Finansų kontrolės teisinis reglamentavimas

Įvadas

Finansų kontrolė yra neatskiriama valstybės ir savivaldybių finansinėsveiklos dalis. Finansų kontrolė – tai visų ekonominių subjektų finansinėsveiklos kontrolė, vykdoma įstatymų leidžiamosios ir vykdmosios valdžiosorganų, taip pat specialiai tam sukurtų institucijų. Finansų kontrolėsturinį sudaro organizacijų ir piliečių pareigų, valstybės ir savivaldybėsatžvilgiu, laikimosi patikrinimas, valstybės institucijoms skirtų piniginiųlėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimas, įmonės vykdomų fiansinių operacijųatsiskaitymų ir piniginių lėšų saugojimo teisėtumo patikrinimas irfinansinės disciplinos pažeidimų prevencija. Finansų kontrolės objektasvisų pirma yra piniginiai santykiai kilantys formuojant ir panaudojantfinansinius resursus gamyboje. Dėl to finansų kontrolė yra daugialygė irvisapusiška. Finansinės kontrolės objektas neapsiriboja vien tik piniginiųlėšų patikrinimu. Bendriausia prasme ji reiškia šalies materialinių ir kitųresursų panaudojimo kontrolę. Finansinė valstybės sistema apima visų rūšiųpiniginius fondus, tiek valstybsė ir savivaldybės lygio, tiek pavienių ūkiosubjektų. Finansų kontrolė įsteigta tam kad būtų apsaugoti visų finansiniųsantykių dalyvių interesai ir teisės. Bet koks pažeidimas užtraukiasankcijas ir baudas. Finansinė disciplina – tai tikslus valstybės,savivaldybių, įstaigų ir organizacijų piniginių fondų sudarymo, kaupimo irpanaudojimo, nustatytų nurodymų ir tvarkos laikymasis. Finansinėsdisciplinos reikalavimai taikomi ne tik visiems ūkio subjektams bet irvalstybinės valdžios institucijoms. Finansinė disciplina užtikrinafinansinę kontrolę. Priklausomai nuo vykdomo subjekto išskiriamos tokiosfinansų kontrolės rūšys: – valstybinė kontrolė – vidaus tvarkos kontrolė – vieša kontrolė – nepriklausoma audito kontrolė Be to dar finansų kontrolę galima suskirstyti į dvi sąveikaujančias betsavarankiškas dalis: tai valstybinė finansų kontrolė ir nevalstybinėfinansų kontrolė. Valstybinė finansų kontrolė – tai būdas realizuotivalstybės finansinę politiką, kuri sudaro sąlygas finansiniam stabilumui.Nevalstybinę finansų kontrolę sudaro vidinė ir audito kontrolė. Vidinękontrolė atlieka pati įmonė savo viduje. Audito kontrolė – tai

