TURINYS
Įžanga 3I. Lietuvos Taupomasis Bankas 51. Istorija ir dabartis 5II. Mokėjimo kortelės pasaulyje 141. Mokėjimo kortelių rinkos pagrindai 141.1. Mokėjimo kortelių atsiradimas ir paplitimas 141.2. Kortelių rūšys 151.3. Atsiskaitymo sistemos 181.4. Mokėjimo kortelių verslo ypatumai ir pavojai 202. Mokėjimo kortelių rinkodaros principai 222.1. Dalyvavimo kortelių rinkoje formos 222.2. Banko pajamos ir išlaidos išleidžiant bei aptarnaujant korteles 222.3 Operacijos su kreditine kortele schema 242.4. Kreditinių kortelių sistemos nauda ir trūkumai 272.5. Bankai – atsiskaitymų su kortelėmis sistemos dalyviai 293. Visa ir EUROCARD / MASTERCARD – labiausiai pasaulyje paplitusios mokėjimo kortelės 343.1. Visa International 343.2. Eurocard / Mastercard ( EC / MC ) 363.3. Mokėjimo kortelių perspektyvos pasaulyje 38III. Mokėjimo kortelės Lietuvos Taupomajame banke 421. Trumpa istorija 422. AB Lietuvos Taupomojo Banko mokėjimo kortelių išdavimo ir kortelių sąskaitų tvarkymo taisyklės 682.1. Bendrosios nuostatos 682.2. Korelių išdavimo tvarka skyriuose 712.3. Kortelių išdavimo LTB darbuotojams tvarka 762.4. Įmokų į kortelės sąskaitą priėmimas Skyriuose 772.5. Kortelės sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas 852.6. Kortelių galiojimo sustabdymas 922.7. Įsiskolinimo kortelių sąskaitose padengimo tvarka 942.8. Mokėjimo kortelių personalizavimas ir PIN kodų generavimas bei spausdinimas 962.9. Atsiskaitymai tarp AD ir Skyrių 972.10. Kortelių sąskaitų buhalterinė apskaita 982.10.1. Skyriuose 982.10.2. AD 1002.10.3. Nepersonalizuotų ir personalizuotų kortelių apskaita 104Išvados ir siūlymai 107Literatūra 109Priedai 111
ĮŽANGA
Kalbant apie bankines mokėjimo korteles, pirmiausia reikėtų paminėti šios šakos naujumą ir perspektyvumą. Lietuvoje bankų kortelių rinka dar tik formuojasi. Dauguma bankų savo kortelių programas vykdo dar tik 4 – 5 metus. Dabartiniu metu vyksta gana spartus rinkos pasidalijimas, ir investavimo į šią sritį vajus, tikintis, kad tai kada nors atsipirks. Užsienio kolegų patirtis rodo, kad atsipirkimo galimybės realios, mat pasaulio valstybių sienos vis labiau tampa atviros ir buvusių socialistinių šalių gyventojai vis dažniau vyksta uždarbiauti ar šiaip savais reikalais ir būtent čia jiems praverčia banko mokėjimo kortelė, kai prie sienų nereikia įrodyti reikalaujamo pinigų limito turėjimo pragyvenimui šalyje. Vyriausybė reikalauja biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus pervesti į mokėjimo korteles, su tikslu skatinti bankų apyvartas, kad jie būtų labiau patrauklūs užsienio investicijoms, bei modernizuoti valstybines atsiskaitymos sistemas ir be abejo mažinti kasininkų etatų skaičių.Lietuvoje kortelių tema yra visiškai nauja ir dažnas nemoka ja naudotis ir net nesupranta kortelių panaudojimo galimybių jų teikiamo pranašumoir aplamai kas tai yra kortelė. Todėl šio darbo tikslas – trumpai supažindinti su Lietuvos Taupomuoju banku, jo turto, kapitalo, pelno apimtimis, šių rodiklių augimo tendencijomis, pajėgumu vykdyti didelio masto investicijas, taip pat su viena iš tokių investicijų – mokėjimo kortelių rinka, jos tendencijomis Lietuvoje ir pasauliniu mastu, jų istorija ir paskirtimis, buhalterine apskaita, kuri gerokai skiriasi nuo paprastų sąskaitų apskaitos. Tiriant vieno banko mokėjimo kortelių rinką negalima neatsižvelgti į pasaulinę patirtį, kur kortelių istorija siekia daugiau nei 100 metų. Todėl šiame darbe išsamiai aptariama pasaulinė kortelių rinka, jų įvairovė, paplitimas, privalumai ir trūkumai, jų istorinis susiformavimas ir naujovės. Tik taip bus galima objektyviai ir teisingai įvetinti Lietuvos kortelių rinką, pagrindinius aspektus ir ateities perspektyvas. Atliekant šį darbą naudotasi visa prienama literatūrine informacija, internetinėmis duomenų bazėmis, straipsniais spaudoje, bankų sferos darbuotojų patarimais ir teikiamomis konsultacijomis.
I. LIETUVOS TAUPOMASIS BANKAS1. ISTORIJA IR DABARTIS
Lietuvos taupomasis bankas – seniausias šalies bankas. Jo užuomazgos siekia XIX amžiaus vidurį, kai dabartinėje Lietuvos teritorijoje Prūsijai priklausiusiame Klaipėdos mieste 1830 m. buvo įsteigta pirmoji taupomoji kasa. Dabartinio Lietuvos taupomojo banko ištakos – 1919 m. rugpjūčio 4 diena, kai Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovai patvirtino Taupomųjų valstybės kasų įstatus.
1 pav. Istoriniai Lietuvos Taupomojo banko simboliai
Vilniuje pirmoji taupomoji kasa buvo įsteigta 1849 metais. Pirmasis kredito kooperatyvas (unija) pradėjo veikti Vokietijai priklausančioje Šilutėje 1865 metais. Taupomųjų valstybės kasų indėlių lyginamasis svoris visų Lietuvos bankų ir kredito įstaigų indėliuose ir einamosiose sąskaitose 1925 m. gruodžio 31 d. sudaręs tik 1,33 proc., 1931 m. gruodžio 31 d. pakilo iki 17,07 proc., o 1936 m. gruodžio 31 d. pasiekė rekordinį tarpukario laikotarpio lygį – 29,79 proc. Taupomosios valstybės kasos sėkmingai veikė iki okupacijos 1940 metais. 1941 m. sausio 1 d. tuometinės sovietines Lietuvos vyriausybės nutarimu taupomosios valstybės kasos buvo likviduotos. Jų pagrindu buvo sukurtos Tarybų Sąjungos valstybinės darbo taupomosios kasos, vadovaujamos Respublikinės darbo taupomųjų kasų ir valstybinės kredito valdybos. Tuo pačiu nutarimu taupomųjų kasų indėliai, viršijantys vieną tūkstantį litų, buvo nacionalizuoti, indėliai iki vieno tūkstančio litų buvo išmokėti už vieną litą mokant po 90 kapeikų. Kitose kredito įstaigose laikomi gyventojų indėliai buvo nacionalizuoti nepriklausomai nuo indėlių sumos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui respublikos taupomosios kasos nebuvo evakuotos. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) taupomųjų kasų valdyba buvo panaikinta, o visi rubliniai indėliai perskaičiuoti į reichmarkes. Pagrindinė tuometinių taupomųjų kasų pagrindinė funkcija buvo išmokėti atlyginimus vokiečių kariškių šeimoms. Pasibaigus vokiečių okupacijai, 1944 m. rudenį Tarybų valdia atkūrė Taupomųjų kasų valdybą. 1944 m. gruodžio 31 d. taupomosiose kasose buvo tvarkomos 8970 indėlininkų sąskaitos. 1947 m. pabaigoje jau buvo 24,3 tūkst. indėlininkų sąskaitų, 1960 m. – 330,5 tūkst., 1970 m. -770,3 tūkst., 1973 m. – 1033,2 tūkst., 1979 m. – 1,8 mln., 1987 m. – 2,5 mln. 1987 m. perestroikos metu, reorganizuojant TSRS bankų sistemą taupomosios kasos tapo sąjunginio pavaldumo Lietuvos respublikiniu banku. 1988 m. bankas pradėjo dirbti visiškos ūkiskaitos sąlygomis. Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba nutarė reorganizuoti TSRS darbo santaupų ir gyventojų kreditavimo banką į Lietuvos taupomąjį banką ir suteikė jam valstybinio banko statusą. 1992 metų viduryje, priėmus Komercinių bankų įstatymą, buvo pradėtas rengti Lietuvos taupomojo banko statutas. 1992 m. spalio 26 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos taupomojo banko Statutą ir priėmė nutarimą reorganizuoti Lietuvos taupomąjį banką į valstybinį akcinį. 1993 m. rugsėjo 10 d. įvyko pirmasis Lietuvos taupomojo banko akcininkų susirinkimas, kuriame išrinkta banko Taryba ir Valdyba. 1993 m. gruodžio 28 d. Lietuvos bankui įregistravus Lietuvos taupomojo banko Statutą, bankas pradėjo funkcionuoti kaip komercinis bankas su valstybės akciniu kapitalu. 1997 m. gegužės 14 d. buvo įkurta pirmoji banko dukterinė įmonė UAB LTB Lizingas. 1998 m. kovo mėn. pabaigoje Vyriausybės sprendimu Lietuvos taupomasis bankas perėmė likviduojamo Lietuvos valstybinio komercinio banko turtą ir įsipareigojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patikėjo Lietuvos taupomajam bankui įgyvendinti svarbią socialinę programą – nuvertėjusių rublinių indėlių atkūrimą. 1998 m. pabaigoje ši programa pradėta įgyvendinti, iš viso bus atkurtos 1,2 mln. gyventojų santaupos ir joms bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų. 1999 m. vasario 10 d. buvo įkurta dukterinė įmonė UAB LTB Investicijų valdymas. 1998 m. gruodžio 31 d. bankas tvarkė beveik 51 tūkst. verslo klientų sąskaitų ir daugiau kaip 6 mln. 686 tūkst. gyventojų sąskaitų, iš kurių 2 mln. 976 tūkst. einamosios, 183 tūkst. terminuotųjų indėlių, 2 mln. 377 tūkst. investicinės ir 1 mln. 150 tūkst. atkuriamųjų indėlių. Vidutiniškai per mėnesį Lietuvos taupomajame banke atliekama apie 6 mln. įvairių finansinių operacijų. 1999 m. antro ketvirčio duomenimis Lietuvos taupomojo banko užimama rinkos dalis sudarė: •30,79 proc. bankų turto rinkos – I vieta tarp visų Lietuvos bankų, •39,19 proc. indėlių rinkos – I vieta, •19,91 proc. ūkio subjektų indėlių rinkos – III vieta po Vilniaus banko (26,81 proc.) ir LŽŪB (20,26 proc.), •54,43 proc. gyventojų indėlių rinkos – I vieta, •23,62 proc. paskolų rinkos – II vieta po Vilniaus banko (27,82 proc.). Jo turtas siekė 3,168 mlrd. Lt, o paskolos ūkio subjektams, gyventojams ir finansinėms institucijoms – 1,169 mlrd. Lt (Žr.Žemiau)
1 lentelė1999 m. LTB antro ketvirčio balansas
2 lentelė1999 m. LTB antro ketvirčio pelno (nuostolio) ataskaita
Pasibaigus 1999 m. išryškėjo pagrindinės Lietuvos Taupomojo banko veiklos tendencijos. Visiškai akiviazdu, kad pagrindine sėkmingos veiklos priežastimi tapo šio banko segebėjimas pritraukti indėlių lėšas, kurios nuo 1997 m. padidėjo ~ 1,074 mlrd. Lt , t.y. daugiau nei 70 % (Žr. Žemiau). To pasėkoje sukaupęs pakankamai aktyvų bankas sugebėjo juos panaudoti teikiant kreditavimo paslaugas ūkio subjektams bei gyventojų sektoriui, kurios per pastaruosius dvejus metus išaugo ~ 599 mln. Lt t.y. daugiau nei 100 % (Žr. Žemiau).
3 lentelė1999 m. metinis balansas
Padidėjęs paskolų portfelis atitinkamai 100 % padidino ir palūkanų pajamas, kurios 1999 m. gale siekė ~ 219 mln. Lt, tai dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus.Teisingai pasirinktos strategijos ir sėkmingos banko veiklos įrodymas nuo 1997 m. daugiau kaip trigubai padidėjęs grynasis banko pelnas, kuris 1999 m. siekė 16 582 000 Lt (Žr. Žemiau).4 lentelė1999 m. metinė pelno (nuostolio) ataskaita
Na o šių (2000-ųjų) metų kovo 29 d. tarptautinė audito kompanija “Deloitte & Touche” galutinai patvirtino šiuos duomenis – 1999 m. Lietuvos taupomojo banko pelnas – 16,582 mln. Lt. Audito kompanija savo nuomonę pareiškė be jokių išlygų. Taupomojo banko turtas 1999 gruodžio 31 d. siekė 3,168 mlrd. Lt. Išduotų paskolų bendra suma pasiekė 1308,4 mln. litų. Specialieji atidėjimai paskoloms ir palūkanoms 1999 gruodžio 31 d. sudarė 18,1 mln. Lt arba tik 1,4 proc. paskolų portfelio. Prieš metus šis rodiklis buvo 4,1 proc. Praėjusiais metais bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Metų pabaigoje LTB kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 19,05 proc., o likvidumas buvo 34,08 proc. 1999 m. labai padidėjo ir banko klientų skaičius. Vien ūkio subjektų sąskaitų padidėjo beveik dviem tūkstančiais. Metų pabaigoje Taupomasis bankas buvo išdavęs daugiau kaip 19000 paskolų, virš 83000 mokėjimo kortelių, aptarnavo daugiau kaip 7 milijonus sąskaitų. Audito kompanijos pateiktos išvados ir 2000 m. kovo 15 dieną tarptautinės reitingo agentūros Fitch IBCA-Londonas Lietuvos taupomajam bankui suteiktas aukštas ilgalaikis reitingas BB, taip pat trumpalaikis B reitingas, individualus D/E reitingas ir teisinis – paramos Trečios pagal reitingas 2T patvirtina, kad Taupomasis bankas ir toliau išlieka patikimas ir stabilus bankas . Agentūra taip pat primena, kad LTB šiuo metu valdomas valstybės (90,7 proc. akcijų), tačiau banką numatyta 2001 metų pradžioje privatizuoti. Stambi banko akcijų dalis bus parduota strateginiam užsienio investuotojui. Na o pasibaigus pirmąjam šių metų ketvirčiui Lietuvos Taupomasis bankas pateikė šiuos duomenis: Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos taupomasis bankas iš savo veiklos uždirbo 6,7 mln. litų pelno, vien kovo mėn. – 2,4 mln. litų. Specialiųjų atidėjimų probleminiams aktyvams sudaryta 3,3 mln. litų, tad banko grynasis pelnas per pirmąjį metų ketvirtį – 3,4 mln. litų. Banko turtas balandžio 1 d. siekė 3.248,9 mln. litų. Indėliai ir akredityvai balandžio 1 d. sudarė 2.691,1 mln. litų. Į indėlių draudimo fondą LTB bankas per tris šių metų mėnesius jau priskaičiavo apie 5,3 mln. litų. Laikui bėgant į rinką ateina vis nauji produktai. Jų atėjimą sąlygoja paklausa. Kiekvienas rinkos dalyvis stengiasi patenkinti atsiradusią naujų paslaugų ar produktų paklausą. Vienas naujausių ir perspektyviausių bankinių paslaugų produktų yra bankinės mokėjimo kortelės, turėjusios didžiulį pasisekimą visame pasaulyje. Lietuvoje tai visai naujas ir labai modernus produktas, kuriam reikia daug kapitalinių investicijų ir neprošal būtų pasisemti užsienio kolegų patirties, juolab, kad jie taip pat suinteresuoti plėsti šio bankinio produkto panaudojimo tinklą.
II. MOKĖJIMO KORTELĖS PASAULYJE1. MOKĖJIMO KORTELIŲ RINKOS PAGRINDAI1.1. MOKĖJIMO KORTELIŲ ATSIRADIMAS IR PAPLITIMAS
Mokėjimo kortelės gana naujas dalykas pasaulyje. Pirmosios mokėjimo kortelės buvo kreditinės. XIX a. Pabaigoje JAV aktyviaiplėtotas vartotojų kreditavimas. Apie 1914 metus kai kurios parduotuvės pradėjo išdavinėti specialias korteles savo geriausiems klientams, tokiu būdu siekdamos ir toliau juos išlaikyti. 1928 metais “Farrington Manufacturing” kompanija (Bostonas) pradėjo išdavinėti metalines plokštees savo kreditabiliems klientams. Plokštelėje spaustomis raidėmis buvo urašyta pirkėjo pavardė, adresas. Pardavėjas įdėdavo plokštelę į specialę mašinėlę, vadinamą imprinteriu, ir raidės atsispauzdavo ant čekio. Vėliau buvo sugalvota minimalus skolos padengimas, lengvatinis periodas ir kt.Pirmąja masine mokėjimo kortelių sistema laikoma “Diner Club”, įkurta 1949 metais. Pagrindinis skirtumas nuo anksčiau egzistavusių sistemų buvo tas, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo tarpininkas, atliekantis atsiskaitymus. Būtent ši ypatybė leido “Diner club” tapti pirmąja universalia (skirtingai nuo benzino kolonėlių ar parduotuvių tinklo) kortele.1949 metus “Diner Club” pradėjo turėdama 5 tūkst. JAV dol. Kapitalą, o jau 1951 metais kompanijos apyvarta siekė 6,2 mln. JAV dol., pelnas- 61 222 JAV dolerius. Kompanija ir toliau sėkmingai plėtėsi tiek geografiškai, tiek didindama savo komercinį tinklą. Tačiau nuo 1958 metų atsirado konkurentų. Jų vis daugėjo. Tais metais rinkoje pasirodė “Card Blanch” ir “American Express” kortelės. Dar po kelerių metų jau 100 bankų platino savo korteles. Amerikoje prasidėjo kortelių bumas. Po keliolikos metų susiformavo didžiausieji šiandieniniai konkurentai- VISA ir “Mastercard”.Šiuo metu amerikiečių rinkos apyvartoje yra daugiau kaip 750 mln. mokėjimo kortelių. Tokiu būdu kiekvienas beveik iš 100 mln. suaugusių amerikiečių savo piniginėje nešiojasi maždaug 8 įvairias mokėjimo korteles. Apie 9 mln. JAV prekybos įmonių naudoja tokias korteles kaip savo pirkėjų atsiskaitymo priemonę.Kortelės skiriasi pagal paskolos suteikimo ir apmokėjimo sąlygas, pagal teikiamas paslaugas ir lengvatas, pagaliau pagal skaičių prekybos įmonių, kurios naudoja korteles atsiskaitymams. Daugiausia šie veiksniai ir nulemia, kokios kortelės tama populiariausiomis. Laikraščio “Boston globe” duomenimi, 37 proc. Amerikiečių šeimų pirmenybę teikia VISA kortelėms, 23 proc.- “Mastercard”, 8 proc.- “Amerikan Express”, 5 proc.- “Discover”.
