Verslo planas

VERSLO PLANAS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

BŪTINUMAS

Verslo plano sąvoka
Prieš kelerius metus į Lietuvą atėjusi verslo plano sąvoka turėjo daugiau teorinę reikšmę, tačiau vėliau partneriai ir bankai ėmė plano reikalauti. Šiuo metu verslo planas yra svarbus daugeliui įmonių, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, rūšies ar dydžio, įgyvendinant vieną ar kitą sumanymą.
Verslo planas – tai dokumentas, leidžiantis pagrįsti jūsų idėją, atsižvelgiant į visas vykstančias aplinkoje permainas; tai projektavimo ir pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo neefektyvios veiklos.
Verslui, reikalaujančiam didelių investicinių sąnaudų, visų turimų išteklių, bei sudėtingų technologinių sprendimų, bus rašomas, vaadinamasis investicinis projektas. Tokio verslo sąnaudos paprastai padengiamos per ilgesnį laiką. Jo esmė tokia pat kaip ir verslo plano, tačiau ir struktūra, ir sudėtingumas bus kiti.
Verslo plano nauda
Jau parašytas verslo planas bei pats plano rašymo procesas turi keleriopą , naudą.
1. Jums, kaip verslininkui. Viskas gerai, kai jūs turite puikų sumanymą ir galite pradėti rašyti verslo planą. Tačiau idėjos gali ir nebūti, arba ji gali būti neaiškiai suformuluota. Idėją galima nusipirkti, “pasiskolinti”, tačiau jums, kaip žmogui, turinčiam kūrybinių sugebėjimų, idėjų gali kilti labai daaug. Tačiau kuri iš jų, teiks pelną ir sėkmę? Vienas iš verslo plano privalumų yra tas, kad įmanoma ekonomiškai pagrįsti arba išvis atmesti sumanymą. Lėšos, laikas ir darbas, paaukoti verslo plano ruošimui, naudos teiks daugiau, negu bandymas įgyvendinti nepatikrintą, nors ir

