VERSLO VERTINIMAS, SISTEMA, METODAI, PINIGŲ SRAUTŲ PROGNOZAVIMAS

1. Verslo vertinimo sistema 21.1. Verslo vertinimo samprata ir tikslai 21. 2. Verslo vertinimo teisinis reglamentavimas 31. 3. Verslo vertinimo principai 51. 4. Verslo vertinimo metodai 112. Verslo vertinimas diskontuotų pinigų srautų metodu 142. 1. Metodo esmė, privalumai bei taikymo galimybės 142. 2. Verslo vertinimas ir verslo gyvavimo ciklas 153. Pinigų srautų prognozavimas 193. 1. Pinigų srautai: samprata ir ypatybės 193. 2. Pinigų srautų planavimas 203. 3. Nominalūs ir realūs pinigų srautai 243. 4. Pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo įtaka pinigų srautams 25Literatūros sąrašas 281. Verslo vertinimo sistema1.1. Verslo vertinimo samprata ir tikslai Mokslinėje bei metodinėje literatūroje yra vartojamos įvairiosverslo vertinimo sampratos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintojeTurto vertinimo metodikoje teigiama, kad verslo vertinimas – nešališkasverslo vertės apskaičiavimas, apimantis vertinamo verslo aprašymą,vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtinąpiniginę vertę rinkoje. Viename solidžiame bankininkystės ir finansų žodynerašoma, jog verslo vertinimas gali būti apibūdintas kaip procesas,susiejantis laukiamą grąžą bei riziką, ko pasekoje nustatoma verslo vertė[16;1186]. Ten pat toliau rašoma, kad šis procesas gali būti pritaikytaslaukiamos naudos iš akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto ar kitų aktyvųįvertinimui. Anot Valdaicevo, yra dvi plačiai paplitusios verslo vertinimosampratos [17;5]. Pagal pirmąją verslo vertinimas – tai įmonės, turinčiosjuridinio asmens statusą, vertinimas. Pagal antrąją verslo vertinimas – taine pačios įmonės, duodančios pajamas, vertinimas, bet nuosavybės teisių,technologijų, konkurencinių pranašumų, materialių ir nematerialių aktyvų,kurie suteikia galimybę uždirbti pajamas, vertinimas. Be to, šios teisės,technologijos, aktyvai gali priklausyti ir fiziniams asmenims. Ši antrojisamprata yra kur kas plačiau paplitusi pasaulyje ne pirmoji. Taigi, pačiu bendriausiu atveju verslo vertinimą galima apibrėžtikaip procesą, kurio metu pagal pasirinktą vertinimo metodą nustatomavertinamo objekto vertė. Reikia skirti sąvokas vertė, išlaidos ir kaina [24; 2]. Vertė –prekių (paslaugų) naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagalatitinkamą vertinimo metodą. Vertės ekonominė koncepcija atspindi rinkospožiūrį į naudingumą. Kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arsumokėta už prekes (paslaugas). Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) yrareliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugųteikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis.Atstatomoji vertė (išlaidos) – vertinimo metu nustatyta pinigų suma,kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektuisukurti, pagaminti arba pastatyti. Įmonių, kaip savarankiškų juridinių asmenų, vertinimas dažnaivykdomas kaip sumarinis verslo linijų verčių visumos nustatymas, pridedanttų “nefunkcionuojančių” įrengimų, kurie nepanaudojami vertinamose verslolinijose, rinkos vertę. Verslo linija – tai nuosavybės teisių, ilgalaikių privilegijų irkonkurencinių pranašumų, specialaus ir universalaus turto bei kontraktų(dėl išteklių pirkimo, įrengimų nuomos, produkcijos pardavimo, darbosutartys), užtikrinančių galimybę gauti tam tikras pajamas arba pinigųsrautus (stream of cash-flows), visuma. Verslo linija gali būti vadinamaproduktų linija, investicinėje analizėje ji gali būti vadinama investiciniuprojektu. Todėl darbe toliau nagrinėdami verslo vertinimą dažnai vartosimeterminus verslas, įmonė, produktų linija, investicinis projektas kaipsinonimus. Galima išskirti šiuos verslo linijų vertinimo tikslus [17;9]: 1) įvertinti visas įmonės verslo linijas ir tokiu būdu nustatyti tikrąją įmonės rinkos vertę; 2) nustatyti orientacinę pagrįstą maksimalią kainą, kuria vadovaujantis verslo linijų kontraktų savininkas galėtų tretiesiems asmenims parduoti kontraktinės cesijos būdu savo kontraktinę poziciją (teises į kontraktą); 3) įvertinti vienproduktę įmonę, kurios vertė (neįskaitant nefunkcionuojančių įrengimų) sutampa su jos vienintelės verslo linijos verte; 4) nustatyti investicinio projekto, sutampančio su nagrinėjama verslo linija, rinkos vertę; 5) nustatyt…i orientacinę pagrįstą įmonės nuosavo kapitalo rinkos vertę. Galima išskirti šiuos įmonės ar jos dalies vertės nustatymotikslus [17;14]: 1) patikrinti įmonės akcijų dabartinės rinkos kotiruotės objektyvumą, nustatyti jų kitimo rinkoje tendenciją; 2) sekti uždarų įmonių arba įmonių, turinčių nepakankamo likvidumo akcijas, rinkos vertę; 3) ruošti įvairias rekomendacijas dėl uždarų įmonių arba įmonių, turinčių nepakankamai likvidžias akcijas, pirkimo- pardavimo; 4) suteikti įmonės savininkams išsamią informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir ateities perspektyvas.

1. 2. Verslo vertinimo teisinis reglamentavimas

Šiuo metu Lietuvoje dar tik kuriama turto ir verslo vertinimosistema. Būtina, kad tokia sistema gerai atitiktų tarptautinius Europosturto ir verslo vertinimo standartus. Tokios sistemos buvimas paskatinsužsienio investicijų pritraukimą ir padės Lietuvai integruotis į EuroposSąjungos bendrąją rinką. 1994 metais Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos turto vertintojųasociacija (LTVA). Viena iš svarbiausių LTVA veiklos krypčių tapounifikuotos turto ir verslo vertinimo sistemos, pagrįstos tarptautiniaisturto vertinimo principais ir standartais bei atitinkančios Lietuvospereinamojo laikotarpio į rinkos ekonomiką realijas, kūrimas irįgyvendinimas. Tokiu būdu LTVA pradėjo bendradarbiauti su tokiomistarptautinėmis turto vertintojų organizacijomis kaip Tarptautinis turtovertinimo standartų komitetas (TIAVSC), Europos pagrindinių fondųvertintojų grupė/Europos vertintojų asociacija (TEGOVOFA/EUROVAL),Tarptautinė matininkų federacija (FIG). Šiuo metu LTVA yra šių organizacijųnarė ir aktyviai dalyvauja jų veikloje. 1994-1995 metais iš anglų kalbos buvo išversti ir išplatinti šieleidiniai: TEGOVOFA parengtos “Pagrindinių fondų vertinimo metodinėspastabos” bei TIAVSC parengti “Tarptautiniai vertinimo standartai”. Tuo pat metu, vadovaudamiesi minėtais standartais bei kitaužsienio šalių literatūra, LTVA nariai parengė “Turto vertinimolaikinuosius metodinius nurodymus”. Šio dokumento tikslas – pereinamuojuekonomikos laikotarpiu reglamentuoti LTVA narių profesinę veiklą. Vėliau, LTVA iniciatyva, bendradarbiaujant su suinteresuotomisLietuvos valstybinėmis institucijomis, buvo parengtas ir 1995 m. kovo 28 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) priimtas nutarimas Nr. 440 “Dėlturto vertės nustatymo”. Šiuo nutarimu LRV, siekdama, kad turto vertė būtųnustatoma laikantis vienodos tvarkos, pagrįstos tarptautiniais turtovertinimo metodais ir kriterijais, patvirtino “Bendruosius turto vertėsnustatymo principus”. Šių principų tikslai ir paskirtis yra: a) reglamentuoti vienodus visai Lietuvos Respublikai, harmonizuotus pagal tarptautinę turto vertinimo sistemą turto bei verslo vertės nustatymo metodus ir turto vertintojo profesionalumo bei etikos reikalavimus; b) nustatyti turtinių santykių sritis, kurioms taikytini turto bei verslo vertės nustatymo metodai; c) sudaryti sąlygas objektyviai nustatyti turto ar verslo vertę nepriklausomai nuo jo nuosavybės formos. Šiuo nutarimu LRV taip pat nutarė įsteigti Turto vertintojųatestacinę komisiją (TVAK), kurios nuostatai buvo patvirtinti 1995 m.birželio 23 d. LRV nutarimu Nr. 895 “Dėl Turto vertintojų atestacijos