Banko mokėjimo kortelių JAV galima įsigyti be problemų. Pakanka būti pilnamečiu, turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, sąskaitą banke, stabilias metines pajamas ir užpildyti paraišką. Paraiškų blankų lengvai galima gauti bankuose, daugelyje parduotuvių, kavinių, restoranų, taip pat oro uostuose ir stotyse. Paraiškoje mokėjimo kortelei įsigyti reikia nurodyti šeimos sudėtį, išlaikytinių skaičių ir jų amžių, dabartinį ar ankstesnį adresą, pajamų dydį ir mokestį už gyvenamąjį plotą, darbovietės adresą ir telefono numerį. Šių duomenų teisingumą patikrina privatūs agentai.Jei banko atsakymas būna teigiamas, klientas paštu gauna 3,5×2 cm dydžio plastikinę kortelę. Dažniausiai kortelė galioja metus, automatiškai pratęsiant jos galiojimo trukmę, jei nustatytu laiku anuliuojami įsiskolinimai. Paprastai kompanijos perspėja, kad kortelė- jų nuosavybė ir jos turi teisę bet kuriuo momentu ją paskelbti negaliojančia. Tiesa, tokie kortelės panaikinimo atvejai labai reti. Jie atsiranda dėl reguliarių įsiskolinimų arba tuomet, kai klientas ilgam laikui praranda nuolatinį pajamų šaltinį. Dauguma bankų, išduodančių mokėjimo korteles, apmokestina jas metiniu mokesčiu. Šiuo metu mokesčio suma vidutiniškai yra apie 30 JAV dolerių. Be pagrindinio kortelės turėtojo (finansiškai atsakingo), kortele gali naudotis (jam sutikus) ir kiti asmenys, pavyzdžiui, šeimos nariai: sutuoktinis ar sutuoktinė, taip pat vyresni nei 16 metų vaikai. Sąskaitos už pirkinius, kurie buvo apmokėti naudojant korteles, pateikiamos pagrindiniam kortelės turėtojui.Šiandien mokėjimo kortelė- tai plastikinė elektroninė mokėjimo priemonė, kuri jums atstoja grynuosius pinigus ir leidžia patogiau, saugiau ir ekonomiškiau juos naudoti.Pritrūkus mokėjimo kortelės sąskaitoje pinigų, bankas tos kortelės savininkui gali suteikti paskolą. Jūs, kaip kortelės turėtojas, galėsite daryti net ir neplanuotas išlaidas be didelių laiko sąnudų. Jeigu kelionėje atsitiko nelaimė, sugedo automobilis ar prireikė skubiai užsisakyti viešbutį, lėktuvo bilietą, Jums reikėstik paskambinti tai paslaugų įmonei ir pranešti mokėjimo kortelės numerį. Turėdami mokėjimo kortelę, bet kuriuo paros metu galėsite pasiimti reikiamą pinigų sumą ar pasitikrinti mokėjimo kortelės sąskaitos likutį automatiniame grynųjų pinigų išėmimo įrenginyje (bankomate). Jūs galėsite atsiskaityti viešbučiuose, parduotuvėse, restoranuose, degalinėse, nuomodami automobilį ir kitose paslaugų įmonėse, taip pat pasiimti grynųjų pinigų.Mokėjimo kortelė Jums užtikrina kitų valstybių reikalavimą turėti pragyvenimo šaltinį įvažiuojant į jų teritoriją, o atsiskaitymas kortele įvairiose užsienio šalyse nesudarys pinigų keitimo, kurso apskaičiavimo problemų. Tai atliks pasaulinė mokėjimo kortelės atsiskaitymo sistema, kuri Jūsų valiutos keitimo kursą apskaičiuos pagal palanliausią tos dienos pasaulinį biržos kursą.Kiekvieną mėnesį Jūs gausite ataskaitą apie įskaitytas lėšas į Jūsų mokėjimo kortelės sąskaitą ir padarytas išlaidas atsiskaitant kortele.1.2. KORTELIŲ RŪŠYS
Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines charakteristikas, paskirtį, funkcijas. Pagal teikiamas paslaugas kortelės gali būti skirstomos taip:1.BANKO KREDITINĖS KORTELĖS. Jos naudojamosįvairioms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita. Pagrindinės paslaugos, kurias suteikia kortelė, yra šios:• Prekių ir paslaugų kainos apmokėjimas;• Prekių ir paslaugų pirkimas su nuolaida. Dažniausiai tai viešbučių, automobilių nuomos, restoranų sąskaitų apmokėjimas; • Dauguma kreditinių kortelių galima pasiimti grynųjų pinigų automatuose (iš bankomatų);• Nemokamas draudimas: gyvybės, sveikatos, turto, įsigyto su kortele;• Kitos mokamos draudimo paslaugos: darbingumo, nuomoto automobilio vagystės ir t.t.2.MAŽMENINĖS PREKYBOS KREDITINĖS KORTELĖS. Jos naudojamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, kurią suteikia tas paslaugas teikianti mažmeninė įmonė, sąskaita. Dažniausiai tai viešbučių, automobilių nuomos, benzino apmokėjimo kortelės. Taip pat gali būti parduotuvių tinklo kortelės. Didžiausias jų privalumas- didesnės nuolaidos apmokant už prekes ir paslaugas.3.BANKO DEBETINĖS KORTELĖS. Jos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti, gryniems pinigams gauti pinigų išdavimo punktuose, tiesiogiai lėšas nurašant nuo sąskaitos. Šiuo atvejureikalingas specialus įrenginys, kuris perskaitytų kliento sąskaitos numerį, taip pat kitą informaciją, užrašytą magnetinėje juostelėję arba mikroschemoje, ir perduotų šios duomenis informacijos apdorojimo kompanijai. Debetinių kortelių charakteristikos ir funkcijos:• Tai plastikinė kortelė, ant kurios grafiniu būdu ar kitaip pažymėtas jos turėtojo vardas, pavardė, sąskaitos numeris;• Kortelė turi magnetinę juostelę arba mikroschemą. Jos leidžia identifikuoti kortelę ir sąskaitą, nustatyti, ar užtenka lėšų operacijai atlikti, taip išvengiant nesankcionuoto kreditavimo;• Kortelės, naudojamos čekinių mokėjimų garantijai. Jas išduoda bankas, kuriame atidaryta čekinė sąskaita. Ši kortelė padeda išvengti nepadengtų ir su padirbtu parašu čekių. Didžiausią jų dalį sudaro “Euro Cheeck” čekių mokėjimo garantijų kortelės;• Kortelės grynųjų pinigų automatams. Tai debetinių kortelių porūšis. Jų pagalba klientas gali pasiimti (o kai kurios leidžia ir padėti) gynųjų pinigų iš (į) savo sąskaitos (ą) grynųjų pinigų automate. Tai paprasčiausia kortelių teikiama paslauga. Dažnai ši kortelė išduodama visiems klientams, kurie atidaro čekines sąskaitas, kad jie iš pastarosios galėtų pasiimti grynųjų pinigų.Kortelės skirstomos ir pagal informacijos saugojimo būdą: kortelės su magnetine juostele, mikroprocesorinės ir optinės. Šiuo metu pasaulyje daugiausia yra kortelių su magnetine juostele. Jos pradėtos naudoti šešiasdešimtųjų metų pradžioje. Tuo metu buvo sukurti grynųjų pinigų automatai (bankomatai). Tam, kad juose būtų galima naudoti korteles, kitoje kortlės pusėje klijuodavo magnetinę juostelę. JAV pirmasis bankomatas, dirbantis su kortelėmis, turinčiomis magnetinę juostelę, buvo pastatytas 1969 metais. Tai buvo revoliucija kortelių versle, nes sutikė galimybę bankams teikti iš principo naujas paslaugas: pinigus galima buvo pasiimti pinigų automate, o ne tik banko filiale. Bet svarbiausia- tai leido išleisti debetines korteles, nes autorizacija galėjo atlikti elektroninis terminalas.Magnetinėje kortelių juostelėje užkoduotai įrašomas sąskaitos numeris, galiojimo laikas. Pati magnetinė juostelė turi 2-4 takelius. Tačiau praėjus 15-20 metų po magnetinės juostelės išradimo, jos teikiamas sugumas nebepatenkino klientų. Imta ieškoti naujų būdų informacijai užrašyti. 1974 metais Prancūzijoje užpatentuojama kortelė su mikroschema (mikroprocesinė kortelė). Nors tokia kortelė turi daug pranašumų, bet ji užėmusi didesnę rinkos dalį tik Prancūzijoje. Į kortelę įstatyta mikroschema yra anksčiau įrašytos informacijos saugotoja, taip pat ja naudojamasi įrašant naują informaciją. Tai išplečia jos funkcines galimybes, padidina saugumą. Mikroshema turi kelis apsaugos laipsnius ir todėl padirbti informaciją, įrašytą joje, labai sunku ar net neįmanoma. Jeigu kortelę pavogė ir kažkas nori ja pasinaudoti, tris kartus iš eilės neįvedus teisingo asmens identifikavimo kodo, mikroshema susinaikina arba kortelė sulaikoma.Kitas labai didelis mikroprocesorinės kortelės privalumas- galimybė dirbti realiu laiko režimu. Tai reiškia, kad pardavėjui nereikia susisiekti su centriniu duomenų apdorojimo centru autorizacijos vykdymo metu. Pačioje kortelėje saugoma informacija apie sąskaitos būklę. Jeigu sąskaitoje (tikslaiu, sąskaitos atvaizde, esančiame kortelėje) neužtenka pinigų- operacija neįvyks, nes neleis kortelė. Jeigu užteks, limito suma bus sumažinta ir į ją įrašytas naujas limitas. Jeigu įnešami pinigai į sąskaitą, kortelęreikia įkišti į automatą, kad duomenys būtų perkelti į kortelę (atnaujinami duomenys apie sąskaitą).Mikroprocesorinės kortelės informacinės galimybės kur kas didesnės nei kortelės su magnetine juostele. Jau dabar gaminamų mikroprocesorinių kortelių atmintis yra 1-64 kilobaitai (KB), kai magnetinė juostelė maksimaliai gali turėti 1 KB.Pagrindinė priežastis, dėl kurios ši pranašesnė technologija nepaplito,- jos brangumas. Mikroprocesorinė kortelė 5-7 kartus brangesnė už kortelę su magnetine juostele. Bet tai dar ne didžiausios išlaidos. Blogiausia tai, kad reikia pakeisti visus pardavimo taškuose įrengtus terminalus ir imprinterius, visus grynųjų pinigų išdavimo automatus ir kt.Yra ir kitų alternatyvų: 1981 metais išrasta optinė (lazerinė) kortelė. Įrašymas į ją ir skaitymas iš jos vyksta lazerio pagalba. Pagrindinis jos pranašumas- didelė informacijos apimtis. Bankinėse technologijose jos dar nepaplito, nes pati kortelė ir įranga jai aptarnauti kainuoja per daug, kad būtų rentabili.
Banko mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sąlygas nustatantys pagrindiniai dokumentai ir jų rekvizitai yra šie:
Prašymas- susitarimas – banko ir kortelės turėtojo susitarimas.Kortelė – plastikinė mokėjimo kortelė, kurią pagal prašymą- susitarimą išduoda bankas.Kortelės turėtojas- asmuo, kurio vardu pagal prašymą- susitarimą išduodama kortelė.Kortelės sąskaita – sąskaita atsiskaitymams su kortele.Sąskaitos savininkas – ūkio subjektas ar fizinis asmuo, kuriam pagal prašymą- susitarimą atidaryta kortelės sąskaita banke.Pagrindinis kortelės turėtojas – kortelės turėtojas, kurio vardu atidaryta sąskaita.Papildomos kortelės turėtojas – asmuo, kuriam pagrindinės kortelės turėtojas suteikia įgaliojimus naudotis jo kortelės sąskaita.Minimalus balansas- banko nustatyta suma, iki kurios būtina papildyti kortelės sąskaitą banko nurodytu laiku.Ataskaita- kortelės – sąskaitos apyskaita, kurią bankas kas mėnesį siunčia sąskaitos savininkui.Išlaidų limitas- suma, kurią sudaro kortelės sąskaitos likutis ir banko suteiktas kreditas. Leistina paskola – suma, kurią bankas leidžia išeikvoti per vieną atsiskaitymų ciklą viršijant kortelės sąskaitos likutį.Leistinos paskolos palūkanos – palūkanos, mokamos už leistiną paskolą. Viršytos paskolos palūkanos – palūkanos, mokamos už paskolos viršijimą.Delspinigiai – procentai, mokami už laiku nepapildytą kortelės sąskaitą.PIN kodas – asmens identifikavimo kodas, naudojamas vietoj parašo automatiniuose kortelės priėmimo įrenginiuose.Atsiskaitymų ciklas – laikas, už kurį kortelės sąskaitos savininkui pateikiama ataskaita.
1.3. ATSISKAITYMO SISTEMOS
Ne tik kortelės apsauga ar jos teikiamos paslaugos svarbu jos turėtojui. Jam taip pat svarbios sąlygos, kuriomis bus aptarnaujama jo kortelės sąskaita. Tai nurodo atsiskaitymų sistema (forma). Atsiskaitymų sistemų yra gana daug, bet visas jas būtų galima suskirstyti į dvi kategorijas:• Kreditines,• DebetinesKreditinė atsiskaitymo sistema. Šioje sistemoje pradinis kliento įnašas gali būti nulinis. Visos kliento mokestinės operacijos kredituojamos, t.y. vertinamos kaip skoliniai įsipareigojimai, kuriuos jis turės padengti tam tikromis sąlygomis. Tos sąlygos kiekviename banke gana skirtingos.Paprastai 25-ias dienas nuo sąskaitos išrašo gavimo klientui procentai neskaičiuojami, bet per jas būtina sumokėti ne mažiau kai 10 proc. skolos. Po 25 dienų už likutį sąskaitoje skaičiuojami procentai (15-25 proc. metinių palūkanų). Už atsiskaitymus negrynais pinigais bankas komisinių neima, o už grynųjų pinigų pasiėmimą reikia mokėti 2 proc. nuo sumos. Dažniausiai už kortelės sąskaitos metinį aptarnavimą reikia sumokėti 25 JAV dolerius. Kreditavimo limitas nustatomas atsižvelgiant į kliento mėnesio pajamas ir jo finansinę būklę.Ši sistema labiausiai paplitusi JAV. Dauguma bankų, platinančių VISA ir “Eurocard/Mastercard” korteles, dirba pagal šią sistemą. Procentai už paskolą yra vos ne svarbiausia pajamų dalis kortelių versle. Bankų problema ta, kad dauguma klientų sumoka visą sumą per nemokamą periodą ir bankas negauna planuotų pajamų.Naudojama ir kreditinė atsiskaitymo sistema be beprocentinio periodo. Pavyzdžiui “Amerikan Express” taiko būtent tokią sistemą.Visiškai kitoks yra debetinės sistemos principas.Jo esmė- operacijos suma tą pačią dieną nurašoma (debetuojama) kliento sąskaitoje. Jei operacijos suma viršija sąskaitos likutį, operacija nevykdoma. Suprantama, kad kiekviena operacija su debetine kortele reikalauja autorizacijos (banko patvirtinimo, kad reikiamą pinigų suma yra sąskaitoje), kuri brangiai kainuoja, bet tada nesankcionuoto kreditavimo rizika sumaėja iki minimumo.Faktiškai debetinei sistemai nereikia specialios sąskaitos, kadangi bet kuri operacija iš karto atliekama su įprasta kliento sąskaita (atsiskaitomąja, depozitine ir pan.). Jei klientas sąskaitos neturi, atidaroma speciali kortelės sąskaita ir į ją pervedamos lėšos, kurios vėliau bus išleistos.Svarbiausieji minėtų sistemų elementai yra tokie:• Metinis mokestis. Jis dažniausiai išreiškiamas viena fiksuota suma. Bet tai teisinga, kai kortelė galioja tik vienerius metus. Faktiškai šis mokestis sudarytas iš dviejų dalių: kortelės išleidimo ir sąskaitos aptarnavimo mokesčių. Užsienyje išleistos kortelės dažnai galioja 2-3 metus, todėl už kortelės išleidimą reikia mokėti vieną kartą, po to tik už sąskaitos aptarnavimą.• Mokestis už operacijas. Universalios kortelės pagalba galima gauti grynųjų pinigų ir apmokėti už prekes bei paslaugas negrynaisiais. Už prekių ir paslaugų apmokėjimą bankai dažniausiai mokesčio iš kortelės turėtojo neima. Už grynųjų pinigų išdavimą vieni bankai gali imti, kiti gali ir neimti. Bet skirtingai nei sąskaitų apmokėjimas kreditinėje atsiskaitymo sistemoje procentai bus skaičiuojami nuo grynųjų pinigų išėmimo dienos.
• Dažnai su kortele galima apmokėti sąskaitas valiuta, kuri skiriasi nuo kortelės sąskaitos valiutos. Tada vykdomas konvertavimas. Pavyzdžiui, dolerine VISA kortele galima apmokėti Prancūzijos frankais. Išlaidos bus nurašytos doleriais. Tarptautinėse atsiskaitymų sistemose konvertuojama nepriklausomu kursu (pavyzdžiui, Londono valiutos biržos), kitose kursą nustato bankas kortelės emitentas arba bankas, aptarnaujantis komercinį tinklą.• Draudimo depozitas (garantinis depozitas). Jo dydis įvairus. Už tokį depozitą bankas moka palūkanas. Šio depozito bankas gali ir nerikalauti, jei klientas patikimas. Jo funkcija- realių garantijų suteikimas bankui, jeigu klientas negalėtų atsiskaityti. Vietoj piniginio depozito bankas gali imti ir nekilnojamo turto užstatą.• Baudos. Baudos ir sankcijos užima didelę dalį mokėjimo sistemos aprašymo. Jas klientas privalo išstudijuoti.Svarbiausia kortelės turėtojui- finansinės galimybės, kurias suteikia kortelės emitentas. Kitas svarbus veiksnys- teikiamos paslaugos (Ar galima mokėti visoje šalyje, užsienyje? Ar galima gauti grynųjų pinigų? ir t.t.).2. MOKĖJIMO KORTELIŲ RINKODAROS PRINCIPAI
2.1. DALYVAVIMO KORTELIŲ RINKOJE FORMOS
Pirma, bankas gali apsiriboti įvairių kortelių klientų aptarnavimu. Šiuo atveju, kaip komercinio tinklo dalyvis, bankas gauna komisinius už atliekamas paslaugas.Be to, bankas gali užsiimti kitų bankų kortelių platinimu. Tokiu atveju bankas, platinantis kitų bankų korteles, sudaro su jų emitetu agentinę sutartį. Emituodamas svetimas korteles, jis gauna už tai komisinius iš jų emiteto. Faktiškai visos išlaidos ir didžioji dalis pajamų tenka bankui emitentui.Pagaliau bankas gali užsibrėžti uždavinį sukurti savo mokėjimų sistemą. Tokiu atveju- tai ne tik kortelių leidimas, bet ir tos sistemos komercinio- informacinio tinklo palaikymas bei plėtimas. Bankas dirbantis šiame lygyje, pasirašo sutartis su parduotuvėmis, restoranais ir t.t. Šis lygis reikalauja ne tik specialistų, bet ir didelių kapitalinių įdėjimų. Bankas rizikuoja, nes kapitaliniai įdėjimai dideli, tačiau jo ateitis priklauso ne tik nuo jo pačio veiksmų efektyvumo.Bankas, vykdydamas plačią savo kortelių programą, gali išduoti autorizaciją kitiems bankams: priimti ar apdoroti informaciją apie jų atliktas operacijas, vykdyti sindikuotus atsiskaitymus mokėjimo sistemoje.
2.2. BANKO PAJAMOS IR IŠLAIDOS, IŠLEIDŽIANTBEI APTARNAUJANT KORTELES
Pajamas bankas gauna iš:• Kasmetinio kortelės turėtojo sąskaitos aptarnavimo mokesčio;• Kortelės išleidimo mokesčio;• Komisinių už grynųjų pinigų išdavimą;• Komisinių už konvertavimą, jei tai leidžiama;• Palūkanų už paskolą;• Baudų (už limito viršijimą ir kitus pažeidimus);• Komercinės įmonės komisinių;• Įrengimų nuomos ar pardavimo (imprinterių, terminalų);Palūkanos už paskolą imamos iš kliento, jei jis pratęsia paskolą (esant kreditinei sistemai). Devyniasdešimtųjų metų pradžioje viena trečioji visų kortelių naudotojų (JAV) apmokėdavo savo skolas per lengvatinį periodą. Vidutinis neapmokėtų skolų likutis buvo 1500 JAV dolerių. Metinis procentas už paskolą buvo lygus 16,8- 18,86 proc. Palūkanos už paskolą, suteiktos kortelės savininkui, yra stabilios ir nereaguoja į konjunktūrinius rinkos pokyčiusNe visi kortelių paskolų portfelio įsiskolinimai duoda pelną. Lengvatinio periodo metu procentai už paskolą neskaičiuojami. Norint apskaičiuoti paskolų portfelio pajamas- procentus (skaičiuojamus už pratęstą paskolą), iš pradžių reikia padauginti iš paskolų portfelio dalies, kuriai skaičiuojami procentai. Pavyzdžiui, jeigu ši dalis sudaro 65 proc. viso portfelio, o metinės palūkanos yra 24 proc., tai realūs procentai, gaunami banko, yra 15,6 procento.Sąskaitos aptarnavimo mokestis. Jis iki 80-ųjų metų nebuvo imamas. Tačiau pajamų sumažėjimas privertė bankus įvesti šį mokestį. Jis svyruoja nuo 0 iki 50 JAV dolerių.Kortelės išleidimo mokestis. Juo bankas visiškai ar iš dalies padengia kortelės gamybos išlaidas. Komisinis mokestis už duomenų apdorojimo centro (informacijos mainų sistemos) paslaugas. Jis skaičiuojamas kiekvienam prekybos sandoriui, vidutiniškai lygus 1,5- 2 procentams (moka pardavėjas). Jei visi anksčiau išnagrinėti pajamų straipsniai priklauso bankui emitentui, tai komercinio tinklo banko funkcijas atliekančiam bankui analogiškas bankui emitentui pagrindinis pajamų straipsnis- komisinis mokestis nuo kiekvieno atlikto prekybos sandorio (moka pardavėjas, paprastai 0,5 proc. sandorio vertės).Apskaičiuojant pajamas pirmiausia reikia numatyti, kiek gi klientų naudos kortelių. Lengviausia- pasiūlyti korteles dabartiniams banko klientams. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ne visi iš jų norės įsigyti kortelę. Derėtų skaičiuoti ne daugiau kaip pusę, nes suveikia žmonių pasipriešinimas naujovėms.Išlaidos mokėjimo kortelių programai organizuoti ir realizuoti susideda iš: • Mokėjimų sistemos stojamojo mokesčio, išlaidų dėl konsultacijų organizavimo, darbuotojų mokymo;• Kortelių ir įrangos joms aptarnauti įsigijimo išlaidų, pirmiausia kompiuterinės informacijos sistemos, kuri automatiškai vykdys operacijas, sukūrimo, įdiegimo ir naudojimo išlaidų;• Išlaidų reklamai, klientų informavimui ir t.t.;• Išlaidų kortelių skyriaus darbuotojų atlyginimas;• Išlaidų dėl beviltiškų skolų nurašymo ir nesankcionuoto kortelių naudojimo;• Kitų banko išlaidų.Įrangos išsirinkimas ir įsigijimas- vienas sudėtingiausių klausimų, nes įranga yra dižiausia mokėjimo kortelių verslo išlaidų dalis, jos kiekis ir savybės parenkamos priklausomai nuo mokėjimo kortelių programos mastų.Plastikinių kortelių pagaminimas pagal nustatytą mokėjimų sistemos formatą su banko logotipu ir magnetine juostle kainuoja 1- 1,5 JAV dol., jei užsakoma 5 tūkst. ir didesnė partija (įskaitant vežimą, muitus ir t.t.). Mikroprocesorinės kortelės kainuoja brangiau- nuo 5 iki 20 JAV dol., priklausomai nuo jų tipo.Atskiras klausimas- grynųjų pinigų išdavimo punktų (bankomatų) įrengimas. Vienas pinigų automatas kainuoja nuo 25 tūkst. iki 50 tūkst. JAV dol. ir dar apie 50 proc. išlaidų sudarys pridėtinės išlaidos: pristatymas, muitai, derinimo ir paleidimo darbai.Konkurencija tarp kortelių emitentų vyksta pagal tokias pat taisykles, kaip ir kitur: kiekvienas dalyvis stengiasi pasiekti optimalų sąnaudų ir pajamų santykį. Realizavimo išlaidos mažėja plečiantis tinklui: vartotojas išsirinks tokį tinklą, kuris didesnis, taip pat ir pardavėjas pasirinks tokį tinklą, kuris turi daugiau vartotojų. O aptarnavimo išlaidas galima sumažinti, diegiant atsiskaitymuose naujas informacines technologijas.Sprendimas dėl visų minėtų klausimų tiesiogiai susijęs su banko strategija kortelių versle. Visų šių technologinio proceso grandinių vykdymą bankas pagal sutartį gali perleisti centrinei kompanijai ar kitam bankui.
