ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ KREDITINIAI SANTYKIAI SU BANKAIS

Kursinio darbo tikslas – trumpai apžvelgti kreditinius santykius tarp įmonių ir bankų, nustatyti geriausius finansavimo būdus, konkrečiais atvejais surasti alternatyvą pasenusiam metodui.

Atliekant darbą naudojausi ekonomikos, finansų, buhalterinės apskaitos ir kitų mokslo sričių žiniomis bei metodikomis ir praktiniais duomenimis.

Darbo rašymo metodika – Lietuvos Respublikos įstatymų, teisinių aktų analizė, literatūros nagrinėjimas.

1. Literatūros apžvalga

Šiai temai surinkti medžiagą nebuvo lengva. Kadangi vienas iš mano darbo tikslų buvo – kreditinių santykių tobulinimas, ši užduotis liko praktiškai neįgyvendinta. Priežastis, dėl ko taip įvyko – mokslinių straipsnių šia tema trūkumas, o tiksliau – nebuvimas. Darbe tiesiog išdėsčiau per daugelį metų susiformavusius kreditinius santykius, naujausias kreditavimo formas, kurių geriausią pasirinkimą ir laikiau kreditinių santykių tobulinimu.

Rašydamas šį darbą naudojau tik tą medžiagą, kuri mano nuomone buvo išsamiausia ir geriausiai atspindėjo pasirinktą temą.

Teorinės darbo dalies pagrindimui daugiausia buvo remtasi šių autorių darbais: E. Buškevičiūtės, I. Mačerinskienės, V. Aleknevičienės, A.V.

Rutkausko, V. Bagdono, L. Juozaitienės.

E. Buškevičiūtė ir I. Mačerinskienė savo knygoje „Finansų analizė“

aptaria kuo skiriasi paprasti ir sudėtiniai procentai, taikomi finansinių-kreditinių santykių praktikoje. Taip pat joje aptariama kaip įvertinti efektyvią palūkanų normą ir kam ji gali būti naudinga, bei supažindina skaitytojus su kredito grąžinimo alternatyvinių planų sudarymu taikant lengvatines sąlygas. Svarbiausia informacija, kurią pritaikiau savo kursiniame darbe – informacija apie forfeitingo operaciją.

Šioje knygoje forfeitingo operacija aprašoma labai išsamiai. Pateikiama forfeitingo schema bei skaičiavimo pavyzdžiai.

A.V. Rutkausko knygoje „Finansų valdymas“ aptariamos trumpalaikio finansavimo formos, tarp jų ir faktoringas bei sąskaitų diskontavimas.

Autorius teigia, kad šiomis kreditavimo formomis nereikia pernelyg susižavėti, nes naudojimasis tiek sąskaitų diskontavimu, tiek faktoringu pastaraisiais metais gerokai išaugo ir gali būti labai patrauklus firmoms, ypač mažoms, finansavimo lankstumui bei tiriant kreditus šios priemonės gali stabdyti bendrą galimybę didinti kredito perviršio finansavimą, kadangi bankas, negalėdamas prisiimti atsakomybės už kintančius debitorinius įsiskolinimus, praranda tolesnį bendradarbiavimą su įmone.

Kitoje knygoje „Finansų ir komercijos kiekybiniai modeliai“ A.V.

Rutkauskas apžvelgia Sudėtinių palūkanų funkcijų sistemą, bei kai kuriuos kreditų gražinimų būdus.

V. Aleknevičienė knygoje „Finansai ir kreditas“ plačiausiai apžvelgia visą kredito sistemą, kuri susideda iš informacijos apie teorinius kredito pagrindus bei Lietuvos kredito įstaigas ir jų veiklą. Informacija pateikta knygoje aktuali ne tik kredito gavėjams, bet ir kreditoriams, kadangi knygoje galima susipažinti su kredito apdraudimo priemonėmis pvz.:

hipoteka, garantija, laidavimu, draudimu. Vienas įdomiausių bei svariausių skyrių knygoje yra apie palūkanas ir kredito kainą. Knygoje ji teigia, kad palūkanas dauguma autorių įvardija kaip pinigų skolinimo kainą arba mokestį už sutikimą atidėti vartojimą. V. Aleknevičienė teigia, kad palūkanos ne visuomet rodo pinigų skolinimo kainą. Dažnai jos yra pagrindinis kredito kainos elementas. Palūkanų norma – pinigų skolinimo kaina, išreikšta metinių palūkanų ir pradinės skolos santykiu procentais.

Palūkanų norma, už kurią galima pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą, priklauso nuo įvairių veiksnių. Juos galima suskirstyti į makroekonominius ir kredito sutarties sąlygų.

V. Bagdono knyga „Verslo kontraktų sudarymas įvertinimas ir kreditavimas“ labai naudinga norint smulkiai sužinoti lizingo rūšis, kokios iš jų paplitę labiausiai, kurios kainuoja daugiausiai ir t.t.

„NORD/LB Lietuva“ banko internetiniame puslapyje pateikiama informacija apie įvairius kreditus fiziniams bei juridiniams asmenims.

Rašant šį darbą, pasinaudojau banko puslapyje pateikta informacija apie prievolių įvykdymo užtikrinimą, t.y. kokias garantijas reikia suteikti bankui, gaunant paskolą.

E. Bubnio kny…goje „Įmonės finansų valdymas“ pateikiama įvairesnė informacija apie kai kurias kredito rūšis, pvz.: paprastųjų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu, diskontuotų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu ir kt.

L. Juozaitienės knygoje „Įmonės finansai. Analizė ir valdymas“ radau šiai temai labai aktualios medžiagos. Darbe rėmiausi šios autorės kredito funkcijų apibrėžimu bei informacija apie kai kurias bankinio kredito formas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas šiame darbe buvo naudojamas, norint tiksliai apibrėžti kredito ir paskolos sąvokas. 2. ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ KREDITINIAI SANTYKIAI SU BANKAIS

2.1 Bendra kreditavimo ir kreditinių santykių samprata

Kreditinių santykių prielaidos susiformavo dar pirmykštėje bendruomenėje jos nariams persiskirstant pagal turtinius požymius.

Piniginių santykių bei vertės plėtra sudarė galimybę plėtotis ir kreditiniams santykiams.

Kreditas (lot. k. – creditum reiškia paskolą, skolą) reiškia komercinį pasitikėjimą ir prekių arba pinigų skolinimą už palūkanas.

