AB „KLAIPĖDOS DUONA“ ANALIZĖS REZULTATŲ VERTINIMAS IR SIŪLYMAI
Rezultatų vertinimas:
Atlikus AB “Klaipėdos duona” 2000-2002 metų finansinių ataskaitų analizę, gauti rezultatai, kurie leidžia daryti išvadas apie bendrovės veiklą.
Per analizuojamą laikotarpį padidėjo tiek turto tiek nuosavybės. Turto pusėje pasikeitimai buvo nevienodi, t.y. IT suma kasmet mažėjo, o TT
didėjo. Didžiausią įtaką IT sumažėjimui turėjo šio turto nusidėvėjimas.
Kalbant apie TT, jo didėjimą galima vertinti nevienareikšmiškai: padidėjo pirkėjų skolos, o tai reiškia, kad galbūt įmonėje yra sunkumų surenkant skolas; likučių didėjimas (prekių realizavimo sunkumai), sumažėjo atsargos, išaugo grynųjų pinigų likučiai. Vertinant nuosavybės pusę matome, kad nuosavas kapitalas išaugo dėl to, kad įmonė dirbo pelningai ir reinvestavo atgal į verslą, didinant kapitalą. Įsipareigojimai sumažėjo: įmonė padengė finansines skolas. Trumpalaikiuose įsipareigojimuose pastebėtina, kad išaugo mokesčiai, atlyginimai bei įmokos soc. draudimui.
Apžvelgus turto ir nuosavybės struktūrą, galima pamatyti, kad IT yra daugiau negu TT, tačiau tai yra perdirbimo įmonė, todėl turi būti daug įrengimų ir pan. Nuosavas kapitalas šioje įmonėje sudaro daug didesnė dalį struktūroje. Didelių turto ir nuosavybės struktūros pokyčių nebuvo. Turto pusėje išaugo TT dalis, o sumažėjo IT dalis. Nuosavybės pusėje išaugo nuosavas kapitalas ir sumažėjo įsipareigojimai.
Pelno ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė rodo, kad veikla yra pelninga. Per ataskaitinius metus padidėjo pardavimai, tačiau išaugo ir savikaina, o tai pagrindinė prielaida kodėl sumažėjo bendrasis pelnas. Dar padidėjo ir veiklos sąnaudos, kas sąlygojo veiklos pelno sumažėjimą bei darbų sąnaudų vienam pardavimo litui didėjimą. Taip pat galima pastebėti, kad labai išaugo finansinė investicinė veikla, nes labai sumažėjo šiuos veiklos sąnaudos, pagerėjo ir kita veikla, kuri atnešė pajamų. Kartu finansinė investicinė bei kita veikla truputi padidino grynąjį pelną.
Vertinant bendrovės veiklos efektyvumą pagal VĮ „Statistikos tyrimai“
pateikiamas rekomendacijas, bendrasis pelningumas yra „geras“, tai reiškia, jog verslas yra pelningas, tačiau grynasis pardavimų pelningumas yra „nepatenkinamas“, tam turėjo įtakos veiklos sąnaudos. Investicijos į turtą ir nuosavybę yra beveik nepelningos. Nuosavo kapitalo pelningumai yra per žemas (nepatenkinamas) ir turto irgi nedidelis, tai reiškia, kad neefektyviai naudojamas turtas bei nuosavas kapitalas.
Turto grąža sumažėjo, tam turėjo įtakos pardavimų pelningumas, kuris sumažėjo beveik per pusę. Savininkų nuosavybės grąža taip pat sumažėjo dėl pardavimų pelningumo sumažėjimo ir padidėjimo savininkų nuosavybės dalies turte.
AB “Klaipėdos duona” ir ataskaitiniais ir ankstesniais finansiniais metais turėjo teigiamą grynąjį apyvartinį kapitalą. Grynojo apyvartinio kapitalo suma didėjo.
Apskaičiuoti santykiniai trumpalaikio mokumo koeficientai rodo, kad finansinių metų pabaigoje bendrasis trumpalaikis mokumas turėtų būti vertinamas gerai, tačiau jis yra per didelis, o priežastį galima pažiūrėti
TT struktūros analizėje: TT padidėjo, o TĮ sumažėjo, dėl to ir gavosi toks didelis rodiklis. Tą patį galima pasakyti ir apie skubaus bei didžiausio mokumo koeficientą: ataskaitiniais metais jis beveik trigubai išaugo, palyginus su praeitais metais, tai atsitiko todėl, kad padidėjo debitorių skolos bei grynieji pinigai. Todėl vertinant bendrai bendrovės trumpalaikį mokumą galima teigti, jog įmonė yra moki ir galėtų padengti TĮ nors ir nedelsiant.
Vertinant ilgalaikį mokumą pastebėtina, jog mažėja kapitalo pelningumas, kadangi įmonė daugiau naudojasi savu kapitalu (ilgalaikiai įsipareigojimai yra labai maži), o tai yra kur kas brangiau, negu naudojimasis skolintu.
Viso turto apyvartumas vertinamas „labai gerai“, tai nulemia IT
apyvartumo rodiklis, nes jis yra „geriau, negu labai geras“, todėl TT
rodiklis nėra toks geras. Matosi, jog TT yra per daug, todėl jo apyvarta yra lėtesnė. AB „Klaipėdos duona“ parduoda skolon prekes, tačiau pati nesinaudoja kreditavimu, atsiskaito su tiekėjais tą pačią dieną (nes turi daug laisvų pinigų), todėl atotrūkis taip pinigų gavimo ir poreikio padengti skolas yra 33 dienos (2002 m.). Nors įmonėje kasmet pamažu didėja operacinio ciklo trukmė, tačiau apyvartumo rodikliai, juos lyginant su verslo šakos rodikliais yra geri. Pagal VĮ “Statistikos tyrimai”
pateikiamas rodiklių vertinimo rekomendacijas vertinimas būtų „geras” arba net „labai geras”.
Finansinė analizė užbaigta apskaičiavus bankroto tikimybės “Z”
rodiklį. Koeficientas yra 4,94. Kadangi šis koeficientas kasmet didėja –
bankroto tikimybė kasmet mažėja. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į veiklos pelną, kuris labai sumažėjo.
Siūlymai ir rekomendacijos:
Rekomenduotina, kad pinigai būtų investuojami atgal į verslą, kadangi jų yra daug; peržiūrėtas IT (galbūt atnaujintas, nes yra per didelis jo nusidėvėjimas, seną galima parduoti, arba tiesiog peržvelgti, gal yra nenaudojamo turto, kuri galima būtų išnuomoti arba parduoti); ieškoti galimybių mažinti veiklos sąnaudas (mažinti administracines išlaidas, peržvelgti atlyginimus, o taip pat atlikti išsamią šių sąnaudų analizę, palyginti jas su sąmatomis, išaiškinti kodėl kažkokių išlaidų yra per daug); ieškoti galimybių mažinti savikainą (ieškoti tiekėjų pigiau pristatančius medžiagas, galbūt galima būtų su jais sudaryti ilgalaikes sutartis ir gauti nuolaidas); nebijoti skolinti lėšas ilgesniam laikui, kurias galima būtų panaudoti naujų įrengimų pirkimui, plečiant verslą (tada ir kapitalo rodikliai būtų daug geresni).