaigus.
Ligos pašalpa iš socialinio draudimo lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už pirmąsias ligos dienas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo trukmę darbovietėje, kurioje pašalpos gavėjas dirbo teisės į pašalpą atsiradimo dieną. Jeigu toje darbovietėje pašalpos gavėjo stažas trumpesnis už įstatyme nustatytą stažą, būtiną pašalpai gauti, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal papildomai pateiktas pažymas apie jo draudimo laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba buvo gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpos.
Pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

1 Pavyzdys:
Apdraustasis asmuo susirgo 2001 06 19 dieną. Per paskutinių 12 mėnesių iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos laikotarpį (nuo 2000 06 19 iki 2001 06 18) jis :
Nuo 2000 06 19 iki 2000 07 31 dirbo pagal darbo sutartį ir buvo draudžiamas visų rūšių SD;
Nuo 2000 08 01 iki 2000 12 31 buvo išėjęs nemokamų atostogų;
Nuo 2001 01 01 iki 2001 03 15 dirbo ir gavo DU, nuo kurio buvo išskaičiuojamos ligos ir motinystės SD įmokos;
Nuo 2001 03 16 iki 2001 05 31 niekur nedirbo;,
Vėl įsidarbino 2001 06 01.

Šio asmens ligos ir motinystės SD stažas yra 4 mėnesiai ir 15 dienų.

2 Pavyzdys:
Apdraustasis asmuo susirgo 2001 m.. birželį. Užpraeitą kalendorinį ketvirtį, t.y. 2000 m. ketvirtą ketvirtį, jo pajamos sudarė 600 lt. Pagal šias pajamas apskaičiuotas vienos dienos kompensuojamas uždarbis yra 9,68 lt (600:62 d.d.). Kadangi minimalus kompensuojamas uždarbis, apskaičiuotas pagal birželio mėnesį galiojančias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, yra 10,55 lt. (886:4:21 d.d.), tai ligos pašalpą reikia apskaičiuoti už šį dydį.

3 Pavyzdys:
Apdraustojo asmens, susirgusio 2001 birželio mėnesį, 2000 m. ketvirto ketvirčio pajamos sudarė 750 lt. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šias pajamas, yra 12,10 lt. (750:62 d.d.). Kadangi ligos pašalpa yra 85% kompensuojamojo uždarbio dydžio, ji turėtų būti 10,29 lt. Per dieną, t.y. mažesnė už vienos dienos 10,55 lt. Pašalpą, apskaičiuotą nuo ketvirtadalio birželio mėnesį galiojusių draudžiamųjų pajamų (886:4:21 d.d.). Taigi ligos pašalpą reikia mokėti 10,55 lt. Per dieną.

UŽDAVINYS

APSKAIČIUOTI LIGOS PAŠALPĄ

Apdraustasis teisės į ligos pašalpą nustatymui turi turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių ligų ir motinystės SD stažą per paskutinius 12 mėn. Arba ne mažiau kaip 6 mėn. Per paskutinius 24 mėn. stažą prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną. Kadangi šis apdraustasis dirba tik nuo 2001 01 10, per laikotarpį nuo 2000 08 06 iki 2001 08 05 (per 12 mėn. iki laikinojo nedarbingumo nustatymo) turi turėti 3 mėn. ligos ir motinystės SD stažą. Šio apdraustojo stažas yra 6 mėn. 27 d. (per 2001 07 22; per 02 – 07 mėn. – 6 mėn.; per 08 mėn. – 5d.).

Sirgo 2001 08 06 – 2001 09 21. Ligos pradžia 08 06 todėl kompensuojamąjį uždarbį skaičiuosim pagal užpraeito ketvirčio (2001m. I ketv.) jo draudžiamąsias pajamas. Apdraustojo 2001 I ketv. Draudžiamosios pajamos yra 2835 lt (840+1015+980). Vienos dienos kompensuojamasis uždarbis yra 2835 lt : 63 = 45 lt. (2001m. I ketv. Asmens draudžiamąsias pajamas dalinam iš šito paties ketvirčio kalendorinių darbo dienų, taikant 5 darbo dienų savaitę).
Ligos pašalpa mokama:

Už 2001 08mėn. 6,7 d. – iš darbdavio lėšų (ne mažiau 80% vid. darbo užmokesčio, apskaičiuojamo iš paskutinių 3 mėn.). Šio apdraustojo 2001m. 05, 06, 07 mėn. uždarbis yra 613+750+830=2193:65 d.d. = 33,74 lt. Ligos pašalpa iš darbdavio lėšų : 33,74*0,80*2=53,98 lt. Už 8 mėn. 8-31d. (17 d.d.) ir už 09 mėn. 1-4 d. (2 d.d.) – mokamas iš VSD lėšų 85% kompensuojamojo uždarbio. Mokėti už visą ligos laikotarpį iki 2001 09 21 negalima, nes invalidumo pensiją gaunantiems asmenims ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Ligos pašalpa už 08mėn. 08-31d. 17 d.d. skaičiuojama 45*0,85*17=650,25 lt. III gr. Invalidams fizinių asmenų pajamų mok. Skaičiavimui taikomas 242 lt. Neapmokestinamasis minimumas. 652,25 lt–242=408,25 lt. (33% nuo šios sumos yra 134,72 lt.). Todėl 650,25–134,72=515,53 lt. (išmokėti ligos pašalpos už 08 mėn.). darbovietė turės perskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokestį, įvertinant už 08 mėn. 01-05d. priskaičiuotą darbo užmokestį ir ligos pašalpą už 2 pirmas ligos dienas.

Iš VSDF lėšų apdraustajam už laikotarpį nuo 2001 08 08 iki 09 04 reikia išmokėti 592,03 ligos pašalpą (515,53 lt. + 76,50 lt.)

Leave a Comment