Įvadas
Finansų kontrolė yra neatskiriama valstybės ir savivaldybių finansinės veiklos dalis. Finansų kontrolė – tai visų ekonominių subjektų finansinės veiklos kontrolė, vykdoma įstatymų leidžiamosios ir vykdmosios valdžios organų, taip pat specialiai tam sukurtų institucijų.
Finansų kontrolės turinį sudaro organizacijų ir piliečių pareigų, valstybės ir savivaldybės atžvilgiu, laikimosi patikrinimas, valstybės institucijoms skirtų piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimas, įmonės vykdomų fiansinių operacijų atsiskaitymų ir piniginių lėšų saugojimo teisėtumo patikrinimas ir finansinės disciplinos pažeidimų prevencija.
Finansų kontrolės objektas visų pirma yra piniginiai santykiai kilantys formuojant ir panaudojant finansinius resursus gamyboje. Dėl to finansų kontrolė yra daugialygė ir visapusiška. Finansinės kontrolės objektas neapsiriboja vien tik piniginių lėšų patikrinimu. Bendriausia prasme ji reiškia šalies materialinių ir kitų resursų panaudojimo kontrolę.
Finansinė valstybės sistema apima visų rūšių piniginius fondus, tiek valstybsė ir savivaldybės lygio, tiek pavienių ūkio subjektų. Finansų kontrolė įsteigta tam kad būtų apsaugoti visų finansinių santykių dalyvių interesai ir teisės. Bet koks pažeidimas užtraukia sankcijas ir baudas.
Finansinė disciplina – tai tikslus valstybės, savivaldybių, įstaigų ir organizacijų piniginių fondų sudarymo, kaupimo ir panaudojimo, nustatytų nurodymų ir tvarkos laikymasis. Finansinės disciplinos reikalavimai taikomi ne tik visiems ūkio subjektams bet ir valstybinės valdžios institucijoms. Finansinė disciplina užtikrina finansinę kontrolę. Priklausomai nuo vykdomo subjekto išskiriamos tokios finansų kontrolės rūšys:
– valstybinė kontrolė
– vidaus tvarkos kontrolė
– vieša kontrolė
– nepriklausoma audito kontrolė
Be to dar finansų kontrolę galima suskirstyti į dvi sąveikaujančias bet savarankiškas dalis: tai valstybinė finansų kontrolė ir nevalstybinė finansų kontrolė. Valstybinė finansų kontrolė – tai būdas realizuoti valstybės finansinę politiką, kuri sudaro sąlygas finansiniam stabilumui.
Nevalstybinę finansų kontrolę sudaro vidinė ir audito kontrolė. Vidinę kontrolė atlieka pati įmonė savo viduje. Audito kontrolė – tai nepriklausoma finansinė kontrolė, kurią gali atlikti tiek fiziniai asmenys, registruoti kaip auditoriai, tiek audito firmos. Be to finansų kontrolę dar galima skirstyti pagal atlikimo laiką, pagal kontroliuojamus subjektus, pagal finansinės veiklos sritis, pagal atlikimo formą ir metodus.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji valstybinio audito institucija, vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu jai nustatyta kompetencija, atlieka finansinį ir veiklos auditą. Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą ir t.t. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį auditą.Valstybės kontrolė turi teisę audituoti savivaldybių biudžetų vykdymą, savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo.
Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybinio audito vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei.
Valstybinis auditas grindžiamas šiais principais: tarptautinių ir nacionalinių audito standartų pritaikomumo, nuomonės nepriklausomumo, viešosios atsiskaitomybės, audituojamo subjekto vadovybės atsakomybės, nuoseklių apskaitos standartų taikymo, vidaus kontrolės, duomenų prieinamumo, audito metodų tobulinimo, viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimo. Valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą.
Finansinio audito tikslas yra nustatyti, ar audituojamo subjekto finansinės ataskaitos parodo tikrą bei teisingą finansinę būklę ir ar jos sudarytos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais; atlikti finansinės atskaitomybės ir sandorių auditą, apimantį teisės aktų laikymosi priežiūrą. Veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.
