apskaita

1.Bendroji apskaitos samprata ir apskaitos principai
1.1.Informacija valdymo sistemoje.
1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai.
1.3.Apskaitos reglamentavimas ir jos modeliai.
1.4.Apskaitos profesija. (nebutina)
1.5.Bendrieji apskaitos principai.
1.1.Informacija valdymo sistemoje
Viena iš svarbiausiu sekmingo verslo pletojimo salygu – deramas informacijos, ypac apskaitines, reikšmes ivertinimas ir sugebejimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybemis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai ivairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neimanoma suvokti. Laimei šito ne nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai paskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reiketu susipažinti su platesnio spektro duomenimis, taciau jiie jau butu pakankamai apibendrinti, taigi ir ju kiekis taip pat neturetu buti labai didelis.
Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualia informacija, ir dažnai net nesamoningai atmeta nereikšmingus jam duomenis. Kibernetikai tokius bevercius duomenis vadina informaciniu triukšmu. Žmonems kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias visuomet butina žinoti, kad informacijos kaip ir visu kitu vertybiu (netgi pinigu) gali buti per daug. Popieriniu pinigu perteklius valstybeje gali sukelti infliacija. Savotiški “infliaciniai” procesai galimi ir valdymo sistemose, kuriose kaip teigia kibernetikai, nieko, išskyrus duuomenu apdorojima bei ju judejima, ir nera.
Beverciai duomenys ne tik nenaudingi menedžeriams, bet ir žalingi, nes užgožia vertingas žinias.
Žmones palyginti lengvai isivaizduoja materialiniu vertybiu judejima, taciau kur kas sunkiau suvokia nematerialius, iš ju ir informacinius, srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo sr