r patrauklią, idėją, ar sumanymo keitimas pradėjus veikti.
Paruoštas planas – tai darbo priemonė, padedanti valdyti veiklą ir siekti pageidaujamų rezultatų. Jis gali būti skirtas įvertinti jūsų esamos ar tik planuojamos įkurti įmonės veiklos perspektyvas, pavyzdžiui: prekės paklausą, konkurentus, finansines galimybes. Verslo planą skaitys žmonės, kurie skolins pinigus, norės būti partneriais, o gal pirks jūsų įmonės akcijas. Todėl labai svarbu tiek jo apipavidalinimas, tiek ir turinys.
Žvelgiant iš būsimojo verslininko pozicijų, jau pati plano rašymo eiga leidžia ne tik įvertinti individualius verslininko sugebėjimus planuoti ir valdyti, kritiškai pažvelgti į būsimą veiklą iš įvairių pusių. Pats planavimas padeda įveikti tam tikrus sunkumus, kai verslininkas:
• neturi konkretaus tikslo, ar laiko tikslui suformuluoti;
• nenori matyti būsimųjų problemų ar galimų verslo plano trūkumų;
• paklausą produktui grindžia vien savo asmenine nuomone, teikdamas obbjektyvių argumentų, neatlikęs tyrimų;
• nesugeba įrodyti savo kompetencijos konkretaus verslo dalykuose;
• nuolat atideda darbus vėlesniam laikui.
2. Investitoriams, įvairių ekonominių finansinių rodiklių, skolintų lėšų pirkimo laiko, lūžio taško bei kiti planuose pateikiami apskaičiavimai leidžia mažinti investicijų rizikingumą.
Investitorių domins būsimojo skolininko požiūris į potencialius vartotojus konkurentus, t.y. kiek realiai pagrįstos pardavimų prognozės.
Skaitydamas verslo planą, investitorius gali matyti, ar pakankamai įvertintos visos sąnaudos. Gal verslininkas per daug optimistiškai žiūri į įmonės jojamą pelningumą, neatsižvelgia į numatomą medžiagų ar energetinių dalių pabrangimą, o gal lėšų poreikis, tarkim technologinei įrangai įsigyti, pa
adidintas, siekiant gauti kuo didesnę paskolą.
3. Tiekėjams. Verslo planas gali būti įrodymas, kad verslininkas sugebės i atsiskaityti už visas žaliavas ir medžiagas. Tiekėjai patikimam klientui gali i įvairias nuolaidas, suteikti kreditą ir informaciją apie naujas, geresnes žaliavas. Čia verslo planas padeda įgyti tarpusavio pasitikėjimą.
4. Partneriams. Verslo planas sukelia susidomėjimą, suteikia informaciją apie esamą įmonės padėtį, būsimuosius veiklos tikslus ir perspektyvas. Aišku, kad partnerį kaip ir investitorių, domins verslo, pelningumas, grynųjų pinigų srautų ataskaita ir kiti dokumentai.
5. Akcininkams. Dažnai įmonės vadovas (generalinis direktorius) tinai yra įmonės akcininkas, jis gali būti ir samdomas žmogus. Kadangi vadovas geriau žino kokia situacija įmonėje, tai verslo planas gali padėti supažindinti akcininkus, stebėtojų tarybą ar valdybą apie įmonės reorganizaciją tus naujus sumanymus.
6. Tarptautinėms programoms. Šiuo atveju siekiama gauti lengvatinius kreditus arba paprasčiausiai naudojama reklamai.
7. Jūsų įmonės darbuotojams. Verslo planą (nebūtinai) ruošia pats savininkas ar profesionalūs konsultantai, jį gali ruošti ir įmonės darbuotojai: lobistai, finansininkai, gamybininkai, marketingo specialistai. Jei verslo aš bus naudojamas kaip darbinė priemonė įmonės reikmėms, tai galima loti savo darbuotojų potencialą. Įmonės specialistai daug geriau žino los specifiką, gali perduoti patyrimą ir sukauptas žinias.
Kartu su vadovybe paruoštas verslo planas padės siekti bendro tikslo, jis taps visiems žinomas. Prisidėję prie plano ruošimo darbuotojai nesakys, kad tai administracijos ar konsultantų reikalas, ji
ie sakys, kad tai mūsų bendras reikalas. Bendras tikslas ir plano ruošimo procesas gali suvienyti kolektyvą, ypač įmonės veiklos pradžioje.
Informacija verslo planui
Plano rašymas priverčia sukaupti dėmesį, parodyti visas savo žinias, taip pat surinkti, išanalizuoti ir koncentruotai bei suprantamai pateikti daug informacijos. Dalį reikalingos informacijos galima gauti iš tiekėjų, su kuriais palaikomi ryšiai; dalį (pavyzdžiui, apie energetinių išteklių pabrangimą ar įstatymo projektus apie mokesčių tarifų, apmokestinimo sąlygų pakeitimą) – iš masinės informacijos priemonių. Planavimo proceso metu atrenkama svarbiausia ir aktualiausia, o atmetama neesminė informacija.
Verslo planui parengti reikia labai įvairios informacijos. Iš esmės kaupiama informacija apie (plačiau žr. l. l sk.):
• ekonominę aplinką – gyventojų pajamų lygį, darbo jėgos pasiūlą, kapitalo, medžiagų rinkų, kainų stabilumą;
• socialinę kultūrinę aplinką – demografinius procesus, madą, sveiko gyvenimo būdo propagavimą, nacionalines tradicijas, laisvalaikio naudojimą;
• politinę teisinę aplinką – apie įstatymus ir jų projektus, mokesčius, prekybos taisykles, konkurenciją, įmonių rejestrą, buhalterinę apskaitą, prekių ir paslaugų ženklus, ir kt.;
• ekologinę aplinką – gamtosaugos reikalavimus, įpakavimo bei utilizacijos1 perspektyvas, Žaliųjų partijos judėjimą;
• technologinę aplinką – naujovių (angį. know how) “žinau kaip” atsiradimo tikimybę, įmonės galimybes šias technologijas įsigyti, technologijų pakeičiamumą.
Išsami įmonės aplinkos analizė leidžia sumažinti riziką bei įmonės sąnaudas (pavyzdžiui, sunku prognozuoti, kada ta ar kita žaliava, medžiaga taps deficitine). Siekiant užtikrinti tiekimą, galima numatyti alternatyvius žaliavų gavimo šaltinius.
Verslo plano ti
ikslai
Tikslų nustatymas – vienas svarbiausių verslo planavimo proceso etapų. Tikslai dėl kurių rašomi verslo planai gali būti labai įvairūs. Tikslai turi būti realūs, suderinti laiko atžvilgiu, užtikrinta tikslų vykdymo kontrolė.
Tikslus galima sąlyginai suskirstyti į išorinius ir vidinius 1 paveikslas.

Išoriniai Vidiniai
Pagrįsti ir gauti pinigines paskolas Pagrįsti ir patikrinti naują idėją
Surasti partnerius Palyginti prognozuojamus ir faktiškus rezultatus
Informuoti apie įmonės veiklą šalies visuomenę, tarptautines organizacijas Įvertinti verslo perspektyvas ir gyvybingumą
Pateikti informaciją apie dalykinį ir finansinį verslo įvertinimą Apskaičiuoti, priimtiems sprendimams įgyvendinti, reikalingas lėšas(rasti pigiausią variantą)