Finansinis ir veiklos auditas gali būti atliekamas kartu, kai finansinio ir veiklos audito procedūros sutampa. Tokiu atveju auditas priskiriamas vienam ar kitam tipui pagal auditui iškeltą pirminį tikslą. Finansinio audito subjektai yra valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat įmonės, kai pagal atitinkamą įmonės rūšį reglamentuojantį įstatymą finansinio audito neatlieka audito įmonė. Veiklos audito subjektai yra valstybės institucijos ir įstaigos bei savivaldybės; visų rūšių įmonės, kuriose valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų; įstaigos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės institucija ar savivaldybė suteikė lėšų arba perdavė turto. Taip pat gali būti atliekamas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.
Dabar pereikime prie audito. Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.
Auditą atlieką atestuotas auditorius – asmuo, kuris yra išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turi auditoriaus pažymėjimą ir yra
Auditorių rūmų narys. Asmuo dažniausiai dirba tam tikroje audito įmonėje.
Audito įmonė – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos
Respublikos audito įmonių sąrašą įrašyta įmonė.
Auditorių rūmai – juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldos principus.
Auditorių profesinės etikos kodeksas – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinio elgesio normas, privalomas visiems auditoriams.
Nacionaliniai audito standartai – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta visuma nuostatų, taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių audito atlikimo tvarką, kuriais privalo vadovautis auditoriai, atlikdami auditą.
Privalomas auditas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas užsakovo iniciatyva.
Audito tikslai
1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos ir pinigų srautų rezultatus;
2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos
Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą užsienio valstybių, kurių įgaliotų institucijų suteikta aukščiausia toje valstybėje auditoriaus kvalifikacija, ne žemesnė negu auditorių kvalifikacija Lietuvos
Respublikoje, yra pripažįstama Lietuvos Respublikoje.
Audito įmonės gali veikti kaip:
1) individualios (personalinės) įmonės (toliau – IĮ);
2) tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB);
3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (toliau – KŪB);
4) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB).
2. Individualių audito įmonių savininkai turi būti auditoriai.
3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.
Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.
Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu auditorius:
1) yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuoju finansininku (buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Šeimos ir artimos giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai;
2) tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;
3) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai;
4) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;
5) yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomybei.
Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.
Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą:
1) tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką;
2) reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito įmonės atliko darbą;
3) reikalauti paaiškinimų iš kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą.
2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigos:
1) tikrinti, ar atliekant auditą laikomasi šio įstatymo, nacionalinių audito standartų, Auditorių profesinės etikos kodekso;
2) nustačius profesinės veiklos ar Auditorių profesinės etikos kodekso pažeidimų, kelti auditoriui drausmės bylą.
Auditorių rūmai yra ne pelno organizacija, kuri vienija visus auditorius ir įgyvendina auditorių savivaldos principus.
Audituojamas subjektas – institucija, įstaiga, įmonė, organizacija, kitas juridinis asmuo, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą.
Vidaus kontrolės sistema – tai audituojamo subjekto vidaus taisyklės ir procedūros, taikomos įvertinti veiksmingą vadybą, turto apsaugą, klaidų ir apgaulės galimybės išankstinį nustatymą ir prevenciją, apskaitos teisingumą bei patikimos finansinės informacijos parengimą laiku.
Išorės audito įmonės gali būti samdomos kokiems nors ypatingiems tiksliniams patikrinimams, kurių vidaus audito padalinys savo jėgomis negali atlikti.
Banko vidaus audito padalinio vadovas turėtų užtikrinti, kad žinias, gautas iš išorės audito įmonės, vidaus auditas pritaikys padalinio darbe.
Todėl, jei įmanoma, reiktų paskirti vieną ar du darbuotojus, kurie dirbtų kartu su išorės audito įmonės atstovu.
Samdoma audito įmonė turi būti kompetentinga ir turinti reikiamos patirties numatytoms užduotims atlikti.