nepriklausoma finansinė kontrolė, kurią gali atlikti tiek fiziniai asmenys,registruoti kaip auditoriai, tiek audito firmos. Be to finansų kontrolę dargalima skirstyti pagal atlikimo laiką, pagal kontroliuojamus subjektus,pagal finansinės veiklos sritis, pagal atlikimo formą ir metodus.Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji valstybinio audito institucija,vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu jai nustatyta kompetencija,atlieka finansinį ir veiklos auditą. Valstybės kontrolė audituoja valstybėsbiudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turtovaldymą, naudojimą ir disponavimą juo, valstybinio socialinio draudimofondo biudžeto vykdymą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetovykdymą ir t.t. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinįauditą.Valstybės kontrolė turi teisę audituoti savivaldybių biudžetųvykdymą, savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo.Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra: 1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamasvalstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas; 2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinėsaukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI priimtustarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybinio audito vaidmenįbei poveikį valstybei ir visuomenei. Valstybinis auditas grindžiamas šiais principais: tarptautinių irnacionalinių audito standartų pritaikomumo, nuomonės nepriklausomumo,viešosios atsiskaitomybės, audituojamo subjekto vadovybės atsakomybės,nuoseklių apskaitos standartų taikymo, vidaus kontrolės, duomenųprieinamumo, audito metodų tobulinimo, viešųjų ir privačių interesųkonflikto vengimo. Valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą.Finansinio audito tikslas yra nustatyti, ar audituojamo subjekto finansinėsataskaitos parodo tikrą bei teisingą finansinę būklę ir ar jos sudarytosremiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais; atliktifinansinės atskaitomybės ir sandorių auditą, apimantį teisės aktų laikymosipriežiūrą. Veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjektoviešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir
rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.Finansinis ir veiklos auditas gali būti atliekamas kartu, kai finansinio irveiklos audito procedūros sutampa. Tokiu atveju auditas priskiriamas vienamar kitam tipui pagal auditui iškeltą pirminį tikslą. Finansinio auditosubjektai yra valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat įmonės, kaipagal atitinkamą įmonės rūšį reglamentuojantį įstatymą finansinio auditoneatlieka audito įmonė. Veiklos audito subjektai yra valstybės institucijosir įstaigos bei savivaldybės; visų rūšių įmonės, kuriose valstybeipriklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų; įstaigos,organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės institucija arsavivaldybė suteikė lėšų arba perdavė turto. Taip pat gali būti atliekamasValstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas. Dabar pereikime prie audito. Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigosar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvadospateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingaisatžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatusir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus,reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą,taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.Auditą atlieką atestuotas auditorius – asmuo, kuris yra išlaikęskvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turi auditoriaus pažymėjimą ir yraAuditorių rūmų narys. Asmuo dažniausiai dirba tam tikroje audito įmonėje. Audito įmonė – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į LietuvosRespublikos audito įmonių sąrašą įrašyta įmonė. Auditorių rūmai – juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius irįgyvendinantis auditorių savivaldos principus. Auditorių profesinės etikos kodeksas – Auditorių rūmų nariųsusirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinioelgesio normas, privalomas visiems auditoriams. Nacionaliniai audito standartai – Auditorių rūmų narių susirinkimopatvirtinta visuma nuostatų, taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių
audito atlikimo tvarką, kuriais privalo vadovautis auditoriai, atlikdamiauditą. Privalomas auditas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytaisatvejais. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas užsakovo iniciatyva.

Audito tikslai 1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė teisingai, pagrįstai irvisais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos irpinigų srautų rezultatus; 2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė parengta pagal LietuvosRespublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinęapskaitą bei bendruosius apskaitos principus.Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą užsieniovalstybių, kurių įgaliotų institucijų suteikta aukščiausia toje valstybėjeauditoriaus kvalifikacija, ne žemesnė negu auditorių kvalifikacija LietuvosRespublikoje, yra pripažįstama Lietuvos Respublikoje. Audito įmonės gali veikti kaip: 1) individualios (personalinės) įmonės (toliau – IĮ); 2) tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB); 3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (toliau – KŪB); 4) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB). 2. Individualių audito įmonių savininkai turi būti auditoriai. 3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB ar KŪB tikrųjų narių turi būtiauditoriai. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovoir audituojamos įmonės. Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu auditorius: 1) yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais suįmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuojufinansininku (buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Šeimos ir artimosgiminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai),vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės),pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai; 2) tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinęatskaitomybę; 3) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuodarbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; 4) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų

perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai; 5) yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jonepriklausomybei. Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybėsįgaliota institucija. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant auditorių iraudito įmonių veiklos priežiūrą: 1) tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką; 2) reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito įmonės atlikodarbą; 3) reikalauti paaiškinimų iš kiekvieno darbuotojo, dalyvavusioatliekant auditą. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigos: 1) tikrinti, ar atliekant auditą laikomasi šio įstatymo, nacionaliniųaudito standartų, Auditorių profesinės etikos kodekso; 2) nustačius profesinės veiklos ar Auditorių profesinės etikos kodeksopažeidimų, kelti auditoriui drausmės bylą. Auditorių rūmai yra ne pelno organizacija, kuri vienija visus auditoriusir įgyvendina auditorių savivaldos principus. Audituojamas subjektas – institucija, įstaiga, įmonė, organizacija, kitasjuridinis asmuo, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą. Vidaus kontrolės sistema – tai audituojamo subjekto vidaus taisyklės irprocedūros, taikomos įvertinti veiksmingą vadybą, turto apsaugą, klaidų irapgaulės galimybės išankstinį nustatymą ir prevenciją, apskaitos teisingumąbei patikimos finansinės informacijos parengimą laiku. Išorės audito įmonės gali būti samdomos kokiems nors ypatingiemstiksliniams patikrinimams, kurių vidaus audito padalinys savo jėgomisnegali atlikti. Banko vidaus audito padalinio vadovas turėtų užtikrinti, kad žinias,gautas iš išorės audito įmonės, vidaus auditas pritaikys padalinio darbe.Todėl, jei įmanoma, reiktų paskirti vieną ar du darbuotojus, kurie dirbtųkartu su išorės audito įmonės atstovu. Samdoma audito įmonė turi būti kompetentinga ir turinti reikiamospatirties numatytoms užduotims atlikti.

