EL rinka

Įvadas

Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija įsteigta 1995 m. liepos mėn. kaip visuomeninė komisija, sudaryta iš įvairių ministerijų, žinybų ir mokslo įstaigų atstovų.

Pagal Energetikos įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato kainodaros energetikoje principus, tvirtina kainų skaičiavimo metodikas bei derina su tiekėjais elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotos šilumos ir karšto vandens kainas. Pagal Kainų įstatymą Komisija nustato dar ir šalto vandens kainų ir keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais, tolimojo susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu tarifų maaksimalių dydžių skaičiavimo metodikas bei derina atitinkamas kainas ir tarifus.

Svarbiausia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos sritis yra nustatyti kainodaros energetikoje principus, rengti ir tvirtinti kainų skaičiavimo metodikas, energetikos objektų prijungimo įkainius, nustatyti valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoti reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą. Komisijai suteikta teisė derinti arba vienašališkai nustatyti elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto bei šalto vandens kainas.

Komisijos funkcijos ir uždaviniai

1. Pagrindinis komisijos uždavinys – prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio riinkas įstatymų nustatyta tvarka.
2. Vykdydama jai pavestą uždavinį, komisija atlieka šias funkcijas:
2.1 tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;
2.2 nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
2.3 nustato elektros energijos ir rezervinės galios kainų reguliavimo tvarką elektros energijos gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, kurie užima daugiau kaip 25 procentus ri

inkos, taip pat balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarką;
2.4 tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;
2.5 tvirtina elektros energijos ir gamtinių dujų objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
2.6 nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą;
2.7 išduoda, sustabdo, panaikina elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles, kontroliuoja licencijuojamą energetikos įmonių veiklą;
2.8 nustato, ar elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojus galima pripažinti laisvaisiais, ir viešai skelbia laisvųjų vartotojų sąrašus;
2.9 viešai skelbia elektros energijos ir gamtinių dujų įmonių perdavimo ir skirstymo paslaugų įkainius, vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros energijos ir gamtinių dujų tinklų įkainius;
2.10 išankstinio skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, teisės jooms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo;
2.11 analizuoja licencijuojamos energetikos įmonių veiklos sąnaudų audito išvadas;
2.12 nustato centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu kainodaros principus;
2.13 nustato centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo kainų, keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu tarifų maksimalių dydžių sk
kaičiavimo metodikas, prašymų suderinti
2.14 derina centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo kainas, vežėjų nustatytus keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais, vidaus vandenų transportu tarifų maksimalius dydžius, taip pat vežėjams autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifų maksimalius dydžius;
2.15 tvirtina normatyvinį energijos kiekį bendro naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui šildyti;
2.16 kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;
2.17 pagal kompetenciją derina rengiamas taisykles, nuostatus, metodikas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka;
2.18 informuoja visuomenę apie komisijos veiklą, leidžia periodinį biuletenį, kitą informacinę medžiagą;
2.19 tvirtina komisijos administracijos struktūrą;
2.20 kalendoriniams metams pasibaigus, per 4 mėnesius parengia metinę savo veiklos ataskaitą, pateikia ją Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir paskelbia viešai;
2.21 atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Energetikos pertvarkymas ir nauji uždaviniai Komisijai

Įsigaliojęs Gamtinių dujų įstatymas reglamentavo naujus kainodaros principus, numatė palaipsnį rinkos atvėrimą, taikant reguliuojamą trečios šalies pasinaudojimą vamzdynais, apibrėžė rinkos dalyvių teises ir pareigas, jų veiklos priežiūrą. Pagrindinius šiam įstatymui įgyvendinti būtinus dokumentus parengė ir patvirtino Vyriausybė (Licencijavimo tvarką), Ūkio ministerija (Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisykles), taip pat Komisija (Licencijų formas, Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką). Pagal naująją Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką Komisija jau nederina įmonės apskaičiuotų kainų, o nustato jų viršutines ribas trejiems metams. Konkrečias dujų perdavimo ir paskirstymo pa

aslaugų kainas kasmet, o dujų kainas reguliuojamiesiems vartotojams kas pusę metų persiskaičiuoja dujų įmonė pagal Komisijos patvirtintas formules. Komisija tik patikrina, ar apskaičiuotos kainos neviršija jos nustatytų viršutinių ribų, ar nediskriminuojamos atskiros vartotojų grupės. Jei kainos apskaičiuotos nesilaikant nustatytos metodikos ar klaidingai, Komisija nurodo įmonei jas pataisyti. Jeigu įmonė nevykdo nurodymų, Komisija kainas gali nustatyti vienašališkai, o įmonę nubausti. Baudos gali būti taip pat skiriamos už veiklą be licencijos ar joje nurodytų reikalavimų nesilaikymą, už nepagrįstą atsisakymą leisti trečiosioms šalims pasinaudoti gamtinių dujų vamzdynais ir t. t.