komisijos nuostatų patvirtinimo”. TVAK tikslas – diegti LietuvosRespublikoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertės nustatymosistemą, apimančią teisinių, ekonominių, finansini…ų, informacinių,metodinių ir kitų priemonių kompleksą ir pagrįstą tarptautiniais turtovertinimo metodais ir kriterijais, taip pat atestuoti turto vertintojus.Komisija sudaroma iš valstybės institucijų specialistų, turto vertintojųprofesinių organizacijų bei mokslo institucijų atstovų. 1995 m. rugsėjo 6 d. LR Finansų ministro įsakymu “Dėl turtovertintojų atestacijos nuostatų tvirtinimo” buvo patvirtinti Turtovertintojų atestacijos nuostatai, kuriuose reglamentuojami kvalifikaciniaireikalavimai turto vertintojui, egzaminų laikymo ir kvalifikacinių turtovertintojų pažymėjimų tvarka fiziniams asmenims – turto vertintojams. Finansų ministerija 1995 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 100 sudarėdvi laikinąsias darbo grupes “Turto vertinimo metodikai” ir “Turtovertintojų kvalifikacinių egzaminų testams” parengti. 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 “Dėl Turto vertinimometodikos” LRV patvirtino “Turto vertinimo metodiką”, kuri reglamentuojaLietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų,harmonizuotų pagal tarptautinę turto vertinimo sistemą turto ir verslovertės nustatymo metodų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūras, taip patturto bei verslo vertinimo dokumentų turinį. Siekdama užtikrinti turto vertintojų profesionalumą beikvalifikuotą veiklą, 1998 m. rugsėjo 28 d. LRV savo nutarimu Nr. 1157 “DėlTurto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarkos patvirtinimo” patvirtinoTurto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarką. Šiuo metu yra parengtas LR Turto ir verslo vertinimo pagrindųįstatymo projektas, kuriame nustatoma turto ir verslo, nepriklausomai nuojų nuosavybės formos, vertinimo principai, vertės nustatymo metodai bei jųtaikymas konkrečiomis turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimobūdai, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindai, teisės, pareigos iratsakomybė. Minėto įstatymo projekte nustatoma, kad turtas ir verslas galibūti vertinami, kai: a) keičiasi jo savininkas, t.y. turtas parduodamas,perduodamas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, mainomas, dovanojamas,paveldimas; b)jis apdraudžiamas; c) jis apmokestinamas, deklaruojamas; d)jis jungiamas su kitu turtu, padalijamas ar atidalijamas iš bendro turto;e) jis įkeičiamas; f) jis įrašomas į finansinės apskaitos dokumentus; g)jis išnuomojamas arba perduodamas kitiems asmenims pasaugos, panaudospagrindais ar patikėjimo teise; h) jis paimamas įstatymų nustatyta tvarkavisuomenės poreikiams; i) jis pripažįstamas bešeimininkiu; j) įmonėmstaikomos bankroto procedūros; k) vykdomi teismų sprendimai, nutartys irnutarimai civilinėse bylose, teismų nuosprendžiai ir nutartysbaudžiamosiose bylose dėl turtinių išieškojimų, hipotekos teisėjų nutartysįkeistą turtą parduoti iš varžytinių; l) to pageidauja turto savininkasarba turto vertinimo užsakovas. Taigi turto bei verslo vertinimas turi būti vykdomas daugelyjesituacijų, todėl ši veiklos sritis turėtų būti nuodugniai ištyrinėta.1. 3. Verslo vertinimo principaiVerslo vertinimo teorine baze yra laikoma tarpusavyje susijusiųvertinimo principų sąranka, suformuluota remiantis daugiamete užsienioekspertų-vertintojų patirtimi. Šie principai išskiriami į keturiaskategorijas [ 19;65]: 1. Įmonės naudotojo principai. 2. Žemės, statinių, įrengimų ir kito turto, sudarančio vieningą įmonės turtinį kompleksą, vertinimo principai. 3. Rinkos išorinės aplinkos veiksniai. 4. Geriausio ir efektyviausio įmonės turtinio komplekso panaudojimo principas. Analizuojant įmonės finansinę-ūkinę veiklą ir vertinant įmonę turibūti mobilizuoti visi vertinimo principai, tačiau jų reikšmingumas galiskirtis. Kiekvieno vertinimo principo reikšmingumo laipsnis priklauso nuokonkrečios situacijos, susiklosčiusios verslo vertinimo metu. Įmonės naudotojo principai apima naudingumo, (pa)keitimo, ir laukimoprincipus. Naudingumo principas. Įmonė turi vertę, jei ji gali būti naudingapotencialiam savininkui. Įmonė gali būti naudinga tik tiek, kiek ji yrabūtina realizuoti visuomenei naudingą funkciją – gaminti tam tikrąprodukciją rinkai ir gauti pelną. Įmonė taip pat gali būti naudingakonkrečiam savininkui, jei jos turėjimas sukelia jam išdidumo jausmą arpatenkina kitus savininko psichologinius poreikius. Naudingumas – tai įmonės sugebėjimas tenkinti įmonės naudotojoporeikius tam tikroje vietoje apibrėžtą laiko tarpą. Įmonės, duodančiospelną, atveju, naudotojo poreikių tenkinimas galiausiai paprastaiišreiškiamas piniginių pajamų srauto pavidalu. (Pa)keitimo principas. Sąmoningas pirkėjas už įmonę nemokės daugiau,nei mažiausia kaina, prašoma už kitą analogišką įmonę su tokiu pačiunaudingumo laipsniu. Tai reiškia, kad neprotinga mokėti už veikiančią įmonędaugiau, nei kainuoja sukurti naują analogišką įmonę per priimtinąlaikotarpį. Ekspertas-vertintojas, analizuodamas konkrečios įmonės pajamas,nustato jos maksimalią vertę, atsižvelgdamas į kitų analogiškų įmonių,charakterizuojamų panašia rizika ir produkcijos kokybe, pajamų palyginimus.Taigi (pa)keitimo principas teigia, kad maksimali įmonės vertė nustatomakaip mažiausia kaina, už kurią gali būti nupirkta kita įmonė suekvivalenčiu naudingumu. Laukimo principas. Įmonės naudingumas paprastai susijęs su būsimųpelnų laukimu. Veikiančių ir duodančių pelną įmonių vertė nustatoma kaiplaukiamo pelno, kuris gali būti gautas iš įmonės turto panaudojimo, masė, otaip pat piniginių lėšų, gautų perpardavus tą turtą, dydis. Laukimas – tai būsimo pelno ar kitokios naudos, kuri gali būti gautaiš vertinamos įmonės naudojimo, tikėjimasis. Kadangi pinigai uždirba kituspinigus ir, be to, vyksta infliaciniai procesai, tai piniginis vienetas,gautas ateityje, turi mažesnę vertę, nei gautas šiandien, t.y. pinigai turilaiko vertę. Būsimų pinigų dabartinės vertės nustatymas vadinamasdiskontavimu. Nustatant būsimų pelnų, laukiamų iš įmonės naudojimo,dabartinę vertę, būtina prognozuojamą pelną pakoreguoti jo vertės laikepataisa. Žemės, statinių, įrengimų ir kito turto, sudarančio vieningą įmonėsturtinį kompleksą, vertinimo principų kategorija apima tokius principuskaip likutinio produktyvumo, indėlio, didėjančių ir mažėjančių pajamų,subalansuotumo, optimalaus dydžio bei nuosavybės teisių paketo išskaidymoir sujungimo. Likutinis žemės sklypo produktyvumas. Bet kuri ūkinė veiklapaprastai reikalauja šių keturių gamybos veiksnių: darbo, kapitalo, valdymoir žemės (žr. 1. lentelę). Kiekvienas naudojamas gamybos veiksnys turiatsipirkti naujai sukurta verte, kurią generuoja konkreti veikla. 1. lentelė Gamybos veiksniai ir kompensacija už juos|Nr. |Veiksnys |Kompensacija … ||1 |Darbas |Atlyginimas ||2 |Kapitalas |Pelnas ||3 |Valdymas |Pelnas, atlyginimas || | |vadovams ||4 |Žemė |Renta (mokesčiai, nuoma)|

Žemė yra nekilnojama, o darbas, kapitalas ir valdymas yra “pririšt”prie jos. Visų pirma apmokami trys “pririštieji” gamybos veiksniai, o po tožemės savininkas iš likusio pelno gauna rentą žemės mokestį arba nuomosmokestį. Tokiu būdu žemė turi “likutinę vertę” (“likutinį produktyvumą”),

