Verslo ištekliai

Smulkus verslas vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų gyvenime, nes jūs dažniausiai susiduriate su smulkaus verslo atstovais: kai gabenate taisyti dviratį, einate kirptis ar pas dantistą, kai einate užkąsti į kaimynystėje esančią piceriją, perkate ryto laikraštį arba vietos parduotuvėje vartote sveikinimų atvirukus Tėvo ar Motinos dienos proga. Smulkus verslas – organizacija, kurios veikla orientuota į vietinę rinką ir kurioje dažniausiai dirba nedaug darbuotojų. Pagal įprastą JAV vyriausybės apibrėžimą „smulkus” verslas – toks, kai jame dirba mažiau negu 500 darbuotojų. Galvojant apie organizacijų ir valdymo pasaulį, nesunku smulkaus verslo ir nepastebėti. Ne jums vieniems pirmiausia į galvą ateina pavadinimai tokių stambių organizacijų kaip „IBM”, „Exxon” ir „MTV”. Tačiau viskas prasideda būtent nuo smulkaus verslo. Pasvarstykime apie šiuos faktus:• Daugiau kaip 36 milijonai amerikiečių dirba organizacijose, kuriose mažiau negu 100 darbuotojų. 1992m. 53% visų darbo vietų Amerikoje užėmė žmonės, dirbantys organizacijose, kuriose mažiau negu 500 darbuotojų, t.y. smulkiame versle. Pavyzdžiui, nuo 1988 iki 1990m., kai ,„Jungtinėse Valstijose stambiose organizacijose darbo vietų sumažėjo 500 000, organizacijos su mažiau negu 20 darbuotojų sukūrė 4 milijonus naujų darbo vietų.4• Iš dviejų milijonų smulkaus verslo organizacijų, susikūrusių 1991m., 20% buvo vieno ar dviejų žmonių veikla – žymiai daugiau, palyginti su ankstesniais modeliais. Austrijos ekonomistas Josephas Schumpeteris penktojo dešimtmečio pradžioje rašė, kad sveika ekonominė sistema ta, kurią dažnai laužo „daugiametė kūrybinio griovimo vėtra”. Ši vaizdinga frazė tinka ir šių dienų smulkaus verslo pasauliui.

1. VERSLININKYSTĖ IR JOS IŠTEKLIAI

1.1. VERSLININKYSTĖS PRASMĖ

Specifinė verslininkų funkcija – tai sugebėjimas sutelkti gamybos veiksnius – žemę, darbą ir kapitalą – ir panaudoti juos naujiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti. Verslininkas suvokia galimybes, kurių kiti verslo vadovai nemato ar jiems paprasčiausiai jos nerūpi. 1 Kai kurie verslininkai, norėdami pradėti gaminti ką nors nauja, remiasi visiems prieinama informacija. Pavyzdžiui, Henry Fordas neišrado automobilio ar darbo pasidalijimo principo, tačiau šį principą jis pritaikė automobilių gamybai nauju būdu – konvejerio principu. Kiti verslininkai mato naujo verslo galimybes. Japonijos elektronikos vartojimo reikmenų giganto – kompanijos „Sony” prezidentas Akio Morita suprato, kad jau esamus kompanijos produktus galima būtų panaudoti naujam produktui – nešiojamam stereomagnetofonui „Walkman” sukurti. „Kalbant iš esmės, verslininkas pirmiausia suvokia poreikį, po to suburia žmonių grupę, sukaupia medžiagas ir kapitalą, reikalingą tam poreikiui įgyvendinti”. Malti kavos pupeles ir parduoti paruoštą kavą – ne naujas dalykas. Nauja – kokybė ir atmosfera, kurias „Starbucks” suteikia šiai veiklai. Iš esmės verslininkas kuria organizaciją, siekdamas pasiūlyti ką nors naujo vartotojams, darbuotojams ir kitiems įtaką darantiems asmenims.

