Finansinės būklės bei veiklos analizė

TURINYS
Įvadas 2
1. Finansinės ir veiklos analizės teoriniai aspektai 4 1.1 Finansų analizės reikšmė, uždaviniai, vartotojai, rūšys. 4
1.2 Finansinių analizės šaltiniai ir jų ryšys. 7
1.3 Finansų analizės būdai. 9
1.4 Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje. 11
1.5 Finansų analizės organizavimas rinkos ekonomikos sąlygomis 12
1.6 Finansų rezultatų analizės uždaviniai 13
1.7 Finansų rezultatų analizė ir atskirų veiksnių įtaka jų dydžiui bei dinamikai 13
2. UAB „ Calypsė“ finansinės būklės analizė 1999 – 2004 m. 14
2.1 Finansų analizės reikšmė, uždaviniai, vartotojai, rūšys 14
2.2 UAB „ Calypsė“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė 21
2.2.1.UAB „ Calypsė“ pelningumo rodiklių analizė 21
2.2.2. Įmonės mokumo problemų tyrimai 23
2.2.3. Įmonės turto apyvartumo rodiklių analizė 25
2.3. Įmonės pinigų srautų analizė 26
2.3.1. Piniginių srautų ataskaita 27
2.3.2. Įmonės pinigų srautų planavimas 28
2.4. Finansinių operacijų efektyvumo įvertinimas 28
2.5. Finansinė rizika. Irr jos rūšys 29
Išvados ir siūlymai 30
Literatūra 32
Priedai 33

ĮVADAS
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą , šalies įmonėms atsiveria naujos galimybės, tačiau norėdamos išlikti konkurencingos ES rinkoje, mūsų bendrovės privalės perimti geriausiai Europos kompanijų savybes. Norint sėkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su užsienio įmonėmis būtina sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti tų šalių įmonių rezultatus ir potencialą, o taip pat geriau suvokti savo įmonės dabartinę būklę ir perspektyvas. Šiuo atveju padeda finansų analizės supratimas bei teisingas jos teikiamos informacijos suvokimas ir interpretavimas. Verslininkui, kuris nuolat siekia, kad jo firma patektu į ekonomiškai kylančių gretas, reikia įsisavinti ne tik šiuolaikinius verslo organizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinės analizės ir prognozavimo pagrindus.
Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl, analizuojant ją, tai reikia turėti galvoje ir analizę atlikti la

aiku. Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibudinančias išvadas bei remianti jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.
Šiandien Lietuvoje nedaugelis įmonių atlieka finansinės būklės analizę ir prognozavimą arba tai daro formaliai, mažai dėmesio skirdami analitinės informacijos svarbai priimant sprendimus.

Šio darbo temos aktualumas pasireiškia tuo, kad finansinių rodiklių analizės ir prognozavimo teoriniai aspektai turi būti taikomi konkrečių įmonių veikloje, nes jie padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Finansinės analizės suteikia informaciją naudingą numatant ateityje paskolų gavimą, pelno paskirstymą, nepanaudotų rezervų finansinei įmonės būklei geerinti. Informacija apie įmonės finansinės būklės pasikeitimus naudinga, įvertinant investicijas, finansavimą ir veiklos aktyvumą per ataskaitinį laikotarpį. Visa tai svarbu šiuolaikiniam verslui.

Šio darbo objektas- finansinės būklės prognozė, kaip Uždarosios Akcinės Bendrovės „ Calypsė“ užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba pramoninėmis prekėmis, detalios finansinės informacijos priemonė vidiniams bei išoriniams vartotojams.

Darbo tikslas- remiantis įvairių autorių monografijomis, straipsniais, metodiniais leidiniais ir savo darbo metu gauta patirtimi- išanalizuoti UAB „ Calypsė“ finansinę būklę 1999-2003 metais ir įvertinti ar pajėgi bus įmonė tęsti veiklą.

Tikslui pasiekti keliami sekantys uždaviniai:
1. Apibudinti te
eorinius finansinės analizės tyrimo aspektus.
2. Atlikti finansinių ataskaitų, kaip svarbiausių informacijos šaltinių įmonės UAB „ Calypsė“ finansinei būklei tirti, analizę.
3. Įvertinti pagal pasirinktus ( pelningumo, mokumo, turto apyvartumo) finansinius rodiklius įmonės finansinę būklę.
4. Pateikti išvadas bei pasiūlymus, kaip būtų galima gerinti įmonės finansinę būklę.
Mokslinė hipotezė- pastoviai atliekama finansinės būklės analizė leidžia įvertinti įmonės veiklos tęstinumo galimybes.
Tyrimo organizavimas- darbe bus skaičiuojami ir analizuojami UAB „ Calypsė“ finansiniai rodikliai už 1999-2003 metų laikotarpį. Darbas bus pateiktas dvejuose pagrindiniuose skyriuose. Pirmame skyriuje- teorinė darbo dalis . Šioje dalyje pateikiau finansinės analizės teorinius aspektus, nurodžiau pagrindinius įmonės finansinių rodiklių skaičiavimo metodus, taip pat skyriaus eigoje buvo atskleidžiamas finansinės analizės glaudus ryšys su buhalterine apskaita. Antrame skyriuje – pateikiu tiriamąją darbo dalį. Šioje dalyje išanalizuota įmonės finansinė būklė 1999-2003 metais, atlikta vertikali ir horizontali finansinių ataskaitų analizė, apskaičiuoti santykiniai rodikliai( pelningumo, mokumo ir apyvartumo) ir atlikta jų palyginamoji analizė.

Atliekant analizę naudojami šie metodai:
 Literatūros šaltinių analizė;
 Horizontalioji analizė;
 Vertikalioji analizė;
 Santykinių rodiklių analizė;
 Lyginamoji analizė;
 Piniginių srautų analizė
Mokslinis naujumas- teoriškai nagrinėjant įvairių autorių darbus finansinės ir veiklos analizės srityje, galima rasti gausybę įvairių rodiklių, tarp kurių galima pasiklysti. Todėl šiame darbe bus pateikta keletą galimų finansinės ir veiklos analizės rodiklių grupavimo būdų ir naudojant juos įvertinti įmonės būklės rezultatus.
Apibendrinant darbą galima pasakyti, kad pateikti analizės rezultatai įmonei leis ne tik pe
eržiūrėti susistemintą nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų finansinės būklės įvertinimą. Šio darbo rezultatai bus naudingi ir kitoms įmonėms vertinant finansinės būklės analizę ir prognozuojant savo finansus ateityje.

FINANSINĖS IR VEIKLOS ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI.
1.1.Finansų analizės reikšmė, uždaviniai, vartotojai, rūšys.
Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės procesus žmonės jau prieš daugelį šimtmečių pradėjo juos analizuoti. Tačiau ekonominėje literatūroje vieningos nuomonės apie finansų analizę nėra. Skirtingi autoriai ekonominiams reiškiniams tirti vartoja įvairias analizės sąvokas.
J.Mackevičiaus, D.Poškaitės1 nuomone, finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to, finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia- priimti optimalius valdymo sprendimus. Priimti optimalius valdymo sprendimus yra labai sunku, esant ribotiems ištekliams ir neribotiems poreikiams. Geriausiai tai padeda daryti analizė. Atskleisti vidinius ir perspektyvinius rezervus bei valdyti sudėtingus ūkinius procesus ir reiškinius yra finansinės analizės esmė. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas.
V.Kvederaitė2 klasifikuoja analizę į ekonominę ir finansinę, traktuodama jas kaip dvi sąlyginai savarankiškas įmonių veiklos analizės rūšis; tačiau nurodo, kad iki šiol nėra nusistovėjęs griežtas analizės rūšių klasifikavimas.
Taigi finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam verslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje pr

riimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės analizės- priimamų valdymo sprendimų ir būsimų projektų prasmė ir efektyvumas. Finansinės analizės esmę nusako 1 paveikslas, iš kurios matyti, kad ji susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat numatyti finansinius rodiklius. Taigi finansinės analizės reikšmę galima traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone.

1 pav. Finansinės analizės vieta ir funkcijos.
Remiantis anksčiau išdėstytomis mintimis, galima suformuluoti svarbiausius bendruosius finansų analizės uždavinius, pateikiamus 2 paveiksle3.

2 pav. Svarbiausi finansų analizės uždaviniai.
Rinkos ekonomikos šalyje finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti pagal vartotojų kontingentą, nes ne visiems vartotojams prieinama visa informacija, o kita vertus, ne visiems ji reikalinga. Tą reikalingumą apibrėžia vartotojo analizės tikslai, t.y. įmonių vadovus labiausiai domina įmonės plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija , investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės analizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos vartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir išorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti norimą informaciją.
Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius, pateikiamus 3 paveiksle . Šiame paveiksle finansų analizės rūšys jungiamos su uždaviniais, kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių ir dažnai susiję su investicijomis, veiklos finansavimo klausymais.

3 pav. Analizės rūšys ir uždaviniai 3
Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių rezultatų įvertinimas.

Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizės.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno(nuostolio) ataskaitų duomenis. Horizontaliosios analizės atmaina yra Trendo analizė: analizuojant kelių metų finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių ir tokiu būdu atskleidžiamos ūkio subjektų finansinių rezultatų kitimo tendencijos, dėsningumai.
Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.
Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.

1.2.Finansinių analizės šaltiniai ir jų ryšys.

Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinkti daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizės tikslų. Finansinės analizės šaltinius galima sugrupuoti taip:
• įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentai;
• šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija;
• neapyskaitiniai šaltiniai( atsiliepimai bei žinios iš masinės informacijos priemonių; informacija, surenkama tokias pirminio tyrimo metodais, kaip apklausa, stebėjimas).
Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinių ataskaitų tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės finansinę veiklą. Finansinių ataskaitų kokybinės charakteristikos tokios kaip: suprantamumas, svarbumas, patikimumas, palyginamumas. Finansinių ataskaitų elementų grupės yra dvi, tai finansinės būklės grupė ir veiklos rezultatų grupė. Dabartiniu metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės atskaitomybės dokumentai4:
 balansas;
 pelno(nuostolio)ataskaita;
 nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;
 piniginių srautų ataskaita;
 aiškinamasis raštas;
Balanso elementai, pateikti 4 paveikslėlyje, turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas- apibudina įmonės finansinę būklę. Turtas- materialiosios ir nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir( arba) disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Balanso sudėtis
Aktyvas(turtas) Pasyvas(nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai)
A. Ilgalaikis turtas C. Nuosavas kapitalas
B.Trumpalaikis turtas D. Dotacijos, subsidijos

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
4 pav. Balanso struktūra.
Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Įsipareigojimai- prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

Nuosavas kapitalas- įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo sudėtis- apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytasis pelnas. Pavyzdinė balanso forma pateikta priede Nr. 1.
Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno ( nuostolio) ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai- pajamos ir sąnaudos. Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiami įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskiri nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai , sprendžia pati įmonė. Pavyzdinė pelno( nuostolio) ataskaitos forma pateikta priede Nr.2.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno( nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje rodomi nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, apskaitos politikos pakeitimo rezultatai, klaidų taisymo rezultatai, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, savos akcijos, įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimai ir t.t. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos pavyzdinė forma pateikta priede Nr.3.

Pinigai yra mobiliausias turto elementas. Pinigų apyvartos ciklas, kuris apima išteklių pavertimą pinigais ir tolesnį jų pavertimą kitais aktyvais, yra būtinas siekiant palaikyti mokumą ir įmonės gyvavimo ilgaamžiškumą. Todėl pinigai, jų judėjimas( pinigų srautai) turi būti nuolat kontroliuojami. Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarp pelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso, nes ji parodo, kiek piniginių lėšų buvo gauta per metus ir kaip jos buvo naudojamos. Įmonės pagrindinės veiklos piniginiai srautai parodo, kiek pagrindinė įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigai yra pagrindinis finansavimo, šaltinis leidžiantis palaikyti ir plėtoti veiklą, grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas. Piniginių srautų, sudaromos tiesioginiu būdu, pavyzdinė ataskaitos forma pateikta priede Nr.4.
Aiškinamajame rašte įmonės pateikia papildomą informaciją, kuri geriau paaiškina finansinės atskaitomybės rodiklius, t.y. apie įmonėje taikyta apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimas, pvz.: kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė, ilgalaikio ir materialaus turto apskaitos politika , investicijų apskaitos metodai, turto perkainojimo metodai, pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai, skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai, verslo sujungimų apskaitos metodai, finansinės rizikos valdymo politika ir pan. Aiškinamojo rašto

pavyzdinė forma pateikiama priede Nr.5.
Apibendrinant šį skyrių galima padaryti tokias išvadas: finansinė atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansinių analizių duomenys skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai( savininkai, valdytojai, investuotojai, kreditoriai, įmonės tarnautojai, valstybės institucijos ir kt.), todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliami griežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamų duomenų teisingumas bei tikslumas.
1.3. Finansų analizės būdai.
Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojama analizės būdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų veiksniai, įmonės vidinės veiklos galimybės. Finansų analitikui labai svarbu žinoti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes, mokėti jas pasirinkti priklausomai nuo analizei keliamų uždavinių ir turimos pradinės informacijos.