2.3. OPERACIJŲ SU KREDITINE KORTELE SCHEMA
1. Banko klientas pateikia prašymą išduoti kortelę. Jo formą nustato bankas. Pagal prašyme pateiktus duomenis bankas įvertins klientą ir nustatys jo paskolos limitą.2. Jei bankas nusprendė išduoti kortelę, jis atidaro specialią kortelinę sąskaitą ir pagamina plastikinę kortelę (pvz., embosuoja turėtojo vardą, pavardę, kortelės sąskaitos numerį, galiojimo laiką).3. Bankas emitentas nustato du limitus:• Bendrą kreditavimo limitą (maksimali suma, kuri gali būti išleista per mėnesį);• Vieno sandorio paskolos limitą (vieno pirkimo sumos limitas).Skirtingiems klientams nustatomi skirtingi limitai, remiantis banko nustatytais normatyvais.4. Pirkinio apmokėjimo metu klientas pateikia kortelę. Pardavėjas spauzdina prekybos sąskaitą, kurioje specialia mašinėle- imprinteriu atspaudžia kortelės duomenis. Sąskaitą pasirašo kortelės turėtojas. Prekybos sąskaita išrašoma trim egzemplioriais. Pirmajį gauna kortelės turėtojas, antrajį pardavėjas, trečiajį pardavėjo bankas.5. Jeigu sandorio suma viršija limitą, pardavėjas iki sąskaitos įforminimo privalo gauti banko leidimą tokiai operacijai, t.y. atlikti autorizaciją. Jeigu naudojami elektroniniai terminalai ir autorizacija vykdoma kiekvienai operacijai realiu laiko režimu, tada netaikomas vieno sandorio paskolos limitas.Apmokant sąskaitas pardavėjas gauna diskontuotą sandorio pinigų sumą. Pardavėjo bankas paprastai ima 2 proc. komisinį mokestį, kurio 0,5 proc. tenka jam pačiam, o 1,5 proc.- bankui kortelės emitentui.6. Kiekvieno mėnesio pabaigoje (ar kitu laiku) bankas emitentas atlieka apyskaitą, t.y. nusiunčia kortelės turėtojui specialų išrašą, kuriame nurodytos visos jo atliktos operacijos, sumos ir skolos padengimo terminai.Kortelės savininkas turi dvi alternatyvas:• Padengti skolą per lengvatinį periodą nemokant palūkanų (per 25-30 dienų);• Pratesti paskolą ilgesniam nei lengvatinis periodas laikui, mokant 1,5-2 proc. palūkanas per mėnesį už neapmokėtos skolos likutį.Pagrindiniai prekybos sandorio, naudojant kreditinę kortelę su magnetine juostele, etapai parodyti 1 paveiksle.Kortele gali naudotis tik asmuo, kurio vardas, pavardė ir parašas yra kortelėje. Kortele galima naudotis atsiskaitant už prekes ir paslaugas įmonėse, priklausančiose kortelės komerciniam tinklui.Su ta kortele galima išsiimti ir grynųjų pinigų kortelės tinklui priklausančiuose bankuose ar bankomatuose.Atsiskaitydamas už prekes ir paslaugas ar išsiimdamas grynuosius pinigus banke, kortelės turėtojas turi pateikti kortelę, patvirtinti sumą savo parašu. Naudojant kortelę automatiniuose kortelės priėmimo įrenginiuose, parašą atstoja asmeninis kodas. Bankas pasilieka teisę iš anksto neįspėjęs visiškai arba iš dalies apriboti teisę naudotis kortele ir pareikalauti atnaujinti kortelę.Kortelės turėtojas įsipareigoja:• Gavęs kortelę, nedelsdamas joje pasirašyti;• Laikyti paslaptyje asmeninį kodą;• Nedelsdamas pranešti bankui, jei prarado kortelę arba kilo įtarimas, kad asmeninį kodą žino pašalinis asmuo;• Neviršyti paskolos limito;• Nesinaudoti kortele pasibaigus jos galiojimo terminui;• Grąžinti kortelę pasibaigus jos galiojimo terminui ar bankui pareikalavus;• Saugoti kortelę taip pat, kaip ir kitus vertybinius popierius.Pagrindinės kortelės turėtojas atsako už visas išlaidas, susijusias su jo kortelės sąskaita.
2pav.Sandorio etapai naudojant kreditinę kortelę su magnetine juostele
Perkant prekę, kurios vertė mažesnė nei vienetinė paskola, pardavėjas išrašo prekybinį čekį, kurio kopija kartu su kortele ir preke perduodama pirkėjui (Žr. 2 pav., 1, 2). Jeigu tai viršyja limitą, pardavėjas gauna leidimą iš banko (jeigu pirkėjas yra pardavėjo banko kortelės turėtojas, jis pats ir duoda (3, 3a), jeigu ne- pardavėjo bankas per informacijos kanalus susisiekia su banku emitentu ir gauna iš jo leidimą (4, 4a), po to perduoda jį pardavėjui). Jeigu leidimas yra- sandoris įvyksta (3a, 2).Po darbo dienos (savaitės, mėnesio) pardavėjas nuneša sąskaitas į savo banką. Pastarasis perveda pinigus į jo atsiskaitomąją sąskaitą (5). Jeigu kortelės turėtojas- pardavėjo banko klientas (3, 3a), tada šis bankas pateikia mokestinius reikalavimus tiesiogiai kortelės turėtojui (6) ataskaitos forma. Jeigu kortelės turėtojas- kito banko klientas, schema sudėtingėja. Pardavėjo bankas gauna pinigus iš banko emitento per informacijos sistemą- vykdomas kliringas (atsiskaitymas tarpusavio mokėjimų uskaitos būdu) (7). Pardavėjas moka bankui emitentui procentus už šią avansinę užskaitą. Pabaigoje bankas emitentas gauna pinigus iš kortelės savininko (8).Mikroprocesorinės kortelės aptarnaujamos kiek kitaip (Žr. 3 pav.). kortelė įstatoma į specialų terminalą, skirtą tokioms kortelėms. Kortelės turėtojas įveda savo asmeninį kodą (1), o terminalas patikrina autentiškumą “perkamąją galią” (2). Jeigu lėšų pakanka, atliekama lėšų nurašymo nuo kliento sąskaitos operacija (kortelė debetuojama) (3) ir lėšos pervedamos į pardavėjo sąskaitą (kredituojamas pardavėjas). Tai įvyksta per kelias sekundes.Kadangi duomenys, nurodantys kliento kreditingumą, yra kortelėje, nėra jokio reikalo atlikti brangios ir daug laiko atimančios kiekvienos operacijos autorizacijos. Piniginės lėšos pervedamos į pardavėjo sąskaitą dienos pabaigoje modeminiu arba kitokiu ryšiu (4). Galima pasinaudoti ir mikroprocesorine kortele. Tuomet atnaujinamas “stop sąrašas” (5). Taigi dienos metu visa informacija kaupiasi pas pardavėją, o ne banke. Kitos operacijos yra analogiškos kaip ir kortelės su magnetine juostele.
3 pav. Sandorio etapai naudojant kreditinę kortelę su mikroprocesoriu.
2.4. KREDITINIŲ KORTELIŲ SISTEMOS NAUDA IR TRŪKUMAI
Greitą kortelių paplitimą, virtimą masiniu finansų įrankiu lėmė jų teikiama nauda. Pagrindiniai kortelių sistemos dalyviai- kortelės turėtojai, komercinės įmonės (pardavėjai), bankai- gauna naudą, bet ji yra skirtinga.Kortelės turėtojai. Jiems kreditinė kortelė teikia tokius privalumus:• Patogu naudotis;• Gali automatiškai gauti paskolą;• Gali pratęsti paskolą;• Gali nuolat gauti išsamios informacijos apie įvykdytas operacijas.Naudojimo patogumas yra tas, jog nereikia grynųjų pinigų už prekes ir paslaugas apmokėti, galima atsiskaityti kortele. Tai patogiau už čekius, nes padeda išvengti jų formalumų.Antrasis privalumas- galimybė gauti paskolą. Prekių įsigyjimas kreditan- tradicinis rinkos ekonomikos bruožas. Naudojant kreditinę kortelę paskola suteikiama automatiškai, be specialaus kreipimosi į banką. Pirkimo metu naudojama kreditinė linija, o limitas atstatomas padengus skolą; vartotojas naudojasi nemokama paskola 4- 8 savaites (priklausomai nuo atsiskaitymo ciklo). Be to, jis gali pratęsti skolos mokėjimą u lengvatinio periodo ribų, mokėdamas palūkanas.Kitas privalumas- kortelės savininkas gauna informaciją iš banko tokia forma, kuri leidžia patikrinti kiekvieną operaciją ir pareikšti pretenzijas, jei įvyko klaida.Be šių pagrindinių privalumų, yra ir kitų: lengvatos įsigyjant prekę, papildomos galimybės pakeisti ją, lengvatos užsisakant bilietus, gyvybės ir kitų rūšių draudimas.Didžiausias trūkumas, kurį jaučia kortelės turėtojas,- už kortelę reikia mokėti. Kortelė gali būti išduodama ir nemokamai, tačiau tokios kortelės teikiamos finansinės paslaugos tikriausiai bus mažesnės nei kitų kortelių.Kita, dar ne iki galo išspręsta anonimiškumo problema. Pagal kortelės sąskaitas galima lengvai nustatyti, kur buvo klientas. Taigi šiuo atžvilgiu grynieji pinigai pranašesni už kortelę.
Komercinės įmonės (pardavėjai). Šiems dalyviams kreditinės kortelės teikia tokius privalumus:• Didina pardavimų apimtį, pritraukia naujų klientų;• Sutiekia galimybę parduoti kreditan nepritraukiant savų lėšų;• Sumažėja rizika naudojant kortelę vietoj čekio (šimtu procentu tai tinka debetinei kortelei ir tam tikra prasme kreitinei).Prielaida, kad kreditinių kortelių aptarnavimas padidins pardavimų apimtį, visiškai pasiteisino. Praktika parodė, kad kreditinės kortelės reklama leido pritraukti naujų vartotojų, padidinti pardavimų kreditan sumą.Banko kortelės leido smulkiam ir vidutiniam prekiautojui pardavinėti prekes kreditan. Anksčiau tai galėjo naudoti tik stambūs parduotuvių tinklai, nes reikia tarnautojų, kurie analizuotų paraiškas, stebėtų sąskaitų būklę, vestų buhalteriją ir t.t. Įvedus kreditines korteles, šias funkcijas perėmė bankai.Kitas kortelių teigiamas bruožas- leidžia pašalinti apmokėjimo čekiu nepatogumus (čekio pateikėjo identifikavimo sunkumai, overdrafto, čekio padirbimo ir kitos rizikos).Komercinių įmonių (pardavėjų) pareigos:• Įsipareigoja priimti korteles prekėms ir paslaugoms apmokėti vykdant autorizaciją susitarime numatytu būdu;• Įsipareigoja konfiskuoti kortelę, jei įtaria, kad ji pavogta;• Privalo laikyti paslaptyje informaciją apie klientus.Pardavėjai pajunta ir kortelės trūkumus:• Komisinių (2 ir daugiau proc.) kas mėnesį mokėjimas banko naudai;• Mokestis už naudojimąsi banko informaciniais kanalais;• Papildomas laikas, reikalingas kortelei ir jos paskolos limitui patikrinti;• Bankas gali ir atsisakyti apmokėti sąskaitą, jei buvo paeistos tam tikros sutarties sąlygos.Bankai. Jie yra kreditinių ir kitų kortelių įvedimo iniciatoriai. Bankai, išleisdami korteles, planuoja gauti tokią naudą:• Vartotojų paskolų dalies padidėjimo;• Banko įtakos padidėjimo( ypač geografine prasme);• Papildomo kitų banko paslaugų ir produktų pardavimo.Bankai naudoja kreditines korteles sparčiam paskolų portfelio padidinimui. Kreditinės kortelės leidžia automatiškai gauti paskolą, o jeigu ji pratęsiama (po lengvatinio periodo), klientas moka palūkanas už suteiktą paskolą (šios palūkanos yra didesnės nei kitų banko teikiamų paskolų).Kortelių įvedimas leido išvengti klientų aptarnavimo apribojimų. Anksčiau svarbiausia buvo, kur yra bankas ar jo filialas. Dabar gi klientas nesusietas geografiškai su banku ar jo filialu.Operacijos su kreditinėmis kortelėmis- pelningas verslas. Bankas gauna mokestinį atlygį tiek iš kortelės turėtojų, tiek iš pardavėjų. (Detaliau apie tai skyriuje “Banko pajamos ir išlaidos išleidžiant ir aptarnaujant korteles”).Tačiau kortelės kelia ir problemų. Viena jų- didelis piniginių dokumentų srautas. Jis ypač išaugo pastaraisiai metais, padidėjus atliekamų operacijų skaičiui. Tai labai padidino administracijos išlaidas, padaugėjo personalo.Šiandien ši problema jau išspręsta. Tai nepopierinės technologijos, kurių pagrindas- kortekės su mikroprocesoriais.Kita didelė bankų problema-sukčiavimo atvejai. Dėl to bankai kasmet patiria didžiulius nuostolius. Nepadeda net “stop sąrašas”, nes pardavėjai jį gauna per vėlai. Apie 1985 metus dauguma bankų pradėjo leisti korteles su holografiniu piešiniu; įvedė trijų klaidingų bandymų metodą (po trijų nesėkmingų bandymų įvesti asmeninį kodą pinigų automate kortelė sulaikoma); pastatė videokameras pinigų automatų vietose, kad būtų galima identifikuoti vartotojus. Tai gerokai sumažino bankų nuostolius dėl sukčiavimo naudojant korteles.2.5. BANKAI- ATSISKAITYMŲ SU KORTELĖMIS SISTEMOS DALYVIAI
Išvystytose bankų kortelių sistemose skirtini bankai emitentai ir bankai, aptarnaujantys komercinę įmonę. Pirmieji aptarnauja kortelės turėtojus, atidarydami jiems specialias sąskaitas, užtikrindami informacijos mainus ir pan. Antrieji suteikia paslaugų kompleksą prekybos ir paslaugas teikiančioms įmonėms, priimančioms korteles prekėms ir paslaugoms apmokėti.Aptarkime tai kiek plačiau.Bankas emitentas
Pagrindinės banko emitento funkcijos yra šios:• Kortelių išleidimas (kodavimas, embosavimas, kortelės išsiuntimas klientui, jos atnaujinimas);• Kliento kreditingumo tyrimas (jo finansinės būklės tyrimas), kortelės sąskaitos atidarymas, paskolos limito nustatymas;• Autorizacija (atsakymas į užklausimą apie sandorio sudarymo galimybę automatiniu ar telefoniniu režimu, pagrindinės kliento bylos atnaujinimas, bendradarbiavimas informacijos keitimosi sferoje);• Ataskaitos (išrašo, kuriame nurodytos visos atliktos operacijos, skola, jos padengimo terminai) parengimas ir išsiuntimas kortelės savininkui;• Buhalterinės sąskaitos likučių apskaita;• Kredito limito kontrolė ir neapmokėtų skolų išieškojimas;• Darbas su klientais (atsakymas į klausimus, skundų nagrinėjimas ir t.t.);• Saugumo užtikrinimas ir sukčiavimo kontrolė (ataskaitų apie padirbtas ir pavogtas korteles rengimas, sąskaitų blokavimas);• Rinkodara (naujų klientų paieška, reklama, mokėjimo kortelių aktyvesnio naudojimo programų rengimas ir pan.).
Kortelių emisija
Tai visai ne techninė funkcija, kaip galėtų atrodyti. Teigiamas sprendimas apie paskolos suteikimą priimamas tik atlikus detalius tyrimus. Jeigu sprendimas nėra palankus klientui, bankas jam gali pasiūlyti įsigyti debetinę kortelę su 100 proc. autorizacija realiu laiku.Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, visi duomenys perkeliami į komiuterį (sukuriama kliento pagrindinė byla). Į ją įvedamas paskolos limitas, vardas, pavardė, adresas, sąskaitos numeris, kortelės galiojimo laikas.Labai svarbu, kad bankas naudotųpriemones saugumui užtikrinti. Nuostata čia tokia. Kortelių gamybos skyrius turi būti atskirtas nuo kitų ir griežtai kontroliuojamas. įeiti į šį skyrių leidžiama tik siauram darbuotojų ratui. Tai daroma norint iki minimumo sumažinti kortelių ir blankų, parengtų išsiųsti klientams, pavogimo ir piktnaudžiavimo jais riziką.Saugiausia, kad klientas pats ateina pasiimtikortelės, tačiau ją galima siųsti ir paštu. Tokiu atveju pirmiausia išsiunčiama kortelė, o po dviejų dienų galima siųsti ir laišką su asmeninių kodu. Tuo siekama išvengti nesankcionuotų kortelės panaudojimo atvejų dar prieš vartotojui gaunant kortelę. Be to, bankas gali legalizuoti kortelę tik po kelių dienų.
Ataskaita
Bankas emitentas kartą per mėnesį siunčia savo klientui specialų dokumentą- išrašą iš jo sąskaitos. Jame nurodytos visos per tą mėnesį atliktos operacijos, banko komisiniai, privaloma skolos padengimo suma, padengimo terminai ir sąskaitos likutis.Ataskaitoje pateikiama tiek klientui, tiek bankuisvarbi informacija (Žr. 4 pav.).
1 2 3 4 5 6 7Account Number Credit Limit Aivable Credit Days in Billing Cycle Billing Cycle Closing Date Payment Due Date Minimum Payment due1234567891211234 2500 2456 30 06/02/XX 07/09/XX 20.00Trans. Date Post. Date Reference Number Acount Activity Since ast Statement Amount06/12 06/15 545377ADDG01 Acme Restaurant 43.178 9 10 11 12Previous Bal. -Payments – Credits + Charges and Advances + Late Charges + Debit Adjustment + Finance Charge = New Balance0.00 0.00 0.00 47.17 0.00 0.00 0.00 43.1713 14 15 16 17 18 19 20
4 pav. Kreditinės kortelės ataskaita
Visų pirma nurodomas konkrečios kliento sąskaitos numeris. nes pastarasis gali turėti ir kelias sąskaitas. Toliau rašomas kreditinis limitas ir jo nepanaudota suma. Į šią sumą neįtraukiamos sąskaitos, kurios dar nebuvo gautos ataskaitos sudarymo dieną. Ataskaitinio ciklo trukmė dažniausiai būna vienas mėnuo. Taip pat nurodoma ciklo baigimosi diena, paskutinė mokėjimo diena. Visos sumos, gautos po šios dienos, laikomos pavėluotomis ir už jas skaičiuojami delstpinigiai arba procentai. Bankas nurodo ir minimalią sumą, kurią turi sumokėti klientas.Kitą pateikiamos informacijos dalį sudaro įvykdytų operacijų aprašymas. Nurodoma operacijos atlikimo data, mokestinio pavedimo data, sandorio numeris, vieta ir suma. Sandorio įvykdymo data turi sutapti su čekio data. Pagal sandorio numerį galima “pakelti” visus dokumentus.Duomenys, pateikti 3 paveikslo 13-19 skiltyse, reikalingi rinkliavų ir įsiskolinimo sumai apskaičiuoti. 13-oje skiltyje nurodytas praėjusio atsiskaitymo ciklo likutis. Jei buvo padengta visa suma, jis lygus 0. Toliau seka įmokėti pinigai (14), o 15-toje pinigai, grąžinti į kortelės sąskaitą (pavyzdžiui, už brokuotas prekes). 16 skiltyje pateikta bendra grynųjų pinigų, pasiimtų su kortele, ir apmokėtų sąskaitų suma. Procentai už pavėluotai įneštą minimumą pateikiami 17 skiltyje, o debetiniai nurašymai (pavyzdžiui, nario mokestis) 18-toje. Toliau pateikiamos finansinės rinkliavos (19) ir nauja įsiskolinimo suma (20).Svarbus ataskaitos rengimo etapas- mokestinių rinkliavų už operacijas su kreditine kortele skaičiavimas. Šios rinkliavos susideda iš dviejų dalių:• Periodinis mokestis;• Transakcinis mokestis.Periodinis mokestis- tai banko apskaičiuojamos palūkanos už suteiktą paskolą. Mokestis skaičiuojamas vidutinio mėnesinio įsiskolinimo pagrindu (šis skaičius gaunamas neapmokėtų kiekvienos dienos įsiskolinimų sumą padalijus iš atsiskaitymo ciklo dienų skaičiaus).Transakcinis mokestis- tai mokestis už kasinį avansą, gautą kreditinės kortelės kredito linijos dėka. Jį galima gauti banke, paštu ar pinigų automate. Kortelės sąskaitos atidarymo sutartyje dažniausiai būna nurodomi komisiniai, imami už grnųjų pinigų pasiėminą, ir palūkanos, skaičiuojamos už tokį avansą. Šiam avansui nėra lengvatinio periodo, tad palūkanos skaičiuojamos kasdien.Ataskaita turi būti labai kruopščiai parengta, nes per ją bankas bendrauja su klientu. Klaidos ne tik kenkia banko reputacijai, bet ir kainuoja.Išrašas paprastai pateikiamas klientui iš anksto, kad jis galėtų jį išnagrinėti ir apmokėti.