rities darbuotojas turi aiškiai suvokti duomenu judejima imoneje, ir suprasti valdymui naudingos informacijos formavimo desningumus.
1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai
Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansines, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ukiniai vienetai – imones, ju valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali buti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.
Apskaitos požiuriu imone yra savarankiškas ukinis vienetas, atribotas nuo kitu imoniu ir savininku.
Visose laisvos rinkos šalyse labai paplites teiginys, jog apskaita yra verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturedami duomenu apie verslo sekme ar turta, kuriuo disponuoja imone, tos imones darbuotojai paprasciausiai negaletu susikalbeti. Imones vadovai neistengtu susišneketi su savininkais bei kitu imoniu vadovais, pirkejais, tiekejais. Juk imones steigiamos tam kad uždirbtu pelna ir didintu savininku tuurta, išreiškiama pinigais. Ivairus specialistai puikiausiai gali susikalbeti universalia apskaitos kalba, viska išreiškiancia visuotiniu pinigu matu. Šio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie imones turta, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvuma – juk imones veiklos procese turto nuolat turi daugeti, nebent dali jo išsidalintu savininkai, arba imone nuolatos patirtu nuostolius.
Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir ivairove. Tai naturalus reiškinys, nes apskaita turi buti vykdoma kiekvienoj imonej, be to ivairiais tikslais. Neformaliai ve
eikianciose imonese ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku butu rasti ilgesni laika sekmingai dirbancia imone, kurios valdytojai nesiorientuotu kokiu turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybiška apskaitos informacija anksciau ar veliau nukonkuruotu tokia imone. Kalbant apie apskaitos informacija, skiriami apskaitos informacijos ir finansines atskaitomybes vartotojai.
Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš ju imones savininkai (AB-se – akcininkai). Verslo nesekmes atveju jie rizikuoja prarasti visa investuota i imone turta, todel nuolat turi dometis ne tik imones veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja imone, suma, taip pat kam priklauso šis turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos informacija, akcininkai priima sprendima parduoti arba neparduoti turimas akcijas, o potencialus savininkai sprendžia ar verta isigyti šiu arba imones išleistu nauju akciju.
Svarbiausias duomenu šaltinis, kuriuo apsispresdami vadovaujasi akcininkai, yra metine finansine atskaitomybe. Remdamiesi ja savininkai numato ir verslo pletojimo politika. Sprendžiant ar imones administracija per ataskaitini laikotarpi gerai vykde savo pareigas ir tuo pagrindu renka imones vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metines finansines atskaitomybes parengimo akcininkams teisinguma turi patvirtinti ju samdytas auditorius, o pati atskaitomybe parengiama taip, kad joje butu pakankamai informacijos minetiems klausimams spresti, bet drauge nebutu išduodamos imones komercines paslaptys.
Ne visa apskaitos informacija prieinama imones sa
avininkams. Jiems pateikiami duomenys, kuriu reikia minetiems sprendimams priimti (šia teise jiems garantuoja istatymai). Taciau paprastai jiems nebuna prieinama informacija, atskleidžianti imones komercines paslaptis, pvz. Imones tiekeju ar pirkeju sarašai, ypac su perkamu ar parduodamu vertybiu kainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojanciu imoniu savininkai nusipirke konkurentu imones išleistu akciju, galetu sužinoti visas ju komercines paslaptis.
Apskaitos informacijos vartotojai
1.Tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai:
a)Esantys ir potencialus imones savininkai,
b)Imones administracija ir valdytojai,
c)Imones darbuotojai.
2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:
a)Esantys ir potencialus kreditoriai,
b)Esantys ir potencialus tiekejai,
c)Esantys ir potencialus pirkejai.
3.Ivairios valdžios institucijos:
a)Mokesciu sistemos tvarkytojai ir ivairiu mokesciu surinkejai,
b)Valstybines statistikos institucijos,
c)Regionines valdžios institucijos,
d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.
4.Kiti vartotojai:
a)Vertybiniu popieriu komisija ir makleriai,
b)Konkurentai,
c)Finansiniai ekspertai ir patarejai,
d)Ivairus kiti vartotojai.
1.3.Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai
Gana sunku surasti sudetinga ryši tarp finansines apskaitos kurybinio prado, kuris yra butinas laisvosios rinkos salygomis ir šios apskaiciuotos rušies reglamentavimo tam tikru valstybiu ar netgi tarptautiniu mastu.
Pirma, finansine apskaita atspindeti labai ivairia ir sudetinga imoniu ukine veikla, negali buti absoliuciai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose imonese, nes niekas negaletu tiksliai nusakyti visu imanomu aplinkybiu, kurias gali tekti atspindeti imoniu apskaitininkams.
Antra vertus, jie privalo laikytis tam tikru bendru nuostatu, kad apskaitoje ir atskaitomybeje atspindetu imoniu turta, nuosavybe ir veiklos rezultatus.Noredami igyvendinti svarbiausia apskaitos darbuotoju pareiga, atspindeti ti
ikra imones ir jos veiklos bukle taip, kad šia informacija teisingai suvoktu visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautiniu Apskaitos standartu nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybiu profesionaliu apskaitininku organizaciju atstovus.
Pagal nagrinejamu klausimu pobudi standartus galima suskirstyti i grupes:
– metodologiniai standartai,
– metines finansines atskaitomybes turini ir forma,
– reglamentuojantys standartai,
– susivienijimu ir ju strukturiniu padaliniu veiklos apskaita reglamentuojantys standartai,
– pajamu ir sanaudu pripažinimo apskaitoje standartai,
– ivairiu veiklos rušiu standartai,
– apskaitos hiperinfliacijos salygomis standartai,
– standartai skirti socialines politikos ir vyriausybes pagalbos klausimams,
– finansiniu instituciju veiklos apskaita reglamentuojantys standartai.
ES valstybiu apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES direktyvomis, reglamentuo-janciomis buhalterines apskaitos vedimo klausimus tu šaliu imonese.
LR imonems itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas, kuri 1997 06 18d. prieme LR Aukšciausioji taryba.
Apskaitos modeliai
Nors bendroji finansine apskaita ir atskaitomybe reglamentuojama ir tarptautiniu mastu, taciau turi tam tikru nacionaliniu skirtumu, kuriuos salygoja ne tik valstybiu dydis, bendrojo ir specialiojo buhalterinio išsilavinimo lygis ir perejimo prie finansines apskaitos vedimo laikotarpis, bet kartais ir nacionalines tradicijos. Ilgainiui del etniniu (ypac kalbos), geografiniu, istoriniu bei kai kuriu kitu aplinkybiu susiformavo tam tikri apskaitos modeliai ir pagal tam tikrus požymius vienam ar kitam modeliui galima priskirti visas pasaulio valstybes.
Anglosaksu šaliu modeliui budinga griežta finansines apskaitos orientacija i savininku (investuotoju) informacinius poreikius.
Kontinentines Europos modeliui budinga orientacija i banku ir kitu finansiniu instituciju, kuriu lyginamasis svoris imoniu nuosavybeje buna gana didelis bendrajai finansiniai apskaitai keliamus reikalavimus. Šiu šaliu valdžia ivairiais potvarkiais, dažniausiai gana smulkiai sukonkretina finansines apskaitos vedimo tvarka imonese. Tai budinga Belgijai, Prancuzijai, Vokietijai.
LR siekdama tapti tikraja ES nare taip pat pasirinko šios sajungos direktyvu reglamentuota kontinentines Europos apskaitos modeli, kuriame yra ir pažangiu anglosaksu šalyse taikomo modelio elementu.
Išskirtinis yra Lotynu Amerikos apskaitos modelis. Jam budingas gana didelis valstybinis apskaitos reglamentavimas, visa apskaitos sistema reglamentuota i valstybinio planavimo ir reguliavimo poreikius. Budinga Argentinai, Bolivijai, Cilei, Brazilijai, Ekvadorui, Peru, Urugvajui.
Dar ypatingesnis musulmonu fundamentalistu valdomu šaliu imoniu apskaitos modelis, kartais vadinamas Irano modeliu. Ši apskaitos metodika mažiausiai ištyrineta, nes ji nieko bendro neturi su tarptautiniu apskaitininku organizaciju rekomenduojamais finansines apskaitos vedimo principais. Tai salygojama pelno neigimu. O jo uždirbimas laikomas amoraliu. Paskutine mums labai svarbi šaliu grupe taiko apskaita, kuria galima ivardinti Postkomunistini apskaitos modeli. Šiu valstybiu buhalterinei apskaitai centralizuoto planavimo, centralizuoto paskirstymo salygomis buvo budinga visiška orientacija i valstybinio reguliavimo ir apmokestinimo poreikius. Kitas reikšmingas bruožas buvo tas, kad visiškai nesiekiant pritraukti daugiau investuotoju, apskaita ir neatspindejo nei realaus turto, kuriuo disponavo imone, nei tikros per ataskaitini uždirbto pelno sumos. Ši apskaitos modeli taike visos buvusios socialistines valstybes iš ju ir LR. Dabar absoliuti ju dauguma stengiasi pereiti prie visose laisvosios rinkos šalyse taikomos bendrosios finansines apskaitos.
1.4.Apskaitininko profesija
Apskaita atsirado daugiau kaip prieš tukstantmeti iki musu eros. Šio amžiaus pabaiga paženklinta itin reikšmingu apkaitai ivykiu – 1494m. garsus italu matematikas, vienuolis pranciškonas L. Paciolis, Venecijoje išleistoje knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykiu visuma” pirma karta apraše dvejybine apskaitos sistema. IX skyrius vadinasi “Traktatas apie saskaitas ir irašus”.
Tarptautinis apskaitininku federacijos etikos komitetas yra paskelbes specialu profesionalu apskaitininku etikos kodeksa. Jame deklaruojamos tokios apskaitininku profesijos, etines nuostatos:
– garbingumas. Apskaitininkas privalo sažiningai atlikti savo profesines pareigas.
– objektyvumas. Apskaitininkui draudžiama savo profesineje veikloje vadovautis išankstinemis (tiek teigiamomis, tiek ir neigiamomis) nuostatomis galinciomis pakenkti nešališkam apskaitoje atspindimu dalyku ivertinimui.
– profesine kompetencija. Ji reiškia, kad apskaitininkas turi profesionaliai atlikti savo pareigas, teikti tik tokias paslaugas, kurioms atlikti yra tinkamai, dalykiškai pasirenge.
– patikimumas, konfidencialumas. Kiekvienas apskaitos darbuotojas savo tiesioginiame darbe susidurdamas su didesnemis ar mažesnemis komercinemis paslaptimis, privalo griežtai jas išlaikyti, išskyrus tik tuos atvejus kaip paskelbti šia informacija yra tiesiogine jo pareiga
– profesinis elgesys. Apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenktu savo reputacijai ir viešajai nuomonei apie jo atstovaujama profesija.
– specialiuju standartu laikymasis. Apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo klientu ar darbdaviu nurodymu, apskaitos darbuotojai visuomet turi likti sažiningi. Jie negali atlikti veiksmu, kuriais nusižengtu objektyvumui, arba, kurie pažeistu apskaitininku profesine nepriklausomybe.
Buhalteriu herbe, vaizduojanciame visa žmoniu veikla nušvieciancia saule, priežasciu ir pasekmiu priklausomybe išreiškiancias svarstykles ir apskaitos amžinybe simbolizuojancia Bernulio kreive. Visiems laikams irežtas didžiojo prancuzu mokslininko Ž. Bakšto Diumarše sukurtas apskaitininku šukis: “Mokslas – sažiningumas – nepriklausomybe”.
1.5.Bendrieji apskaitos principai
Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisykles.
Principai:
– imones principas. Reikalauja, kad savininko ar savininku investuotas i imone turtas apskaitoje butu atskirtas nuo ju asmeninio turto.
– imones tesiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje daryti prielaida, jog imones veikla trunka neribota laika, bet neina bankroto link ar nera kokios kitokios priežasties del kurios reiketu nutraukti veikla.
– periodiškumo principas. Tesiamos veiklos principas labai susijes su periodiškumo principu, kitaip sakant su salyginiu šios veiklos skirstymu i tam tikrus laikotarpius, kuriu pabaigoje pateikiama ataskaitine informacija apie imones turima turta bei pasikeitimus per ataskaitini laikotarpi taip pat apie uždirbtas pajamas ir sanaudas, patirtas uždirbant.
Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistu apskaitos metodika.
– atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintu visus imones veiklos rezultatus. Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama palankiu vadovu perrinkimu rezultatu dažnai pagražinti tikraja padeti. Imones administracija kartais linkusi irodyti savininkams, kad susiklosciusia nepalankia finansine padeti geriausiai galima pataisyti išleidus nauju akciju. Tuo tikslu naujuosius akcininkus pirmiausia reikia itikinti, jog imones veikla bent jau pakenciama.
– piniginio ikainojimo principas. Jis reiškia, kad visas imones turtas, taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansineje atskaitomybeje turi buti atspindeti, ikainuoti pinigai. Viskas išreiškiama piniginiais vienetais.
– kaupimo principas. Tai vienas svarbiausiu konceptualiu rinkos nuostatu. Jis reikalauja, kad ukiniai faktai apskaitoje butu fiksuojami jau ivyke: uždirbamos pajamos turi buti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sanaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo pinigu gavimo ar išmokejimo.
– palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaiciuotos per ataskaitini laikotarpi uždirbtos pajamos butu palygintos su šias pajamas uždirbant patirtomis sanaudomis.
2.Finansine atskaitomybe
2.1.Ekonominiai procesai finansineje apskaitoje ir atskaitomybeje: svarbiausios kategorijos ir esme
Kiekviena imone sukuriama siekiant patenkinti tam tikrus materialinius ar dvasinius visuomenes poreikius. Kitaip visuomene nepripažintu tos imones produktu taigi ir nepirktu ju, todel visa imones veiklos esme sudaro tuos poreikius tenkinanciu poreikiu gamyba.
Gamyba suprantame ekonomine, dar tiksliau apskaitos prasme, kaip pelno gamyba arba jo uždirbima.
Gamyba apima:
-pardavima,kai vertybes perkamos norint veliau jas parduoti kitiems pirkejams, šiu prekiu neperdirbant, nebent kiek pagerinant ju vartojamasias savybes ar prekiu išvaizda
pvz.: surenkant stambiu baldu detales i visuma baldu parduotuveje.
-paslaugu teikima,kai imone tretiems asmenims (taip buhalteriai vadina visas kitas imones išskyrus savaja ar piliecius) teikia nematerialias paslaugas, pvz., gydimo, mokymo, konsultavimo, teisines.
-perdirbima, kai iš pirminiu žaliavu atlieka ivairias technologines operacijas, gaminami produktai, kurie veliau parduodami tartiems asmenims.
Kalbedami apie ivairias gamybos atmainas, vartojame pirkimo ir pardavimo terminus, kurie buhalterineje apskaitoje igyja labai konkrecia prasme.
Pirkimo terminas vartojamas, kai norima pabrežti, kad kurios nors vertybes perkamos turi tiksla jas parduoti.
Pardavimo terminas vartojamas norint pabrežti, kad parduodamos prekes, kurios buvo anksciau nepirktos (pagamintos) turint tiksla jas parduoti tretiems asmenims.
Isigijimo terminas vartojamas kai norima pasakyti, kad kurios nors vertemis neperkamos turint tiksla perparduoti jas tretiesiems asmenims, bet isigyjamos siekiant naudoti imones veikloj.
Perleidimo terminas vartojamas kai norima pabrežti, kad už pinigus tretiesiems asmenims parduotos vertybes nebuvo pirktos turint tiksla, bet anksciau isigytos tam, kad butu panaudotos imones veikloj, bet ne perparduotos tretiems asmenims.
Fundamentine apskaitos lygybe
Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias salygas nuosavybes teise imones savininkams priklausanti ekonominiu ištekliu dalis – turtas.
Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi savininku.
Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keiciasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybe. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe:
Turtas = Nuosavybe
Turtas = akcininku nuosavybe + skolintoju nuosavybe
Pelno uždirbimo itaka fundamentinei apskaitos lygybei
Uždirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiškinys, pasireiškia tada, kai pajamu uždirbimas sutampa su sanaudu, su pinigu ar kito turto išleidimu. pvz.: nedideleje krautuveleje prekes kreditu neparduodamos ir kuri neturi savo patalpu ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekviena menesi mokedama nuomos mokesti. Tokiu atveju norint apskaiciuoti savininko nuosavybes padidejima pakanka nustatyti kiek per ataskaitini laikotarpi padidejo imones turtas.
Finansines atskaitomybes esme
Finansines atskaitomybes vartotojams svarbu gauti visapuse informacija apie imoniu veikla. Juos domina kokiu turtu disponuoja imone – svarbiausia kam jis priklauso, taciau savininkai gali netekti labai didelio turto,jei jis bus racionaliai vartojamas. Kiekvienas kartas kai imone savo prekes parduoda pigiau negu pati pirkdama mokejo, reiškia ne ka kita kaip savininkams priklausancio. Todel jie labai suinteresuoti, kad del to nenuvertetu turimos akcijos ir nuolat stebi imones veikla vadovaudamiesi išorine, finansine atskaitomybe, kuri laisvai prieinama.
Duomenys apie visa turta, kuriuo disponuoja imone ir šio turto savininkus, pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu, pateikiama per ataskaitini laikotarpi uždirbtos pajamos ir jas uždirbant patirtoms sanaudoms fiksuoti skirti speciali finansines atskaitomybes forma – pelno (nuostolio) ataskaita.
Finansines atskaitomybes forma, kurioje nurodoma iš kur ir kiek buvo gauta pinigu, ir kiek bei kam ju išleista, lyginant su uždirbtomis pajamomis ir patirtomis sanaudomis, vadinama pinigu srautu ataskaita.
2.2. Finansines atskaitomybes turinysir jos rengimo bei skelbimo principai
Pagal paskirti visa atskaitomybe gali buti suskirstyta i:
1. Finansine;
2. Mokestine;
3. Statistine;
4. Ir kita specialios paskirties.
Pagal turini ir periodiškuma, atskaitomybe gali buti suskirstyta i:
1. metine;
2. ketvirtine;
3. menesine;
4. savaitine (arba dekadine) ir
5. neperiodine, rengima pagal pareikalavima.
Pagal skelbimo pobudi atskaitomybe skirstoma i:
1. privaloma;
2. neprivaloma.
Pagal apimti skirstoma i:
1. pilnaja;
2. sutrumpintaja.
Metines finansines atskaitomybes turinys
Kiekviena imone, rengianti pilnaja finansine atskaitomybe, finansiniams metams pasibaigus privalo sudaryti ir nustatyta tvarka paskelbti šias viena kita papildancias, ir todel visuma sudarancias ataskaitas: 1) balansa; 2) pelno arba nuostolio; 3) pelno (nuostolio) paskirstymo; 4) pinigu srautu ataskaitas.