5 pav. Analizės būdai.3

Šiame darbe bus išskiriamos sekančios analizės būdų sistemos grupės:
 loginiai būdai,
 ekonometriniai būdai,
 psichologiniai būdai,
 grafiniai būdai.
Loginių finansų analizės būduose plačiausiai taikoma lyginimo būdą. Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių dydžių, materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinti rodiklio augimo tempus, dinamiką, tendencijas, galimybes bei kontroliuoti įmonės veiklą, numatyti jos perspektyvas. Analizei taikant lygimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginamumo, nes antraip neteisingai įvertintumėme realią padėtį. Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turi būti palyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda rodiklių apskaičiavimo metodika, palyginama tiriamojo subjekto organizacinė struktūra.

Grupavimas yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus požymius. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams.
Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su jais susijusios veiklos sričių nagrinėjimas. Prioritetinės veiklos sritys dažniausiai susijusios su tyrimo sistemoje vykstančiomis ar numatomomis disproporcijomis, pavyzdžiui, nauja gamybos technologija ir nepakankama darbininkų kvalifikacija.
Sudėtingi ekonominiai reiškiniai bei procesai nusakomi įvairiais finansiniais ir ekonominiais rodikliais. Apibendrinančių rodiklių skaidymas įvairiomis kryptimis į sudėtines dalis vadinamas detalizavimo būdu arba tam tikro reiškinio analize. Svarbiausiai detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Detalizavimo metu galima išsiaiškinti atsakingų asmenų bei atskirų skyrių indelį į galutinį rezultatą, nustatyti numatomų nuostolių vietą, laiką, veiklos produkto finansinį rezultatą įvairiais gyvavimo ciklo etapais ir pan. Apibendrinimas ( sintezė) yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas. Tokiu būdu analizės ir sintezės būdai papildo vienas kitą.
Taikant indeksų būdą, galima išaiškinti analizuojamo rodiklio veiksnius, išmatuoti jų poveikio dydį. Indeksai ura santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Juos galima taikyti analizuojant pardavimų apimtį, susidariusiais išlaidas, pelningumą bei kitus ekonominius procesus.
Grandininių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis arba bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant nepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo, lyginamas su rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodo atitinkamo veiksnio įtaką rodiklio pasikeitimui.
Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomybę, išsiaiškinti įmonės materialinius, darbo, finansinius išteklius ir tikslinę jų naudojimo paskirtį. Balansiniai sugretinimai taikomi įmonės finansinei būklei analizuoti.
Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški anksčiau aprašytos( 5 lapas) vertikalios analizės būdui.
Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių, apibūdinančių ekonominį reiškinį laiko pažiūriu. Kiekviena atskira dinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejų lygių vadinamas absoliutiniu prieaugiu( sumažėjimu). Dinamikos eilučių analizės būdas yra beveik tapatus horizontaliosios ( aprašytos 5 lape), analizės būdui.
Ekonometrinių finansų analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Jie spartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę, veiksmingesnę. Šie būdai ypač efektyvūs analizuojant didelės visumos ( asociacijos, sudėtingos struktūros įmonės ir pan.)finansinę būklę. Praktikoje taikomi įvairūs ekonometriniai analizės būdai. Labiausiai paplitę būdai yra regresinė ir koreliacinė analizė, matematinis prognozavimas. Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriant atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio. Regresijos ir koreliacijos teorija, kaip viena svarbiausių matematinės statistikos mokslo sričių, teikia sekančias galimybes:
 kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą;
 nustatyti tuo pačiu metu veikiančių daugelio veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui.
Ekonometriniai būdai plačiai dėstomi matematinėje statistikoje, tikimybių teorijoje, matematiniame programavimas, aukštoji matematika.

Psichologinių finansų analizės būdų pagrindą sudaro euristika, t.y. mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant psichologinius finansų analizės būdus naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu. Šie metodai yra pagrįsti specialistų patirtimi ir intuicija, kuri pasireiškia sprendžiant ekonominius uždavinius ir ypač prognozuojant ekonomines situacijas.

Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus , leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laike. Grafiniai būdų pavyzdžiai būtu įvairios diagramos, statistinės kreivės, lentelės ir t.t.
1.4. Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje.
Finansų analizė yra sudėtinė įmonės ekonominės analizės dalis. Ekonominė analizė yra ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas. Įmonėje ji apima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, dabartyje ir ateityje( darbo, materialinių, finansinių, išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius bei finansinius rezultatus. Tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis finansų analizė egzistuoja ir kaip savarankiškas
mokslas, apibendrinantis praktikoje vykstančius finansinės veiklos procesus, dėsningumus. Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje atvaizduota 6 paveikslėlyje.

6 pav. Finansų analizės vieta ekonominės analizės sistemoje 5.
1.5. Finansų analizės organizavimas rinkos ekonomikos sąlygomis.
Sėkmingas analitinio darbo atlikimas labai priklauso nuo apgalvoto jo planavimo, kryptingo paskirstymo atskiriems atlikėjams, metodikos parengimo. Iš esmės metodika ir yra visuma būdų, taisyklių kurių reikia laikytis, norint gerai atlikti analitinį darbą. Metodika apima analizės tikslą, uždavinius, principus, techniką, nurodo abstraktaus pobūdžio įvedamą ir išvedamą informaciją. Kuo daugiau ir detaliau metodikoje aprašytas analitinės informacijos algoritmas, tuo intensyviau vyksta analizės procesas. Kad analizės sistema kokybiškai funkcionuotų, reikia laikytis analizės procesą reguliuojančių principų. Šie principai taikomi reguliuojant analizės metodologijos ir metodikos procedūras. Dauguma išsivysčiusių šalių viena ekonomikos valdymo metodologijų grandžių yra buhalterinė apskaita ir finansų analizė. Apskaita dažniausiai atliekama dviem kryptimis: finansinė apskaita ( ataskaitos visuomenei) ir gamybinė apskaita( ataskaitos įmonės reikmėm). Atsižvelgiant į tai organizuojama ir įmonės atskaitomybė, t.y. būna išorinė ir vidinė. Tiek išorinės, tiek vidinės analizės uždavinius apsprendžia analitinės medžiagos naudotojų interesai.
Užsienio praktikoje analizės atlikėjai taip pat gali būti skirstomi į išorinius ir vidinius. Išorinės analizės struktūros susikūrė atsiradus visuomenės suinteresuotumui tokiomis paslaugomis. Pagrindiniai išoriniai analizės atlikėjai :
1. Specialios kompanijos, įmonės, agentūros. Jos verčiasi ūkio subjektų veiklos analize ir išleidžia specialius ataskaitų bei analitinės medžiagos žinynus.
2. Kreditinės įstaigos, kurios tyrinėja įmonių veiklą ir už atitinkamą mokestį teikia būsimiems kreditoriams žinias apie tų įmonių finansinę padėtį.

3. Konsultacinės įmonės- kurios garantuoja aukštą analitinių tyrimų kokybę ir išsaugo užsakovo komercines paslaptis.
4. Įmonių vadovai, specialistai bei savininkai kurie pateikia visuomenei savo įmonių metines finansines ataskaitas , kurios po auditorių patikrinimo panaudojamos reklamos tikslams, juose pateikiama daug analitinės informacijos.
Vidinės analizės atlikėjai dažniausiai yra įmonės skyrių vadovai ar jų darbuotojai. Jie naudojasi patikima ir išsamia įmonės buhalterinių registrų informacija, nes vidinei analizei nėra komercinių paslapčių. Vidinės analizės rezultatai taip pat apiforminami kaip ataskaitos. Vidinės analizės informacijos tikslas yra:
• išsaugoti ir didinti įmonės turtą;
• gauti kuo didesnį pelną ir didinti pelningumą;
• pagrįsti kapitalo perdavimą iš mažiau pelningos veiklos į pelningesnę;
• numatyti būdus krizinėms situacijoms išvengti.
Užsienio specialistai, o šiuo metu ir Lietuvoje, analizei dažnai taiko grafinius bei specifinius būdus.
1.6.Finansų rezultatų analizės uždaviniai.
Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai:
 Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą periodą.
 Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių didinimo ar mažinimo galimybes.
 Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius rezultatus.
 Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos tęstinumui.
1.7.Finansų rezultatų analizė ir atskirų veiksnių įtaka jų dydžiui bei dinamikai.
Rinkos ekonomikos sąlygos skatina kiekvieną įmonę išsiaiškinti bei pagrįsti ateities veiklos finansinius rezultatus, taip pat žinoti atskirų veiksnių įtaką jų susidarymui. Svarbiausieji veiksniai yra3:
 veiklos produkto apimties struktūros ir asortimento pasikeitimas;
 veiklos produkto kainų pasikeitimas;
 veiklos produkto visos sąnaudų apimties pasikeitimas.
Kad geriau suprastume jų įtaką įmonės rezultatams , sekančiame skyriuje apskaičiuosime šių veiksnių pokyčius bei dinamiką.

2.UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „ CALYPSĖ“ FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ 1999 – 2004 M.
2.1.Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė.
1999-2004 metų horizontalioji balanso analizė. Atliktas UAB „ Calypsė“ šešių metų finansinių duomenų palyginimas, vadinamas horizontalia analizė, kuri padės nustatyti įmonės turto ir jo finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir procentais nagrinėjamu laikotarpiu. Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė. Jos pagrindinis tikslas- nustatyti ilgesnio laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus, todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelerių ar net keliolikos metų, dažniausiai 5-10 metų. UAB „ Calypsė“ finansiniai duomenys analizuojami šešių metų 1999 – 2004.

7 pav. UAB „ Calypsė“ turto pokyčiai 1999-2004 metais.
Iš horizontaliosios balanso analizės matyti( priedas 11), kad per analizuojamą laikotarpį UAB „ Calypsė“ bendra turto suma, bei akcinis kapitalas ir įsipareigojimai padidėjo 2,16 karto, t.y. nuo 167,6 tūkst. litų iki 362,8 tūkst. litų. Pastebima tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto didėjimo tendencija( žr.pav.7 ). Ilgalaikio turto ,per analizuojamą laikotarpį, padidėjimas sudaro 155,79, procentus. Ypatingai ilgalaikis turtas padidėjo nuo 35,6 tūkst. litų iki 109,2 tūkst. litų 2003 metais. Tai sudaro 206,32 procentus. Trumpalaikio turto ,per analizuojamą laikotarpį, padidėjimas sudaro 104,03 procento, 2003 metus lyginant su 2002 metais jis net buvo sumažėjęs- 46,0 tūkst. litų.

Ilgalaikio turto didelį padidėjimą pagrinde lėmė nekilnojimo turto įsigijimas 2003 metais. Lyginant 2000 metus ir 1999 metais pokytis buvo neigiamas, t.y. -10,07 arba -4,0 tūkst. litų, o sekančių metų palyginime jis pakilo 1,45 procentais arba 0,523 tūkst. litų. Lyginant 2002 metus su 2001 metais vėl buvo neigiamas pokytis, kuris sudarė -2,68 procentus arba 0,98 tūkst. litų. 2003 metais , įmonei įsigijus nekilnojamo turto už 80,00 tūkst. litų , ilgalaikis turtas , lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 206,32 procentais arba 73,55 tūkst. litų. Neigiamas pokytis- -5,95 procento arba -6,50 tūkst. litų , lyginant 2004 metus su 2003 metais, atsirado dėl turto nudėvėjimo bei nudėvėto ir įmonėje neeksploatuojamo turto nurašymo.

8 pav. UAB „ Calypsė“ trumpalaikio turto sudėties kitimo dinamika 1999-2004 metais.
Trumpalaikio turto sudėtyje didžiausią dalį sudaro atsargos( žr. pav. 8) Per nagrinėjamą laikotarpį jos padidėjo 104,03 procento arba 136,42 tūkst. litų. Atsargų didėjimui didelę įtaką turėjo didėjanti apyvarta, nes norint laiku įvykdyti klientų užsakymus buvo kaupiamos prekių atsargos sandėliuose. Žvelgiant į 2003-2002 metus matome, kad trumpalaikis turtas sumažėjo -16,11 procentais arba 46,00 tūkst. litų. Tai įtakojo įmonės investavimas į nekilnojamą turtą, dėl to mažiau buvo įsigyta atsargų , tačiau lyginant 2004 metus su 2003 metais vėl matomas atsargų padidėjimas 8,59 procentais arba 20,564 tūkst. litų.

Kiti trumpalaikio turto straipsniai- pirkėjų skolos, kitos gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas ir gryni pinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo.

Horizontalioji kapitalo ir įsipareigojimų analizė rodo( žr. pav.9), kad per nagrinėjamą laikotarpį nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai didėjo, t.y. nuosavo kapitalo pokytis sudaro 108,54 procentus arba 31,8 tūkst. litų. Įsipareigojimų padidėjimas sudaro 118,1 procentus arba 163,3 tūkst. litų.

Nuosavo kapitalo didėjimas tiesiogiai susijęs su įmonės uždirbamu pelnu. Pelno dėka buvo formuojami rezervai, kurių pokytis per analizuojamą laikotarpį sudarė 417,62 procentus arba 31,82 tūkst. litų. Per visą analizuojamą laikotarpį pelnas didėjo. Didelis pelno padidėjimas matosi lyginant 2002 metus su 2001 metais. Pelno pokytis sudarė 41,49 procentus arba 7,75 tūkst. litų.

