AB “Panevėžio statybos trestas” veiklos finansinė analizė

TURINYS

Įvadas
Horizantalioji analizė
Vertikalioji analizė
Finansiniai rodikliai
Išvados ir pasiūlymai
Priedai

ĮVADAS

Norint tinkamai įvertinti įmonės veiklą, reikia turėti tam tikrą sukauptą informaciją, kuri padedų padaryti finansinę analizę. Finansinė analizė padeda įmonės vadovams priimti optimalius valdymo sprendimus.
Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trrūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.
AB “Panevėžio statybos trestas” veiklos finansinė analizė atliekama remiantis sekančiais buhalterinės apskaitos duomenimis:
– Balansu,
– Pelno (nuostolio) ataskaita,
– Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.
Remdamiesi 2002, 2003 ir 2004 m. duomenimis atliksime horizontalią, vertikalią ir santykinę analizę.

ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Įmonė įsteigta 1957m. 1991m. įmonė reorganizuota į Panevėžio Valstybinę-akcinę statybos įmonę. Tuo pačiu metu buvo suformuotas įmonės akcinis kapitalas, kurio 76,8% priklausė valstybei. 1993 metais VASĮ reorganizuojama į AB “Panevėžio statybos trestas”. Bendrovės akciniame kaapitale valstybės dalis besudarė tik 11,2%. Po ilgalaikio turto perkainavimo Panevėžio statybos tresto įstatinis kapitalas padidėjo iki 14.4 mln. lt. Galiausiai, nuo 1998 metų įstatinis kapitalas sudaro 16.35 mln. Lt. 1999 metų pradžioje, valstybei priklausančią akcijų dalį įsigijo AB “Panevėžio keliai”.
Bendrovės darbų specifika įvairi: st

tatybos, montavimo, restauravimo, renovacijos, apdailos, inžinerinių tinklų ir aplinkos tvarkymo darbai. Žymiausi AB “Panevėžio statybos trestas” rekonstruoti objektai – Vilniaus pilių ansamblis, Prezidento rūmai, Vilniaus geležinkelio stotis. 2002 metais svarbiausi statomi objektai buvo UAB “Senukų statybos paslaugų centras” objektas Vilniuje, Biržų miesto nuotekų šalinimo įrengimai, Litexpo parodų paviljonas, pakuočių gamybos įmonė Vilniuje, “Vičiūnai-Rus” žuvų pusfabrikačių perdirbimo cechas Sovetske,UAB “Espersen” žuvies perdirbimo įmonė Klaipėdoje, UAB “LNK” Šeškinės kino teatro rekonstrukcija ir t.t. Didžiąją dalį visų darbų įmonė atlieka Vilniuje- 54 proc. Rusijoje atliekama 19 proc. visų darbų.
Bendrovės vardu veikia šie filialai: Gerbūsta – inžinerinių tinklų įrengimo ir gerbūvio darbai; Pastatų apdaila – apdailos darbai; Darmesta – prekyba statybinėmis medžiagomis ir įrankiais; Nekilnojamojo turto vystymo departamentas – prekyba ir statyba žemės sklypais, ofisais, gyvenamais namais ir butais. AB “Panevėžio sttatybos trestas” turi tris dukterines įmones: UAB Metalo meistrai (metalo konstrukcijos ir gaminiai), UAB Skydmedis (medžio gaminiai ir surenkami mediniai skydiniai namai), UAB Vekada (elektros montavimo darbai). Taip pat veikia trys bendrovės atstovybės užsienyje- Kaliningrade (Rusija), Čerepovece (Rusija), Rygoje (Latvija).

HORIZANTALIOJI ANALIZĖ

Horizontalioji analizė – tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė taip pat padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką.
Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma per pirmuosius metus buvo 46 217 491 Lt, o sekančių metų bėgyje turtas pa