Jose atspindimi esminiai imones veiklos, ju turto, bei nuosavybes elementai. Smulkiau tie klausimai aptariami paaiškinamajame rašte, kuris taip pat yra sudetine metines finansines atskaitomybes dalis. Paaiškinamaji rašta sudaro bendrosios pastabos, kuriose imone laisva forma pateikia informacija apie savo padeti rinkoje, svarbiausius turto bei nuosavybes pasikeitimus, taip pat aprašo principus, kuriais remdamiesi tvarke apskaita per ataskaitinius finansinius metus, po bendru pastabu einanciose pažymose detalizuojama pateikta informacija. Tu pažymu turini tvirtina LR finansu ministerija. Prie kiekvienos pažymos pridedamos pastabos ir imones apskaitininkai laisva forma aprašo, ju nuomone, reikšmingus faktus neatsispindejusius pažymose.
Aiškinamasis raštas baigiamas pastabomis, kuriose atspindimi klausimai neaptarti nei finansinese ataskaitose, nei pažymose, taciau galintis buti reikšmingi savininkams, valstybei ir kitiems.
Duomenu pateikimo finansinejeatskaitomybeje principai
Rengiant vartotojams finansine atskaitomybe, turi buti laikomasi tokiu nuostatu: 1) suprantamumo; 2) tinkamumo; 3) patikimumo; 4) pilnumo.
Suprantamumo nuostata kelia tam tikru reikalavimu finansines atskaitomybes vartotojams. Jie privalo tureti kai kuriu verslo ekonomikos ir apskaitos žiniu, be to stropiai nagrineti finansines ataskaitas. Taciau ir finansine atskaitomybe turi buti parengta taip, kad ja suprastu visi potencialus vartotojai.
Tinkamumo principas reikalauja, kad atskaitomybes duomenys butu naudingi jos vartotojui, kitaip sakant, kad jis butu informuojamas apie imones padeti ir šios informacijos pagrindu galetu priimti racionalius sprendimus. Informacija – laikomi duomenys, mažinantys valdymo sistemos neapibrežtuma priimant valdymo sprendimus. Duomenys tampa naudingi tik tada kai vartotojui palengvina apsispresti.
Patikimumo principas pasireiškia per keleta reikalavimu, keliamu finansinei atskaitomybei. Finansines ataskaitos turi buti teisingos. Tiksliai atspindeti imones bukle, nekalbant jau apie tai, kad jose negali buti klaidu. Visa turta, pajamas, sanaudas, išlaidas ir kitus imones veiklos elementus reikia kiek galima tiksliau išmatuoti. Jeigu šito padaryti neimanoma laisvosios rinkos salygomis (visuomet yra tam tikras rizikos ir netikrumo laipsnis).
Apskaitininkai turi vadovautis atskaitomumo apdairumo principu.
Šis principas reikalauja, kad finansineje atskaitomybeje nebutu padidintas turtas ir pajamos, ir nebutu dirbtinai sumažintos sanaudos. Patikimumo principas deklaruoja turinio, o ne formos pirmenybe. Tai reiškia, kad rengiant finansine atskaitomybe, ekonomine operaciju prasme, turi vyrauti teisiniu ir administraciniu aspektu atžvilgiu. Rengdami finansine atskaitomybe, apskaitininkai turi suprantamai ir tinkamai atspindeti imones turta bei nuosavybe, taip pat jos veiklos rezultatus.
ES direktyvose numatanciose finansines atskaitomybes parengimo ir jo skelbimo tvarka, labai griežtai reglamentuojamos. Kurie ataskaitu straipsniai (rodikliai) butinai turi buti atspindeti, o kuriuos galima praleisti, pvz., imonese, rengianciose sutrumpinta finansine atskaitomybe. Taciau balansas pelno (nuostolio) paskirstymo bei pinigu srautu ataskaita, nors ir kompleksiškai atspindedamos imones veikla, negali išsamiai apibudinti visu ypatumu, todel svarbi sudetine metines finansines atskaitomybes dalis – paaiškinamasis raštas, kuriame detaliai aptariami svarbiausi jau minetu ataskaitu rodikliai.
Juridinio asmens teisiu turinciu imoniu metines finansines atskaitomybes sudetis
Apskaitos duomenys nepriklausantys nuo imones veiklos dydžio ir kitu savybiu turi buti pateikiami vieningos formos ataskaitose. Lietuvoje tai reglamentuoja LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas bei LR vyriausybes nutarimai ir finansu ministerijos raštai. Juridinio asmens teises turincios imones pildo tokias atskaitomybes formas:
-balansa;
-pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita;
-pinigu srautu ataskaita (kartais ji dar vadinama, finansines bukles pakeitimu ataskaita);
-paaiškinamaji rašta.
Specialus istatymai bei poistatyminiai aktai reglamentuoja banku finansine atskaitomybe, nes šiu imoniu turtas, ju uždirbamos pajamos bei patiriamos sanaudos yra specifines. Nustatant metines finansines atskaitomybes sudeti bei turini atsižvelgiama i AB bei UAB ir visu juridinio asmens teises turinciu imoniu dydi. Nedideles tokio tipo imones rengia supaprastinta (sutrumpinta) finansines atskaitomybes varianta. Visos juridinio asmens teises turincios imones (kitaip sakant, imones, kuriu savininkai rizikuoja ne visu asmeniniu turtu, bet tik i imone ideta jo dalimi) savininkams ir valdžiai pateikia tas pacias metines finansines atskaitomybes formas, taciau kai kurioms imonems leidžiama jas sutrumpinti, nelabai reikšmingus rodiklius jungti i stambesnius straipsnius. Individualios (personalines) imones bei ukines bendrijos, neturincios juridinio asmens teisiu, finansines atskaitomybes nepildo, valstybinems mokesciu inspekcijoms pateikia tik pajamu deklaracijas.
Finansines atskaitomybes formos išnagrinetos praktiniu užsiemimu metu. Egzamino metu reikes pateikti sutrumpintos nurodytu atskaitomybes formu lenteles.
Balansas. Jame nurodome,kokiu turtu disponuoja imone ir kam šis turtas priklauso. Norint parengti balansa pirmiausia reikia suskaiciuoti (inventorizuoti) visa turta, kuriuo disponuoja imone ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nustatyti kokia turto dalis buvo sunaudota per ataskaitini laikotarpi. Reikia ivertinti ir visas imones skolas bei isipareigojimus. Parengiamieji balanso sudarymo darbai užima nemažai laiko (didelese imonese net keleta menesiu). Todel reikia žinoti, kad kai kuriu nors metu sausio 1 dienos balansas tik pateikia informacija apie imones turta, jos nuosavybe bei isipareigojimus. Taciau pats balansas baigiamas rengti iki akcininku susirinkimo, t.y. kitu metu pradžioje, o viešai kaip ir visa finansine atskaitomybe, paskelbiamas per menesi po to, kai ji patvirtina akcininkai.
Balansas susideda iš dvieju daliu: turto dalyje (aktyve) nurodoma, kokiu turtu disponuoja imone, o savininku ir isipareigojimu dalyje atsakoma i klausima, kam šis turtas priklauso, nes ir labai dideli turta valdanti imone gali buti prasiskolinusi. Tai reikštu, kad turtu imone tik disponuoja, t.y. turi ji savo žinioje, valdo ir tvarko, taciau imones savininkas realiai visa balanse nurodyta turto suma, nuosavybes teise nepriklauso.
Pelno arba nuostolio ataskaita. Joje fiksuojamos per ataskaitini laikotarpi uždirbtos pajamos ir sanaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas palyginus ir nustatoma, ar imone per ataskaitini laikotarpi uždirbo pelna ar patyre nuostoli. Pelno arba nuostolio ataskaitoje informacija apie pajamas ir sanaudas pateikiama skirstyti pagal veiklos sritis: iprastine ir neiprastine veikla. Iprastine skirstoma i:
-tipine veikla, kuriai vykdyti buvo ikurta imone.
-netipine kita veikla.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. Per ataskaitini laikotarpi uždirbta pelna paskirsto savininkai, nebutinai išmokedami dividendus, bet tam tikra jo dali rezervuodami ivairiems tikslams arba paimdami kaip nepaskirstyta pelna, kitaip sakant skirdami ji veiklai plesti. Savininkai dividendus gauna ne abstrakciu pelnu, bet konkreciais pinigais. Taciau akcininkai visuotiniame susirinkime negali skirstyti pinigu, nors ta diena ju gali buti labai daug nuostolingai dirbancioje imoneje (pvz., gavus dideli pirkeju išankstini apmokejima arba paemus banko kredita). Ir atvirkšciai: imone gali buti uždirbusi dideli pelna, taciau akcininku susirinkimo diena netureti pinigu del pirkeju dideliu isiskolinimu imonei (debitorinis isiskolinimas) ar del to, kad daug lešu skirta veiklai plesti. Todel savininkai ir skirsto ne pinigus (kurie jau savaime riboja išmoketinas sumas), bet pelna. Nurodydami, kokiems tikslams jie skyre nuosavybes, drauge apriboja ir turto paskirstyma, nes visos skolos (iš ju ir skolos savininkams, t.y. dividendai) turi buti dengiami turtu, dažniausiai pinigais.
Visa ši procedura pateikiama pelno arba nuostolio paskirstymo ataskaitoje. Ji susieja pelno (nuostolio) ataskaitoje nuostatas uždirbtas pelnas didina imones turta – tai atspindi balanse. Patirtas nuostolis mažina imones turta – tai irgi atspindi balanse. Jeigu imone patyre nuostoli, tai pelno arba nuostolio ataskaitoje nurodoma, iš ko jis dengiamas.
Pinigu srautu ataskaita. LR buhalterines apskaitos pagrindu istatyme ši ataskaita vadinama finansiniu bukles pasikeitimu ataskaita. Šiuo metu Lietuvoje pildomos atskaitomybes formos tikrasis pavadinimas yra pinigu srautu ataskaita. Šios saskaitos rekvizitai struktura:
1.Prie kiekvienos ataskaitos butina irašyti imones pavadinima, nurodyti jos tipa (UAB, AB ir pan.), bei tikslu adresa. Patvirtinimo datos eiluteje pažymima visuotinio akcininku susirinkimo, patvirtinusio metine finansine atskaitomybe, data.
2.Tikslai nurodoma, kuriu metu, kokio menesio ir kurios dienos pinigu srautu ataskaita.
3.Pirmoje skiltyje pateikiami rodikliu eiles numeriai, pagal kuriuos nustatoma, kokiai grupei priklauso straipsnis.
4.Antroje skiltyje pateikiami straipsniu pogrupiu, grupiu pavadinimai.
5.Finansiniu metu skiltyje nurodomas ataskaitiniu metu, kuriu pinigu srautu ataskaita ir parengta, sumos.
6.Praejusiu finansiniu metu skiltyje irašomos prieš tai buvusiu metu atitinkamu straipsniu sumos. Jos perkeliamos iš ankstesniu metu pinigu srautu ataskaitos “Finansiniu metu” stulpelio. Ši informacija pateikiama norint sulyginti ataskaitiniu finansiniu metu ir ankstesniu finansiniu metu duomenimis. Taip galima nustatyti imones pinigu srautu pasikeitimus, bei prognozuoti ateinancio laikotarpio perspektyva.
Kiekviena ataskaita , tarp ju ir pinigu srautu, tvirtina imones vyriausias buhalteris ir imones vadovas.
Metines finansines atskaitomybes paskelbimas
Kadangi metine finansine atskaitomybe skirta imones savininkams, tai turi buti ir atitinkamai paskelbta, kad su ja galetu susipažinti kiekvienas akcininkas. Galutinai ji sutvarkoma tik po visuotinio susirinkimo, kaip paskirstomas ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis). Parengiama pelno-nuostolio paskirstymo ataskaita ir i balansa irašoma nepaskirstyto pelno arba nepadengto nuostolio suma. Nurodytiems darbams, atlikti akcininkai turi buti pasirenge: dar prieš susirinkima susipažine su svarbiausiais imones veiklos rezultatais per ataskaitinius finansinius metus. Imones visus akcininkus supažindinama su veiklos rezultatais, istatymuose nurodyta tvarka. Dažniausiai pakanka viešo skelbimo spaudoje (atviroms AB) arba laiško (UAB), kuriais pranešama apie susirinkimo data ir jame numatomus nagrineti klausimus. Tuomet kiekvienas savininkas gali kreiptis i imone ir gauti ji dominancia informacija. Pasibaigus ketvirciui, imone rengia sutrumpintas atskaitomybes formas (balanso ir pelno – nuostolio ataskaitas), kuriuose apskaiciuojami apytikriai ataskaitinio laikotarpio rezultatai. Visuotinio ataskaitinio akcininku susirinkimo patvirtinta metine finansine atskaitomybe parengiama galutinai ir skelbiama kiekvienai imonei prieinamu budu. Mažesnes AB gali ja išsiuntineti savo akcininkam paštu, o dideles kartais skelbia ir viešoj spaudoj arba daro specialius bukletus. Jie teikia imonems solidumo, kelia prestiža, todel pritraukia daugiau nauju akcininku.
Apskaitos pradmenu svarbiausi elementai
1. Apskaitos pradmenu svarbiausiu elementu klasifikavimas.
2. Dokumentavimas.
3. Inventorizacija.
4. Saskaitos.
5. Dvejybinis irašas.
6. Ikainojimas.
7. Kalkuliavimas.
8. Balansas.
9. Atskaitomybe.
Apskaitos pradmenu svarbiausi elementai yra tie, kurie nulemia apskaitos tvarkymo sistema. Buhalterines apskaitos tvarkymo sistema. Buhalterines apskaitos metodo elementai:
1. Dokumentavimas.
2. Inventorizavimas.
3. Saskaitos.
4. Dvejybinis irašas.
5. Ikainojimas.
6. Kalkuliavimas.
7. Atskaitomybe.
Nurodyti apskaitos elementai ir naudojami tokia tvarka, nors neretai jie taip susije, kad sunku praktiškai nustatyti ju nuosekluma. Pirmiausia pradine informacija apie ukines lešas (turta), turto susidarymo šaltinis ir ukinius procesus gaunama panaudojus dokumentavima. Remiantis dokumentais, apskaitoje atvaizduojama visa imones ukine apskaita. Dokumentavimo tikslumas tikrinamas inventorizavimo budu. Po to dokumentu duomenys apie visus apskaitos objektus grupuojami saskaitu sistemoje. Ukines operacijos saskaitu sistemoje vaizduojamos dvejybiniu irašu. Dokumentuose ir saskaitose esantys duomenys ikainojami pinigais. Materialiniu vertybiu ivertinimas pinigais sudaro butinas salygas produkcijos savikainai kalkuliuoti. Šiuo budu išaiškinama apskaitos objektu savikaina. Buhalterines apskaitos darbas tam tikru laikotarpiu baigiamas sudarant balansa, kurio reikia palyginti turta ir jo susidarymo šaltinius ir gauti suvestinius rodiklius, rengiant finansine atskaitomybe. Balansas ir atskaitomybe leidžia ne tik gauti apibendrintus duomenis imones valdymui, bet ir patikrinti ataskaitinio laikotarpio apskaitos tvarkyma. Apskaitos sistema nulemianciu elementu ypatybes ir tarpusavio saryšis:
1. Buhalterines apskaitos objektu stebejimas tiesiogiai organizuojamas žmoniu, naudojant ivairius prietaisus ir priemones arba automatiškai (be žmoniu).
2. Tolyginis, išsamus, ištisinis, juridiškai iteisintos ir dokumentais pagristos buhalterines apskaitos objektu atvaizdavimas naturiniais darbo ir piniginiais matavimo vienetais.
3. Turto ir ukiniu operaciju grupavimo vienodumas buhalterinese saskaitose naudojant dvejybini iraša.
4. Ukiniu operaciju ir procesu ivertinimas pinigais ir pagamintos produkcijos ar atliktu darbu bei paslaugu savikainos nustatymas.
5. Periodines apskaitos duomenu lyginimas su faktiniu imones turtu ir jo susidarymo šaltiniais bei isipareigojimais inventorizacijos budu.
6. Susistemintu galutiniu duomenu, reikalingu imones ukinei veiklai analizuoti, planuoti ir kitas atskaitomybes formas.
Dokumentavimas
Visu ukiniu operaciju registravimas apskaitoje pradedamas surašant dokumentus. Kiekviena ukine operacija, kiekvienas ukinis faktas turi buti iformintas dokumentu. Jis yra vienintelis pradiniu duomenu šaltinis. Dokumentai, kuriuos surašant prasideda apskaita toliau naudojami duomenims apie ukines operacijas apdoroti. Jie yra rašytiniai atliktu ukiniu operaciju irodymai, juose pateikiamas ukines operacijos aprašymas, nustatomi jos naturiniai matmenys ir piniginis ikainojimas. Tinkamas ir laiku atliktas visu ukiniu operaciju iforminimas dokumentais yra pradine ir svarbiausia apskaitos stadija. Dokumentai padeda kasdien stebeti ir kontroliuoti kaip juda materialines vertybes ir pinigai, nustatyti ar operacijos yra teisetos bei tikslingos. Dokumentai patvirtinami parašais tu asmenu, kurie nurode operacija atlikti, ir tu, kurie faktiškai ja atliko. Todel iš dokumentu galima nustatyti kuris imones darbuotojas atsakingas už atitinkamas operacijas, ar jos tinkamai atliktos, ar atitinka istatymu reikalavimus, ar vykdomi nutarimai, instrukcijos, isakymai, potvarkiai ir kiti direktyviniai bei vadovu nurodymai.
Kad dokumentas turetu juridine galia, visiškai atitiktu savo paskirti ir teiktu visas žinias apibudinancias atliekama operacija, jis turi tureti nustatyta minimuma rodikliu. Dokumente esantys rodikliai vadinami jo rekvizitais. Dokumentai grupuojami pagal:
1) paskirti – i tvarkomuosius, vykdomuosius – pateisinamuosius, buhalterinio iforminimo ir kombinuotus;
2) turinio apimti – i pirminius ir suvestinius;
3) sudarymo buda – i vienkartinius ir kaupiamuosius;
4) sudarymo vieta – i vidinius ir išorinius;
5) apskaitos poziciju skaiciu – i vienaeilius, daugiaeilius.
Imones gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos pirminius dokumentus. Svarbu, kad jie turetu juridine galia (butu irašyti visi rodikliai arba rekvizitai). Dokumentai rašomi iskaitomai ranka ar ivairiomis techninemis priemonemis.
Inventorizacija
Dokumentuose iforminti apskaitos duomenys turi atitikti faktinius duomenis. Taciau faktiniai duomenys ne visada sutampa su dokumentais. Nes ne visus procesus galima iforminti ju atlikimo metu (pvz., materialiniu vertybiu naturalaus sumažejimo ir kt.). Tokie faktai nustatomi inventorizuojant. Inventorizacija yra budas faktiškiems turto likuciams nustatyti ir jiems palyginti su apskaitos rodikliais. Toks palyginimas atskleidžia turto trukima ar pertekliu.
Vertybes inventorizuojamos periodiškai, t.y. nustatytais terminais. Inventorizacija atliekama šiais atvejais: perkainuojant prekes, po stichiniu nelaimiu, perduodant vertybes kitam materialiai atsakingam asmeniui, nustacius grobstymo, piktnaudžiavimo, plešimu ir vagysciu atvejus; darant audita (revizija, kontrole); teismo tardymo organu reikalavimu ir del kitu priežasciu kai reikia gauti duomenu apie faktinius vertybiu likucius.
Periodines realizacijos padeda kontroliuoti materialines vertybes saugomas atsakingu asmenu ir kiekvienoje ju laikymo vietoje, nustato kiek faktinius vertybiu kiekius tiek ju kokybes bukle. Inventorizuojamos turi buti visos pagrindines priemones, medžiagos, gamybos atsargos, sandeliuose esanti gatava produkcija ir kitos materialines vertybes. Inventorizuojami turi buti ir visi pinigai, ir visu rušiu vertybiniai popieriai. Inventorizavimo tvarka nustato šaliu vyriausybes profesines apskaitos organizacijos ar kitos institucijos.
Inventorizavimo proceduros gali buti ivairios, taciau efektyviausiai iš ju ši darba atlieka specialiai tam paskirta komisija. Ji patikrina faktinius vertybiu likucius ir juos surašo i atitinkamos formos inventorizacijos lapa. Inventorizacijos rezultatai nustatomi palyginus faktinius vertybiu likucius nustatytus inventorizuojant, su ju likuciais apskaitos knygose.
Saskaitos
Kiekviena ukine operacija turi atsispindeti balanse. Taciau po kiekvienos ukines operacijos, kuriu didelese imonese per diena buna labai daug užpildyti nauja balansa praktiškai neimanoma. Be to atvaizduojant operacija balanse butu labai sunku stebeti materialiniu vertybiu pinigu ir kitu aktyvu ir pasyvu judejima. Todel visu rušiu ukinems finansinems operacijoms atvaizduoti naudojamos saskaitos daugelyje pasaulio šaliu remiantis dvejybinio irašo sistema iprasta viena saskaitos puse (kaire) vadinti debetu, o kita kreditu.
Mokymo tikslams dažniausia vartojama saskaitos išraiškos forma T, atitinkanti lietuviška T raide, vadinama lektuveliu. Schematiškai atrodo taip:
Saskaitos pavadinimas

