Verslo finansavimo budai

Įvadas: 3
Lizingas: 4
Lizingo objektas: 5
Lizingo subjektas: 5
Lizingo rūšys: 6
Faktoringas: 8
Faktoringo operacijų naudingumas: 10
Išvadas: 10
Literatūros sąrašas: 10ĮVADAS:
Žodžio „lizingas” tėvynė yra JAV, (Lizingo terminas yra iš anglų kalbos „lease”, reiškiančio nuomoti ir imti skolon turtą su teise išsipirkti. Dėl juo apibrėžiamos veiklos specifiškumo daugelyje kalbų jis neturi atitikmens ir todėl priimtas ir vartojamas visame pasaulyje.), kurioje 1952 metais buvo įkurta pirmoji lizingo kompanija. Europoje lizingas paplito apie 1970 m., ir dėl aiškaus pranašumo prieš kreditinį verslo finansavimo būdą sparčiai didėjo jo apimtys.
Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995m. Legaliai veikti joms leido 1994m. gruodžio mėėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. Plečiantis lizingo veiklai Lietuvoje išryškėjo pagrindinės, dažniausiai naudojamos lizingo rūšys – tai finansinis bei veiklos lizingas. Tuo tarpu Finansinį lizingą reglamentuojančio įstatymo šiuo metu Lietuvoje nėra, tiesa, Teisingumo ministerija bei Ekonomikos ir privatizavimo institutas prie Ūkio ministerijos rengia lizingo įstatymo projektą. Todėl šiuo metu pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys ūkio subjektų tarpusavio santykius, yra ūkinės sutartys, nuomą bei kreditavimą reglamentuojantys aktai.
Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos , nors šio verslo aplinka, ekspertų teeigimu, nėra ideali ir neatitinka Europos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajunta įmonės ar verslininkai, besinaudojantys lizingo paslaugomis. Dėl įstatyminių kliuvinių jos pabrangsta, o specialistų siūlomos pataisos padėčiai pagerinti stringa valdininkų stalčiuose.
Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingo bendrovių vadovai įr

registravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal įmonių registrą apie 1100 įmoniųtarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą.

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.LIZINGAS:
Lizingas (išperkamoji nuoma) yra tam tikra verslo kreditavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir įmonės kreditavimo elementus. Lizingas apibūdinamas kaip ūkinė veikla, kuriai esant ūkio subjektas sutartiniais pagrindais perleidžia teisę naudotis kitam ūkio subjektui savo kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą apibrėžtam arba neapibrėžtam laikotarpiui. Lizingo suutartį iš vienos pusės sudaro bankas arba lizingo kompanija, o iš kitos – ūkio subjektas – lizingo gavėjas. Pastarasis už teisę nuomoti moka iš anksto sutartą pinigų sumą, o praėjus tam laikui grąžina naudotą turtą arba jį išsiperka. Lizingo sutartyje paprastai nurodoma, kad lizingo gavėjas prisiima visą riziką bei nuostolius, susijusius su lizingo objektų gedimu, vagystėmis ar kitais praradimais.
Finansiniu požiūriu lizingas yra specifinė nekilnojamojo ir kito ilgalaikio turto įsigijimo finansavimo forma, kuri leidžia įmonei lengviau pritraukti reikalingas kreditines lėšas. Lizingo objektu gali bū

ūti bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis ilgalaikis turtas: pastatai, transporto priemonės, technologiniai įrenginiai, elektroninė įranga ir kt.

