ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ KREDITINIAI SANTYKIAI SU BANKAIS

TURINYS

TURINYS 2ĮVADAS 31. LITERATŪROS APŽVALGA 42. ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ KREDITINIAI SANTYKIAI SU BANKAIS 62.1. Bendra kreditavimo ir kreditinių santykių samprata 62.2. Pagrindinės bankinio kredito formos 82.3. Kredito funkcijos 142.4. Kredito grąžinimo tvarka 152.5. Paskolos išdavimo, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo kontrolė 17IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 21Literatūra 22ĮVADASTemos pasirinkimą lėmė noras sužinoti visus kreditinių santykių, tarpbankų ir įmonių, niuansus, nustatyti, kokie yra geriausi įmonės finansavimobūdai. Įmonių kreditinių santykių su bankais tema yra labai aktuali. Ypačšiais laikais, kai auganti šalies ekonomika, vykstantys privatizacijos irEuropos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo procesai, sumažėjusiospalūkanų normos, augantys ūkio subjektų lūkesčiai, susiję su narysteEuropos Sąjungoje, bei kiti veiksniai, kasmet vis labiau skatina paskolųportfelio augimą. Veikiant kreditiniams santykiams, aktyviai perskirstomos šalieslaisvos finansinės lėšos, siekiant kuo racionaliau panaudoti skolintaslėšas, o tai jos ekonomikai labai naudinga Kuo labiau mes tobulinsime šiuos santykius, kuo labiau bankai irįmonės bendradarbiaus tarpusavyje, tuo daugiau naudos jie gaus vienas iškito. Didelę bankų pelno dalį sudaro pajamos už palūkanas bei paskolųadministravimą. Įmonei kreditai taip pat yra gyvybiškai svarbūs. Kaikuriose įmonėse vyrauja gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamas tuo metu,kai gamybos ciklas neužbaigtas. Kol dar nepagaminta produkcija, kolprodukcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujintigamybos proceso. Čia kreditas būtinas nenutrūkstamam gamybos ircirkuliacijos procesui užtikrinti. Kredito būtinumą lemia prekių irpaslaugų gamyba, jų cirkuliacija, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų,kaip mokėjimo priemonės, veikimas. Mano kursinio darbo objektas – įmonių ir įstaigų kreditiniaisantykiai su bankais. Kursinio darbo tikslas – trumpai apžvelgti kreditinius santykius tarpįmonių ir bankų, nustatyti geriausius finansavimo būdus, konkrečiaisatvejais surasti alternatyvą pasenusiam metodui.

Atliekant darbą naudojausi ekonomikos, finansų, buhalterinėsapskaitos ir kitų mokslo sričių žiniomis bei metodikomis ir praktiniaisduomenimis.

Darbo rašymo metodika – Lietuvos Respublikos įstatymų, teisinių aktųanalizė, literatūros nagrinėjimas. 1. LITERATŪROS APŽVALGAŠiai temai surinkti medžiagą nebuvo lengva. Kadangi vienas iš manodarbo tikslų buvo – kreditinių santykių tobulinimas, ši užduotis likopraktiškai neįgyvendinta. Priežastis, dėl ko taip įvyko – moksliniųstraipsnių šia tema trūkumas, o tiksliau – nebuvimas. Darbe tiesiogišdėsčiau per daugelį metų susiformavusius kreditinius santykius,naujausias kreditavimo formas, kurių geriausią pasirinkimą ir laikiaukreditinių santykių tobulinimu. Rašydamas šį darbą naudojau tik tą medžiagą, kuri mano nuomone buvoišsamiausia ir geriausiai atspindėjo pasirinktą temą. Teorinės darbo dalies pagrindimui daugiausia buvo remtasi šių autoriųdarbais: E. Buškevičiūtės, I. Mačerinskienės, V. Aleknevičienės, A.V.Rutkausko, V. Bagdono, L. Juozaitienės. E. Buškevičiūtė ir I. Mačerinskienė savo knygoje „Finansų analizė“aptaria kuo skiriasi paprasti ir sudėtiniai procentai, taikomifinansinių-kreditinių santykių praktikoje. Taip pat joje aptariama kaipįvertinti efektyvią palūkanų normą ir kam ji gali būti naudinga, beisupažindina skaitytojus su kredito grąžinimo alternatyvinių planų sudarymu taikant lengvatines sąlygas. Svarbiausia informacija, kuriąpritaikiau savo kursiniame darbe – informacija apie forfeitingo operaciją.Šioje knygoje forfeitingo operacija aprašoma labai išsamiai. Pateikiamaforfeitingo schema bei skaičiavimo pavyzdžiai. A.V. Rutkausko knygoje „Finansų valdymas“ aptariamos trumpalaikiofinansavimo formos, tarp jų ir faktoringas bei sąskaitų diskontavimas.Autorius teigia, kad šiomis kreditavimo formomis nereikia pernelygsusižavėti, nes naudojimasis tiek sąskaitų diskontavimu, tiek faktoringupastaraisiais metais gerokai išaugo ir gali būti labai patrauklus firmoms,ypač mažoms, finansavimo lankstumui bei tiriant kreditus šios priemonėsgali stabdyti bendrą galimybę didinti kredito perviršio finansavimą,kadangi bankas, negalėdamas prisiimti atsakomybės už kintančiusdebitorinius įsiskolinimus, praranda tolesnį bendradarbiavimą su įmone. Kitoje knygoje „Finansų ir komercijos kiekybiniai modeliai“ A.V.Rutkauskas apžvelgia Sudėtinių palūkanų funkcijų sistemą, bei kai kuriuoskreditų gražinimų būdus. V. Aleknevičienė knygoje „Finansai ir kreditas“ plačiausiai apžvelgiavisą kredito sistemą, kuri susideda iš informacijos apie teorinius kreditopagrindus bei Lietuvos kredito įstaigas ir jų veiklą. Informacija pateiktaknygoje aktuali ne tik kredito gavėjams, bet ir kreditoriams, kadangiknygoje galima susipažinti su kredito apdraudimo priemonėmis pvz.:hipoteka, garantija, laidavimu, draudimu. Vienas įdomiausių bei svariausiųskyrių knygoje yra apie palūkanas ir kredito kainą. Knygoje ji teigia, kad