t.y. už ją kompensuojama tik apmokėjus visus kitus gamybos veiksnius išlikusio pelno. Todėl likutinis produktyvumas nustatomas kaip grynasispelnas, priskirtas žemei, po to, kai apmokėtos darbo, kapitalo ir valdymoišlaidos. Likutinis produktyvumas, charakterizuojamas žemės sklypo vieta,leidžia naudotojui išgauti maksimalų pelną, minimizuoti išlaidas irtenkinti ypatingus poreikius (arba derinti šias tris sąlygas). Pavyzdžiui,įmonės, gaminančios apdailines marmuro plyteles, naudotojas galėsmaksimizuoti savo pelną, jei žemės sklypas, kuriame įsikūrusi nagrinėjamaįmonė, bus šalia karjero, kuriame išgaunamas marmuras. Tai jis galėspadaryti transporto išlaidų minimizavimo sąskaita. Todėl įmonės naudotojasuž šią įmonę sumokės didesnę kainą, nei už analogišką įmonę, nutolusią nuožaliavų kasyklos. Indėlis. Panagrinėkime kitą pavyzdį. Savininkas nusprendė parduotisavo įmonę. Ekspertas-vertintojas ją įvertino 25 mln. Lt. Norėdamas gautimaksimalią kainą, savininkas iš anksto surentė naują tvorą, nudažė pastatąir įrengimus, įeinančius į įmonės turtinį kompleksą, šiems darbamsišleisdamas 500 tūkst. Lt. Po šių pertvarkymų įmonės vertė pakilo iki 29,5mln. Lt., t.y. nudažymas ir aptvėrimas, kainavę 500 tūkst. Lt. įmonės vertępadidino 450 tūkst. Lt. Šiuo atveju indėlis – tai priedas prie įmonės vertės, kuris padidinajos vertę dydžiu, viršijančiu faktines išlaidas. Tačiau indėlis gali būtiir negatyvus, jei faktinės išlaidos mažina įmonės vertę. Tokiu būdu indėlis– tai suma, kuria padidėja arba sumažėja įmonės vertė arba grynasis pelnasdėl gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, valdymo, žemės) tam tikrųpatobulinimų ar pakeitimų. Didėjantis arba mažėjantis našumas. Žemės sklypo, kuriame įsikūrusiįmonė, savininkas dažnai susimąsto, kaip intensyviai verta užstatyti žemėssklypą. Pastačius vieną cechą, jis gauna tam tikrą pelno dydį, pastačiusantrą, jis gauna didesnį pelną, pastačius trečią – jis dar labiau padidinasavo pelną, tačiau pastaruoju atveju pelnas uždirbamas per laikotarpius,viršijančius normatyvinius. Tai reiškia, kad trečiasis cechas pasirodėneefektyvus atsipirkimo požiūriu. Didėjančio arba mažėjančio produktyvumo principas teigia, kad priepagrindinių gamybos veiksnių pridedant lėšų, grynasis pelnas turitendenciją didėti augančiais tempais iki tam tikro momento, po kuriobendroji grąža nors ir auga, bet lėtėjančiais tempais. Šis lėtėjimas trunkaiki tol, kol vertės padidėjimas tampa mažesniu nei išlaidų padidėjimaspridėtiniams ištekliams. Įmonės subalansuotumas (proporcingumas). Visi įmonės gamybosveiksniai turi būti subalansuoti. Čia omenyje turimas santykis tarppagrindinės ir pagalbinės gamybos, tarp pagalbinių ir papildomų darbininkų,tarp darbininkų ir valdančiojo personalo ir pan. Subalansuotumo arbaproporcingumo principas teigia, kad bet kuriai gamybai yra atitinkamioptimalūs gamybos veiksnių deriniai, kuriems esant pasiekiamas maksimaluspelnas, vadinasi, ir maksimali įmonmės vertė. Optimalus dydis (mastelis). Šis principas gali būti taikomas betkuriam gamybos veiksniui. Pagal jį bet kuris gamybos veiksnys turi būtioptimalaus dydžio – ar tai būtų pati įmonė (kai esant optimaliam įmonė…spajėgumui, gaunamas maksimalus pelnas), ar jos atskiros gamybos, ar žemėssklypas, kuriame įsikūrusi įmonė. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad norintpasiekti normalią konkrečios produkcijos rūšies gamybos technologiją,būtinas atitinkamo dydžio žemės sklypas, kuris ir bus optimalus šiaitechnologinei sistemai. Dalinis optimalaus dydžio pavyzdys yra žemės sklypo pridėtinės vertėssupratimas – kai du ar keli žemės sklypai yra apjungiami į vieną. Tokiojungtinio sklypo vertė viršija atskirų sklypų verčių sumą. Šis perviršis iryra žemės sklypo pridėtinė vertė. Tokiu būdu, atskirų gamybos veiksniųoptimaliu dydžiu yra laikomas dydis, užtikrinantis maksimalaus pelnogavimą. Nuosavybės turtinių teisių suskaidymas ir sujungimas. Turtiniųteisių sistema leidžia išskirti ir atskirai parduoti turtines teises įnuosavybę, taip pat ir į įmonę. Kiekvieną atskirą sudedamąją dalį galimapateikti kaip vieningo paketo sudedamąją. Nuosavybės turtinių teisiųekonominio išskyrimo arba sujungimo principas teigia, jog turtines teisesreikia suskaidyti ir sujungti taip, kad padidėtų bendroji įmonės vertė.Galimi tokie teisių suskaidymai: • fizinis suskaidymas: teisių naudotis oro erdve, žemės sklypu ir jo gelmėmis išskyrimas; • suskaidymas pagal valdymo trukmę: įvairios nuomos rūšys, valdymas iki gyvenimo pabaigos, būsimos turtinės teisės; • suskaidymas pagal įmonės valdymo teises: ribota teisė naudotis įmonės turtu, licenzijos, turto panaudojimo apribojimai; • suskaidymas pagal turtinių teisių rūšis: bendroji nuoma, partnerystė, trastas, korporacija, opcionas, kontraktas su aptartomis pardavimo sąlygomis; • suskaidymas pagal kreditoriaus teises į įmonės nuosavybę: įkeitimai, užstatai, teisminiai užstatai, dalyvavimas valdyme. Nuosavybės teisių paketo ekonominio suskaidymo pagrindiniskriterijus yra investitorių, įdedančių savo lėšas į įmonę, ir įmonėssavininkų interesų skirtumas. Nuosavybės turtinių teisių ekonominissuskaidymas ir sujungimas realizuojamas visuomet, kai vyrauja interesųskirtumas į šią nuosavybę. Optimalūs turtinių teisių išskyrimai irsusjungimai didina įmonės vertę. Į rinkos išorinės aplinkos principų kategoriją įeina tokie principaikaip priklausomumas, atitikimas, pasiūla ir paklausa, konkurencija irpasikeitimas. Priklausomybė. Priklausomybės principas teigia, kad įmonės vertėpriklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, stambių pramoninių įmoniųvertė priklauso nuo ekonominės aplinkos, regiono, kuriame veikia įmonė, nuonacionalinio šalies charakterio, tarptautinių ryšių ir pan. Šipriklausomybė nustatoma ryšiais, kurie matuojami laiko, piniginių lėšųsąnaudomis arba kitais vienetais. Pavyzdžiui, jeigu stambios pramoninėsįmonės yra išsidėstę priemiestiniuose rajonuose, tai darbininkų kelionės įdarbą metu sunaudojama daug laiko ir energijos. Dėl to galiausiai galisumažėti darbo našumas. Greitkelio statyba leistų sumažinti šias išlaidas,netiesiogiai padidintų darbo našumą ir tuo pačiu padidintų įmonės vertę. Priklausomybės principas pasireiškia ir tuo, kad pati vertinama įmonėįtakoja aplinkinių nekilnojamojo turto objektų ir kitų įmonių vertę,esančių šiame regione. Taigi yra svarbu ištirti ryšius bei nustatytipriklausomybes tarp įmonės vertės ir ją lemiančių veiksnių. Tai leistųtiksliau ir patikimiau nustatyti įmonės vertę. Atitikimas. Bet kuri įmonė turi atitikti rinkos ir miesto plėtrosstandartus, būdingus tam tikram regionui. Įmonių projektai turi atitikti