VIDAUS AUDITO REIKALAVIMAI
Šie reikalavimai nustato pagrindines vidaus audito tarnybos (arba vyriausiojo vidaus auditoriaus, kai įsteigta vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė), įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000
m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus audito” (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789), atliekamo vidaus audito, taip pat vidaus audito organizavimo valstybės institucijoje sąlygas ir kriterijus. Šie reikalavimai parengti atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus.
išorės auditas – audito institucijos, įstaigos ir įmonės, nepriklausančios nuo audituojamos valstybės institucijos ir neatskaitingos
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atliekamas auditas;
vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tikrinimo, vertinimo ir stebėjimo veikla, kurios pagrindinis tikslas – vertinti ir skatinti gerinti valstybės institucijos rizikos veiksnių valdymą, vidaus kontrolę ir priežiūrą, taip pat prireikus konsultuoti valstybės instituciją, kaip geriau jai pasiekti nustatytuosius tikslus;
vidaus auditorius – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės institucijos vidaus audito tarnyboje arba einantis valstybės institucijoje vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, kai valstybės institucijoje įsteigta tik vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė;
vidaus kontrolė – valstybės institucijos valdymo sistemos dalis, apimanti valstybės institucijos planus, jos vadovų įdiegtas procedūras, veiklos metodus ir tvarką, padedančius užtikrinti ekonomišką ir veiksmingą veiklą, gerus jos rezultatus, teisės aktų ir vadovų nurodymų laikymąsi, turto ir informacijos apsaugą, klaidų ir apgaulės nustatymą ir prevenciją, finansinės ir valdymo informacijos patikimumą ir pateikimą laiku.
Vidaus audito veikla turi visiškai atitikti šiuos reikalavimus ir kitus vidaus auditą reglamentuojančius norminius teisės aktus.
Vidaus audito tarnyba yra valstybės institucijos struktūrinis padalinys, vykdantis Valstybės institucijos vidaus audito tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m.
vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus audito” (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789), nurodytus uždavinius, funkcijas, siekiantis nustatytųjų vidaus audito veiklos tikslų, vadovaudamasis nustatytosiomis teisėmis ir pareigomis.
Vidaus auditas turi būti nepriklausomas, o vidaus auditoriaus veikla
– objektyvi:
vidaus audito tarnybos vadovas turi būti tiesiogiai pavaldus ir atsiskaityti savo valstybės institucijos vadovui, kuris privalo užtikrinti, kad vidaus auditorius galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimus niekieno netrukdomas, objektyviai ir nešališkai;
vidaus auditoriui neturi būti daromas poveikis, kai planuojamas ir atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai;
jeigu yra arba gali būti kokių nors faktų, trukdančių vidaus auditoriaus nepriklausomybei arba objektyvumui, apie tai turi būti pranešta valstybės institucijos vadovui;
vidaus auditorius turi būti nepriklausomas nuo valstybės institucijos vidaus kontrolės sistemos procedūrų. Vidaus auditorius neturi tikrinti ir vertinti tos veiklos, už kurią mažiau kaip prieš metus buvo tiesiogiai atsakingas;
prireikus vidaus audito tarnybos vadovas turi teisę tiesiogiai kreiptis į kitas valstybės institucijas savo veiklos klausimais.
Vidaus audito padalinio funkcijos yra banko vidaus kontrolės sistemos vertinimo dalis. Vidaus audito padalinys turi turėti galimybę pateikti išvadas apie banko politikos ir procedūrų kokybę bei jų laikymąsi. Jo funkcijos turi būti apibrėžtos nuostatuose.