Sveikinimo atvirukų pramonė yra pavyzdys, kaip verslininkai gali rasti rinką, pasiūlę kažką skirtinga. 5,3 mlrd. dolerių mažmeninės atvirukų prekybos rinkoje trijų didžiausių firmų „Hallmark Cards”, „American Greeting” ir „Gibson Greeting” pardavimai sudaro 85%. Tačiau likusieji 15% – daugiau kaip tūkstantis smulkesnių leidėjų – mėgina vieni kitus pralenkti kūrybiškumu ir naujoviškumu. Atsiliepdami į nusiskundimus dėl kartais nusibostančios tradicinių atvirukų tematikos, kai kurie naujieji dalyviai taiko į specialias rinkos dalis. Vienas tokių pavyzdžių – „Sendn Inc.”, viena iš nedaugelio Amerikos afrikiečiams priklausančių JAV sveikinimo atvirukų firmų. Jos įkūrėjas Markas Norrisas pradėjo veiklą, norėdamas patenkinti nusivylusius sveikinimo atvirukų etniniams vartotojams kokybe ir įvairove. Jo atvirukai pardavinėjami keturiuose kontinentuose specialiose parduotuvėse, muziejuose ir didesnėse mažmeninėse parduo-tuvėse. Numatoma išplėsti kompanijos veiklą, kad apimti ir kitus rinkos segmentus. Firma „Cardthartic of Chicago” tenkina homoseksualistų ir lesbiečių rinką. Pirmosios šios firmos atvirukų serijos skirtos tokiems įvykiams įvaikinimo pasiūlymai tos pačios lyties poroms ar kam nors mirus nuo AIDS. Firmos prezidentas Jodee Stevensas pradėjo sumanymą su 90 000 Dolerių asmeniniu kapitalu, o pirmųjų metų įplaukos sudarė mažiau negu 100 000 dolerių. Stevensas tikisi, jog per dvejus trejus metus kompanija taPs nenuostolinga.1.2. VERSLININKYSTĖ IR VALDYMAS

Verslininkystė skiriasi nuo valdymo. Verslininkystė apima gamybos pokyčių iniciavimą, o valdymas – tebevykstančio gamybos proceso koordinavimą. Verslininkystė yra nenuolatinis reiškinys, atsirandantis, kad pradėtų gamybos proceso pokyčius ir pranykstantis iki kitų pokyčių. Verslininkystė pirmiausia yra susijusi su pokyčiais. Verslininkams pokyčiai atrodo normalus ir sveikas dalykas. Paprastai jie patys neskatina šių pokyčių (t.y. jie paprastai nebūna išradėjai). Tačiau (ir būtent tai apibūdina verslininką ir verslininkystę) verslininkas visuomet ieško pokyčių, reaguoja įjuos ir naudojasi jais kaip gera galimybe.