9 pav. UAB „ Calypsė“ nuosavo kapitalo sudėties kitimo dinamika 1999-2004 metais.
Nagrinėjant UAB „Calypsė“ įsipareigojimų skiltį balanse ( arba į pav.10), matyti, kad pastarieji turi didėjimo tendenciją kasmet ir jų absoliutinė apimtis per 2004-1999 metus išaugo virš 163 tūkst. litų. Būtina paminėti, kad UAB „ Calypsė“ įsiskolinimai iki 2003 metų buvo trumpalaikiai , o 2003 metais atsirado ilgalaikių įsiskolinimų skiltis. Tai skola lizingui už nekilnojamo turto įsigijimo finansavimą.

10 pav. UAB „ Calypsė“ įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 1999-2004 metais.
Didžiausiai įmonės įsipareigojimų teigiamas pokytis, 43,19 procento ar 72,40 tūkst. litų ,buvo lyginant pirmuosius dvejus įmonės nagrinėjimo metus. Tokia situacija susidarė dėl įmonės veiklos plėtimosi. 2001-2000 metais įsipareigojimų augimas jau buvo mažesnis, t.y. 23,95 procento arba 57,48 tūkst. litų. Šiuos padidėjimus labiausiai skatino išaugusios trumpalaikės skolos tiekėjams už atsargas ir paslaugas( kitos mokėtinos sumos).
Didžiausiais įmonės įsipareigojimų dalį sudaro skolos tiekėjams už prekes. Tik lyginant 2003 su 2002 metais trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 41,65 procentu arba 84,71 tūkst. litų. Tai surišta su nekilnojamu turto įsigijimu. Tačiau šiuo laikotarpiu atsirado ilgalaikės skolos kreditinėm institucijom. Lyginant 2004 su 2003 metais vėl matomas trumpalaikių įsipareigojimų tiekėjams už prekes pasidėjimas, t.y. padidėjo net 79,80 procento arba 94,71 tūkst. litų.
Horizontaliosios balanso analizės duomenys rodo, kad UAB „ Calypsė“ analizuojamų metų balansas yra sudarytas ne tik iš nuosavo kapitalo, bet įmonė turi ir daug trumpalaikių įsipareigojimų, susiduria su įsiskolinimo didėjimo problemomis. Išaugusios skolos tiekėjams, per analizuojamą laikotarpį 2 karto( arba110,42 tūkst. litų) mažina įmonės prestižą, bendrovė gali prarasti tiekėjus. Taigi finansuoti turtą vien tik iš trumpalaikių įsipareigojimų yra rizikinga, nes skolas reikia grąžinti per metus, ir tai turi neigiamos įtakos UAB „ Calypsė“ veiklos stabilumui.
1999-2004 metų horizontali pelno( nuostolio) ataskaitos analizė. Horizontali pelno( nuostolio) analizė rodo ( 12 priedas), kad 1999-2004 metais UAB „ Calypsė“ veikla buvo pelninga, ir nors grynojo pelno suma per nagrinėjamą laikotarpį turėjo tendenciją ir didėti ir mažėti, buvo įvairi rodiklių kitimo dinamika. Lyginant 1999 metus su 2000 metais ( žr. paveikslėlis 11 ) grynasis pelnas išaugo 154,93 procento arba 7,23 tūkst. litų. Nors 2000 metais padidėjo pardavimų pajamos, labai smarkiai išaugo pardavimų savikaina, t.y. 28,20 procento arba 68,14 tūkst. litų. Dėl šios priežasties sumažėjo bendrasis pelnas 21,70 procento arba 22,38 tūkst. litų. Tik veiklos sąnaudų sumažėjimo dėka( sumažėjo 28,27 procento arba 27,45 tūkst. litų) įmonės tipinės veiklos pelnas padidėjo 84,78 procentu arba 5,08 tūkst. litų. Kiti pelno( nuostolio) ataskaitos straipsniai padidinimo pelno prieš apmokestinimą teigiamą pokyti iki 137,98 procento arba 6,81 tūkst. litų. Kadangi 2000 metais įmonė, pritaikiusi investicijų lengvatas, nemokėjo pelno mokesčio, grynojo pelno teigiamas pokytis sudarė 154,93 procento arba 7,27 tūkst. litų.
Lyginant 2001 metus su 2000 metais matomas grynojo pelno neigiamas pokytis, t.y. 41,88 procento arba 5,00 tūkst. litų. Neigiamam pokyčiui didžiausią įtaką padarė:
1. Padidėjusios veiklos sąnaudos, t.y. 13,47 procento arba 9,38 tūkst. litų.
2. Pelno mokestis, t.y. 100 procento arba 1,22 tūkst. litų.
3. Kitos veiklos neigiami pokyčiai, t.y.4,84 procento arba 0,78 tūkst. litų.

11 pav. UAB „ Calypsė“ grynojo pelno kitimas 1999-2004 metais.
Lyginant 2002 metus su 2001 metais grynasis pelnas padidėjo 14,14 procento arba 1,156 tūkst. litų. Tai įtakojo didelis neigiamas ( 30,77 procento ) pardavimų savikainos neigiamas pokytis. Tačiau veiklos sąnaudos išaugo 50,19 procentu. Taip pat padidėjo pelo mokesčio rodiklis 14,19 procentu arba 0,02 tūkst. litų.
Palyginus 2003 su 2002 metų pelno ( nuostolio) ataskaitas matosi grynojo pelno sumažėjimas 18,61 procentu arba 1,48 tūkst. litų. Nors įmonės pardavimų apimtis padidėjo 8,62 procentu arba 31,30 tūkst. litų , padidėjo ir pardavimų savikaina 28,80 procento arba 66,88 tūkst. litų. Šiuo lyginamu laikotarpiu veiklos sąnaudos sumažėjo 27,86 procentu, bet kita veikla padidino neigiamą grynojo pelno kitimą 2,67 procentu arba 0,30 tūkst. litų.
2004 ir 2003 metų pelno (nuostolio) ataskaitų palyginime matomas grynojo pelno padidėjimas 43,41 procento arba 2,80 tūkst. litų. Didžiausią įtaką grynojo pelno didėjimo dinamikai padarė padidėjęs( dėl įmonės pardavimų apimties padidėjimo) 43,41 procentu arba 3,22 tūkst. tipinės veiklos pelnas.
Tokia horizontalios pelno( nuostolio) analizė parodo tik bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būti nuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno( nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB „ Calypsė „ gauną grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti pelningumo rodiklių analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.
1999- 2004 metų vertikalioji balanso analizė . Atlikus vertikaliąją balanso analizę ( 13 priedas ) galima nustatyti UAB „ Calypsė“ balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto pagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo bei įsipareigojimų dalis balanse.
UAB „ Calypsė“ turto struktūros analizė rodo, kad per 1999 – 2004 metus didžiausią įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, nors per analizuojamą laikotarpį lyginamasis svoris nukrito 4,3 punkto( nuo 76 procento iki 71,70 procento). Didžiausią turto dalį ( 70,50 procento) 1999 metais sudarė atsargos skirtos perpardavimui, kurios 2000 metais padidėjo 6,6 punkto( iki 77,10 procento). 2001 metais atsargos skirtos perparduoti padidėja 1,4 punkto( iki 78,50 procento),o 2002 metais šis lyginamasis svoris padidėjo 8,5 punkto( iki 87 procentų). Lyginant 2003 metus su 2002 metais matosi atsargų skirtų perpardavimui sumažėjimas 20,3 punktu( iki 66,70 procento), bet 2004 metais jis vėl auga 3,5 punktu jau sudarydamos 71,70 procentų įmonės turto.
Mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonės požiūriu( t.y. norint įtikti pirkėjams)normalu, kad didžiausią jos trumpalaikio turto dalį sudaro prekės.

12 pav. UAB „ Calypsė“ turto sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika 1999-2004 metais(%).
Mažiausią lyginamąjį svorį įmonės aktyvų dalyje turi grynieji pinigai. 1999 metais grynieji pinigai buvo 2,3 procento viso įmonės aktyvo, sekančiais metais šis rodiklis sumažėjo 0,01 punkto( iki 2,2 procento), 2001 metais sumažėjo 1,2 punkto ( iki 1,1 procento). Lyginant 2004 metus su 2003 metais gryni pinigai sudarė 0,7 procentus įmonės aktyvo. Apyvartinių aktyvų valdymo meno pagrindas yra sąskaitoje turėti minimaliai reikalingas pinigų sumas, kurios reikalingos operatyviniai veiklai. Pinigų suma, kuri reikalinga gerai valdomai įmonei tai tarsi draudimas, skirtas padengti trumpalaikius pinigų srauto balanso sutrikimus. Suma turi būti tokia, kad užtektų padengti
visus pirmaeilius mokesčius. Kadangi pinigai yra kasoje ir bankų atsiskantamosiose sąskaitose, tai jos neduoda pajamų, o jų ekvivalentai- trumpalaikiai finansiniai indėliai, su mažais dividendais, jų reikia turėti minimaliai saugiame lygyje6. Trumpalaikio turto lyginamoji dalis visoje aktyvų dalyje didėjo( žr. pav.12) nuo 1999 metų iki 2002 metų ( iki 88,9 procento). 2003 metais įmonei įsigijus nekilnojamo turto, trumpalaikio turto lyginamoji dalis sumažėjo 20,2 punkto iki 68,70 procento, sekančių metų palyginime trumpalaikio turto lyginamoji dalis įmonės aktyve vėl didėja 3 punktais iki 71,70 procento.
Ilgalaikis turtas yra antroje vietoje pagal lyginamąjį svorį UAB“ Calypsė“ turte. Didžiausia jo dalis buvo 2003 metais ir sudarė 31,3 procento visų aktyvų. Nuo 1999 metų iki 2002 metais ilgalaikio turto dalis visame turte kasmet mažėjo ir nukrito 12,9 punkto, iki 11,10 procento visų įmonės aktyvų. Nors per minėtą laikotarpį įmonė įsigydavo ilgalaikio turto, bet didėjančios trumpalaikio turto atsargos ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas lėmė mažėjančią ilgalaikio turto lyginamąją dalį įmonės aktyvuose.
Didžiausią dalį ilgalaikiame turte turėjo ilgalaikis materialus turtas. Jo sudėtyje iki ,2003 metų , didžiausią lyginamąjį svorį sudarė kitas materialus turtas, nuo 2003 metų – pastatai.
2004 metais pastatai sudarė 74,92 procentus įmonės ilgalaikio turto, kitas materialus turtas- 21,55 procento o transporto priemonės- 3,53 procento.
Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvo finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. 1999 metais kapitalas ir rezervai sudarė 17,50 procentų įmonės pasyvų ir per nagrinėjamą laikotarpį svyravo. Pavyzdžiui lyginant su 2000 metais sumažėjo 0,3 punkto( 17,2 procento), o tuo

13 pav. UAB „ Calypsė“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių lyginamųjų svorių kitimo dinamika 1999-2004 metais (%).
tarpu įsipareigojimai per tokį pat punktą pakilo ir 2000 metais jau sudarė 82,80 procento visų pasyvų. Tačiau būtina paminėti, kad tiek kapitalas, tiek UAB „ Calypsė“ įsipareigojimai kito dinamiškai ( žr.13 pav.).

Kapitalų ir rezervų sudėtyje 1999 metais sudarydamas 74 procentus dominuoja įstatinis kapitalas. Sekančiais metais jo lyginamoji dalis sumažėja 21,4 punktu (iki 52,57 procento). 2001-2000 metais sumažėjo 3 punktais arba iki 49,6 procento, 2002-2003 lyginamoji dalis kapitale sumažėjo dar 4,7 punktais, o 2004 metais įstatinio kapitalo lyginamasis svoris nuosavo kapitalo dalyje nukrito iki 35,50 procento. Antroje vietoje pagal lyginamąjį svorį nuosavo kapitalo dalyje užima nepaskirstytas pelnas. 1999 metais jis sudarė 15,20 procento ir tendencingai didėjo, kol 2004 metais pasiekė 58,00 procento lyginamąją svorį nuosavo kapitalo dalyje.

Nuosavo kapitalo dalyje pagal lyginamąjį svorį trečiojoje vietoje yra rezervai. 1999 metais jie sudarė 10,80 procento nuosavo kapitalo. Sekančiais metais jie sumažėjo 2,9 punkto( iki 7,9 procento). Lyginant 2001 ir 2000 metus jie nukrito 0,1 punkto, o 2002 metais jų lyginamasis svoris sumažėjo iki 6,9 procento. 2004 metais rezervų lyginamasis svoris nuosavo kapitalo dalyje sudarė 6,5 procento.
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalis bendroje balanso pasyvų dalyje 1999 ir 2004 metais vidutiniškai užėmė apie 83,48 procento ( žr. pav. 13). Iki 2001 metų ji kilo nuo 82,5 iki 85,3 procento. Lyginant 2002 metus su 2001 metais mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamoji dalis įmonės pasyvuose sumažėjo1,4 punkto( iki 83,9 procento), o lyginant 2003 su 2002- sumažėjo 0,6 punkto ( iki 83,3). 2004 metais mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamoji dalis įmonės pasyvuose sudarė 83,1 procento.