palūkanas dauguma autorių įvardija kaip pinigų skolinimo kainą arba mokestįuž sutikimą atidėti vartojimą. V. Aleknevičienė teigia, kad palūkanos nevisuomet rodo pinigų skolinimo kainą. Dažnai jos yra pagrindinis kreditokainos elementas. Palūkanų norma – pinigų skolinimo kaina, išreikštametinių palūkanų ir pradinės skolos santykiu procentais. Palūkanų norma, už kurią galima pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą,priklauso nuo įvairių veiksnių. Juos galima suskirstyti į makroekonominiusir kredito sutarties sąlygų. V. Bagdono knyga „Verslo kontraktų sudarymas įvertinimas irkreditavimas“ labai naudinga norint smulkiai sužinoti lizingo rūšis, kokiosiš jų paplitę labiausiai, kurios kainuoja daugiausiai ir t.t. „NORD/LB Lietuva“ banko internetiniame puslapyje pateikiamainformacija apie įvairius kreditus fiziniams bei juridiniams asmenims.Rašant šį darbą, pasinaudojau banko puslapyje pateikta informacija apieprievolių įvykdymo užtikrinimą, t.y. kokias garantijas reikia suteiktibankui, gaunant paskolą. E. Bubnio kny…goje „Įmonės finansų valdymas“ pateikiama įvairesnėinformacija apie kai kurias kredito rūšis, pvz.: paprastųjų palūkanųpaskola su kompensaciniu balansu, diskontuotų palūkanų paskola sukompensaciniu balansu ir kt. L. Juozaitienės knygoje „Įmonės finansai. Analizė ir valdymas“ radaušiai temai labai aktualios medžiagos. Darbe rėmiausi šios autorės kreditofunkcijų apibrėžimu bei informacija apie kai kurias bankinio kreditoformas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas šiame darbe buvo naudojamas,norint tiksliai apibrėžti kredito ir paskolos sąvokas. 2. ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ KREDITINIAI SANTYKIAI SU BANKAIS 2.1. Bendra kreditavimo ir kreditinių santykių samprataKreditinių santykių prielaidos susiformavo dar pirmykštėjebendruomenėje jos nariams persiskirstant pagal turtinius požymius.Piniginių santykių bei vertės plėtra sudarė galimybę plėtotis irkreditiniams santykiams. Kreditas (lot. k. – creditum reiškia paskolą, skolą) reiškia komercinįpasitikėjimą ir prekių arba pinigų skolinimą už palūkanas. Veikiant kreditiniams santykiams, aktyviai perskirstomos šalieslaisvos finansinės lėšos, siekiant kuo racionaliau panaudoti skolintaslėšas, o tai jos ekonomikai labai naudinga. Laikinas laisvų lėšų kaupimas,jų savanoriškas paskirstymas bei perskirstymas sudaro galimybę lanksčiau irekonomiškai tikslingiau naudoti krašto piniginius išteklius. Priešinguatveju reikėtų gaišti laiką būtinam nuosavų lėšų kaupimui, todėl labaisulėtėtų lėšų bei kapitalo apyvarta. Kad galėtų kreditą ir palūkanasgrąžinti laiku, jo naudotojas skolintus išteklius turi vartoti labaiefektyviai, t.y. gauti didesnę vertę už pradinę paskolintą vertę. Atskirų ūkio subjektų kapitalo apyvartos greitis yra nevienodas. Taiviena priežasčių, kodėl vieni subjektai laikinai sukaupia laisvas pinigineslėšas, o kitiems jų trūksta. Tada vienoje pusėje yra kredito būtinumas beiekonominis tikslingumas skolintis pinigus, o kitoje – galimybė irsuinteresuotumas teikti kreditą. Praktikoje fizinių ir juridinių asmenųkreditavimas yra paplitęs, nes vieniems asmenims tai gali padėti išspręstilaikino poreikio vienkartinėms išlaidoms problemą ir iš efektyvaus lėšųmanevro gauti finansinės naudos, o lėšų savininkai taip pat gali tikėtissau naudos. Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: kreditorius (paskolosdavėjas, skolintojas) ir skolininkas (paskolos ėmėjas), ir kiekvienas jųturi savus ekonominius interesus. Skolintojas pateikia skolininkuikreditinio sandorio objektą – kreditą, nustatydamas jo grąžinimo terminą irpaslaugos apmokėjimo sąlygas, vadinasi, likdamas sandorio objektosavininku. Praktika rodo, kad beveik kiekviename kreditiniame sandoryjeegzistuoja kreditinės rizikos elementas, t.y. pačios paskolos negrąžinimas,procentų neapmokėjimas, paskolos ir procentų grąžinimo terminų pažeidimas. Vadinasi, norėdami gauti naudos, tiek kredito davėjas, tiek ėmėjasturi mokėti pagrįsti kreditinį sandorį bei įvertinti kreditinės operacijosefektyvumą. [1, p. 130] Paskolos (skola yra paskolos sinonimas) sąvokos taikymas labiaususijęs su ūkine komercine veikla, tiksliau apibrėžtas ir struktūrizuotas.Skolos terminas taikytinas tarp fizinių asmenų, gali būti plačiau taikomasir ne tik kaip piniginė skola, mažiau apibrėžtas ir rečiau taikomas tarpprofesionalų verslo srityje.Tačiau tai daugiau susitarimo ir tradicijos neidalykinio bendravimo pasekmė. Skola gali būti pakeista paskolos prievole(CK 6.880 straipsnis). Paskola ir kreditas yra gana artimos sąvokos. (CK, P. 327-329)paskolą gali suteikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys ir iki 2000 Lt.nereikalaujama rašytinės formos. Kreditą gali suteikti tik bankas ar kitakreditinė įstaiga ir tik rašytine sutarties forma (CK, 6.881 ir 6.882 str.)

Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių,organizacini ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų

teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais. Kredito būtinumą lemia [8, P. 141-142]: ➢ prekinė gamyba ir su ja susiję mainai; ➢ pinigai kaip mokėjimo priemonė. Kredito būtinumą lemia prekių ir paslaugų gamyba, jų cirkuliacija,atsiskaitymų organizavimas ir pinigų, kaip mokėjimo priemonės, veikimas.Kredito būtinumas susijęs su tuo, kad gamybos ir cirkuliacijos procesųįvairios fazės įvairiose ūkio šakose ir įmonėse nesutampa. Įmonės turtoapyvarta vyksta trimis stadijomis: pinigine, gamybine … ir prekine. Užpinigus perkame žaliavas, gaminame produktą ir pardavę jį kaip prekę vėlgauname pinigus. Paprastai turto apyvarta vyksta nenutrūkstamai — vienastadija keičia kitą. Be to, turto apyvarta būna skirtinga įvairioseįmonėse, o tuo labiau skirtingose ūkio sakose. Kita priežastis, kuri lemiakredito funkcionavimą, yra įmonių gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamastuo metu, kai gamybos ciklas neužbaigtas. Kol dar nepagaminta produkcija,kol produkcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujintigamybos proceso. Čia kreditas būtinas nenutrūkstamam gamybos ircirkuliacijos procesui užtikrinti. Kredito būtinumą lemia ir tai, kad nesutampa ilgalaikio turtoapyvarta. Turtui atkurti amortizaciniai atskaitymai kaupiami per visą turtonaudojimo laiką, o išleidžiami netolygiai — vienu metu. Dėl to vienu metuatsiranda laikinai laisvų pinigų, o kitu metu — jų trūksta. Laikinai laisvų pinigų įmonės turi realizavę produkciją, taip pat irdėl to, kad darbo užmokestis išmokamas ne kiekvieną dieną, o vieną kartąper mėnesį. Įmonės taip pat laikinai naudojasi pinigais, kurie turi būtisumokėti į iždą, socialinio draudimo fondus ir pan. Dėl išvardytų priežasčių vienų įmonių sąskaitose atsiranda laikinainenaudojamų pinigų, o kitoms įmonėms tuo pat metu jų pritrūksta veiklaitęsti. Atsiranda būtinybė laikinai laisvus pinigus perskirstyti kreditopagalba. Kreditavimui naudojami ne tik laikinai laisvi pinigai, bet irvisos santaupos bei kiti piniginiai ištekliai. Būtent kredito pagalbavyksta laikinai laisvų pinigų perskirstymas visuomenėje.