bendrai priimtas tradicijas ir patvirtintas nuostatas dėl žemės sklypųnaudojimo tam tikroje viet…ovėje. Pavyzdžiui, yra nepriimtina statytichemijos gamyklą tankiai apgyvendinto rajono centre. Atitikimas – tai kokiu lygiu pati įmonė, jos architektūra ir josįtaka supančiai aplinkai atitinka šią supančią aplinką ir rinkos poreikius. Pasiūla ir paklausa. Įmonės vertei didelę įtaką daro santykis tarppaklausos ir pasiūlos. Jeigu produkcijos paklausa viršija pasiūlą, tai,kitiems veiksniams nekintant, jos kainos kyla, jei pasiūla viršija paklausątai kainos krenta, o jei paklausa atitinka pasiūlą, – kainosstabilizuojasi. Jeigu įmonė dirba netobulos konkurencijos sąlygomis, taijos pirkimo-pardavimo kainai (nesant paklausos ir pasiūlos atitikimo)didelę įtaką daro tokie veiksniai kaip derybų menas, derybų dalyviųskaičius, šio sandorio finansavimo schemos ir kt. Šių veiksnių įtakasustiprėja, kai sutartis turi būti pasirašyta per trumpą laikotarpį. Paprastai paklausa įmonės kainai daro didesnę įtaką, nei pasiūla, nespaklausa yra labiau kintama nei pasiūla. Pasiūla – tai parduodamų įmonių(arba jų turto), siūlomų rinkoje už tam tikrąkainą skaičius; o paklausa –tai įmonių (arba jų turto), kurių pageidaujama įsigyti už tam tikrą kainą,skaičius. Konkurencija. Kapitalas juda ten, kur yra didelis pelnas. Todėl naujisubjektai veržiasi įsitvirtinti ten, kur gaunami pertekliniai arbamonopoliniai pelnai. Konkurencija – tai verslininkų varžybos gauti pelną;ji aštrėja tose ekonomikos sferose, kur numatomas pelno augimas, o tai vedaprie pasūlos augimo ir pelno mažėjimo (jei paklausa nedidėja). Pasikeitimas. Situacija rinkoje pastoviai keičiasi: atsiranda naujosįmonės, keičiasi jų profilis, įmonės bankrutuoja; taip pat keičiasiekonominė, socialinė, techninė, politinė įmonės veiklos sfera. Naujos,labiau progresyvios gamybos technologijos įdiegimas gali žymiai pakeltiįmonės kainą. Be to, kiekviena įmonė turi savo gyvavimo ciklą, kurio fazėsyra gimimas, augimas, stabilizacija ir nuosmukis. Nuo to, kurioje gyvavimociklo stadijoje yra šiuo metu įmonė arba ūkio šaka, smarkiai priklausys irįmonės vertė. Pasikeitimo principas teigia, kad įmonės vertė nuolat keičiasiveikiama vidinių veiksnių, supančios aplinkos ir rinkos kitimo. Dėl šiospriežasties ekspertai-vertintojai įmonės vertę nustato tam tikraikonkrečiai datai. Geriausio ir efektyviausio įmonės turtinio komplekso panaudojimoprincipas – tai protingas ir teisiškai galimas, finansiškai naudingasįmonės panaudojimas, kuomet vertinamas turtas įgauna didžiausią vertę. Tai pagrindinis vertinimo principas, nes jis nustato veiksnių,darančių įtaką įmonės vertei, rinkinį ir tuo pačiu apsprendžia kitusžinomus principus – naudingumo, (pa)keitimo, laukimo, likutinioproduktyvumo, indėlio, didėjančio arba mažėjančio našumo, subalansuotumo,optimalaus (ekonomiško) dydžio, nuosavybės teisių ekonominio suskaidymo,priklausomybės, pasiūlos ir paklausos, atitikimo, konkurencijos irpasikeitimo. …1. 4. Verslo vertinimo metodaiEgzistuoja keliolika įmonės vertės nustatymo metodų ir būdų,užsienio šalių literatūroje jie įvairiai klasifikuojami (lietuviškosmokslinės literatūros verslo vertinimo tema kol kas praktiškai dar neturime– aut. past.). Turto ar verslo vertės nustatymo metodas parenkamasatsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojopožiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje. Didžiausiąspecialistų pripažinimą įgavo verslo vertės nustatymo metodų ir būdųklasifikacija, kuomet jie apjungiami į tris grupes: • palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) požiūris kurio esmė yra palyginimas, t.y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus; • atstatomosios vertės (kaštų) požiūris, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas; • naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba diskontuotų pinigų srautų) požiūris, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės turto vertę rinkoje. LR Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje daratskirai išskiriamas ypatingosios vertės metodas, taikomas unikalioms menoir istorijos vertybėms, juvelyriniams ir antikvariniams dirbiniams,įvairioms kolekcijoms įvertinti. Vertinimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo vertinimo paskirtiesir turto tipo. Vertintojas turto vertės skaičiavimus paprastai atliekakeliais metodais. Galimos įvairių metodų kombinacijos. Rekomenduojama taikyti palyginamosios vertės požiūrio metodus, kaireikia vertinti: ♣ žemės ūkio paskirties žemės sklypus; ♣ miškų ūkio paskirties žemės sklypus; ♣ kitos paskirties (privačioms namų valdoms, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramonės objektams statyti, transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms įrengti, rekreacijai, kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai skirtos žemės) sklypus; ♣ butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (išskyrus šių objektų vertinimą draudimui, jeigu savininkas pageidauja vertinti kitu metodu); ♣ gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; ♣ smulkias įmones; ♣ likviduojamas įmones. Įmonės vertės nustatymas, pagrįstas palyginimo arba rinkos požiūriu,apima tokius vertinimo metodus: ⎫ šakinių atitikimų, ⎫ kapitalo rinkos, ⎫ sandėrių, ⎫ kainos vienam akcininkui, ⎫ potencialiai galimų dividendų kapitalizacijos, ir ⎫ visa eilė metodų, kuriuose panaudojami įvairūs multiplikatoriai. Rekomenduojama taikyti atstatomosios vertės požiūrio metodus, kaireikia vertinti: ♣ žemės sklypų priklausinius, įrenginius bei inžinerinės infrastruktūros (komunikacijų) objektus; ♣ butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (jų draudimo atveju); ♣ gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; ♣ specialiosios paskirties turtą, t.y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą (maldos namus, sporto … objektus, valdžios institucijų ir reprezentacinius pastatus, elektrines, specialius įrenginius ir kita); ♣ kitą turtą (tais atvejais, kai jo vertės “pasyviosios” rinkos sąlygomis negalima nustatyti palyginamosios vertės ar naudojimo pajamų vertės metodais, arba kai nustačius turto vertę šiais metodais, užsakovas papildomai nori sužinoti turto vertę, nustatytą atstatomosios vertės metodu); ♣ vertinamo objekto pagerinimo vertę. Įmonės vertės nustatymas, pagrįstas atstatomosios vertės arba turtopožiūriu, apima tokius vertinimo metodus: ⎫ balansinės vertės, ⎫ sukoreguotos balansinės vertės, ⎫ atstatymo (pakeitimo), ⎫ likvidacinės vertės ir kt. Rekomenduojama taikyti naudojimo pajamų vertės požiūrio metodus, kai

reikia vertinti: ♣ butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius; ♣ gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; ♣ įmones, išskyrus smulkias arba likviduojamas (planuojant investicijas, įmonių sanavimo, reorganizavimo ir kitais atvejais); ♣ kitą turtą kaip verslo objektą, duodantį pelną, arba tikintis, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės jo vertę rinkoje. Įmonės vertės nustatymas, pagrįstas pajamų požiūriu, apima tokiusvertinimo metodus: ⎫ diskontuotų pinigų srautų, ⎫ pajamų kapitalizacijos, ⎫ perteklinio pelno, ⎫ atsipirkimo laiko, ⎫ vidinės pelno normos ir kt. Aukščiau apžvelgti verslo vertinimo metodai nenaudojamiizoliuotai, jie vienas kitą papildo, t.y. įmonės ar projekto verteinustatyti paprastai naudojami keli skirtingų vertinimo požiūrių metodai.Skirtingais vertinimo metodais gauti rezultatai yra lyginami tarpusavyje irtik tuomet gaunamas galutinis įvertinimas. Taigi apibendrindami šį skyrių, galime teigti, jog: 1. Verslo vertinimas – tai procesas, kurio metu pagal pasirinktąvertinimo metodą nustatoma vertinamo objekto vertė. 2. Verslas vertinamas remiantis keliolika principų, kurieklasifikuojami į keturias kategorijas. 3. Egzistuoja keliolika verslo vertinimo metodų ir būdų, užsieniošalių literatūroje jie įvairiai klasifikuojami. Turto ar verslo vertėsnustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktualiužsakovui ir kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atvirojerinkoje. Didžiausią specialistų pripažinimą įgavo verslo vertės nustatymometodų ir būdų klasifikacija, kuomet jie apjungiami į tris grupes: a)palyginamosios vertės požiūris, b) atstamosios vertės požiūris, c)naudojimo pajamų požiūris. Šiame darbe plačiau panagrinėsime diskontuotų pinigų srautų metodą,bene dažniausiai taikomą įvairiems materialaus turto bei finansinių aktyvųvertinimui, atsižvelgiant į būsimus pinigų srautus. Shanon Pratt nuomone,yra visuotinai pripažinta teorinė struktūra, sudaranti pagrindą verslointeresų vertinimo procesui. Teorijoje interesų versle vertė priklauso nuobūsimosios naudos, kuri atiteks tiems interesams, bei būsimosios naudosvertę diskontuojant į dabartinę vertę, esant tam tikrai tinkamai diskonto(kapitalizavimo) normai. Taigi, teoriškai teisingas modelis yra projektuotibūsimąją naudą (paprastai, pelną, pinigų srautus ar dividendus) irdiskontuoti planuojamą srautą į dabartinę vertę [13;20]…. 2. Verslo vertinimas diskontuotų pinigų srautų metodu 2. 1. Metodo esmė, privalumai bei taikymo galimybės Diskontuotų pinigų srautų metodas yra laikomas pačiu universaliausiuverslo vertinimo metodu, todėl yra plačiausiai taikomas išsivysčiusioseVakarų šalyse. Šiuo metodu verslas ar jo dalis vertinamas kaip objektas, iš kuriotikimasi gauti seriją pinigų srautų. Metodo pagrindą sudaro būsimų pinigųsrautų dabartinės vertės suradimas arba diskontavimas. Galima išskirti šiuos pagrindinius diskontuotų pinigų srautųmetodo etapus: 1. Vertinimo momento nustatymas; 2. Būsimų pinigų srautų prognozavimas; 3. Individualios diskonto normos įvertinimas; 4. Būsimų pinigų srautų diskontavimas; 5. Būsimų pinigų srautų dabartinės vertės nustatymas; 6. Nefunkcionuojančių įrengimų įvertinimas bei galutinės verslo vertės nustatymas. Pagrindiniai diskontuotų pinigų srautų metodo privalumai yra šie: • atspindi aktyvų sugebėjimą, duoti pajamas; • leidžia įvertinti išorinės aplinkos riziką; • įvertina visus laukiamus pinigų srautus; • pasižymi universalumu. Skirtingi verslo vertinimo metodai taikytini tam tikroms,pasižyminčioms konkrečiomis charakteristikomis, situacijoms. Kitaiptariant, visuomet yra konkrečiai situacijai geriausiai tinkantis verslovertinimo metodas. Parenkant verslo vertinimo metodą svarbiais kriterijais laikomasįmonės tipas pagal jos nuosavybės struktūroje dominuojančius materialiusbei nematerialius aktyvus, įmonės dydis bei amžius, ūkio šaka, kuriojefunkcionuoja įmonė ir kiti veiksniai. Be to, pasirenkant verslo vertinimo metodą, atsižvelgiama į galimybęgauti reikalingą pradinę informaciją (mažiausiomis laiko bei piniginėmissąnaudomis), nes verslo vertinimas remiantis netinkama, pasenusia arnepatikima informacija, sąlygos klaidingų rezultatų gavimą. Diskontuotų pinigų srautų metodas naudotinas vertinant veikiančias irartimiausioje ateityje veiksiančias įmones, t.y. tuomet, kai galima remtisįmonės veiklos tęstinumo principu. Juk diskontuotų pinigų srautų metoduvertinama įmonė kaip būsimų pinigų srautų šaltinis. Taigi jau iš ankstodaroma prielaida, kad įmonė veiks ir ateityje. Atsižvelgiant į įmonės tipą, diskontuotų pinigų srautų metodas labiautinkantis “jaunų” įmonių vertinimui. Šiuo metodu dažnai vertinamosinovacinės rizikingos įmonės, gaminančios perspektyvius produktus beiturinčius aiškiai išreikštus konkurencinius pranašumus. Diskontuotų pinigųsrautų metodas minėtu atveju pateisinamas, jeigu perspektyvaus produktopinigų srautai rodo aiškią augimo tendenciją, t.y. galima susidarytinuomonę apie verslo ar produkto gyvavimo ciklo kreivę (žr. 2.2. poskyrį). Diskontuotų pinigų srautų metodu gauti rezultatai gali būti įtikinamijeigu [17; 152]: • įmanoma prognozuoti gaminamo produkto realizavimo bei išteklių konjunktūrą (kainų bei konkurencijos požiūriu); • įmonės produktų linijos rizika yra palyginama su šalies ekonomikai būdingu rizikos lygiu, t.y. sisteminę riziką atspindintis koeficientas ( nesmarkiai skiriasi nuo vieneto; • šalyje pasiektas finansinis stabilumas, kurį atspindi nežymiai besikeičiančios Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos lygis. Diskontuotų pinigų srautų metodas gali būti įvairiai modifikuojamas,kuo geriau pritaikant jį konkrečiai situacijai, t.y. vietoj pinigų srautųgalima naudoti grynąjį pelną, dividendus, palūkanas, kupono mokėjimus,nuomos mokesčius ir pan., todėl šiuo metodu yra vertinamos ne tik įmonėsbei investiciniai projektai, bet ir įvairių ūkinių veiklų efektyvumas,finansinių instrumentų bei operacijų pelningumas. Taigi diskontuotų pinigų srautų metodas pagrįstai laikomasuniversaliausiu verslo vertinimo me…todu.