2001 metais buvo parengta visa teisinė bazė, reikalinga elektros energetikos sektoriui restruktūrizuoti ir naujai jo reguliavimo tvarkai įgyvendinti. Elektros energetikos įstatymo įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2002 metų pradžios, nes nepavyko greitai reorganizuoti monopolinės AB “Lietuvos energija”. Nors AB “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymą, kuris turėjo paspartinti šios įmonės išskaidymą į 5 naujas savarankiškas įmones, Seimas priėmė dar 2000 m. gegužės mėn., jis buvo įgyvendintas tik 2002 metų pradžioje. 2001 m. spalio 29 d. Vyriausybė patvirtino AB “Lietuvos energija” reorganizavimo projektą. Prieš tai Seimas pritarė pagrindinėms šio projekto nuostatoms (dėl įstatinio kapitalo ir skolinių įsipareigojimų paskirstymo tarp naujai steigiamų bendrovių). Taigi nuo 2002 m. sausio 1 d. vietoje vienos vertikaliai integruotos monopolinės elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įmonės atsirado dvi elektros energijos gamybos (Lietuvos elektrinė ir
r Mažeikių termofikacinė elektrinė), viena perdavimo ir dvi skirstymo tinklų įmonės (1 pav.).

Elektros energetikos įstatymo įgyvendinimui reikėjo parengti ir patvirtinti įvairių taisyklių, tvarkų, metodikų ir kitų būtinų teisės aktų. Vyriausybė patvirtino Licencijavimo tvarką, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikoje sąrašą, Veiklų elektros energetikoje, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą, Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos šaltiniai, pirkimo skatinimo tvarką, Elektros energijos importo sąlygas. Ūkio ministerija patvirtino Prekybos energija taisykles, Elektros tinklų kodeksą, Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykles.

Pagal Elektros energetikos įstatymą elektros energijos gamybos kainos, taip pat ir rezervinės galios kainos nėra reguliuojamos, jas nustato rinka. Tačiau tuo atveju, jei gamintojai ar nepriklausomi tiekėjai užima daugiau kaip 25% rinkos, Komisija, neleisdama piktnaudžiauti šiems gamintojams ar tiekėjams dominuojančia padėtimi rinkoje, nustato jų kainos reguliavimo tvarką.

Taigi elektros energijos gamyboje ir tiekime pradedama įgyvendinti konkurencinė rinka, kur kainos nusistovi aukcionuose ar suderinamos šalių sutarimu, o Komisija atlieka antimonopolinės priežiūros institucijos vaidmenį.

Perdavimo tinklų operatorius techniškai eksploatuoja, prižiūri, valdo ir plėtoja perdavimo tinklus, teikia tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo paslaugą, vykdo nacionalinio balansavimo ir rezervavimo funkcijas, sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas rinkos dalyviams, atlieka dispečerio funkcijas. Komisija reguliuoja perdavimo tinklų operatoriaus veiklą dviem pagrindiniais būdais: nustato perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas ir prižiūri, kad perdavimo tinklų operatorius nepiktnaudžiautų savo monopoline padėtimi ir nediskriminuotų atskirų rinkos dalyvių, neleisdamas jiems pasinaudoti tinklais ar nustatydamas aukštesnius perdavimo tarifus.

Rinkos operatorius organizuoja prekybą elektros energija pagal Prekybos taisykles, jis atsakingas už elektros energijos kainos, susidariusios prekiaujant pagal šias taisykles, paskelbimą ir rinkos dalyvių atsiskaitymo procedūros organizavimą. Licenciją rinkos operatoriui konkurso tvarka išduoda Ūkio ministerija. Komisija prižiūri prekybą elektros energija – rinkos operatorius reguliariai kas ketvirtį arba kiekvieną kartą, Komisijai pareikalavus, privalo pateikti detalią ataskaitą apie atsiskaitymus tarp veikiančių rinkos dalyvių.