III. MOKĖJIMO KORTELĖS LIETUVOS TAUPOMAJAME BANKE
1. TRUMPA ISTORIJA
Banko mokėjimų kortelių istorija Lietuvoje visai nesena. Vos atkūrus nepriklausomybę didžiausi šalies bankai, turintys pakankamai lėšų didelio masto investicijoms, pasisėmę patirties iš savo kolegų visame pasaulyje iš karto suprato mokėjimo kortelių atėjimo į Lietuvos rinką neišvengiamybę ir tikėdamiesi pelno ir užsienio investicijų, sukaupę finansinių lėšų stengėsi greičiau išsikovoti didesnę rinkos dalį.Tarp šių bankų buvo ir Lietuvos Taupomasis bankas, kadangi jo paslaugų sfera daugiausia orientuota į fizinius asmenis kaip ir didžioji dalis mokėjimo kortelių paslaugų.Todėl 1991 m. vienas pirmųjų tapo ” Europay International ” ir ” MasterCard International ” nariu. Po kelerių metų derybų 1994 m. pirmasis pradėjo aptarnauti antras pagal populiarumą pasaulyje Eurocard/MasterCard kreditinę mokėjimo korteles.
Mažiau nei po metų t.y. 1995 m. pradžioje LTB išleido lietuvišką mokėjimo kortelę Globus.
5 pav. Globus mokėjimo kortelė
Ši kortelė turėjo “gruoblėtą” paviršių t.y. kortelės savininko vardas ir pavardė ar organizacijos pavadinimas, kuriai kortelė priklauso pavadinimas, išlieti kortelėje iškiliu paviršiumi. Tai reiškia, kad ji galėjo būti aptarnauta mechaniniu būdu t.y. imprinteriu – specialiu įrenginiu,kuris įspaudžia čekyje kortelės iškilumus – rekvizitus. Po kurio laikotarpio bankas, gavęs čekį nurašo nuo kortelės sąskaitos čekyje įrašytą sumą patvirtintą savininko parašu. Visos operacijos sąskaitoje vykdomos tik viena valiuta -Litais. Tai reiškia, kad visai nesvarbu, kokia valiuta buvo įvykdytas atsiskaitymas ar kita operacija, pirmiausia ta suma konvertuojama į litus ir tik tada daromi pakeitimai sąskaitoje. Kursas, kuriuo konvertuojama valiuta – oficialusi Londono biržos kursas (kitaip buhalterinis kursas) plius minus komisiniai – 0,25 % (t.y. 1Lt nuo 100 USD).Ant kitos mokėjimo kortelės pusės yra ir magnetinė juostelė, kur įrašyti duomenys apie jos turėtoją: vardas pavardė, sąskaitos numeris, kortelės numeris ir pan.Taigi, kortelė su įrašytai duomenimis – tai raktas į piniginę, bet pati piniginė yra elektroninėje banko sistemoje. Susisiekimui su ja reikalingi specialūs elektroniniai kortelių nuskaitytuvai: bankomatai, POS terminalai ir pan.Taigi, šią kortelę aptarnaujant elektroniniu būdu vos tik įvedus sumą bankas išleidęs kortelę (emitentas) gauna pranešimą apie tokios sumos sumažėjimą sąskaitoje, bet neturėdamas dokumentinio pagrindo nurašyti nuo sąskaitos tą sumą, ją tik užšaldo iki tol, kol gauna dokumentinį įrodymą – čekį su kortelės savininko parašu iš įmonės surašiusios tą sumą ar iš jos banko. Tada ta suma yra realiai nurašoma nuo sąskaitos. Klientui išsigryninus pinigus bankomate jis įveda specialų asmeninį identifikavimo kodą (personal identification number – PIN), kurį žino tik jis vienas ir kortelę aptarnaujanti sistema.Kitaip tariant tai yra elektroninis parašas tolygus parašui ant čekio ir bankui yra kaip įrodymas apie atliktas operacijas. Netrukus LTB sudarė sutartį su pagrindiniais Latvijos bankais dėl šios kortelės aptarnavimo, taigi šiuo metu Globus mokėjimo kortele galima atsiskaityti Lietuvoje ir Latvijoje.Ši kortelė turėjo didelį pasisekimą, nes nuo geriausių tarptautinių mokėjimo kortelių (Visa Classic, Eurocard/MasterCard) skyriasi tik tuo, kad ja galima apsitarnauti tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet jos išlaikymas per metus tekainuoja 25 Lt. Anksčiau kainavo šiek tiek brangiau, bet visgi lyginant su populiariausiomis pasaulyje kortelėmis – tai labai pigu. Šalia žemos savikainos ir geros kokybės lietuviškos Globus kortelės, LTB 1995 m. pradžioje pora mėnesių vėliau po Globus pasirodymo pradėjo leisti tarptautinę ir kelis kartus brangesnę, bet turinčią pasaulinį pripažinimą ir milžinišką apsitarnavimo tinklą kreditinę mokėjimo kortelę Eurocard/MasterCard.
6 pav. Eurocard/MasterCard mokėjimo kortelė
Šioje kortelėje pinigai sąskaitoje apskaitomi JAV doleriais . Konvertacija vėlgi daroma buhalteriniu kursu. Globus dar ilgai buvo populiariausia kortelė, bet Eurocard/MasterCard patogumas naudojantis ja pasaulyje, esant tokiam plačiam jų pripažinimui, panaudojimo galimybėms, privalumams ( nuolaidos viešbučiuose, konferencijose, draudimas, telefoninis aviabilietų užsisakymas ir kitos pasaulyje paplitusios paslaugos ) greitai įgavo klientų pasitikėjimą, o sąskaitų apyvartos augo milžiniškais tempais.Ši kortelė taip pat galėjo būti aptarnauta tiek imprinteriu tiek elektroniniais aptarnavimo automatais. Visos įmonės, organizacijos, aptarnaujančios šias populiarias mokėjimo korteles gauna instrukcijas bei darbuotojų apmokymus , kaip atpažinti tikrą Eurocard/MasterCard mokėjimo kortelę, mat užsienio kolegų patirtis rodo, kad pasitaikydavo atvejų, kai šios kortelės tapdavo nedorų kėslų taikiniu. Lietuvos Taupomasis Bankas taip pat išleido tokį leidinį , kurį palieka kaip atmintinę išėjusiems apmokymo kursus darbuotojams.
Kadangi Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis kilo ne taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi, o darbo ar verslo reikalais į užsienį važiavo vis daugiau žmonių, atsirado paklausa paklausa tarptautinei mokėjimo kortelei tik pigesnei. Todėl 1998 m. 08 mėn. LTB pirmasis išleido tarptautinę debetinę mokėjimo kortelę Maestro7 pav. Maestro mokėjimo kortelė
Jos ypatumai tie, kad ši kortelė neturi gruoblėto paviršiaus ir gali būti aptarnauta tik elektroniniais aptarnavimo aparatais. Jos autorizacija vyksta realiu laiko momentu, tad neįmanoma išleisti daugiau nei yra sąskaitoje (kortelės sąskaitai suteiktas kreditas padidina sąskaitos likutį). Taigi, šių kortelių turėtojai negali apsitarnauti lėktuve ar vietovėse kur nėra elektroninių ryšio priemonių. Tai vieninteliai trūkumai prieš kreditines mokėjimo korteles. Bet privalumai akivaizdūs:prieš Globus – atsiskaityti galima visose šalyse, ne tik Lietuvojeprieš Eurocard/MasterCard – daugiau nei 4 kartus pigesnė.Kelis pirmuosius metus ši kortelė buvo platinama nemokamai, o atsiskaitymo vietų spartėjo neįtikėtinais tempais.Kortelės sąskaitos valiuta – Litai. Išsigryninant ar atsiskaitant pinigus užsienyje elektroninė sistema automatiškai atlieka konvertaciją Londono biržos kursu ir jos turėtojas pinigus gauna (išsigrynindamas bankomate) tos šalies, kurioje yra valiuta. Tai yra palankiausias valiutos keitimo kursas būnant užsienyje . Per porą pirmųjų mėnesių šių kortelių išplatinta ~ 900 vienetų. 1998 m. spalio mėn. LTB pateikė tokius duomenis:
5 lentelėLTB Mokėjimo kortelių skaičius 1998 10 01 dieną
Kortelių skaičius Apyvarta (mln. Lt) Vidut. kortelės apyvarta Pregnozuojamas kortelių skaičius 1998 m. 1998 10 01 1998 01 01 1998 (1-10) 1997 Globus 18952 11286 82 43,1 240 EC/MC 2392 1533 11,5 12 539 Maestro 846 – 0,17 – 571 Viso: 22190 12819 93,7 450 30 tūkst.
Tuo metu LTB klientai jau galėjo apsitarnauti Europay International, MasterCard International tinklui priklausančiose įstaigose, yra dar vienas – didžiausias pasaulyje tinklas (truputį didesnis už MasterCard tinklą), – Visa international tinklas. Tad 1998 m. lapkričio men. LTB tapo Visa International nariu ir pradėjo derybas dėl jos produktų platinimo. O kortelių apyvartos augo milžiniškais tempais. 1999 07 01 d. LTB buvo išdavęs 57 603 mokėjimo korteles – tai sudarė 22 % šalies kortelių rinkos. LTB rinkos dalis per 1999 m pirmą pusmetį padidėjo 1,5 %. Tarp 7 bankų platinusių korteles LTB buvo antroje vietoje po AB Vilniaus banko. Per 1999 pirmą pusmetį išduotų kortelių skaičius padidėjo 14 %. O mokestis už kortelių aptarnavimą ir grynųjų išėmimą per šį laikotarpį sudarė 1 773 040 Lt. Pajamos už kortelių sąskaitoms suteiktą kreditą sudarė 275 930 Lt. Per šį laiką sudarytos 98 sutartys dėl darbo užmokesčio pervedimo į mokėjimo kortelių sąskaitas.1999 pirmą pusmetį išduotos 17 825 Maestro kortelės (iš viso išduota 33 824 kortelių). Jų apyvarta sudarė 74 600 000 Lt. Daugiausia pajamų gauta iš palūkanų už suteiktus kreditus, delspinigių už laiku nepapildytą sąskaitą ir komisinių už grynųjų pinigų išmokėjimą bankomatuose.Per 1999 m. pirmą pusmetį išduotos 261 Eurocard/MasterCard kortelės (iš viso išduotos 2941 kortelės). Apyvarta 9000 Lt. Per šį laiką išduotos 468 Globus kortelės (iš viso išduota 20 838 kortelės). Apyvarta sudarė51 600 000 Lt. Kortelių verslui plėtojantis ir progresuojant 1999 m. gruodžio mėn. pradėtos platinti Visa International organizacijos kortelės: populiariausia pasaulyje kortelė Visa ir didelį pasisekimą pelniusi Maestro kortelės analogas Visa Electron:
8 pav. Visa International produktai, kuriuos platina LTB
Visa kortelė – kreditinė mokėjimo kortelė turinti gruoblėtą paviršių ir magnetinę juostelę. Aptarnaujama tiek mechaniniu tiek elektroniniu būdu . Tuo tarpu Visa Electron – tai Maestro kortelės analogas – ji turi visas jos savybes, tik aptarnaujama visur kur yra Visa electron kortelės logotipas. Tai debetinė mokėjimo kortelė. Ji tokia pat pigi kaip ir Maestro. Kodėl LTB platina korteles, kurios niekuo nesiskiria ? Atsakymas paprastas – įvairiose šalyse yra skirtingas skaičius vietų kur galima apsitarnauti Visa Electron ir Maestro kortele. Pvz: Europos šiaurėje- skandinavija, Didžioji Britanija ir tt. – ten labiau paplitusios Visa Electron kortelės, o Europos pietuose labiau – Maestro kortelės. Per 1999 metus LTB išdavė 43 202 mokėjimo korteles: 40 723 – Maestro 593 – Globus 522 – Eurocard/MasterCard 99 – Visa 1365 – Visa Electron Iš viso iki to laiko išduota 83 131 mokėjimo kortelė. Per 1999 metus pasirašytos 261 sutartis su įmonėmis dėl darbo užmokesčio pervedimo. Maestro ir Visa Electron kortelės daugiausia buvo naudojamos kaip grynųjų pinigų išėmimė priemonė. Pasibaigus šių metų pirmajam ketvirčiui smarkiai išaugo LTB leidžiamų mokėjimo kortelių skaičius ir jų apyvartos (6 lentelė).
6 lentelėLTB leidžiamų mokėjimo kortelių skaičius
2000 01 01 2000 03 01 Apyvarta 2000 01 01Eurocard/MasterCard 2736 2847 18,9 mln. LtVISA* 180 277 23,5 tūkst. LtMAESTRO 57828 64719 229,4 mln. LtVISA Electron* 1479 4603 163,1 tūkst. LtGLOBUS 20869 20894 86,8 mln. LtIš viso 83092 93340 521,7 mln. Lt*pradėtos leisti 1999 m. gruodžio mėn.
Vien per du 2000-ųjų metų mėnesius bendras LTB leidžiamų mokėjimo kortelių skaičius išaugo daugiau kaip 10,2 tūkstančio, o apyvarta jomis sausio 1 d. gerokai viršijo pusę milijardo litų. Vis populiaresnės tampa vos tris mėnesius platinamos VISA sistemos kortelės. Pavyzdžiui, VISA Electron korteles per šį laikotarpį įsigijo apie 3,2 tūkstančio MAESTRO viena populiariausių tarptautinių debetinių kortelių Europoje, šiuo metu pasaulyje išduota daugiau kaip 271 mln. šių kortelių; VISA Electron kortelių šiuo metu pasaulyje išduota daugiau kaip 87 mln.; VISA Electron aptarnaujama apie 512 tūkst. bankomatų, o MAESTRO aptarnaujama apie 460 tūkst. bankomatų visame pasaulyje (MAESTRO aptarnaujama bankomatuose pažymėtuose MAESTRO ir CIRRUS logotipais); MAESTRO ir VISA Electron kortelės aptarnaujamos apie 4 mln. paslaugų ir prekybos įmonių 73 pasaulio šalyse.:
2. AB LIETUVOS TAUPOMOJO BANKO MOKĖJIMO KORTELIŲ IŠDAVIMO IR KORTELIŲ SĄSKAITŲ TVARKYMO APSKAITA
1.Bendrosios nuostatos
1.1.Šios taisyklės numato AB Lietuvos taupomojo banko leidžiamų Eurocard/MasterCard, MAESTRO, GLOBUS mokėjimo kortelių (toliau- kortelės) išdavimą klientams, jų naudojimą bei kortelės sąskaitos tvarkymą.
1.2.Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai:
1.2.1.Bankas arba LTB- AB Lietuvos taupomasis bankas.1.2.2.Klientas- fizinis asmuo arba įmonė, įstaiga, organizacija (toliau- Įmonė).1.2.3.Prašymas- kliento raštu išreikšta valia LTB kortelei gauti pagal Banko kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutarties sąlygas.1.2.4.Sutartis- Banko kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartis.1.2.5.Kortelė- tai mokėjimo priemonė, kuria galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas, nenaudojant grynųjų pinigų ir kurią pagal prašymą išduoda bankas.1.2.6.Kortelės sąskaita- sąskaita, kurioje apskaitomos lėšos atsiskaitymams kortele ir atliktos operacijos.1.2.7.Kortelės sąskaitos savininkas- klientas, kurio vardu pagal prašymą atidaryta kortelės sąskaita Banke.1.2.8.Kortelės turėtojas- kortelės sąskaitos sąvininkas ar asmuo, kuriam sąskaitos sąvininkas suteikia teisę naudotis jo kortelės sąskaita ir kurio vardu išduodama kortelė.1.2.9.Minimalus balansas- Banko nustatyta lėšų suma, iki kurios būtina papildyti kortelės sąskaitą Banko nurodytu terminu.1.2.10.Pradinis įnašas- Banko nustatyta lėšų suma, kurią būtina įnešti į kortelės sąskaitą, gaunant kortelę.1.2.11.Ataskaita- kortelės sąskaitos apyskaita, kurią Bankas kas mėnesį pateikia sąskaitos savininkui.1.2.12.Išlaidų limitas- lėšų suma, kurią sudaro kortelės sąskaitos likutis ir Banko suteiktas kreditas.1.2.13.Leistinas kreditas arba kreditas- lėšų suma, kurią Bankas leidiapanaudoti per vieną atsiskaitymų ciklą, viršijant kortelės sąskaitos likutį.1.2.14.Leistino kredito arba kredito palūkanos- metinės palūkanos, nokamos nuo panaudoto leistino kredito sumos.1.2.15.Viršyto kredito palūkanos- metinės palūkanos, mokamos nuo viršytos leistino kredito sumos.1.2.16.Metinių delstpinigių dydis- delstpinigiai, skaičiuojami u kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nepadengto įsiskolinimo sumos.1.2.17.PIN kodas- asmens identifikavimo kodas, naudojamas vietoj parašo automatinuose kortelės priėmimo aparatuose.1.2.18.Atsiskaitymų ciklas- laikotarpis, už kurį sudaroma kortelės sąskaitos ataskaita.1.2.19.Išlaidų padengimo terminas- terminas, iki kurio kortelės sąskaitos savininkas turi atstatyti minimalų sąskaitos balansą arba padengti kreditą.1.2.20.ATM arba bankomatas- automatinis grynųjų pinigų išdavimo aparatas.1.2.21.POS ir PC POS- automatinis kortelių skaitytuvas, naudojamas kortelių autorizavimui ir informacijos apie sandorius perdavimui.1.2.22.Automatiniai aptarnavimo aparatai- ATM, POS ir PC POS terminalai.1.2.23.Mokėjimo kortelės autorizavimas- kortelės mokumo patikrinimas, suteikiant sandoriui autorizavimo kodą.1.2.24.EPS-net (EUROPAY PAYMENT SYSTEM net)- tinklas, naudojamas Eurocard/MasterCard ir MAESTRO kortelių aptarnavimui.1.2.25.Sąskaita- kortelės turėtojui išduodamas atsiskaitymo dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie sąndorį ir kuris patvirtinamas kortelės turėtojo parašu.1.2.26.Suvestinė sąskaita- prekybos ir paslaugų įmonių sudaromas atsiskaitymo dokumentas, naudojamas kaip lydraštis, pristatant sąskaitas UAB “Mokėjimo kortelių sistemos”.1.2.27.Personalizavimas- kortelės numerio bei kitų rekvizitų įrašymas plastikinėje kortelėje bei jos magnetinėje juostelėje1.2.28.Skyrius- LTB skyrius, Klientų aptarnavimo departamentas (KAD).1.2.29.LTB padalinys- Operacijų poskyris, klientų aptarnavimo skyrius, klientų aptarnavimo poskyris.1.2.30.AD MKAS- LTB Apskaitos departamento Mokėjimo kortelių apskaitos skyrius.1.2.31.BPD MKS- LTB Bankininkystės produktų departamento Mokėjimo kortelių skyrius.