Banko vidaus audito padalinio funkcijos:
nagrinėti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema tinkama bei veiksminga ir kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros;
tikrinti, ar prisiimta rizika neviršija banko nustatytų rizikos limitų, nagrinėti ir vertinti, ar banko veiklos rizikos valdymo procedūros ir banko veiklos rizikos įvertinimo metodai tinkami ir veiksmingi;
vertinti, ar valdymo ir finansinės informacijos sistemos patikimos, įskaitant elektroninės informacijos sistemą ir elektroninės bankininkystės paslaugas;
įvertinti, ar apskaitos duomenys ir finansinės ataskaitos tikslios, patikimos ir laiku pateikiamos, taip pat ar ataskaitos, teikiamos Lietuvos bankui ir visuomenei, patikimos ir laiku pateikiamos;
atsižvelgiant į banko veiklos riziką, nagrinėti banko kapitalo pakankamumo vidinio vertinimo procedūras;
stebėti ir vertinti banko turto apsaugą;
nustatyti silpnąsias banko veiklos puses ir pateikti rekomendacijas padėčiai ištaisyti;
analizuoti ir vertinti prognozuojamus banko veiklos rodiklius, tikrinti, ar finansiniai rezultatai apskaičiuojami teisingai;
tikrinti, kaip banke laikomasi teisės aktų bei Lietuvos banko reikalavimų, tarnybinės etikos normų, kaip įgyvendinama banko veiklos politika ir procedūros;
daryti atlikto audito ataskaitas, jų santraukas ir pateikti banko valdybos nustatytiems asmenims ir jos nustatyta tvarka;
sukurti vidaus kontrolės sistemos vertinimo metodus;
koordinuoti vidaus ir nepriklausomų auditorių darbą;
vertinti, kaip organizuojamas personalo darbas;
atlikti kitus specialiuosius auditus, kurie neprieštarauja vidaus audito padalinio nuostatams.
Banko vidaus audito padalinys turi veikti nuolat. Banko valdyba privalo imtis visų būtinų priemonių, kad bankas galėtų pasitikėti savo vidaus audito padalinio darbu. Vidaus audito padalinio dydį turi lemti banko dydis ir jo veiklos specifika. Vidaus audito padaliniui turi būti skirta pakankamai išteklių bei personalo, kad galėtų įgyvendinti visas nustatytas užduotis.
5. Banko vidaus audito padalinio darbuotojai, vykdydami savo pareigas, neturi būti susiję su audituojama veikla bei kiekvieną dieną atliekama vidaus kontrole. Vidaus audito padalinio vieta banko valdymo ir organizacinėje struktūroje turi sudaryti sąlygas, kad šio padalinio darbuotojai galėtų pateikti objektyvius ir nuoseklius vertinimus.
Pagrindinės vidaus audito rūšys:
finansinis auditas, kurio tikslas yra patikrinti apskaitos sistemos tinkamumą bei jos atskaitomybę, finansinių rodiklių ir rezultatų teisingumą;
atitikimo auditas, kurio tikslas patikrinti, kaip banko veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus, strategijos kryptis, politiką, procedūras ir vidaus taisykles;
veiklos auditas, kurį atliekant siekiama įvertinti patvirtintų procedūrų kokybę, organizacinės struktūros ir taikomų metodų tinkamumą nustatytoms užduotims įgyvendinti;
valdymo auditas, kuris padeda įvertinti valdymo kokybę, atsižvelgiant į banko veiklos strategiją ir politiką;
duomenų sistemos auditas, kurio tikslas patikrinti, ar informacija apsaugota, kaip naudojama programinė įranga, ar reikalingos naujos programinės sistemos;
projektų auditas, kurio tikslas vertinti, ar vykdomos projektų, kuriuose bankas dalyvauja, sutarties sąlygos, ar lėšos naudojamos pagal programą, ar pasiektas numatytas rezultatas, bei įvertinti potencialią projekto riziką banko veiklai.
Atliekant vidaus auditą, pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas ne tik atskirų banko padalinių auditui, bet ir tam tikros veiklos srities auditui, atitinkamai tikrinant visus su audituojama sritimi susijusius padalinius.
Literatūra:
Lietuvis Respublikos Audito ĮSTATYMAS 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227
DĖL VALSTYBINIO AUDITO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2002 M. VASARIO 21 D. NR.V-
26
LIETUVOS BANKO VALDYBOS NU T A R I M A S 2000 M. LAPKRIčIO 30 D. NR.154
VILNIUS DĖL BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDRųJų NUOSTATų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2001
m. gruodžio 13 d. Nr. IX-650
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VIDAUS AUDITO
REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2001 M. RUGSėJO 19 D. NR. 1116