Lietuvoje lizingo būdu įsigyjamo turto struktūra šiuo metu yra tokia
lengvieji automobiliai, mikroautobusai – 29,4 pramonės įrenginiai -15,3
vilkikai, puspriekabės, sunkvežimiai – 37,2 vagonai ir konteineri – 5,1
žemės ūkio technika – 3,8 parduotuvių įranga – 3,7

Bendra Lietuvos lizingo rinka 2001 m. sudarė 1,12 mljrd. Lt, Estijoje -3 mljrd. Lt. Aktyviai dirba dvi lizingo kompanijos, kurios 2001m. užėmė apie 83% Lietuvos lizingo rinkos: Vilniaus banko lizingas -39% ir „Hanza lizingas” – 44%”. Kompanija „Hanza lizingas” buvo įkurta 1993 metais Estijoje ir dabar tai finansinė institucija, sukūrusi joje talpią lizingo paslaugu rinką, kurios dydis gerokai viršija milijardą litų. Kitų lizingo kompanijų
veiklos įtaka Lietuvoje kol kas yra nedidelė, bet sparčiai didėja.
Lizingo kompanijos Lietuvoje pradeda aktyviai dirbti smulkaus lizingo rinkoje. Jos plečia paslaugų asortimentą, nuomoja kompiuterinę ir biuro techniką, kainuojančią nuo 1200 litų iki 35 000 litų. vidutiniškai mokant per metus 10% palūkanų nuo jos pradinės vertės. Vis didėja lizingo sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis. Fiziniai asmenys turi tik pateikti informaciją apie tai, kad jų gyvenamoji vieta sutampa su registracijos vieta, ir klientai turi apsidrausti nuo finansinės rizikos. Lizingo portfelio struktūroje ypač sparčiai auga nekilnojamojo turto išperkamoji nuoma, pramonės įranga ir įrengimai, kelių transporto priemonės, lengvieji automobiliai.Lizingo objektas:
Lizingo objektu gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatai, pr

ramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika bei orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.
Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma būna:
* trumpalaikė (iki vienerių metų);
* vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);
* ilgalaikė (daugiau nei treji metai).
Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas.Lizingo subjektas:
Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.
Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir , įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.
Lizingo davėju gali būti:
komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla;
finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas:
– prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą;
– konsultuoja turto eksploatavimo klausimais;
– rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu;
– teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t.
specializuotos lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;
firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, ta
ačiau įstatuose ši veikla numatyta.
Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: valstybinė įmonė ar organizacija, kooperatyvas, maža įmonė ar akcinė bendrovė.

Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.Lizingo rūšys:
Esant tiesioginiam lizingui, sutartis sudaroma tisiogiai tarp lizingo objekto savininko (dažniausiai įrangos gamintojo) ir lizingo gavėjo (įrangos
pirkėjo).

1. pav. Tiesioginės lizingo sutarties schema

Esant netiesioginiam lizingui, sudaroma trišalė sutartis tarp lizingo kompanijos, lizingo gavėjo ir lizingo objekto gamintojo tiekėjo.