1.3.Eurocard/MasterCArd ir MAESTRO yra tarptautinės kortelės, galiojančios visame pasaulyje, GLOBUS- galiojančios Lietuvoje ir Latvijoje. MAESTRO kortelė priimama mokėjimui tik automatinuose aptarnavimo aparatuose. 1.4.LTB išduoda asmenines ir verslo korteles. Kortelės išduodamos Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių fiziniams asmenims ir Įmonėms. Fiziniams asmenims išduodamos standartinės ir auksinės Eurocard/MasterCard kortelės ir asmeninės GLOBUS ir MAESTRO kortelės, Įmonėms- auksinės ir sidabrinės verslo Eurocard/MasterCard, GLOBUS ir MAESTRO verslo kortelės. Išduodant asmeninę kortelę, kortelės sąskaita atidaroma fiziniam asmeniui, o išduodant verslo kortelę, sąskaita atidaroma Įmonės vardu.LTB išduodamoms auksinėms, verslo ir verslo auksinėms kortelėms suteikiamas nelaimingo atsitikimo kelionėje, gydymo išlaidų kelionėje, bagažo vėlavimo (praradimo) draudimas. Draudimas kortelės turėtojui suteikiamas, jei jo kortele buvo apmokėti kelionės bilietai .1.5.Kortelės išduodamos Skyriuose, kortelių sąskaitos atidaromos ir aptarnaujamos AD MKAS.
1.6.Išduodant korteles ar suteikiant kortelės sąskaitai kreditą, galimų įsiskolinimų kortelės sąskaitoje padengimui Bankas gali prašyti klientą įnešti terminuotą indėlį ir suteikti teisę Bankui iš jo padengti susidariusius įsiskolinimus Banko ir kliento sutartyje nustatyta tvarka.
1.7.Terminuotą indėlį ir pradinį įnašą (ar minimalų balansą) į kortelės sąskaitą klientas turi įnešti prieš pasiimdamas kortelę ir voką su PIN kodu (klientas gavęs kortelę kartu gauna ir jos PIN kodą – elektroninį parašą – jis naudojamas tik naudojantis bankomatu. Tai 4 skaitmenų kodas. Jį patartina įsiminti ir niekam nerodyti ir niekada nesinešioti kartu su kortele, nes pametus kortelę bet kas galės pasinaudoti ja bankomate ir bankas neatsako už šio kodo panaudojimo atveju išimtos pinigų sumos teisėtumą, nes jis pats šio kodo nežino. Jį žino tik klientas. Šiai kebliai situacijai palengvinti (mat ne visi turi gerą atmintį) bankas siūlo vietoje PIN kodo nešiotis PIN kodų atmintinę), joje galima surašyti savo kortelių PIN kodus tik klientui vienam žinoma tvarka aplinkui prirašinėjus daug skaičių, o radęs asmuo nežinantis tos tvarkos negalės pasakyti kurie skaičiai yra PIN kodas). Terminuotas indėlis turi būti įnešamas ne trumpesniam kaip 13 mėnesių terminui.
1.8.Kortelės sąskaita gali būti atidaryta tik kortelės sąskaitos savininko vardu. Atidaryti sąskaitą kito asmens vardu draudžiama. Eurocard/MasterCard kortelių sąskaitos apskaitomos JAV doleriais, MAESTRO ir GLOBUS- litais.
1.9.Vienai kortelės sąskaitai , kortelės sąskaitos savininko prašymu, gali būti išduota ne daugiau kaip 99 kortelės. Kortelės gali būti išduodamos kortelės sąskaitos savininko ir jo nurodytų asmenų, už kuriuos jis įsipareigoja finansiškai atsakyti, vardu. Kortelė galioja vienerius metus nuo jos pagaminimo. Pasibaigus kortelės galiojimo terminui, ji gali būti atnaujinama.
1.10.Korteles Skyriams pateikia AD MKAS, gavęs iš jų klientų prašymus kortelei gauti. Prašymo forma pateikta 13 priede.
1.11.Korteles atsiskaitymui priima prekybos ir paslaugų įmonės, pažymėtos kortelės logotipo simbolika. Kortele galima pasiimti grynųjų pinigų bet kuriame banke ar bankomate, pažymėtame kortelės logotipo simbolika.1.12.Papildoma kortelė išduodama, kortelės sąskaitos savininkui prašyme nurodžius arba papildžius informaciją apie papildomos kortelės turėtoją (prašymas papildomai kortelei gauti pateiktas 14 priede). Taip pat papildoma kortelė išduodama kortelės turėtojui pametus kortelę ir pateikus laisvos formos prašymą Skyriui dėl naujos kortelės pagaminimo (laisvos formos prašymo pavyzdys pateiktas 15 priede).
Kortelei sulūžus, susidėvėjus, klaidingai nurodžius informaciją kortelėje ją gaminant, kortelės turėtojui pamiršus PIN kodą ar išsimagnetinus kortelės magnetinei juostelei, išduodamas kortelės dublikatas.
Papildoma kortelė gaminama nustatyta tvarka, pateikiant papildytą prašymą AD MKAS ir kortelės sąskaitoje esant teigiamam sąskaitos likučiui. Dublikatas gaminamas pagal kortelės turėtojo pateiktą laisvos formos prašymą (15 priedas), jame nurodžius kortelės keitimo priežastį ir esant teigiamam sąskaitos likučiui
1.13.Kortelės sąskaitos indėlis paveldimas įstatymų nustatyta tvarka.
2.Kortelių išdavimo tvarka Skyriuose
2.1.Prašymus išduoti kortelę priima Skyriai, B kategorijos klientų aptarnavimo poskyriai ir kiti Skyriaus valdytojo (direktoriaus) nustatyti klientų aptarnavimo padaliniai.
LTB padalinio darbuotojas supažindina klientą su sutarties sąlygomis (16 priedas) bei kortelių išdavimo ir aptarnavimo kainomis .
Susipažinęs su sutartimi ir kainomis, klientas užpildo prašymą ir jį pasirašo. LTB padaliniuose priimti prašymai perduodami į Skyrių.
2.2.Prašymas priimamas įsitikinus asmens tapatybe. Tapatybei patvirtinti kartu su prašymu fizinis asmuo pateikia savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (iš esmės tinka tik pasas ir teisės) , o Įmonė- įmonės registracijos pažymėjimo nuorašą, patvirtintą notariškai. Nuorašus, pateikus originalą, gali tvirtinti LTB skyriaus valdytojo, valdybos pirmininko įsakymu paskirti darbuotojai.
Jeigu Įmonė įregistruota ne Lietuvoje, įmonės registravimo pažymėjimas turi būti legalizuotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente arba Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose užsienyje. Įmonės, įregistruotos ne Lietuvos Respublikoje, turi pateikti įgaliojimą atstovauti Įmonei.
Legalizuoti pažymėjimo nereikia, kai tarp Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės yra pasirašyta ir įsigaliojusi tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos arba užsienio valstybė prisijungusi prie Konvensijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (pastaruoju atveju būtina pažyma (apostille). Jeigu šių valstybių dokumentai sudaryti ne lietuvių kalba, jie turi būti išversti, o vertimas- patvirtintas notaro.
2.3.Atlygį už kortelės išdavimą (jei toks yra) klientas sumoka iš karto, pateikdamas prašymą. Bankui priėmus sprendimą neišduoti kortelės, sumokėtas atlygis grąžinamas klientui. Klientui atsisakius priimti kortelę, atlygis už kortelės išdavimą negrąžinamas.
2.4.Sprendimą išduoti kortelę priima Skyriaus valdytojas (direktorius ar kitas valdybos pirmininko įsakymu įgaliotas darbuotojas), pagal prašyme pateiktą ir patvirtintą informaciją.
Dėl informacijos apie klientą patvirtinimo skyrius gali kreiptis į LTB Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentą, Kreditavimo departamentą. Teikiamame prašyme atlikti patvirtinimą turi būti nurodyta kokia informacija turi būti tikrinama bei pridedamas kliento prašymas kortelei gauti. LTB Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentas atlieka patikrinimą klientų, kurie nori įsigyti Eurocard/MasterCard kortelę, ir klientų, kurie kortelės sąskaitoje pageidauja gauti daugiau kaip penkių minimalių atlyginimų dydžio kreditą.
Skyriaus darbuotojas, informuodamas klientą apie priimtą sprendimą išduoti kortelę, nurodo terminuoto indėlio sumą, būtiną įnešti į terminuoto indėlio sąskaitą Skyriuje (jeigu sprendimas priimtas išduoti kortelę, įnešus terminuotą indėlį) ir pradinio įnašo (ar minimalaus balanso) į kortelės sąskaitą, atidarytą AD MKAS, sumą.
Jeigu buvo priimtas sprendimas išduoti kortelę, įnešus terminuotą indėlį, Skyriuje, priėmusiame prašymą, klientui atidaroma terminuoto indėlio sąskaita, į kurią įnešama nurodyta indėlio suma. Už terminuotą indėlį mokamos Banko nustatytos palūkanos.
2.5.Kortelės sąskaitai gali būti suteikiamas nustatyto dydžio kreditas. Sprendimą apie leistino kredito suteikimą priima Skyriaus valdytojas (direktorius ar kitas valdybos pirmininko įsakymu įgaliotas darbuotojas) pagal LTB valdybos nustatytus limitus.2.6.Kreditas kortelės sąskaitai gali būti suteikiamas, jeigu patenkintos viena ar kelios (priklausomai nuo kliento patikimumo) iš nurodytų sąlygų:
2.6.1.klientas gauna pastovias pajamas, kurios yra ne mažesnės kaip dviejų minimalių atlyginimų dydžio per mėnesį;2.6.2.į kortelės sąskaitą pagal sutartį su Įmone pervedamas darbo užmokestis ir yra Įmonės įsipareigojimas dėl įsiskolinimo padengimo;2.6.3.klientas naudojasi LTB išleista kortele ne mažiau kaip vienerius metus ir atsiskaitymus vykdo Banko nustatyta tvarka;2.6.4.įneštas terminuotas indėlis galimų įsiskolinimų kortelės sąskaitoje padengimui;2.6.5.klientas turi Banke einamąją, atsiskaitomąją ar indėlio sąskaitą.
2.7.Kredito suma gali būti padidinta, kortelės sąskaitos savininkui pateikus Skyriui prašymą dėl kredito padidinimo. Sprendimą dėl kredito padidinimo, neviršijant limito, priima Skyriaus valdytojas (direktorius ar kitas valdybos pirmininko įsakymu įgaliotas darbuotojas), išanalizavęs AD MKAS pateiktą klientos sąskaitos istoriją už paskutiniųjų vienerių metų laikotarpį.
Kreditas, viršijant nustatytus limitus, gali būti suteikiamas Banko valdybos pirmininko ar valdybos pirmininko pavaduotojo sprendimu pagal Skyriaus valdytojo (direktoriaus) teikimą.
Kortelės sąskaitos savininkui nevykdant įsipareigojimų, suteiktas kreditas Skyriaus valdytojo (direktoriaus ar kito valdybos pirmininko įsakymu įgalioto darbuotojo) sprendimu gali būti panaikinamas.
2.8.Kortelės sąskaitos savininkui nepadengus įsiskolinimo kortelės sąskaitoje du mėnesius po išlaidų padengimo termino pabaigos, įsiskolinimas dengiamas iš jo einamosios, atsiskaitomosios, terminuoto indėlio sąskaitos Banke (jei tokia yra Banke) ir pusės metų laikotarpiui panaikinamas suteiktas kortelės sąskaitai kreditas.
2.9.Priėmus sprendimą išduoti kortelę, Skyriaus darbuotojas užpildo atitinkamą prašymo dalį, nurodydamas (13 priedas, skiltis – banko atžyma):
2.9.1.išduodamų kortelių skaičių,2.9.2.išdavimo kainų grupę,2.9.3.minimalaus balanso ar pradinio įnašo sumą (jei tokia yra),2.9.4.leistino kredito sumą sąskaitos valiuta,2.9.5.įnešto terminuoto indėlio sumą, valiutos pavadinimą, sąskaitos numerį,2.9.6.ypatingas sąlygas, jei tokios yra.
Nurodius šią informaciją, Skyriaus valdytojas (direktorius ar kitas valdybos pirmininko įsakymu įgaliotas darbuotojas) pasirašo prašymą ir sutartį. Pasirašytas prašymas nedelsiant perduodamas ar išsiunčiamas AD MKAS.
2.10.Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos Skyrius informuoja klientą apie priimtą sprendimą
2.11.AD MKAS gavęs pasirašytą prašymą, jame nurodytą informaciją apie klientą įveda į kortelių išleidimo sistemą. Šios sistemos suteikti kortelės sąskaitos ir kortelės numeriai įrašomi į gautą prašymą.
BPD MKS, remdamasis AD MKAS pateikta informacija, personalizuoja kortelę ir suteikia PIN kodą.
2.12.3.Septynių – dešimties darbo dienų laikotarpyje nuo prašymo iš Skyriaus gavimo dienos AD MKAS perduoda arba išsiunčia paštu Skyriui personalizuotą kortelę ir voką su PIN kodu, AD MKAS skyriaus viršininko (jo pavaduotojoar jį pavaduojančio darbuotojo) pasirašytą prašymą bei lydraštį (2 egz.), kuriame nurodomas kortelės numeris ir kortelės savininko vardas ir pavardė. Lydraštis pasirašomas kortelę išsiuntusio AD MKAS darbuotojo. Skyrius gavęs kortelę ją upajamuoja (26 priedas). Kortelė ir jos PIN kodas siunčiami atskiruose vokuose.
2.13.Skyriaus darbuotojas, gavęs kortelę ir voką su PIN kodu (šio voko nei Skyriaus valdytojas (direktorius), nei Skyriaus darbuotojas neturi teisės atplėšti), pasirašo lydraštį ir vieną jo egzempliorių pristato ar išsiunčia paštu AD MKAS.
Skyrius, gavęs atplėštą voką su PIN kodu, apie tai praneša AD MKAS. Kortelė ir atplėštas vokas su PIN kodu grąinami AD MKAS sunaikinimui ir gaminama nauja kortelė. Atlygis u naujos kortelės išdavimą iš kliento neimamas.
Skyrius informuoja klientą apie pagamintą kortelę.
2.14.Skyriuje kortelė ir vokas su PIN kodu klientui išduodami, pateikus pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, įsitikinus jo asmens tapatybe, klientui įmokėjus pradinį įnašą į kortelės sąskaitą, įnešus terminuotą indėlį (jeigu jis reikalaujamas) ir pasirašius sutartį (pasirašomi du sutarties egzemplioriai).
Klientas pasirašo prašyme, patvirtindamas, kad gavo kortelę su PIN kodu. Klietas Skyriaus darbuotojo akivaizdoje privalo pasirašyti kortelėje. Pageidautina, kad kliento parašas būtų įskaitomas.
Kitam asmeniui kortelė ir vokas su PIN kodu neišduodami. Paštu klientui kortelė ir PIN kodas gali būti siunčiami, tik esant kliento prašymui raštu. Įšsiųsta paštu kortelė aktyvuojama, tik raštu gavus kliento patvirtinimą apie jos gavimą.
Jeigu klientas 10 dienų laikotarpyje kortelės neatsiima, apie tai Skyrius faksu (išsuinčiant rašto originalą paštu) informuoja AD MKAS, kuris stabdo kortelės sąskaitą ir neskaičiuoja atlygių u kortelės išdavimo ir aptarnavimo paslaugas. Klientui atsiėmus kortelę po 10 dienų (esant jau sustabdytai kortelės sąskaitai) Skyrius faksu (išsuinčiant rašto originalą paštu) informuoja AD MKAS apie kortelės išdavimą klientui ir kortelės sąskaitos stovio pakeitimą.
Klientui atsisakius priimti kortelę, Skyrius apie tai faksu (išsuinčiant rašto originalą paštu) informuoja AD MKAS, kuris stabdo kortelės sąskaitą. Kortelė grąinama AD MKAS.
2.15.sutartis nutraukiama, klientui pateikus prašymą udaryti kortelės sąskaitą (r. 17 priedas) ir grąinus Skyriui kortelę. Prašymas udaryti kortelės sąskaitą tą pačią darbo dieną faksu perduodamas AD MKAS ir sąskaita sustabdoma prašyme nurodytą datą. Prašymo udaryti kortelės sąskaitą originalas ir grąinta kortelė su lydraščiu (r. 18 priedas) perduodami AD MKAS. Prašymas ir vienas sutarties egzempliorius saugomi Skyriuje vienerius kalendorinius metus po sutarties nutraukimo dienos, po to perduodamos į archyvą Banko bylų saugojimo nustatyta tvarka.
2.16.Skyriaus, darbuotojai privalo utikrinti kliento kortelės numerio, kortelės galiojimo laiko ir prašyme pateiktos informacijos konfidencialumą.
2.17.Kortelės atnaujinamos likus 15 dienų iki jų galiojimo pabaigos, jeigu kortelės sąskaitos likutis teigiamas ir jeigu kortelės sąskaitos savininkas nepareiškė noro udaryti kortelės sąskaitą.
Jeigu operacijos su kortele nebuvo vykdomos mėnesio laikotarpyje, o sąskaitos likutis teigiamas, AD MKAS informuoja Skyrių apie jų išduotų kortelių galiojimo pabaigą. Skyrius apie tai informuoja kortelės sąskaitos savininką ir jam nepareiškus noro atnaujinti kortelę, sąskaita sustabdoma nustatyta tvarka raštu apie tai pranešus AD MKAS.
2.18.Pasibaigus kortelės galiojimo laikui, klientas kortelę turi grąinti ją išdavusiam Skyriui. Grąintos kortelės (pramušus skylutę magnetinėje juostelėje) kartu su lydraščiu pristatomos ar persiunčiamos AD MKAS. Atnaujinta kortelė neišduodama, negrąinus senosios.
Pasibaigus kortelės galiojimo laikui, jeigu ji neatnaujinama arba vienai iš šalių (Skyriui arba kortelės sąskaitos savininkui) nutraukus sutartį, LTB turi teisę sulaikyti kortelės sąskaitos likučio ir terminuoto indėlio grąinimą iki 30 darbo dienų vėliau gautoms išlaidų sąskaitoms apmokėti.
3.Kortelių išdavimo LTB darbuotojams tvarka
3.1.LTB darbuotojams kortelėms išduodamos šių taisyklių 2 skyriuje nustatyta tvarka.
3.2.Kortelės sąskaitoje leidiamo kredito dydis nustatomas pagal banko patvirtintus limitus.
3.3.LTB darbuotojui nepadengus įsiskolinimo kortelės sąskaitoje du mėnesius po išlaidų padengimo termino pabaigos, jis dengiamas įstatymų nustatyta tvarka iš darbuotojo darbo umokesčio ar kitos jo sąskaitos Banke ar pusės metų laikotarpiui panaikinamas suteiktas kortelės sąskaitai kreditas.
3.4.LTB darbuotojui pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį, jis turi padengti įsiskolinimą kortelės sąskaitoje ir grąinti kortelę. LTB Centrinio aparato darbuotojas turi gauti AD MKAS viršininko (ar jo pavaduotojo) patvirtinimą apie įsiskolinimo padengimą kortelės sąskaitoje.
Apie Skyriaus darbuotojo prašymą nutraukti darbo sutartį Skyrius informuoja AD MKAS, kuris sustabdo kortelės sąskaitą ir pateikia Skyriui darbuotojo kortelės sąskaitos ataskaitą. Skyriuje galutinis atsiskaitymas su darbuotoju atliekamas tik AD MKAS papildomai patikslinus atsiskaitymą kortelės sąskaitoje.
Grąintos mokėjimo kortelės kartu su lydraščiu privalo būti perduotos AD MKS.
Jeigu atleidiamas darbuotojas nori pasilikti turimą kortelę, ji gali būti jam paliekama, nekeičiant sąskaitos numerio bei kortelės, tik upildius naują prašymą, periūrėjus kortelės išdavimo ir aptarnavimo sąlygas ir pasirašius naują sutartį.
4.Įmokų į kortelės sąskaitą priėmimas Skyriuose
4.1.Kortelės sąskaita gali būti papildoma vienu iš šių būdų:
4.1.1.įmokant grynuosius pinigus (tam pakanka inoti kelis rekvizitus (19 priedas);4.1.2.įskaitant lėšas pavedimu(20 priedas);4.1.3.įskaitant darbo umokestį;4.1.4.tiesioginiu pervedimu, t.y. pasibaigus atsiskaitymų ciklui (mėnesio pabaigoje) išlaidoms padengti reikalinga suma nurašoma nuo kliento sąskaitos Banke.
Kortelės sąskaitą gali papildyti bet kuris asmuo (nebūtinai kortelės turėtojas ar kortelės sąskaitos savininkas).
4.2.Įmokos į kortelės sąskaitą gali būti priimamos, naudojantis POS ar PC POS terminalais ir nesinaudojant šiais aparatais.