1 pav. Kredito veikimas [8, p. 142] 2.2. Pagrindinės bankinio kredito formosBankinio kredito pagrindinės formos yra tokios [1, p. 197] [2, p.132-139] [5, p. 185-186] [4, p. 100-105]: • skubus kreditas (suteikiamas skolininkui laikotarpio pradžioje, palūkanos jam skaičiuojamos nuo visos sumos, o pagrindinė kredito suma padengiama periodiniais įnašais arba vienkartiniu mokėjimu laikotarpio pabaigoje); • kreditinė linija – tai banko įsipareigojimas suteikti sutartyje numatytą pinigų sumą pagal skolininko reikalavimą, skolinimo laikotarpis dažniausiai iki vienerių metų arba projektui įgyvendinti laikotarpiui. Kreditinė linija atveria klientui palankiausias skolinimosi galimybes. Klientas gauna galimybę naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis. Palūkanos mokamos tik už panaudotą kreditinės linijos dalį; • overdraftas – tai neterminuotas kreditas, kurį įmonė gali gauti pagal pirmąjį pareikalavimą už palūkanas, priklausančias nuo sutarties sąlygų.Tai banko mokama pinigų suma, viršijanti aptarnaujamos įmonės einamosios sąskaitos likutį. Paprastai nustatoma riba arba limitas, kurios klientas negali viršyti. Todėl overdraftas iš tiesų nėra paskola, o finansinė priemonė įmonės laikinam nemokumui kompensuoti. Už šią neatidėliotiną paslaugą bankas ima padidintus procentus. Padidintos palūkanos skaičiuojamos ir mokamos už kiekvieną įsiskolinimo dieną. Esant ilgesniam piniginių lėšų stygiui tikslinga įsiforminti įprastą kreditą su normalia palūkanų norma. Kreditinės linijos ir overdraftai gali turėti revolverinio kredito pobūdį; • forfeitingas. Jis padeda pagreitinti eksportuotojo lėšų apyvartumą, o balanse sumažėja debitorinių Įsiskolinimų suma. Užsienio prekyboje forfeitingas dažniausiai taikomas parduodant stambų objektą, kaip antai: įmonę, laivą, lėktuvą, įrenginių komplektą, stambią prekių partiją ir pan. Kai eksportuotojas negali atidėti apmokėjimo, o importuotojas nori įsigyti prekę dabar, o apmokėti už ją negali nei savo lėšomis, nei banko kreditu, tai šis prieštaravimas išsprendžiamas taikant forfeitingą. Forfeitingas yra nepadengtų įsiskolinimų (įsipareigojimų) pirkimas irpardavimas. Šiuo atveju dažniausiai parduodamas vekselis arba bet kokskitas skolos dokumentas su užrašu I.O.Y. – “aš Jums skolingas”. Pirkėjasišrašo komplektą vekselių (vekselių portfelį) sumai, kuri lygi prekėsvertei ir procentiniams pinigams už kreditą, kurį tokia forma sutinkateikti pardavėjas (tiekėjas) pirkėjui. Tokiu atveju pardavėjas vietojapmokėjimo dabar už pristatytas prekes gauna ne pinigus, o įsipareigojimąsumokėti tam tikrą sumą nurodytu laiku – vekselį ar jų komplektą.Pardavėjas, gavęs vekselių portfelį, parduoda jį bankui arba specialiaiforfeitingo kompanijai be teisės jį pirkti ir gauna pirmuosius grynuosiuspinigus sandorio pradžioje. Tuo tarpu bankas, įsigydamas skolinį