2. 2. Verslo vertinimas ir verslo gyvavimo ciklas

Verslo vertinimo diskontuotų pinigų srautų metodą pritaikysimeįmonės, gaminančios vieną produktą ar produktų liniją, įvertinimui.Nagrinėdami įmonę, laikysimės įmonės tęsiamos veiklos principo,reiškiančio, kad įmonė įsteigta neribotam laikui ir artimiausioje ateityjeneketina nutraukti savo veiklos. Vienproduktės įmonės produktų liniją galima suprasti kaip įmonėsturimų produkto gamybos technologijų, išteklių įsigyjimo ir prekiųpardavimo kanalų visumą [16;48]. Disponavimas būtinomis technologijomisatsispindi nuosavybės teisėse į jas (patentuose) arba įmonėje naudojamuknow-how. Išteklių įsigyjimo ir prekių pardavimo kanalų patikimumas yracharakterizuojamas arba jau sudarytais, arba ruošiamais pasirašymui kontraktais ar ketinimo protokolais, arbaaiškiai išreikštais konkurenciniais pranašumais, kuriuos užtikrinskontraktų pasirašymas ateityje. Pirmjame verslo vertinimo diskontuotų pinigų srautų metodu etapereikia tinkamai pasirinkti verslo vertinimo momentą. Tinkamą šio momentopasirinkimą panagrinėsime atlikkdami trumpą verslo (produkto) gyvavimociklo analizę. Bet kokia produktų linija arba produktas turi savo gyvavimo ciklą.Produkto gyvavimo ciklas – tai laiko tarpas nuo jo sukūrimo iki gamybosnutraukimo. Produkto gyvavimo ciklą sudaro šios penkios stadijos: • produkto gimimas, • diegimas į rinką,

• spartus augimas, • branda, ir • kritimas. Verslo vertės požiūriu labiausiai vertintoją domina produktopelningumo kitimas jo gyvavimo ciklo metu. Produkto gimimo stadijoje įmonėjokių pajamų iš prekės neturi, patiriamos tik išlaidos, susijusios suprodukto kūrimu. Šioje fazėje įmonė patiria įvairias išlaidas: a)kapitalines išlaidas – tai išlaidos pagrindinių priemonių, licenzijų,patentų ir pan. įsigyjimui; b) pradines išlaidas – tai išlaidos personalomokymui, reklamai, išlaidos juridiniam veiklos įforminimui ir kt.; c)išlaidos apyvartiniam kapitalui. Produkto diegimo į rinką stadijoje dėl visdar didelių sąnaudų pelningumas nedidelis. Produkto spartaus augimostadijoje pasiekiamas maksimalus pelningumas, kuris brandos stadijoje imamažėti, kol kritimo stadijoje tampa nuliniu arba produktas tampanuostolingu. Produkto (produktų linijos) gyvavimo ciklo pabaiga sutampa suvadinamu “naudingu produkto gyvavimo laiku” [16 ;50]. Normaliu atveju šisperiodas baigiasi pasiekus pardavimų augimo arba pardavimų pelningumomažėjimo stadiją, tačiau produktui dar netapus nuostolingu. Ekonomiškainenormaliu atveju įmonė nutraukia produkto gamybą gerokai vėliau. Produkto gyvavimo ciklo normalumas arba nenormalumas susijęs su tuo,ar įmonė laiku ėmėsi naujo produkto kūrimo. Ekonomiškai normaliu atveju,prasidėjus dabartinio produkto pelno masės ir normos kritimui, įmonė rinkaipasiūlo naują produktą, kuris jau yra diegiamas į rinką. Tokiu pačiu būdugalima nagrinėti ir produktų linijas. Taigi, remiantis šiuo mechanizmu,įmonės pardavimai bei pelnas laiko bėgyje arba išlieka pastovūs, arbatolygiai didėja. Ekonomiškai nenormaliu atveju įmonė priversta gaminti ir pardavinėtinuostolingus seno modelio produktus. Ekonomiškai normalus produkto (produktų linijos) gyvavimo ciklasvaizduojamas 1. pav. Taigi matosi, kad tam tikrą laiko periodą nuo pradiniųinvesticijų I0 iki laiko t* piniginės įplaukos bus neigiamos. Vėliaupardavimų didėjimo bei išlaidų mažėjimo, piniginės įplaukos tampateigiamomis ir toliau didėja, po to stabilizuojasi ir ima mažėti. Tam tikruperiodu T vis mažiau pelningesniu tampančio produkto gamyba nutraukiama.Šio produkto kapitalizuotos pajamos nuk…reipiamos naujų produktų kūrimui beidiegimui į rinką. Laikas nuo pradinių investicijų iki laikotarpio T yravadinamas naudingu projekto gyvavimo laiku. [pic] 1. pav. Produkto (verslo)gyvavimo ciklas. Taigi vienproduktę įmonęgalima nagrinėti kaip įmonę, vykdančią tamtikrą investicinį projektą. Tokiosįmonės gyvavimo ciklą galima suskirstytiį du periodus: prognozuojamą irtęstinumo (žr. 2. pav.). Prognozuojamasperiodas sutampa su pradinių investicijųI0įdėjimo momentu ir baigiasiįmonės vertinimo momentutnp. Įmonės veiklos tęstinumo periodas tęsiasi ikiproduktų linijosar produkto gamybos nutraukimo momento, kuris gali būtitikprognozuojamas. Prognozuojama įmonės vertėbus lygi būsimų periodų įplaukų ir išlaidųskirtumų arba grynųjų pinigų srautųsumai. Ši pinigų suma be abejo viliosinvestitorių, jo akimis įmonės (arbaperkamos įmonės dalies) vertė visiškainepriklauso nuo ankstesnių savininkųinvesticijų, nes šių investicijųduodamos pajamos iki perpardavimo momentoatiteko ankstesniems šeimininkams. Laukiama įmonės vertėmomentu tnpsudaro prognozuojamą tęstinumo (ponurodyto momento)įmonės vertę arba liekančią būsimų pajamų (pinigų srautų)sumą. Laukiama įmonės,gaminančios vieną produktą, tęstinumo vertė parodyta2. pav. Ji yra lygiprognuozuojamam pajamų perviršiui virš išlaidų visaiskalendoriniais periodaispo planuojamo įmonės (ar jos dalies) perpardavimomomento iki naudingo produktogyvavimo laiko pabaigos (arba iki įmonės,gaminančios vieną produktą, naudingogyvavimo laiko pabaigos). [pic] 2. pav. Laukiama įmonės tęstinumo(nediskontuota) vertė. Siekiant pritraukti investitorius įnaujai steigiamą įmonę,lemiamą vaidmenį suvaidins tai, ar pritraukiama pradiniųinvesticijų sumabus mažesnė nei tam tikram laikotarpiui prognozuojama įmonėstęstinumovertė. Jeigu ši sąlyga bus patenkinta ir laiko momentas, kuriambusskaičiuojama įmonės tęstinumo vertė, nebus nukeltas į tolimą ateitį,taiinvestitoriai bus motyvuoti investuoti į įmonę. 3. Pinigų srautų prognozavimas 3. 1. Pinigų srautai: samprata ir ypatybės Verslo vertinimas diskontuotų pinigų srautų metodu grindžiamas verslo(investicinio projekto) projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodobūsimas investicijas bei veiklos pajamas ir išlaidas [2;7]. Vienasatsakingiausių ir sudėtingiausių verslo vertinimo momentų laikomas būsimųpinigų srautų prognozavimas artimiausių penkerių metų laikotarpiui [19;48]. Pelnas, rodomas Pelno (nuostolio) ataskaitoje parodo tik įmonėsveiklos efektyvumą, tačiau neparodo įmonės pinigų judėjimo grynąją forma.Pinigų judėjimas yra atsietas nuo pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo,taigi grynojo pelno rodiklis dažniausiai nesutampa su to patiesataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautu. Įmonės grynųjų pinigų srautas labai priklauso nuo pasirinktonusidėvėjimo skaičiavimo metodo. Kuo didesnė nusidėvėjimo atskaitymų norma,tuo mažesnis pelnas, tačiau šie atskaitymai nereiškia piniginių išlaidų,kaip kiti sąnaudų staraipsniai. Didėjant nusidėvėjimui, mažėja grynasispelnas, o dėl mažėjančios mokesčių sumos, didėja firmos pinigų srautas[7;11]. Be to, grynasis pelnas nuo pinigų srauto gali skirtis, nes a) ne visuomet Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami mokesčiai turi būti sumokėti tais pačiais metais, b) kai kurios prekės gali būti parduodamos skolon ir už jas gali būti atsiskaitoma ne pinigine forma, c) pelnas labai priklauso nuo pasirinkto atsargų įvertinimo metodo (FIFO, LIFO ir kt.), d) palūkanų kaupimas, nuoma, draudimas kaupiami tolygiai ir paskirstomi ataskaitiniams laikotarpiams, nors tais laikotarpiais pinigai realiai negaunami ir neišleidžiami. Įmonės pinigų judėjimas atspindimas Pinigų srautų ataskaitoje (PSA),kurią nuo 1994 metų privalo rengti visos didelės Lietuvos įmonės. Iš PSAsužinome apie ūkio subjekto gautus ir išleistus pinigus tokiomis kryptimis,kaip bendroji įmonės veikla, investicinė veikla ir finansinė veikla [3;94].Šioje ataskaitoje atvaizduojamos visos įmonės ūkinės operacijos, kuriosenaudojami pinigai. Įmonė gauna grynųjų pinigų iš tokių šaltinių, kaipgrynasis pelnas, debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas, atsargų sumažėjimas,kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas, ilgalaikio turto pardavimas,įsiskolinimo padidėjimas ir pan. Įmonėje sumažėja grynųjų pinigų tuomet,kai sumažėja kreditorinis įsiskolinimas, padidėja debitorinisįsiskolinimas, įsigyjamas ilgalaikis turtas ar vertybiniai popieriai,sumažėja įmonės įsiskolinimas, išperkami įmonės vertybiniai popieriai,išmokami dividendai ir pan. PSA pateikiami duomenys yra svarbūs akcininkams, vadybininkams,investitoriams bei kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinigų srautųanalizė parodo įmonės plėtros poveikį likvidumui, galimybę išmokėtidividendus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Investitoriams irkreditoriams svarbu, ar į įmonę ateis teigiami pinigų srautai, ar ji