4.2.1.Įmokų į LTB kortelių sąskaitas priėmimas, nesinaudojant POS ar PC POS terminalais:
4.2.1.1.Klientui papildant kortelių sąskaitas grynaisiais pinigais (litais ar valiuta) papildomas kasos pajamų orderis (2 egz.) arba panaudojama f4 forma (21 priedas), kuriame nurodoma kortelės sąskaitos sąvininko vardas ir pavardė (jei verslo kortelė- Įmonės pavadinimas), kortelės sąskaitos numeris, įnašo suma, operacijos atlikimo data ir mokėjimo paskirtis. Jeigu kortelės sąskaitą papildo ne kortelės sąskaitos savininkas, papildomai nurodomas įnešėjo vardas ir pavardė. Įnešėjui lieka kvitas (22 priedas)
4.2.1.2.Jeigu į Eurocard/MasterCard kortelės sąskaitą įmokos įnešamos litais, LTB padalinyje vykdomas konvertavimas į JAV dolerius pagal tos dienos Banko nustatytą JAV dolerio pardavimo kursą.4.2.1.3.LTB padaliniuose priimtoms įmokoms į kortelių sąskaitas formuojami memorialiniai orderiai atskirai pagal išleidiamų kortelių tipus (GLOBUS, Eurocard/MasterCard, MAESTRO), kurie būtinai siunčiami artimiausiu kliringu. Memorialiniame orderyje (arba atskirame sąraše) nurodoma kortelės sąskaitos savininko vardas ir pavardė (jei verslo kortelė- įmonės pavadinimas), kortelės sąskaitos numeris, įnašo suma, operacijos atlikimo data ir mokėjimo paskirtis (23 priedas)
Įmokos į GLOBUS kortelių sąskaitas įskaitomos į AD sąskaitą Nr.38670110975 (banko kodas 60100), įmokos į Eurocard/MasterCard kortelių sąskaitas JAV doleriais įskaitomos į AD sąskaitą Nr.38670210972 (banko kodas 60100), litais (ar kitavaliuta) į AD sąskaitą 29302810947 (banko kodas 60100), įmokos į MAESTRO kortelių sąskaitas, įskaitomos į LTB sąskaitą Nr. 38670310979 (banko kodas 60100).
4.2.1.4.Memorialinių orderių formavimo pavyzdiai.
Memorialinio orderio, suformuoto LTB Sostinės skyriaus Vytenio poskyryje, GLOBUS kortelių įmokoms pavyzdys:
MEMORIALINIS ORDERIS N 00401999 m. rugsėjo 02 d.Mokėtojas: Debetas SumaLTB Sostinės skyrius f.6 60111
113505 11275.89Gavėjas:
LTB Apskaitos departamentas Kreditas
38670110975
Vienuolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt penki Lt 89 ct
Įplaukos į GLOBUS kortelių sąskaitas 1.Jonas Jonaitis 000999 1275.00Lt 99.09.01 2.Petras Petraitis 999999 10000.00Lt 99.09.01 3.Marytė Petraitytė 000009 0.89 Lt 99.09.01
A.V.Kliento parašai
14 pav. Memorialinis orderis Globus kortelių sąskaitoms
Memorialinio orderio, suformuoto LTB Sostinės skyriaus Vytenio poskyryje, Eurocard/MasterCard kortelių įmokoms JAV dol. pavyzdys:
MEMORIALINIS ORDERIS N 00051999 m. rugsėjo 02 d.Mokėtojas: Debetas SumaLTB Sostinės skyrius f.6 60111
113505 25.00Gavėjas:
LTB Apskaitos departamentas Kreditas
38670210972
Dvidešimt penki JAV dol.
Įplaukos į Eurocard/MasterCard kortelių sąskaitas 1.Jonas Jonaitis 000999 25.00 JAV dol 99.09.01
A.V.Kliento parašai
15 pav. Memorialinis orderis EC / MC kortelių sąskaitoms
Memorialinio orderio, suformuoto LTB Sostinės skyriaus Vytenio poskyryje, MAESTRO kortelių įmokoms pavyzdys:
MEMORIALINIS ORDERIS N 00061999 m. rugsėjo 02 d.Mokėtojas: Debetas SumaLTB Sostinės skyrius f.6 60111
113505 1000.00Gavėjas:
LTB Apskaitos departamentas Kreditas
38670310979
Vienas tūkstantis Lt
Įplaukos į MAESTRO kortelių sąskaitas 1.Jonas Jonaitis 000999 1000.00Ltl 99.09.01
A.V.Kliento parašai
16 pav. Memorialinis orderis Maestro kortelių sąskaitoms
4.2.1.5.Grynieji pinigai pervedimui į kitų bankų GLOBUS, Eurocard/MasterCard, MAESTRO ar kitas korteles (išleistas Lietuvos bankų) priimami šio skyriaus 4.2.1.1.- 4.2.1.2. p. nurodyta tvarka. Kasos pajamų orderyje papildomai nurodomas banko pavadinimas, kodas ir sąskaita, į kurią turi būti pervestos lėšos. Lėšų pervedimui formuojamas mokamasis pavedimas. Pavedime nurodoma kortelės sąskaitos savininko vardas ir pavardė (jei verslo kortelė- Įmonės pavadinimas), kortelės tipas ir kortelės sąskaitos numeris. Pervedant įmokas JAV doleriais (ar kita valiuta) į kitų bankų Eurocard/MasterCard ar MAESTRO kortelių sąskaitas, formuojamas tarptautinis mokėjimo pavedimas (24 priedas). U lėšų pervedimą klientas turi sumokėti atlygį pagal LTB patvirtintas kainas.
4.2.2.Įmokų į kortelių sąskaitas grynaisiais pinigais priėmimas LTB padalinyje, naudojant POS ar PC POS terminalus:
4.2.2.1.Įmokos į LTB GLOBUS, Eurocard/MasterCard, MAESTRO kortelių sąskaitas priimamos, klientui pateikus kortelę.
Tuo atveju, jeigu įmokas įneša ne kortelės turėtojas ir jis neturi kortelės, o ino tik kortelės sąskaitos numerį ir kortelės tipą, įmokos piimamos pagal kasos pajamų orderį šio skyriaus 4.2.1.1.- 4.2.1.2. p. nustatyta tvarka.
4.2.2.2.Jeigu kortelės turėtojas įmokas į Eurocard/MasterCard kortelės sąskaitą įneša JAV doleriais, į POS ar PC POS terminalą suma įvedama litais, perskaičiavus įnešamą sumą JAV doleriais buhalteriniu kursu.
Jeigu kortelės turėtojas įmokas į Eurocard/MasterCard kortelės sąskaitą įneša litais, ši suma konvertuojama į JAV dolerius buhalteriniu kursu, klientui sumokėjus u keitimo operaciją 0,25% nuo sumos. Į elektroninį kortelių skaitytuvą įvedama suma litais, po konvertavimo gautą sumą JAV doleriais perskaičiavus buhalteriniu kursu.
Pastaba. Konvertavimo kurso apskaičiavimo pavyzdys, kai oficialus1 JAV dolerio kursas lygus 4 Lt;1 JAV dol.= 4 Lt + ( 4Lt x 0.25%) = 4.01Lt.
Susidaręs skirtumas LTB padalinyje apskaitomas kaip pajamos u valiutos pirkimą- pardavimą.Pvz., klientas į Eurocard/MasterCard kortelės sąskaitą įneša 100.00Lt. Atlikus konvertavimą, kai 1 JAV dolerio buhalterinis kursas lygus 4 Lt, gauname: 100.00 Lt/4.01 = 24.94 JAV dolerio. Į POS ar PC POS terminalą įvedama suma: 24.94 JAV dol. x 4 =99.76 Lt.
Gautas skirtumas 100.00 Lt – 99.76 lt = 0.24 Lt apskaitomas LTB padalinyje kaip pajamos u valiutos pirkimą pardavimą.
Kortelės turėtojas apie įnašo priėmimą pasirašo POS ar PC POS terminalu atspausdintame čekyje, kurio antras egzempliorius išduodamas kortelės turėtojui.
4.2.2.3.Dienos pabaigoje POS ar PC POS terminalo pagalba duomenys išsiunčiami į UAB “Mokėjimo kortelių sistemos” ir atspauzdinama perduotų duomenų dienos ataskaita.
Ataskaitos pavyzdys:
LTB TAUPOMASIS BANKASSAVANORIŲ PR. 19, VILNIUSTEL: 23252501.07.1999 16:24:32
SIUSTI IR GAUTI
16:26:56FAILU ATASKAITA GLOBUS
________________________________________________PIRK, LTL! 9 6911.00GR., LTL! 17 11275.89
_______________________________________________APYV, LTL! 26 18186.89GR., LTL! 26 -4364.89
________________________________________________ EC/MC
________________________________________________PIRK, LTL! 2 6500.00GR., LTL! 1 100.00
_______________________________________________APYV, LTL! 3 6600.00GR., LTL! 18 11375.89
________________________________________________ FAILU SUMA
________________________________________________PIRK, LTL! 11 13411.00GR., LTL! 17 11275.89
_______________________________________________APYV, LTL! 29 24786.89GR., LTL! 29 -10764.89
________________________________________________
17 pav. Dienos ataskaita
4.2.3.Lėšų nurašymas kortelių sąskaitos papildymui iš kliento sąskaitos (litais ar valiuta) atliekamas pagal memorialinį orderį, įforminant įnašo priėmimą POS arba PC POS terminalu 4.2.2.2. ir 4.2.2.3. p.p. nustatyta tvarka.
Jeigu nurašytų lėšų pervedimui į kortelės sąskaitą nesinaudojama elektroniniu kortelių skaitytuvu, formuojamas memorialinis orderis, įforminant įnašo priėmimą šio skyriaus 4.2.1.3. p. nustatyta tvarka.
Lėšų pervedimas į kitų bankų GLOBUS, Eurocard/MasterCard, MAESTRO ar kitas korteles atliekamas įforminant įnašo priėmimą šio skyriaus 4.2.1.5. p. nustatyta tvarka.
4.2.5.Esant kliento nurodymui dėl tiesioginio lėšų uskaitymo, Skyrius nurašo lėšas nuo kliento sąskaitos ir perveda į kortelės sąskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną gavus iš AD MKAS informaciją dėl lėšų nurašymo.
Pateikiamoje informacijoje nurodomas sąskaitos Skyriuje valiuta ar litais numeris, kortelės sąskaitos numeris, sąskaitos savininko pavardė ir nurašoma suma sąskaitos valiuta.
Papildant kortelės sąskaitą iš sąskaitos litais, litai konvertuojami į JAV dolerius pagal buhalterinį kursą, klientui sumokant u keitimo operaciją.
Nesant kliento sąskaitoje pakankamai lėšų, Skyriaus atsakingas darbuotojas apie tai telefonu informuoja kortelės sąskaitos savininką. Jis kortelės sąskaitą gali papildyti grynaisiais pinigais.5.Kortelės sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir udarymas
5.1.Kortelių sąskaitos atidaromos ir tvarkomos AD MKAS. Kortelės sąskaitoje fiksuojamos visos pajamos ir išlaidos, padarytos naudojantis kortele.
5.2.Atlygiai u kortelės išdavimą ir aptarnavimą nurašomi nuo kortelės sąskaitos mėnesio (atsiskaitymų ciklo) pabaigoje, nurodant juos ataskaitoje kaip kortelės sąskaitos išlaidas.
Skaičiuojant palūkanas, imamas 360 dienų skaičius metuose.
5.2.1.Leistino kredito palūkanos (jeigu buvo naudotasi kreditu) skaičiuojamos u faktiškai panaudotą kredito sumą per tas dienas, kai klientas realiai naudojosi kreditu.
Jei Bankas suteikė kreditą kortelės sąskaitai ir klientas neviršijo leistino kredito sumos, tai
palūkanų u kreditą dydis = (panaudoto kredito suma x metinės leistino kredito palūkanos/360)/100
Pvz.,
Likutis kortelės sąskaitoje : -25 Leistinas kreditas : 100 Metinės leistino kredito palūkanos : 24% Dienų skaičius, kai kortelės sąskaitoje buvo nurodytas likutis : 5
palūkanų u kreditą dydis = (25 x 24/360)/100) x 5 = 0.016 x 5 = 0.08
5.2.2.Viršyto kredito palūkanos (jeigu buvo viršytas leistinas kreditas) skaičiuojamos u faktiškai panaudotą viršyto kredito sumą per tas dienas, kai klientas viršijo jam suteiktą kreditą.
Jei Bankas suteikė kreditą kortelės sąskaitai ir klientas viršijo leistino kredito sumą, tai
palūkanų u viršytą kreditą dydis = [(panaudoto kredito suma x metinės leistino kredito palūkanos/360)/100] + [(viršyto kredito suma x (metinės viršyto kredito palūkanos)/360)/100]
Pvz.,
Likutis kortelės sąskaitoje : -112.75 Leistinas kreditas : 100 Metinės leistino kredito palūkanos : 24% Metinės viršyto kredito palūkanos : 74% Dienų skaičius, kai kortelės sąskaitoje buvo nurodytas likutis : 5
palūkanų u viršytą kreditą dydis = [(100 x 24/360)/100) x 5] + [(112.75 – 100) x 74/360/100) x 5] =[0.066 x 5] + [(12.75 x 74/360)/100] = 0.33 + 0.026 x 5 = 0.46
Jei Bankas nesuteikė kredito kortelės sąskaitai, tai u faktiškai panaudotą kredito sumą per tas dienas, kai sąskaitoje buvo neigiamas likutis, skaičiuojamos viršyto kredito palūkanos
palūkanų u viršytą kreditą dydis =(viršyto kredito suma x (metinės viršyto kredito palūkanos)/360)/100
Pvz.,
Likutis kortelės sąskaitoje : -17.45 Leistinas kreditas : 0 Metinės viršyto kredito palūkanos : 74% Dienų skaičius, kai kortelės sąskaitoje buvo nurodytas likutis : 5
palūkanų u viršytą kreditą dydis =(17.45 x 74/360/100) x 5 = 0.036 x 5 = 0.18
5.2.3.Jeigu kortelės sąskaita nepapildoma iki kortelės išdavimo ir naudojimosi sąlygose numatyto išlaidų padengimo termino (n- dienos) iki ataskaitoje nurodytos sumos, skaičiuojami delstpinigiai.
Jei skola u tą mėnesį, kai formuojama ataskaita, yra didesnė u nulį, o skola u pereitą mėnesį lygi nuliui, tai delstpinigių dydis = ((einamojo mėnesio skola – minimalus balansas) x metiniai delstpinigiai/360)/100
Pvz.,
Minimalus balansas : 10Skolos dydis u pereitą mėnesį : 0Skolos dydis u einamąjį mėnesį : 40 Metiniai delstpinigiai : 60% Išlaidų padengimo terminas : iki 15 d. Išlaidos padengtos : 21 d.
delstpinigių dydis =((40 – 10) x 60/360/100) x 5 = 0.05 x 5 = 0.25
Jei klientas nepadengė įsiskolinimo ir u pereitą mėnesį, tai
delstpinigių dydis = ((einamojo mėnesio skola – minimalus balansas) x metiniai delstpinigiai/360)/100
Pvz.,
Minimalus balansas : 10Skolos dydis u pereitą mėnesį : 20Skolos dydis u einamąjį mėnesį : 40 Metiniai delstpinigiai : 60% Išlaidų padengimo terminas : iki 15 d. Išlaidos padengtos : 21 d.
delstpinigių dydis =((40 – 10) x 60/360/100) x 5 = 0.05 x 5 = 0.25
Pirmą mėnesį po kortelės sąskaitos atidarymo delstpinigiai neskaičiuojami.
5.2.4.Atlygis u vienkartinį grynųjų pinigų išėmimą (skaičiuojamas u grynųjų pinigų sumą, paimtą banke, ir grynųjų pinigų sumą, paimtą bankomate):
5.2.4.1.Kai atlygis skaičiuojamas nepriklausomai nuo to teigiamas ar neigiamas sąskaitos likutis ir nepriklausomai kokiame banke pasiimami grynieji pinigai, tai
atlygis u grynųjų pinigų išėmimą = paimta grynųjų pinigų suma x vienkartinis mokestis u grynųjų pinigų išėmimą/100
Pvz.,
Sąskaitos likutis : 150 Paimta grynųjų pinigų suma : 130 Vienkartinis atlygis u grynųjų pinigų išėmimą : 1.50% Minimali atlygio u grynųjų pinigų išėmimą suma : 1.50
atlygis u grynųjų pinigų išėmimą = 130 x 1.5/100 = 1.95
Jeigu apskaičiuotas atlygis u grynųjų pinigų paėmimą yra maesnis u minimalią atlygio u grynųjų išėmimą sumą, tai
atlygis u grynųjų pinigų išėmimą = minimali atlygio u grynųjų pinigų paėmimą suma.
5.2.4.2.Kai atlygis skaičiuojamas priklausomai nuo to, teigiamas ar neigiamas sąskaitos likutis:
atlygis u grynųjų pinigų išėmimą = (teigiamas sąskaitos likutis x atlygis u grynųjų pinigų išėmimą iš teigiamo likučio) + ((paimtų grynųjų pinigų suma – teigiamas sąskaitos likutis) x atlygis u grynųjų pinigų išėmimą iš kreditinio likučio)
Pvz.,
Sąskaitos likutis : 150 Paimta grynųjų pinigų suma : 500 Vienkartinis atlygis u grynųjų pinigų išėmimą : 1.50% Minimali mokesčio u grynųjų pinigų išėmimą suma : 1.50 Atlygis u grynųjų pinigų išėmimą iš kreditinio likučio : 3.50% Minimali mokesčio u grynųjų pinigų išėmimą suma : 2.50
atlygis u grynųjų pinigų išėmimą =(150 x 0.015) + ((500 – 150) x 0.035) =2.25 + 12.25 =14.50
Jeigu apskaičiuotas atlygis u grynųjų pinigų išėmimą yra maesnis u minimalią atlygio u grynųjų išėmimą sumą, tai
atlygis u grynųjų pinigų išėmimą = minimali atlygio u grynųjų pinigų išėmimą suma (proporcingai paimtai grynųjų pinigų sumai) + minimali atlygio u grynųjų pinigų išėmimą iš kreditinio likučio suma (proporcingai paimtai grynųjų pinigų sumai)
Pvz.,
Sąskaitos likutis : 30 Paimta grynųjų pinigų suma : 70 Vienkartinis atlygis u grynųjų pinigų išėmimą : 1.80% Minimali atlygio u grynųjų pinigų išėmimą suma : 1.80 Vienkartinis atlygis u grynųjų pinigų išėmimą iš kreditinio likučio : 3.80% Minimali atlygio u grynųjų pinigų išėmimą suma : 3.80
atlygis u grynųjų pinigų paėmimą = (30 x 0.018) + ((70 –30) x 0.038) = 0.54 + 1.25 = 2.06 – maiau, negu minimali atlygio u grynųjų pinigų paėmimo sumą, kuri šiuo atveju apskaičiuojama (30/70 x 1.80) + ((70 – 30)/70 x 3.8) = 0.77 + 2.17 = 2.94, todėl
atlygis u grynųjų pinigų paėmimą = (30/70 x 1.80) + ((70 – 30) x 3.8) = 0.77 + 1.52 = 2.29
5.2.5.Atlygis u korteles (pagrindinės ar papildomos) išdavimą:
atlygis u kortelės (pagrindinės ar papildomos) išdavimą = mokestis u kortelės (pagrindinės ar papildomos) išdavimą x mėnesio laikotarpyje išduotų kortelių (pagrindinių ar papildomų) skaičius
5.2.6.Atlygis u kortelės atnaujinimą (pakeitimą ar dublikato išdavimą):
atlygis u kortelės atnaujinimą (pakeitimą ar dublikato išdavimą) = atlygis u kortelės atnaujinimą (pakeitimą ar dublikato išdavimą) x mėnesio laikotarpyje atnaujintų (pakeistų ar dublikatų) skaičius
5.3.Palūkanos u sąskaitos likutį skaičiuojamos mėnesio (atsiskaitymų ciklo) pabaigoje ir įskaitomos į kortelės sąskaitą, ataskaitoje nurodant jų sumą pajamų dalyje:
palūkanų u sąskaitos likutį suma = ((teigiamas sąskaitos likutis x metinės sąskaitos palūkanos/360)/100) x dienų skaičius.
5.4.Įmokos į kortelių sąskaitas įskaitomos, pervedus lėšas į AD MKAS. Įmokos į kortelių sąskaitas įskaitomos pagal operacijos atlikimo datą LTB padalinyje. Atlikus įskaitymus, informaciją apie kortelių sąskaitų likučius AD MKAS elektroniniu būdu perduoda UAB “Mokėjimo kortelių sistemos”.
5.5.Išlaidos nuo kortelių sąskaitų nurašomos, AD MKAS elektroniniu būdu gavus informaciją iš UAB “Mokėjimo kortelių sistemos”.
Atlikus lėšų nurašymą yra periūrima kortelių, įtrauktų į negaliojančių sąrašą, sandorių ataskaita. Remiantis šia ataskaita nustatoma, ar teisėtai kortelė buvo priimta mokėjimui prekybos ir paslaugų įmonėje ir vykdomas lėšų grąinimo apiforminimas.
5.6.Kiekvieno mėnesio pabaigoje (ne vėliau kaip 31 mėnesio dieną) formuojamos ataskaitos kortelės sąskaitos savininkams (25 priedas).
Taip pat sudaromos ataskaitos, charakterizuojančios kortelių sąskaitų tvarkymo pajamas ir išlaidas, leistinų ir viršytų kreditų, laiku nepadengtų įsiskolinimų apimtis, kurios pateikiamos BPD. Strategijos ir rinkodaros departamentui, Rizikų valdymo departamentui.
5.7.Kiekvieno mėnesio pradioje (iki mėnesio 10 d.) AD MKAS skyrius pateikia kortelių sąskaitų savininkams ataskaitas apie per mėnesį padarytas išlaidas bei įskaitytas į kortelės sąskaitą įmokas. Ataskaitos išsiunčiamos prašyme kortelei gauti nurodytu adresu. Jeigu sąskaitos savininkas nurodė pageidavimą asmeniškai pasiimti ataskaitas, jos siunčiamos į kortelę išdavusį Skyrių. Ataskaitoje pateikiama informacija apie lėšų likutį sąskaitoje, padarytas išlaidas, nurašytus atlygius, įskaitytas įmokas ir sumą, kuria reikia papildyti kortelės sąskaitą.