Veikiant kreditiniams santykiams, aktyviai perskirstomos šalies laisvos finansinės lėšos, siekiant kuo racionaliau panaudoti skolintas lėšas, o tai jos ekonomikai labai naudinga. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų savanoriškas paskirstymas bei perskirstymas sudaro galimybę lanksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti krašto piniginius išteklius. Priešingu atveju reikėtų gaišti laiką būtinam nuosavų lėšų kaupimui, todėl labai sulėtėtų lėšų bei kapitalo apyvarta. Kad galėtų kreditą ir palūkanas grąžinti laiku, jo naudotojas skolintus išteklius turi vartoti labai efektyviai, t.y. gauti didesnę vertę už pradinę paskolintą vertę.

Atskirų ūkio subjektų kapitalo apyvartos greitis yra nevienodas. Tai viena priežasčių, kodėl vieni subjektai laikinai sukaupia laisvas pinigines lėšas, o kitiems jų trūksta. Tada vienoje pusėje yra kredito būtinumas bei ekonominis tikslingumas skolintis pinigus, o kitoje – galimybė ir suinteresuotumas teikti kreditą. Praktikoje fizinių ir juridinių asmenų kreditavimas yra paplitęs, nes vieniems asmenims tai gali padėti išspręsti laikino poreikio vienkartinėms išlaidoms problemą ir iš efektyvaus lėšų manevro gauti finansinės naudos, o lėšų savininkai taip pat gali tikėtis sau naudos.

Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: kreditorius (paskolos davėjas, skolintojas) ir skolininkas (paskolos ėmėjas), ir kiekvienas jų turi savus ekonominius interesus. Skolintojas pateikia skolininkui kreditinio sandorio objektą – kreditą, nustatydamas jo grąžinimo terminą ir paslaugos apmokėjimo sąlygas, vadinasi, likdamas sandorio objekto savininku. Praktika rodo, kad beveik kiekviename kreditiniame sandoryje egzistuoja kreditinės rizikos elementas, t.y. pačios paskolos negrąžinimas, procentų neapmokėjimas, paskolos ir procentų grąžinimo terminų pažeidimas.

Vadinasi, norėdami gauti naudos, tiek kredito davėjas, tiek ėmėjas turi mokėti pagrįsti kreditinį sandorį bei įvertinti kreditinės operacijos efektyvumą. [1, p. 130]

Paskolos (skola yra paskolos sinonimas) sąvokos taikymas labiau susijęs su ūkine komercine veikla, tiksliau apibrėžtas ir struktūrizuotas.

Skolos terminas taikytinas tarp fizinių asmenų, gali būti plačiau taikomas ir ne tik kaip piniginė skola, mažiau apibrėžtas ir rečiau taikomas tarp profesionalų verslo srityje.Tačiau tai daugiau susitarimo ir tradicijos nei dalykinio bendravimo pasekmė. Skola gali būti pakeista paskolos prievole

(CK 6.880 straipsnis).

Paskola ir kreditas yra gana artimos sąvokos. (CK, P. 327-329)

paskolą gali suteikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys ir iki 2000 Lt.

nereikalaujama rašytinės formos. Kreditą gali suteikti tik bankas ar kita kreditinė įstaiga ir tik rašytine sutarties forma (CK, 6.881 ir 6.882 str.)

Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacini ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais.

Kredito būtinumą lemia [8, P. 141-142]:

➢ prekinė gamyba ir su ja susiję mainai;

➢ pinigai kaip mokėjimo priemonė.

Kredito būtinumą lemia prekių ir paslaugų gamyba, jų cirkuliacija, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų, kaip mokėjimo priemonės, veikimas.

Kredito būtinumas susijęs su tuo, kad gamybos ir cirkuliacijos procesų įvairios fazės įvairiose ūkio šakose ir įmonėse nesutampa. Įmonės turto apyvarta vyksta trimis stadijomis: pinigine, gamybine … ir prekine. Už pinigus perkame žaliavas, gaminame produktą ir pardavę jį kaip prekę vėl gauname pinigus.

Paprastai turto apyvarta vyksta nenutrūkstamai — viena stadija keičia kitą. Be to, turto apyvarta būna skirtinga įvairiose įmonėse, o tuo labiau skirtingose ūkio sakose. Kita priežastis, kuri lemia kredito funkcionavimą, yra įmonių gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamas tuo metu, kai gamybos ciklas neužbaigtas. Kol dar nepagaminta produkcija, kol produkcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujinti gamybos proceso. Čia kreditas būtinas nenutrūkstamam gamybos ir cirkuliacijos procesui užtikrinti.

Kredito būtinumą lemia ir tai, kad nesutampa ilgalaikio turto apyvarta. Turtui atkurti amortizaciniai atskaitymai kaupiami per visą turto naudojimo laiką, o išleidžiami netolygiai — vienu metu. Dėl to vienu metu atsiranda laikinai laisvų pinigų, o kitu metu — jų trūksta.

Laikinai laisvų pinigų įmonės turi realizavę produkciją, taip pat ir dėl to, kad darbo užmokestis išmokamas ne kiekvieną dieną, o vieną kartą per mėnesį. Įmonės taip pat laikinai naudojasi pinigais, kurie turi būti sumokėti į iždą, socialinio draudimo fondus ir pan.

Dėl išvardytų priežasčių vienų įmonių sąskaitose atsiranda laikinai nenaudojamų pinigų, o kitoms įmonėms tuo pat metu jų pritrūksta veiklai tęsti. Atsiranda būtinybė laikinai laisvus pinigus perskirstyti kredito pagalba. Kreditavimui naudojami ne tik laikinai laisvi pinigai, bet ir visos santaupos bei kiti piniginiai ištekliai. Būtent kredito pagalba vyksta laikinai laisvų pinigų perskirstymas visuomenėje.

1 pav. Kredito veikimas [8, p. 142] 2.2.