adidėjo 16 150 745 Lt ir tai sudarė 134,95 (1 diagrama). Šio turto padidėjimui didžiausią įtaką 2003 m. turėjo ilgalaikio finansinio turto įsigijimas, o 2004 m. – atsargų padidinimas. Didėjimo tendencija pastebima tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio turto atskirose pozicijose; lyginant 2003 m. ir 2004 m. balanso duomenis su 2002 m. duomenimis padidėjo nematerialusis turtas (264,2  ir 194,5  arba 402 285 Lt ir 336 094 Lt) (2 diagrama), atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys (37,8  ir 307,6  arba 1 231 801 Lt ir 10 021 744 Lt), bei per vienerius metus gautinos sumos (25,3 % ir 61,7 % arba 4 351 515 Lt ir 10 618 894 Lt) (3 diagrama).
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebimi pakitimai visuose straipsniuose. Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo tiek vienais, tiek kitais metais ir didžiausią įtaką tam turėjo atsiskaitymai su tiekėjais; savo trumpalaikių įsiskolinimų įmonė nesumažino nei 2003, nei 2004 m., netgi ryškiai padidino (2003 m. – 39,9 %, o 2004 m. – 70,9%). Ilgalaikių įsipareigojimų įmonė įgijo tik paskutiniuosius dvejus metus ir tai sudarė 2003 m. – 258 752 Lt., o 2004 m. padidėjo 322,3 % (4 diagrama).
Horizontaliosios balanso analizės duomenys rodo, jog ši įmonė susiduria su trūkumais atsiskaitymo sferoje, bei įsiskolinimo didėjimo problemomis.
Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad 2003 ir 2004 m. įmonė buvo pelninga, nors absoliuti gauto grynojo pelno suma lyginant 2003 ir 2004 m. sumažėjo, todėl ir atliekant analize pagal 2002 m. matome mažėjimo tendenciją: 2003 m. – 72,8  sumažėjimas, o 2004 m. – 200,7  padidėjimas. Šiam pelno sumažėjimui įtaką darė tokie svarbiausi veiksniai:
2003 m. neigiamą įtaką – pardavimų savikainos padidėjimas 6 293 555 Lt arba 7,9 ; 2004 m. teigiamą įtaką – produkcijos pardavimų pa
adidėjimas lyginant su 2003 m., t.y. 48 651 649 Lt arba 55,5 ;
Tačiau šių veiksnių įtakai atskleisti turi būti atlikta pelningumo rodiklių analizė, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.
Tokia horizontali analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė.

VERTIKALIOJI ANALIZĖ

Vertikalios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Atliekant keleto metų analizę, ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pakeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu.
AB ,,Panevėžio statybos trestas“ aktyvų struktūros analizė rodo, kad pirmaisiais metais ilgalaikis turtas sudarė mažiausią aktyvų dalį, t.y 40 (5 diagramą), neatsižvelgiant į sukauptas pajamas ir ateinančio laikotarpio sąnaudas, o sekančiais metais jo lyginamoji dalis tesudarė 31 (6 diagramą), tam didžiausią įtaką turėjo materialaus turto sumažėjimas (21) ir ilgalaikio finansinio turto sumažėjimas (9) (7 diagramą). Tai normali ilgalaikio turto struktūra, nes joje dominuoja aktyvi turto dalis, kuri nesikeičia. Mažėjantis ilgalaikio turto dalies lyginamasis svoris rodo, jog įmonė mažina ilgalaikio turto elementus, kurie re

eikalingi jos veiklai vystyti. Konkretesnes išvadas galima padaryti tik atlikus detalesnę analizę.
Tuo tarpu trumpalaikiame turte per nagrinėjamus 3 metus įvyko daug pakitimų, kieno įtakoje trumpalaikio turto dalis visuose aktyvuose padidėjo nuo 58 iki 68. Pastebima teigiama atsargų didėjimo tendencija, bet mažėja per vienerius metus gautinos sumos bei pinigų suma banko sąskaitoje ir kasoje.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės veikla 2002 m. buvo finansuojama iš nuosavo kapitalo: nuosavas kapitalas 2002 m. sudarė 58, trumpalaikiai įsipareigojimai 2002 m.– 39 , o ilgalaikiai įsipareigojimai 2002 m.– 0, (8 diagramą). Tačiau 2003 m. ir 2004 m. įmonė savo veiklą pradėjo finansuoti iš skolinto kapitalo; jis sudarė 2003 m. 48 , 2004 m. – 65 , o nuosavas kapitalas 2002 m. – 50 , 2004 m. – 31 . (9 diagramą).

FINANSINIAI RODIKLIAI

Likvidumo rodikliai. Bendrasis likvidumo koeficientas pastaraisiais metais mažėja nuo 1,49 iki 1,08. Tai rodo mažėjančias įmonės galimybes gauti paskolas ar kreditorinius įsiskolinimus. Tačiau šio rodiklio mažėjimas nėra grėsmingas. Iš balanso matosi, kad atsargų dydis bei trumpalaikiai įsipareigojimai augo. Skubaus padengimo koeficientas sumažėjo nuo 1,33 iki 0,93, tai rodo, kad prireikus įmonė nesugebėtų padengti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Mažėjantį įmonės likvidumą rodo ir mažėjantis grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu.
Pelningumo rodikliai. Šie rodikliai atskleidžia tokią statistiką:
• Bendrasis pelnas 8,94% sudaro visų pardavimo pajamų;
• Pardavimų 1lt. uždirba 0,57% grynojo pelno;
Finansų struktūros rodikliai. Penktadalis įmonės turto yra įsigyta už skolintas lėšas (tai parodo, kad kreditorių lėšos yra mažai apdraustos), o vienam nuosavybės litui tenka 0,27lt. skolos. ?
Turto panaudojimo efektyvumas. Atsargų vidutinė apyvarta per metus yra apie 10 kartų. Debitorinis įsiskolinimas padaro vis daugiau apyvartų per metus (buvo35, dabar beveik 48 kartai). Tai rodo didėjantį įmonės veiklos efektyvumą. Grynasis apyvartinis kapitalas padaro beveik 13 apyvartų per metus. 1lt. ilgalaikio turto sukuria apie 2,59lt. pajamų, o turto 1lt – apie 2lt. pajamų.
1 diagrama.

