Finansu analizes darbas

Turinys

1. Užduotis 3 psl.
2. Lentelės 4 – 6 psl.
3. Išvados ir pasiūlymai 7 psl.
4. Finansinės analizės būdai 8 – 10 psl.
5. Finansinės analizės informacijos šaltiniai 11 – 12 psl.
6. Literatūra 13 psl.

II VARIANTAS

REIKIA ATLIKTI:
1.Praktines užduotis:
a)padaryti trijų ataskaitinių laikotarpių pelno(n.)ataskaitos rodiklių horizontaliąją ir vertikaliąją analizę.
b)atlikti pardavimų ir investicijų pelningumo analizę.

c)analizės rezultatus paaiškinti, įvertinti ir pateikti pasiūlymus. Informacijos šaltinis -AB finansinės ataskaitos.
2. Teorines užduotis:atsakyti į klausimus
a).finansinės analizės informacijos šaltiniai.
b)finansinės analizes būdai.

1.1. Trijų ataskaitinių laikotarpių pelno(n.)ataskaitos
rodiklių horizontalioji ir vertikalioji analizė.

Išvados ir pasiūlymai
Išnagrinėjus AB „X“ pelno (nuostolio) ataskaitų rodiklių horizontalią ir vertikalią analizę, paaiškėjo, kad ataskaitiniais metais palyginus su 1997 metais pardavimai išaugo 53384 tūkst. Lt, t.y. 55,24 %, o palyginus su 1998 m. jie išaugo 28,39 %. Bendrasis pelnas buvo gana aukštas ataskaitiniais metais ir palyginus su 1997 m. jis išaugo 901 tūkst. Lt, t.y. 63,50 %. Tam įtakos turėjo, kaip minėjau, pardavimų padidėjimas bei parduotų prekių ir paslaugų savikainos lėtesnis augimas. Kaip matyti iš analizės rezultatų labai smarkiai išaugo veiklos sąnaudos per 1999-1997 m. net 58,13 %. Finansinės ir investicinės veiklos rezultatai buvo pagerinti per 1999-1998 m. 140 %. Grynasis pelnas ataskaitiniais metais buvo 728 tūkst. Lt ir jis išaugo per 1999-1997 m. 37 %.
Išanalizavus AB „X“ pardavimų ir investicijų peelningumus, paaiškėjo, kad finansiniais metais turto pelningumas yra neaukštas ir pagal turimas rekomendacijas gali būti vertinamas tik patenkinamai. Savininkų nuosavybės pelningumas yra labai geras, t.y. nuosavas kapitalas panaudojamas labai efektyviai. Analizuojant rodiklių dinamiką matyti teigiami pasikeitimai.
AB „X“ pardavimų pelningumas pagal be

endrąjį pelną turėtų būti vertinamas gerai, tačiau grynasis pardavimų pelningumas vertinamas nepatenkinamai. Šioje įmonėje didelės veiklos sąnaudos, todėl skirtumas tarp bendrojo ir veiklos pelningumo gana didelis. Atliekant analizę reikėtų atskleisti veiklos sąnaudų mažinimo galimybes ir stengtis sumažinti jas iki minimumo. Įmonė pasirinko gerą taktiką, todėl jos grynasis pelnas auga, taigi pasiūlyčiau šiai įmonei toliau vystyti savo veiklą.

2.1. FINANSINĖS ANALIZĖS BŪDAI

Kiekvienas mokslas savo objektą tiria jam būdingais būdais. Atliekant finansinę analizę naudojami įvairūs būdai, bet nereikia pamiršti, kad visada būtina laikytis analizės procesą reguliuojančių principų. Svarbiausi principai yra šie:
• veikla tiriama kompleksiškai, t.y. veiklos sritys nagrinėjamos kaip vieningo proceso dalys;
• išaiškinamas ryšys tarp rodiklių tokiu būdu išaiškinant rodiklių pasikeitimo priežastis;
• rodikliai analizuojami reguliariai ir sistemingai, kas leidžia nustatyti jų kitimo tendencijas;
• analizės rezultatai vertinami objektyviai irr nustatomos verslo perspektyvos.
Konkretūs analizės būdai pasirenkami priklausomai nuo, kas siekiama išsiaiškinti.
RODIKLIŲ PALYGINIMAS. Tai dažniausiai naudojamas finansinės analizės būdas. Ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio veiklos rodikliai gali būti lyginami su:
• giminingų įmonių (konkurenčių) veiklos rodikliais;
• vidutiniais verslo šakos rodikliais;
• kontroliniais verslo efektyvumą arba įmonės finansinę būklę apibūdinančiais rodikliais;
• prognozuotais rodikliais;
• ankstesnių ataskaitinių laikotarpių rodikliais.
Palyginus rodiklius yra apskaičiuojami pasikeitimai, kurie pažymimi “+” arba “-“. Rodiklių palyginimas įgalina sužinoti kokią vietą įmonė užima konkurencinėje rinkoje, kaip vykdo užsibrėžtas užduotis, ar ji stiprėja ar silpnėja.