2. pav. Netiesioginės lizingo sutarties schema

Paraiška lizingo objektui įgyti;
Pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymas;
Lizingo kompanija sumoka pinigus gamintojui arba tiekėjui;
Lizingo kompanija tampa lizingo objekto savininku ir sudaro
sutartį su lizingo gavėju;
Tiekėjas pristato lizingo gavėjui (nuomininkui) lizingo objektą;
Nuomininkas apdraudžia lizingo objektą.
Lizingo gavėjas moka lizingo mokestį pagal sutartyje numatytą
mokėjimo tvarką.
Lizingo subjektai, iš vienos pusės, yra:
komerciniai bankai;
finansinės lizingo kompanijos, teikiančios lizingo paslaugas.
Jos gali veikti kaip banko padalinys;
specializuotos lizingo kompanijos, kurios, be finansinių
paslaugų, teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas, pvz., prižiūri
ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto naudojimo
klausimais.
Iš kitos pusės, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudoja lizingo paslaugas.Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto tiekėjas, gamybos įmonė.
Pirkdamas 50 000 litų vertės automobili lizingo gavėjas turi
sumokėti pradinę 20 proc. automobilio vertės Įmoką. Vėliau pagal sutartį turės
mokėti visus trejus metus kiekvieną mėnesį po 1613 litų dydžio įmokas,
įskaitant 500 litų komisinį mokestį. Per trejus metus pirkėjas (lizingo gavėjas)
už automobilį iš viso sumokės 70 483 litų.
Gali būti dviejų rūšių lizingas: finansinis ir veiklos. Finansinio lizingo esmė ta, kad jo gavėjas per sandorio laikotarpį padengia visą nuomojamo turto vertę, ir, sutarčiai pasibaigus, lizingo objektas tampa nuomininko nuosavybe. Finansinis lizingas nenumato išnuomoto turto priežiūros bei galimybės anksčiau termino nutraukti sutartį. Finansinis lizingas plačiau naudojamas Europoje.
Veiklos arba dalinio nusidėvėjimo lizingas esti, kai per visą sandorio laikotarpį padengiama tik dalis turto vertės, o sutarčiai pasibaigus turtas grąžinamas lizingo kompanijai. Esant veiklos lizingui turto naudojimo laikas yra ilgesnis už lizingo sutarties laikotarpį.
Pagal aptarnavimo sąlygas lizingas skirstomas taip:
grynasis, kai visą lizingo objekto priežiūrą ir remontą atlieka
lizingo gavėjas;
lizingas su daline priežiūra;
lizingas su visapusiška priežiūra, kai visą lizingo objekto
priežiūrą ir remontą atlieka lizingo gavėjas.
Lizingo paslaugos lizingo gavėjui yra naudingos ir dėl tokių priežasčių:
Norimą daiktą galima įsigyti neturint visos reikiamos pinigų
sumos, pakanka pradinio įnašo, kurio dydis sudaro 5-30 proc.
prekės kainos.
Lizingo bendrovės paprastai visus formalumus atlieka greičiau
nei bankai. Didėjant konkurencijai tarp lizingo bendrovių,
sprendimas priimamas per 1-2 darbo dienas.
Nesumokėtos lėšos lieka įmonės veiklai finansuoti.
Lizingas leidžia išvengti tam tikrų įsipareigojimų ar užstatų, nes
garantu tampa pats lizingo objektas.
Lietuvoje įregistruota Nacionalinė lizingo asociacija, kuri vienija lizingo narius. Stojamasis mokestis yra 10 000 litų.FAKTORINGAS:
Faktoringas yra nauja finansavimo paslaugų rūšis, taikoma pirmiausia smulkioms ir vidutinėms firmoms finansuoti, perimant teisę išieškoti jų skolas. Paprastai tokios skolos yra trumpalaikiai įsiskolinimai už pirktas prekes ar suteiktas paslaugas. Ši trumpalaikių skolų perleidimo arba prekybos sandorių kreditavimo paslauga sėkmingai įsitvirtina ir Lietuvos finansų rinkoje. Ji mažina verslo riziką ir sukuria įmonei galimybę naudoti kompleksinę pirkėjų skolų valdymo sistemą.
Istoriškai faktoringo paslaugos atsirado vystantis komerciniam kreditui, kurį suteikia pardavėjas pirkėjui, atidėdamas mokėjimą už prekes. Palaipsniui į šiuos santykius tarp pardavėjo ir pirkėjo įsiterpė tarpininkai -faktoringo kompanijos. Dažniausiai faktoringo paslaugas teikia bankai. Šia veikla užsiimantys bankai ar specializuotos įmonės turi gauti licencijas, ir jie yra vadinami faktoriais.
Faktoringo paslaugas teikia bankai faktoriai arba jų dukterinės firmos. Faktoringo principas: faktoringo firma perka savo klientų reikalavimus klientams ir per 2-3 dienas sumoka avansą, kurio dydis sudaro nuo 70 iki 90 proc. reikalaujamos pinigų sumos, likusius 10-30 proc. lėšų faktoringo firmos klientas atgauna tik po to. kai pirkėjai (skolininkai) apmoka už prekes.