Kaire debeto dešine kredito

puse puse
Kaip žinoma balansas dalijamas i dvi dalis: aktyva, kuriame atvaizduojama visu rušiu turto bukle ir pasyva, kuriame atvaizduojama tam tikros datos isiskolinimu ir savininko nuosavybes bukle. Atsižvelgiant i tai, visos saskaitos skirstomos i aktyvines ir pasyvines.
Saskaitos kuriose apskaitomas imones turtas ir jo judejimas, vadinamos aktyvinemis. Saskaitos, kuriose apskaitomi imones isiskolinimai ir nuosavybe (kapitalas) vadinamos pasyvinemis.
Debetas ir kreditas aktyvinese ir pasyvinese saskaitose turi skirtinga reikšme:
-aktyviniu saskaitu debete atvaizduojami likuciai iš balanso ir operacijos nulemiancios imones turto padidejima;
-aktyviniu saskaitu kredite atvaizduojami likuciai iš balanso ir operacijos nulemiancios imones turto sumažejima;
-pasyviniu saskaitu kredite atvaizduojami likuciai iš balanso ir operacijos nulemiancios isiskolinimu ir savininku nuosavybes padidejima;
-pasyviniu saskaitu debete atvaizduojami likuciai iš balanso ir operacijos nulemiancios isiskolinimu ir savininku nuosavybes sumažejima;
-aktyvines saskaitos gali tureti tik debetini saldo (likuti), o pasyvines – kreditini;
-visu debetiniu likuciu (saldo) suma aktyvinese saskaitose lygi visu kreditiniu likuciu sumai pasyvinese saskaitose.
Ukines operacijas atvaizduojant saskaitose susidaro tam tikras saskaitu tarpusavio ryšys. Saskaitu tarpusavio ryšys vadinamas saskaitu korespondencija, o saskaitos tarp kuriu toks ryšys susidaro – koresponduojanciomis. Saskaitu korespondencija atvaizduojama buhalterinio irašo pavidalu. Buhalterinis irašas nurodo debetuojamos ir kredituojamos saskaitu, kuriose atvaizduojama ukine operacija, pavadinima ir operacijos suma.
Irašant iš balanso likucius atidaromos saskaitos, kuriose veliau registruojamos tam tikro laikotarpio ukines operacijos. Tokios saskaitos vadinamos sintetinemis. Taciau informacija, kuria teikia sintetines saskaitos dažnai yra nepakankama. Imones veiklai valdyti ir kontroliuoti. Todel dar yra naudojamos analitines saskaitos. Tos saskaitos skirtos sintetinems išplesti, joms detalizuoti.
Sintetine apskaita ir analitine apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje susietos ir kiekviena iš ju atlieka tam tikras funkcijas, todel sintetine apskaita be analitines apskaitos neimanoma, o pastaroji dažnai buna suskaidyta ir neduoda ukinio proceso visapusiško vaizdo.
Sintetiniu ir analitiniu saskaitu tarpusavio ryšys techniškai pasireiškia tuo, kad:
-analitiniu saskaitu saldo atvaizduojamas toje pat saskaitos puseje, kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetines saskaitos puseje;
-operacijos, kurios rašomos i kurios nors sintetines saskaitos debeta ar kredita rašomos taip pat i atitinkamos analitines saskaitos debeta ar kredita;
-kiekvienos aktyvines ar pasyvines sintetines saskaitos saldo ir apyvartos visada yra lygios analitiniu saskaitu, atidaromos savajai sintetinei saskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartu sumoms.
Dvejybinis irašas
Dvejybinio irašo esme yra ta, kad kiekviena ivykusi ukine operacija atvaizduojama tokia pat suma skirtingu saskaitu debete ir kredite.
Pirmasis teorinis darbas apie dvejybini iraša pasirode 1494m. Venecijoje. Tai Luko Pacioli “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykius suma”. Šios knygos 11skyrius pavadintas “Traktatas apie saskaitas ir irašus”.
Dabar dvejybinis irašas dažniausiai traktuojamas kaip sistema, kurioje kiekviena operacija irašoma i dvi saskaitas, nepakartojant, o norint pabrežti kiekvienos ukines operacijos dvejopa traktavima. Pateikiama daug pavyzdžiu kaip kiekviena ukine operacija gali buti nagrinejama skirtingais požiuriais. Pvz., tokia operacija: jei aš nusiperku automobili už 5000$ ivyksta du dalykai, t.y. aš isigyju automobili ir prarandu 5000$, o žmogus, pardaves automobili patiria atvirkštini dalyka. Taigi, kiekviena ukine operacija turi du aspektus ir dvigubo irašo sistema fiksuoja juos abu.
Ikainojimas
Ikainojimas – tai tam tikru apskaitos objektu vertinis išmatavimas. Vertinis išmatavimas suprantamas kaip apskaitos objektu atvaizdavimo bendru piniginiu matu budu. Ikainojimas dažniausia naudojamas vertine išraiška apibudinti paprastesniems apskaitos objektams, t.y. imones turtui. Ikainojant turta, jo kiekis naturiniais vienetais dauginamas iš atitinkamu kainu.
Bendriausia ikainojimu formule yra tokia: V=qk
V – apskaitos objekto vertine išraiška
q – apskaitos objekto kiekis
k – apskaitos objekto vieneto kaina
Vienas iš svarbiausiu ikainojimo principu yra realumas. Realus ikainojimas – tai kai turto vertine išraiška atitinka jo isigijimo, ar pagaminimo individualias išvadas. Ikainojimo realuma atspindi faktine savikaina.
LR buhalterines apskaitos istatymas nurodo, kad imones ilgalaikis turtas apskaitoje ikainojamas ir rodomas isigijimo verte, balanse – likutine verte (atskirai isigijimo verte ir nusidevejimas). Atsargos apskaitoje ikainojamos isigijimo verte, o atskaitomybeje faktine savikaina apskaiciuojama pirmiausia nurašant anksciausiai isigytas.
Kalkuliavimas
Kalkuliavimas dažniausiai siejamas su išlaidu priskiriamu kiekvienam produkcijos vienetui, nustatymu. Išlaidu kalkuliavimas dažniausiai apibudinamas kaip procesas kaip apskaiciuojamos tam tikros veiklos išlaidos siekiant pateikti naudinga informacija. Pagrindiniu išlaidu kalkuliavimo tikslai:
1)parodyti imones kiekvienos veiklos išlaidu struktura siekiant palengvinti planavima;
2)palengvinti atsargu ivertinima ir nustatyti pajamas;
3)parodyti ne tik ar buvo gautas pelnas apskritai, bet ir pelna gauta kiekviename padalinyje, iš kiekvienos veiklos darbo produkto;
4)padeti nustatyti kainas, išskirti pastovias ir kintamas išlaidas ir nurodyti, kad pastovios išlaidos turi sudarytu žemiausia kainu lygi;
5)išvengti atlieku naudojant efektyvias darbo organizavimo ir apmokejimo sistemas;
6)pateikti išlaidu duomenis vyriausybei ir kitiems vartotojams;
7)siekti produktyvesnes veiklos, efektyvesnio ištekliu naudojimo, palyginti su iš anksto nustatytais standartais;
8)igalinti sukurti bendra išlaidu apskaitos sistema siekiant atlikti palyginimo tarp imoniu;
9)kontroliuoti išlaidas pagal atskaitomybes centrus;
10)padeti darant ekonominius sprendimus.
Balansas
Balansas – tai sudurtinis lotynu kalbos žodis (bis – dukart, lanx – svarstykliu lekšte), vartojamas su tarpusavyje susijusiu reiškiniu ar procesu lygybei atspindeti. Jo kaire puse vadinama aktyvu (lot. actyvus – veiklus), o dešine puse – pasyvu (lot. passyvus – neveiklus). Balanso aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos pacios lešos tik sugrupuotos skirtingais pjuviais, tai balanso aktyvo ir pasyvo galutines sumos visada turi sutapti. Jei aktyvo ir pasyvo galutines sumos nesutampa vadinasi balansas užpildytas klaidingai. Nagrinejant balansa pastebimi tokie faktai:
1)balansas yra ne saskaita, o atskaita;
2)balansas yra parengtas tam tikru laiko momentu ir yra svarbus tik tuo momentu: jau kita operacija padarys ji kitoki. Balansas dirbtinai sustabdys bizni vienam akimirksniui;
3)balansas skirtas parodyti, iš kur pinigai (lešu šaltiniai) pateko i bizni ir kaip tie pinigai naudojami bizniui (lešu panaudojimas)
4)naudojamas savininku kapitalas atvaizduojamas biznio grynaja verte, t.y. visais atvejais atemus skolas.
5)gautas pelnas nebutinai atvaizduojamas pinigais kasoje. Juk po atitinkamos operacijos gali buti gaunamas pelnas taciau grynu pinigu suma po šios operacijos gali sumažeti. Pelnas sudaro dali naudojamo savininko kapitalo.
Atskaitomybe
Atskaitomybe – tai sistema apibendrinanciu ir tarpusavyje susijusiu rodikliu, gautu iš einamosios apskaitos ir apibudinanciu visos ukines veiklos rezultatus per ataskaitini laikotarpi. Atskaitomybe yra baigiamasis apskaitos etapas. Ji pirmiausia reikalinga imones valdymui, jos ukinei veiklai analizuoti, vadovauti ir kontroliuoti. Tinkamai parengta atskaitomybe padeda ivertinti imones ukine veikla, atskleisti darbo trukumus, nustatyti nepanaudotus resursus ir priemones veiklai gerinti. Atskaitomybes teikiama informacija reikalinga išoriniams vartotojams.
Atskaitomybe klasifikuojama taip:
1)sudarymo periodiškumas – metine, ketvirtine, menesine, operatyvine.
2)vaidmuo liaudies ukyje – valstybine, šakine, imones vidine.
3)apskaitos rušys – operatyvine, statistine, buhalterine.
4)atspindimu imoniu skaicius – pirmine (imonine) ir suvestine (keliu imoniu, susivienijimu).
5)plano vykdymo rodikliu apimtis – produkcijos gamybos ir realizavimo, darbo ir darbo užmokescio, žaliavu ir medžiagu, produkcijos savikainos, pagrindiniu fondu, pelno ir pelningumo (rentabilumo), finansiniu rodikliu.
Atskaitomybeje atskiri rodikliai yra tarpusavyje susije ir suderinti.
LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas numato, kad finansines atkaitomybes formas, ju teikimo bei skelbimo tvarka nustato LR vyriausybe.
Apskaitos procesas ir jos organizavimas
Apskaitos proceso organizavimas
Buhalterine apskaita atspindi skirtingus objektus. Tai salygoja jos pacios nevienoduma, skirtingus reikalavimus. Viena, reikalaujama tiksliai atspindeti kiekvieno objekto bukle ir jo specifinius bruožus tam tikru laikotarpiu. Antra vertus, informacija apie imone turi buti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galetu palyginti investavimo i skirtingus objektus privalumus ir trukumus. Imones apskaitos skirtumus pirmiausia salygoja tu imones ivairove, nes kaip tik nuo jos daugiausia priklauso apskaitos sudetis ir jos pateikimo vartotojams budas.
Pagal nuosavybes forma visos LR imones skirstomos i keleta rušiu. Pati paprasciausia – individuali (personaline) imone. Visas tu imoniu turtas priklauso vienam ar bendros jungtines nuosavybes – teise keliems fiziniams asmenims.
• tikroji ukine bendrija taip pat yra visiškos turtines atskaitomybes imone, isteigta pagal bendrosios jungtines veiklos sutarti, susiejus keliu fiziniu ar juridiniu asmenu turta bendra nuosavybe komercinei veiklai.
• komanditine (pasitikejimo) ukine bendrija panaši i tikraja ukine bendrija. Jos skiriasi tik tuo, kad komanditineje bendrijoje šalia tikruju nariu, kurie atsako visu savo turtu, yra ir nariu (komanditoriu), atsakanciu tik ivestu i imone turtu.
• UAB yra ribotos turtines atsakomybes imone, turinti juridinio asmens teises. Tai reiškia, kad ju savininkai už visas savo prievoles ir isipareigojimus atsako ineštu i imone turtu. Bendroves nuosavybei priklausantis turtas padalijamas bendroves nariams – akcininkams, kuriais tampama isigijus bendroves išleistu akciju. UAB akcijos platinamos ribotam asmenu skaiciui, nes ju negali buti daugiau kaip 50. UAB gali ikurti ir vienas asmuo, disponuojantis visomis bendroves akcijomis. UAB akcininkais gali buti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybe, kuriai atstovauja atitinkamos valstybes institucijos.
• AB (atviroji AB) taip pat yra juridinio asmens teises turinti imone, ir yra ribotos turtines atsakomybes. Jos savininkais tampa asmenys, isigije šios imones akciju. Ju isigijimas neribojamas, t.y. akciju pirkeja riboja tik išleistu akciju rinkos kaina (jeigu akcijos parduodamos). Akcininkais gali buti fiziniai, juridiniai asmenys valstybe, kuriai atstovauja atitinkamos institucijos.
• Valstybine imone nuosavybes teise priklauso valstybei. Jos turi juridinio asmens teises ir yra ribotos turtines atsakomybes, valstybe neatsako už imones prievoles, o imone neatsako už valstybes prievoles.
Jeigu tai neprieštarauja istatymams, imone gali imtis i koncernus, asociacijas ir kitus junginius. Apskaitos požiuriu – tai itin sudetingi dariniai.
Buhalterines apskaitos saskaitos
ir dvejybinis irašas
Kiekvienos imones veikla sudaro daugybe ukiniu faktoriu (samoningai vykdomu operaciju ar nepriklausanciu nuo imones darbuotoju valios ivykiu), kuriu kiekvienas daro tam tikra poveiki veiklos rezultatams ar imones turtui bei nuosavybei. aPskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus, keiciancius imones turto ir nuosavybes apimti bei struktura, taip pat ir tuos, kurie imones turta ir struktura veike netiesiogiai (kaip buna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sanaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas ukinis faktas susijes su turto ar nuosavybes pasikeitimu, turi buti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka ir privalo atspindeti metineje finansineje atskaitomybeje, taip pat turi buti pateiktas imones valdytojams (žemiau pateiktas pavyzdys charakterizuoja ukiniu operaciju itaka balanso straipsniu sumoms).
AB einamuju metu sausio men. atliko ukines operacijas.
1. sumoketa 560 Lt už paslaugas, kurios suteiktos imonei už praeita menesi.
2. Už 2400 Lt isigyta baldu.
3. Skolon iš tiekeju gauta perparduoti skirtu prekiu už 4800 Lt.
4. Gražinta bankui paskolos dalis 3000 Lt.
5. I skola parduota prekiu už 3700 Lt.
AB balanso pasikeitimas del sausio men. ukiniu faktu
lentele
19X0.12.31 1) turtas = nuosavybe

85880 = 85880

2) turtas = savininku nuosavybe + skolintoju nuosavybe

85880 = 70000 + 15880
19X1.12.31 1) turtas = nuosavybe

87120 = 87120
2) turtas = savininku nuosavybe + skolintoju nuosavybe

87120 = 70000 + 17120
Iš pateikto pavyzdžio matome, kad kiekviena operacija keite turto ir nuosavybes straipsni. Vadinasi, balansa ir pelno (nuostolio) ataskaita po kiekvienos operacijos reiketu koreguoti. Bet tokiu operaciju net per viena diena buna labai daug. Kartais net šimtai ar net tukstanciai. Todel po kiekvienos tureti tikslia informacija apie imones bukle reiketu balansa ir pelno (nuostolio) ataskaita perrašyti užregistravus kiekviena fakta. Ši problema išsprendžiama pasitelkiant i pagalba buhalterines saskaitas, pvz. kiekvienam balanso pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos straipsniui gali buti skirtas atskiras registras. Cia kaupiama visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybes rušies pasikeitimus per tam tikra laikotarpi. Apskaitininkai šiuos registrus vadina saskaitomis. Juos galima vesti nebutinai popieriuje, galima saugoti ir kitose informacijos laikymo vietose, pvz. Kompiuteriu atmintyje.
Duomenys i saskaitas atkeliauja iš pirminiu dokumentu, todel butu pravartu i tas irašyti ne tik besikeiciancias turto ar nuosavybes sumas, bet ir pažymeti, iš kokiu pirminiu dokumentu, jos atliekamos. Tai padetu greiciau pasitikrinti iš kur paimti duomenys, nors ir reikalautu šiek tiek daugiau darbo. I saskaitas irašoma suma, ir operacijos atlikimo data. Šios informacijos užtenka tam, kad prireikus galima butu nustatyti pirmini dokumenta ir juo pasinaudoti, tikrinant, ar apskaitos registruose teisingai atspindetas vienas ar kitas ukinis faktas. Tuo tikslu panagrinesime vienos turto rušies, pvz. pinigu kitimo atspindejima saskaitoje. Turtas ir nuosavybe gali kisti dviem kryptim: dideti arba mažeti. Pinigu saskaitoje pasikeitimus užfiksuosime stulpeliu:

Lenteleje pateikti duomenys apie pinigu pasikeitimus per menesi. Taciau, kaip matome, nelengva suskaiciuoti visus per ta laika gautus ir išleistus pinigus, kadangi iplauku ir išmokejimu kiekviena diena buna dešimtys, o didesnese imonese – šimtai. Tam reikia perskaiciuoti visas lenteleje irašytas sumas. Todel butu patogu šiek tiek patobulinti lentele: sumos stulpeli padalyti i dvi dalis ir i viena rašyti tik gautas sumas (pinigu padidejima), o i kita – tik išmoketas sumas (pinigu sumažejima):
Pinigai
Kadangi visas turtas ir nuosavybe imones skolos ir skolos imonei (debitorinis isiskolinimas) apibendrinama vienoje atskaitomybes formoje – balanse. Tai ir šias skiltis tikslinga ivardinti vienodai. Todel skiltis kaireje saskaitos puseje (gauta) sutartinai vadinama debetu, o skiltis dešineje puseje (išmoketa) – kreditu. Žodi “debetas” apskaitininkai vartoja noredami pabrežti, kad kalbama apie kairiaja saskaitos puse, o žodi “kreditas”, – kad kalbama apie dešiniaja buhalterines saskaitos puse. Bendroji debeto skiltis suma (17200 Lt) vadinama debeto apyvarta, o kredito skilties suma (12300 Lt) vadinama kredito apyvarta. Likutis pinigu saskaitoje sausio 1- ai dienai 10000 Lt, o sausio 31- ai dienai 14900 Lt dar vadinami itališku žodžiu saldo.
Apskaitininkai patys pasirenka saskaitos forma ir joje atspindimos informacijos kieki, taciau visose buhalterinese saskaitose butinai skiriamos debeto ir kredito skiltys. Tai yra todel, kad kiekvienos saskaitos apskaitos objektas (turto, nuosavybes ar isipareigojimu rušys) gali kisti 2 kryptimis: dideti ar mažeti. Žemiau pateikiama labai paplitusi buhalterines saskaitos forma.
Mokytis tinka supaprastintos formos saskaitos. Šiose saskaitose po kiekvieno irašo likutis neskaiciuojamas, o jos pacios vadinamos T formos saskaitomis, arba lektuveliais:
Saskaitos pavadinimas

Debeto Kredito

apyvarta apyvarta

saskaitos objekto pakitimai – padidejimai ir sumažejimai fiksuojami skirtingose jos pusese. Turto padidejimai registruojami ta turta atspindinciu saskaitu debeto pusese, o sumažejimai – kredito pusese. Nuosavybes ir imones isipareigojimu padidejimas žymimas nuosavybes saskaitu kredito puseje, o sumažejimas – debeto puseje.
Dvejybinis irašas buhalterines
apskaitos saskaitose
Irašu buhalterinese saskaitose taisykles:
1. turto ir sanaudu saskaitu apskaitos objektu padidejimai registruojami tu saskaitu debete.
2. Turto ir sanaudu saskaitu apskaitos objektu sumažejimai fiksuojami tu saskaitu kredite.
3. Nuosavybes ir imones isipareigojimu, pajamu saskaitu, apskaitos objektu padidejimai registruojami tu saskaitu kredite.
4. Nuosavybes ir imones isipareigojimu, pajamu saskaitu, apskaitos objektu sumažejimai registruojami tu saskaitu debete.
Saskaitu planas
Kad butu lengviau orientuotis saskaitu nomenklaturoje (ju saraše) saskaitu plano struktura, parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe. Pirmoje ir antroje klasese sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja imone, pirmoje klaseje materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas. Trecios ir ketvirtos klasiu saskaitose parodoma, kam priklauso turtas, jose atspindima savininku nuosavybe, imones skolos ir isipareigojimai visiems tretiesiems asmenims. Penktoje klaseje fiksuojamos visos per tam tikra ataskaitini laikotarpi uždirbtos pajamos, o šeštojoje – šias pajamas uždirbant patirtos sanaudos.
Vidines (menedžmento) apskaitos vedimo metodika ir tvarka pasirenka imone. Ši apskaita del kiekvienos imones veiklos specifikos yra labai individuali. Todel imones pacios turi pasirinkti ir parengti vidines apskaitos saskaitu plana. Tam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio saskaitu plano klases, kuriu valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas imones nuožiura vidines (menedžmento) apskaitos tikslais. Yra dar nulines klases saskaitos, dar vadinama specialiomis saskaitomis, pvz. imone turinti didelius sandelius už tam tikra mokesti priima saugoti kitos imones materialines vertybes. Tokio turto, be abejo, nera jokio pagrindo atspindeti imones balanse (todel minetos saskaitos ir apjungtos nulineje klaseje), nes jis nepereina imones nuosavyben ir neatsiranda koks nors saugojancios imones isipareigojimas, išskyrus už tam tikra mokesti suteikti kitai imonei plota prekems saugoti.
Pavyzdinio saskaitu plano struktura

Apskaitos proceso nuoseklumas
Buhalterine apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi buti atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity cia reikia laikytis tam tikru kitu nuostatu. Kiekvienas apskaitos principas turi buti igyvendintas, kitaip jis prarastu prasme. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaiciuoti imones veiklos duomenis, kad butu patenkinti apskaitos duomenu vartotoju poreikiai, ir pateikti ivairaus išsamumo informacija iš anksto nustatytu laiku, pasidare butina ivesti tam tikra tvarka. Jos labai svarbu laikytis visoje buhalterines apskaitos duomenu formavimo stadijose. Apskaitos duomenu registravimo tvarka visose ju formavimo stadijose. Apskaitos duomenu registravimo tvarka visose ju formavimo stadijose – nuo pirminiu dokumentu iki atskaitomybes vadinama buhalterines apskaitos organizavimu. Ukines operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kuriu tie dokumentai negalioja kitaip sakant neturi juridines galios, todel juose užfiksuoti duomenu pagrindu negalima daryti jokiu irašu apskaitos knygose. Kiekvienam apskaitos dokumentui juridine galia suteikia tokie rekvizitai:
1. Imones surašiusios dokumenta pavadinimas;
2. Apskaitos dokumento pavadinimas;
3. Dokumento surašymo data;
4. Ukines operacijos turinys;
5. Ukines operacijos kiekine ir pinigine išraiška;
6. Ukines operacijos kiekine ir pinigine išraiška;
7. Asmenu, atlikusiu ukine operacija ir atsakingu už jos atlikima bei teisinga apiforminima, pareigos, vardai, pavardes, parašai.
Tik remdamiesi išvardytais rekvizitais, turinciais dokumentais apskaitininkai gali registruoti buhalterinese knygose, tai pasakytinos tiek apie iš treciu asmenu gautus, tiek apie pacios imones išrašytus dokumentus.
Operaciju registravimas žurnaluose
Ivairiuose apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys kaupiami ir sisteminami specialiuose buhalterines apskaitos registruose – žurnaluose, saskaitose. Duomenys žurnaluose kaupiami pagal dokumento gavimo eiliškuma nedidelese imonese, kur operaciju buna nedaug dažniausia pildomas vienas bendrasis žurnalas. Jame registruojamos visos ukines operacijos.
Bendrasis žurnalas
Didelese imonese naudojama keletas žurnalu. Dažniausia tokie:
1. Pirkimo skolon žurnalas. Jame registruojamos visos operacijos kai imone perka skolon;
2. Pardavimo skolon žurnalas. Jame registruojamos parduotos skolon turto, arba i skola suteiktu paslaugu sumos;
3. Parduotu prekiu savikainos žurnalas. Jame fiksuojamos parduotu prekiu savikainos.
4. Pinigu gavimo bei pinigu mokejimo žurnalai. Jie skirti pinigu gavimams arba pinigu išmokejimams registruoti;
5. Tiesioginiu ir netiesioginiu gamybos išlaidu apskaitos žurnalai. Perdirbimo imoniu buhalteriai registruoja tiesiogines (pagr. žaliavu ar tiesioginio darbo užmokescio) bei netiesiogines (pagalbiniu žaliavu ar pagalbiniu darbininku darbo užmokescio) gamybos išlaidas;
6. Bendrasis žurnalas. Jis naudojamas ne tik mažose, bet ir didelese imonese, kur daugelis operaciju registruojamos anksciau aptartose spec. žurnaluose. Bendrame žurnale fiksuojami retai pasitaikantys ukiniai ivykiai kuriuos registruoti nera spec. žurnalo (prekiu gražinimai ar ju nukainavimai).
Operaciju fiksavimas saskaitose
Suregistravus operacijas žurnaluose, nebereikia vel vartyti pirminiu dokumentu kai reikia suformuoti apskaitine informacija buhalterines apskaitos saskaitose. I saskaitas duomenys perkeliami tiesiai iš žurnalu.
Saskaitos bankuose 271

Pirkejai 240

Apskaitinis laikotarpis yra imoniu vadovu ar apskaitininku nustatytas laikotarpis, kuriam pasibaigus nustatomi imones veiklos rezultatai.
Ataskaitinis laikotarpis yra valdžios arba imones savininku nustatytas laikotarpis, kurio veiklos rezultatus imones privalo pateikti savininkams bei atitinkamoms valdžios institucijoms. Apskaiciuojant kiekvieno ataskaitinio laikotarpio rezultatus pirmiausia nustatomos to laikotarpio pajamos po to pripažistamos sanaudos patirtos tas pajamas uždirbant.
Saskaitu koregavimai
Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus apskaitininkai peržiuri daugeli saskaitu ir patikslina juose užregistruotus likucius. Toks saskaitu likuciu patikslinimas atliekamas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus vadinamas saskaitu koregavimu.
Galima išskirti kelias sritis, kuriuose reikia atlikti koregavimus: 1) apskaitant ilgalaikio turto nusidevejima; 2) apskaitant apmoketas bet dar neuždirbtas ateinanciu laikotarpiu pajamas; 3) apskaitant uždirbtas bet dar neapmoketas (sukauptas) pajamas; 4) apskaitant apmoketas, bet dar nepatirtas ateinanciu laikotarpiu sanaudas; 5) apskaitant patirtas, bet dar neapmoketas (sukauptas) sanaudas.
Visi nurodyti koregavimai susije su tiksliu pajamu ar sanaudu nustatymu bei turto, kuriuo disponuoja imone ivertinimo arba imones isipareigojimu patikslinimu.
Darbine atskaitomybes parengimo lentele
Teisingai atlikus saskaitu koregavimus visos ukines operacijos buna tinkamai užregistruotos ir jomis remiantis galima rengti finansines ataskaitas, taciau tai atlikti tiesiog iš saskaitu gana sudetinga gali likti nepastebetu koregavimo klaidu, todel pirmiausia dar prieš atliekant koregavimus saskaitose reikia isitikinti, ar bendros visu saskaitu debetu bei kreditu sumos sutampa. Kitaip butu beprasmiška koreguoti saskaitas, kuriose dar iki koregavimo užregistruoti klaidingi duomenys. Tuo tikslu apskaitininkai prieš atskaitomybes parengima sudaro darbines atskaitomybes lenteles:
Imones darbine atskaitomybes parengimo lentele

Pajamu ir sanaudu saskaitos uždaromos siekiant atskirti vieno apskaitinio laikotarpio pajamu ir sanaudu sumas nuo kito apskaitinio laikotarpio pajamu ir sanaudu. Atliekant uždarymo proceduras pajamu ir sanaudu saskaitose nuolatos yra tik atitinkamo apskaitinio laikotarpio pajamu sanaudu sumos.

Imoniu prekybines veiklos apskaita

1. Pardavimo apskaita.
2. Pirkimo apskaita.
3. Uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaiciavimas ir jo paskirstymas.
Pardavimo apskaita
Rodiklis, nuo kurio pradedama kiekvienos imones veiklos analize yra pardavimo apimtis. Jei dideja pardavimo apimtis, vadinasi prekes, kuriomis prekiaujama pripažistamos rinkoje, t.y. jos konkurentabilios, jas perka. Yra daug prekiu pardavimo budu: pardavimai išsimoketinai, konsignaciniai, komisiniai, pardavimai prenumeratos budu.
Tuo atveju, kai už prekes pirkejas atsiskaito grynaisiais pardavejo apskaitininkas tai iregistruoja kaip imones piniginio turto ir uždirbtu pajamu padidejima:
D 217 Kasa XXX Lt
K 500 Pardavimas XXX Lt
Pardavus prekes keiciasi imones turtas ir uždirbtos pajamos. Pinigu kiekis, apskaitomas balansineje turto dalies antros klases saskaitoj Nr. 272 pavadinimas – Kasa, dek šios operacijos padideja, ir šis padidejimas, kaip ir visose turto saskaitose fiksuojamas debete. Uždirbtos pardavimu pajamos apskaitomos pelno (nuostolio) ataskaitos pajamu dalies 5- tos klases saskaitoje Nr. 500 – pardavimai. Apskaitomo objekto padidejimas pajamu saskaitose fiksuojamas kredite, todel ta saskaita yra kredituojama suma gauta pardavus prekes.
Jei remiantis prekiu pardavimo – pirkimo sutartimi ar kitu dokumentu šios prekes parduodamos skolon, pardaveju apskaitininkas pirmiausia atlieka tokius irašus:
D 240 Pirkejai XXX Lt
K 500 Pardavimai XXX Lt
Šiuo atveju pirkejai atgauna prekes, bet iš karto nesumoka už jas pardavejui. Del to padideja pirkejo isiskolinimas pardavejui. Visos prekybos skolos imonej apskaitomos balanso turto dalies saskaitose, o turto straipsniu padidejimas saskaitose, o turto straipsniu padidejimas saskaitose registruojamas ju debete. Del to pirkeju skolos apskaitomos saskaitoje Nr. 240 – pirkejai; padidejus pirkeju skolai už pirktas prekes, ši saskaita debetuojama. Štai kodel pirkeju isiskolinimo suma imonei dar vadinama debitoriniu isiskolinimu. Nors pinigai už parduotas prekes dar negauti apskaitininkas tuo paciu metu registruoja ir pardavimo pajamu uždirbima. Apskaitomo objekto padidejimas pajamu saskaitose fiksuojamas ju kredite, todel ta saskaita yra kredituojama bendraja pardavimu suma. Pirkejui apmokejus už tas prekes (kitaip sakant padengus savo isiskolinima), atliekamas toks irašas saskaitose:
D 271 Saskaitos banke XXX Lt
K 240 Pirkejai XXX Lt
Pirkejui atsiskaicius už anksciau pirktas prekes kinta tik pardaveju imones turto struktura, bet nepasikeicia nei jos turto, nei nuosavybes bendra suma balanse. Kadangi koresponduoja dvi turto saskaitos, vienoje iš ju apskaitomas objektas padideja, ir ta saskaita yra debetuojama; kitos saskaitos apskaitos objektas tiek pat sumažeja, todel ta saskaita kredituojama. Padidejus pinigu kiekiui imones saskaitoje debetuojama saskaita Nr. 240 – Pirkejai. Jei pirkejas už nupirktas prekes butu apmokejes grynais i imones kasa, butu surašyta analogiška saskaitu korespondencija, tik vietoj saskaitos Nr. 271 butu debetuojama saskaita Nr. 272 – Kasa.
Atsargu apskaitos modeliai
Perparduoti skirtos prekes (kaip ir visos kitos atsargos) gali buti apskaitomos dvejopai: periodiškai apskaitomu atsargu ir nuolat apskaitomu atsargu metodais
Abiem atvejais gaunama tiek pat informacijos, taciau jos kaupimo kaina skiriasi taikant pirmaji buda (atsargas apskaitant periodiškai) užtenka suskaiciuoti atsargu likucius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei vesti prekiu pirkimo apskaita. Prekiu judejimo jas parduodant registruoti saskaitose nereikia. Visiškai užtenka pavaizduoti pirkeju skolos padidejima ir pajamu uždirbima, nereikia rodyti paciu prekiu sumažejimo todel apskaitant atsargas šiuo budu surašoma tokia korespondencija:
D 240 Pirkejai
(D 272 Saskaita banke)
(D 271 Kasa) XXX Lt

K 500 Pardavimai XXX Lt
Skaiciuojamam nuolatos apskaitomu atsargu budu butina vesti visu per laikotarpi parduotu prekiu apskaita (pavyzdyje ju buvo parduota už 980 Lt). Pardavimu gali buti labai daug ir kiekviena reikia atspindeti saskaitose, tai reikalauja labai daug darbo, todel finansineje apskaitoje šis metodas praktiškai netaikomas. Be to nuolatinis parduodamu prekiu nurašymas nieko gero neduoda ir ju apsaugai. Prekes reikia saugoti ne buhalterijoje, o sandeliuose. Net ir tos imones, kurios nuolat apskaito parduodamas prekes, pasibaigus ataskaitiniams metams (ar net dažniau) perskaiciuoja prekiu likucius ju saugojimo vietose, kad isitikintu ar tos prekes nebuvo grobstomos. Tai vadinama inventorizavimu.