pasižadėjimą, prisiima įsipareigojimą apmokėti vekselį. • lizingas – tai ypatinga verslininkystės forma nukreipta investuoti laisvas ar pritrauktas lėšas, kada lizingo davėjas pagal sutartį nuperka įrangą ir ją išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Lizingo davėjas gali pirkti už savas arba kredito lėšas, ši bendradarbiavimo forma nereikalauja stambių užsienio valiutos sumų, kai norima pertvarkyti gamybą pagal naujausią šiuolaikinę technologiją, techniką ir tada galime pagaminti produkciją, kuri atitiktų aukščiausius tarptautinės rinkos reikalavimus. Mūsų produkcija bus konkurentabili rinkoje, nes pagaminta naujausia įranga. Visas išlaidas padengia ir sumoka lizingo kompanija, o atsiskaitoma su ja iš lėšų gautų už eksportuojamą produkciją, pagamintą lizingo… būdu išnuomotais įrengimais. Suprantam, kad lizingo sutartis gali būti pratęsta arba įrengimai grąžinami lizingo davėjui. Lizinge vienas turi nuosavybę (lizingo davėjas), kitas valdo (lizingo gavėjas). Pagal laiką lizingas gali būti trumpalaikis (nuo 1d. iki Įmetu) ir vadinamas rentingu. Vidutinės trukmės lizingas (nuo 1 iki 3metų) Europoje vadinamas chairingu arba hiringu. Ilgalaikės trukmės (virš 3metų ir daugiau) jau vadinamas lizingu. Lizingo objektai -judamas ir nejudamas turtas, išskyrus turtą, kurisapyvartoje yra draudžiamas. Lizingo subjektai yra lizinginės firmos,kompanijos, bankai, juridiniai asmenys vykdantys lizinginės operacijas irnet pilietis verslininkas išstojantis personalinės įmonės vardu. Lizinginėskompanijos yra kaip komercinės organizacijos, turinčios licencijas. Lizingoprocedūra susideda iš tokių operacijų: 1. Gamybos įmonė kreipiasi į lizingokompaniją dalyvauti sandėryje; 2. Išsirenka turtą; 3. Lizingo kompanijapatikrina įrengimų ar turto kainos atitikimą rinkos kainų lygiui; 4; Perkalizingo gavėjui turtą pas tiekėją arba gamintoją pagal pirkimo-pardavimokontraktą; 5.Perduoda arba nuomoja nupirktą turtą lizingo gavėjui pagalkontraktą. Lizingo veikloje netiesiogiai dalyvauja komerciniai irinvesticiniai bankai, kredituojantys lizingo davėją, gali išstoti garantudraudimo kompanijos arba kiti tarpininkai bei brokeriai. Lizingas gali būti siauros specializacijos (vienai prekei),pavyzdžiui, automobilių. Gali būti universalios lizinginės kompanijos irdukterinės firmos arba lizingo firmos prie bankų. Lizingo rūšys yra gana įvairios: grynas, pilnas, dalinis, skubus,atnaujinamasis, generalinis, tiesioginis, netiesioginis, grupinis arbaakcinis ir pan. Grynasis lizingas yra tada, kai visas aptarnavimo išlaidas prisiimalizingo gavėjas pervesdamas davėjui numatytus kontrakte mokėjimus.Labiausiai paplitę yra grynieji lizingai. Pilnas arba vadinamasis “šlapias” lizingas yra toks, kai lizingodavėjas prisiima visas aptarnavimo išlaidas arba jas dengia įrengimųgamintojai. Jis yra brangesnis. Dalinis lizingas yra, kai paslaugos arba turtas yra daliniai. Pagalfinansavimą lizingas skirstomas į skubų, revolverinį, generalinį lizingą. Skubus lizingas – tai praktiškai vienkartinė nuoma, o atnaujinamasis –revolverinis lizingas bus, kai įrengimai tiekiami periodais, dalį jų galikeisti naujais įrengimais ar jų dalimis. Generaliniame lizinge yra galimybė papildyti komplektus pageidaujamaisįrengimais, sudarant tokių įrengimų sąrašą be papildomų atskirų kontraktų.Čia lizinginė kompanija arba gamintojas kooperuojasi su partneriu. Patogu,kai skubiai reikia pakeisti dalį įrengimų. Pagal lizingo subjektų arba dalyvių sudėti lizingas gali būtitiesioginis, šalutinis, dalomasis, grįžtamasis. Tiesioginiame lizinge turto savininkas tiesiogiai savarankiškainuomoja objektus. Tai dvišaliai kontraktai, kurie sudaro 5-7% viso lizingo.Čia lizinginė kompanija nedalyvauja. Netiesioginis lizingas, tai praktiškai klasikinis lizingas pertarpininkus (lizingo kompaniją). Dalomasis (daugiašalis) lizingas yra toks, kuriame dalyvauja daugelisšalių arba partnerių. Kai nuomojama stambūs, sudėtingi objektai kaipaviatechnika, geležinkelių gamyklos. Jame dalyvauja grupinis arba akciniskapitalas, su savo draudimo pulais. Lėšos pritraukiamos išleidžiantakcijas, kurios gali būti platinamos tarp lizingo davėjų, kurie finansuojasandorį. Be to, čia dažnai dalyvauja bankai ar kiti investuotojaifinansuodami 60-80% sandorio. Grįžtamasis arba grąžinamasis lizingas taikomas ilgalaikiam lizingui:žemei, pastatams, įrengimams. Pirkėju gali būti bankai, draudimokompanijos, investiciniai fondai arba firma, kuri vykdo … lizinginesoperacijas. Taip gali būti vykdoma nauja statyba, refinansuojama sumažiausiomis sąnaudomis. Reinvestuotos lėšos, kaip taisyklė, yraneapmokestinamos. Pagal atsipirkimą lizingas skirstomas į pilnai atsiperkantį irnepilnai atsiperkantį. Pilnai atsiperkančiame lizinge įrengimai arba turtaspilnai atsiperka- išmokama už turtą visa suma. Nepilnai atsiperkančiamelizinge padengiama tik dalinė amortizacija. Be to, lizingas gali būti finansinis ir operatyvinis. Finansinislizingas yra panašus į tiesiogini, tik čia dalyvauja trys šalys: lizingodavėjas, gamintojas ir gavėjas. Tai praktiškai išperkamoji nuoma. Pernuomos periodą sumokami numatyti mokesčiai lizingo davėjui. Finansiniolizingo negalima nutraukti per pagrindinį lizingo laiką. Dažniausiai čia
nuomojama beveik visam įrengimų tarnavimo laikui. Po šio laikotarpiolizingo gavėjas gali nupirkti turtą pagal likutinę rinkos vertę, sudarytinaują kontraktą, sudaryti lengvatinį kontraktą arba grąžinti objektą. Lizingo gavėjasprieš termino pabaigą, likus 6 mėnesiams privalo pranešti kaip buspasirinkta. Lizingas gali būti opcioninis, kai įrašoma išankstinissusitarimas dėl turto likimo. Pastaruoju metu paplito operatyvinis (servisinis) lizingas, kuriameišlaidos nepadengiamos per vieną kontrakto laikotarpį. Čia sudaromaskontraktas dažniausiai 2-5metams, o mokesčiai aukštesni negu finansiniamelizinge. Tokiame lizinge nėra turto atsipirkimo garantijos, o lizingodavėjas rizikuoja. Lizingo davėjas turi jausti atsakomybę ir sudarytikontraktą taip, kad gavėjas po pirmo kontrakto grąžintų nesugadintą turtą.Dažniausiai lizingo gavėjas pratęsia kontraktą antram laikotarpiui, betgeresnėmis sąlygomis. Gali būti turtas nupirktas (opcionas pirkimui). Pagal rinką lizingas gali būti vidinis ir tarptautinis. Vidinislizingas yra vienos šalies viduje, o tarptautinis, kai lizingo operacijosvykdomos su užsienio partneriais arba bendromis įmonėmis. Be to, lizingasgali būti lengvatinis ir be lengvatų. • faktoringas ir sąskaitų diskontavimas. Banko finansavimas ir finansavimas vekseliais naudojami siekiant patenkinti įmonės poreikius tuomet, kai jai suteikiamas kreditas ir sukuriamas debitorinis įsiskolinimas įrangai įsigyti bei tam tikram atsargų lygiui išlaikyti. Jeigu įmonė gali sumažinti vidutinę debitorinių įsiskolinimų padengimo trukmę, ji gali sumažinti ir reikiamo finansavimo dydį. Tačiau yra ir kitų būdų gauti pinigus už parduotas prekes kartu suteikiant kreditą pirkėjams. Įmonė gali perleisti debitorinius įsipareigojimus. Faktoringas nėravienkartinė paslauga. Paprastai finansinis tarpininkas, kuriuo gali būtiasmuo arba faktoringo namai, įsigyja įmonės debitorinius įsiskolinimus irsumoka įmonei pardavėjai iki 80% sąskaitų vertės avansu. Likusią sąskaitųvertės dalį faktoringo kompanija sumoka įmonei pardavėjai, kai gauna išpirkėjų pinigus ir išskaičiuoja mokestį pagal banko sumos perviršio normą.Klientas nėra įpareigotas pasinaudoti visu teikiamu finansavimu. Be to,faktoringo paslaugų teikėjas, įvertindamas tiek esamų, tiek potencialiųįmonės klientų kreditinį pajėgumą, gali suteikti netgi iki 100% garantiją.Jam mokamas nuo 0,5 iki 2,5% apyvartos dydžio mokestis, atsižvelgiant įverslo sandorių rūšį. Faktoringas taip pat tampa populiarus tarp užsienio rinkoje dalyvaujančių firmų, ypač Europoje. Kaip minėta, pateiktįduomenys rodo, kad faktoringas mažoms įmonėms gali būtipatrauklus kaip veiksmingas finansavimo šaltinis ir kaip kreditų valdymopriemonė. Faktoringas ypač stiprus tose pramonės šakose, kur tiekiamos prekės irpaslaugos nėra techniškai sudėtingos ir dėl to nėra priežasčių ginčams.Nenu…ostabu, kad faktoringas tapo populiarus, tiekiant žaliavas ir sudėtinesdalis pramonei bei parduodant vartotojiškas prekes didmeninės ir mažmeninėsprekybos firmoms. Faktoringo privalumai: • Įmonei nereikia įkeisti turto, išvengiama papildomų kaštų ir laiko sąnaudų susijusių su jo įkeitimu, įkeičiamo turto vertinimu ir draudimu. • Paprastesnė finansavimo suteikimo tvarka nei gaunant kreditą. Lėšų iš banko gali gauti net ir tos įmonės, kurios tik pradeda verslą. • Pagal faktoringo sutartį įmonės balanse nėra įsipareigojimo bankui. Faktoringo paslauga leidžia greitai ir paprastai didinti įmonei suteikiamo finansavimo limitus pagal esamą ar būsimą poreikį. • Įmonė gali kredituoti savo pirkėją, neužšaldydama nuosavų lėšų. • Įmonė gauna pinigus už parduotas prekes ir paslaugas iškart po to, kai jas pristato ar suteikia, o ne tik tada, kai pirkėjas jas realizuoja ar jomis pasinaudoja, todėl gali optimaliau planuoti apyvartinių lėšų srautus. • Turėdami pakankamai apyvartinių lėšų, įmonė gali laiku sumokėti už perkamas žaliavas, nereikia derėtis dėl mokėjimo atidėjimo, be to galima pasinaudoti tiekėjų taikomomis išankstinio apmokėjimo nuolaidomis. • Bus išlaikyti geri santykiai su klientais ir partneriais, kurie kartais pašlyja dėl to, kad pastarieji vėluoja apmokėti sąskaitas. • Pagerėja pirkėjų atsiskaitymo drausmingumas, kadangi reikalavimo teisė priklauso nebe pardavėjui, o bankui. • Perleidus pirkėjų skolas bankui, sumažėja skolų administravimo sąnaudos, reikia mažiau laiko mokėjimų problemoms spręsti. • Naudojantis faktoringo paslauga pagerėja įmonės likvidumas (t.y. jos sugebėjimas laiku įvykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus kreditoriams).