Didžiąją dalį visų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro prekybinės skolos tiekėjams. Per pirmuosius trejus nagrinėjamo laikotarpio metus prekybos skolų tiekėjams lyginamasis svoris kasmet mažėjo. 1999 metais jis buvo 70,4 procento, 2000 metais sumažėjo per 0,8 punkto, o 2001 metais sumažėjo per 14,20 punkto iki 55,40 procento. 2002 metais jis išaugo per 20,10 punktų o 2003 metais vėl nukrito 21,70 punkto iki 53,70 procento.2004 metais prekybinių skolų tiekėjams lyginamasis svoris mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje sudarė 86,90 procento.

Vertikaliojo pelno( nuostolio) 1999-2004 metų analizė. Atlikę UAB „ Calypsė“ vertikalią pelno ( nuostolio) analizę 1999-2004 metams( 14 priedas) gauname keletą reikšmingų pelningumą apibudinančių rodiklių. Jie parodo, kad grynojo pelno dalis priklausomai nuo pardavimų 2000-1999 metais padidėjo 10,3 punkto, t.y. nuo 4,55 iki 14,81 procentų. Tam įtakos turėjo sumažėjusios veiklos sąnaudos ( 7,90 punktu) ir pelno mokesčio nebuvimas. Lyginant 2001 su 2000 metais, grynasis pelnas sumažėjo 6,84 punktu, t.y. nuo 14,81 iki 7,97 procento. Tai įtakojo išaugusi 0,78 punkto pardavimų savikaina ir 4,33 punkto veiklos sąnaudos. 2001 metais įmonė taip pat mokėjo pelno mokestį, kuris sumažino grynąjį pelną 1,41 punkto. 2002 metais tie patys rodikliai įtakojo grynojo pelno kritimą 1,91 punkto, t.y. nuo 7,97 iki 6,05 procento. Sumažinant veiklos sąnaudas, 2003 metais grynasis įmonės pelnas išaugo 0,71 punktu, o 2004 metais sumažinus parduotų prekių savikainą ir veiklos sąnaudas, priklausomai nuo pardavimų, įmonės grynasis pelnas išaugo dar 1,86 punkto, t.y. nuo 6,77 iki 8,63 procento.

Iš atliktos vertikalios pelno( nuostolio) ataskaitos matome, kad įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet būtina detalesnė analizė jos pelningumui nustatyti.

2.2. UAB „ Calypsė“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė.

Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos ir trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai ( žr. 6 lapas) nagrinėjami pasitelkus keturis plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes7:
 Pelningumo( rentabilumo).
 Finansinio statuso.
 Finansų valdymo.
 Išteklių valdymo.
Galimas ir kitas finansinių rodiklių grupavimas ir jų analizės eiliškumas, tačiau pateiktas variantas yra geriausias, nes pelningumo analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių;
a) pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės laimėjimus,
b) pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai.
Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Tai rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkams išsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar verta skolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti.
Išteklių panaudojimo rodikliai priskiriami finansinei sferai, nes jie nustatomi pagal išteklių panaudojimo finansinius rezultatus, pardavimų pajamas, pelną.

2.2.1. UAB „ Calypsė“ pelningumo rodiklių analizė.

Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina ir sintetina firmos laimėjimus. Vienas iš svarbiausių pelningumo rodiklių yra bendrasis pelningumo rodiklis, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam vienetui. Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veikla efektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis „šokinėja“ 5-15 procentų riboje8. Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis įmonėje nagrinėjamo retrospektyvinio periodo metu buvo nuo 0,206 iki 0,361( žr. pav. 14). Įmonės, kurios veikla mažmeninė ir didmeninė prekyba, tai pakankamai geras rodiklis. Jis rodo kiek pelno tenka pardavimų piniginiam vienetui.

14 pav. UAB „ Calypsė“ pelningumo rodiklių kitimo dinamika 1999-2004 metais.
Grynojo pelningumo rodiklis ( arba neto pelno marža) parodo visos analizuojamos įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės pelningumo rodiklis bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su analogiškos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo rodikliu. Atskirai paimtas rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra išvestinis dydis. Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus aukštesnis, vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai. Per nagrinėjamą laikotarpį šis rodiklis išaugo 0,84 punktais. Didžiausia grynojo pelningumo rodiklio reikšmė buvo 2000 metais( žr.pav.14), tuo metu UAB „ Calypsė“ pelningumas siekė 3,06 procento. 2001 metais ,dėl padidėjusių pardavimo sąnaudų, šis rodiklis sumažėjo 1,42 punktu, bet 2002 metais vėl išaugo iki 2,18 procento. Galima daryti išvadą, kad nepriklausomai nuo bendrojo pelningumo, grynojo pelningumo rodiklio dinamika yra cikliška. Kas antrais metais ji mažėja arba auga.

Apskaičiuoti UAB „ Calypsė“ turto ir nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai nusako turimų išteklių panaudojimo rezultatyvumą.

15 pav. UAB „ Calypsė“ pelningumo rodiklių kitimo dinamika 1999-2004 metais.
Nuosavas kapitalas kasmet didėjo, nes akcininkai nemokėdavo sau dividendų, o pelną pervesdavo į rezervus įmonės veiklai plėsti. Nuosavo kapitalo pelningumo dinamika per analizuojamą laikotarpį išaugo 0,17 punkto, t.y. iki 36 procento( žr. pav.15).Tai rodo kad didėjo pelnas tenkantis vienam investuotam litui. Kapitalo pelningumo didėjimas rodo, kad įmonės vadovai gerai vadovavo įmonei, sėkmingai plėsdami veiklą. Nors 200 metų staigus pelningumo padidėjimas 0,29 punkto ir 2001 metais šio rodiklio sumažėjimas 0,20 punktu, reikalaują gilesnės analizės, ar nebuvo tuo laiku iškraipyta finansinė atskaitomybė.
Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam turto piniginiam vienetui. Jis leidžia įvertinti turto panaudojimo veikloje efektyvumą. Kuo didesnis šis rodiklis , tuo turto panaudojimas efektyvesnis.
Gamybos įmonės ir prekybinės įmonės paprastai turi daug turto (gamyklas, gamybos įrenginius, atsargas). Šio turto panaudojimas būna itin intensyvus. Tokių įmonių turto pelningumo rodiklis paprastai būna iki 5 proc. Įmonių, kurios turi nedaug turto ,pvz., reklamos agentūros, programinės įrangos kūrėjai, turto panaudojimo intensyvumas yra žemas , ir šis rodiklis siekia apie 20 proc.. Kaip rodo 15 paveikslėlis UAB „ Calypsė“ pakankamai intensyviai naudoja įmonės turtą ir turto pelningumo rodiklis yra geras. Dėl darbo apimties nebesigilinu į kitus įmonės pelningumą nusakančius rodiklis. Apibendrinant įmonės pelningumo analizę, galima teigti, kad įmonės reikėtų peržiūrėti ir kiek galima mažinti veiklos sąnaudas, t.y. administracines sąnaudas.
Pelningumo rodikliai suteikia įdomios ir naudingos informacijos apie įmonių veiklą, tačiau vertinant įmonės stabilumą ir patikimumą būtina atlikti platesnę finansinę analizę. Vien tik pelningumo rodiklių vertinimas daugiausiai naudos ir džiaugsmo gali suteikti trumpalaikiams, bet ne ilgalaikiams investuotojams. Taigi pelninga įmonė – nebūtinai stabili, ir priešingai: nuostolis dar nereiškia pralaimėjimo.
2.2.2. Įmonės mokumo problemų tyrimai.
Prieš priimant sprendimą apie įmonę, mums rūpi ne tik tai, kiek įmonė uždirbs pelno. Svarbu ir tai, ar įmonė sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus, apmokėti skolas, todėl skaičiuojame ne tik pelningumo, bet ir kitus finansų pasaulyje priimtus mokumo, likvidumo, skolos padengimo rodiklius. Žemo pelningumo ar net nuostolingai veikianti įmonė irgi gali būti patraukli, jeigu kiti finansiniai rodikliai liudys apie jos gebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus. Tuo tikslu yra skaičiuojamas mokumo rodiklis, kuris leidžia palyginti nuosavybę su visais įsipareigojimais.
Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nuosavybė padengia įsipareigojimus. Kuo mokumo rodiklis aukštesnis, tuo finansinės rizikos lygis žemesnis, mažesnė bankroto tikimybė, didesnės galimybės pasiskolinti lėšų8.
Daugelis analitikų įmonių finansinę būklę pradeda analizuoti nuo apyvartinio kapitalo. Manoma, kad šis rodiklis geriausiai apibudina įmonės finansinę būklę, nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai. Nuo apyvartinio kapitalo priklauso įmonės galimybės plėsti veiklą, vykdyti įsipareigojimus, būti konkurentiška. Jeigu apyvartinis kapitalas metai iš metų didėja, tai įmonės finansinė padėtis pastovi.

16 pav. UAB „ Calypsė“ grynojo apyvartinio kapitalo dinamika 1999-2004 metais.
Per bendrovės analizuojamą finansinės veiklos laikotarpį, matyti, kad grynojo apyvartinio rodiklis buvo teigiamas, išskyrus 1999 metus. 1999 metai buvo įmonės veiklos pradžios metai, dėl šios priežasties grynasis apyvartinis kapitalas buvo neigiamas. Grynasis apyvartinis kapitalas kiekvienais metais didėjo- tai rodo įmonės finansinį pastovumą.

Iš įmonės grynojo apyvartinio kapitalo matosi, kad įmonės trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis rodo įmonės einamąjį likvidumą. 1999 metais įmonės einamasis likvidumas buvo per žemas, t.y. 0,92( žr. pav.17), bet nagrinėjamo laikotarpio bėgyje einamasis įmonės likvidumas išaugo iki 1,059. Nors norminis lygis yra 2, kuris leistinas daugelyje Europos šalių, tačiau įvertinant, kad įmonės veikla didmeninė ir mažmeninė prekyba ir su daugeliu tiekėju yra pasirašytos sutartys, kad atsiskaityti už prekes tik po jų realizavimo tretiesiems asmenims, įmonės einamojo likvidumo rodiklis yra pakankamai geras. Įmonės kritinio likvidumo rodiklis yra labai mažas. Jis parodo kad kiekvienam einamųjų įsipareigojimų litui įmonė turėjo 1999 ir 2000 metais- 0,03 Lt, 2001 metais- 0,08, 2002, 2003 ir 2004 metais tik 0,02 Lt didelio likvidumo turto komponentų. Įmonės sunku vykdyti savo įsipareigojimus, o einamom reikmėm tenkinti gali pritrūkti pinigų.

17 pav. UAB „ Calypsė“ trumpalaikio mokumo rodiklių dinamika 1999-2004 metais.
Bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientų skirtumas bendrovėje yra apie 1. Tai rodo kad įmonė turi daug atsargų. Visos įmonės atsargos skirtos perpardavimui. Iš to seka, kad įmonė, norėdama pateikti klientams gausų prekių asortimentą didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, kaupia gana didelį atsargų kiekį. UAB „ Calypsė naudinga būtų peržiūrėti atskirų atsargų rūšių paklausą. Jai sumažėjus, reikėtų sumažinti mažiau paklausių prekių dalį. Trumpuoju laikotarpiu reikėtų nedidinti atsargų įsigijimo absoliutaus kiekio ir tuo būdu padidinti likvidaus turto dalį bendrojo trumpalaikio turto sudėtyje.

Manevringumo koeficientas rodo, kokią gryno turto dalį sudaro trumpalaikis grynasis turtas. Įmonės manevringumo arba lankstumo koeficientas įmonėje Per nagrinėjamą laikotarpį pakilo 0,61 punktais, t.y. nuo -0,37 iki 0,24.

Ilgalaikio mokumo rodiklis, parodantis kiek ilgalaikių įsiskolinimų tenka vienam atitinkamo kapitalo rodiklio litui, per 2003 – 2004 metus įmonėje padidėjo 0,25 punkto, t.y. vienam skolintum litui įmonė turi 1,09 Lt nuosavo kapitalo. Tai rodo, kad turimas ilgalaikes skolas įmonė stengėsi grąžinti ir palūkanas mokėti iš uždirbto pelno, ir šio rodiklio padidėjimas rodo įmonės ilgalaikį mokumą.