Prekybines ir kitos veiklos pajamu pripažinimas

Kad parduotos produkcijos ar atliktu paslaugu pajamos butu pripažintos uždirbtomis, turi buti ivykdytos tokios salygos:
• turi buti baigti visi svarbiausi produkcijos gamybos darbai, nes kitaip ji negaletu buti laikoma preke;
• tikimybe, kad pirkejas atsilygins už nupirktas prekes kitu turtu (dažniausiai piniginiais) yra pakankamai didele, arba tikimybe, kad nebus apmoketa už parduotas prekes yra nedidele;
• pardavejas pirkejui turi buti perdaves su produkcija susijusia rizika – tiek rizika prarasti šia produkcija, tiek su prekes naudojimu susijusia rizika (pvz. kai naudojama preke teršia aplinka);
• pardavejas turi buti perdaves pirkejui visa busima nauda iš šios produkcijos;
• pardavejas privalo nebekontroliuoti pardotos produkcijos, o tikimybe, kad ji bus gražinta, arba, kad ja reiks papildomai apdoroti ir patirti reikšmingu sanaudu yra menka arba jos apskritai nera;
• pajamos iš paslaugu laikomos uždirbtomis, jai šios paslaugos suteiktos klientui ir tikimybe, kad pardavejui reikes patirti papildomas su tu paslaugu teikimu susijusias sanaudas yra menka arba jos visai nera.
Pajamos pripažistamos laikantis pajamu ir sanaudu palyginimo bei pajamu registravimo bendruju apskaitos principu.
Svarbiausios taisykles, kuriu reikia laikytis pripažistant uždirbtas pajamas:
• pajamos uždirbtos pardavus materialias prekes (produkcija), pripažistamos prekiu pardavimo (saskaitos už jas išrašymo) diena, nesvarbu, kada už jas bus apmoketa ar kada jos pateks pirkejui, jei tik kitaip nenumatyta pardavimo – pirkimo sutartyje ar kitame pardavimo – pirkimo fakta patvirtinanciame dokumente (šioje sutartyje, pvz. gali buti numatyta, kad kuri nors preke laikoma parduota tik po to kai pardavejas tas prekes sumontuoja pas pirkeja);
• pajamos, uždirbtos suteikus paslaugas, pripažistamos iškart, kai tik paslaugos atliktos ir patvirtintos atitinkamais dokumentais, neatsižvelgiant i apmokejimo už tas paslaugas momenta;
• leidimo kitiems naudotis imones turtu atveju (nuoma, palukanu gavimas už indelius) pajamos pripažistamos iš kart kai tik pasibaigia tam tikras naudojimosi imones turtu laikotarpis arba juo jau buna pasinaudota neatsižvelgiant i apmokejimo laika;
• perleidžiant turta – pelnas, uždirbtas perleidžiant ta turta pripažistamas jo perleidimo diena, neatsižvelgiant i apmokejimo už perleidžiama turta momenta.
Taciau be prekybines veiklos, imones gali verstis ir su imones tipine veikla nesusijusia kita veikla, iš kurios taip pat uždirbamos pajamos. Be to kai kurios imones užsiima finansine investicine veikla, taip pat kiekviena imone gali patirti pagaute iš neiprastine veiklos.
Finansines veiklos pajamoms priskiriamos palukanos už finansinese institucijose laikoma turta, gamtos baudos ir delspinigiai už atsiskaitymus ne laiku, valiutos perkainojimo (komercijos) teigiama itaka bei valiutu kursu pasikeitimu teigiama itaka; pelnas gautas ilgalaikiais tikslais superkant nuosavas akcijas ir kitos panašios pajamos.
Prie investicines veiklos pajamu priskiriamos visos pajamos, gaunamos iš imones investiciju kitose imonese, pvz. dividendai už kitu imoniu akcijas.
Prie neiprastines veikos pajamu (pagautes) priskiriamos visos iš neiprastines imones veiklos, nepriklausancios nuo jos valdytoju valios, gautos netiketos pajamos, pvz. draudimo kompaniju kompensacijos imonei už stichiniu nelaimiu padaryta žala.
Visos su imones tipine veikla nesusijusios pajamos, gautos arba gautinos iš treciuju asmenu, priskiriamos prie kitos veiklos pajamu, išskyrus tas kurios priskirtinos finansinei, investicinei ar neiprastinei veiklai.
Kai kurie pajamu pripažinimo atvejai:
Pirkimo apskaita
Nuo pasirinkto atsargu apskaitos budo visiškai nepriklauso galutiniai imones veiklos rezultatai, nuo jo priklauso tik ju apskaita; galima daryti prielaida, kad per apskaitini laikotarpi visos nupirktos atsargos sunaudojamos (laikotarpio pabaigoje nesunaudota ju dalimi padidinti atsargu kieki, atliekant atitinkamos koreguojanciuosius irašus), o galima ir kiekviena pirkimo operacija registruoti kaip atsargu padidejima, tokiu atveju apskaita ne tik laikotarpio pabaigoje, bet ir nuolatos tiksliai atspindi atsargu judejima: kai jos gaunamos, registruojamas atsargu padidejimas, o sunaudojus dali tu atsargu, kiekviena karta fiksuojamas ju sumažejimas ir parduotu prekiu savikainos (sanaudu), padidejimas.
Kai pirkejas sumoka už perkamas prekes grynaisiais, ju pirkimo momentu, pirkejo apskaitininkas registruoja tai kaip imones piniginio turto sumažejima bei pirkinio išlaidu padidejima:
D 602 Pirkimas XXX Lt

K 272 Kasa XXX Lt
Taciau dažniausiai pirkdamos prekes, ypac brangias, arba didesniais kiekiais, imones atsiskaito su tiekejais ne grynaisiais, o per banka, išrašo specialu dokumenta – mokejimo pavedima. Tuomet pirkejo apskaitininkas saskaitose atlieka toki iraša
D 602 Pirkimas XXX Lt

K 450 Skolos tiekejams ir rangovams XXX Lt
Parduotu prekiu savikaina
Pagrindinis ataskaitos (pelno) straipsniu saryšis
_Grynieji pardavimai

Parduotu prekiu savikaina
_Bendrasis pelnas

Veiklos ir mokesciu sanaudos

Grynasis pelnas
Parduotu prekiu savikaina iliustruoja tokia lygybe:

Parduoti skirtu prekiu likutis
+ Laikotarpio pradžioje

Grynieji pirkiniai

Parduoti skirtos prekes
– Parduoti skirtu prekiu likutis

Laikotarpio pabaigoje

Parduotu skirtu prekiu savikaina

Išlaidas pripažistant sanaudomis laikomasi duomenu kaupimo bei pajamu ir sanaudu palyginimo principu: tiek sunaudotas turtas, tiek atsirade isipareigojimai laikomi ataskaitinio laikotarpio sanaudomis tik tuomet, jei jie buvo skirti to paties laikotarpio pajamoms uždirbti. Kitaip sakant, sanaudomis laikoma tik davusi naudos išlaidu dalis.
Parduotu prekiu savikaina tiesiogiai siejama su ataskaitinio laikotarpio tipines veiklos pajamu uždirbimu – jai priskiriamos išlaidos, susijusios su parduotu per ataskaitini laikotarpi prekiu pirkimais. I parduotu prekiu savikaina iskaiciuojama ju pirkimo kaina atsivežimo, draudimo kelioneje, sandeliavimo, tarpinese stotyse bei kitos panašios išlaidos padaromos kol šios prekes nuperkamos ir patenka i imones sandeli.
Veiklos sanaudoms priskiriamos visos imones veiklos išlaidos, kuriu neimanoma aiškiai susieti su ataskaitinio laikotarpio pajamu uždirbimu. Tokias išlaidas leidžiama iškart pripažinti laikotarpio veiklos sanaudomis. Veiklos sanaudos skirstomos i bendrasias ir administracines bei pardavimu sanaudas.
Bendros ir administracines sanaudos – tai sanaudos, padedancios sudaryti salygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti, pvz., imones vadovu atlyginimai ir nuo ju priskaiciuojami socialinio draudimo mokesciai, kuriuos moka imone, bendro naudojimo ilgalaikio turto (pvz., imones administracinio pastato) nuoma, remontas, eksploatacija ir nusidevejimas, taip pat pacios imones reklama bei kitos panašios sanaudos.
Pardavimo sanaudoms priskiriamos imones patiriamos prekiu reklamos, su pardavimu susijusiu papildomu paslaugu (pvz., prekiu ipakavimu ar ju nugabenimo pirkejui), prekybiniu patalpu eksploatavimo ir nusidevejimo bei kitos panašios sanaudos.
Be abejo, parduotu prekiu savikainos ir veiklos sanaudu patiria kiekviena imone. Taciau be prekybines veiklos imone gali verstis ir su tipine veikla nesusijusia kita veikla, kuria verciantis patiriamos kitos veiklos sanaudos. Be to kai kurios imones verciasi finansine bei investicine veikla, jos taip pat gali patirti nuo imones vadovu samoningos veiklos nepriklausanciu neiprastines veiklos sanaudu, vadinamu netekimais.Sekmingai dirbancios imones uždirba pelna, o uždirbtas pelnas visuomet yra apmokestinamas tam tikro dydžio pelno mokesciu, taigi patiriamos dar ir pelno mokesciu sanaudos.
Kitos veiklos sanaudomis laikomos visos su imones tipine ukine veikla nesusijusios sanaudos išskyrus finansines ir investicines veiklos bei netekimu sanaudas.
Finansines veiklos sanaudoms priskiriamos finansinems (kredito) investicinems institucijoms mokamos ir moketinos palukanos, delspinigiai už atsiskaitymus ne laiku, beviltišku skolu sanaudos imones vertybiniu popieriu (akciju, vekseliu) išleidimo ir kitos panašios sanaudos.
Investicines veiklos sanaudomis laikomos kitose imonese esanciu investicines vertes sumažejimas, pvz., šitaip atsitinka kai negrižtamai sumažeja treciuju asmenu akciju kuriu yra nusipirkusi imone, verte.
Neiprastines veiklos sanaudoms priskiriami visi netekimai, susije su neiprastine imones ukine veikla ir patirti nepriklausomai nuo imones valdytoju valios (pvz., netekimai del stichiniu nelaimiu) arba ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais padidintu pajamu nurašymai.
Pelno mokescio sanaudoms priskiriamos moketinos ar jau sumoketos pelno mokescio sumos.
Kai kurie sanaudu pripažinimo atvejai

3. Uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaiciavimas ir jo paskirstymas

Finansine apskaita visu tipo imoniu veikla traktuoja kaip “pelno gamyba” visiškai neatsižvelgiama i tai ar imone yra teikianti paslaugas, perdirbimo, ar prekybine. Akcininkai isigydami imones vertybiniu popieriu apie pardavimo apimties didinima galvoja tik todel, kad iš šito gali uždirbti daugiau pinigu. Finansine apskaita vedantys buhalteriai privalo nuolatos tai tureti omenyje. Pelna uždirba samdomi darbuotojai, kuriuos samdo ir jiems vadovauja savininku parinkti ir ju igalioti vadovai. Pastarieji taip pat nebutinai turi buti savininkai; tam darbui, ypac didesnese bendrovese, jie dažniausiai samdo aukštos kvalifikacijos vadybininkus. Finansineje apskaitoje ši procesa išreiškia imones principas (imones turtas atskirtas nuo jos savininku turto). Tuo principu pagristas visas kiekvienos imones uždirbimo (kitaip sakant, jo gamybos) procesas. Uždirbta pelna skirsto ne savininku samdomi tarnautojai, o patys savininkai.
Pelno uždirbimo (nuostolio patyrimo), jo apskaiciavimo ir paskirstymo ciklas imoneje:

LAIKAS
Finansiniu metu pradžia Finansiniu metu pabaiga Visuotinis akcininku susirinkimas