3 pav. Faktoringo kreditinės operacijos atlikimo schema

Firma klientė perduoda faktoringo firmai savo mokėjimo
reikalavimus kitoms firmoms – skolininkėms su teisė perimti jos skolas;
Faktoringo firma apmoka savo firmai klientei iki 90 proc.
reikalaujamos pinigų sumos.
Kadangi faktoringo operacijos susijusios su rizika, tai, prieš sudarydamas sutartį, faktorius kruopščiai tiria potencialaus kliento finansinę padėtį, taip pat kliento pirkėjų kreditingumą.
Tokia kredito paslaugų rūšis didina turto likvidumą, kuris savo ruožtu sudaro prielaidas verslui greitai augti bei įmonių finansinėms galimybėms didinti. Spartėjant prekių apyvartumui, akumuliuojamos laisvos lėšos, laiku apmokamos tiekėjų sąskaitos bei atliekami kiti privalomi mokėjimai ir įmonė turi galimybę apmokėti skolas klientams tuo pačiu laiku, kaip ir jos konkurentai. Tokia įmonė ir ateityje gali tikėtis mokėjimo nuolaidų, nes sumažėja tiekėjų ir kreditorių rizika, susijusi su kliento mokumu.
Nuolaida už skubų sąskaitų apmokėjimą per 5-10 dienų daugelyje Europos šalių sudaro 3%. Jeigu kasmet perkame prekių už 1 mln. litų, tai lengva nustatyti, kad ši nuolaida sudarys 30 tūkst. litų. Todėl įmonėms labai naudinga naudotis diskontu.
Faktorinių firmų (bankų) veikla gana efektyvi, nes dauguma įmonių stengiasi apmokėti sąskaitas tik gavę jas iš faktorinių firmų, nes niekas nenori patekti į nemokių firmų sąrašus. Jei bankas pateikia informaciją, kad įmonė sąskaitas apmoka pavėluotai, tai ateityje jai bus sudėtinga sudaryti finansiškai rizikingus sandorius. Faktorinės firmos, kaip mokėjimo garantiją, pasirengusios teikti papildomas paslaugas savo klientams, pirkdamos jų reikalavimus kitiems subjektams. Faktorinis bankas išmoka klientui pinigus anksčiau, negu pirkėjas apmoka sąskaitas.Faktoringo operacijų naudingumas:
Faktoriui : Pardavėjui: Pirkėjui:
• Gauna atlyginimą • Priešlaikinis pirkėjo skolų • Atidėtas skolų už darbą ir apmokėjimas pardavėjui, o kartu apmokėjimas finansavimą už ir galimybė papildyti apyvar- palengvina pirkėjo prisiimtą riziką. tinęs lėšas, esant j ų trūkumui. atsiskaitymus, nes j am • Atlyginimas • Išlaidų ekonomija. Pačiam nereikia mokėti tuoj susideda iš palūkanų pardavėjui administruojant sko- pat. už finansavimą, las, išlaidos dažnai būna didės- • Faktorius apdraudžia komisinio mokesčio nės, negu faktoringo išlaidos. savo klientą nuo ir sutarties • Balanso struktūros nemokumo rizikos, mokesčio. supaprastinimas.

• Apsidraudimas nuo rizikos.

Faktorius turi daugiau

informacijos ir galimybių

įvertinti klientų kreditingumą.

IŠVADAS:

Kiekvienos šalies klestėjimo pagrindas – efektyvus finansinių institucijų ir įmonių funkcionavimas, jų abipusis bendradarbiavimas. Tačiau, kaip rodo praktika, šių institucijų darnaus veikimo ne visada pavyksta pasiekti dėl jų interesų nesutapimo: klientai nori gauti kapitalo už minimalias palūkanas, tuo tarpu bankai, lizingo kompanijos nori gauti kuo didesnius procentus. Todėl manau, kad spartesnius augimo tempus pasieks ne tos lizingo kompanijos, kurios stengsis didinti savo apimtis, o tos, kurios sugebės diversifikuoti savo veiklą ir suderinti savo bei klientų norus

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Z.Gineitienė, D.Korsakaitė „Verslas“ Vilnius – 2003
2. L.Juozaitienė, J.Staponkienė „Verslo ir vadybos įvadas“ Šiauliai – 2002
3. http://web.sugardas.lt/infforinv/lit/account/content.htm

Leave a Comment