Pasikeitus kortelės sąskaitos savininko adresui, kuriuo siunčiama ataskaita, klientas apie tai turi informuoti Skyrių (ar AD MKAS) raštu. Skyrius nedelsdamas apie šiuos pasikeitimus praneša AD MKAS.
5.8.Negavęs ataskaitos, kortelės sąskaitos savininkas privalo nedelsdamas kreiptis į Skyrių arba AD MKAS iki mėnesio, per kurį pateikiama ataskaita, 15 dienos. Skyrius nedelsdamas apie tai informuoja AD MKAS. Įsitikinus, kad adresas, kuriuo siunčiama ataskaita yra teisingas, ataskaita išsiunčiama pakartotinai.
Jeigu kortelės sąskaitos savininkas negauna ataskaitos, jis neatleidiamas nuo įsipareigojimų.
5.9.Pretenzijos dėl ataskaitos priimamos raštu per 30 dienų nuo ataskaitos sudarymo dienos. Pretenzijos dėl netikslumų ataskaitoje pateikiamos raštu, pridedant išlaidų sąskaitas, gautas atsiskaitant kortele ir mėnesio ataskaitą. Jeigu pretenzija pagrįsta, neteisėtai nurašytos iš kortelės sąskaitos sumos įskaitomos į šią sąskaitą. Jeigu pretenzijos nepagrįstos, gali būti pareikalauta iš kortelės sąskaitos savininko atlyginti išlaidas, susijusias su pretenzijų aiškinimusi (faksinio, teleksinio ryšio išlaidos ir pan.).
Kortelės sąskaitos savininkui pateikus dokumentus dėl netikslumų ataskaitoje Skyriui, jie perduodami AD MKAS.
Jiegu klientas iki nurodytos datos nepateikia pretenzijų, laikoma, kad ataskaita yra teisinga, ir kortelės sąskaitos savininkas turi papildyti kortelės sąskaitą ataskaitoje nurodyta suma.
5.10.Kortelės sąskaitos savininko pateiktas pretenzijas nagrinėja AD MKAS, dėl reikiamos informacijos kreipdamasis į UAB “Mokėjimo kortelių sistemos”. Neteiėtai nurašytų nuo kortelių sąskaitų lėšų grąinimo apiforminimą ar dokumentų, įrodančių sandorių teisėtumą, gavimą vykdo UAB “Mokėjimo kortelių sistemos”.
5.11.Kortelės sąskaita turi būti papildyta iki sutartyje kortelei gauti nurodyto išlaidų padengimo termino. Kortelės sąskaita gali būti papildyta vienu iš 4.1. p. būdų.
AD MKAS informaciją Skyriams dėl lėšų nurašymo iš sąskaitų Skyriuje perduoda faksu (elektroniniu paštu) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po mėnesio ataskaitos suformavimo dienos.
5.12.Kortelių sąskaitos stabdomos:
5.12.1.gavus kliento raštišką prašymą udaryti sąskaitą;5.12.2.gavus raštišką informaciją apie darbo sutarties nutraukimą iš Įmonės, su kuria sudaryta sutartis dėl darbo umokesčio įskaitymo į kortelių sąskaitas, ir esant neigiamam sąskaitos likučiui;5.12.3.klientui nepasiėmus kortelės ar atsisakius ją pasiimti;5.12.4.kortelės turėtojui nevykdant vieno mėnesio laikotarpiu operacijų ir esant neigiamam sąskaitos likučiui;5.12.5.gavus informaciją iš Skyriaus ar BPD MKS apie skolininko atsisakymą dengti skolą ar neturint galimybės jos padengti;5.12.6.priėmus sprendimą perduoti skolos išieškojimą teisminiu būdu ar Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentui;5.12.7.kortelės sąskaitos savininko mirties atveju.
Sustabdius kortelių sąskaitas neskaičiuojami mokesčiai, numatyti kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartyje. Įmokų įskaitymas ir išlaidų nurašymas sustabdytose sąskaitose gali būti vykdomas.
5.13.Sustabdytos sąskaitos likutis klientui išmokamas praėjus 30 darbo dienų po sąskaitos sustabdymo dienos. Likutis gali būti išmokamas grynaisiais pinigais (sąskaitos valiuta) arba įskaitytas į kliento nurodytą sąskaitą.
AD perveda lėšas Skyriui, kuriame yra kliento nurodyta sąskaita, arba Skyriui, kuriame klientas nori pasiimti grynuosius pinigus.
Jeigu lėšos pervedamos į kitą banką, iš pervedamų lėšų sumos išskaičiuojamas atlygis u pervedimą pagal LTB patvirtintas kainas.
5.14.Kortelės sąskaita udaroma, kai jos likutis tampa lygus nuliui.
6.Kortelių galiojimo sustabdymas
6.1.Kortelės, kurių sąskaitų likutis neigiamas ar viršytas leistinas kreditas, atliekant jų mokumo patikrinimą prekybos ir paslaugų įmonėse, neaptarnaujamos.
6.2.Klientui nepapildius kortelės sąskaitos iki išlaidų padengimo termino, AD MKAS sustabdo kortelės galiojimą ir įtraukia ją į laikiną negaliojančių kortelių sąrašą (kodas ‘3’ SKOLA ar ‘5’ BANKO NURODYMU) raštiškai perduodant informaciją UAB “Mokėjimo kortelių sistemos”.
Klientui padengus įsiskolinimą, kortelė išbraukiama iš laikino negaliojančių kortelių sąrašo, raštiškai informavus UAB “Mokėjimo kortelių sistemos”.
6.3.AD MKAS kiekvieną darbo dieną periūri kortelių sąskaitų, kuriose vyko operacijos likučius. Jei kortelės sąskaitos likutis viršyja nurodytą kredito limitą ir kelia įtarimą dėl įsiskolinimo kortelės sąskaitoje padengimo, AD MKAS korteles, susijusias su sąskaita, įtraukia į pastovų negaliojančių kortelių sąrašą, formuojamą kortelių išleidimo sistemoje.
Klientui nepadengus įsiskolinimo kortelės sąskaitoje dviejų mėnesių laikotarpyje nuo skolos susidarymo dienos kortelė įtraukiama į pastovų negaliojančių kortelių sąrašą (‘4’ ATIMTI BANKO NURODYMU), formuojama kortelių išleidimo sistemoje.
Klientui padengus įsiskolinimą, kortelė išbraukiama iš pastovaus negaliojančių kortelių sąrašo.
Sprendimą dėl kortelės galiojimo sustabdymo ar jos aktyvavimo piima AD MKAS viršininkas ar jo pavaduotojas.
6.4.Klientas apie kortelės praradimą praneša UAB “Mokėjimo kortelių sistemos” autorizavimo tarnybai. Prarastą kortelę įtraukus į laikiną negaliojančių kortelių sąrašą, apie tai informuojamas AD MKAS, atsiunčiant faksu kortelės įtraukimo į negaliojančių kortelių sąrašą formą.
AD MKAS pamestas, pavogtas ar dėl kitų prieasčių prarastą kortelę pagal UAB “Mokėjimo kortelių sistemos” raštu pateiktą informaciją įtraukia į pastovų negaliojančių kortelių sarašą, formuojamą kortelių išleidimo sistemoje (‘1’ KORTELĖ PAMESTA ar ‘2’ KORTELĖ PAVOGTA). Jų galiojimas sustabdomas visam laikui.
Eurocard/MasterCard kortelė papildomai įtraukiama ir į EPS-net formuojamą negaliojančių kortelių sąrašą. Sprendimą kokiomis sąlygomis įtraukti Eurocard/MasterCard kortelę į negaliojančių kortelių sąrašą priima AD MKAS viršininkas ar jo pavaduotojas.
6.4.Kortelė, kurios sąskaita sustabdyta jos savininko ar Skyriaus prašymu ir kurios galiojimo laikas nesibaigęs, įtraukiama į pastovų negaliojančių kortelių sąrašą, formuojamą kortelių išleidimo sistemoje.
Eurocard/MasterCard kortelė papildomai įtraukiama ir į EPS- net formuojamą negaliojančių kortelių sąrašą.
6.5.AD MKAS vieną kartą per mėnesį periūri negaliojančių kortelių, kurių galiojimo data pasibaigusi, sąrašą. Remiantis šiuo sąrašu kortelės, kurių galiojimo data pasibaigusi, išmetamos iš negaliojančių kortelių sąrašų.
6.6.Prekybos ir paslaugų įmonės arba LTB padalinio darbuotojui, kuris sulaikė LTB išleistą kortelę, įtrauktą į negaliojančių kortelių sąrašą, ir pristatė ją Skyriui, mokama nustatyto dydio premija: u Eurocard/MasterCard korteles- 60.00 Lt., u MAESTRO ir GLOBUS- 30.00 Lt. AD MKAS, gavęs iš Skyriaus sulaikytą kortelę kartu su lydraščiu, premiją perveda į ją sulaikiusio darbuotojo sąskaitą. Premija u sulaikytas korteles apskaitoma kaip kortelių aptarnavimo išlaidos (balansinė sąskaita Nr. 8210).
7.Įsiskolinimo kortelių sąskaitose padengimo tvarka
7.1.Įsiskolinimų kortelių sąskaitose išieškojimą organizuoja BPD MKS, skolų išieškojimą vykdo Skyriai.
Centrinio aparato darbuotojų (ir nutraukusių darbo sutartis darbuotojų) skolų išieškojimą vykdo BPD MKS.
7.2.Įsiskolinimų, kurie atitinka LTB Probleminių aktyvų ir turto valdymo komiteto nustatytą dydį ir kitus normatyvus, išieškojimą vykdo LTB Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentas.
LTB Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentui perduodamų išieškojimui įsiskolinimų dydį ir kitus normatyvus nustato LTB Probleminių aktyvų ir turto valdymo komitetas.
7.3.Skyriai, kurių išieškomos klientų skolos atitinka LTB Probleminių aktyvų ir turto valdymo komiteto nustatytą dydį ir kitus normatyvus, privalo pateikti LTB Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentui nurodytą paymą, pridedant susijusius su skolininku dokumentus.
7.3.1.Paymoje nurodoma:
7.3.1.1.įsiskolinimo suma, išskiriant apmokėjimą u prekes ir paslaugas, palūkanas u kreditą, delstpinigius, kitus mokesčius;7.3.1.2.rizikos grupė einamojo mėnesio pirmos dienos būklei;7.3.1.3.specialiųjų atidėjimų suma einamojo mėneio pirmos dienos būklei;7.3.1.4.įsiskolinimo grąinimo garantijos;7.3.1.5.yeisinis įsiskolinimo išieškojimo stovis (gauti vykdomieji įrašai, pareikšti ieškiniai, teismo sprendimai, iškeltos baudiamosios bylos ir kt.);7.3.1.6.įsiskolinimo susidarymo prieastys;7.3.1.7.skolininko nekilnojamo turto sąrašas;7.3.1.8.Skyriaus atlikti veiksmai ir pasiūlymai dėl įsiskolinimo padengimo;7.3.1.9.kita skolos išieškojimui svarbi informacija.
7.3.2.Susiję su skolininku dokumentai:
7.3.2.1.Įmonės registravimo paymėjimas;7.3.2.2.paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija (jei skolininkas fizinis asmuo);7.3.2.3.prašymas kortelei gauti;7.3.2.4.kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartis;
7.3.2.5.išrašas iš kortelės sąskaitos (pateikia AD MKAS);7.3.2.6.ieškininis, priešieškininis pareiškimas;7.3.2.7.teismo dokumentai;7.3.2.8.susirašinėjimas su teisėsaugos institucijomis;7.3.2.9.poėmio protokolai;7.3.2.10.vindikacijos darbuotojų informacija apie skolininką;7.3.2.11.vietinio patikrinimo mediaga;7.3.2.12.spaudos publikacijos.
7.3.3.LTB Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentui perduodamos šių dokumentų kopijos.
7.3.4.Dėl informacijos apie kortelės sąskaitos savininką patikslinimo Skyrius gali kreiptis į LTB Probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentą.
7.4.Neigiamas kortelių sąskaitų likutis apibrėiamas kaip įsiskolinimas Bankui, jeigu šis likutis nepadengiamas dviejų mėnėsių laikotarpyje, suėjus kredito grąinimo terminui.
7.5.Iki kiekvieno mėnesio 25 d. BPD MKS pagal Skyrius formuoja įsiskolinusių kortelių sąskaitų savininkų sąrašus ir juos pateikia Skyriams, kurie:
7.5.1.informuoja sąskaitos savininką ir pareikalauja dengti įsiskolinimą;7.5.2.įsiskolinimus dengia nurašydami lėšas nuo skolininkų sąskaitų (jei tokios yra LTB ir jose yra lėšų);7.5.3.priima sprendimą dengti įsiskolinimą iš įkeisto terminuoto indėlio (jei toks yra) ir apie šį sprendimą informuoja skolininką;7.5.4.skolininkui atsisakius ar nesugebant dengti įsiskolinimo, išieško skolą teisminiu būdu.
7.6.Skyrius apie priemones, atliktas skolų išieškojimui, iki kito mėnesio 15 d. raštu informuoja BPD MKS.
7.7.Išieškotas įsiskolinimas dengiamas šia tvarka:
7.7.1.įsiskolinimo suma;7.7.2.priskaičiuotos kredito palūkanos;7.7.3.yminis mokestis;7.7.4.išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu;7.7.5.delstpinigiai ir netesybos.
7.8.Delstpinigiai, kredito palūkanos ir atlygiai, priskaičiuoti neišdavus klientui kortelės ar laiku nesustabdius kortelės sąskaitos, BPD MKS nurodymu dengiami, sumainant kortelių išdavimo pajamas.
8.Mokėjimo kortelių personalizavimas ir PIN kodų generavimas bei spausdinimas
8.1.Kortelių personalizavimą, PIN kodų generavimą ir vokų su PIN kodais spausdinimą atlieka BPD MKS pagal AD MKAS pateikus duomenis magnetinuose nešėjuose.
8.2.Kortelės personalizuojamos per vieną darbo dieną po duomenų pateikimo datos, jeigu usakymas neviršyja 500 vnt. kortelių. (Kortelių personalizavimo aparato pajėgumai- iki 500 kortelių per vieną darbo dieną).
8.3.Personalizuotos kortelės ne vėliau kaip kitą darbo dieną po personalizavimo dienos kartu su lydraščiu perduodamos AD MKAS.
8.4.Gavęs personalizuotas Eurocard/MasterCard korteles, jų numerius AD MKAS suveda į EPS- net sistemą, jas aktyvuodamas pagal Europay International pateiktus parametrus.
8.5.Personalizavimo metu sugadintos kortelės sunaikinamos pagal BPD surašytą aktą, kuris pateikiamas AD MKAS.
9.Atsiskaitymai tarp AD ir Skyrių
9.1.Atsiskaitymai tarp AD ir Skyrių atliekami kiekvieną darbo dieną per tarpskyrines atsiskaitomąsias sąskaitas LTB Mokėjimų ir kliringo departamente.
9.2.LTB padaliniuose vykdant kortelių sąskaitų papildymus bei išmokėjimus iš jų POS ar PC POS terminalų pagalba, AD iš UAB “Mokėjimo kortelių sistemos” gavęs ataskaitas u praėjusia dieną, programiškai formuoja mokėjimo pavedimus (memorialinius orderius) atsiskaitymams su Skyriais. Skyriams pervedamas (arba nurašomas nuo jų sąskaitų) įmokėtų į kortelių sąskaitas ar išmokėtų pagal pateiktas korteles sumų skirtumas.
9.3.Jeigu įmokos į kortelių sąskaitas buvo atliktos nesinaudojant POS ir PC POS terminalais, priimtas lėšas LTB padalinys mmorialiniu orderiu perveda AD.
9.4.Išmokant grynuosius pinigus pagal pateiktas mokėjimo korteles LTB padaliniuose, kuriuose nėra POS ar PC POS terminalo, operacijų įforminimui naudojamos kortelių aptarnavimui skirtos sąskaitos. Sąskaitos kartu su suvestinėmis sąskaitomis ne vėliau kaip 3 darbo dieną nuo kliento aptarnavimo datos registruotu laišku siunčiamos UAB “Mokėjimo kortelių sistemos” (Švitrigailos 7/16, Vilnius).
9.5.AD kiekvieno mėnesio pabaigoje (po ataskaitų klientams suformavimo) perveda Skyriams atlygius u kortelės išdavimą (jos atnaujinimą, pakeitimą), kortelės sąskaitos tvarkymą bei delspinigius u laiku nepapildytas sąskaitas, jeigu atlygis buvo taikomas. Atlygis į Skyriaus sąskaitą įskaitomas ta valiuta, kuria jis buvo nurašytas nuo kortelės sąskaitos.
9.6.Atlygis u lėšų įskaitymus pervedant darbo umokestį į kortelių sąskaitas apskaitomas kaip Skyriaus, sudariusio sutartis su Įmonėmis dėl darbo umokesčio įskaitymo į kortelių sąskaitas, pajamos, jeigu šis atlygis buvo numatytas sutartimi dėl lėšų įskaitymo.
Įmonėms pervedant lėšas darbo umokesčio įskaitymui į kortelių sąskaitas iš kitų bankų (ne per Skyriaus sąskaitą), atlygis u lėšų įskaitymus pervedamas Skyriui, sudariusiam su Įmonėmis dėl darbo umokesčio įskaitymo į kortelių sąskaitas. Atlygio įskaitymą Skyriui atlieka AD.
10.Kortelių sąskaitų buhalterinė apskaita išduodant korteles
10.1Skyriuose
10.1.1.Lėšos į kortelių sąskaitą bei mokestis u kortelės išdavimą Skyriuje gali būti apmokėtas grynaisiais pinigais, įnešant į kasą, o tap pat negrynaisiais- nurašant lėšas nuo kliento sąskaitos. Lėšų nurašymui nuo sąskaitos klientas gali pateikti mokėjimo pavedimą arba nurodyti (prašyme kortelei gauti), kad lėšos būtų nurašomos nuo jo sąskaitos. Priėmus (pervedus) lėšas, atliekami buhalteriniai įrašai:
D 1011 “Gryni pinigai”- kai sumoka grynais pinigais į kasą,
D 3800 “Klientų einamosios, atsiskaitomosios sąskaitos”- kai sumoka negrynaisiais, nurašant nuo sąskaitos k 4860.01 “Mokėtinos sumos”
10.1.2.Į Eurocard/MasterCard kortelių sąskaitą priėmus įnašą litais, Skyriuje atliekama valiutos pirkimo- pardavimo operacija naudojant pozicijų sąskaitą. Apskaitoje atvaizduojama buhalteriniais įrašais:
D 4860.01 “Mokėtinos sumos” K 9990.2 “Pozicijos sąskaita valiutos prekybai su banko klientais”
D 9990.26 840 “Pozicijos sąskaita valiutos prekybai su banko klientais” K 4860.01 840 “Mokėtinos sumos”
D 9990.26 “Pozicijos sąskaita valiutos prekybai su banko klientais” K 6420.01 “Pelnas u pirktą- parduotą valiutą”
10.1.3.Priimtas į kortelių sąskaitas lėšas Skyrius perveda į AD. Lėšų pervedimui formuojamas memorialinis orderis. Memorialiniame orderyje nurodomas kortelės tipas, kliento pavardė ir vardas, kortelės sąskaitos numeris, grynųjų pinigų įnešimo į kasą data. Apskaitoje atliekami buhalteriniai įrašai:
10.1.3.1.kai lėšos pervedamos į GLOBUS ir MAESTRO kortelių sąskaita
D 4860.01 “Mokėtinos sumos”
K 1510.03 “ Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
10.1.3.2.kai lėšos pervedamos į Eurocard/MasterCard kortelių sąskaitas
D 4860.01 “Mokėtinos sumos”
K 1510.04 “ Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
10.1.4.Esant kliento nurodymui dėl tiesioginio lėšų įskaitymo (nurodoma prašyme kortelei gauti) į kortelės sąskaitą (padarytų išlaidų padengimui) AD MKAS išsiunčia Skyriui mokėjimo reikalavimą- pavedimą, kurio pagrindu Skyrius nurašo nuo kliento sąskaitos nurodytą sumą ir perveda ją į kortelės sąskaitą AD. Apskaitoje atliekami buhalteriniai įrašai:
D 3800 “Klientų einamosios, atsiskaitomosios sąskaitos”
K 4860.01 “Mokėtinos sumos”
ir
D 4860.01 “Mokėtinos sumos”
K 1510.03 (04) “ Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
10.1.5.Kiekvieno mėnesio pabaigoje (po ataskaitų klientams suformavimo) AD perveda Skyriui atlygį u kortelės išdavimą (jos atnaujinimą, pakeitimą), sąskaitos tvarkymą ir delstpinigius u laiku nepadengtą įsiskolinimą sąskaitoje. Apskaitoje atliekami buhalteriniai įrašai:
D 1510.03 “ Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
D 1510.04 “ Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos” (Eurocard/MasterCard kortelių sąskaitos)
K 6220.07 “Pajamos u GLOBUS kortelių aptarnavimą”
K 6220.08 “Pajamos u Eurocard/MasterCard kortelių aptarnavimą”K 6220.09 “Pajamos u MAESTRO kortelių aptarnavimą”K 7212 “Gautos baudos, delstpinigiai ir netesybos”.