Reikia tureti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena imone sugeba ukininkauti pelningai, ji gali patirti ir nuostoli. Tuo atveju savininkai turi spresti ne apie uždirbto pelno paskirstyma, o svarstyti kaip kompensuoti patirta nuostoli. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas) – tai savininku sprendimas, kuriuo jie nurodo imones valdytojams kaip turi buti paskirstytas savininku inešto turto uždirbtas pelnas (patirtas nuostolis). Pelno uždirbimas apskaitoje pasireiške savininku nuosavybes padidejimu. Pelnas yra ne pats turtas; Pelno rodikli reikia traktuoti kaip apribojima leidžianti savininkams savo nuožiura panaudoti tik jiems (bet ne imones tiekejams ar bankui) turi priklausancia turto dali (kad savininkai neišsidalytu daugiau negu uždirbo). Tokio ribojimo butinai reikia, nes yra žinoma, kad ataskaitinio susirinkimo diena pinigu kiekis imones kasoje bei saskaitoje nebutinai atitinka pelno, kuri uždirbo imones savininkai, dydi. Kiekviena imone gali patirti ir nuostoli, kurio kompensavimo bu(dus ir salygas taip pat turi nustatyti imones savininkai. Apskaitininkai saskaitose atlikdami irašus susijusius su uždirbto pelno paskirstymu (patirto nuostolio padengimu), tik registruoja visuotiniame ataskaitiniame akcininku susirinkime priimtus sprendimus. Imones vadovai gali tik siulyti akcininku susirinkimui priimti vienoki ar kitoki su nuosavybes klausimais susijusi sprendima ir veliau privalo ta sprendima igyvendinti, taciau teise priimti sprendima priklauso tik savininkams.
Be abejo, savininkai nebutinai turi išsidalyti kaip dividendus visa per ataskaitini laikotarpi uždirbta pelna. Ji atitinkantis turtas gali buti paliktas imoneje ir panaudojamas veiklai pletoti. Taciau išlieka savininku teise uždirbta pelna išsidalyti (ar panaudoti kokiems nors kitiems tikslams) ir ateinanciais ataskaitiniais laikotarpiais, jei šis pelnas dar nepaskirstytas. Tuo tikslu buhalteriniame balanse išskiriama speciali eilute – nepaskirstytas pelnas (nuostolis). Prieš akcininku susirinkima joje rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis). Po susirinkimo, priklausomai nuo akcininku sprendimo prie toje eiluteje užregistruotos sumos pridedamas per ataskaitini laikotarpi uždirbtas ir savininku nepaskirstytas pelnas arba atimamos tam tikra suma jei savininkai susirinkime nutaria paskirstyti pelno daugiau, negu per ta laikotarpi uždirbo arba jei imone per ataskaitini laikotarpi patyre nuostoli.
Saskaitu plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo saskaitu grupes 59- oji it 69 – oji. Pirmosios iš ju – 59 – osios saskaitu grupes – saskaitose atsispindi visi didinantys skirstytina pelna arba mažinantys padengtina nuostoli, veiksniai.
Tos saskaitos priskiriamos 5 – tos klases saskaitu grupei, teisingo saskaitu korespondenciju suvokimo požiuriu, nes skirstytina pelna (kaip ir pajamas) didinantys (padengtina nuostoli mažinantys) veiksniai atspindimi tu saskaitu kredituose. Ju negalima laikyti klasikinemis “pajamu uždirbimo” saskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne ji skirstant, o gaminant ir parduodant prekes. Taciau jei atskirtume pelno paskirstymo procesa nuo pelno uždirbimo proceso, tai likusi po akcininku susirinkimo nepaskirstyta pelna butu galima laikyti “akcininku susirinkimo uždirbtu grynu pelnu”. Tuomet ir ta pelna didinantys veiksniai (pvz. pervedimai iš ankšciau sudaromu rezervu) gali buti traktuojami kaip savotiškos “pajamos”.
Antrosios, 69 -osios saskaitu grupes saskaitose vaizduojamas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis salyginai prilyginamas to pelno “sunaudojimui” ir atspindimas šios grupes saskaitu debetuose (kaip klasikinese sanaudu saskaitose atspindimas sanaudu padidejimas).
Ilgalaikio turto apskaita
1. Ilgalaikio turto reikšme
Pagrindinis požymis, pagal kuri turtas skirstomas i trumpalaiki ir ilgalaiki yra jo sunaudojimas per tam tikra laikotarpi – laikotarpi, per kuri uždirbamas pelnas. Jei turtas per viena ataskaitini laikotarpi visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas nesunaudojamas – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Todel ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba – vieneri jo naudojimo metai. Priskiriant turta ilgalaikio rušiai atsižvelgiama i jo kaina. Jokiame norminiame akte nera tikslai pasakyta, nuo kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu.
Metineje finansineje atskaitomybeje (balanse) ilgalaikis turtas suskirstytas i 5 dideles grupes:
1. Formavimo savikaina
2. Nematerialus turtas
3. Materialusis ilgalaikis turtas
4. Ilgalaikis finansinis turtas
5. Po vieneriu metu gautinos sumos
Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant imone – kuriant ja arba pletojant jau isteigtos imones veikla, keiciant jos veiklos profili ir panašiai.
Nematerialusis turtas išskiriamas, kad butu parodyta kiek imone turi teisiu ir kitu privilegiju, suteikianciu turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati imone. Patentai ar licenzijos išduodamos visada konkrecios imones vardu, be teises juos perparduoti kuriai nors kitai imonei ar asmeniui. Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras imones vardas, kuri buhalteriai vadina prestižu. Šiai turto grupei priskirtinos ir ilgalaikes treciuju asmenu skolos imonei, taciau pastarosios del ju specifikos išskiriamos ir atspindimos atskiroje balanso straipsniu grupeje.
Nematerialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek imoneje yra apciuopiamo ilga laika naudojamo turto. Tai labai svarbus dydis, nes butent ilgalaikiu materialiuoju turtu imone gali garantuoti skolu bankui ar tiekejams gražinima. I ta turta orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausiu nuosavybes garantu. Imones sekminga veikla visada lemia daugelis išoriniu veiksniu. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo ilgalaikio turto kaina iš tikruju veikia tik infliacija.
Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas i atskira grupe todel, kad atskirai butu parodytas imones turtas susijes su dalyvavimu kitose imonese, to turto grupe dažniausiai buna susijusi su gerokai didesne rizika negu materialusis ilgalaikis turtas. Kad butu galima ja ivertinti, reikia gerai išnagrineti imoniu, i kurias šis turtas idetas, padeti, nes šiuo atveju turto sauguma lemia ne tiek ji turincios imones veiklos sekme, kiek išleidusios vertybinius popierius imones sekme.
Po vieneriu metu gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius treciuju asmenu isiskolinimus imonei. Investuotojai turi matyti, kokia dali viso imones turto sudaro treciuju asmenu isiskolinimai, nes visuomet yra tam tikra tikimybe, kad šios skolos nebus gražintos. Taip pat visada reikia išsiaiškinti, ar nebutu naudingiau ta turta naudoti savo imones veikloj, o ne skolinti ji kitiems.
Materialiojo ilgalaikio turto apskaita
Materialus ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas imoneje gaminant produkcija ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei viena ataskaitini laikotarpi. Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja imones veikloj ilga, taciau ribota laiko tarpa. Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriaus treciojoje grupeje.
Ištrauka iš buhalterinio balanso
Materialus turtas: žeme; pastatai; statiniai ir mašinos; transporto priemones; kiti irenginiai ir irankiai; išperkamosios nuomos ir panašios teises; kitas materialus turtas; nebaigta statyba ir išankstiniai apmokejimai.
Materialiojo ilgalaikio turto ivertinimo pagrindas visuomet turi buti jo faktine isigijimo savikaina, kuria sudaro visos išlaidos susijusios su turto isigijimu. Ta savikaina užfiksavus ja apskaitoje vadiname ilgalaikio turto pradine verte. Tuo pabrežiamos, kad tai yra turto verte iki pradedant ta turta nudeveti.
Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitini laikotarpi ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinanciais laikotarpiais yra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yra nudevimas ir naudojamas imoneje ribota metu skaiciu. Todel turto isigijimo savikaina paskirstoma per visa jo naudojimo laikotarpi ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidevejimo sanaudos. Nudeveta suma kaupiama Nusidevejimo saskaitoje. Materialiojo ilgalaikio turto likutine verte apskaiciuojama taip:
_Pastato isigijimo savikaina (pradine verte) 80000

Pastato nusidevejimas (-) 10000
Pastato likutine verte 70000
Likutine verte apskaiciuojama iš ilgalaikio turto isigijimo savikainos (pradines vertes) atimant nusidevejimo suma.
Apskaitininkas, noredamas parodyti, kiek per ataskaitini laikotarpi nusidevejo tam tikro ilgalaikio turto, turi atlikti tokia saskaitu korespondencija: kredituoti atitinkama materialiojo turto nusidevejimo saskaita ir debetuoti materialiojo ilgalaikio turto nusidevejimo sanaudu saskaita.
Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita
Imonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis labiau isigali imoniu veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per ivairias privilegijas ir teises, kurios padeda imonei gauti iš tu teisiu tam tikra nauda. Šis turtas turi tokius požymius: neturi materialiojo (medžiaginio) turinio, turi verte, kurios butina išraiška už ta turta sumoketa kaina; suteikia tam tikras teises ir privilegijas to turto savininkui; atneša imonei naudos; naudojamas ilga laika (ilgiau nei viena ataskaitini laikotarpi).
Ištrauka iš buhalterinio balanso
Nematerialus turtas:
• tyrinejimo ir pletojimo darbu savikaina
• isigytos teises
• prestižas
• iš anksto apmoketos sanaudos
Tyrinejimu ir pletojimo darbu savikaina sudaro imoneje patirtos išlaidos, susijusios su nauju gamybu ivaldymu arba jau esamu pletojimu. I ta straipsni iskaiciuojamas per ataskaitini laikotarpi padarytos išlaidos (darbuotoju atlyginimai, sunaudotos medžiagos), padedancios gauti imonei tam tikros naudos ateityje.
Isigytoms teisems priskirtinos išlaidos patentams, licenzijoms, autorinems teisems, prekiu ženklams ir panašiam turtui isigyti.
Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik imones pardavimo, pirkimo momentu. Kitokiu budu prestižo užfiksuoti apskaitoje neimanoma, nes prestižas rodo klientu pasitikejima, o ne tam tikras išlaidas: pvz., imone A nusipirko imone B už 2mln. Lt. Prestižas apskaiciuojamas taip:
_Sumoketa (moketina) pinigu suma 2mln. Lt

Isigytos imones turto ivertinta rinkos kaina 1mln. Lt

Suma atspindinti imones prestiža 1 mln. Lt

Iš anksto apmoketos sanaudos, kurios teiks imonei naudos ateinanciais ataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip nematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sanaudoms priskiriami visi išankstiniai apmokejimai už paslaugas, kurios bus suteiktos imonei veliau nei per einanti po ataskaitiniu metu laikotarpi, nes vieneri finansiniai metai yra riba, skirianti ilgalaiki turta nuo trumpalaikio

Ilgalaikio finansinio turto apskaita

Finansinis turtas atspindi tam tikras imones teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitu imoniu veikloje. Ilgalaikis finansinis turtas skirstomas: investicijos; gautinos sumos; nuosavos akcijos; kitos investicijos ir kitos gautinos sumos.

Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitu imoniu išleistos akcijos bei obligacijos, kurias isigijo imone. Tokiu budu imone igauna tam tikru teisiu šiuos vertybinius popierius išleidusiu ukio subjektu atžvilgiu.
Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusiu imoniu isipareigojimai atskaitomybe rengianciai imonei, atsirade kai toji suteikia ilgalaike gražintina finansine ar kitokia parama toms imonems. Tokia parama, pavyzdžiui, gali buti lengvatines paskolos šioms imonems paremti. Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pacios imones anksciau išleistos akcijos. Išskirtine šio straipsnio ypatybe ta, kad supirktos nuosavos akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybeje ju nominaliaja verte. Ir tik jei pastaroji nenustatyta faktine isigijimo savikaina (akciju rinkos kaina).
Kitos investicijos apima imones isigytus kitu imoniu vertybinius popierius bei ilgalaikio pinigu investavimo tikslais isigyta nekilnojamaji ar kilnojamaji ilgalaiki turta.
Kitoms gautinoms sumoms priklauso ivairios gautinos sumos, kurias imone numato gauti veliau nei po ataskaitiniu einanciu metu.

Trumpalaikio turto apskaita
Trumpalaikio turto esme

Trumpalaikiu turtui priskiriamo per viena ataskaitini laikotarpi (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrima trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobudis, kiek imones veiklos aplinkybes. Per viena ataskaitini laikotarpi visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant i to turto kaina. Pvz., aukso bei brangakmeniu atsargos juvelyrineje dirbtuveje, be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali buti kur kas didesne už toje dirbtuveje daugeli metu naudojama ilgalaiki turta – prekystali. Trumpalaikiu turtu gali buti net pastatai, jei jie naudojami ne pacios imones gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, o skirti perparduoti. Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujancioje imoneje, kuri pastatu neisigyja naudoti ilga laika, bet nuperka tikedamasi perparduoti tuos pastatus už didesne kaina.
Imoneje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandelyje) fiziškai gali buti ir labai ilga laika, net keleta ar keliolika metu. Taciau pradetas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo verte bus perkelta i naujai gaminama produkcija (arba prekybos imonese i perparduodamu prekiu savikaina, arba imones veiklos sanaudas).
Metineje finansineje atskaitomybeje balanse trumpalaikis turtas suskirstytas i keturias grupes:
1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys:
1.1.atsargos:
a) žaliavos ir komplektavimo gaminiai;
b) nebaigta gamyba;
c) pagaminta produkcija;
d) pirktos prekes skirtos perparduoti;
e) ilgalaikis turtas skirtas perparduoti;
f) išankstiniai apmokejimai;
1.2.nebaigtos vykdyti sutartys.
2. per vienerius metus gautinos sumos:
2.1. pirkeju isiskolinimas;
2.2. pareikalautas, bet neimoketas kapitalas;
2.3. kitos skolos.
3. Investicijos ir terminuoti indeliai:
3.1. nuosavos akcijos;
3.2. kitos investicijos ir terminuoti indeliai.
4. Gryni pinigai saskaitoje ir kasoje.