Faktoringo mechanizmas. Įmonei, t.y. pardavėjui susitarus su banku dėl paslaugos teikimo, visos operacijos vyksta pagal tokią schemą: [pic] 5 pav. Faktoringo mechanizmas

1. Pardavėjas parduoda prekes pirkėjui pagal sudarytą pirkimo-pardavimo

sutartį. 2. Pardavėjas bankui perleidžia piniginį reikalavimą pagal pirkėjui išrašytą sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad reikalavimas perleidžiamas bankui. 3. Bankas sumoka pardavėjui faktoringo išmoką (iki 90 proc. sąskaitos- faktūros sumos), likusi sąskaitos faktūros suma rezervuojama. 4. Suėjus atidėto mokėjimo terminui, pirkėjas sumoka bankui sąskaitoje- faktūroje nurodytą sumą. 5. Bankas perveda pardavėjui rezervuotą sąskaitos-faktūros sumos likutį.

Sąskaitų diskontavimas panašus į faktoringą, tik faktoringas yradaugkartinis susitarimas. Kartais didelės kompanijos tam tikru metuparduoda dalį ar visus savo debitorinius įsipareigojimus. Šiame proceseįmonė gauna pinigus iš anksto, tačiau ji išlieka atsakinga už mokėjimųsurinkimą pagal sąskaitas. Todėl mokesčiai už tokį finansavimą mažesni neiuž visas faktoringo paslaugas, Klientai taip pat gali pasinaudotiišankstine apsisaugojimo schema, kurią teikia faktoringo paslauga, jasiekiama įsitikinti kai kurių savo klientų kreditiniu pajėgumu. Nors naudojimasis tiek sąskaitų diskontavimu, tiek faktoringupastaraisiais metais gerokai išaugo ir gali būti labai patrauklus firmoms,ypač mažoms, finansavimo lankstumui bei tiriant kreditus šios priemonėsgali stabdyti bendrą galimybę didinti kredito perviršio finansavimą,kadangi bankas, negalėdamas prisiimti atsakomybės už kintančiusdebitorinius įsiskolinimus, praranda tolesnį bendradarbiavimą su įmone. • banko akceptas – tai atskira kredito rūšis, kai bankas pagal sudarytą sutartį atstovauja savo klientui ( įmonei ir per visą šį laikotarpį akceptuoja kliento vardu išrašytus pervedamuosius vekselius; • hipotekos kr…editas suteikiamas užstačius nekilnojamąjį turtą. Hipotekoje – nekilnojamasis turtas lieka faktiškai skolininko valdomas • antrinė paskola. Tai toks susitarimas, kai bankas išduoda paskolą klientui, o kita šalis padeda depozitą į banką kaip garantiją; • lygiagrečios paskolos. Vienas bankas, priklausantis bankų grupei išduoda paskolą. Kitas tos pačios grupės bankas iš kliento, kuriam išduoda paskolą, ar kitos šalies, priima depozitą kaip paskolos garantiją; • garantijos. Bankas teikia garantijas trečiajai šaliai, kad jis įvykdys savo kliento įsipareigojimus, jeigu klientas negalės to padaryti. Galimos šios pagrindinės garantinės priemonės: tenderio obligacijos – bankas garantuoja tenderio sąlygų vykdymą,

sutarties vykdymo obligacijos – bankas garantuoja kitos (nebūtinai kredito) sutarties sąlygų vykdymą,

išankstinio apmokėjimo garantija – bankas garantuoja, kad pirkėjas susigrąžins iš anksto įmokėtus pinigus, jeigu tiekėjas nepristatys prekių;