Pagrindinės bankinio kredito formos

Bankinio kredito pagrindinės formos yra tokios [1, p. 197] [2, p.132-

139] [5, p. 185-186] [4, p. 100-105]:

• skubus kreditas (suteikiamas skolininkui laikotarpio pradžioje, palūkanos jam skaičiuojamos nuo visos sumos, o pagrindinė kredito suma padengiama periodiniais įnašais arba vienkartiniu mokėjimu laikotarpio pabaigoje);

• kreditinė linija – tai banko įsipareigojimas suteikti sutartyje numatytą pinigų sumą pagal skolininko reikalavimą, skolinimo laikotarpis dažniausiai iki vienerių metų arba projektui įgyvendinti laikotarpiui. Kreditinė linija atveria klientui palankiausias skolinimosi galimybes. Klientas gauna galimybę naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis. Palūkanos mokamos tik už panaudotą kreditinės linijos dalį;

• overdraftas – tai neterminuotas kreditas, kurį įmonė gali gauti pagal pirmąjį pareikalavimą už palūkanas, priklausančias nuo sutarties sąlygų.Tai banko mokama pinigų suma, viršijanti aptarnaujamos įmonės einamosios sąskaitos likutį. Paprastai nustatoma riba arba limitas, kurios klientas negali viršyti. Todėl overdraftas iš tiesų nėra paskola, o finansinė priemonė įmonės laikinam nemokumui kompensuoti.

Už šią neatidėliotiną paslaugą bankas ima padidintus procentus.

Padidintos palūkanos skaičiuojamos ir mokamos už kiekvieną įsiskolinimo dieną. Esant ilgesniam piniginių lėšų stygiui tikslinga įsiforminti įprastą kreditą su normalia palūkanų norma. Kreditinės linijos ir overdraftai gali turėti revolverinio kredito pobūdį;

• forfeitingas. Jis padeda pagreitinti eksportuotojo lėšų apyvartumą, o balanse sumažėja debitorinių Įsiskolinimų suma. Užsienio prekyboje forfeitingas dažniausiai taikomas parduodant stambų objektą, kaip antai: įmonę, laivą, lėktuvą, įrenginių komplektą, stambią prekių partiją ir pan. Kai eksportuotojas negali atidėti apmokėjimo, o importuotojas nori įsigyti prekę dabar, o apmokėti už ją negali nei savo lėšomis, nei banko kreditu, tai šis prieštaravimas išsprendžiamas taikant forfeitingą.

Forfeitingas yra nepadengtų įsiskolinimų (įsipareigojimų) pirkimas ir pardavimas. Šiuo atveju dažniausiai parduodamas vekselis arba bet koks kitas skolos dokumentas su užrašu I.O.Y. – „aš Jums skolingas”. Pirkėjas išrašo komplektą vekselių (vekselių portfelį) sumai, kuri lygi prekės vertei ir procentiniams pinigams už kreditą, kurį tokia forma sutinka teikti pardavėjas (tiekėjas) pirkėjui. Tokiu atveju pardavėjas vietoj apmokėjimo dabar už pristatytas prekes gauna ne pinigus, o įsipareigojimą sumokėti tam tikrą sumą nurodytu laiku – vekselį ar jų komplektą.

Pardavėjas, gavęs vekselių portfelį, parduoda jį bankui arba specialiai forfeitingo kompanijai be teisės jį pirkti ir gauna pirmuosius grynuosius pinigus sandorio pradžioje. Tuo tarpu bankas, įsigydamas skolinį pasižadėjimą, prisiima įsipareigojimą apmokėti vekselį.

• lizingas – tai ypatinga verslininkystės forma nukreipta investuoti laisvas ar pritrauktas lėšas, kada lizingo davėjas pagal sutartį nuperka įrangą ir ją išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį.

Lizingo davėjas gali pirkti už savas arba kredito lėšas, ši bendradarbiavimo forma nereikalauja stambių užsienio valiutos sumų, kai norima pertvarkyti gamybą pagal naujausią šiuolaikinę technologiją, techniką ir tada galime pagaminti produkciją, kuri atitiktų aukščiausius tarptautinės rinkos reikalavimus. Mūsų produkcija bus konkurentabili rinkoje, nes pagaminta naujausia įranga.

Visas išlaidas padengia ir sumoka lizingo kompanija, o atsiskaitoma su ja iš lėšų gautų už eksportuojamą produkciją, pagamintą lizingo… būdu išnuomotais įrengimais. Suprantam, kad lizingo sutartis gali būti pratęsta arba įrengimai grąžinami lizingo davėjui. Lizinge vienas turi nuosavybę (lizingo davėjas), kitas valdo (lizingo gavėjas). Pagal laiką lizingas gali būti trumpalaikis (nuo 1d. iki Įmetu) ir vadinamas rentingu. Vidutinės trukmės lizingas (nuo 1 iki 3metų) Europoje vadinamas chairingu arba hiringu. Ilgalaikės trukmės (virš 3metų ir daugiau) jau vadinamas lizingu.

Lizingo objektai -judamas ir nejudamas turtas, išskyrus turtą, kuris apyvartoje yra draudžiamas. Lizingo subjektai yra lizinginės firmos, kompanijos, bankai, juridiniai asmenys vykdantys lizinginės operacijas ir net pilietis verslininkas išstojantis personalinės įmonės vardu. Lizinginės kompanijos yra kaip komercinės organizacijos, turinčios licencijas. Lizingo procedūra susideda iš tokių operacijų: 1.

Gamybos įmonė kreipiasi į lizingo kompaniją dalyvauti sandėryje; 2. Išsirenka turtą; 3. Lizingo kompanija patikrina įrengimų ar turto kainos atitikimą rinkos kainų lygiui; 4; Perka lizingo gavėjui turtą pas tiekėją arba gamintoją pagal pirkimo-pardavimo kontraktą; 5.Perduoda arba nuomoja nupirktą turtą lizingo gavėjui pagal kontraktą. Lizingo veikloje netiesiogiai dalyvauja komerciniai ir investiciniai bankai, kredituojantys lizingo davėją, gali išstoti garantu draudimo kompanijos arba kiti tarpininkai bei brokeriai.

Lizingas gali būti siauros specializacijos (vienai prekei), pavyzdžiui, automobilių. Gali būti universalios lizinginės kompanijos ir dukterinės firmos arba lizingo firmos prie bankų.

Lizingo rūšys yra gana įvairios: grynas, pilnas, dalinis, skubus, atnaujinamasis, generalinis, tiesioginis, netiesioginis, grupinis arba akcinis ir pan.

Grynasis lizingas yra tada, kai visas aptarnavimo išlaidas prisiima lizingo gavėjas pervesdamas davėjui numatytus kontrakte mokėjimus.

Labiausiai paplitę yra grynieji lizingai.

Pilnas arba vadinamasis „šlapias” lizingas yra toks, kai lizingo davėjas prisiima visas aptarnavimo išlaidas arba jas dengia įrengimų gamintojai. Jis yra brangesnis.