įvertinti riziką skolinantis pinigus
1 pav. Verslo plano tikslai

Šis skirstymas yra sąlyginis, planas ruošiamas ne vienam kuriam nors (iš pateiktų) tikslui. Verslininko tikslas gali būti gauti banko paskolą ir kartu patikrinti naujos idėjos realumą, arba tik suskaičiuoti lėšų poreikį idėjos įgyvendinimui.
Verslo plano struktūra
Verslo struktūra nėra griežtai nustatyta, tačiau turi tam tikras, dažniausiai pasitaikančias, dalis, kurios pateiktos 2 paveiksle, detalizuojamos kituose poskyriuose.
Plano struktūra ir sudėtingumas priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:
• įmonės dydis; reikia atsižvelgti į veiklos mastus, gamybos ar paslaugų sudėtingumą, informacijos apimtį ir būtinumą atlikti daug analizės;
• įmonės juridinis statusas; ar tai individuali, akcinė, uždaroji akcinė bendrovė, valstybinė įmonė ir pan.; pavyzdžiui, individualiosios įmonės savininkas finansinėje dalyje gali nepateikti balanso;
• įmonės veiklos pobūdis; gamybinė, prekybos, paslaugų, žemės ūkio bendrovė, perdirbimo pramonės, transporto įmonė ar kitokia savaime suprantama, kad prekybinė įmonė neruoš gamybinio plano;
• veikianti ar naujai kuriama įmonė; jei įmonė naujai kuriama, verslo plane negalima pateikti informacijos apie įmonės veiklos analizę, įmonės istoriją, esamos produkcijos ar paslaugų asortimentą, turimą techninę įrangą;
• verslo plano tikslai; jei planas bus ruošiamas, siekiant išorinių tikslų, tarkim, gauti paskolą, finansinė dalis, kuri yra labiausiai skaitoma ir potencialių
investitorių, ir partnerių, bus išsamesnė, labiau detalizuota, negu kad būtų skirta tik naudojimui įmonėje.

įmonės rekvizitai

Labai trumpa Įmonės veiklos charakteristika
Reziumė Vadovai, jų patirtis ir kvalifikacija

Pati verslo idėja

Reikalingų lėšų poreikis, panaudojimas, atsipirkimo laikas

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Įmonės istorija, svarbiausi laimėjimai
Įmonės Įmonės veiklos kryptys ir tikslai
veiklos Šakos, kurioje veikia įmonė, aprašymas
analizė Produkcijos paslaugų (aprašymas)

Turimos technologijos, reikalingos žaliavos ir medžiagos

Esama darbuotojų kvalifikacija

Teisiniai aspektai (patentai, licencijos ir kt.)
Siūlomo Idėja
projekto esmė Pagrindinai parametrai, reikalingi tyrimai

Rinkos analizė
Marketingo Marketingo rinkinys (kompleksas)
planas Pardavimų prognozė (optimistinis, pesimistinis ir tikėtinas variantas)

Gamybos procesas

Technologinė įranga
Gamybos Gamybiniai pajėgumai
planas Žaliavos ir medžiagos

Atsargos ir sandėliai

Juridinė įmonės forma
Organizacinis Nuosavybės struktūra
planas Organizacinė struktūra

Personalas

Lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Pelno ataskaita
Finansinis Balansas
planas Pinigų srautų ataskaita

Lūžio taško radimas

Sąnaudų prognozė (savikainos analizė)

Ekonominiai finansiniai rodikliai
Rizikos įvertinimas
2 pav. Verslo plano struktūra

Verslo plano dalių ryšys pateiktas 3 paveiksle. Įmonės veiklos analizėje pateikiama informacija, pradiniai duomenys, kurie bus reikalingi siūlomo projektui, sumanymui įgyvendinti. Kokiu būdu tas sumanymas bus pasiektas,
išdėstoma marketingo, gamybos, organizaciniame ir finansiniame planuose. Reziumė trumpai apibendrinamos visos plano dalys.

3 pav. Verslo plano dalių ryšys

Toliau apžvelgiama kiekviena verslo plano dalis, trumpai paaiškinamas jos turinys.
Reziumė
Reziumė arba apibendrinimas apima nuo l iki 3 puslapių ir iš esmės yra viso verslo plano santrauka. Reziumė rašomas pabaigoje, jau paruošus planą, kai yra visi reikalingi apskaičiavimai, duomenys ir išvados. Svarbu, kad reziumė atsispindėtų tai, kas gali patraukti potencialų investuotoją ar būsimąjį partnerį.
Apibendrinime keliais sakiniais turi būti atsakoma į klausimus:
• kuo užsiima įmonė?
• kokia jos dabartinė padėtis?
• kuo prekiauja, ar gamina, ar teikia paslaugas?
• kas vadovai, kokia jų patirtis?
• kokia sumanymo esmė?
• kiek tas sumanymas kainuos?