VIDAUS AUDITO REIKALAVIMAI

Šie reikalavimai nustato pagrindines vidaus audito tarnybos (arbavyriausiojo vidaus auditoriaus, kai įsteigta vyriausiojo vidaus auditoriauspareigybė), įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 “Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir

įmonių vidaus audito” (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789),atliekamo vidaus audito, taip pat vidaus audito organizavimo valstybėsinstitucijoje sąlygas ir kriterijus. Šie reikalavimai parengtiatsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus. išorės auditas – audito institucijos, įstaigos ir įmonės,nepriklausančios nuo audituojamos valstybės institucijos ir neatskaitingosLietuvos Respublikos Vyriausybei, atliekamas auditas; vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tikrinimo, vertinimo irstebėjimo veikla, kurios pagrindinis tikslas – vertinti ir skatinti gerintivalstybės institucijos rizikos veiksnių valdymą, vidaus kontrolę irpriežiūrą, taip pat prireikus konsultuoti valstybės instituciją, kaipgeriau jai pasiekti nustatytuosius tikslus; vidaus auditorius – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybėsinstitucijos vidaus audito tarnyboje arba einantis valstybės institucijojevyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, kai valstybės institucijojeįsteigta tik vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė; vidaus kontrolė – valstybės institucijos valdymo sistemos dalis,apimanti valstybės institucijos planus, jos vadovų įdiegtas procedūras,veiklos metodus ir tvarką, padedančius užtikrinti ekonomišką ir veiksmingąveiklą, gerus jos rezultatus, teisės aktų ir vadovų nurodymų laikymąsi,turto ir informacijos apsaugą, klaidų ir apgaulės nustatymą ir prevenciją,finansinės ir valdymo informacijos patikimumą ir pateikimą laiku.Vidaus audito veikla turi visiškai atitikti šiuos reikalavimus ir kitusvidaus auditą reglamentuojančius norminius teisės aktus. Vidaus audito tarnyba yra valstybės institucijos struktūrinispadalinys, vykdantis Valstybės institucijos vidaus audito tarnybosnuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m.vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 “Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir įmoniųvidaus audito” (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789), nurodytusuždavinius, funkcijas, siekiantis nustatytųjų vidaus audito veiklos tikslų,vadovaudamasis nustatytosiomis teisėmis ir pareigomis. Vidaus auditas turi būti nepriklausomas, o vidaus auditoriaus veikla– objektyvi:vidaus audito tarnybos vadovas turi būti tiesiogiai pavaldus iratsiskaityti savo valstybės institucijos vadovui, kuris privalo užtikrinti,
kad vidaus auditorius galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimusniekieno netrukdomas, objektyviai ir nešališkai;vidaus auditoriui neturi būti daromas poveikis, kai planuojamas iratliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai;jeigu yra arba gali būti kokių nors faktų, trukdančių vidaus auditoriausnepriklausomybei arba objektyvumui, apie tai turi būti pranešta valstybėsinstitucijos vadovui;vidaus auditorius turi būti nepriklausomas nuo valstybės institucijosvidaus kontrolės sistemos procedūrų. Vidaus auditorius neturi tikrinti irvertinti tos veiklos, už kurią mažiau kaip prieš metus buvo tiesiogiaiatsakingas;prireikus vidaus audito tarnybos vadovas turi teisę tiesiogiai kreiptis įkitas valstybės institucijas savo veiklos klausimais. Vidaus audito padalinio funkcijos yra banko vidaus kontrolės sistemosvertinimo dalis. Vidaus audito padalinys turi turėti galimybę pateiktiišvadas apie banko politikos ir procedūrų kokybę bei jų laikymąsi. Jofunkcijos turi būti apibrėžtos nuostatuose. Banko vidaus audito padalinio funkcijos: nagrinėti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema tinkama bei veiksmingair kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros; tikrinti, ar prisiimta rizika neviršija banko