Dalinis lizingas yra, kai paslaugos arba turtas yra daliniai. Pagal finansavimą lizingas skirstomas į skubų, revolverinį, generalinį lizingą.

Skubus lizingas – tai praktiškai vienkartinė nuoma, o atnaujinamasis –

revolverinis lizingas bus, kai įrengimai tiekiami periodais, dalį jų gali keisti naujais įrengimais ar jų dalimis.

Generaliniame lizinge yra galimybė papildyti komplektus pageidaujamais įrengimais, sudarant tokių įrengimų sąrašą be papildomų atskirų kontraktų.

Čia lizinginė kompanija arba gamintojas kooperuojasi su partneriu. Patogu, kai skubiai reikia pakeisti dalį įrengimų.

Pagal lizingo subjektų arba dalyvių sudėti lizingas gali būti tiesioginis, šalutinis, dalomasis, grįžtamasis.

Tiesioginiame lizinge turto savininkas tiesiogiai savarankiškai nuomoja objektus. Tai dvišaliai kontraktai, kurie sudaro 5-7% viso lizingo.

Čia lizinginė kompanija nedalyvauja.

Netiesioginis lizingas, tai praktiškai klasikinis lizingas per tarpininkus (lizingo kompaniją).

Dalomasis (daugiašalis) lizingas yra toks, kuriame dalyvauja daugelis šalių arba partnerių. Kai nuomojama stambūs, sudėtingi objektai kaip aviatechnika, geležinkelių gamyklos. Jame dalyvauja grupinis arba akcinis kapitalas, su savo draudimo pulais. Lėšos pritraukiamos išleidžiant akcijas, kurios gali būti platinamos tarp lizingo davėjų, kurie finansuoja sandorį. Be to, čia dažnai dalyvauja bankai ar kiti investuotojai finansuodami 60-80% sandorio.

Grįžtamasis arba grąžinamasis lizingas taikomas ilgalaikiam lizingui:

žemei, pastatams, įrengimams. Pirkėju gali būti bankai, draudimo kompanijos, investiciniai fondai arba firma, kuri vykdo … lizingines operacijas. Taip gali būti vykdoma nauja statyba, refinansuojama su mažiausiomis sąnaudomis. Reinvestuotos lėšos, kaip taisyklė, yra neapmokestinamos.

Pagal atsipirkimą lizingas skirstomas į pilnai atsiperkantį ir nepilnai atsiperkantį. Pilnai atsiperkančiame lizinge įrengimai arba turtas pilnai atsiperka- išmokama už turtą visa suma. Nepilnai atsiperkančiame lizinge padengiama tik dalinė amortizacija.

Be to, lizingas gali būti finansinis ir operatyvinis. Finansinis lizingas yra panašus į tiesiogini, tik čia dalyvauja trys šalys: lizingo davėjas, gamintojas ir gavėjas. Tai praktiškai išperkamoji nuoma. Per nuomos periodą sumokami numatyti mokesčiai lizingo davėjui. Finansinio lizingo negalima nutraukti per pagrindinį lizingo laiką. Dažniausiai čia nuomojama beveik visam įrengimų tarnavimo laikui. Po šio laikotarpio lizingo gavėjas gali nupirkti turtą pagal likutinę rinkos vertę, sudaryti naują kontraktą, sudaryti lengvatinį kontraktą arba grąžinti objektą. Lizingo gavėjas prieš termino pabaigą, likus 6 mėnesiams privalo pranešti kaip bus pasirinkta. Lizingas gali būti opcioninis, kai įrašoma išankstinis susitarimas dėl turto likimo.

Pastaruoju metu paplito operatyvinis (servisinis) lizingas, kuriame išlaidos nepadengiamos per vieną kontrakto laikotarpį. Čia sudaromas kontraktas dažniausiai 2-5metams, o mokesčiai aukštesni negu finansiniame lizinge. Tokiame lizinge nėra turto atsipirkimo garantijos, o lizingo davėjas rizikuoja. Lizingo davėjas turi jausti atsakomybę ir sudaryti kontraktą taip, kad gavėjas po pirmo kontrakto grąžintų nesugadintą turtą.

Dažniausiai lizingo gavėjas pratęsia kontraktą antram laikotarpiui, bet geresnėmis sąlygomis. Gali būti turtas nupirktas (opcionas pirkimui).

Pagal rinką lizingas gali būti vidinis ir tarptautinis. Vidinis lizingas yra vienos šalies viduje, o tarptautinis, kai lizingo operacijos vykdomos su užsienio partneriais arba bendromis įmonėmis. Be to, lizingas gali būti lengvatinis ir be lengvatų.

• faktoringas ir sąskaitų diskontavimas. Banko finansavimas ir finansavimas vekseliais naudojami siekiant patenkinti įmonės poreikius tuomet, kai jai suteikiamas kreditas ir sukuriamas debitorinis įsiskolinimas įrangai įsigyti bei tam tikram atsargų lygiui išlaikyti. Jeigu įmonė gali sumažinti vidutinę debitorinių įsiskolinimų padengimo trukmę, ji gali sumažinti ir reikiamo finansavimo dydį. Tačiau yra ir kitų būdų gauti pinigus už parduotas prekes kartu suteikiant kreditą pirkėjams.

Įmonė gali perleisti debitorinius įsipareigojimus. Faktoringas nėra vienkartinė paslauga. Paprastai finansinis tarpininkas, kuriuo gali būti asmuo arba faktoringo namai, įsigyja įmonės debitorinius įsiskolinimus ir sumoka įmonei pardavėjai iki 80% sąskaitų vertės avansu. Likusią sąskaitų vertės dalį faktoringo kompanija sumoka įmonei pardavėjai, kai gauna iš pirkėjų pinigus ir išskaičiuoja mokestį pagal banko sumos perviršio normą.

Klientas nėra įpareigotas pasinaudoti visu teikiamu finansavimu. Be to, faktoringo paslaugų teikėjas, įvertindamas tiek esamų, tiek potencialių įmonės klientų kreditinį pajėgumą, gali suteikti netgi iki 100% garantiją.

Jam mokamas nuo 0,5 iki 2,5% apyvartos dydžio mokestis, atsižvelgiant į verslo sandorių rūšį. Faktoringas taip pat tampa populiarus tarp užsienio rinkoje dalyvaujančių firmų, ypač Europoje. Kaip minėta, pateiktį duomenys rodo, kad faktoringas mažoms įmonėms gali būti patrauklus kaip veiksmingas finansavimo šaltinis ir kaip kreditų valdymo priemonė.