išmokės dividendus, grąžins paskolas bei palūkanas ir apskritai, ar įmonėsvadybininkai sugeba efektyviai valdyti pinigų srautus. PSA gali būti sudaroma dviem būdais – tiesioginiu ir netiesioginiu.Taikant tiesioginį metodą, pinigų srautai nustatomi apskaičiuojant pajamųuždirbimą ir sąnaudų patyrimą, o taikant netiesioginį metodą, nustaomasgrynųjų pinigų pokytis. Sąvoka “pinigų srautas” yra žymiai mažiau apibrėžtas nei sąvoka“pelnas”. Pinigų srauto nustatymo formulė gali būti pasirenkama pagalatitinkamą verslo vertinimo situaciją, jis gali būti apibrėžtas įskaitantar pašalinant bet ką, ką analitikas mano esant tinkamu tikslui [13;32]. Naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą, skaičiavimuose galimaoperuoti arba vadinamuoju “pinigų srautu nuosavam kapitalui” arba pinigųsrautu be… įsiskolinimo. 3. 2. Pinigų srautų planavimas Pinigų srautų planavimas (prognozavimas) yra viso verslo vertinimodiskontuotų pinigų srautų metodu pagrindas. Kiekviena vertinama įmonė arprojektas turi turėti mažiausiai penkerių metų veiklos planą, kuriosudėtine dalis būtų finansinis planas. Be detalaus verslo finansinio plano,kuriame atsispindėtų būsimi pinigų srautai, nebus įmanoma tiriamu metodunustatyti verslo vertės. Finansinį planą gali rengti vertinamos įmonėsdarbuotojai, specialiai pasamdyti konsultantai arba bendromis jėgomis.Smulkiai pinigų srautų planavimą nagrinėjo G. Smalenskas [15]. Verslo pinigų srautų planas, kuriame planavimui naudojamas pilnaspinigų srautas (nuosavam kapitalui), turėtų parodyti [17;65-66]: – kokiais finansavimo šaltiniais ir apimtimis būsimu periodu t numatoma tenkinti šio periodo investicijų poreikį, taip pat tikėtiną apyvartinių lėšų poreikio padidėjimą (susijusį su produkcijos apimties augimo sąlygotu žaliavų, nebaigtos ir gatavos produkcijos apimčių augimu, taip pat vidutinio pinigų likučio einamojoje ar atsiskaitomojoje sąskaitoje padidėjimu). – kaip ir kokių lėšų sąskaita bus atliekamas kreditų, kuriuos įmonė planuoja paimti, aptarnavimas. Kreditai gali būti dengiami iš tokių šaltinių kaip įstatinis kapitalas, sukauptas pelnas, rezervų fondai, kitų kreditorių paskolos, lėšos, gautos iš papildomos akcijų emisijos, avansai už forvardinius kontraktus dėl diegiamo produkto tiekimo, pelnas, gautas iš šio produkto realizacijos, pajamos už nefunkcionuojančių aktyvų pardavimą arba pajamos iš laikinai laisvų patalpų nuomos, pajamos už turimų įrengimų grąžintiną lizingą, pelnas iš kitų veiklos sferų, pajamos už nereikalingų žaliavų, komplektuojančių dalių ir pusfabrikačių pardavimą ir pan. – kaip ir kokių lėšų sąskaita bus atliekamas obligacijų, jei įmonė ruošiasi jas išleisti, aptarnavimas. – kokio dydžio ir kada planuojama akcininkams (pajininkams) išmokėti dividendus, tenkančius paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų savininkams, jeigu tai akcinė bendrovė. Apibendrindami galime teigti, kad finansinis planas nukreiptas įkiekvieno ateities periodo t finansavimo subalansavimą. Jis parodoinvesticijų poreikį kiekvieno periodo eigoje bei skolinamų ir pritraukiamųlėšų padengimą kiekvienu periodu. “Pinigų srautas nuosavam kapitalui” (arba “pilnas pinigų srautas”)savo struktūroje atspindi planuojamų pradinių ir tolesnių investicijų,skiriamų produkto (produktų linijos) gyvavimo ciklui, finansavimo būdą.Kitaip tariant, šis rodiklis parodo, kiek ir kokiomis sąlygomisinvesticinio proceso finansavimui bus pritraukiama skolintų bei nuosavųlėšų. Jame atsispindi tokie ateities periodų rodikliai kaip laukiamasįmonės ilgalaikio įsiskolinimo augimas, įmonės įsipareigojimų sumažėjimas,palūkanų už kreditus išmokėjimas pagal einamasias skolų aptarnavimosąlygas. Kadangi pačiame prognozuojamame pinigų sraute yra atsižvelgiama įskolintų lėšų, skirtų verslo (investicinio projekto) finansavimui, dalį irkainą, pinigų srautai gali būti diskontuojami (operuojant “pilnais pinigųsrautais”) naudojant diskonto normą, kurios pageidauja investitorius(įvertinus riziką) ir kuri yra lygi minimaliai nuosavų lėšų įdėjimo pelnonormai. Ši diskonto norma dar vadinama diskonto norma nuosavam kapitalui. Pinigų srautas nuosavam kapitalui įvertinti (pilnas pinigų srautas)gali būti prognozuojamas dviem būdais [17;59]: 1) pagal įplaukų ir išlaidų, numatytų sudarytose pirkimo, realizavimo, darbo, nuomos, kreditų ir kitose sutartyse, terminų, apimčių ir …sąlygų analizę, jeigu jų laikotarpiai pilnai apima nagrinėjamų produktų linijų ar produktų gyvavimo ciklus, o tai įmanoma tik pakankami trumpalaikiams projektams, kurių įgyvendinimui jau yra bent atitinkamų kontraktų projektai. 2) remiantis investicijų poreikių įvertinimu bei būsimųjų įmonės pajamų bei išlaidų prognoze. Žinoma, yra kur kas patikimiau remtis laukiamų pajamų beiišlaidų prognozavimu nei planuoti būsimus lėšų likučius sąskaitoje pagalsudaromų kontraktų analizę. Pinigų srautą tam tikru ateities periodu t (dažniausiai jo gale)galima išreikšti taip [17,59]: “Pinigų srautas periodu t” = “Pelnas (nuostolis) periodu t” + “Nusidėvėjimas (amortizacija) per periodą t” – “Palūkanų už kreditus išmokėjimai per periodą t” – “Pelno mokestis” – “Investicijos periodu t” + “Ilgalaikio įsiskolinimo padidėjimas periodu t” – “Ilgalaikio įsiskolinimo sumažėjimas periodu t” – “Nuosavų apyvartinių lėšų padidėjimas periodu t” Nuosavų apyvartinių lėšų padidėjimas čia suprantamas kaip žaliavų irmedžiagų, nebaigtos produkcijos bei gatavos, bet neparduotos ar neapmokėtosprodukcijos atsargų padidėjimas – tai yra visos apyvartinės lėšos, kuriosyra “surištos” ir yra skirtos piniginių išteklių papildymui. Be to, pateikiamoje formulėje neatsispindi įmonės trumpalaikioįsiskolinimo kitimas, nes laikoma, kad jų apyvarta atsispindės įmonėsataskaitinio laikotarpio lėšų apyvartoje. Pilno pinigų srauto formulės struktūra yra pakankamai paprasta: suminuso ženklu pažymimi straipsniai, mažinantys pinigų kiekį, o su pliusoženklu – didinantys pinigų kiekį. Išimtį sudaro tik nusidėvėjimostraipsnis. Kaip jau buvo minėta, nusidėvėjimo atskaitymai nereiškiarealiai patiriamų išlaidų, jie įskaitomi į įmonės nusidėvėjimo fondą. Pinigų srautų prognozavimui patogu naudoti pinigų srautų ataskaitą. Pinigų srautų prognozė – tai būsimi pinigų gavimai, išleidimai irprognozuojamas pinigų balansas tam tikro laikotarpio pabaigoje [12;30].Pinigų srautų ataskaita padeda įvertinti įmonės sugebėjimą valdyti pinigųsrautus, papildomo finansavimo poreikį, galimybę ateityje gauti teigiamuspinigų srautus, apmokėti įsiskolinimus. Pinigų srautų ataskaitoje visi pinigų srautai suskirstomi į trisgrupes: • pinigų srautai iš įmonės pagrindinės veiklos; • pinigų srautai iš investicinės veiklos; • pinigų srautai iš finansinės veiklos. Prognostinė pinigų srautų ataskaita gali būti parengta pagalspecialiai tam parengtą lentelę [8;47] (žr. 1. priedą). Pinigų srautas be įsiskolinimo (dar vadinamas laisvu pinigų srautu)neatspindi planuojamų kreditinių lėšų, reikalingų investavimo finansavimui,kitimo ir kainos, todėl skaičiavimuose operuojant šiuo rodikliu laukiamusprojekto pinigų srautus reikėtų diskontuoti pagal normą, lygią tam tikrosįmonės kapitalo kainos svertiniam vidurkiui (galimu įmonės pardavimomomentu). Tokiu būdu sumuojant diskontuotus pinigų srautus be įsiskolinimo,laukiama įmonės tęstinumo vertė jos perpardavimo momentu sutaps suinvestuoto kapitalo į įmonę verte, t.y. siekiant nustatyti įmonės nuosavo