• vekselių diskontavimas. Banko pirkti vekseliai diskontuojami. Klientas už juos gauna pinigus iš karto (atėmus mokestį už palūkanas), bankas gauna pinigus, atėjus vekselio apmokėjimo terminui; • paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti. Bankai teikia ir gyvenamųjų namų statybos, ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolas. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolos apima žemės plėtotės ir statybos paskolas [ 6, p.334,335,338]; • paprastųjų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu. Nepaisant to, kad palūkanos priskaičiuojamos metų pabaigoje, bankas gali reikalauti iš skolininko atidaryti beprocentinę einamąją sąskaitą ir laikyti joje nustatytą paskolos sumos procentą tol, kol visa paskola bus nepadengta; • diskontuotų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu. Esant diskontuotų palūkanų paskolai su kompensaciniu balansu, skolintojas palūkanas gauna iš anksto. Papildomai bankas dar reikalauja kompensacinio balanso [6, p.337]; ● mokamosios kortelės, kurios yra atsiskaitymo negrynais pinigaisinstrumentas ir galimybė gauti kreditą. Kortelės įsitvirtino mažmeninėjeprekyboje. Dalyvavimas pasaulinėje kortelių sistemoje leidžia įsisavintinaujausias bankų technologijas, naudoti didelę infrastruktūrą. Prisijungtiprie tarptautinių mokėjimo sistemų nėra paprasta: didelės pradinėsišlaidos, privaloma laikytis reikalavimų, nustatytų kredito korteliųasociacijos. 2.3. Kredito funkcijosKredito funkcijos [2, P.138] [8, p 142-143]: • perskirstomoji; • trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo; • kapitalo koncentracijos pagreitinimo; • prekių apyvartos aptarnavimo; • kontrolinė. Rinkos ekonomikos sąlygomis skolinto kapitalo rinka pasireiškialaikinai laisvų finansinių išteklių perdavimu iš vienų ūkio veiklos sričiųį kitas, iš dalies užtikrinančias geresnį veiklos rezultatą. Atsižvelgiantį diferencijuotą jo pobūdį tam tikrose ūkio šakose arba regionuose,kreditas pasireiškia kaip stichinis makroekonomikos reguliatorius. Tamtikromis ekonomikos sąlygomis vienas svarbiausių kredito sistemosvalstybinio reguliavimo uždavinių — racionalus ekonominių prioritetųnustatymas ir kreditinių išteklių pritraukimo skatinimas į tas šakas arbaregionus, kurių pagreitinta plėtra objektyviai būtina nacionaliniųinteresų, o ne konkrečių ūkio subjektų siekiamos naudos požiūriu. Trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo funkcija išplaukia iškredito esmės. Laikinas atotrūkis tarp ūkio subjektų pinigų gavimo irišleidimo sudaro ne tik jų perteklių, bet ir trūkumą. Todėl dažnaitrumpalaikio turto trūkumui finansuoti (padengti) naudojamas kreditas,

kuris pagreitina trumpalaikio turto apyvartumą, kartu padidindamas ir jonaudojimo efektyvumą. Kapitalo koncentracijos procesas — būtina sąlyga stabiliai ekonomikosplėtrai ir yra kiekvieno ūkio subjekto prioritetinis tikslas. Skolintišaltiniai suteikia gali-mybę išplėsti gamybos apimtis ir gauti papildomopelno. Skolinto kapitalo pritraukimas investicijoms finansuoti galipadidinti nuosavo kapitalo pelningumą, todėl dažnai jam teikiama pirmenybė,palyginti su nuosavu kapitalu. Realizuodamas prekių apyvartos aptarnavimo funkciją, kreditas aktyviaiįtakoja ne tik prekių, bet ir pinigų apyvartos pagreitinimą, išlaisvindamasgrynuosius pinigus. Naudojant vekselius, čekius, kreditines korteleskreditas pakeičia atsiskaitymus grynaisiais pinigais į atsiskaitymusnegrynaisiais pinigais, t.y. supaprastina ir pagreitina ekonominių santykiųmechanizmą vidaus ir tarptautinėse rinkose. Vieną svarbiausių vaidmenų,įgyvendinant šią funkciją, atlieka komercinis kreditas, kaip būtinastinkamų prekinių mainų elementas. Kontrolinė funkcija pasireiškia teikiant ir naudojant kreditus.Kontroliuoja kredito įstaigos arba verslo subjektai, suteikiantys komercinįkreditą. Kontroliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė ir veiklosefektyvumas, gyventojų pajamos, įkeisto turto būklės pasikeitimai ir pan.Kontrolinė funkcija padeda užtikrinti kredito grąžinimą laiku. 2.4. Kredito grąžinimo tvarkaKredito grąžinimo tvarka – tai pagrindinės kredito sumos grąžinimobūdas Galimi trys kredito grąžinimo būdai [2, P.140-142]:vienkartinė įmoka. Skolininkas sutartu laiku grąžina visą pagrindinę skolą,taip pat periodiškai arba laikotarpio pabaigoje moka procentus. Visaskreditas, pasibaigus jo galiojimo terminui, turi būti grąžintas vienkartineįmoka (2 pav.);periodiniai įnašai („oro balionas“).Pagrindinė paskolos suma išmokama pervisą kredito galiojimo laikotarpį, nors, pasibaigus kredito grąžinimoterminui, dar lieka didelė grąžintino kredito dalis, kuri padengiamalaikotarpio pabaigoje (3 pav.);amortizacinis (periodinės įmokos lygiomis dalimis);paskolos grąžinimas gali būti susietas su kredituojamu projektu arbapačiu verslo ciklu. Tada paskolos grąžinimo grafike būna pertrauka(„komisijos metu“), ypač pirmaisiais kredito naudojimo metais. Reguliarūsįnašai pagrindinei paskolos sumai padengti pradedami mokėti tiktai tada,kai pagal finansuojamą projektą bus pradėtas gauti pelnas;paskolos grąžinimas kai dalis nesumokėtų palūkanų pridedama prie grąžinamosvienkartinės paskolos sumos;įnašai pagrindinei paskolai padengti mokami nereguliariai ir nevienodųsumų. Kokį paskolos grąžinimo būdą pasirinkti nuspendžia skolininkas,kadangi bankams iš esmės nesvarbu, kaip bus grąžinama skolą – periodiniaisįnašais ar vienkartine įmoka. Verslo įmonė turi įvertinti savo galimybes irnustatyti savo įsipareigojimus, kad kredito grąžinimo tvarka būtų susijusisu pajamomis, gaunamomis iš finansinio projekto ar planuojamos veiklos. Vienkartinė įmoka turi būti sukaupta sutartyje numatytamlaikotarpiui, tam tikrai datai arba susieta su kokiu nors įvykių,pavyzdžiui, pasiekus projektinį pajėgumą, realizavus produkcijos už tamtikrą sumą ir t.t.. [pic] 2 pav. Kredito grąžinimas vienkartine įmoka [2, P.140] Pirmuoju paskolos grąžinimo būdu reikia sudaryti vadinamąjį padengimofondą (sinking fund). Paskolos grąžinimas periodinėmis įmokomis yra tarpinis vienkartiniamir amortizaciniam būdui, kai viena paskolos dalis grąžinama (supalūkanomis) dalimis, o likusi nukeliama paskolos grąžinimo pabaigai. [pic] 3 pav. Kredito grąžinimas periodinėmis įmokomis [2. P.140]