Faktoringas ypač stiprus tose pramonės šakose, kur tiekiamos prekės ir paslaugos nėra techniškai sudėtingos ir dėl to nėra priežasčių ginčams.

Nenu…ostabu, kad faktoringas tapo populiarus, tiekiant žaliavas ir sudėtines dalis pramonei bei parduodant vartotojiškas prekes didmeninės ir mažmeninės prekybos firmoms.

Faktoringo privalumai:

• Įmonei nereikia įkeisti turto, išvengiama papildomų kaštų ir laiko sąnaudų susijusių su jo įkeitimu, įkeičiamo turto vertinimu ir draudimu.

• Paprastesnė finansavimo suteikimo tvarka nei gaunant kreditą. Lėšų iš banko gali gauti net ir tos įmonės, kurios tik pradeda verslą.

• Pagal faktoringo sutartį įmonės balanse nėra įsipareigojimo bankui.

Faktoringo paslauga leidžia greitai ir paprastai didinti įmonei suteikiamo finansavimo limitus pagal esamą ar būsimą poreikį.

• Įmonė gali kredituoti savo pirkėją, neužšaldydama nuosavų lėšų.

• Įmonė gauna pinigus už parduotas prekes ir paslaugas iškart po to, kai jas pristato ar suteikia, o ne tik tada, kai pirkėjas jas realizuoja ar jomis pasinaudoja, todėl gali optimaliau planuoti apyvartinių lėšų srautus.

• Turėdami pakankamai apyvartinių lėšų, įmonė gali laiku sumokėti už perkamas žaliavas, nereikia derėtis dėl mokėjimo atidėjimo, be to galima pasinaudoti tiekėjų taikomomis išankstinio apmokėjimo nuolaidomis.

• Bus išlaikyti geri santykiai su klientais ir partneriais, kurie kartais pašlyja dėl to, kad pastarieji vėluoja apmokėti sąskaitas.

• Pagerėja pirkėjų atsiskaitymo drausmingumas, kadangi reikalavimo teisė priklauso nebe pardavėjui, o bankui.

• Perleidus pirkėjų skolas bankui, sumažėja skolų administravimo sąnaudos, reikia mažiau laiko mokėjimų problemoms spręsti.

• Naudojantis faktoringo paslauga pagerėja įmonės likvidumas (t.y. jos sugebėjimas laiku įvykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus kreditoriams).

Faktoringo mechanizmas.

Įmonei, t.y. pardavėjui susitarus su banku dėl paslaugos teikimo, visos operacijos vyksta pagal tokią schemą:

[pic]

5 pav. Faktoringo mechanizmas

1. Pardavėjas parduoda prekes pirkėjui pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Pardavėjas bankui perleidžia piniginį reikalavimą pagal pirkėjui išrašytą sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad reikalavimas perleidžiamas bankui.

3. Bankas sumoka pardavėjui faktoringo išmoką (iki 90 proc. sąskaitos-

faktūros sumos), likusi sąskaitos faktūros suma rezervuojama.

4. Suėjus atidėto mokėjimo terminui, pirkėjas sumoka bankui sąskaitoje-

faktūroje nurodytą sumą.

5. Bankas perveda pardavėjui rezervuotą sąskaitos-faktūros sumos likutį.

Sąskaitų diskontavimas panašus į faktoringą, tik faktoringas yra daugkartinis susitarimas. Kartais didelės kompanijos tam tikru metu parduoda dalį ar visus savo debitorinius įsipareigojimus. Šiame procese įmonė gauna pinigus iš anksto, tačiau ji išlieka atsakinga už mokėjimų surinkimą pagal sąskaitas. Todėl mokesčiai už tokį finansavimą mažesni nei už visas faktoringo paslaugas, Klientai taip pat gali pasinaudoti išankstine apsisaugojimo schema, kurią teikia faktoringo paslauga, ja siekiama įsitikinti kai kurių savo klientų kreditiniu pajėgumu.

Nors naudojimasis tiek sąskaitų diskontavimu, tiek faktoringu pastaraisiais metais gerokai išaugo ir gali būti labai patrauklus firmoms, ypač mažoms, finansavimo lankstumui bei tiriant kreditus šios priemonės gali stabdyti bendrą galimybę didinti kredito perviršio finansavimą, kadangi bankas, negalėdamas prisiimti atsakomybės už kintančius debitorinius įsiskolinimus, praranda tolesnį bendradarbiavimą su įmone.

• banko akceptas – tai atskira kredito rūšis, kai bankas pagal sudarytą sutartį atstovauja savo klientui ( įmonei ir per visą šį laikotarpį akceptuoja kliento vardu išrašytus pervedamuosius vekselius;

• hipotekos kr…editas suteikiamas užstačius nekilnojamąjį turtą.

Hipotekoje – nekilnojamasis turtas lieka faktiškai skolininko valdomas

• antrinė paskola. Tai toks susitarimas, kai bankas išduoda paskolą klientui, o kita šalis padeda depozitą į banką kaip garantiją;

• lygiagrečios paskolos. Vienas bankas, priklausantis bankų grupei išduoda paskolą. Kitas tos pačios grupės bankas iš kliento, kuriam išduoda paskolą, ar kitos šalies, priima depozitą kaip paskolos garantiją;

• garantijos. Bankas teikia garantijas trečiajai šaliai, kad jis įvykdys savo kliento įsipareigojimus, jeigu klientas negalės to padaryti. Galimos šios pagrindinės garantinės priemonės:

tenderio obligacijos – bankas garantuoja tenderio sąlygų vykdymą,

sutarties vykdymo obligacijos – bankas garantuoja kitos (nebūtinai kredito) sutarties sąlygų vykdymą,

išankstinio apmokėjimo garantija – bankas garantuoja, kad pirkėjas susigrąžins iš anksto įmokėtus pinigus, jeigu tiekėjas nepristatys prekių;

• vekselių diskontavimas. Banko pirkti vekseliai diskontuojami. Klientas už juos gauna pinigus iš karto (atėmus mokestį už palūkanas), bankas gauna pinigus, atėjus vekselio apmokėjimo terminui;

• paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti. Bankai teikia ir gyvenamųjų namų statybos, ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolas.