Reziumė turi sudominti, vadinasi, reikia išryškinti, kuo idėja išsiskiria, kuo ji patraukli, kokie palankūs momentai ir galima rizika. Reziumė turinys pateiktas 2 paveiksle.
Trumpai apie įmonės rekvizitus. Rekvizitus rasime įmonės pažymėjime:
įmonės pavadinimas___________________________________ įmonės kodas. Registravimo data.
Veiklos pobūdis. Adresas_______ Telefonas, faksas_____ Bankas, jo kodas_____ Jūsų sąskaitų Nr. banke.
Įmonės veiklos analizė (verslo aprašymas)
įmonės veiklos analizė turi parodyti, kokia esamoji įmonės padėtis. Ši dalis labai aktuali jau veikiančioje įmonėje, kai svarbu tiksliai apibūdinti įmonės veiklą, istoriją, pranašumus ir perspektyvas. Čia gali būti pateikiami faktiški duomenys apie turimą technologinę įrangą, žmones, gaminamą produkciją ar paslaugas, įsigytas licencijas ir kt. Šioje verslo plano dalyje galima pateikti statistinius duomenis apie šaką, kurioje veikia įmonė. Šakos analizė padės nustatyti prognozes, reikalingas tolimesniuose verslo plano ruošimo etapuose.
Siūlomo projekto esmė
Šioje dalyje svarbu, pristatyti sumanymą (projektą, idėją), jo teigiamas ir neigiamas savybes. Kai įmonė naujai kuriama ir jos veiklos analizę pateikti neįmanoma, tai reikia panaudoti visus duomenis apie vietą, terminus, technines sąlygas, planuojamus gaminti produktus, potencialius vartotojus ir pan., reikalingus idėjai įgyvendinti (4 pav.).

Pagrindiniai parametrai

Būsima vieta

Reikalingi pajėgumai

Pagrindiniai vartotojai

Gaminiai, asortimentas

Numatomi terminai
Kur bus daroma?

Kaip bus daroma?

Kam bus daroma?

Kas bus daroma?

Kada bus daroma?
4 pav. Pagrindiniai tyrimams atlikti reikalingi parametrai

Labai tinka atsakymai į tris klausimus: l. Ar žinai ką gaminti? . 2. Ar sugebėsi tai sukurti?
3. Ar sugebėsi organizuoti šios prekės gamybą ir ją realizuoti?

Kitose verslo plano dalyse įrodoma, pagrindžiama viskas, kas parašyta šioje. Nesitikėkite, kad išvados, susijusios su jūsų projektu, visada bus teigiamos, marketingo tyrimai gali įrodyti idėjos nerealumą, finansiniai apskaičiavimai-nuostolingumą, ar per ilgus atsipirkimo terminus

Marketingo planas

Marketingo planas – viena svarbiausių verslo plano dalių. Jį sudaro trys pagrindinės dalys: rinkos analizė, marketingo rinkinys ir pardavimų prognozė.
Rinkos analizė. Jums, kaip būsimajam verslininkui, teks atlikti rinkos yrimus, įvertinti vartotojus ir konkurentus, produkcijos ar prekių poreikį ateityje.
Tiriant vartotojus, aktuali rinkos segmentacija, kuri palengvina rinkos dalies pasirinkimą. Nesurinkę informacijos ir neįvertinę konkurentų taip pat galite pralaimėti. Gali pasitaikyti, kad rinkos tyrimas ir analizė paneigs pačią deją dar neatlikus apskaičiavimų.
Rašant marketingo planą, reikia išnagrinėti ir marketingo rinkinio elementus: produktas, paskirstymas, rėmimas , kainos. Remiantis tyrimais, prognozėmis, statistiniais duomenimis, gautais analizuojant rinką ir marketingo rinkinio elementus, galima numatyti pardavimų apimtis ir apskaičiuoti realizavimo įplaukas. Šiam tikslui rekomenduojama sudaryti 1 lentelę, jos duomenų jums prireiks kituose verslo plano skyriuose. laikotarpio sumos perkeliamos į pelno (nuostolio) lenteles.
1 lentelė Realizavimo įplaukų apskaičiavimas
Eil. Nr. Produkcija Laikotarpis 1 2

Pavadinimas Vieneto kaina, Lt Numatoma pardavimų apimtis Suma, Lt Numatoma pardavimų apimtis Suma, Lt

Iš viso V V

Realizavimo įplaukas galima apskaičiuoti optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai tikėtinu variantu, tai leis jums sumažinti rizikos tikimybę. Pavyzdžiui, jei atsiras naujų varžovų, ir jūs būsite priversti sumažinti kainas ir pardavimų apimtis, kad laimėtumėte konkurencinėje kovoje. Tada skaičiuojamas pesimistinis realizavimo įplaukų variantas. Optimistiniame variante galite tikėtis didesnės savo prekių paklausos, konkurentų bankroto, mokesčių sumažinimo ir kt. Patikimiausias – tarpinis variantas.