RODIKLIŲ IŠSKIRSTYMAS. Tai – apibendrinančių rodiklių detalizavimas pa

agal vietą, laiką arba reiškinio sudedamąsias dalis. Detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamojo reiškinio elementų ryšius. Šis būdas padeda išaiškinti atsiliekančius įmonės filialus, parodo ar veikla yra stabili ir pan. RODIKLIŲ ELIMINAVIMAS. Naudojamas tiriant veiksnius paveikusius analizuojamą rodiklį. Tai yra būdų sistema, kuri leidžia kiekybiškai išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio bendram pasikeitimui. Rodikliai eliminuojami skirtumų, saldo, grandininių pakeitimų būdu. Analizuojant finansines ataskaitas naudojamas grandininių pakeitimų būdas. Grandininių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas bazinis rodiklis (juo gali būti ankstesnio ataskaitinio laikotarpio rodiklis) iš eilės keičiamas ataskaitinio

9

laikotarpio rodikliu, kitus nekeičiant. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo, lyginamas su rezultatu turėtu iki pakeitimo ir apskaičiuojamas skirtumas. Šis skirtumas ir parodo pakeisto
rodiklio poveikį analizuojamam rodikliui. Pavyzdžiui, norint išaiškinti kokį poveikį santykiniam sąnaudų rodikliui padarė pardavimų ir parduotų prekių savikainos pasikeitimas reikia naudotis pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis ir sudaryti analitines lenteles:

1 lentelė
Informacija analizei

Rodiklio pavadinimas Ataskaitinis laikotarpis Ankstesnis ataskaitinis laikotarpis Pasikeitimai (+-)

Suma 
1. Pardavimai ir paslaugos, Lt 23342 24868 -1526 -6,14
2. Parduotų prekių ir paslaugų savikaina, Lt 21090 21655 -565 -2,61
3. Sąnaudos vienam pardavimų litui, ct 90,35 87,08 +3.27 +3,76

2 lentelė
Grandininiai pakeitimai

Parduotų prekių savikaina, Lt Pardavimai, Lt Sąnaudos pardavimų litui, ct Pasikeitimai (+-)

Suma 
Bazė 21655 24868 87,08 – –
I-as keitimas 21090 24868 84,81 -2,27 -2,61
II-as keitimas 21090 23342 90,35 +5,54 +6,36

Iš viso :



+3,27
+3,75

Atlikę analizę išaiškinome, kad šiame ūkio subjekte per ataskaitinį laikotarpį mažėjo pardavimų pajamos ir savikaina. Tačiau pardavimų pajamos mažėjo didesniu procentu. Grandininių pakeitimų būdu nustatyta, kad dėl parduotų prekių savikainos sumažėjimo sąnaudos vienam pa

ardavimų litui turėjo sumažėti 2,27 ct. Bet lemiamos įtakos santykinio sąnaudų rodiklio
10
pasikeitimui turėjo sumažėjusios pardavimų pajamos. Dėl šio veiksnio poveikio santykinis sąnaudų rodiklis padidėjo 5,54 ct.

Tolesnės analizės uždavinys būtų išsiaiškinti kodėl mažėja pardavimai ir numatyti priemones, kad veiklos finansiniai rezultatai neblogėtų.

BALANSINIAI SUGRETINIMAI. Būdo esmė yra ta, kad ryšiai tarp analizuojamų rodiklių atvaizduojami balansine lygybe. Šis būdas, pavyzdžiui, gali būti taikomas analizuojant įmonės trumpalaikį mokumą. Šiuo atveju trumpalaikis turtas lyginamas su trumpalaikiais įsipareigojimais.

SWOT ANALIZĖ. Šią analizę sudaro keturi elementai:
• pranašumai (strengths),
• trūkumai (weaknesses),
• galimybės (opportunities),
• grėsmės (threats).
SWOT analizė visapusiškai apibūdina įmonės veiklą. Šiai analizei atlikti neužtenka turėti tik finansinę atskaitomybę.
Finansinėje analizėje naudojami ir statistikos bei matematiniai būdai: apskaičiuojami indeksai, procentai, sudaromos dinamikos eilutės, atliekama koreliacinė analizė, braižomos diagramos ir grafikai ir kiti.