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolos apima žemės plėtotės ir statybos paskolas [ 6, p.334,335,338];

• paprastųjų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu. Nepaisant to, kad palūkanos priskaičiuojamos metų pabaigoje, bankas gali reikalauti iš skolininko atidaryti beprocentinę einamąją sąskaitą ir laikyti joje nustatytą paskolos sumos procentą tol, kol visa paskola bus nepadengta;

• diskontuotų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu. Esant diskontuotų palūkanų paskolai su kompensaciniu balansu, skolintojas palūkanas gauna iš anksto. Papildomai bankas dar reikalauja kompensacinio balanso [6, p.337];

● mokamosios kortelės, kurios yra atsiskaitymo negrynais pinigais instrumentas ir galimybė gauti kreditą. Kortelės įsitvirtino mažmeninėje prekyboje. Dalyvavimas pasaulinėje kortelių sistemoje leidžia įsisavinti naujausias bankų technologijas, naudoti didelę infrastruktūrą. Prisijungti prie tarptautinių mokėjimo sistemų nėra paprasta: didelės pradinės išlaidos, privaloma laikytis reikalavimų, nustatytų kredito kortelių asociacijos. 2.3.

Kredito funkcijos

Kredito funkcijos [2, P.138] [8, p 142-143]:

• perskirstomoji;

• trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo;

• kapitalo koncentracijos pagreitinimo;

• prekių apyvartos aptarnavimo;

• kontrolinė.

Rinkos ekonomikos sąlygomis skolinto kapitalo rinka pasireiškia laikinai laisvų finansinių išteklių perdavimu iš vienų ūkio veiklos sričių į kitas, iš dalies užtikrinančias geresnį veiklos rezultatą. Atsižvelgiant į diferencijuotą jo pobūdį tam tikrose ūkio šakose arba regionuose, kreditas pasireiškia kaip stichinis makroekonomikos reguliatorius. Tam tikromis ekonomikos sąlygomis vienas svarbiausių kredito sistemos valstybinio reguliavimo uždavinių — racionalus ekonominių prioritetų nustatymas ir kreditinių išteklių pritraukimo skatinimas į tas šakas arba regionus, kurių pagreitinta plėtra objektyviai būtina nacionalinių interesų, o ne konkrečių ūkio subjektų siekiamos naudos požiūriu.

Trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo funkcija išplaukia iš kredito esmės. Laikinas atotrūkis tarp ūkio subjektų pinigų gavimo ir išleidimo sudaro ne tik jų perteklių, bet ir trūkumą. Todėl dažnai trumpalaikio turto trūkumui finansuoti (padengti) naudojamas kreditas, kuris pagreitina trumpalaikio turto apyvartumą, kartu padidindamas ir jo naudojimo efektyvumą.

Kapitalo koncentracijos procesas — būtina sąlyga stabiliai ekonomikos plėtrai ir yra kiekvieno ūkio subjekto prioritetinis tikslas. Skolinti šaltiniai suteikia gali-mybę išplėsti gamybos apimtis ir gauti papildomo pelno. Skolinto kapitalo pritraukimas investicijoms finansuoti gali padidinti nuosavo kapitalo pelningumą, todėl dažnai jam teikiama pirmenybė, palyginti su nuosavu kapitalu.

Realizuodamas prekių apyvartos aptarnavimo funkciją, kreditas aktyviai įtakoja ne tik prekių, bet ir pinigų apyvartos pagreitinimą, išlaisvindamas grynuosius pinigus. Naudojant vekselius, čekius, kreditines korteles kreditas pakeičia atsiskaitymus grynaisiais pinigais į atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, t.y. supaprastina ir pagreitina ekonominių santykių mechanizmą vidaus ir tarptautinėse rinkose. Vieną svarbiausių vaidmenų, įgyvendinant šią funkciją, atlieka komercinis kreditas, kaip būtinas tinkamų prekinių mainų elementas.

Kontrolinė funkcija pasireiškia teikiant ir naudojant kreditus.

Kontroliuoja kredito įstaigos arba verslo subjektai, suteikiantys komercinį kreditą. Kontroliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė ir veiklos efektyvumas, gyventojų pajamos, įkeisto turto būklės pasikeitimai ir pan.

Kontrolinė funkcija padeda užtikrinti kredito grąžinimą laiku. 2.4.

Kredito grąžinimo tvarka

Kredito grąžinimo tvarka – tai pagrindinės kredito sumos grąžinimo būdas

Galimi trys kredito grąžinimo būdai [2, P.140-142]:

vienkartinė įmoka. Skolininkas sutartu laiku grąžina visą pagrindinę skolą, taip pat periodiškai arba laikotarpio pabaigoje moka procentus. Visas kreditas, pasibaigus jo galiojimo terminui, turi būti grąžintas vienkartine įmoka (2 pav.);

periodiniai įnašai („oro balionas“).Pagrindinė paskolos suma išmokama per visą kredito galiojimo laikotarpį, nors, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, dar lieka didelė grąžintino kredito dalis, kuri padengiama laikotarpio pabaigoje (3 pav.);

amortizacinis (periodinės įmokos lygiomis dalimis);

paskolos grąžinimas gali būti susietas su kredituojamu projektu arba pačiu verslo ciklu. Tada paskolos grąžinimo grafike būna pertrauka („komisijos metu“), ypač pirmaisiais kredito naudojimo metais. Reguliarūs įnašai pagrindinei paskolos sumai padengti pradedami mokėti tiktai tada, kai pagal finansuojamą projektą bus pradėtas gauti pelnas;

paskolos grąžinimas kai dalis nesumokėtų palūkanų pridedama prie grąžinamos vienkartinės paskolos sumos;

įnašai pagrindinei paskolai padengti mokami nereguliariai ir nevienodų sumų.

Kokį paskolos grąžinimo būdą pasirinkti nuspendžia skolininkas, kadangi bankams iš esmės nesvarbu, kaip bus grąžinama skolą – periodiniais įnašais ar vienkartine įmoka. Verslo įmonė turi įvertinti savo galimybes ir nustatyti savo įsipareigojimus, kad kredito grąžinimo tvarka būtų susijusi su pajamomis, gaunamomis iš finansinio projekto ar planuojamos veiklos.

Vienkartinė įmoka turi būti sukaupta sutartyje numatytam laikotarpiui, tam tikrai datai arba susieta su kokiu nors įvykių, pavyzdžiui, pasiekus projektinį pajėgumą, realizavus produkcijos už tam tikrą sumą ir t.t..

[pic]

2 pav. Kredito grąžinimas vienkartine įmoka [2, P.140]

Pirmuoju paskolos grąžinimo būdu reikia sudaryti vadinamąjį padengimo fondą (sinking fund).