Vyriausybė, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymu, nustatė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą – tai įpareigojimai supirkti elektros energiją, pagamintą naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius bei kombinuoto elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į miestų centralizuotus šilumos tiekimo tinklus, taip pat apmokėti atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimo, atliekų saugojimo ir laidojimo išlaidas.

Rinkos operatorius įpareigoja visus visuomeninius ir nepriklausomus tiekėjus nupirkti tam tikrą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąraše nustatytą elektros energijos kiekį. Šios energijos kainą nustato Komisija.

Skirstymo tinklų įmonės atlieka dvi funkcijas: skirstymo tinklų operatoriaus ir visuomeninio tiekėjo. Skirstymo tinklų operatorius eksploatuoja ir plečia skirstomuosius tinklus, prijungia naujus vartotojus, diegia, prižiūri ir naudoja elektros energijos apskaitą. Visuomeninis elektros energijos tiekėjas perka elektros energiją pagal Prekybos taisykles ir tiekia ją pagal visuomeninius elektros energijos tarifus visiems vartotojams, esantiems skirstymo įmonės aptarnaujamoje teritorijoje. Komisija nustato skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas trejiems metams, o visuomeninių tarifų ribas – vieneriems metams, taip pat nustato naujų vartotojų prijungimo prie skirstymo tinklų įkainius.

Laisvieji vartotojai (2002 metais tai vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau nei 20 mln. kWh elektros energijos) gali nevaržomai sudaryti sutartis dėl elektros energijos su bet kuriuo licencijuotu gamintoju ar tiekėju, už elektros energijos perdavimo ir paskirstymo paslaugas sumokėdami pagal nustatytus tarifus. Laisvųjų vartotojų statusą tinkamiems vartotojams suteikia Komisija.

2001 metais Vyriausybė pritarė Šilumos įstatymo koncepcijai, o patį įstatymą 2002 metais turėtų priimti Seimas. Vyriausybė, savivaldybės, šilumos tiekėjai ir vartotojai gana prieštaringai vertina dabartinę šilumos ūkio reguliavimo teisinę bazę, todėl šilumos įstatymas turėtų padėti tašką nesibaigiančiuose ginčuose ir įtvirtinti aiškią, skaidrią centralizuotos šilumos ūkio reguliavimo struktūrą, panašiai, kaip tai padarė Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymai. Komisija daugiausia skundų gauna kaip tik dėl centralizuotos šilumos tiekimo problemų, todėl Šilumos įstatymas turėtų palengvinti Komisijos darbą, išaiškinti sudėtingus šilumos apskaitos, paskirstymo, atsijungimo ir kt. klausimus.

2002 metais Seimas turėtų priimti ir naują Energetikos įstatymo redakciją. Šis įstatymas, priimtas 1995 metų pradžioje, gerokai paseno ir prieštarauja šiuolaikiniams Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir rengiamam Šilumos įstatymui. Naujojoje Energetikos įstatymo redakcijoje turėtų būti aiškiai suformuluotos ir Komisijos, kaip rinkos reguliuotojo, funkcijos, teisės bei pareigos.

Komisijos informacinė veikla

Komisija nuolat ir aktyviai stengiasi palaikyti ryšius su žiniasklaida, periodiškai dalyvauja radijo ir televizijos laidose, aiškina ir argumentuoja savo priimtus sprendimus. Visi suinteresuoti asmenys gali dalyvauti bei pareikšti savo nuomonę viešuosiuose Komisijos posėdžiuose. Komisijos posėdžių darbotvarkės skelbiamos interneto puslapyje www.regula.is.lt. Čia galima rasti ir visus Komisijos priimtus nutarimus, informaciją, į ką kreiptis, norint gauti išsamesnių duomenų, sprendžiant įvairias problemas, patvirtintas dujų, elektros, šilumos, vandens, transporto metodikas, susipažinti su veiklos ataskaitomis.