nustatytų rizikos limitų,nagrinėti ir vertinti, ar banko veiklos rizikos valdymo procedūros ir bankoveiklos rizikos įvertinimo metodai tinkami ir veiksmingi; vertinti, ar valdymo ir finansinės informacijos sistemos patikimos,įskaitant elektroninės informacijos sistemą ir elektroninės bankininkystėspaslaugas; įvertinti, ar apskaitos duomenys ir finansinės ataskaitos tikslios,patikimos ir laiku pateikiamos, taip pat ar ataskaitos, teikiamos Lietuvosbankui ir visuomenei, patikimos ir laiku pateikiamos; atsižvelgiant į banko veiklos riziką, nagrinėti banko kapitalopakankamumo vidinio vertinimo procedūras; stebėti ir vertinti banko turto apsaugą; nustatyti silpnąsias banko veiklos puses ir pateikti rekomendacijaspadėčiai ištaisyti; analizuoti ir vertinti prognozuojamus banko veiklos rodiklius, tikrinti,ar finansiniai rezultatai apskaičiuojami teisingai;
tikrinti, kaip banke laikomasi teisės aktų bei Lietuvos bankoreikalavimų, tarnybinės etikos normų, kaip įgyvendinama banko veiklospolitika ir procedūros; daryti atlikto audito ataskaitas, jų santraukas ir pateikti bankovaldybos nustatytiems asmenims ir jos nustatyta tvarka; sukurti vidaus kontrolės sistemos vertinimo metodus; koordinuoti vidaus ir nepriklausomų auditorių darbą; vertinti, kaip organizuojamas personalo darbas; atlikti kitus specialiuosius auditus, kurie neprieštarauja vidaus auditopadalinio nuostatams. Banko vidaus audito padalinys turi veikti nuolat. Banko valdyba privaloimtis visų būtinų priemonių, kad bankas galėtų pasitikėti savo vidausaudito padalinio darbu. Vidaus audito padalinio dydį turi lemti banko dydisir jo veiklos specifika. Vidaus audito padaliniui turi būti skirtapakankamai išteklių bei personalo, kad galėtų įgyvendinti visas nustatytasužduotis. 5. Banko vidaus audito padalinio darbuotojai, vykdydami savo pareigas,neturi būti susiję su audituojama veikla bei kiekvieną dieną atliekamavidaus kontrole. Vidaus audito padalinio vieta banko valdymo irorganizacinėje struktūroje turi sudaryti sąlygas, kad šio padaliniodarbuotojai galėtų pateikti objektyvius ir nuoseklius vertinimus. Pagrindinės vidaus audito rūšys: finansinis auditas, kurio tikslas yra patikrinti apskaitos sistemostinkamumą bei jos atskaitomybę, finansinių rodiklių ir rezultatųteisingumą; atitikimo auditas, kurio tikslas patikrinti, kaip banko veikla atitinkaįstatymus, kitus teisės aktus, strategijos kryptis, politiką, procedūras irvidaus taisykles; veiklos auditas, kurį atliekant siekiama įvertinti patvirtintų procedūrųkokybę, organizacinės struktūros ir taikomų metodų tinkamumą nustatytomsužduotims įgyvendinti; valdymo auditas, kuris padeda įvertinti valdymo kokybę, atsižvelgiant įbanko veiklos strategiją ir politiką; duomenų sistemos auditas, kurio tikslas patikrinti, ar informacijaapsaugota, kaip naudojama programinė įranga, ar reikalingos naujosprograminės sistemos; projektų auditas, kurio tikslas vertinti, ar vykdomos projektų, kuriuosebankas dalyvauja, sutarties sąlygos, ar lėšos naudojamos pagal programą, arpasiektas numatytas rezultatas, bei įvertinti potencialią projekto riziką
banko veiklai. Atliekant vidaus auditą, pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas netik atskirų banko padalinių auditui, bet ir tam tikros veiklos sritiesauditui, atitinkamai tikrinant visus su audituojama sritimi susijusiuspadalinius.

Literatūra:

Lietuvis Respublikos Audito ĮSTATYMAS 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227DĖL VALSTYBINIO AUDITO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2002 M. VASARIO 21 D. NR.V-26

LIETUVOS BANKO VALDYBOS NU T A R I M A S 2000 M. LAPKRIčIO 30 D. NR.154VILNIUS DĖL BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDRųJų NUOSTATų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2001m. gruodžio 13 d. Nr. IX-650

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VIDAUS AUDITOREIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2001 M. RUGSėJO 19 D. NR. 1116