Paskolos grąžinimas periodinėmis įmokomis yra tarpinis vienkartiniam ir amortizaciniam būdui, kai viena paskolos dalis grąžinama (su palūkanomis) dalimis, o likusi nukeliama paskolos grąžinimo pabaigai.

[pic]

3 pav. Kredito grąžinimas periodinėmis įmokomis [2. P.140]

Paskolos amortizacija yra paskolos grąžinimas (padengimas) dažniausiai lygiomis dalimis per visą paskolos išdavimo laikotarpį. Grąžinant kreditą amortizaciniu būdu, pagrindinė paskolos dalis laipsniškai grąžinama per visą kredito galiojimo terminą. Mokėjimai atliekami reguliariai, lygiomis dalimis (dažniausiai kas mėnesį, ketvirtį arba pusmetį) ir juos sudaro tam tikra paskolos dalis bei palūkanos. Kartu su paskutine įmoka padengiama visa kredito suma. Šis būdas naudojamas grąžinant hipotekinį kreditą.

Kiekviena paskolos grąžinimo dalis kartu su palūkanomis yra metinis (ketvertinis ar mėnesinis) anuitetas PMT. Suėjus paskolos grąžinimo terminui pagrindinės paskolos balansas lygus nuliui (t.y. paskola ir jos padengimo (grąžinimo) suma yra lygios). [3, P. 271] 2.5.

Paskolos išdavimo, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo kontrolė

Praktika rodo, kad beveik kiekviename kreditiniame sandoryje egzistuoja kreditinės rizikos elementas, t.y. pačios paskolos negrąžinamumas, procentų nemokėjimas, paskolos ir procentų grąžinimo terminų pažeidimas. Prašant ir išduodant paskolas atliekamos tam tikros procedūros:

1) visiškas paskolos subalansavimas (paskolos padengimo planas);

2) paskolos vertes nustatymas bet kuriuo jos egzistavimo momentu (atsižvelgiama į visas ateities pajamas, riziką, infliacijos tempus);

3) kreditoriaus finansinės operacijos, suteikiant paskolą, efektyvumo nustatymas ir įvertinimas.

Norėdami gauti naudos, tiek kredito davėjas, tiek ėmėjas turi mokėti pagrįsti kreditinį sandorį bei įvertinti kreditinės operacijos efektyvumą.

Todėl labai svarbu žinoti, kokie paskolos suteikimo nuoseklumas ir principai, kaip vyks prognozė prieš pasirašant paskolos sutartį, kokią ir kaip vyks paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo kontrolė.

1. PRAŠYMO PASKOLAI SUTEIKTI NAGRINĖJIMAS

2. KLIENTO MOKUMO ĮVERTINIMAS

3. PASKOLOS SUTARTIES ĮFORMINIMAS

4. PASKOLOS SUTEIKIMAS

5. PASKOLOS SANDORIO VYKDYMO PRIEŽIŪRA

4 pav. Paskolos suteikimo etapai

Kreipiantis paskolos prie prašymo paraiškos būtinas visas dokumentų paketas, kuris įvairiuose bankuose beveik vienodas, gali skirtis jų formos ir turinys (pagal SEB Vilniaus banko, „Hansabanko“, banko “Snoro” ir kitų reikalavimus):

įmonės statusą patvirtinantys dokumentai: įmonės steigimo sutartis, registracijos pažymėjimas, įstatai, valdybos darbo reglamentas arba kiti dokumentai, patvirtinantys valdymo organų ir vadovų kompetenciją;

licenzija įstatuose numatytai veiklai (jei tai nustatyta Lietuvos

Respublikos įstatymuose);

investicinis projektas ar verslo planas (jei kreipiamasi dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio investicinio projekto finansavimo);

finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno – nuostolio ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos) už paskutiniuosius trejus metus (pageidautina su nepriklausomų auditorių išvadomis);

įmonės kreditorių ir debitorių sąrašai su įsiskolinimo laikotarpiais;

įmonės valdymo organo (visuotinio akcininkų susirinkimo, direktorių tarybos, etc.), turinčio teisę spręsti paskolos gavimo klausimus sprendimas dėl paskolos ėmimo, įmonės turto įkeitimo ir įgaliotų asmenų paskyrimo;

įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentai: susirinkimo, kuriame buvo nutarta gauti kreditą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo išrašas;

susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašas, nedalyvavusių susirinkime akcininkų įgaliojimai kitiems asmenims balsuoti, iš anksto raštu balsavusių akcininkų biuletenių kopijos;

dokumentai, įrodantys, kad akcininkams buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą susirinkimą (skelbimo spaudoje kopija, išrašas iš siunčiamos korespondencijos registro, kad pranešta registruotu laišku, arba visų akcininkų parašai protokolo (protokolo išrašo) priedas;

įmonės valdybos ar kitų valdymo organų, turinčių akcininkų susirinkimo suteiktus įgaliojimus, posėdžio, kuriame nutarta gauti kreditą banke, keisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo išrašas;

įmonės valdymo organų posėdžio, kuriame buvo paskirtas įmonės vadovas, protokolo išrašas;

įkeičiamo kilnojamojo arba nekilnojamojo turto aprašymas (įsigijimo data, vertė, buvimo vieta, paskirtis ir likutinė vertė) bei inventorinės bylos;

Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir SODROS pažymos apie sumokėtus mokesčius ir turimus įsiskolinimus.

Pateikus prašomus dokumentus, kreditorius įvertina paskolos prašančio juridinio asmens… finansinę būklę bei kitus rodiklius ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo.

Paskolos paraiška gali būti atmesta, jeigu juridinio asmens finansinė būklė neatitinka kreditoriaus keliamų reikalavimų: siūlomas užstatas yra nepakankamas, pateikta ne visa arba klaidinga informacija apie juridinį asmenį arba dėl kitų priežasčių, padidinančių paskolos riziką. Dažniausiai paraiškos atmetimas nėra galutinis kreditoriaus atsisakymas bendradarbiauti. Jeigu juridinis asmuo ištaiso nurodytas pastabas arba pašalina priežastis, lėmusias neigiamą sprendimą, paskolos paraiška gali būti nagrinėjama iš naujo.