Komisija nevengia viešai diskutuoti dėl priimtų sprendimų pagrįstumo, aktualumo ar būtinumo. Komisijos nariai ir specialistai dalyvauja įvairių valstybės valdymo institucijų rengiamose diskusijose, susitinka su visuomeninių organizacijų atstovais aptarti jiems rūpimų klausimų. Dažni Komisijos posėdžių dalyviai yra Pramonininkų ir Verslininkų konfederacijų, Vartotojų, Savivaldybių, Stiklininkų, Šilumos tiekėjų, Vandens tiekėjų asociacijų atstovai. Suinteresuoti posėdžių dalyviai iš anksto supažindami su Komisijos posėdyje svarstoma medžiaga ir turi teisę posėdžio metu pareikšti nuomonę svartomu klausimu.

Komisija nuo 1997 m. leido biuletenį “Energijos kainos”, tačiau 2001 metais dėl lėšų stokos šio žurnalo leidyba buvo sustabdyta. Leidinyje “Energijos kainos” Komisijos nariai ir specialistai pateikdavo nutarimų išaiškinimus, išdėstydavo pozicijas, diskutuodavo svarbiausiais energetikos ūkio ekonominio reguliavimo klausimais. Šis informacinis leidinys buvo skiriamas savivaldybių tarnautojams, reguliuojamų įmonių specialistams ir t.t.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir kvalifikacijos kėlimas

Europos Komisija sutiko finansuoti Komisijos parengtą projektą “Energetikos rinkos reguliuotojo stiprinimas” – tai užsienio ekspertų pagalba, Komisijai vykdant įstatymų priskirtas funkcijas. Europos Komisija patvirtino Komisijos sprendimą pasirinkti Dvynių projekto partnerius – Italijos Ekonomikos ir finansų ministeriją. Ši ministerija, įgyvendinant projektą, įsipareigojo bendradarbiauti su Italijos Elektros ir dujų reguliavimo agentūra.

Komisija tikisi pagalbos derinant leidžiamus teisės aktus su Europos Sąjungos Direktyvų reikalavimais, ieškant licencijuojamų įmonių veiklos vertinimo ir kontrolės kriterijų, tobulinant kainodaros principus, plėtojant ryšius su visuomene. Taip pat daug naudos tikimasi iš darbuotojų stažuočių Italijoje ir organizuojamų mokymosi kursų Lietuvoje.

Dvynių projektas “Energetikos rinkos reguliuotojo stiprinimas” turėtų prasidėti pirmąjį 2002 metų pusmetį ir trukti dvejus metus.

Komisija ir toliau yra aktyvi Energetikos reguliuotojų regioninės asociacijos narė. Tai savanoriška Vidurio ir Rytų Europos reguliuotojų organizacija. Pagrindinis asociacijos tikslas – pasikeisti informacija ir patirtimi bei galimybe užmegsti ryšius ir gauti žinių iš viso pasaulio reguliuotojų. Energetikos reguliuotojų regioninė asociacija palaiko glaudžius ryšius su Europos Sąjungos šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos reguliuotojais. Asociacijos nariai reguliariai susitinka ir rengia pasiūlymus bei teikia analizę ir išvadas kainodaros, licencijavimo, konkurencijos, prekybos ir kitais svarbiais energetikos klausimais.

Energetikos reguliuotojų regioninė asociacija 2002 m. balandžio 25-26 d. Budapešte organizuoja pirmąją konferenciją “Energetikos reguliavimas ir investicijų aplinka”, kurioje aktyviai dalyvaus ir mūsų Komisijos nariai, o Komisijos pirmininkas V.Jankauskas pirmininkaus vienai sesijai.

Siekiant sukurti Bendrą Baltijos šalių elektros energetikos rinką, Komisijos specialistai dalyvauja Baltijos energijos reguliuotojų ir perdavimo sistemos operatorių forumuose.

Komisija iš darbo užmokesčiui skirtų ir sutaupytų lėšų 2001 m. finansavo 20 Komisijos darbuotojų valstybės tarnautojų įvadinį mokymą, kurį organizavo Viešojo administravimo institutas. Institutas pasiūlė plačią įvadinio mokymo programą – skaitytos paskaitos apie Europos Sąjungos institucijas ir politiką, valstybės ekonominę sąrangą, raštvedybą, kalbos kultūrą, viešojo administravimo sistemą, tarptautinį bendradarbiavimą, konstitucinę valstybės valdymo sąrangą, bendravimą ir bendradarbiavimą ir t.t. Komisija ir toliau žada tęsti darbuotojų mokymą, jų kvalifikacijos kėlimą ir bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio mokymo įstaigom

Leave a Comment