5 pav. Marketingo plano turinys

Gamybos planas

Gamybos plano tikslas – įrodyti, kad įmanoma pagaminti reikalingą kiekį ir reikiamos kokybės produkcijos. Aišku, kad ši verslo plano dalis reikalinga, tik ketinant užsiimti gamybine veikla.
7.6 paveiksle pateikta schema, kokią informaciją reikia surinkti ir išanalizuoti gamybos planui parengti.
Jums reikia susipažinti su gamybos procesu ir jame atliekamomis operacijomis, mašinomis ir įrengimais. Gal jau žinote, kur juos įsigysite, kiek lėšų reikės jų aptarnavimui? Taip pat reikės duomenų apie naudojamas žaliavas ir medžiagas, jų kiekius, kainas, pristatymo sąlygas bei reikalingas atsargas. Pravers informacija apie pastatus, kuriuose vyks gamyba: ar jie atitinka sanitarinius – higieninius, priešgaisrinius ir kitokius reikalavimus; kokia dabartinė jų būklė, ar jie tinkami eksploatuoti (gal reikia rekonstrukcijos ar remonto).

Gamybos plano schema

Atliekamos

Gamybos procesas

Pavadinimai

Jų eiliškumas Kiekis

Reikalinga Įrengimai, mašinos Kaina Tiekėjai

technologinė įranga Pagalbinė įranga Atsargos

Gamybiniai Dydis Pagalbinės medžiagos

pajėgumai

Eksploatacinė

būklė Sanitariniai – higieniniai

Pastatai *

reikalavimai

Tinkamumas Priešgaisriniai reikalavimai

Skaičius

Gamybiniai Specializacija

padaliniai Vieta

Tarpusavio ryšiai
6 pav. Informacija gamybos planui parengti

Gamybos plane turi būti įvertinti reikalingi gamybiniai pajėgumai planuojamai produkcijai pagaminti. Kiek bus pagaminta ir kiek procentų bus panaudota jūsų pajėgumų, galite pateikti 2 lentelėje. Jos duomenys bus reikalingi apskaičiuojant gamybines sąnaudas bei visą žaliavų ir medžiagų poreikį.

2 lentelė Gamybiniai pajėgumai (programa)
Eil. Nr. Produkcijos asortimentas Laikotarpis 1 2 3 4

Produkcijos kiekis dirbant visu pajėgumu Gamyba, vnt. Gamyba, vnt. Gamyba, vnt. Gamyba, vnt.
1
2

V V V V

Priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio bus apskaičiuojamos visos kintamosios išlaidos: žaliavoms ir medžiagoms, darbininkų vienetininkų, darbo užmokestis, įrengimų nusidėvėjimas produkcijos metodu, elektros energijos poreikis ir kt.
Kai žinoma gamybos programa, nesunku suskaičiuoti, kiek reikia žaliavų ir medžiagų. Kainos gali būti žinomos, jei yra jų tiekimo sutartys. Blogiausiu atveju informaciją galima rasti prekių biržos biuleteniuose bei pas potencialius tiekėjus (3 lentelė).

3 lentelė Žaliavų ir medžiagų sąnaudų apskaičiavimas
Eil. Nr. Žaliavų pavadinimas Sąnaudų norma Gamyba, vnt. Kaina, Lt/vnt. Suma, -‘Lt
1
2

Iš viso V
Gautos sąnaudos iš 3 lentelės perkeliamos į sąnaudų apskaičiavimo 8 lentelę.

Organizacinis planas
Organizacinio plano turinys pateikiamas 7 paveiksle. Šioje verslo plano dalyje nusakoma: įmonės juridinė forma, nuo jos priklausys vadovo atsakomybė, pelno dalybos; finansavimo šaltiniai. Galima informuoti, kiek, kam ir kokių akcijų priklauso. Taip pat nurodoma, kokia įmonės organizacinė struktūra: kurie padaliniai yra įmonėje (marketingo, finansų, tiekimo ir kt. skyriai), kokie jų tarpusavio ryšiai, kokias funkcijas jie atlieka. Parodomos personalo funkcijos, patyrimas, kvalifikacija, hierarchiniai ryšiai, atlyginimai.
Analizuojant personalą, organizaciniame plane galima apibendrinti 3 pagrindinius momentus.
1. Įmonės veiklos pradžioje, kai sąnaudos turi būti kuo mažesnės, svarbu realus personalo poreikis. Jis gali būti nustatomas atsižvelgiant į gamybos pajėgumus, naudotinas technologijas, gamybos programą, kvalifikacinius reikalavimus, įmonės organizacinę struktūrą, vietinę darbo jėgos pasiūlą ir kt.
2. Kaip bus parenkamas reikalingas personalas. Pritraukus gabius ir energingus žmones, nuo pat įmonės veiklos pradžios, žengiamas žingsnis į sėkmę. Neefektyvios procedūros ir nerealūs parinkimo kriterijai gali sudaryti papildomų problemų, kurių šiaip jau būtų galima išvengti.
3. Atlyginimai. Verslo plane gali būti svarbu pateikti ne tik informaciją apie darbo užmokesčio struktūrą, premijas, stimuliavimo planus, darbuotojų dalyvavimo pelne galimybes. Gali būti aktualu žinoti kaip vėliau keisis atlyginimai.