2 diagrama.

3 diagrama.

4 diagrama.

5 diagrama.

6 diagrama.

7 diagrama.

8 diagrama.

9 diagrama.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Iš gautų duomenų galime spręsti, kad įmonė dirba pelningai, nors praėjusių finansinių metų rodikliai yra didesni. Finansiniai rodikliai atskleidžia pamažu blogėjančią padėtį, mažėjantį įmonės likvidumą, kas ateity gali užkirsti kelią paskolų gavimui ar kreditorių paieškai. Taip pat turtas nėra efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: ŠU, 2000.

1 Priedas
BALANSAS

2004 m. 2003 m. 2002 m.
Ilgalaikis turtas 19,533,886 18,356,847 16,939,802

Formavimo savikaina 0 0 0

Nematerialusis turtas 488,338 554,529 152,244

Materialusis turtas 13,119,438 11,772,132 13,246,934

Ilgalaikis finansinis turtas 5,791,877 5,668,006 3,387,504

Po vienerių metų gautinos sumos 134,233 362,180 153,120
Trumpalaikis turtas 42,621,951 27,814,954 23,162,153

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 13,279,338 4,489,395 3,257,594

Per vienerius metus gautinos sumos 27,836,344 21,568,965 17,217,450

Investicijos ir terminuoti indėliai 0 0 0

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 1,506,269 1,756,594 2,687,109
Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sanaudos 212,399 45,690 39,977
Turtas iš viso 62,368,236 46,217,491 40,141,932

Kapitalas ir rezervai 19,623,688 23,224,411 23,173,125

Kapitalas 16,350,000 16,350,000 16,350,000

Akcijų priedai (nominalios vertes pervirsijimas) 0 0 0

Perkainojimo rezervas 0 0 0

Rezervai 1,287,090 6,803,998 6,584,425

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 1,986,598 70,413 238,700
Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0 0
Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 2,154,931 933,186 1,385,193
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 40,589,617 22,059,894 15,583,614

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 1,092,772 258,752 0

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 39,496,845 21,801,142 15,583,614
Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 0 0 0
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 62,368,236 46,217,491 40,141,932

2 Priedas
PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

2004 2003 2002
Pardavimai ir paslaugos 136,358,888 93,435,484 87,707,239

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 124,167,647 85,468,744 79,175,189
Bendrasis pelnas (nuostolis) 12,191,241 7,966,740 8,532,050

Veiklos sąnaudos 9,733,329 7,983,409 8,294,127
Veiklos pelnas (nuostolis) 2,457,912 – 16,669 237,923

Kita veikla 234,277 133,399 99,903

Finansinė ir investicinė veikla – 1,797,845 – 161,249 – 118,559
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 894,344 – 44,519 219,267

Pagautė (ypatingasis pelnas) 275,301 183,856 119,199

Netekimai (ypatingieji praradimai) 140,228 68,924 79,192

Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 1,029,417 70,413 259,274

Pelno mokestis 249,759 0 0
Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 779,658 70,413 259,274

3 Priedas
FINANSINIAI RODIKLIAI

2004 m. 2003 m. 2002 m.

Pelnas akcijai 0.05 n.d 0.02

P/E santykis 26.21 116.10 20.81

Buhalterinė vertė 1.20 1.42 1.42

P/BV santykis 1.04 0.35 0.23

Grynasis pelningumas 0.57% 0.08% 0.30%

Bendrasis pelningumas 8.94% 8.53% 9.73%

Vidutinė turto grąža 1.44% 0.16% 0.68%

Vidutinės savininkų nuosavybės grąža 3.64% 0.30% 1.12%

Bendrasis likvidumo koeficientas 1.08 1.28 1.49

Skubaus padengimo koeficientas 0.93 1.13 1.33

Skolos koeficientas 0.69 0.50 0.42

Skolos-nuosavybės koeficientas 2.18 0.99 0.73

Finansinių įsipareigojimų rodiklis 3.18 1.99 1.73

Leave a Comment