Paskolos amortizacija yra paskolos grąžinimas (padengimas) dažniausiailygiomis dalimis per visą paskolos išdavimo laikotarpį. Grąžinant kreditąamortizaciniu būdu, pagrindinė paskolos dalis laipsniškai grąžinama pervisą kredito galiojimo terminą. Mokėjimai atliekami reguliariai, lygiomisdalimis (dažniausiai kas mėnesį, ketvirtį arba pusmetį) ir juos sudaro tamtikra paskolos dalis bei palūkanos. Kartu su paskutine įmoka padengiamavisa kredito suma. Šis būdas naudojamas grąžinant hipotekinį kreditą.Kiekviena paskolos grąžinimo dalis kartu su palūkanomis yra metinis(ketvertinis ar mėnesinis) anuitetas PMT. Suėjus paskolos grąžinimoterminui pagrindinės paskolos balansas lygus nuliui (t.y. paskola ir jospadengimo (grąžinimo) suma yra lygios). [3, P. 271] 2.5. Paskolos išdavimo, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo kontrolėPraktika rodo, kad beveik kiekviename kreditiniame sandoryjeegzistuoja kreditinės rizikos elementas, t.y. pačios paskolosnegrąžinamumas, procentų nemokėjimas, paskolos ir procentų grąžinimoterminų pažeidimas. Prašant ir išduodant paskolas atliekamos tam tikrosprocedūros: 1) visiškas paskolos subalansavimas (paskolos padengimo planas); 2) paskolos vertes nustatymas bet kuriuo jos egzistavimo momentu (atsižvelgiama į visas ateities pajamas, riziką, infliacijos tempus);3) kreditoriaus finansinės operacijos, suteikiant paskolą, efektyvumo nustatymas ir įvertinimas. Norėdami gauti naudos, tiek kredito davėjas, tiek ėmėjas turimokėti pagrįsti kreditinį sandorį bei įvertinti kreditinės operacijos

efektyvumą. Todėl labai svarbu žinoti, kokie paskolos suteikimonuoseklumas ir principai, kaip vyks prognozė prieš pasirašant paskolossutartį, kokią ir kaip vyks paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimokontrolė.

1. PRAŠYMO PASKOLAI SUTEIKTI NAGRINĖJIMAS

2. KLIENTO MOKUMO ĮVERTINIMAS

3. PASKOLOS SUTARTIES ĮFORMINIMAS

4. PASKOLOS SUTEIKIMAS

5. PASKOLOS SANDORIO VYKDYMO PRIEŽIŪRA 4 pav. Paskolos suteikimo etapai

Kreipiantis paskolos prie prašymo paraiškos būtinas visas dokumentųpaketas, kuris įvairiuose bankuose beveik vienodas, gali skirtis jų formosir turinys (pagal SEB Vilniaus banko, „Hansabanko“, banko “Snoro” ir kitųreikalavimus):

įmonės statusą patvirtinantys dokumentai: įmonės steigimo sutartis,registracijos pažymėjimas, įstatai, valdybos darbo reglamentas arba kitidokumentai, patvirtinantys valdymo organų ir vadovų kompetenciją;licenzija įstatuose numatytai veiklai (jei tai nustatyta LietuvosRespublikos įstatymuose);investicinis projektas ar verslo planas (jei kreipiamasi dėl vidutinėstrukmės ir ilgalaikio investicinio projekto finansavimo);finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno – nuostolioataskaitos, pinigų srautų ataskaitos) už paskutiniuosius trejus metus(pageidautina su nepriklausomų auditorių išvadomis);įmonės kreditorių ir debitorių sąrašai su įsiskolinimo laikotarpiais;įmonės valdymo organo (visuotinio akcininkų susirinkimo, direktoriųtarybos, etc.), turinčio teisę spręsti paskolos gavimo klausimus sprendimasdėl paskolos ėmimo, įmonės turto įkeitimo ir įgaliotų asmenų paskyrimo;įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentai: susirinkimo, kuriamebuvo nutarta gauti kreditą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis,įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo išrašas;susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašas, nedalyvavusių susirinkimeakcininkų įgaliojimai kitiems asmenims balsuoti, iš anksto raštu balsavusiųakcininkų biuletenių kopijos;dokumentai, įrodantys, kad akcininkams buvo tinkamai pranešta apie šaukiamąsusirinkimą (skelbimo spaudoje kopija, išrašas iš siunčiamoskorespondencijos registro, kad pranešta registruotu laišku, arba visųakcininkų parašai protokolo (protokolo išrašo) priedas;įmonės valdybos ar kitų valdymo organų, turinčių akcininkų susirinkimosuteiktus įgaliojimus, posėdžio, kuriame nutarta gauti kreditą banke,keisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis subanku, protokolo išrašas;įmonės valdymo organų posėdžio, kuriame buvo paskirtas įmonės vadovas,protokolo išrašas;įkeičiamo kilnojamojo arba nekilnojamojo turto aprašymas (įsigijimo data,vertė, buvimo vieta, paskirtis ir likutinė vertė) bei inventorinės bylos;Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir SODROS pažymos apie sumokėtus mokesčiusir turimus įsiskolinimus. Pateikus prašomus dokumentus, kreditorius įvertina paskolos prašančiojuridinio asmens… finansinę būklę bei kitus rodiklius ir priima sprendimądėl paskolos suteikimo. Paskolos paraiška gali būti atmesta, jeigu juridinio asmens finansinėbūklė neatitinka kreditoriaus keliamų reikalavimų: siūlomas užstatas yranepakankamas, pateikta ne visa arba klaidinga informacija apie juridinįasmenį arba dėl kitų priežasčių, padidinančių paskolos riziką. Dažniausiaiparaiškos atmetimas nėra galutinis kreditoriaus atsisakymasbendradarbiauti. Jeigu juridinis asmuo ištaiso nurodytas pastabas arbapašalina priežastis, lėmusias neigiamą sprendimą, paskolos paraiška galibūti nagrinėjama iš naujo. Po potencialaus skolininko paraiškos paskolai gautiperžiūros, įmonės veiklą įtakojančių išorės ir vidaus veiksniųįvertinimo, finansinių ataskaitų bei papildomų duomenų analizės, atliktossiekiant įvertinti būsimo kliento kreditingumą ir gauti patikimus jopatikimumo įrodymus, taip pat po paskolos apdraudimo įvertinimo bei pagalšiuos duomenis paskolos priskyrimo rizikos grupei, bankas priima teigiamąar neigiamą sprendimą dėl paskolos sutarties su klientu pasirašymo.