7 pav. Organizacinio plano turinys

Reikalingą informaciją apie darbuotojų skaičių, jų atliekamas funkcijas ir darbo užmokestį galima pateikti 4 lentelėje.
Kaip matyti iš lentelės, darbuotojus galima skirstyti į tarnautojus ir darbininkus. Tarnautojus – į vadovus, specialistus ir aptarnaujantį personalą, darbininkus – į kvalifikuotus ir nekvalifikuotus.
Darbininkams, dirbantiems pagal vienetinę ar mišrią darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestį apskaičiuoti bus sunkiau. Labiausiai ši lentelė tinka, kai darbuotojai gauna mėnesinę algą.
Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas

4 lentelė
Laikotarpis 1 2
Tarnautojai Skaičius, žm. Uždarbis, Lt Suma, Lt Skaičius, žm. Uždarbis, Lt Suma, Lt
Vadovaujantys
Specialistai
Aptarnaujantis personalas
Iš viso tarnautojų V V
Darbininkai
Kvalifikuoti
Nekvalifikuoti
Iš viso darbininkų V V
Iš viso darbuotojų v v

Per tam tikrą laikotarpį priskaičiuota darbo užmokesčio suma perkeliama į sąnaudų skaičiavimo 8 lentelę.

Finansinis planas

Finansinis planas – tai svarbiausia verslo plano dalis, kurioje įrodoma, kad sumanymas geras. Kaip rodo 8 paveikslas, šį skyrelį sudaro 6 pagrindinės dalys, kurios toliau detalizuojamos.
Visus finansinius rezultatus ir apskaičiavimus rekomenduojama pateikti lentelėse, lūžio (nenuostolingumo) tašką galima rasti grafiškai.

8 pav. Finansinio plano sudėtis

Lėšų poreikis ir šaltiniai. Tai nėra griežtos formos finansinis dokumentas, duomenis galite pateikti 5 lentelėje, kurią sudaro dvi dalys: lėšų poreikis (projekto sąnaudos) ir finansavimo šaltiniai.
Kairėje lentelės pusėje pateikiama, kiek ir kokių lėšų jums reikės sumanymui įgyvendinti. Didžiąją dalį visų projekto sąnaudų sudaro lėšos ilgalaikiam turtui įsigyti. Jei turite tam numatę konkrečius tiekėjus, tai užpildysite lentelę pagal pirkimo sutartyje nurodytas kainas. Kitą projekto sąnaudų dalį sudaro lėšos trumpalaikiam turtui įsigyti, t.y. turėsite suskaičiuoti, kiek reikės žaliavų, medžiagų, atsargų ir kiek tai kainuos. Projekto sąnaudose dar įvertinamos statybos ir remonto darbų išlaidos.
Dešinėje lentelės pusėje įrašoma, iš kokių šaltinių bus finansuojamas sumanymas: tik iš nuosavų lėšų, iš skolintų, ar iš nuosavų ir skolintų.

Projekto finansavimo poreikis ir šaltinai

7.5 lentelė
Lėšų poreikis Suma Finansavimo šaltiniai Suma
Ilgalaikiam turtui įsigyti: Žemei Pastatams Įrengimams ir mašinoms Transporto priemonėms Vidiniai šaltiniai: Akcinis kapitalas Pelnas
Trumpalaikiam turtui įsigyti: Atsargoms Išoriniai šaltiniai: Ilgalaikės paskolos
Statybos ir remonto darbų sąnaudos Trumpalaikės paskolos
Iš viso Iš viso

Pelno (nuostolio) ataskaita. Ji pateikiama 6 lentelėje. Kiekvienas verslininkas realizuodamas savo sumanymą, tikisi, kad jo veikla bus sėkminga, ir jis gaus pelną.
Bendrasis pelnas apskaičiuojamas iš realizacinių (gautų pardavus produkciją) ir nerealizacinių pajamų (sudaro ekonominės sankcijos, nuomos mokesčiai ir pan.), atėmus savikainą. Iš to atėmus veiklos sąnaudas (administracinės ir pardavimų), gaunamas veiklos pelnas. Pelnas prieš apmokestinimą gaunamas, jei įmonė turi finansinių pajamų, kurios pridedamos prie veiklos pelno ar finansinių sąnaudų, kurios – atimamos. Grynasis ataskaitiniu metų pelnas – tai pelnas, atskaičius pelno mokesčius (10% ar 29%) pagal Juridinių asmenų pelno įstatymo nustatytą tvarką.