Atlikus UAB „ Calypsė“ ilgalaikio mokumo paskaičiavimus, galima daryti išvadą, kad įmonė analizuojamu laikotarpiu ilgalaikių įsipareigojimų turėdama sugeba juos padengti, t.y. grąžinti ilgalaikes skolas pagal nustatytus terminus ir tai kad įmonė sugeba sėkmingai naudoti banko kreditus pelnui didinti.
2.2.3. Įmonės turto apyvartumo rodiklių analizė.
Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai daro labai didelę įtaką įmonės finansinei būklei. Nagrinėjamai įmonei ypač svarbu atsižvelgti į šiuos rodiklius, nes apyvartumas – pagrindinis jos pelno rodiklis, o esant nepakakamai gerai būklei, trumpalaikio turto sudėtį galima nesunkiai pakoreguoti.
UAB“ Calypsė“ debitorinio apyvartumo rodiklis yra labai greitas, nes įmonė labai griežtai kontroliuoja atsiskaitymo terminus ir stengėsi nesuteikti savo klientams kreditų. Ilgiausias debitorinių apyvartumo terminas buvo 2001 metais, t.y. 15 dienų. O nuo 2002 metų klientai vidutiniškai atsiskaitydavo per dvi dienas.
Kreditorinis įsiskolinimas tai išorinių ir vidinių trumpalaikių įsiskolinimų suma, išskyrus trumpalaikius kreditus. Palyginę debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo laiką dienomis, matome, kad įmonė greičiau išieško debitorinį įsiskolinimą negu pati likviduoja savo įsipareigojimus. Pavyzdžiui 2001 metais debitorinį įsiskolinimą išieškojo per 15 dienų , 2002 ,2003 ir 2004 metais vidutiniškai per 2 dienas, o pati likvidavo per 202 dieną, 2002 metais- 281 dieną, 2003 metais- 215 dieną o 2004 metais jai reikėjo 220 dienų likviduoti kreditorinius reikalavimus. Duomenys rodo, kad įmonė yra įsiskolinusi, be to įmonė nesilaiko racionalios debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo politikos, pernelyg didina skirtumą tarp įsipareigojimų ir gautinų sumų. Tai turi rimtą priežastį. Įmonė, su daugeliu prekių tiekėjų yra pasirašiusi sutartis kuriuose numatyta, kad UAB „ Calypsė“ už pirktas prekes atsiskaito su tiekėjais jas realizavus tretiesiems asmenims. Galima sakyti, kad įmonę kredituoja ir prekių tiekėjai. Toks kreditas yra labai vertingas įmonei, nes už jį nereikia mokėti palūkanų.
Labai svarbus įmonei rodiklis yra atsargų apyvartumo trukmė. Šis rodiklis parodo kas kiek dienų buvo atnaujintos įmonės atsargos. Atsargų apyvartos trukmė lyginama su šakiniai rodikliais. Greita apyvarta, ar jos mažėjimas, gali būti tada, kai gera produkcijos paklausa ir ją lengva parduoti. Palyginti ilga apyvarta rodo, kad įmonė turi per dideles materialines atsargas. Įmonėje šis rodiklis keitėsi labai įvairiai. Nuo 1999 iki 2002 jis pailgėjo 156 diena, lyginant 2003 metus su 2002 jis patrumpėjo 66 diena, o 2004 vėl pailgėjo 5 dienomis. Įmonės atsargų apyvartumo trukmė yra pakankamai didelė. Bet jei mes padarytumėme gilesnę analizę, pamatytume kad įmonė gali užsigulėjusias ir nebepaklausias ( tai numatyta daugelyje sutarčių su tiekėjais) prekes grąžinti tiekėjams ir tai realiai pagerina įmonės padėtį.
Kadangi mes neturime giminingų įmonių finansinių rodiklių, dauguma rodiklių nėra su kuo sulyginti. Dėl šios priežasties darbe nebus analizuojama išteklių valdymo rodikliai( 18 priedas), nes jie lyginami su giminingų įmonių rodikliais. Dėl kitų įmonių finansinių rodiklių neturėjimo sunku pasakyti apie įmonės bendrą finansinę būklę rinkoje. Atlikta dalinė UAB“ Calypsė“ finansinės būklės analizė, turi būti atliekama nuolat ir sistemingai, nes tai yra pagrindinė apsisaugojimo nuo bankroto priemonė, padedanti įvertinti įmonės veiklos tęstinumui.
2.3. Įmonės pinigų srautų analizė.
Pelnas, rodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje parodo tik įmonės veiklos efektyvumą, tačiau neparodo įmonės pinigų judėjimo grynąją forma. Pinigų judėjimas yra atsietas nuo pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo, taigi grynojo pelno rodiklis dažniausiai nesutampa su to paties ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautu.
Įmonės grynųjų pinigų srautas labai priklauso nuo pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo. Kuo didesnė nusidėvėjimo atskaitymų norma, tuo mažesnis pelnas, tačiau šie atskaitymai nereiškia piniginių išlaidų, kaip kiti sąnaudų straipsniai. Didėjant nusidėvėjimui, mažėja grynasis pelnas, o dėl mažėjančios mokesčių sumos, didėja firmos pinigų srautas .Be to, grynasis pelnas nuo pinigų srauto gali skirtis, nes
a) ne visuomet pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami mokesčiai turi būti sumokėti tais pačiais metais,
b) kai kurios prekės gali būti parduodamos skolon ir už jas gali būti atsiskaitoma ne pinigine forma,
c) pelnas labai priklauso nuo pasirinkto atsargų įvertinimo metodo (FIFO, LIFO ir kt.),
d) palūkanų kaupimas, nuoma, draudimas kaupiami tolygiai ir paskirstomi ataskaitiniams laikotarpiams, nors tais laikotarpiais pinigai realiai negaunami ir neišleidžiami.

2.3.1. Piniginių srautų ataskaita.
Įmonės pinigų judėjimas atspindimas pinigų srautų ataskaitoje. Iš jos sužinome apie ūkio subjekto gautus ir išleistus pinigus tokiomis kryptimis, kaip bendroji įmonės veikla, investicinė veikla ir finansinė veikla. Šioje ataskaitoje atvaizduojamos visos įmonės ūkinės operacijos, kuriose naudojami pinigai. Įmonė gauna grynųjų pinigų iš tokių šaltinių, kaip grynasis pelnas, debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas, atsargų sumažėjimas, kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas, ilgalaikio turto pardavimas, įsiskolinimo padidėjimas ir pan. Įmonėje sumažėja grynųjų pinigų tuomet, kai sumažėja kreditorinis įsiskolinimas, padidėja debitorinis įsiskolinimas, įsigyjamas ilgalaikis turtas ar vertybiniai popieriai, sumažėja įmonės įsiskolinimas, išperkami įmonės vertybiniai popieriai, išmokami dividendai ir pan.
Pinigų srautų ataskaitoje pateikiami duomenys yra svarbūs akcininkams, vadybininkams, investitoriams bei kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinigų srautų analizė parodo įmonės plėtros poveikį likvidumui, galimybę išmokėti dividendus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Investitoriams ir kreditoriams svarbu, ar į įmonę ateis teigiami pinigų srautai, ar ji išmokės dividendus, grąžins paskolas bei palūkanas ir apskritai, ar įmonės vadybininkai sugeba efektyviai valdyti pinigų srautus9.
Pinigų srautų judėjimas analizuojamas pagal ataskaitinius duomenis. Ši analizė labai svarbi įmonei, kurios veikla pelninga, bet ji neturi pinigų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir kitais kreditoriais. Su tokia padėtimi susiduria dauguma verslo įmonių.
Vakarų valstybių apskaitos analitinėje praktikoje parengta išsami tokios analizės metodika, pagal kurią pinigų srautai analizuojami trimis kryptimis10:
• pagal pagrindinę veiklą;
• pagal investicinę veiklą;
• pagal finansinę veiklą.
T.y. pagal galimybę išskiriamos visos su grynųjų pinigų judėjimu susijusios operacijos. Praktikoje yra naudojami du pagrindiniai metodai išskirti grynųjų pinigų judėjimo operacijas: tiesioginis ir netiesioginis.
Taikant tiesioginį metodą, nuosekliai apskaičiuojamos visos piniginių srautų įplaukos ir mokėjimai, o pagrindinis apskaičiavimo elementas yra pardavimų pajamos.
Taikant netiesioginį metodą, apskaitos operacijos, susietos su pinigų srautų judėjimu, yra identifikuojamos, ir jų dydžiu tikslinama grynojo pelno suma, t.y. pagrindinis elementas šiuo atveju yra pelnas. UAB „ Calypsė“ piniginių srautų ataskaita, sudaryta netiesioginiu būdu, pavaizduota 19 priede. Pinigų srautų prognozavimui patogu naudoti pinigų srautų ataskaitą. Pinigų srautų prognozė – tai būsimi pinigų gavimai, išleidimai ir prognozuojamas pinigų balansas tam tikro laikotarpio pabaigoje.

2.3.2. Įmonės pinigų srautų planavimas.
Pinigų srautų planavimas (prognozavimas) yra viso verslo vertinimo pinigų srautų metodu pagrindas. Kiekviena vertinama įmonė turi turėti mažiausiai penkerių metų veiklos planą, kurio sudėtine dalis būtų finansinis planas. Be detalaus verslo finansinio plano, kuriame atsispindėtų būsimi pinigų srautai, nebus įmanoma tiriamu metodu nustatyti verslo vertės. Finansinį planą gali rengti vertinamos įmonės darbuotojai, specialiai pasamdyti konsultantai arba bendromis jėgomis.
Verslo pinigų srautų planas, kuriame planavimui naudojamas pilnas pinigų srautas (nuosavam kapitalui), turėtų parodyti 9:
 kokiais finansavimo šaltiniais ir apimtimis būsimu periodu numatoma tenkinti šio periodo investicijų poreikį, taip pat tikėtiną apyvartinių lėšų poreikio padidėjimą (susijusį su produkcijos apimties augimo sąlygotu žaliavų, nebaigtos ir gatavos produkcijos apimčių augimu, taip pat vidutinio pinigų likučio einamojoje ar atsiskaitomojoje sąskaitoje padidėjimu),
 kaip ir kokių lėšų sąskaita bus atliekamas kreditų, kuriuos įmonė planuoja paimti, aptarnavimas. Kreditai gali būti dengiami iš tokių šaltinių kaip įstatinis kapitalas, sukauptas pelnas, rezervų fondai, kitų kreditorių paskolos, lėšos, gautos iš papildomos akcijų emisijos, avansai už forvardinius kontraktus dėl diegiamo produkto tiekimo, pelnas, gautas iš šio produkto realizacijos, pajamos už nefunkcionuojančių aktyvų pardavimą arba pajamos iš laikinai laisvų patalpų nuomos, pajamos už turimų įrengimų grąžintiną lizingą, pelnas iš kitų veiklos sferų, pajamos už nereikalingų žaliavų, komplektuojančių dalių ir pusfabrikačių pardavimą ir pan.,
 kaip ir kokių lėšų sąskaita bus atliekamas obligacijų, jei įmonė ruošiasi jas išleisti, aptarnavimas,
 kokio dydžio ir kada planuojama akcininkams išmokėti dividendus, tenkančius paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų savininkams, jeigu tai akcinė bendrovė.
Apibendrindami galime teigti, kad finansinis planas nukreiptas į kiekvieno ateities periodo finansavimo subalansavimą. Jis parodo investicijų poreikį kiekvieno periodo eigoje bei skolinamų ir pritraukiamų lėšų padengimą kiekvienu periodu.
2.4. Finansinių operacijų efektyvumo įvertinimas.
Finansinių operacijų efektyvumo analizės metodai apima specialių finansinių skaičiavimų sritį, turinčią nemažą reikšmę ūkinių subjektų veiklai. Tokie finansiniai skaičiavimai liečia problemas, susietas su pinigų ir kapitalo rinkos bei vertybinių popierių apyvartos, kreditavimo, nuomos, finansinės rizikos, tarptautinių valiutinių ir kitų operacijų finansine kiekybine analize (finansinė kiekybinė analizė susiformavo sujungus finansų ir matematikos mokslus). Dabartiniu metu finansinių skaičiavimų bei vertinimų praktinis poreikis yra didelis dėl dinamiško rinkos ekonomikos santykių plėtojimosi Lietuvoje, besikuriančių naujų komercinių bei finansinių struktūrų
ir ūkinės veiklos sąlygų keitimosi3. Bet kuri valiutinė, kreditinė, lizingo ar kita finansinė operacija apima daugelį sąlygų, kurias yra suderinę jos dalyviai. Pavyzdžiui, atliekant kreditinės operacijos svarbu sužinoti kredito sumą, laikotarpį, palūkanas ir t.t. Konkrečios operacijos daugybės veiksnių suformuluotas bendras rezultatas dažnai iš pradžių nematomas, dėl to elementarūs apskaičiavimai keičiami kiekybinės analizės būdais. Finansiniai- ekonominiai apskaičiavimai, kuo tiksliau atspindintys realius procesus, atlieka svarbų vaidmenį parengiant bei įgyvendinant finansinius sprendimus ir laukiant iš jų naudos. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva siekia plėsti tarptautinius finansinius ryšius, dėl to finansiniai santykiai ir finansinės operacijos tapo labai aktualios ir finansinės kiekybinės analizės poreikis darosi vis didesnis. Finansinė kiekybinė analizė taikoma sprendžiant daugybę uždavinių nuo elementarių skaičiavimų iki sudėtingų kreditinių, investicinių, valiutinių ir kitų finansinių problemų sprendimo įvairiausiomis konkrečiomis sąlygomis. Finansinių operacijų efektyvumo įvertinimas padeda tikslingiau ir efektyviau panaudoti pinigus ar turtą
2.5. Finansinė rizika. Ir jos rūšys.

