AB „KLAIPĖDOS DUONA“ ANALIZĖS REZULTATŲ VERTINIMAS IR SIŪLYMAI Rezultatų vertinimas: Atlikus AB “Klaipėdos duona” 2000-2002 metų finansinių ataskaitųanalizę, gauti rezultatai, kurie leidžia daryti išvadas apie bendrovėsveiklą. Per analizuojamą laikotarpį padidėjo tiek turto tiek nuosavybės. Turtopusėje pasikeitimai buvo nevienodi, t.y. IT suma kasmet mažėjo, o TTdidėjo. Didžiausią įtaką IT sumažėjimui turėjo šio turto nusidėvėjimas.Kalbant apie TT, jo didėjimą galima vertinti nevienareikšmiškai: padidėjopirkėjų skolos, o tai reiškia, kad galbūt įmonėje yra sunkumų surenkantskolas; likučių didėjimas (prekių realizavimo sunkumai), sumažėjo atsargos,išaugo grynųjų pinigų likučiai. Vertinant nuosavybės pusę matome, kadnuosavas kapitalas išaugo dėl to, kad įmonė dirbo pelningai ir reinvestavoatgal į verslą, didinant kapitalą. Įsipareigojimai sumažėjo: įmonė padengėfinansines skolas. Trumpalaikiuose įsipareigojimuose pastebėtina, kadišaugo mokesčiai, atlyginimai bei įmokos soc. draudimui. Apžvelgus turto ir nuosavybės struktūrą, galima pamatyti, kad IT yradaugiau negu TT, tačiau tai yra perdirbimo įmonė, todėl turi būti daugįrengimų ir pan. Nuosavas kapitalas šioje įmonėje sudaro daug didesnė dalįstruktūroje. Didelių turto ir nuosavybės struktūros pokyčių nebuvo. Turtopusėje išaugo TT dalis, o sumažėjo IT dalis. Nuosavybės pusėje išaugonuosavas kapitalas ir sumažėjo įsipareigojimai. Pelno ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė rodo, kadveikla yra pelninga. Per ataskaitinius metus padidėjo pardavimai, tačiauišaugo ir savikaina, o tai pagrindinė prielaida kodėl sumažėjo bendrasispelnas. Dar padidėjo ir veiklos sąnaudos, kas sąlygojo veiklos pelnosumažėjimą bei darbų sąnaudų vienam pardavimo litui didėjimą. Taip patgalima pastebėti, kad labai išaugo finansinė investicinė veikla, nes labai
sumažėjo šiuos veiklos sąnaudos, pagerėjo ir kita veikla, kuri atnešėpajamų. Kartu finansinė investicinė bei kita veikla truputi padidinogrynąjį pelną. Vertinant bendrovės veiklos efektyvumą pagal VĮ „Statistikos tyrimai“pateikiamas rekomendacijas, bendrasis pelningumas yra „geras“, tai reiškia,jog verslas yra pelningas, tačiau grynasis pardavimų pelningumas yra„nepatenkinamas“, tam turėjo įtakos veiklos sąnaudos. Investicijos į turtąir nuosavybę yra beveik nepelningos. Nuosavo kapitalo pelningumai yra peržemas (nepatenkinamas) ir turto irgi nedidelis, tai reiškia, kadneefektyviai naudojamas turtas bei nuosavas kapitalas. Turto grąža sumažėjo, tam turėjo įtakos pardavimų pelningumas, kurissumažėjo beveik per pusę. Savininkų nuosavybės grąža taip pat sumažėjo dėlpardavimų pelningumo sumažėjimo ir padidėjimo savininkų nuosavybės daliesturte. AB “Klaipėdos duona” ir ataskaitiniais ir ankstesniais finansiniaismetais turėjo teigiamą grynąjį apyvartinį kapitalą. Grynojo apyvartiniokapitalo suma didėjo. Apskaičiuoti santykiniai trumpalaikio mokumo koeficientai rodo, kadfinansinių metų pabaigoje bendrasis trumpalaikis mokumas turėtų būtivertinamas gerai, tačiau jis yra per didelis, o priežastį galima pažiūrėtiTT struktūros analizėje: TT padidėjo, o TĮ sumažėjo, dėl to ir gavosi toksdidelis rodiklis. Tą patį galima pasakyti ir apie skubaus bei didžiausiomokumo koeficientą: ataskaitiniais metais jis beveik trigubai išaugo,palyginus su praeitais metais, tai atsitiko todėl, kad padidėjo debitoriųskolos bei grynieji pinigai. Todėl vertinant bendrai bendrovės trumpalaikįmokumą galima teigti, jog įmonė yra moki ir galėtų padengti TĮ nors irnedelsiant. Vertinant ilgalaikį mokumą pastebėtina, jog mažėja kapitalopelningumas, kadangi įmonė daugiau naudojasi savu kapitalu (ilgalaikiaiįsipareigojimai yra labai maži), o tai yra kur kas brangiau, negunaudojimasis skolintu. Viso turto apyvartumas vertinamas „labai gerai“, tai nulemia ITapyvartumo rodiklis, nes jis yra „geriau, negu labai geras“, todėl TTrodiklis nėra toks geras. Matosi, jog TT yra per daug, todėl jo apyvartayra lėtesnė. AB „Klaipėdos duona“ parduoda skolon prekes, tačiau patinesinaudoja kreditavimu, atsiskaito su tiekėjais tą pačią dieną (nes turidaug laisvų pinigų), todėl atotrūkis taip pinigų gavimo ir poreikiopadengti skolas yra 33 dienos (2002 m.). Nors įmonėje kasmet pamažu didėjaoperacinio ciklo trukmė, tačiau apyvartumo rodikliai, juos lyginant suverslo šakos rodikliais yra geri. Pagal VĮ “Statistikos tyrimai”pateikiamas rodiklių vertinimo rekomendacijas vertinimas būtų „geras” arbanet „labai geras”. Finansinė analizė užbaigta apskaičiavus bankroto tikimybės “Z”rodiklį. Koeficientas yra 4,94. Kadangi šis koeficientas kasmet didėja –bankroto tikimybė kasmet mažėja. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į veiklospelną, kuris labai sumažėjo. Siūlymai ir rekomendacijos: Rekomenduotina, kad pinigai būtų investuojami atgal į verslą, kadangijų yra daug; peržiūrėtas IT (galbūt atnaujintas, nes yra per didelis jonusidėvėjimas, seną galima parduoti, arba tiesiog peržvelgti, gal yranenaudojamo turto, kuri galima būtų išnuomoti arba parduoti); ieškotigalimybių mažinti veiklos sąnaudas (mažinti administracines išlaidas,peržvelgti atlyginimus, o taip pat atlikti išsamią šių sąnaudų analizę,palyginti jas su sąmatomis, išaiškinti kodėl kažkokių išlaidų yra perdaug); ieškoti galimybių mažinti savikainą (ieškoti tiekėjų pigiaupristatančius medžiagas, galbūt galima būtų su jais sudaryti ilgalaikessutartis ir gauti nuolaidas); nebijoti skolinti lėšas ilgesniam laikui,kurias galima būtų panaudoti naujų įrengimų pirkimui, plečiant verslą (tadair kapitalo rodikliai būtų daug geresni).