2. VERSLININKYSTĖS REIKŠMĖ

Šiuo metu verslininkystės tema labai populiari tarp vadybos ir ekonomikos studentų. Tačiau taip buvo ne visuomet. Iki 1960m. daugelis ekonomistų suprato jos svarbą, tačiau septintajame dešimtmetyje ėmė menkinti jos reikšmę. Tuo metu didelėms kompanijoms skiriamas dėmesys užgožė faktą, kad daugiausia naujų darbo vietų sukuria naujesnės ir mažesnės firmos. Be to, verslininko funkcija – organizuoti naujus produktyvius išteklius, siekiant padidinti pasiūlą – tuo metu dominuojančiai ekonomikos mokyklai atrodė neverta dėmesio, nes ji daugiausia domėjosi vartotojų paklausos valdymu, pirkėjų įtikinėjimu pirkti kuo daugiau prekių. (Klasikinis vartotojų poreikių valdymo pavyzdys buvo Amerikos automobilių pramonės praktika kas metai keisti modelius.). Bendra lėtesnio augimo tendencija leido tiems ekonomikos sektoriams, kurie dar sugebėjo greitai augti, išsiskirti iš kitų. Tai medicinos paslaugos, elektronika, robotika, genų inžinerija ir pan. Tai vis aukštos technologijos pramonės šakos, kuriose daug kompanijų pradeda savo veiklą kaip mažos firmos. Jas įkuria žmonės, norintys pakeisti verslo pasaulį – verslininkai. Tai, ką George’aš Gilderis vadina „didvyrišku verslininkų kūrybiškumu” , tapo, atrodo, mūsų ekonominės gerovės pagrindu, ypač globalinėje ekonomikoje. Šiame poskyryje mes norime paaiškinti, kokiais būdais verslininkystė gali duoti naudos visuomenei. Verslininkystė visuomenei duoda mažiausiai keturgubą naudą: skatina ekonomikos augimą, didina našumą, kuria naujas technologijas, produktus bei paslaugas ir keičia bei „atjaunina” rinkos konkurenciją.18EKONOMIKOS AUGIMAS. Viena iš priežasčių, kodėl ekonomistai ėmė kreipti daugiau dėmesio į naujas mažas firmas, buvo ta, kad jos, pasirodo, sukuria daugiausia naujų darbo vietų JAV ekonomikoje. Svarbios JAV pramonės šakos – elektronikos – tyrimas atskleidė, kad kompanijos, kurios gyvuoja 5-10 metų, samdo maždaug 50 kartų daugiau darbuotojų nei tos, kurios gyvuoja jau daugiau kaip 20 metų.19Be to, vienas tyrinėtojas – Davidas Birchas apytiksliai paskaičiavo, kad JAV daugiau kaip keturis penktadalius naujų galimybių įsidarbinti pasiūlo smulkus verslas. Iš jų net 30% sudaro kompanijos, kurioms mažiau kaip penkeri metai. Tačiau Birchas priduria, kad ne kiekvienas smulkus verslas sukuria darbo vietas. Darbo vietas paprastai sukuria palyginti maža „jaunesnių” verslų grupė, t.y. tokie, kurie staiga pradedami ir greitai plečiasi veiklos pradžioje. Birchas taip pat pastebėjo, kad naujų kompanijų -ir jų sukuriamų naujų darbo vietų – dažniau pasitaiko ne gamybos, bet paslaugų srityje.