kapitalo vertę (arba įmonės rinkos vertę), būtinai reikės išskaičiuoti tamtikram laikotarpiui planuojamą ilgalaikį įmonės įsiskolinimą. Pinigų srautas be įsiskolinimo gali būti nustatytas panašiai kaip irprieš tai pateiktoje pilno pinigų srauto apskaičiavimo formulėje. Skirtumastik tas, kad čia nebus palūkanų mokėjimų bei ilgalaikio įsiskolinimosumažėjimo ir padidėjimo. Pačiu pagrindiniu pinigų srauto elementu visada yra laukiamas pelnas,gaunamas realizavus produkciją. Pelno pr…ognozė periodu t gali būtiapskaičiuota pagal šią formulę [17;60]: [pic] čia Gt – pelnas, gautas realizavus produkciją, periodu t; Pt – laukiama produkto realizacijos kaina periodu t; Qt – planuojamas įmonės produkto pardavimo kiekis, esant kainaiPt, periodu t; Ptk – žaliavos k įsigyjimo kaina periodu t; Qtk – žaliavos k, reikalingos galutinio produkto kiekiui Qtpagaminti, apimtis natūrine išraiška; Wt – numatomos pridėtinės išlaidos periodu t (įmonė, gaminantivieną produktą, gali jų neturėti). Informacija apie galimas produkto realizacijos kainas periodusąryšyje su numatoma pardavimo apimtimi, gali būti gauta iš produktobūsimos paklausos marketingo tyrimų (jos imlumas ir kainų elastingumas).Duomenys apie galimas išteklių kainas turėtų būti gauti iš dabartinės irbūsimos atitinkamo išteklio pasiūlos marketingo tyrimo. Reikalingų išteklių kiekiai nustatomi pagal produkto gamybostechnologinę dokumentaciją.

3. 3. Nominalūs ir realūs pinigų srautai

Pinigų srautas nuosavam kapitalui bei pinigų srautas be įsiskolinimogali būti tiek nominaliais (būsimų periodų kainomis), tiek ir realiais(bazinio periodo, t.y. periodo, kuriam sudaroma atitinkama prognozė,kainomis). Nominalių pinigų srautų prognozei reikia įvertinti, kaip keisis visųišteklių, reikalingų produkto gamybai, kainos ir kaip keisis diegiamoprodukto kainos. Be to, reikia įvertinti laukiamą infliacijos lygį, kurisgreičiausiai skirsis atskirų prekių ir paslaugų rinkose. Taigiprognozuojant išteklių ir pačio produkto kainas, atsižvelgiama į skirtingusinfliacijos tempus, bei siekiama nustatyti faktines būsimų pirkimų beipardavimų kainas. Nominalių pinigų srautų apskaičiavimas gali užtikrinti kur kasdidesnį investicinių skaičiavimų tikslumą su sąlyga, kad vertintojas ištiesų gerai orientuojasi dabartinėse ir būsimose išteklių bei diegiamoprodukto rinkų konjunktūrose, remiasi patikimais šių rinkų marketingotyrimais, adekvačiai įvertina būsimą konkurenciją. Jeigu tokie marketingotyrimai nebuvo atlikti, tuomet investiciniuose skaičiavimuose geriaunenaudoti nominalių pinigų srautų. Tokioje situacijoje geriau tiktų realiųpinigų srautai. Realūs pinigų srautai – tai periodu t laukiamas įplaukų ir išlaidų(perkant išteklius ir parduodant produktus), įvertinus jas bazinio periodokainomis, saldo. Tai visai nereiškia, kad kainos, naudojamos būsimų pinigųsrautų prognozavimui, nesikeis. Skirtingais ateities periodais jos skirsis,tačiau tik tol, kol pradinė kaina taps priklausoma nuo prognozuojamųišteklių pasiūlos bei produkto paklausos. Nustatant būsimas diegiamo produkto realizavimo kainas, taip patreikėtų įvertinti ir įmonės pasirinktą kainų politiką. Įmonė pradiniulaikotarpiu, siekdama įsitvirtinti rinkoje, gali pasirinkti rinkosužkariavimo strategiją ir pardavinėti prekes mažesne kaina nei savikaina,arba, priešingai, jei įmonė pasirinks vadinamąją “grietinėlės nugriebimo”kainų strategiją ir pradiniu laikotarpiu pardavinės prekes aukštomiskainomis, gaunami pinigų srautai ženkliai skirsis. Pasirinkus pinigų srauto tipą, kurį naudosime produkto linijostęstinumos vertės nustatymui numatomu įmonės perpardavimo momentu, taip patturime pasirinkti atitinkamą diskonto normą, pagal kurią diskontuosimeprognozuojamus produkto pinigų srautus. Jeigu skaičiavimuose naudosime nominalius pinigų srautus, tai irdiskonto norma turi būti nominali, t.y. įvertinanti vidutinį infliacijoslygį diegiamo produkto (produktų linijos) naudingo projekto gyvavimoperiodo metu. Jeigu pasirinksime realius (bazinio periodo kainomis) pinigųsrautus, tai ir diskonto norma neturi atspindėti laukiamos i…nfliacijos. Investiciniuose skaičiavimuose naudojant pinigų srautus nuosavamkapitalui, diskonto norma galima pasirinti nominalią arba realią(priklausomai nuo pasirinktų pinigų srautų tipo) nerizikingą palūkanųnormą, kuri praktikoje būna lygi ilgalaikių vyriausybės obligacijų palūkanųnormai. Ši norma vadinama įmonės nuosavo kapitalo įvertinimo diskonto norma,nes (skaičiuojant prognozuojamus pinigų srautus juose įvertinama skolintųlėšų, pritraukiamų investicinio projekto finansavimui, apimtis ir kainą)joje neatsižvelgiama į skirtingą nuosavo ir skolinto kapitalo, naudojamoįmonėje, kainą. Tais atvejais, kuomet dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomaplanuoti produktų linijos pinigų srautų atsižvelgiant į skolintų lėšųkitimą, derėtų palyginamąją skolinto ir nuosavo kapitalo kainą atspindėtibent jau diskonto normoje. Tokia situacija gali pasitaikyti, jeigukonkretūs investicijų finansavimo būdai dar nenumatyti, sutartys dėlkreditų gavimo neparuoštos, galimi kreditoriai dar tik kviečiami irsupažindinami su projektu. Tokiu atveju diskonto norma turėtų atspindėtisvertinę nuosavo ir skolinto kapitalo kainą. Be to, nuosavo kapitalo kaina atsispindės prarastoje galimybėjetokiomis pačiomis pradinių investicijų sąlygomis uždirbti palūkanas užskolintą kapitalą, kuomet tokios operacijos rizika atitinka duoto projektoriziką. Skolinto kapitalo kainą galima charakterizuoti palūkanų norma, kuriatsispindi planuojamose sudaryti arba jau sudarytose kredito sutartyse. Šinorma turėtų būti pakoreguota pelno mokesčio ekonomijos dydžiu, jeiguįstatymuose numatyta galimybė dengti ilgalaikius įsiskolinimus iš pelnoprieš jo apmokestinimą. 3. 4. Pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo įtaka pinigų srautams Didelę įtaką būsimiems pinigų srautams daro pasirinktas įsigyjamoarba investicijomis sukuriamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos)skaičiavimo metodas. Pagal tarptautinius apskaitos standartus kiekvienaiilgalaikio turto grupei (konkretiems įrengimams, nekilnojamam turtui,nematerialiajam turtui) gali būti parenkamas tam tikras nusidėvėjimoskaičiavimo būdas ir, laikui bėgant, jis negali būti keičiamas. Įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo aspektu nusidėvėjimoskaičiavimas yra sudėtinė apskaitos sistemos dalis, įstatymų leistinoseribose tvirtinama pačios įmonės. Pasirinktas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas apsprendžia nusidėvėjimoatskaitymų dydį, kuris yra vienas iš pagrindinių pinigų srautųapskaičiavimo formulės elementų, t.y. jis nustato, kokią dalį pajamų nuopagamintos produkcijos pardavimų įmonė kiekvienu būsimu periodu atidėdinėsį nusidėvėjimo fondą. Nusidėvėjimo atskaitymai ne tik, kad “neišeina” už įmonės ribų (todėlpinigų srautų formulėje jie atspindimi su pliuso ženklu), bet jiemstenkančia dalimi sumažėja pelno mokestis, nes nusidėvėjimo atskaitymaiįkalkuliuojami į parduotos produkcijos savikainą. Šie du veiksniai didinaįmonės pinigų srautą. Tokiu būdu nusidėvėjimo skaičiavimo metodo pasirinkimo laisvė leidžia