2.2. FINANSINĖS ANALIZĖS DUOMENŲ ŠALTINIAI

Finansinės analizės šaltiniai yra visa medžiaga, kuri gali būti panaudota įmonės veiklai analizuoti. Šios temos pirmame klausime buvo minėta, kad analizės tikslams pasiekti svarbūs visokio pobūdžio faktai. Jie randami įvairiuose informacijos šaltiniuose, kurie gali būti sugrupuoti į tokias grupes:
• planai ir normatyvai,
• atskaitomybė,
• apskaitos duomenys,
• neapskaitiniai duomenys,
• išoriniai duomenys.
PLANUOSE numatomos įmonės veiklos kryptys ilgesniam arba trumpesniam laiko tarpui. Įvairių planų, projektų ir normatyvų duomenys gali būti palyginami su faktiškai pasiektais rezultatais, nes leidžia įvertinti kaip įmonė įvykdo užsibrėžtas užduotis arba laikosi nustatytų normų.
ATSKAITOMYBĖ. Kiekviena įmonė privalo parengti savo ve

eiklos finansines ataskaitas. Jos yra svarbiausias finansinės analizės šaltinis. Nagrinėjant finansinės atskaitomybės duomenis galima sužinoti kokie yra ataskaitinių metų veiklos rezultatai ir kiek įmonė verta metams pasibaigus. Rezultatai ir įmonės vertė yra susiję dydžiai: gavus didesnį pelną bei vėl investavus jį į įmonę padidėja savininkų nuosavybė ir įmonės vertė. Finansinės atskaitomybės analizė parodo ar racionaliai buvo vadovauta įmonei, kokios yra veiklos tendencijos ir perspektyvos. Finansinės atskaitomybės sudėtis yra tokia:
1. Balansas;
2. Pelno (nuostolio) ataskaita;
3. Pelno (nuostolio)paskirstymo ataskaita;
4. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita;
5. Paaiškinamasis raštas.
Pelno (nuostolio) ataskaita yra įmonės veiklos “metraštis” – ji parodo kaip per ataskaitinius metus kito pardavimo mastai, kokia buvo parduotų prekių ir paslaugų savikaina bei kitos sąnaudos, koks uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.

12
Balansas sudaromas tam tikrai datai, ir todėl jis labiau panašus į “nuotrauką”, rodančią kas yra įmonės nuosavybė, kiek įmonė skolinga kitiems ir kiek jai skolingi kiti, kokiu turtu disponuoja.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje parodoma kaip buvo paskirstytas uždirbtas pelnas.
Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitoje atsispindi finansinių išteklių panaudojimas. Ši ataskaita rodo kiek įmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirbo pinigų ir kokiems tikslams jie buvo išleisti.
Paaiškinamajame rašte pateikiama informacija susijusi su įmonės veikla, , kurios nėra finansinėse ataskaitose. Paaiškinamasis raštas susideda iš dviejų dalių: bendrieji duomenys apie įmonę ir pažymos, kuriose šifruojami kai kurie balanso straipsniai.
Pagal 2001-11-06 Nr. IX-574 Buhalterinės apskaitos įstatymą, keičiasi finansinės atskaitomybės sudėtis ir turinys. Nebebus Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos. Bus pildoma nauja Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Dabar esančią dviejų tipų atskaitomybę pakeis trijų tipų atskaitomybė: pilnoji, sutrumpinta ir trumpoji. Visos įmonės privalės rengti pinigų srautų ataskaitą. Ataskaitose keičiasi kai kurie terminai ir balanso straipsnių turinys.
APSKAITOS DUOMENYS. Apskaitos duomenys naudojami nustatant nukrypimų nuo įvairių normų priežastis, ūkinių operacijų teisėtumą, veiklos trūkumų priežastis. Jeigu yra prieinami, tai naudojami ir finansinės ir valdymo apskaitos duomenys.
NEAPSKAITINIAI DUOMENYS – įmonėje gaunama informacija, bet ne iš apskaitos dokumentų. Tai – įvairių pasitarimų protokolai, sutartys, korespondencija su klientais, atliktų stebėjimų duomenys ir kt.
IŠORINIAI DUOMENYS. Jais gali būti Vyriausybės, Statistikos departamento, Nacionalinės vertybinių popierių biržos, komercinių įmonių platinami informaciniai leidiniai. Taip pat interneto duomenys.

Literatūra

1. A. Japertienės „ Finansinės analizės“ konspektas.

Leave a Comment