10.2.AD
10.2.1.AD gautos kortelių lėšos (pradinis įnašas, komisinis atlygis u kortelės išdavimą, sąskaitos papildymasnenaudojant elektroninių kortelių skaitytuvų) įskaitomos į atitinkamą sąskaitos 3867 “Mokėjimo kortelių einamosios sąskaitos” subsąskaitą:
D 1510.03 (04) “ Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
K 3867.01 “GLOBUS kortelių einamoji sąskaita”
K 3867.02 “Eurocard/MasterCard kortelių einamoji sąskaita”
K 3867.03 “MAESTRO kortelių einamoji sąskaita”
10.2.2.AD, gavęs informaciją iš UAB “Mokėjimo kortelių sistemos” apie atliktas operacijas su kortelėmis, atvaizduoja jas apskaitoje:
10.2.2.1.sąskaitų papildymą naudojant POS ir PC POS terminalus:
D 2930.08 “Gautinos sumos”
K 3867.01 (02, 03) “Mokėjimo kortelių einamosios sąskaitos”
10.2.2.2.atliktų išlaidų nurašymą:
D 3867.01 (02, 03) “Mokėjimo kortelių einamosios sąskaitos”
K 4860.01 “Mokėtinos sumos”
10.2.3.Palūkanos u kortelės sąskaitos likutį priskaičiuojamos kiekvieno mėnesio (atsiskaitymo ciklo) pabaigoje ir įskaitomos į kortelių sąskaitas. Atliekami buhalteriniai įrašai:
D 8051.04 “Palūkanos u GLOBUS kortelių lėšas”
D 8051.05 “Palūkanos u Eurocard/MasterCard kortelių lėšas”
D 8051.06 “Palūkanos u MAESTRO kortelių lėšas”
K 3867.01 (02, 03) “Mokėjimo kortelių einamosios sąskaitos”
10.2.4.Kiekvieno mėnesio pabaigoje (po ataskaitų klientams suformavimo) atlygiai u kortelės išdavimą (jos atnaujinimą, pakeitimą), sąskaitos tvarkymą ir delspinigiai, nurašyti nuo kortelių sąskaitų, pervedami Skyriui. Apskaitoje atvaizduojami buhalteriniai įrašais:
D 3867.01 (02, 03) “Mokėjimo kortelių einamosios sąskaitos”
K 4860.01 “Mokėtinos sumos”
ir
D 4860.01 “Mokėtinos sumos”
K 1510.03 (04) “Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
10.2.5.Atlygis u grynųjų pinigų išmokėjimą ir palūkanos u kreditą (overdraftą) kiekvieno mėnesio pabaigoje nurašius nuo kortelių sąskaitų, lieka AD.
10.2.6. Atlygis u grynųjų išmokėjimą atvaizduojamas buhalteriniais įrašais:
D 3867.01 (02, 03) “Mokėjimo kortelių einamosios sąskaitos”
K 6211.01 “Mokestis u grynųjų pinigų išėmimą su GLOBUS kortele”
K 6211.02 “Mokestis u grynųjų pinigų išėmimą su Eurocard/MasterCard kortele”
K 6211.03 “Mokestis u grynųjų pinigų išėmimą su MAESTRO kortele”
10.2.7.Palūkanos u kreditą (overdraftą) priskaičiuojamos kiekvieno mėnesio pabaigoje ir apskaitomos pajamų kaupimo principu. Atliekami buhalteriniai įrašai:
D 2940.10 “Sukauptos palūkanos u mokėjimo kortelių overdraftą”
K 6051.06 “Palūkanos u GLOBUS kortelių overdraftą”
K 6051.07 “Palūkanos u Eurocard/MasterCard kortelių overdraftą”
K 6051.08 “Palūkanos u MAESTRO kortelių overdraftą”
ir
D 3867.01 (02, 03) “Mokėjimo kortelių einamosios sąskaitos”
K 2940.10 “Sukauptos palūkanos u mokėjimo kortelių overdraftą”
10.2.8.Nuskaičius LTB Eurocard/MasterCard ir MAESTRO kortelių turėtojų išlaidas nuo korespondentinės sąskaitos Citibanke, AD apskaitoje atvaizduoja buhalteriniais įrašais:
D 2930.08 “Gautinos sumos”
K 1711.04 “Korespondentinė sąskaita Citibanke”
ir
D 3867.02 (03) “Mokėjimo kortelių einamoji sąskaita”
K 2930.08 “Gautinos sumos”
10.2.9.Pajamos, gautos u tarpbankines koretlių operacijas, apskaitoje atvaizduojamos buhalteriniais įrašais:
D 1510.03 (04) “Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
D 1711 “Korespondentinės sąskaitos” (jei gautos iš kitos valstybės banko)
K 4860.01 “Mokėtinos sumos”
ir
D 4860.01 “Mokėtinos sumos”
K 622.07 “Pajamos u GLOBUS kortelių aptarnavimą”
K 622.08 “Pajamos u Eurocard/MasterCard kortelių aptarnavimą”
K 622.09 “Pajamos u MAESTRO kortelių aptarnavimą”
10.2.10.Išlaidos u tarpbankines kortelių operacijas, apskaitoje atvaizduojamos buhalteriniais įrašais:
D 8210.07 “Mokesčiai u GLOBUS kortelių aptarnavimą”
D 8210.08 “Mokesčiai u Eurocard/MasterCard kortelių aptarnavimą”
D 8210.09 “Mokesčiai u MAESTRO kortelių aptarnavimą”
K 1510.03 (04) “Tarpskyrinės atsiskaitomosios sąskaitos”
K 1711 “Korespondentinės sąskaitos” (jei gautos iš kitos valstybės banko).
10.2.11.Kortelių sąskaitose susidaręs overdraftas (debetinis likutis), apskaitomas balansinės sąskaitos 1840 “Klientų sąskaitų overdraftai” subsąskaitose:
K 1840.07 “GLOBUS kortelių sąskaitų overdraftai”
K 1840.08 “Eurocard/MasterCard kortelių sąskaitų overdraftai”
K 1840.09 “MAESTRO kortelių sąskaitų overdraftai”
10.2.12.Laiku nepadengto overdrafto sąskaitų likučiai perkeliami į sąskaitą 1870 “Pradelstas mokėjimo kortelių overdraftas”. Palūkanos u šios sąskaitos likučius banke nekaupiamos, jos apskaitomos nesisteminėje apskaitoje, nebalansinėje sąskaitoje 5000.08 “Nepadengtos paskolos palūkanos virš 60 dienų, delspinigiai, netesybos po teisminio proceso”.
10.3.Nepersonalizuotų ir personalizuotų kortelių apskaita
10.3.1.Kortelės apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, sąlyginai įvertinant 1 litu.
10.3.2.Gautos nepersonalizuotos (t.y. plastikinės kortelės, kuriose nėra kortelės numerio ir kitų būtinų rekvizitų) kortelės apskaitomos nebalansinėse sąskaitose:
40043.19 “Nepersonalizuotos GLOBUS kortelės” 40043.20 “Nepersonalizuotos Eurocard/MasterCard kortelės” 40043.21 “Nepersonalizuotos MAESTRO kortelės”
Analitinė Eurocard/MasterCard kortelių sąskaita vedama straipsniais
01 str. – standartinės kortelės02 str. – auksinės kortelės03 str. – verslo (sidabrinės) kortelės
10.3.3.Korteles perdavus BPD MKS personalizuoti (t.y. įspausti reikiamą informaciją kortelėje bei įrašyti informaciją magnetinėje juostelėje(, atliekami buhalteriniai įrašai nebalansinėse sąskaitose:
40043.19 (20, 21) “Nepersonalizuotos kortelės”- išlaidos
40044.03 “Įvairios vertybės kelyje”- pajamos
10.3.4.Grąintos personalizuotos kortelės įrašomos į nebalansines sąskaitas:
40044.03 “Įvairios vertybės kelyje”- išlaidos
40042 str. 16 “Grietos apskaitos blankai”- pajamos.
10.3.5.AD išsiuntus personalizuotas korteles Skyriui, atliekami įrašai nebalansinėse sąskaitose:
40042.str. 16 “Grietos apskaitos blankai”- išlaidos
40044.05 “Vertybiniai blankai kelyje”- pajamos.
10.3.6.Iš Skyriaus gavus patvirtinimą apie kortelės gavimą, atliekamas buhalterinis įrašas:
40044.05 “Vertybiniai blankai kelyje”- išlaidos.
10.3.7.Skyrius, gavęs personalizuotas korteles, iki jų įteikimo klientams įrašo į nebalansines sąskaitą:
40042 16 str. “Grietos apskaitos blankai”- pajamos.
10.3.8.Klientui atsiėmus personalizuotą kortelę, ji nurašoma nuo apskaitos:
40042 16 str. – išlaidos.
10.3.9.Klentui grąinus kortelę, ji upajamuojama nebalansinėje sąskaitoje 40043.04 “Patikrinti ir nuvertinti vertybiniai popieriai, priimti sunaikinimui”.
10.3.10.Išsiuntus kliento grąintą kortelę AD MKAS, Skyriaus apskaitoje atvaizduojama įrašais:
40043.04 “Patikrinti ir nuvertinti vertybiniai popieriai, priimti sunaikinimui” – išlaidos
40044.02 “Nuvertinti vertybiniai popieriai, išsiųsti patikrinimui ir sunaikinimui”- pajamos
10.3.11.Skyrius gavęs iš AD MKAS patvirtinimą apie kortelių gavimą, nurašo jas nuo nebalansinės sąskaitos:
40044.02 “Nuvertinti vertybiniai popieriai, išsiųsti patikrinimui ir sunaikinimui”- išlaidos.
10.3.12.AD MKAS, gavęs korteles sunaikinimui, įrašo jas į nebalansinę sąskaitą:
40043.04 “Patikrinti ir nuvertinti vertybiniai popieriai, priimti sunaikinimui” – pajamos
10.3.13.Sunaikinus korteles, jos nurašomos:
40043.04 – išlaidos
Įmonės, įstaigos, organizacijos gali labai palengvinti sau buhalterinę apskaitą. Turėdamos internetinį ryšį turi galimybę atlyginimų, stipendijų sumas kompiuteriu suformuotais pavedimais nusiūsti elektroniniu paštu. Tam pakanka sudaryti sutartį dėl darbuotojų atlyginimo ir studentų stipendijų pervedimo įskaitymui į darbuotojų ir studentų (indėlininkų) mokėjimo kortelių sąskaitas (28 priedas), ir klientas panorėjęs pasinaudoti šia paslauga gauna programėlę veikiančią FOX PRO aplinkoje, kuria labai lengva ir patogu naudotis ( 29 priedas).
IŠVADOS IR SIŪLYMAI
Bankų mokėjimo kortelės – tai nauja verslo šaka, reikalaujanti daug investicijų ir kapitalinių įdėjimų. Ne kiekvienas bankas Lietuvoje gali leisti sau investuoti (o kiekviena investicija – tai rizika) į visiškai naują šalyje bankinių paslaugų šaką. Lyginant su kitomis bankų paslaugomis kortelės- net ir pasauliniu mastu labai jauna paslauga. Pirmąsias korteles pradėta platinti tik prieš amių kai tuo tarpu kitos bankinės paslaugos siekia 1000 ar net kelis tūkstančius metų.
Kaip matome iš istorijos Lietuvos Taupomojo banko gebėjimas sėkmingai parduoti teikiamas paslaugas mameniniam sektoriui padėjo išsilaikyti net ir sunkiausiais laikais, bankų krizės ir bendro valstybinio finansų nestabilumo metu.
Šio banko privalumai – I vieta bankų turto rinkos tarp visų Lietuvos bankų, I vieta ir indėlių rinkos, per pastaruosius 2 metus padvigubėjusios, II vieta paskolų rinkos ir 16,584 mln. Lt grynasis metinis pelnas, kuris pastaraisiais metais išaugo ~ 15 mln. Tai rodikliai leidiantys neabejoti šio banko gebėjimu investuoti į naująją verslo šaką – banko mokėjimo korteles.
Kaip rodo 5 metų patirtis, laikui bėgant investicijos atsiperka vis labiau ir labiau. Jei prieš metus Lietuvos Taupomasis Bankas uėmė 22 procentus kortelių rinkos Lietuvoje tai šiuo metu jis turi 24,2 procentus. Kaip rodo tendencija išduodamų kortelių apimtis auga vidutiniškai po 90 procentų per metus. Ir kas metai Lietuvos Taupomasis Bankas uima ~ 2 procentais didesnę rinkos dalį tarp visų šalies bankų platinančių mokėjimo korteles.
Tai tikrai gera statistika Lietuvos Taupomajam bankui, kasmet vis daugiau ir daugiau investuojančiam į šią pelningą sritį. Pakol kas LTB dar nedrįsta investuoti į mikroprocesorines korteles, nors mano nuomone tai tikrai galėtų būti gera investicija į ateitį, nes jau dabar atsiranda kai kurių nesklandumų susisiekimo linijose (mūsų šalyje elektra gali dingti bet kada ir bet kur, o dubliuojančių sistemų nėra), kortelių savininkai baiminasi dėl pastarųjų saugumo (padirbti galima viską) bei magnetinės juostelės nepatvarumo – ji neapsaugota nuo išsimagnetinimo. Mikroprocesorinė kortelė panaikintų visus šiuos nesklandumus ir problemas. Bet tai reikalauja daug investicijų – tektų per naują kurti apsitarnavimo tinklą ir ieškoti klientų, kurie sutiktų mokėti u tokią patikimesnę, bet brangesnę kortelę. O visi bankai šiuo metu nori gauti greitą pelną. Manyčiau, kad po truputį galima būtų pradėti diegti šią naujovę įtraukiant suinteresuotus investitorius. Pavyzdziui Prancūzijoje ir Vokietijoje šios kortelės labai paplitusios ir būtent šių šalių bankai galėtų investuoti į mikroprocesorinių kortelių tinklo kūrimą Lietuvoje.
O Lietuvos Taupomąjam bankui ir toliau siūlyčiau plėsti populiariausių mokėjimo kortelių – Maestro rinką Lietuvoje. Gal jau ir pats laikas būtų pasiūlyti kitiems šalies bankams neplatinantiems kortelių, ar kaimyninių šalių maiesiems bankams, platinti LTB mokėjimo korteles. Kitaip tariant bet kokia kaina plėstis, nes kaip rodo usieniečių patirtis – būtent tokia strategija pati veiksmingiausia investicijų atsipirkimo atvilgiu.
Manyčiau labiausiai šias korteles reikėtų nukreipti į jaunimą ( sušvelninti įsigijimo sąlygas, taikyti daugiau nuolaidų ar net išleisti specialią kortelę jauniesiems šios paslaugos vartotojams – tėvai įdėję į sąskaitą pinigėlių bent jau galėtų inoti iš ataskaitos kaip jie buvo panaudoti, kontroliuoti jų išmokėjimą, jau dabar reikėtų pasiūlyti tėvams kontroliuoti vaikams išduotų kortelių pinigų išėmimą ar panašiai) , juk neatsitiktinai universitetų studentams kortelės išduodamos su nuolaidomis. Pagyvenę monės prisibijo šių technologijos naujovių, ne taip danai vaiuoja į usienį kur šių kortelių panaudojimo galimybės daug didesnės. Jaunimas visai kitoks. Daniausiai jis mielai priima naujoves. Juk jam teks gyventi ateities pasaulyje ir priprasti prie to, kas kitur jau senai yra įprastas dalykas.
Taip pat dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis siūlyčiau panaikinti draudimą neišduoti kortelių nedirbantiems (oficialiai) asmenims. Juk tai pelno siekianti organizacija – ji neturėtų spręsti valstybės problemų.
Tendencija rodo, kad kortelių daugėja ir jų daugės. Tad pats laikas būtų pagalvoti apie jų buhalterinės apskaitos supaprastinimą. Taupomąjam bankui reikėtų pagalvoti ir apie buhalterinės apskaitos dokumentų suvienodinimą su kitais bankais.Bet taip pat turėčiau pridurti, kad šio banko buhalterinė apskaita visiškai kompiuterizuota ir iki šiol veikia patikimai- Lietuvos Taupomajame banke vykstantys modernizavimo procesai – tai didelė investicija į ateitį bei pasiruošimas dideliam klientų bei kitų banko paslaugų vartotojų antplūdiui.
Visiems neturintiems banko mokėjimo kortelių siūlyčiau pabandyti pasinaudoti šia LTB teikiama paslauga. Tikrai atsiras sričių, kur ji bus nepakeičiama.
LITERATŪRA
1. Bankai ir finansai – “Verslo inių” priedas 1997 04 302. Bankovskij portfel – M. Somintek 1994, 750 s.3. Elektroninių pinigų sėkmė Danijoje – Verslo inios 1996 02 22 P 13
4. Europoje daugės kreditinių kortelių – Verslo inios 1996 08 20 P 175. Kortelių daugėja – Verslo inios 1997 05 05 P 66. Mokėjimo kortelių apyvarta viršijo 100 mln. Lt – Lietuvos rytas 1997 02 22 P 97. Plastikovyje kartočki v Rosiji – M. Bankcentr 1995 256 s.8. Pipiras A. Prekių ir pinigų apyvartoje – “Autocard” kortelės- Klaipėda 1997 04 28 P 99. Krasauskas D. Bankas teikia pirmenybę naujovėms – Lietuvos ryto priedas “Vartai nr88, 1997 04 17 P 510. Vilkelytė D. Elektroniniai “Snoro” raguoliai – Verslo inios 1996 11 05 P 2011. Krasauskas D. Praėjusiais metais išsiplėtojusi mokėjimo kortelių rinka Lietuvoje nenuslops ir šiemet – Lietuvos ryto priedas “Vartai” nr. 17 1998 01 2212. Panova G. Bankovskoje obsluivanije častnych lic – M. Dis 1994 352 s13. http//cardshow/statistics/fr/14. http//ltl.tdd.lt/profile.html15. http//www.americanexpress.com/corp/corppage.cgi16. http//www.mastercard.com/17. http//www.visa.com/18. Tautčikas K. Kortelė vietoj banknotų – Verslo inios 1996 09 10 P 619. Tautčikas K. Visa šeimai plečiasi – Verslo inios 1996 09 17 P 1820. Okulič- Kazarimas M. Kortelių bumo pradia – Verlo inios 1997 02 04 P 1821. Vyšniauskas V. Lietuvos Taupomasis bankas šiais metais gauti didelio pelno neplanuoja – Lietuvos Ryto priedas “Vartai” Nr. 97 1997 04 28 P 322. Usokin V. Bankovskije plastikovyje kartočki – M. Bazar-Ferro 1995 144 s23. Matūk . Finansovyje sistemy Franciji i drugich stran – M. 199624. Šliuas K. Renkasi korteles – Verslo inios 1996 11 12 P 125. Cholmogorova I. VISA į plastmasinių pinigų pasaulį – Verslo inios 1996 09 2726. Švedai mokės per Internetą – Verslo inios 1996 11 1227. Belostockaja N.D. Bankovskoje delo – M. 1992 428 s28. Good banking. Designed by Les Maggs. Printed by Shenval Limited. Fegruary 199429. Payment sistems seminar. Barclays Bank PLC. Financial institutions group. Central and Eostera Europe, region 1995.30. http//www.ltb.lt31. http//www.vb.ltPRIEDAI1. Reklaminis bukletas išvykstantiems į kelionę2. Bankų kodeksas3. Atmintinė Globus kortelių turėtojams4. Eurocard / MasterCard ir Maestro atpainimo poymiai5. Maestro bukletas6. Visa ir Visa Electron atpainimo poymiai7. Bukletai apie platinamas korteles ir jų galimybes8. Mokėjimo kortelių aptarnavimo vietos ( dvi knygelės )9. POS terminalų charakteristika 10. Buhalterinė apskaita naudojantis POS terminalais11. Pagrindiniai kortelių poymiai12. PIN kodų atmintinė13. Prašymai asmeninei kortelei ir verslo kotelei gauti14. Prašymas papildomai kortelei gauti15. Laisvos formos prašymas pildomas banke16. Mokėjimo kortelių aptarnavimo sutartis17. Prašymas kortelei udaryti18. Grąinamų kortelių lydrarščio forma19. Informaciniai bukletėliai apie tai, kaip papildyti EC/MC ir Maestro kortelių sąskaitas20. Pavedimo formavimo pavyzdys papildant kortelę pavedimu21. F4 forma22. Kvituko pavyzdys įnešant grynaisiais23. Memorialiniai orderiukai formuojami banko buhalterijoje kiekvienai kortelei24. Tarptautinių mokėjimo pavedimų formavimo pavyzdziai25. Mėnesinė ataskaita26. Kortelių upajamavimo orderiukai27. Kortelių aptarnavimo sutartis POS terminalais28. Atlyginimų, stipendijų pervedimo į kortelių sąskaitas sutartis29. Programėlė “Imaestro”, naudojama elektroniniu būdu formuoti ir siūsti pavedimus į kortelių sąskaitas