Po potencialaus skolininko paraiškos paskolai gauti peržiūros, įmonės veiklą įtakojančių išorės ir vidaus veiksnių įvertinimo, finansinių ataskaitų bei papildomų duomenų analizės, atliktos siekiant įvertinti būsimo kliento kreditingumą ir gauti patikimus jo patikimumo įrodymus, taip pat po paskolos apdraudimo įvertinimo bei pagal šiuos duomenis paskolos priskyrimo rizikos grupei, bankas priima teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl paskolos sutarties su klientu pasirašymo.

Priskiriant įmonę tam tikrai rizikos grupei, ypač didelę reikšmę turi įmonė mokumo ir stabilumo įvertinimas. Tačiau Lietuvos sąlygomis ne visų ūkio šakų įmonėms (ypač žemės ūkio) vienodai tinka taikyti rodiklių reikšmes grupuojant įmones pagal rizikingumo lygį.. Kol kas geriau įmonės skirstyti į klases, atsižvelgiant į vidutinius šakos rodiklius. Jei įmonės veiklą apibudinantys rodikliai yra lygus vidutiniam šakos rodikliams, įmonė priskirtina II klasei, jei aukštesni – I klasei, jei žemesni – III klasei.

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį kreditavimo specialistas faktinius rodiklius lygina su paraiškose paskolai gauti prognozuotais rodikliais, naudodamas anksčiau pateiktus analizės metodus atlieka paskolos analizę ir parengia paskolos analizės ataskaitą. Kiekvieną kartą iš naujo patikrinus paskolos rizikingumą, yra atliekamas paskolų pergrupavimas.

Paskolos grupuojamos įvairias paskolų portfelio sisteminės ir objektyvios klasifikacijos būdais Paskolų klasifikavimo procedūra leidžia prognozuoti netektis iš negrąžintų paskolų, kurios gali turėti įtakos banko pelnui.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas [13]:

1. Turto įkeitimas:

• piniginiai indėliai, esantys banke tokia pačia kaip ir kredito valiuta;

• LR Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurie banko nustatyta tvarka yra apskaitomi banko Investicinės bankininkystės departamente, tokia pačia kaip ir kredito valiuta;

• gyvenamieji namai su priklausiniais bei žemės sklypais;

• butai;

• kitas nekilnojamasis turtas su žemės sklypais, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę;

• kilnojamasis turtas (įranga, įrengimai, žemės ūkio technika, automobiliai, žaliavos, atsargos, produkcija, prekės sandėlyje ir kt.)

2. Fizinio asmens arba įmonės, įstaigos ar organizacijos laidavimas;

3. Garantija:

• banko;

• įmonės, įstaigos ar organizacijos.

Išvados ir pasiūlymai

1. Šiais permainų laikais kreditiniai santykiai yra ypač aktualūs, kadangi išmokus kokybiškai pasirinkti kredito rūšį ir ją tinkamai išnaudojus realiai įmanoma gauti didžiulę naudą. Šia nauda ne tik kad galima, bet ir reikia išmokti pasinaudoti įmonėms, norint sėkmingai konkuruoti laisvoje Europos Sąjungos rinkoje. Šiuolaikinėje ekonomikoje be kreditų neįmanoma užtikrinti greitos ir efektyvios šalies ūkio raidos bei gamybinių pajėgumų vystymosi.

2. Apžvelgęs daugybę teorinės medžiagos, kreditų ir kreditinių santykių tema, galiu daryti išvadą, kad dar nėra atrastas geriausias būdas, kaip sureguliuoti kreditinius santykius, taip, kad šie veiktų nepriekaištingai. Kiekviena kredito rūšis turi tik jai būdingų privalumų, o taip pat ir trūkumų. Niekas nėra apsaugotas, nuo rizikos. Tiek kreditą teikiančioji, tiek ir imančioji pusė visada rizikuoja. Juk visada yra nenumatytų veiksnių, kurie gali sugriauti sandorį ir labai smarkiai pakenkti abejoms pusėms. Ypač rizikuoja pradedančios įmonės, kurios neturėdamos pakankamo kapitalo ima kreditus, įkeisdamos kokį nors turtą. Ir kreditorius – paskolos davėjas, ir paskolos gavėjas turi orientuotis į įmonės finansinės būklės analizės rezultatus.

3. Vis didėjantis bankų paskolų portfelis rodo bendras ūkio tendencijas ir atsigavusią šalies vidaus vartojimo rinką bei teigiamus verslo lūkesčius, siejamus su tolimesnėmis ūkio plėtros perspektyvomis. Įmonės turi išmokti naudotis kreditais, kad šie teiktų maksimalią naudą. Esant apyvartinių lėšų trukumui įmonės turėtų naudotis paskolomis ir taip išvengti gamybos sąstingio.

4. Tam tikromis ekonomikos sąlygomis vienas svarbiausių kredito sistemos valstybinio reguliavimo uždavinių — racionalus ekonominių prioritetų nustatymas ir kreditinių išteklių pritraukimo skatinimas į tas šakas arba regionus, kurių pagreitinta plėtra objektyviai būtina nacionalinių interesų, o ne konkrečių ūkio subjektų siekiamos naudos požiūriu.

5. Viešųjų pirkimų konkursai yra labai naudingi įmonėms, kadangi jos gali rinktis geriausią pasiūlymą.

. Literatūra

1. Eugenija Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė (1998). „Finansų analizė”

Mokomoji knyga. – Kaunas „Technologija” P. 130 -140

2. Juozaitienė L. Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. Šiauliai: ŠU,

2000.177 p

3. Rutkauskas A.V. Finansų ir komercijos kiekybiniai modeliai. (Vilnius:

Technika, 2000

4. Bagdonas V. Verslo kontraktų sudarymas įvertinimas ir kreditavimas. 2000

VGTU p.93-107

5. Rutkauskas A.V. „Finansų valdymas” ŠU leidykla 2002 p. 184-191

6. Bubnys E. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Technologija, 1997. 217

8. Aleknevičienė V. Finansai ir kreditas. – Vilnius: Enciklopedija, 2005

9. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas (2000 06 15)

10. Lietuvos bankas: Kredito įstaigų veikla (apžvalgos): –

(2005 11 02)

11. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas. (1994)//

12. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas. (1996)// <

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=238377&Condition2=>

13. „NORD/LB Lietuva“ bankas <

http://www.nordlb.lt/lt/corporate/credits/shortterm/> (2005 11 03)

Kredito ištekliai

Kredito gavimas

Kredito naudojimas

Kredito grąžinimas

20000

40000

60000

80000

100000

120000

metai

paskola

palūkanos

10000

20000

30000

40000

50000

60000

metai

palūkanos

paskola

Įvadas