Išvystytos rinkos sąlygomis kiekvienas verslas patiria mažesnę ar didesnę riziką. Nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęsiama, kad jos paslaugos nuolat turės paklausą , kad dėl paklausos svyravimo reikės keisti veiklos apimtį, atleisti darbuotojus, daryti papildomas išlaidas ir t.t. Todėl įmonių vadovai turi mokėti įvertinti savo verslo riziką, žinoti jos ribas ir jų neperžengti, kad nepatirtų bankroto. Rizikos veiksnių nepaisymas gali nulemti įmonės bankrotą. Riziką galima skirstyti į dvi grupes: grynoji rizika, kai tikimybė gauti tik nuostolį arba nulinį rezultatą ir spekuliatyvi rizika, kai tikimybė gauti tiek teigiamą, tiek neigiamą rezultatą. Finansinė rizika priskiriama prie spekuliatyvios rizikos grupės, nes galimas dažno sprendimo rezultatas yra pajamos arba nuostoliai. Ji skirstoma:
 kreditinė rizika, t.y. pavojus neatgauti pagrindinių sumų ir procentinių pinigų;
 procentinė rizika, t.y. dažniausiai patiriama komercinių bankų ir kreditinių institucijų, kai pritraukiamų lėšų procentinės normos viršija kreditų procentines normas;
 valiutinė rizika, t.y. pavojus netekti valiutos, keičiantis vienos valiutos santykiui su kitos valiutos kursu, taip pat patirti nuostoliai nacionaline valiuta, atliekant užsienio prekybos, kreditines ir kitas operacijas;
 prarastos finansinės naudos rizika. Tai netiesioginiai finansiniai nuostoliai dėl laiku neįvykdytų tinkamų sprendimų.
Galime teigti, kad rizika yra plati sąvoka. Siekdami sumažinti praradimus ir nesėkmes, atsakingi veiklos dalyviai tyrėtų iš anksto įvertinti galimas neigiamas pasekmes, analizuoti tikėtinus rizikos veiksnius, numatyti priemones nesėkmėms išvengti. Rizikos valdymas – tai priemonė, kuria naudojantis galima apsidrausti nuo to, kad bus suardyti ateities planai. Tiksliau tariant, vertindamos riziką, įmonės įvertina tai, kaip šios rizikos galėtų paveikti ateities pinigų srautus ir ilgalaikius planus, ir priima sprendimus, kaip geriausia būtų apsidrausti nuo tokios rizikos. Kuo daugiau kinta veiksniai, tuo didesnė jų daroma įtaka mokėjimų balansui, įvairiems pinigų srautams.
Finansinė rizika yra nesugebėjimas padengti finansavimo kaštų. Tai tiesioginis įmonės finansavimo sprendimų pasireiškimo rezultatas.
Kai įmonė nesiskolina piniginių išteklių, tai viso verslo rizika tenka akcininkams. Kai įmonės finansavimui naudojamos skolintos lėšos, paskolų davėjų rizika dažniausiai nepaliečia, nes jiems garantuotas paskolų grąžinimas prieš dividendų mokėjimą. Visa verslo rizika ir šiuo atveju tenka akcininkams.
Siekiant sumažinti įmonių finansinę riziką, reikėtų laikytis sekančių principų:
1. Nereikėtų rizikuoti didelėmis pinigų sumomis dėl santykinai mažo jų kiekio. Geriau nustatyti priimtiną draudimo sumos ir draudimo premijos santykį.
2. Numatyti rizikos pasekmes ir siekti jų pakitimus. Reikia išsiaiškinti maksimalų galimo nuostolio dydį bei rizikos tikimybę ir prisiimti ją, ar perduoti dalį rizikos kitiems, ar atsisakyti per daug rizikingo projekto arba sprendimo.
3. Negalima rizikuoti labiau nei leidžia nuosavas kapitalas.
Bendras rizikos lygis priklauso nuo to, kaip įmonė valdo bei derina tarpusavyje veiklos ir finansinę riziką. Šis derinimas vadinamas bendru svertu. Šio sverto suminio rezultato padidėjimas ar sumažėjimas priklauso nuo atitinkamo grąžos ir rizikos pasikeitimo. Svertų įvertinimo išmanymas padeda finansų vadovams priimti įmonei tinkamus rizikos lygius.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI
Išanalizavus ir apibendrinus įvairių autorių ekonominę literatūrą finansinės analizės klausimais galima teigti, kad finansinės analizės tikslas yra objektyviai įvertinti esamą įmonės finansinę būklę, o taip pat artimiausiais bei tolimesnes įmonės būklės ateities perspektyvas. Finansinė atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansų ataskaitų duomenis skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai, todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliami griežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamų duomenų teisingumas bei tikslumas. Finansinės būklės prognozavimas turi būti neatsiejama kiekvienos įmonės perspektyvinės analizės dalis, tačiau šiuo metu dauguma Lietuvos įmonių jis atliekamas labai paviršutiniškai, arba visai nėra vykdomas. Įmonės nepakankamai vertina prognozavimo vaidmenį savo veiklai, priimamų valdymo sprendimų efektyvumui.
Atlikus finansinių ataskaitų, kaip svarbiausių informacijos šaltinių įmonės „ Calypsė“ finansinei būklei tirti, analizę galima teigti, kad UAB „ Calypsė“ per 1999-2004 analizuojamus metus veikla plėtėsi, tai rodo, nors netolygiai kintančios, bet turinčios tendenciją didėti pardavimų apimtys. Bendrai įmonės turto sumai, kuri per analizuojamą laikotarpį padidėjo 2,16 karto, nemažą įtaką turėjo turto struktūroje ilgalaikio materialaus turto padidėjimas 2,56 karto. Proporcingai turtui padidėjo lėšų finansavimo šaltiniai 2,16 karto, o nuosavas kapitalas daugiau kaip 2 kartus, vadinasi įmonės akcininkai investuoja lėšas į įmonės plėtrą.
Bendrovės veiklą sąlygoja finansinės problemos, keliančios įmonės būklės nestabilumą, tai yra aukštas įmonės sąnaudų lygis ( vidutiniškai 98 procentai pajamų buvo skirta sąnaudoms padengti) ; didelė lėšų dalis įšaldyta atsargose ( apie 75 procentus trumpalaikio turto). Įmonei reikėtų tobulinti apyvartinio kapitalo valdymą, nustatant optimalų atsargų dydį ir jį išlaikant įmonės prekybinėje veikloje. Siekiant išvengti didelio atsargų kiekio, įmonė turėtų ne tik kuo dažniau atnaujinti prekių asortimentą, bet ir prekes įsigyti mažesniais kiekiais, atidžiai stebėdama paklausos kitimą.

Įmonės finansavime dalyvauja ir skolintas kapitalas. Vidutiniškai apie 68 procentus pasyvų sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai ir vidutiniškai 15 procentų ilgalaikiai įsipareigojimai kreditinėm įstaigom.
Atlikus UAB „ Calypsė“ santykinių rodiklių finansinei būklei tirti analizę, galima teigti, kad remiantis pelningumo rodikliais, nors jie kito netolygiai, per analizuojamą laikotarpį įmonė dirbo pelningai. Tam, kad pagerinti įmonės pelningumo rodiklius, įmonė turėtų mažinti prekių savikainą – ieškoti tiekėjų siūlančių tos pačios produkcijos už mažesnę kainą, pasinaudoti tiekėjų tarpusavio konkurencija. Taip pat ypač svarbu kontroliuoti ir mažinti įmonės veiklos išlaidas, vykdyti ekonomišką veiklos organizavimą- atsisakyti nepelningų prekių, reguliuoti administracinio valdymo personalo skaičių, kontroliuoti jų darbo apmokėjimą. Palyginus žemi mokumo koeficientai parodo, kad įmonė nėra pakankamai moki, t.y. per didelės lėšos yra investuotos į atsargas ir įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro per didelę sumą. Tokia situacija susidaro dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nes didelė dalis piniginių resursų yra skiriama atsargoms.
Norint ir toliau sėkmingai plėsti UAB „ Calypsė“ veiklą būtina nuolat atlikti finansinės būklės analizę ( mokumo ir likvidumo, pelningumo ir kt.), taikant įvairias finansines metodikas. Sukurti įmonėje vidaus kontrolės sistemą ir pavesti buhalterijai ar ekonomistams vesti vidaus audito darbą, kurie atliktų operatyvinę ir tarpįmoninę analizę už praėjusią savaitę ar praėjusį ketvirtį . Tai leistų įmonei geriau kontroliuoti įmonės būklę.
Šio darbo pateikti analizės rezultatai leis įmonei ne tik peržiūrėti susistemintą nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų finansinės būklės įvertinimą. Taip tyrimo rezultatai galėtų padėti įmonės vadovybei priimti sprendimus, kaip gerinti finansinius rodiklius ir garantuoti įmonės veiklos tęstinumą. Šio darbo rezultatai gali būti naudingi ir kitoms įmonėms vertinant finansinės būklės analizę ir prognozuojant savo finansus ateityje.

LITERATŪRA

1. Auštrevičius P., Pupkevičius D., Treiginė D. ( 1991 ). Šiuolaikinių ekonomikos terminų žodynas lietuvių-anglų-vokiečių kalbomis. Vilnius: Laisvosios rinkos institutas.
2. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. ( 1998 ). Finansų analizė. Kaunas: Technologija.
3. Buračas A. Svecevičius B.( 1994 ). Biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas. Vilnius: Žodynas.
4. Darškuvienė V.( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Technologija.
5. Gaidienė Z.( 1995 ). Finansų valdymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.
6. Juozaitienė L.,( 2000 ) . Įmonės finansai, analizė ir valdymas. Šiauliai : ŠUL.
7. Juozaitienė L., Tijūnaitienė R. ( 2004 ) . Studentų savarankiškų darbų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka. Šiauliai : ŠUL.
8. Kalčinskas G., Černius G.( 1998 ). Finansinė ir menedžmento apskaita. Vilnius: Pačiolis
9. Kvedaraitė V.( 1996). Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas.
10. Kvedaraitė V. ( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas.
11. Ковалев В.В.( 1995 ) Финансовыи анализ:Управление капиталом. Выбор инвестиции. Анализ отчетности. Москва .
12. Oficialių dokumentų tekstai iki 2004 03 12. ( 2004) Verslo apskaitos standartai. Pavyzdinis sąskaitų planas. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Vilnius: Mūsų Saulužė.
13. Radavičius E. (1997 ). Įmonės finansai: Analizė ir prognozė. Vilnius: Ekonomikos mokymo centras.
14. Tamošauskas T. ( 2003 ). Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: Įvado struktūra. Šiauliai : ŠUL.
15. http://www.fmmc.lt/skola/p5-1.htm ( 2004 12 10).
16. http://www.finansai.tripod.com/psp ( 2004 12 10).

UAB ” CALYPSĖ” HORIZANTALIOJI BALANSO ANALIZĖ ( 1999-2004 m.)

11 PRIEDAS

Lapas 1( lapų 2)

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
ILGALAIKIS TURTAS 40149 36106 36629 35648 109197 102697
Nematerialus turtas 868 3090 1537 326
Ilgalaikis materialus turtas 39281 33016 35092 35322 109197 102697
Pastatai 78545 76945
Transporto priemonės 15757 12990 10522 8122 6022 3622
Kitas materialus turtas 23524 20026 24570 27200 24630 22130
TRUMPALAIKIS TURTAS 127474 203917 260880 285526 239519 260083
Atsargos 118138 185114 233566 279384 232520 254561
Pirkėjų skolos 189 24 16843 2258 2205 1985
Kitos gautinos sumos 3646
Kitas trumpalaikis turtas 1616 13415 7539 946 1584 995
Gryni pinigai 3885 5364 2932 2938 3210 2542
TURTAS 167623 240023 297509 321174 348716 362780
NUOSAVAS KAPITALAS 29320 41275 43769 51700 58155 61143
KAPITALAS 21700 21700 21700 21700 21700 21700
Įstatinis kapitalas 21700 21700 21700 21700 21700 21700
REZERVAI 3165 3263 3401 3587 3773 3959
Privalomas 382 480 618 804 990 1176
Kiti rezervai 2783 2783 2783 2783 2783 2783
PELNAS 4455 16312 18668 26413 32682 35484
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 138303 198748 253740 269474 290561 301637
Po vienerių metų mokėtinos sumos lizingui 69480 56147
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS 138303 198748 253740 269474 221081 245490
Ilgalaikių įsipareigojimų einamų metų dalis
Kredito įstaigom 26875 10600 23700 28184 28795 18795
Skolos tiekėjams 97428 138289 140675 203383 118675 213383
Išankstiniai apmokėjimai 635 8812 2210 3005 2910 2850
Pelno mokesčio įsipareigojimai 334 1226 1400 965 1384
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 938 1088 1898 1850 2705 2520
Kitos mokėtinos sumos 12093 39959 84031 31652 67031 6558
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ 167623 240023 297509 321174 348716 362780

11 priedo tęsinys Lapas 2( lapų 2)

POKYTIS

2000-1999 2001-2000 2002-2001 2003-2002 2004-2003 1999-2000 2001-2000 2002-2001 2003-2002 2004-2003