Priskiriant įmonę tam tikrai rizikos grupei, ypač didelę reikšmęturi įmonė mokumo ir stabilumo įvertinimas. Tačiau Lietuvos sąlygomis nevisų ūkio šakų įmonėms (ypač žemės ūkio) vienodai tinka taikyti rodikliųreikšmes grupuojant įmones pagal rizikingumo lygį.. Kol kas geriau įmonėsskirstyti į klases, atsižvelgiant į vidutinius šakos rodiklius. Jei įmonėsveiklą apibudinantys rodikliai yra lygus vidutiniam šakos rodikliams, įmonėpriskirtina II klasei, jei aukštesni – I klasei, jei žemesni – III klasei.

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį kreditavimospecialistas faktinius rodiklius lygina su paraiškose paskolai gautiprognozuotais rodikliais, naudodamas anksčiau pateiktus analizės metodusatlieka paskolos analizę ir parengia paskolos analizės ataskaitą. Kiekvienąkartą iš naujo patikrinus paskolos rizikingumą, yra atliekamas paskolųpergrupavimas.

Paskolos grupuojamos įvairias paskolų portfelio sisteminės irobjektyvios klasifikacijos būdais Paskolų klasifikavimo procedūra leidžiaprognozuoti netektis iš negrąžintų paskolų, kurios gali turėti įtakos bankopelnui.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas [13]:

1. Turto įkeitimas:

• piniginiai indėliai, esantys banke tokia pačia kaip ir kredito valiuta;

• LR Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurie banko nustatyta tvarka yra apskaitomi banko Investicinės bankininkystės departamente, tokia pačia kaip ir kredito valiuta;

• gyvenamieji namai su priklausiniais bei žemės sklypais;

• butai;

• kitas nekilnojamasis turtas su žemės sklypais, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę;

• kilnojamasis turtas (įranga, įrengimai, žemės ūkio technika, automobiliai, žaliavos, atsargos, produkcija, prekės sandėlyje ir kt.)

2. Fizinio asmens arba įmonės, įstaigos ar organizacijos laidavimas;

3. Garantija:

• banko;

• įmonės, įstaigos ar organizacijos. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI1. Šiais permainų laikais kreditiniai santykiai yra ypač aktualūs, kadangi išmokus kokybiškai pasirinkti kredito rūšį ir ją tinkamai išnaudojus realiai įmanoma gauti didžiulę naudą. Šia nauda ne tik kad galima, bet ir reikia išmokti pasinaudoti įmonėms, norint sėkmingai konkuruoti laisvoje Europos Sąjungos rinkoje. Šiuolaikinėje ekonomikoje be kreditų neįmanoma užtikrinti greitos ir efektyvios šalies ūkio raidos bei gamybinių pajėgumų vystymosi. 2. Apžvelgęs daugybę teorinės medžiagos, kreditų ir kreditinių santykių tema, galiu daryti išvadą, kad dar nėra atrastas geriausias būdas, kaip sureguliuoti kreditinius santykius, taip, kad šie veiktų nepriekaištingai. Kiekviena kredito rūšis turi tik jai būdingų privalumų, o taip pat ir trūkumų. Niekas nėra apsaugotas, nuo rizikos. Tiek kreditą teikiančioji, tiek ir imančioji pusė visada rizikuoja. Juk visada yra nenumatytų veiksnių, kurie gali sugriauti sandorį ir labai smarkiai pakenkti abejoms pusėms. Ypač rizikuoja pradedančios įmonės, kurios neturėdamos pakankamo kapitalo ima kreditus, įkeisdamos kokį nors turtą. Ir kreditorius – paskolos davėjas, ir paskolos gavėjas turi orientuotis į įmonės finansinės būklės analizės rezultatus. 3. Vis didėjantis bankų paskolų portfelis rodo bendras ūkio tendencijas ir atsigavusią šalies vidaus vartojimo rinką bei teigiamus verslo lūkesčius, siejamus su tolimesnėmis ūkio plėtros perspektyvomis. Įmonės turi išmokti naudotis kreditais, kad šie teiktų maksimalią naudą. Esant apyvartinių lėšų trukumui įmonės turėtų naudotis paskolomis ir taip išvengti gamybos sąstingio. 4. Tam tikromis ekonomikos sąlygomis vienas svarbiausių kredito sistemos valstybinio reguliavimo uždavinių — racionalus ekonominių prioritetų nustatymas ir kreditinių išteklių pritraukimo skatinimas į tas šakas arba regionus, kurių pagreitinta plėtra objektyviai būtina nacionalinių interesų, o ne konkrečių ūkio subjektų siekiamos naudos požiūriu. 5. Viešųjų pirkimų konkursai yra labai naudingi įmonėms, kadangi jos gali rinktis geriausią pasiūlymą.. Literatūra1. Eugenija Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė (1998). “Finansų analizė”Mokomoji knyga. – Kaunas “Technologija” P. 130 -1402. Juozaitienė L. Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. Šiauliai: ŠU,2000.177 p3. Rutkauskas A.V. Finansų ir komercijos kiekybiniai modeliai. (Vilnius:Technika, 20004. Bagdonas V. Verslo kontraktų sudarymas įvertinimas ir kreditavimas. 2000VGTU p.93-1075. Rutkauskas A.V. “Finansų valdymas” ŠU leidykla 2002 p. 184-1916. Bubnys E. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Technologija, 1997. 2178. Aleknevičienė V. Finansai ir kreditas. – Vilnius: Enciklopedija, 20059. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas (2000 06 15)

10. Lietuvos bankas: Kredito įstaigų veikla (apžvalgos): – (2005 11 02)11. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas. (1994)//

12. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas. (1996)// <http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=238377&Condition2=>13. „NORD/LB Lietuva“ bankas <http://www.nordlb.lt/lt/corporate/credits/shortterm/> (2005 11 03)

———————–

Kredito ištekliai

Kredito gavimas

Kredito naudojimas

Kredito grąžinimas

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

1

2

3

4

5

metai

paskola

palūkanos

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

1

2

3

4

5

metai

palūkanos

paskola