įmonei manipuliuoti pelno dydžiu, rodomu Pelno (nuostolio) ataskaitoje.Esant didesniems nusidėvėjimo atskaitymams, įmonės balansinis pelnas busmažesnis, o esant mažesniems – didesnis. Atitinkamai keisis ir mokėtinųmokesčių dydis. Pasaulinėje nusidėvėjimo skaičiavimo praktikoje yra žinoma keletaspaplitusių ir plačiai naudojamų finansiniame planavime nusidėvėjimoskaičiavimo metodų. Pirma, naudojamas tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, kuometvienodi, dažniausiai maksimaliai galimi, nusidėvėjimo atskaitymaiapskaičiuojami pagal nusidėvėjimo skaičiavimo normas, patvirtintasatitinkamuose norminiuose aktuose. Tai pats paprasčiausias nusidėvėjimoskaičiavimo metodas. Antra, naudojami įvairūs pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimometodai. Jiems visiems būdinga tai, kad: a) Bet kuriuo atveju pagreitintas nusidėvėjimas suprantamas ne kaip nusidėvėjimo laiko sutrumpinimas. Šis laikotarpis išlieka nepakitęs tiek tiesiniame, tiek ir pagreitintame nusidėvėjimo atskaitymų skaičiavime. Nusidėvėjimo laiko ribose yra pagreitinamas nusidėvimo aktyvo vertės perkėlimo į nusidėvėjimo fondą grafikas taip, kad ankstesniais aktyvo eksplotavimo laikotarpiais būtų galima priskaityti didesnius nusidėvėjimo atskaitymus. b) Reguliarus pagrindinių fondų perkainojimas pagal normatyvinius koeficientus dėl infliacijos savaime lyg ir papildomai veikia pagreitintą nusidėvėjimą, nes padidina ilgalaikio turto likutinės balansinės vertės, apskaičiuotos pagal pasirinktą pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, perkainojimo koeficientus. Trumpai panagrinėsime du pasaulinėje praktikoje dažniausiainaudojamus pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Mažėjančio likučio metodas (declining-balance method). Mažėjančiolikučio metode naudojamas nustatytas nekintamas “pagreitinimokoeficientas”, vykdantis daugiklio funkcijas, kuriuo kiekvienu ataskaitiniuaktyvo nusidėvėjimo laikotarpiu padidinama tiesinio nusidėvėjimo norma,taikoma šiam aktyvui. Be to, nusidėvėjimo pagreitėjimas pasiekiamas dėl to,kad nusidėvėjimo norma kiekvienu metu taikoma ne pradinei aktyvo vertei, olikutiniai atstatymo vertei, kuri, savo ruožtu, kiekvienu ankstesniuperiodu tampa mažesne tokiu būdu priskaičiuota nusidėvėjimo atskaitymųsuma. Metų skaičiaus sumos … metodas (sum-of-the-years’-digits method).Šiuo metodu apskaičiuojamas nusidėvėjimo koeficientas visuomet turi būtitaikomas pradinei nudėvimo aktyvo vertei, tačiau pats koeficientasskirtingais periodais yra kintamas normatyvinio nusidėvėjimo laikotarpioribose. Šis koeficientas yra trupmena, kurios vardiklis pastovus, oskaitiklis kintamas. Vardiklį sudaro aktyvo normatyvinio nusidėvėjimo laikotarpio metųskaičiaus suma, t.y. jeigu nusidėvėjimo laikotarpis 3 metai, tai vardiklisbus lygus 1 + 2 + 3 = 6. Trupmenos skaitiklis turi būti lygus metųskaičiui, kuris lieka nuo duoto momento iki aktyvo nusidėvėjimo laikotarpiopabaigos. Šį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą galima išreikšti tokia formule: [pic] čia: Dt – metų t (t=1,…,Ta) nusidėvėjimo atskaitymai; Ta – normatyvinis aktyvo nusidėvėjimo laikotarpis; V0 – pradinė (atstatyta) aktyvo vertė. Paskutiniais aktyvo nusidėvėjimo metais jo likutinė vertė pilnainusirašo. Be abejo, yra taikomi ir kiti pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimometodai, tačiau jų taikymas mūsų šalyje yra ribotas, nes nėra patikimųdokumentuotų atitinkamų aktyvų rinkos ir likutinės verčių kotiruočių. Literatūros sąrašas 1. Aleknevičienė V. Investicijų rizikos valdymas. Kaunas: LŽŪU Leidybos centras, 1997. 100 p. 2. Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. Investicinių projektų vertinimas. V.: LII, 1997. 39 p. 3. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija, 1998. 246 p. 4. Copeland T., Koller T., Murrin J. Valuations: Measuring and managing the value of companies. Jon Willey & Sons, 1995. 576 p. 5. Gaidienė Z. Finansų valdymas. K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1995. 112 p. 6. Garškienė A. Verslo rizika. V.: LII, 1997. 36 p. 7. Įmonės finansų valdymas. Parengė V. Darškuvienė pagal prof. E. Bubnio iš Suffolk’o universiteto (JAV, Bostonas) 1990-1991 metais KTU skaitytas “Įmonės finansų valdymo” paskaitas. Kaunas: Technologija, 1997. 218 p. 8. Jasienė M. Palūkanų normos rizikos valdymas. V.: LII, 1998. 57 p. 9. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. V.: LII, 1997. 63 p. 10. Lumby S. Investment appraisal and financial decisions. 5th ed. UK, Chapman & Hall, 1995. 667 p. 11. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinės ataskaitos. V.: Katalikų pasaulis, 1997. 351 p. 12. Pelanienė N. Firmos verslo planas. V.: LII, 1997. 68 p. 13. Pratt S. Valuing a Business: The Analysis and Appraisal of Closely Held Companies, 3rd edition McGraw-Hill, 1996. 850 p. 14. Rastenienė A. Vertybinių popierių rinka. V.: LII, 1998. 64 p. 15. Smalenskas G. Finansinis pinigų srautų planavimas. V.: VU leidykla, 1998. 100 p. 16. Woelfel J. Charles. Encyclopedia of banking & Finance. 10th ed. A bankline publication. Probus publishing Company, 1994. 1220 p.

Kitų informacijos šaltinių sąrašas

Teisės aktai 1. Dėl turto vertės nustatymo. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 440. – 1995 m. kovo 28 d. 2. Dėl turto vertinimo metodikos. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 244. – 1996 m. vasario 14 d. 3. Dėl turto vertintojų atestacijos komisijos nuostatų patvirtinimo. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 895. – 1995 m. birželio 23 d. 4. Dėl turto vertintojų atestacijos nuostatų tvirtinimo. – Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas Nr. 92. – 1995 m. rugsėjo 6 d. 5. Dėl turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarkos patvirtinimo. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1157. – 1998 m. rugsėjo 28 d. 6. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projektas. 7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas. 1996 01 16, Nr. I-1169. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programa. Internetas 1. Central Securities Depository of Lithuania. www.csdl.lt 2. Lietuvos bankas. www.lbank.lt 3. Lietuvos Respublikos Seimas. www.lrs.lt 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. www.lrvk.lt 5. National Stock Exchange of Lithuania. www.nse.lt 6. Ūkio ministerijos WWW serveris. www.ekm.lt