NAŠUMAS. Našumas – tai sugebėjimas pagaminti daugiau prekių ar suteikti daugiau paslaugų, įdėjus mažiau darbo ir kitų sąnaudų. Našumas Jungtinėse Amerikos Valstijose aštuntajame dešimtmetyje augo daug lėčiau nei šeštajame ar septintajame. Nemaža ekonomistų padarė išvadą, ir ja tebetiki iki šiol, kad tai pagrindinė JAV ekonomikos problema. Todėl didesnio susidomėjimo verslininkyste viena priežasčių buvo vis didesnis jos vaidmens, didinant našumą, pripažinimas. Susidomėjimą našumu žymiai sustiprino tarptautinė konkurencija. Kad Jungtinės Valstijos išlaikytu aukštą gyvenimo lygį, reikia dirbti našiai. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (Organisation for Econo-mic Cooperation and Development -OECD) duomenimis, vidutinis Amerikos darbininkas gamino prekių ir paslaugų už 45 100 dolerių, tuo tarpu Vokietijos darbininkas – už 37 580 dolerių, o Japonijos darbininkas -už 34 500 dolerių. Tačiau našumo laimėjimai Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse verčia Ameriką toliau siekti didinti našumą konkuruojant dėl globalinio verslo.Didesnis našumas iš esmės yra susijęs su gamybos metodų tobulinimu, ir ši užduotis, pasak Johno Kendricko, yra „visų pirma verslininko funkcija”. Našumo du pagrindiniai veiksniai yra šie: moksliniai tyrimai ir investavimas į naujas gamyklas ir techniką. Pasak Kendricko, „tarp mokslinių tyrimų ir investavimo programų yra glaudus ryšys, ir verslininkai skiria daug dėmesio abiem šiems veiksniams”. NAUJOS TECHNOLOGIJOS, PRODUKTAI IR PASLAUGOS. Kitas santykių tarp verslininkystės ir pokyčių veiksnys yra verslininkų vaidmuo remiant naujas technologijas, produktus ir paslaugas. Nemaža žmonių, sukūrusių naujas technologijas, produktus ar paslaugas, pavyzdžiui, „Gore-Tex” audinį, anksčiau buvo didelių korporacijų, atsisakiusių naudoti šias naujas technologijas, produktus ar paslaugas, darbuotojai, ir taip šių kompanijų priversti tapti verslininkais. Štai „Gore-Tex” dabar pagrindinis audinys, iš kurio siuvami žieminiai sportiniai kostiumai. Kai šis audinys pasirodė, jo nenorėjo naudoti nė vienas pripažintas drabužių siuvėjas, jis ilgą laiką buvo ignoruojamas, kol viena maža, dėl savo išlikimo kovojanti firma nutarė paeksperimentuoti su juo.
Kartais viena verslo naujovė paskatina daugelį kitų. Geriausiai žinomas ir svarbiausias atvejis siekia dar pačią pramonės revoliucijos pradžią XVIII amžiaus antroje pusėje. Iš Indijos importuojamas medvilninis audinys „pasufleravo” kai kuriems Britanijos verslininkams gaminti tokį audinį Britanijoje. Iš pradžių medvilnės žaliava (daugiausia iš Pietų Amerikos) buvo susukama į gijas rankinėmis mašinomis, po to audžiama taip • pat rankinėmis mašinomis. Tačiau iškilo problema. Mašinos, kurios sukdavo gijas, dirbo per lėtai, kad visiškai aprūpintų darbu visas audimo stakles. Taigi gijų sukimas buvo silpnoji vieta. Ilgai išradėjai galvojo, kaip įveikti šią kliūtį. 1760 m. viduryje Jamesas Hargreavesas išrado sukimo gervę – mašiną, kuri vienu metu galėjo sukti 11 medvilnės siūlų. Praėjo šiek tiek laiko, ir tame pačiame amžiuje sukimo gervė buvo sujungta su garo varikliu taip, kad operatoriui nebereikėjo sėdėti šalia ir minti koja. Bendras šių naujovių efektas buvo tas, kad nebetrūko medvilnės siūlų. Tačiau dabar jau nebeužteko audimo pajėgumų. Išradėjams teko vėl darbuotis. 1785 m. anglų dvasininkas išrado galingas audimo stakles, valdomas garo variklio.PASIKEITIMAI RINKOJE. Verslininkai drumsčia konkurencijos vandenis rinkoje. Zoltanas Acsas smulkų verslą, sukurtą verslininkų, vadina „rinkos ekonomikos pokyčių agentais”. Pavyzdžių pilna visur: Steve’as Jobsas ir Steve’as Wozniakas sudrumstė kompiuterių rinką su „Apple” kompiuteriu, „Wankel” variklis patraukė automobilių pramonės vadovų dėmesį, Donaldas Burras pakeitė avialinijų kainų konkurencijos taisykles su „People Express”, Alas Neuhathas pakeitė Amerikos laikraščių sporto puslapius su „USA Today”, o „MTV” pakeitė roko muzikos rėmimo būdą. Galite įsivaizduoti, jei turėtumėte mažą kavos parduotuvėlę ir kepyklėlę, o kitoje gatvės pusėje įsikurtų „Starbucks”, nedelsdami pradėtumėte galvoti apie savo verslo konkurencingumą! O Schultzas susiduria su knygynų, tokių kaip „Borders”, atidariusių kavos barus, konkurencija.
Tarptautinė rinka taip pat teikia kompanijoms verslininkystės galimybių. Pavyzdžiui, „Cascade Medical Inc.” žinojo, kad Saudo Arabijoje yra didelė potenciali rinka jos cukraus kiekio kraujyje stebėjimo namuose sistemoms. Saudo Arabijoje yra 700 000 diabetikų. Kompanija įkūrė bendrą įmonę su prekybos partneriu iš Saudo Arabijos ir dabar konkuruoja su užsienio sveikatos priežiūros kompanijomis – gigantais – ir užkariavo 20% Saudo Arabijos cukraus kiekio kraujyje stebėjimo namuose sistemų rinkos.IŠVADOS