(+/-) (+/-) (+/-) (+/-) (+/-) % % % % %
ILGALAIKIS TURTAS -4043 523 -981 73549 -6500 -10,07 1,45 -2,68 206,32 -5,95
Nematerialus turtas 2222 -1553 -1211 -326 0 255,99 -50,26 -78,79 -100,00 0,00
Ilgalaikis materialus turtas -6265 2076 230 73875 -6500 -15,95 6,29 0,66 209,15 -5,95
Pastatai 0 0 0 78545 -1600 0,00 0,00 0,00 0,00 -2,04
Transporto priemonės -2767 -2468 -2400 -2100 -2400 -17,56 -19,00 -22,81 -25,86 -39,85
Kitas materialus turtas -3498 4544 2630 -2570 -2500 -14,87 22,69 10,70 -9,45 -10,15
TRUMPALAIKIS TURTAS 76443 56963 24646 -46007 20564 59,97 27,93 9,45 -16,11 8,59
Atsargos 66976 48452 45818 -46864 22041 56,69 26,17 19,62 -16,77 9,48
Pirkėjų skolos -165 16819 -14585 -53 -220 -87,30 70079,17 -86,59 -2,35 -9,98
Kitos gautinos sumos -3646 0 0 0 0 -100,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Kitas trumpalaikis turtas 11799 -5876 -6593 638 -589 730,14 -43,80 -87,45 67,44 -37,18
Gryni pinigai 1479 -2432 6 272 -668 38,07 -45,34 0,20 9,26 -20,81
TURTAS 72400 57486 23665 27542 14064 43,19 23,95 7,95 8,58 4,03
NUOSAVAS KAPITALAS 11955 2494 7931 6455 2988 40,77 6,04 18,12 12,49 5,14
KAPITALAS 0 0 0 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Įstatinis kapitalas 0 0 0 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
REZERVAI 98 138 186 186 186 3,10 4,23 5,47 5,19 4,93
Privalomas 98 138 186 186 186 25,65 28,75 30,10 23,13 18,79
Kiti rezervai 0 0 0 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
PELNAS 11857 2356 7745 6269 2802 266,15 14,44 41,49 23,73 8,57
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 60445 54992 15734 21087 11076 43,70 27,67 6,20 7,83 3,81
Po vienerių metų mokėtinos sumos lizingui 0 0 0 69480 -13333 0,00 0,00 0,00 -100,00 -19,19
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS 60445 54992 15734 -48393 24409 43,70 27,67 6,20 -17,96 11,04
Ilgalaikių įsipareigojimų einamų metų dalis 0 0 0 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Kredito įstaigom -16275 13100 4484 611 -10000 -60,56 123,58 18,92 2,17 -34,73
Skolos tiekėjams 40861 2386 62708 -84708 94708 41,94 1,73 44,58 -41,65 79,80
Išankstiniai apmokėjimai 8177 -6602 795 -95 -60 1287,72 -74,92 35,97 -3,16 -2,06
Pelno mokesčio įsipareigojimai -334 1226 174 -435 419 -100,00 0,00 14,19 -31,07 43,42
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 150 810 -48 855 -185 15,99 74,45 -2,53 46,22 -6,84
Kitos mokėtinos sumos 27866 44072 -52379 35379 -60473 230,43 110,29 -62,33 111,77 -90,22
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ 72400 57486 23665 27542 14064 43,19 23,95 7,95 8,58 4,03

UAB ” CALYPSĖ” HORIZANTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ ( 1999-2004 m.)

12 PRIEDAS

Lapas 1( lapų 2)

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
Pardavimų pajamos 344768 390534 422646 363218 394518 421520
Pardavimų savikaina 241668 309810 335425 232224 299106 314210
Bendrasis pelnas 103100 80724 87221 130994 95412 107310
Veiklos sąnaudos 97114 69663 79046 121966 87992 96669
Pardavimo 8687 9563 7542 6452 8541 9584
Bendros ir administracinės 88427 60100 71504 115514 79451 87085
Tipinės veiklos pelnas 5986 11061 8175 9028 7420 10641
Kita veikla -805 817 0 339 0 0
Pajamos 0 817 0 763 0 0
Sąnaudos 805 0 0 424 0 0
Finansinė investicinė veikla -157 -42 0 -36 0 0
Pajamos 4069 0 0 11 0 0
Sąnaudos 4226 42 0 47 0 0
Įprastinės veiklos pelnas 5024 11836 8175 9331 7420 10641
Pagautė 0 120 0 0 0 0
Netekimai 0 0 0 0 0 0
Pelnas prieš apmokestinimą 5024 11956 8175 9331 7420 10641
Peno mokestis 334 0 1226 1400 965 1384
Grynasis pelnas 4690 11956 6949 7931 6455 9257

12 priedo tęsinys Lapas 2(lapų 2)

POKYTIS

2000-1999 2001-2000 2002-2001 2003-2002 2004-2003 1999-2000 2001-2000 2002-2001 2003-2002 2004-2003

(+/-) (+/-) (+/-) (+/-) (+/-) % % % % %
Pardavimų pajamos 45766 32112 -59428 31300 27002 13,27 8,22 -14,06 8,62 6,84
Pardavimų savikaina 68142 25615 -103201 66882 15104 28,20 8,27 -30,77 28,80 5,05
Bendrasis pelnas -22376 6497 43773 -35582 11898 -21,70 8,05 50,19 -27,16 12,47
Veiklos sąnaudos -27451 9383 42920 -33974 8677 -28,27 13,47 54,30 -27,86 9,86
Pardavimo 876 -2021 -1090 2089 1043 10,08 -21,13 -14,45 32,38 12,21
Bendros ir administracinės -28327 11404 44010 -36063 7634 -32,03 18,98 61,55 -31,22 9,61
Tipinės veiklos pelnas 5075 -2886 853 -1608 3221 84,78 -26,09 10,43 -17,81 43,41
Kita veikla 1622 -817 339 -339 0 -201,49 -100,00 0,00 -100,00 0,00
Pajamos 817 -817 763 -763 0 0,00 -100,00 0,00 -100,00 0,00
Sąnaudos -805 0 424 -424 0 -100,00 0,00 0,00 -100,00 0,00
Finansinė investicinė veikla 115 42 -36 36 0 -73,25 -100,00 0,00 -100,00 0,00
Pajamos -4069 0 11 -11 0 -100,00 0,00 0,00 -100,00 0,00
Sąnaudos -4184 -42 47 -47 0 -99,01 -100,00 0,00 -100,00 0,00
Įprastinės veiklos pelnas 6812 -3661 1156 -1911 3221 135,59 -30,93 14,14 -20,48 43,41
Pagautė 120 -120 0 0 0 0,00 -100,00 0,00 0,00 0,00
Netekimai 0 0 0 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Pelnas prieš apmokestinimą 6932 -3781 1156 -1911 3221 137,98 -31,62 14,14 -20,48 43,41
Peno mokestis -334 1226 174 -435 419 -100,00 0,00 14,19 -31,07 43,42
Grynasis pelnas 7266 -5007 982 -1476 2802 154,93 -41,88 14,13 -18,61 43,41

UAB ” CALYPSĖ” VERTIKALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ ( 1999-2004 m.)

14 PRIEDAS

Lapas 1( lapų 2)

1999 metai 2000 metai 2001 metai 2002 metai 2003 metai 2004 metai

Lt. Proc. Lt. Proc. Lt. Proc. Lt. Proc. Lt. Proc. Lt. Proc.
Pardavimų pajamos 344768 100 390534 100 422646 100 363218 100 394518 100 421520 100
Pardavimų savikaina 241668 234,4 309810 383,8 335425 384,6 232224 177,3 299106 313,5 314210 292,8
Bendrasis pelnas 103100 100 80724 100 87221 100 130994 100 95412 100 107310 100
Veiklos sąnaudos 97114 94,2 69663 86,3 79046 90,6 121966 93,1 87992 92,2 96669 90,1
Pardavimo 8687 8,4 9563 11,8 7542 8,6 6452 4,9 8541 9,0 9584 8,9
Bendros ir administracinės 88427 85,8 60100 74,5 71504 82,0 115514 88,2 79451 83,3 87085 81,2
Tipinės veiklos pelnas 5986 5,8 11061 13,7 8175 9,4 9028 6,9 7420 7,8 10641 9,9
Kita veikla -805 -0,78 817 1,01 0 0,00 339 0,26 0 0,00 0 0,00
Pajamos 0 0,00 817 1,01 0 0,00 763 0,58 0 0,00 0 0,00
Sąnaudos 805 0,78 0 0,00 0 0,00 424 0,32 0 0,00 0 0,00
Finansinė investicinė veikla -157 -0,15 -42 -0,05 0 0,00 -36 -0,03 0 0,00 0 0,00
Pajamos 4069 3,95 0 0,00 0 0,00 11 0,01 0 0,00 0 0,00
Sąnaudos 4226 4,10 42 0,05 0 0,00 47 0,04 0 0,00 0 0,00
Įprastinės veiklos pelnas 5024 4,87 11836 14,66 8175 9,37 9331 7,12 7420 7,78 10641 9,92
Pagautė 0 120 0,15 0 0,00 0 0,00 0 0,00 0 0,00
Netekimai 0 0 0,00 0 0,00 0 0,00 0 0,00 0 0,00
Pelnas prieš apmokestinimą 5024 4,87 11956 14,81 8175 9,37 9331 7,12 7420 7,78 10641 9,92
Peno mokestis 334 0,32 0 0,00 1226 1,41 1400 1,07 965 1,01 1384 1,29
Grynasis pelnas 4690 4,55 11956 14,81 6949 7,97 7931 6,05 6455 6,77 9257 8,63

14 priedo tęsinys Lapas 2( lapų 2)

Pasikeitimai Pasikeitimai Pasikeitimai Pasikeitimai Pasikeitimai

lyginant lyginant lyginant lyginant lyginant

2000-1999 2001-2000 2002-2001 2003-2002 2004-2003
Pardavimų pajamos 0 0 0 0 0
Pardavimų savikaina 149,39 0,78 -207,29 136,21 -20,68
Bendrasis pelnas 0 0,00 0,00 0,00 0,00
Veiklos sąnaudos -7,90 4,33 2,48 -0,88 -2,14
Pardavimo 3,4 -3,20 -3,72 4,03 -0,02
Bendros ir administracinės -11,3 7,53 6,20 -4,91 -2,12
Tipinės veiklos pelnas 7,9 -4,33 -2,48 0,88 2,14
Kita veikla 1,8 -1,01 0,26 -0,26 0,00
Pajamos 1,0 -1,01 0,58 -0,58 0,00
Sąnaudos -0,8 0,00 0,32 -0,32 0,00
Finansinė investicinė veikla 0,1 0,05 -0,03 0,03 0,00
Pajamos -3,9 0,00 0,01 -0,01 0,00
Sąnaudos -4,0 -0,05 0,04 -0,04 0,00
Įprastinės veiklos pelnas 9,8 -5,29 -2,25 0,65 2,14
Pagautė 0,1 -0,15 0,00 0,00 0,00
Netekimai 0,0 0,00 0,00 0,00 0,00
Pelnas prieš apmokestinimą 9,9 -5,44 -2,25 0,65 2,14
Peno mokestis -0,3 1,41 -0,34 -0,06 0,28
Grynasis pelnas 10,3 -6,84 -1,91 0,71 1,86

UAB ” CALYPSĖ” VERTIKALIOJI BALANSO ANALIZĖ ( 1999-2004 m.) 13 PRIEDAS

Lapas 1 ( lapų 2)

1999 metai 2000 metai Proc.pasik. 2001 metai Proc.pasik. 2002 metai Proc.pasik.