Atsargu ikainojimas

Atsargu ikainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas, padaryta klaida gali tureti nepageidaujamos itakos ateinanciu metu grynojo ir apmokestinamo pelno dydžiu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat atsargos) finansineje atskaitomybeje parodomas ikainojus ji tuo turtu faktine savikaina, kitaip sakant, ta kaina, kuria imone sumoka už atsargas pirkdama arba pasigamindama jas. I tokiu budu nustatoma atsargu savikaina iskaiciuojama:
• saskaitoje – fakturoje nurodyta atsargu kaina, atmetus visas pirkimo nuolaidas bei netiesioginius mokescius;
• atsargu atsivežimo (transportavimo, pakrovimo, iškrovimo) kaina, taip pat pradinio draudimo kelyje išlaidos;
• atitinkami mokesciai ir muitai.
Visos kitos išlaidos susijusios su atsargu pirkimu, taip pat turi buti iskaiciuotos i ju savikaina. Praktiškai buna labai sudetinga netiesiogines išlaidas priskirti konkrecioms atsargoms. Todel daugeliu atveju jos itraukiamos i ataskaitinio laikotarpio veiklos sanaudas. Dažniausiai ir bendrasias, ir administracines.
Atsargos ikainojamos ivairiais budais arba metodais. Vienas iš ju – konkreciu kainu metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imanoma nustatyti ir priskirti tu vienetu pirkimo ar pagaminimo savikaina. Šis metodas pasitvirtina apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita. Šis metodas reikalautu per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai žinoti, už kokia suma pirkta kiekviena sandelyje esanti preke. Jeigu imones sandelyje butu like tiek pat, pvz., 400 vienetu, bet kitomis dienomis pirktu prekiu anksciau pateiktu apskaiciavimai visiškai kitokie. Taikant ši buda galima manipuliuoti pelnu, t.y. pirmiausia parduodant prekes už kurias pati imone mokejo mažiausia kaina (tuo budu ataskaitinio laikotarpio pelnas butu dirbtinai padidintas) arba pirmiausiai parduodant paciai imonei brangiausiai kainavusias prekes (tai butu daroma siekiant parodyti mažesni ataskaitinio laikotarpio pelna, tuo paciu sumažinant ir pelno mokescio suma).
Atsargu ivertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksciausiai pirktu prekiu kainos priskiriamos pirmiausiai parduotu prekiu savikainai. Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusiu prekiu savikainai priskiriamos paskutiniu pirkiniu kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksciausiai pirktos prekes parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksciausiai. Taigi šiu anksciausiai pirktu atsargu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imoneje paprasciausiai nelieka. Šis metodas gali buti taikomas daugelyje skirtingu imoniu, nes dažniausiai pirmiausiai parduodamos ar sunaudojamos anksciausiai nupirktos atsargos.
Atsargu ivertinimo metodas pagal pirmuju pirkiniu kainas. Šis metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje. Šis metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotu prekiu savikainai priskiriamos veliausiai piktu prekiu kainos, t.y. daroma prielaida, kad veliausiai pirktos prekes parduodamos pirmiausiai, o anksciausiai pirktu prekiu kaina priskiriama atsargu likucio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Apskaiciuojant parduotu prekiu savikaina vadovaujamasi paskutiniu pirkimu kainomis. Šiuo atveju daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos veliausiai nupirktos prekes arba atsargos.

Periodine atsargu apskaita prekybos imonese

Mažmenines ir didmenines prekybos bei perdirbimo imones prekiu ar kitu atsargu verte sudaro didele imones turto dali. Parduotu prekiu savikaina sudaro didžiausia imones sanaudu dali pelno ataskaitoje. Imone gali tureti ne tik prekybos atsargu tiesiogiai iskaiciuojamu i prekybines veiklos sanaudas per parduotu prekiu savikaina. Imoneje gali buti ir daugybe medžiagu arba žaliavu saskaitu. Medžiagos nuo prekiu skiriasi tuo, kad jos tiesiogiai neparduodamos, o tik apdorotos imones patenka i parduotu prekiu savikaina. Perdirbimo imones vietoj perparduoti skirtu prekiu i parduotu prekiu savikainos rodikli iskaiciuojamos dvi perdirbimo ir prekybos procese sujungiamos i medžiagas ir darbo jega.
Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas priskiriamas skirtingoms grupems, atsižvelgiant i turto naudojimo pobudi. Pvz.: popierius kanceliariniu prekiu parduotuveje yra perparduoti skirta preke, spaustuveje jis butu apskaitomas kaip medžiagos, popieriaus fabrike – kaip nebaigta gamyba, ar pagaminta produkcija, o parduotuves ar spaustuves kontoroje naudojamas popierius abiem atvejais bus apskaitomas kaip atsargos.
Kiekvienai imonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir parduotu prekiu savikaina susije su išlaidomis, padarytomis perkant prekes, atsargas. Bendrasis pelnas, uždirbtas per ataskaitini laikotarpi nustatomas iš visu per ta laikotarpi uždirbtu pajamu atemus parduotu prekiu savikaina. Pastaroji apskaiciuojama iš per laikotarpi parduoti skirtu prekiu vertes (ji lygi pradinio prekiu likucio ir visu ataskaitinio laikotarpio pirkimo sumai) atemus laikotarpio pabaigoje likusia neparduotu prekiu likuti. Kuo didesne likucio savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tuo mažesne parduotu prekiu savikaina ir atitinkamai didesnis bendrasis pelnas. Vadinasi, nuo galutinio likucio ivertinimo priklauso, kokia parduoti skirtu prekiu savikainos dalis bus atimta iš grynuju pardavimo pajamu ir kokia dalis bus perkelta i ateinanti ataskaitini laikotarpi kaip to laikotarpio pradinis prekiu likutis, todel mažiausiai viena karta per metus butina nustatyti atsargu apimti naturiniais prekiu vienetais. Kitaip sakant, reikia tas atsargas inventorizuoti, t.y. suskaiciuoti ir gautis rezultatus palyginti su buhalterijos informacija. Nors imonej inventorizacija gali atlikti bet kuriuo momentu, (pvz., itarus grobstymu už atsargu apsauga atsakingus asmenis). Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Inventorizacija susideda iš daliu:
2. visu turimu prekiu suskaiciavimas, pasverimas ar išmatavimas
3. kiekvienos prekes kainos nustatymas
4. atsargu likuciu sumos apskaiciavimas anksciau gautu duomenu pagrindu, ir gauta rezultata palyginimas su buhalterijos duomenimis.
Nuolatines atsargu apskaitos vedimas – tai nuolatinis duomenu apie visas operacijas su kiekviena prekiu partija, registravimas buhalterinese saskaitose. Nuolatines atsargu apskaita pasitvirtina tik apskaitant nedidelius brangiu prekiu judejimus.
Atsargu apskaitos ypatumai perdirbimo imonese
Pagrindine imones perdirbimo funkcija – tai žaliavu, medžiagu bei pirktu detaliu perdirbimas i parduoti skirtas prekes ir šiu prekiu pardavimas. Kiekvienoje imoneje parduotu prekiu savikaina sudaro atsargu pirkimo išlaidu suma ir gamybos sanaudos: kadangi prekybos imones paprastai nieko negamina (išimtis tik perparduoti skirtu prekiu ipakavimas arba labai nežymus ju perdirbimas, pvz., siekiant pagerinti prekybine išvaizda) atsiranda skirtumu tarp parduotos produkcijos savikainos apskaiciavimo prekybos ir perdirbimo imonese. Pastaresne i parduotos produkcijos savikaina turi buti iskaiciuojama ne tik produkcija gaminant sunaudotu atsargu kaina, bet ir visu atsargu apdorojimo darbo sanaudos (darbo užmokestis, darbo sanaudos) bei kurios kitos gamybos išlaidos. Perdirbimo imonese vedamos triju tipu apskaitos saskaitos: žaliavu ir medžiagu saskaitos, nebaigtos gamybos saskaitos, piniginio turto apskaita.
Žaliavu ir medžiagu saskaitos
Tose saskaitose atsispindintys gamybos elementai perdirbti tampa pagamintos parduoti skirtos produkcijos dalimi. Šios atsargos ikainojamos ju isigijimo savikaina (ivertinant ivairias nuolaidas, gražinimus, atsivežimo išlaidas). Didesnese imonese i atskiru saskaitu grupe išskiriamos komplektavimo gaminiu saskaitos taip numatyta tik saskaitu plane. Kai kuriose imonese šalia žaliavu išskiriamos ir medžiagu saskaitos. Tokios grupes išskyrimas yra technologinis, taciau kiekviena imone pasirenka pati kaip detalizuoti atsargu saskaitas.
Nebaigtos gamybos saskaitose atsispindi gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai. Ju savikaina susideda iš žaliavu kainos bei tu gaminiu apdirbimo išlaidu. Šiuo atveju padarius išlaidas, pajamos neuždirbamos, o sukuriamas turtas nebaigta gaminti produkcija.

Pagaminta produkcija – tai baigtos gaminti, bet dar neparduotos prekes, tai trumpalaikis turtas, saugomas imones sandeliuose ir skirtas uždirbti pajamoms, pardavus ji ateinanciais laikotarpiais. Atsargas apskaitant periodiškai, ju išlaidu savikaina nustatoma iš perdirbimui skirtu žaliavu (ju likutis laikotarpio pradžioje plius visi pirkimai per ataskaitini laikotarpi) atemus žaliavu likuti laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas laikotarpio pabaigoje atlikus inventorizacija.
Atsargu sunaudojimas produkcijai gaminti perdirbimo imonese vadinamas išlaidomis ir tik parduotai produkcijai pagaminti, tenkanciai išlaidu dali reikia pripažinti sanaudomis.
Nebaigta gamyba apskaitant periodiškai naudojamasi atsargu apskaitos formule: nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradžioje plius išlaidos, padarytos gaminant produkcija per apskaitini laikotarpi – nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje lygus per ataskaitini laikotarpi pagamintai produkcijai.
Pagamintos produkcijos savikaina. Sunaudota žaliavu savikaina tiesioginio darbo apmokejimo išlaidos ir kitos tiesiogiai su gamybos procesu susijusios išlaidos sudaro pagamintos produkcijos savikaina. Žinodami nebaigtos gamybos saskaitos likucius laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei produkcijos gamybos išlaidas, galime nustatyti pagamintos produkcijos savikaina.
Parduotu prekiu savikaina. Nustacius pagamintos produkcijos savikaina ir žinant pardavimo apimti galima apskaiciuoti ir parduotu prekiu savikaina. Apskaitant atsargas periodiškai tai atliekama dviem etapais:
3. pagamintos produkcijos savikaina sudedama su pagamintos produkcijos laikotarpio pradžios likuciu, taip apskaiciuojama parduoti skirtu prekiu savikaina;
4. iš gautos sumos atimamas laikotarpio pabaigoje pagamintos (bet dar neparduotos) produkcijos likutis.
Piniginio turto apskaita
Likvidžiausias yra piniginis turtas ypac reikšmingas kiekvienai imonei, nors jo lyginamoji dalis buna labai nedidele. Norint racionaliai ukininkauti pinigai nuolat turi buti apyvartoje. Piniginis turtas buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve). Jam skirta balanso turto dalies grupe – gryni pinigai saskaitoje ir kasoje. Saskaitu plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 saskaitos:
Nr. 270 pinigu ekvivalentas;
Nr. 271 saskaitos bankuose;
Nr. 272 kasa;
Nr. 278 perkelimai.
Pinigu ekvivalento saskaitoje apskaitomi ivairus cekiai, obligaciju kuponai, pašto ženklai, isigyti loterijos bilietai ir brangiuju metalu luitai. Šioje saskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigu ekvivalentai. Kiekvienai imonei labai svarbu saskaitos. Saskaitos bankuose ir kasa, juose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja imone banke ir kasoje imone pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta. Todel abi šios saskaitos turi tiek subsaskaitu, kiek valiutu turi imone. Visa buhalterine apskaita Lietuvoje vedama viena nacionaline valiuta – litais, taciau daugumos valiutu kursai lito atžvilgiu nuolat keiciasi del tos priežasties: butina kiekviena valiuta apskaityti atskiroje saskaitoje. Kiekvienai imonei svarbu žinoti kiek ji turi konkrecios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo pirkejais. Saskaitu pale pateikta po viena litine saskaita Nr. 271 saskaitos bankuose (litais) ir Nr. 2720 litai kasoje. Visos pavyzdinio saskaitu plano 27 – osios grupes Pinigai bankuose ir kasoje saskaitos yra turtines ir ju apskaitos objektai atsispindi tokiu budu: apskaitos objektu padidejimas registruojamas tu saskaitu debete, o sumažejimas ju kredite, pvz., išmokejus pinigus iš kasos saskaita Litai kasoje kredituojama, o gavus pinigus i kasa ta pati saskaita debetuojama.
Kartais imonems reikia atideti pinigu kokiam nors didesniam pirkiniui, pvz., automobiliui. Neretai pinigu reikia atideti laikotarpiui, kuriuo numatomas pinigu iplauku sumažejimas, pvz., daugelio imoniu prekes, tiek produkcija, tiek paslaugos daug prasciau perkamos vasara, kai daugelis žmoniu atostogauja ir sumažeja imoniu veiklos apimtis. Pinigu išlaidu tuo metu beveik nesumažeja: reikia moketi už patalpu nuoma, išmoketi darbo užmokescius arba atostoginius, sumoketi visus mokescius. Todel artejant tokiam “ne sezono metui” pravartu dar žiema pradeti kaupti tam tikras pinigu sumas vasaros išmokejimam. Tos pinigu sumos vadinamos fondais. Tuo tikslu reikia ivesti papildomas saskaitas, pvz., Saskaitos bankuose (fondas vasaros išmokejimams, Lt). Žiema ar pavasari, kai imone turi laisvu pinigu buhalteris, sudarydamas fonda, atlieka tokia saskaitu korespondencija atidejimai i fonda sumai.
Debetas Saskaitos bankuose (fondas vasaros išmokejimams Lt) ir kreditas saskaita Kauno banke.
Kiekviena karta, kai i imones saskaita patenka pinigu arba kai jie išmokami iš saskaitos bankas parengia specialu dokumenta. Išraša iš imones saskaitos banke, kuriuo informuoja imone, kiek pinigu pateko i saskaita ir kiek išleista ir nurodo pinigu likuti imones saskaitoje banke.
Dažniausia keleta dienu po išrašo gavimo bankas imonei perduoda ir pacius rinkimo dokumentus, kuriu pagrindu anksciau buvo išrašytos sumos i imones saskaita ir tai atsispindejo banko išraše. Buhalteriai gave pirminius dokumentus atlieka irašus saskaitose, t.y. nurodo saskaitu korespondencijas.
Trumpalaikiu skolu imonei apskaita
Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio imones turto dalis – treciu asmenu skolos imonei. Trumpalaikes skolos imoneje atvaizduojamos balanso turto dalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinu sumu grupe. Ta grupe apima tokius straipsnius:
1. pirkeju isiskolinimas;
2. kitos gautinos sumos (iš ju pareikalautas, bet ne imoketas kapitalas ir kitos skolos).
Trumpalaikes pirkeju skolos ne veliau kaip per einanti po ataskaitiniu finansiniu metu ataskaitini laikotarpi gautinos iš pirkeju sumos – sudaro didžiausia per vienerius metus gautinu sumu dali. Pirkeju skolos – viena iš likvidžiausiu imones turto sudedamuju daliu – atsiranda, kai imone prekes savo pirkejams parduoda skolon. Prekes parduodancios imones taiko tokia lengvata pirkejams, noredamos kuo daugiau ju pritraukti. Pirkejui toks prekiu pirkimas visada labai naudingas, nes iš esmes yra ne kas kita, kaip be procentinis kreditas: už tokiu budu nupirktas prekes nereikia sumoketi nedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigu, kuriuos skolinantis iš banko reiketu moketi palukanas. Už prekybines skolas jokiu palukanu pirkejas nemoka, išskyrus ta atveji, kai prekes perkamos išsimoketinai.

Leave a Comment