1. Organizacijos atsiranda ir išnyksta, kinta, išgyvena ir vėl kinta. Šios evoliucijos pradžių pradžia – dažnai nepastebimas smulkaus verslo reiškinys. Pavyzdžiui, daugiau kaip 50% amerikiečių, turėjusių darbą 1990 m., dirbo organizacijose, kuriose mažiau negu 500 darbuotojų (sutartinė skiriamoji linija tarp „smulkaus” ir „stambaus” verslo). Mes kasdien susiduriame su smulkaus verslo rezultatais.2. Verslininkystė apibrėžiama kaip idėjos brandinimas ir organizacijos sukūrimas tai idėjai įgyvendinti. Verslininkas, kuris mato aplinkos pokyčius kaip galimybę, išnaudoja gamybos veiksnius, kad pateiktų naujų prekių ar paslaugų. Verslininkystė ir valdymas yra skirtingi dalykai. Verslininkystė visą dėmesį suteikia į tai, kad pokyčiai prasidėtų. Verslininkystė gali atsirasti tada, kai individas ar jų grupė pradeda naują verslą.3. Verslininkystė šiuo metu yra svarbus tyrinėjimų objektas. Ji padeda augti ekonomikai, didina našumą ir sukuria naujų technologijų, produktų ir paslaugų bei „atjaunina” konkurenciją rinkoje. Verslininkystė skiriasi nuo valdymo tuo, kad į verslininkystės sąvoką įeina gamybos pokyčių iniciatyva bei naujų organizacijų kūrimas, tuo tarpu valdymas susijęs su veikiančio gamybos proceso koordinavimu organizacijoje.4. Svarbiausią verslininkystės psichologinių šaknų teoriją suformulavo McCleIandas. Jis pastebėjo, kad kai kurių tipų žmonėms būdingas didelis laimėjimų poreikis ir kai kurios visuomenės suformuoja šį poreikį dažniau nei kitos. Begley ir Boydas išskyrė penkis matmenis, kurie, jų manymu, skiria smulkaus verslo įkūrėją ir vadovą nuo tipiškų didelių organizacijų vadovų: laimėjimų poreikis, požiūris į kontrolę, rizikos toleravimas, neaiškumo toleravimas ir A tipo elgesys. Be to, socialinės aplinkybės, pavyzdžiui, karjeros galimybių stoka, apmokamo darbo neturėjimas kai kuriuos individus pastūmėja į verslininkystę.

5. Kai organizacijos jau įkurtos ir veikia, svarbu, jog vadovai kreiptų dėmesį į organizacijų santykių atnaujinimą. Tai valdymo praktika, susijusi su esamų organizacijų kūrimu iš naujo. Geriausiai žinomas terminas šiam reiškiniui pavadinti – intraverslininkystė. Ji tiek gyvybiškai svarbi esamoms organizacijoms, kiek verslininkystė, kaip nuolatinė naujų smulkių verslų srovė. Organizacijų kūrimu iš naujo pabrėžiamas tiek nugalintis pasitenkinimas savimi, tiek ir žmonių kūrybiškumo organizacijose puoselėjimas.

LITERATŪRA

1. Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai. – Kaunas, 2000. – 228 p.; 2. Butkus F.S. Organizacijos ir vadyba. – Vilnius, 1996, 32-34p.;3. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. – Kaunas, 1998. – 455 p.; 4. Neverauskas B., Rastenis J. Vadybos pagrindai. – Kaunas, 2000. – 143 p.; 5. Bagdonas E., Rapalienė L. Administravimo principai. – Kaunas, 1996 – 206 p.; 6. Juozaitis A.M. ir kt. Nevyriausybinės organizacijos: nuo aiškios strategijos link efektyvios veiklos. –V., 2000, 13p.; 7. Razauskas R. Aš vadovas. Vilnius, 1997, 54p.; 8. Viešasis administravimas. Monografija. – Kaunas, 1999, 436 p.;