6 lentelė Pelno (nuostolio) skaičiavimas
Laikotarpis 1 2
Straipsniai Variantai Optimistinis Tikėtinas Pesimistinis Optimistinis Tikėtinas Pesimistinis
Realizacinės ir nerealizacinės pajamos
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina
Bendrasis pelnas (nuostolis)
Veiklos sąnaudos (pardavimų ir administracinės)
Veiklos pelnas (nuostolis)
Finansinės sąnaudos
Finansinės pajamos
Pelnas(nuostolis) prieš apmokestinimą
Pelno mokestis
Grynasis ataskaitinių metų pelnas V V

Balansas. Tai finansinės atskaitomybės dokumentas, parodantis tam tikros dienos įmonės finansinę padėtį. Jį sudaro 2 dalys: turtas, jo sudėtis ir paskirstymas; bei nuosavybė ir įsipareigojimai, pateikiama iš kokių šaltinių sudarytas turtas. Turtas visada lygus nuosavybei.
Ruošiant verslo planą galima pateikti pradinio laikotarpio balansą, kuriame atsispindės dabartinė įmonės finansinė padėtis ir balansą, įdiegus sumanymą. Pirmaisiais įmonės veiklos metais dažniausiai pateikiami ketvirtiniai balansai, vėlesniaisiais – metiniai.
Balanso turto pusėje yra trys pagrindinės dalys:
1. Ilgalaikis turtas – nematerialus (pvz., įsigytos teisės) ir materialus (pvz., žemė, pastatai, įrengimai ir kt.), taip pat skolos, kurios bus grąžintos po vienerių ir daugiau metų.
Ilgalaikis turtas per kiekvieną laikotarpį mažės dėl nusidėvėjimo. Balanso nuosavybės pusėje nusidėvėjimas didins sąnaudas, t.y. mažės pelnas.
2. Trumpalaikis turtas. Jį sudaro sukauptos atsargos, grynieji pinigai banko sąskaitoje ir kasoje, terminuoti indėliai ir per vienerius metus gautinos sumos (pvz., iš klientų).
3. Ateinančio laikotarpio sąnaudos. Jos susidaro, kai įmonė jau išleido pinigus, tačiau į sąnaudas suma įtraukiama ne iškarto, o tik tada, kai tas daiktas bus panaudotas uždirbti pajamoms.
Balanso nuosavybės ir įsipareigojimų pusę sudaro:
1. Kapitalas ir rezervai (pvz., įstatinis kapitalas, nepaskirstytas pelnas, pelno rezervai ir kt.).
2. Finansavimas (valstybės dotacijos ir subsidijos).
3. Atidėti mokesčiai.
4. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, t.y. po vienerių metų ir per vienerius metus mokėtinos sumos (pvz., mokesčiams, atlyginimams, sic. draudimui ir kt.).
5. Ateinančio laikotarpio pajamos. Pinigai paimti, bet darbas dar nepadarytas.
Pinigų srautų ataskaita. Čia pateikiamas pinigų judėjimas, t.y. kiek pinigų įmonė gavo ir kiek išleido per tam tikrą laikotarpį, koks jų likutis laikotarpio pabaigoje. Ataskaitoje galima išskirti šiuos straipsnius: gauta pinigų iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos, išleista pinigų iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.
Kai žinomos numatytos realizacinės įplaukos ir kapitalo investicijos per tam tikrą laikotarpį, grynųjų pinigų srautų prognozė išryškina lėšų trūkumą tam tikru laiko momentu ir parodoje dydį.

Pinigų srautų prognozė
Straipsniai Laikotarpis 1 2 3
GAUTA PINIGŲ
1. Grynasis pelnas
2. Nusidėvėjimas (amortizacija)
3. įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas
4. Pirkėjų įskolinimo sumažėjimas
5. Kitos pinigų įplaukos iš pagrindinės veiklos
Iš viso iš pagrindinės veiklos
1 . Gavus palūkanas ir dividendus
2. Pardavus nekilnojamąjį turtą
3. Pardavus išleistas akcijas
4. Mokėtinų mokesčių padidėjimas
5. Gavus paskolas iš banko ir kitų įmonių
6. Pardavus obligacijas ir kitus vertybinius popierius
7. Kitos pinigų įplaukos iš finansinės ir investicinės veiklos
Iš viso iš finansinės ir investicinės veiklos
IŠLEISTA PINIGŲ
1. įsiskolinimo tiekėjams sumažėjimas
2. Pirkėjų įsiskolinimo padidėjimas
3. Grąžinus paskolas
4. Kitos pinigų išlaidos pagrindinei veiklai
Iš viso pagrindinei veiklai
5. Nupirkus ilgalaikį turtą
6. Nupirkus kitų įmonių vertybinius popierius
7. Išmokėjus dividendus
8. Mokėtinų mokesčių sumažėjimas
9. Kitos pinigų išlaidos finansinei ir investicinei veiklai
Finansinei ir investicinei veiklai
Pinigai laikotarpio pradžioje
Atimti: išleistus pinigus
Pridėti: gautus pinigus
Pinigai laikotarpio pabaigoje