Lt proc. Lt proc. 2000-1999 Lt proc. 2001-2000 Lt proc. 2002-2001
ILGALAIKIS TURTAS 40149 24,0 36106 15,0 -8,9 36629 12,3 -2,7 35648 11,1 -1,2
Nematerialus turtas 868 0,5 3090 1,3 0,8 1537 0,5 -0,8 326 0,1 -0,4
Ilgalaikis materialus turtas 39281 23,4 33016 13,8 0,0 35092 11,8 -2,0 35322 11,0 -0,8
Pastatai 0 0 0,0 0 0,0 0 0,0
Transporto priemonės 15757 40 12990 39 -0,8 10522 30 -9,4 8122 23 -7,0
Kitas materialus turtas 23524 60 20026 61 0,8 24570 70 9,4 27200 77 7,0
TRUMPALAIKIS TURTAS 127474 76,0 203917 85,0 0,0 260880 87,7 2,7 285526 88,9 1,2
Atsargos 118138 92,7 185114 90,8 -1,9 233566 89,5 -1,2 279384 97,8 8,3
Pirkėjų skolos 189 0,1 24 0,0 -0,1 16843 6,5 6,4 2258 0,8 -5,7
Kitos gautinos sumos 3646 2,9 0,0 -2,9 0,0 0,0 0,0 0,0
Kitas trumpalaikis turtas 1616 1,3 13415 6,6 5,3 7539 2,9 -3,7 946 0,3 -2,6
Gryni pinigai 3885 3,0 5364 2,6 -0,4 2932 1,1 -1,5 2938 1,0 -0,1
TURTAS 167623 100,0 240023 100,0 297509 100,0 321174 100,0
NUOSAVAS KAPITALAS 29320 17,5 41275 17,2 -0,3 43769 14,7 -2,5 51700 16,1 1,4
KAPITALAS 21700 74,0 21700 52,6 -21,4 21700 49,6 -3,0 21700 42,0 -7,6
Įstatinis kapitalas 21700 12,9 21700 9,0 -3,9 21700 7,3 -1,7 21700 6,8 -0,5
REZERVAI 3165 10,8 3263 7,9 -2,9 3401 7,8 -0,1 3587 6,9 -0,8
Privalomas 382 12,1 480 14,7 2,6 618 18,2 3,5 804 22,4 4,2
Kiti rezervai 2783 87,9 2783 85,3 -2,6 2783 81,8 -3,5 2783 77,6 -4,2
PELNAS 4455 15,2 16312 39,5 24,3 18668 42,7 3,1 26413 51,1 8,4
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 138303 82,5 198748 82,8 0,3 253740 85,3 2,5 269474 83,9 -1,4
Po vienerių metų mokėtinos sumos lizingui 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS 138303 82,5 198748 82,8 0,3 253740 85,3 2,5 269474 83,9 -1,4
Ilgalaikių įsipareigojimų einamų metų dalis 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Kredito įstaigom 26875 19,4 10600 5,3 -14,1 23700 9,3 4,0 28184 10,5 1,1
Skolos tiekėjams 97428 70,4 138289 69,6 -0,9 140675 55,4 -14,1 203383 75,5 20,0
Išankstiniai apmokėjimai 635 0,5 8812 4,4 4,0 2210 0,9 -3,6 3005 1,1 0,2
Pelno mokesčio įsipareigojimai 334 0,2 0,0 -0,2 1226 0,5 0,5 1400 0,5 0,0
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 938 0,7 1088 0,5 -0,1 1898 0,7 0,2 1850 0,7 -0,1
Kitos mokėtinos sumos 12093 8,7 39959 20,1 11,4 84031 33,1 13,0 31652 11,7 -21,4
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ 167623 100,0 240023 100,0 297509 100,0 321174 100,0

2003 metai Proc.pasik. 2004 metai Proc.pasik.

Lt proc. 2003-2002 Lt proc. 2004-2003
ILGALAIKIS TURTAS 109197 31,3 20,2 102697 28,3 -3,0
Nematerialus turtas 0,0 -0,1 0,0 0,0
Ilgalaikis materialus turtas 109197 31,3 20,3 102697 28,3 -3,0
Pastatai 78545 72 71,9 76945 75 3,0
Transporto priemonės 6022 6 -17,5 3622 4 -2,0
Kitas materialus turtas 24630 23 -54,5 22130 22 -1,0
TRUMPALAIKIS TURTAS 239519 68,7 -20,2 260083 71,7 3,0
Atsargos 232520 97,1 -0,8 254561 97,9 0,8
Pirkėjų skolos 2205 0,9 0,1 1985 0,8 -0,2
Kitos gautinos sumos 0,0 0,0 0,0 0,0
Kitas trumpalaikis turtas 1584 0,7 0,3 995 0,4 -0,3
Gryni pinigai 3210 1,3 0,3 2542 1,0 -0,4
TURTAS 348716 100,0 362780 100,0
NUOSAVAS KAPITALAS 58155 16,7 0,6 61143 16,9 0,2
KAPITALAS 21700 37,3 -4,7 21700 35,5 -1,8
Įstatinis kapitalas 21700 6,2 -0,5 21700 6,0 -0,2
REZERVAI 3773 6,5 -0,5 3959 6,5 0,0
Privalomas 990 26,2 3,8 1176 29,7 3,5
Kiti rezervai 2783 73,8 -3,8 2783 70,3 -3,5
PELNAS 32682 56,2 5,1 35484 58,0 1,8
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 290561 83,3 -0,6 301637 83,1 -0,2
Po vienerių metų mokėtinos sumos lizingui 69480 23,9 23,9 56147 18,6 -5,3
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS 221081 63,4 -20,5 245490 67,7 4,3
Ilgalaikių įsipareigojimų einamų metų dalis 0,0 0,0 0,0 0,0
Kredito įstaigom 28795 13,0 2,6 18795 7,7 -5,4
Skolos tiekėjams 118675 53,7 -21,8 213383 86,9 33,2
Išankstiniai apmokėjimai 2910 1,3 0,2 2850 1,2 -0,2
Pelno mokesčio įsipareigojimai 965 0,4 -0,1 1384 0,6 0,1
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2705 1,2 0,5 2520 1,0 -0,2
Kitos mokėtinos sumos 67031 30,3 18,6 6558 2,7 -27,6
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ 348716 100,0 362780 100,0

UAB ” CALYPSĖ” PELNINGUMO RODIKLIAI ( 1999-2004 m.)

15 PRIEDAS

1999 m. 2000 m. 2001m. 2002m. 2003m. 2004m. Palyginti su1999 Palyginti su2000 Palyginti su2001 Palyginti su2002 Palyginti su2003

(+/-) (+/-) (+/-) (+/-) (+/-)
1 Kapitalo pelningumo rodiklis 0,189 0,479 0,277 0,314 0,253 0,361 0,2903 -0,2021 0,0368 -0,0602 0,1074
2 Investicijų pelningumo rodiklis 0,160 0,290 0,159 0,153 0,071 0,103 0,1297 -0,1309 -0,0054 -0,0819 0,0312
3 Turto pelningumo rodiklis 0,028 0,050 0,023 0,025 0,019 0,026 0,0218 -0,0265 0,0013 -0,0062 0,0070
4 Bendrasis pelningumo rodiklis 0,299 0,207 0,206 0,361 0,242 0,255 -0,0923 -0,0003 0,1543 -0,1188 0,0127
5 Grynojo pelningumo rodiklios 0,014 0,031 0,016 0,022 0,016 0,022 0,0170 -0,0142 0,0054 -0,0055 0,0056
6 Pardavimų sąnaudų rodiklis 0,025 0,024 0,018 0,018 0,022 0,023 -0,0007 -0,0066 -0,0001 0,0039 0,0011
7 Admnistracinių sąnaudų rodiklis 0,256 0,154 0,169 0,318 0,201 0,207 -0,1026 0,0153 0,1488 -0,1166 0,0052
8 Išteklių racionalaus naudojimo rodiklis 0,701 0,793 0,794 0,639 0,758 0,745 0,0923 0,0003 -0,1543 0,1188 -0,0127

Finansinių rodiklių nustatymo formulės:

1. Kapitalo pelningumas= Pelnas, atskaičius mokesčius

Akcinis kapitalas+ rezervai

2. Investicijų pelningumo= Pelnas, atskaičius mokesčius+ palūkanos

Ilgalaikiai įsipareigojimai +Nuosavas kapitalas

3. Turto pelningumo rodiklis= Pelnas, atskaičius mokesčius

Turtas

4. Bendras pelningumo rodiklis= Pardavimai-parduotų prekių savikaina

Pardavimai

5. Grynojo pelningumo rodiklis= Pelnas, atskaičius mokesčius

Pardavimai

6. Pardavimų sąnaudų rodiklis= Pardavimų sąnaudos

Pardavimų pajamos

7. Administracinių sąnaudų rodiklis= Administracinės sąnaudos

Pardavimų pajamos

8. Išteklių racionalaus naudojimo rodiklis= Pardavimų savikaina

Pardavimų pajamos

UAB ” CALYPSĖ” FINANSINIO STATUSO RODIKLIAI ( 1999-2004 m.)

16 PRIEDAS

1999 m. 2000 m. 2001m. 2002m. 2003m. 2004m. Palyginti su1999 Palyginti su2000 Palyginti su2001 Palyginti su2002 Palyginti su2003

(+/-) (+/-) (+/-) (+/-) (+/-)
1 Bendrojo padengimo koeficientas 0,922 1,026 1,028 1,060 1,083 1,059 0,104 0,002 0,031 0,024 -0,024
2 Kritinio likvidumo koeficientas 0,029 0,027 0,078 0,019 0,024 0,018 -0,002 0,051 -0,059 0,005 -0,006
3 Grynasis apyvartinis kapitals -10829 5169 7140 16052 18438 14593 15998,000 1971,000 8912,000 2386,000 -3845,000
4 Lankstumo koeficientas -0,369 0,125 0,163 0,310 0,317 0,239 0,495 0,038 0,147 0,007 -0,078
5 Bendrojo mokumo koeficentas 0,212 0,208 0,172 0,192 0,200 0,203 -0,004 -0,035 0,019 0,008 0,003
6 Ilgalaikio mokumo koeficientas 0,000 0,000 0,000 0,000 0,837 1,089 0,000 0,000 0,000 0,837 0,252

Finansinių rodiklių nustatymo formulės:
1. Bendrojo padengimo koeficientas= Trumpalaikis turtas

Trumpalaikiai įsipareigojimai

2. Kritinio likvidumo koeficientas= Debitorinis įsiskolinimas+pinigai

Trumpalaikiai įsiskolinimai

3. Grynasis apyvartinis kapitalas= trumpalaikis turtas – trumpalaikiai isipareigojimai

4. Lankstumo koeficientas= Grynasis apyvartinis kapitalas

Nuosavas kapitalas

5. Bendrojo mokumo koeficentas= Nuosavas kapitalas

Bendrieji įsipareigojimai

6. Ilgalaikio mokumo koeficientas= Nuosavas kapitalas

Ilgalaikiai įsipareigojimai

UAB ” CALYPSĖ” FINANSINIO VALDYMO RODIKLIAI ( 1999-2004 m.)

17 PRIEDAS

1999 m. 2000 m. 2001m. 2002m. 2003m. 2004m. Palyginti su1999 Palyginti su2000 Palyginti su2001 Palyginti su2002 Palyginti su2003

(+/-) (+/-) (+/-) (+/-) (+/-)
1 Vid.mater.atsargų apyv.trukmė 125 173 202 281 215 220 48 29 79 -66 5
2 Vidut.debitorinio įsisk.trkmė 0 0,0 15 2 2 2 0 15 -12 0 0
3 Kreditor.įsisk.trukmės rodiklis 382 183 236 346 310 259 -199 53 109 -35 -51

Finansinių rodiklių nustatymo formulės:
1. Vidut. Mater.atsargų apyvartos trukmės rodiklis= Materialinės atsargos*365

Pardavimai

2. Vidut.debitorinio įsisk.įmonei trukmės rodiklis= Debitorinis įsiskolinimas*365

Pardavimai

3. Kreditorinio įsiskolinimo trukmės rodiklis= Kreditorinio įsiskolinimo*365

Pirkimais

UAB ” CALYPSĖ” IŠTEKLIŲ VALDYMO RODIKLIAI ( 1999-2004 m.)

18 PRIEDAS

1999 m. 2000 m. 2001m. 2002m. 2003m. 2004m. Palyginti su1999 Palyginti su2000 Palyginti su2001 Palyginti su2002 Palyginti su2003

(+/-) (+/-) (+/-) (+/-) (+/-)
1 Pardavimų apimties vienam darbuot. 57461 65089 70441 60536 65753 70253 7628 5352 -9905 5217 4500
2 Grynojo pelno dalis vienam darb. 837 1973 1363 1555 1237 1774 1135 -610 193 -319 537
3 Produktyvumo rodiklis 34367 26908 29074 43665 31804 35770 -7459 2166 14591 -11861 3966

Finansinių rodiklių nustatymo formulės:
1. Pardavimų apimties vienam darbuotojui rodiklis= Pardavimų pajamos

Darbuotojų skaičius

2. Grynojo pelno dalis vienam darbuotojui= Pelnas prieš apmokestinimą

Darbuotojų skaičius

3. Produktyvumo rodiklis= Bendrasis pelnas

Darbuotojai( tiesiogiai)

UAB ” CALYPSĖ” GRYNŲJŲ SRAUTŲ ATASKAITA ( 1999-2004 m.)

19 PRIEDAS
Apskaičiuota netiesioginiu būdu.

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
Grynasis pelnas 4690 11956 6949 7931 6455 9257
Nusidevėjimas 5840 5985 6100 6210 6430 6500
Pirkėjų įsiskolinimas(+/-) -189 165 -16819 14585 53 220
Kitos gautinos sumos -3646 3646 0 0 0 0
Atsargos -118138 -66976 -48452 -45818 46864 -22041
Kitas trumpalaikis turtas -1616 -11799 5876 6593 -638 589
Įsiskolinimas tiekėjams 97428 40861 2386 62708 -84708 94708
Pelno ir kiti mokesčiai 334 -334 1226 174 -435 419
Su darbo santykiais mokėtinos sumos 938 150 810 -48 855 -185
Kitos mokėtinos sumos 12093 27866 44072 -52379 34251 -60473
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos -12796 -6421 -10901 -14185 -3758 13237
Kitas ilgalaikis turtas 4226 6234
Ilgalaikis materialusis turtas -24950 -17680 -4434 -78946 -4993
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos -20724 6234 -17680 -4434 -78946 -4993
Banko paskola 26875 -16275 13100 4484 611 -10000
Ilgalaikė paskola 0 0 0 0 69480 -13333
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos veiklos 26875 -16275 13100 4484 70091 -23333
Grynųjų pinigų pasikeitimai 3885 1479 -2432 6 272 668

Leave a Comment