Sąnaudų prognozė. Ji naudojama pelno apskaičiavimui, o svarbiausia -gaminio savikainai sužinoti.
Sąnaudų klasifikavimas įmonėje priklauso nuo jos specifikos. Kaip rodo 8 lentelė visos sąnaudos skirstomos į gamybos, administracines ir pardavimų. Į pelno (nuostolio) ataskaitą administracinės ir pardavimų – bus perkeliamos kaip veiklos sąnaudos.
Sąnaudų skirstymas į kintamąsias, kurios keičiasi priklausomai nuo pagamintos produkcijos, kiekio ir sąlyginai pastovias, kurios nesikeičia, padės jums lengviau apskaičiuoti arba net rasti grafiškai lūžio

8 lentelė Sąnaudų prognozė
Sąnaudų straipsniai Laikotarpis 1 2 3
Gamybos (kintamosios sąnaudos)
1 . Žaliavoms ir medžiagoms, sunaudotoms produkcijai pagaminti
2. Tiesioginiam darbo užmokesčiui (jei keičiasi priklausomai nuo gamybos apimties, pvz., darbininkų vienetininkų )
3. Soc. Draudimui (30% nuo tiesioginio darbo užmokesčio)
4. Sąnaudos elektros energijai, šildymui ir vandeniui (jei ne buitinėms reikmėms)
5. (rengimų nusidėvėjimui (jei skaičiuojama produkcijos metodu)
6. Kitos sąnaudos
Administracinės (pastoviosios sąnaudos)
1. Administracijos darbo užmokesčiui
2. Soc. draudimui 30%
3. Remontui ir eksploatacijai
4. Transporto sąnaudos (jei ne prekėms išvežioti)
5. Draudimui
6. Juridinėms paslaugoms
7. Mokesčiams (žemės, kelių, nuomos)
8. Elektros energijai (buitiniam apšvietimui)
9. Komunalinės sąnaudos (vanduo, šiukšlių išvežimas)
10. Palūkanoms už kreditus
11 . Kitos sąnaudos ir marketingas
Pardavimų (realizavimo sąnaudos)
1 . Rėmimui (reklamai, pardavimų skatinimui)
2. Ryšiams ir komunikacijoms (telefonui, faksui)
3. Pardavėjų darbo užmokesčiui
4. Soc. draudimui (30% pardavėjų darbo užmokesčio)
5. Kitos sąnaudos

Lūžio taškas (rentabilumo slenkstis) – tai pardavimų apimties tašką; kuriame pajamos ir išlaidos lygios, nėra nei pelno, nei nuostolių ( plačiau žr. 5. skyrių). Ir investuotojui, ir vadovui įdomu ir svarbu žinoti, kada gautos pajamos padengs bendrąsias sąnaudas. Lūžio (nenuostolingumo) tašką galim apskaičiuoti pagal (5.3) formulę (5.2 skyrius) bei pateikti grafiškai.

Rizikos įvertinimas – būtina verslo plano dalis. Lietuvoje kasmet sukuriama daug įmonių, deja, dalis jų žlunga. Pagrindinė priežastis – blogi įvertintos įmonės plėtros perspektyvos ir rizika.

Susidaro tokia padėtis, kad pirma įkuriama įmonė, o vėliau svarstoma, ką ji darys. Pavyzdžiui, įmonė pradeda gamybą, neįvertinusi, ar jos produkciją pirks, o jei pirks – tai kiek. Rizika išauga, kai būsimasis verslininkas ima įgyvendinti “auksinę” idėją, o vėliau pasirodo, kad sąnaudų poreikis daug didesnis už numatytą, o ir pati idėja ne tokia jau ir “auksinė”.
Verslo plano ruošimas iš esmės padeda išvengti išvardintųjų situacijų, tačiau, aišku, visai be rizikos verslo nebūna.
Verslo rizikingumą stipriai padidina informacijos trūkumas, neišsami jos analizė ar nerealus įvertinimas. Ekonomine rizika galima būtų laikyti sprendimų priėmimą, kai yra žinomos alternatyvos ir pasekmių tikimybės.
Riziką galima suskirstyti į:
• gamybos riziką; pavyzdžiui, diegiant naują techniką, nepagaminama tiek, kiek reikia produkcijos. Gamybos rizika ypač didelė žemės ūkyje dėl natūralių derliaus svyravimų.
• rinkos riziką; kas bus jei atsiras naujų konkurentų, pabrangs žaliavos, neišsipildys vartojimo prognozės.
Šioje plano dalyje galima pateikti savo požiūrį į situaciją “o kas -jeigu”. Rizikingos situacijos turinio supratimas padės jums ją išspręsti pasirenkant ir realizuojant vieną iš galimų variantų (alternatyvų). Gera verslo aplinkos analizė, marketingo tyrimai, realūs finansiniai apskaičiavimai iš dalies atsako į šią situaciją. Riziką sumažins pardavimų bei gamybos prognozė optimistiniu, pesimistiniu bei labiausiai tikėtinu variantu.
Rizikos įvertinimas, turi parodyti, koks jūsų, kaip būsimojo verslininko, numatomas veiksmų planas pasikeitus situacijai. Reikia gerai apmastyti gal verta apdrausti žmones ir turtą, gal sukaupti rizikos fondą.

Leave a Comment