TURINYSĮvadas 3UAB „VP market“ aplinka ir jos vaidmuo formuojant verslo startegiją 42. Verslo finansavimo formos ir galimybės 7 2.1. Verslo plėtros (ilgalaikio) finansavimo formos 7 2.2 Verslo stabilumo (trumpalaikio) finansavimo formos 8 2. 3. Ilgalaikio ir trumpalaikio finansavimo palyginimas 9 3.Įmonės išlaidos jų klasifikavimas IĮ, UK ir AB 10Išvados 12Uždaviniai 13LITERATŪRA 14
ĮVADAS Jau įmonės veiklos pradžiai reikia nemenkų išlaidų. Dalies jųreikia įmonei organizuoti ir įteisinti (dokumentų parengimas, licencijų irleidimų pirkimas, regisrtracijos mokestis ir t.t.). vėliau įmonės veiklojetokių išlaidų dažniausiai nebūna. Kitą išlaidų dalį sudaro įmonės veiklaireikalingos materialinės bazės sukūrimas (žemės, pastatų, įrengimų irinventoriaus įsigijimas ar nuoma). Tai turtas, kuris įmonei tarnaus ilgąlaiką. Kiek ir kam numatoma lėšų, matyti iš atskirai sudaromų sąmątų arsutarčių. Sėkmė biznyje priklauso nuo teisingos ir pagrįstos verslo veiklosstrategijos. Kiekviename versle pasitaiko nesėkmių bei kritinių situacijų.Naivu tikėti kad galima dirbti verslininku be jokios rizikos.
Kiekviename versle svarbu ne tik išvengti rizikos bet ir ją ikižemiausio lygio sumažinti.
Esant sudėtingoms rinkos ekonomikos sąlygoms verslininkams būtinaturėti keletą alternatyvų iš kurių galima būtų išrinkti optimaliausiąvariantą su mažiausia rizika. Svarbu žinoti ir rizikos sumažinimo metodusir juos taikyti praktinėje veikloje. Tik įvertinus silpnąsias irstipriąsias puses galima parinkti teisingą verslo strategiją su minimaliarizika ir didžiausiu pelnu. Tai jau reikia įvertinti dar ruošiantispasirašyti kontraktus.
Darbo tikslas – išanalizuoti, susipažinti su įmonių išlaidomis,finansavimo formomis ir verslo aplinką. Uždaviniai: ✓ Išanalizuoti įmonės išlaidas jų klasifikaciją IĮ, UK, AB; ✓ Išnagrinėti verslo finansavimo formas bei galimybes; ✓ Palyginti ilgąjį ir trumpąjį finansavimą ✓ Išaanalizuoti UAB „VP market“ verslo aplinką formuojant jos
strategiją. Metodai: literatūros analizė, internetinės medžiagos apžvalga,sisteminimas.1. VERSO APLINKA IR JOS VAIDMUO FORMUOJANT VERSLO STRATEGIJĄ Verslo aplinka- tai visuma vidinių ir išorinių jėgų, kurios veikia užįmonės ribų ir daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką įmonės veiklai. Verslo sėkmė prikalauso nuo jo aplinkos sąlygų. Todėl reikia formuotiir kurti tokią aplinką, kuri skatintų verslo plėtrą ir atitiktų pasirinktoverslo rūšį ir pobūdį. Šioje temoje bus nagrinėjama UAB „VP market“ aplinkaformuojant jos verslo strategiją.
Politinė- teisinė aplinka Ekonominė aplinka
[pic]
Technologinė aplinka Socialinė- kultūrinė aplinka 1 pav. Verslo aplinka
UAB „VP market“ aplinką galima suskirstyti į vidinę ir išorinę. Vidinę verslo aplinką sudaro: 1. Vartotojai. Pagrindiniai įmonės vartotojai, tai fiziniai asmenys,kurie kiekvieną dieną apsipirkinėję paruotuvėse. Didelę įtaką įmonėsverslui daro ir juridiniai asmenys, kurie perka prekes bei paslaugas irįsipareigojantys mokėti nustatytą pinigų sumą. 2. Tiekėjai. Tai įmonės ar pavieniai asmenys, iš kurių perkamigamybos ar kitos veiklos reikmenys. UAB „VP market“ prekes superka išdaugybės įmonių, ūkininkų ar kitokių organizacijų, kaip Sanitex, Eugesta,Odmė ir partneriai, Vilandra, Pieno žvaigždės, Rokiškio sūris, Utenos mėsa,Krekenavos agrofirma bei kiti. 3. Konkurentai. Tai rinkos dalyviai potencialiems pirkėjamssiūlantys tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes. Ši aplinkako gero yra pati svarbiausia, kadangi nuo konkurentų priklauso įmonėsverslumas. Stambiausi UAB „VP market“ konkurentai šie: UAB „Palink“, UAB„EKO valda“, UAB „Norfos mažmena“ bei kitos smulkios įmonės. 4. Vyriausybė. Daro didelį poveikį per įstatymus ir valstybėsvaldžios įgyvendinimo institucijas. UAB „VP market“ įmonei reikia sumokėtidaug įvairių mokesčių valstybei, tai pat sukurti geras darbo sąlygasaptarnaujančiui personalui. Išorinę verslo aplinką sudaro šie veiksniai: 1. Ekonominė aplinka. Ypač didelę ytaką įmonės verslo aplinkai
turi Lietuvos ekonominė strategija. Tai priklauso nuo valstybės valdymoorganų vykdomos mokesčių, pinigų masės, kapitalo judėjimo, investicinėsaplinkos, kreditų teikimo ir palūkanų normos politikos. Didelę reikšmę turipasiūla -paklausa, konkurencija ir kiti ekonominiai veiksniai. Taipasakytina apie darbo pajamų lygį, paslėpta nedarbą, privačią nuosavybę,išsimokėjimo laisvę, teisinę verslininkų aplinką, jų skatinimą ir kt. Taisvarbiausias UAB „VP market“ išorinės aplinkos veiksnys, kuris įtakojaįmonės klientus. Labai svarbus veiksnys- gyventojų perkamoji galia.Lietuvoje perkamumas nėra aukštas, o tai atsiliepia įmonės aplinkai. 2. Socialinė- kultūrinė aplinka. Socialinių ir kultūrinių veiksniųpoveikis verslo įmonei. Prie jų priskiriami demografiniai (gyventojųskaičius, pasiskirstymas pagal amžių, gimstamumo lygis) bei kultūriniai irgyvenimo būdą lemiantys veiksniai. Nagrinėjamos įmonės pirkėjai yraįvairaus amžiaus nuo mažiausiųjų iki garbingo amžiaus, o tai labai svarbu,kadangi prekes perka visi. Įmonės parduotuvių yra kiekviename mieste pokelias įvairiuose vietose, todėl perkamumas visiem prieinamas. Įmonė veikia tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, kurią sudarokonkrečios tradicijos, papročiai bei jų paisantys žmonės. Kultūriniamsveiksniams būdingas pastovumas, svarbiausios tradicijos perduodamos iškartos į kartą, o jas stiprina visuomeniniai institutai: įstatymai,bažnyčia ir pan. Svarbu numatyti, ar vyksta esminiai kultūrinės aplinkospokyčiai, ar tik trumpalaikės tendencijos. 3. Politinė teisinė aplinka. Politinę verslo aplinką formuoja patipolitinė valstybės santvarka. Ypač aktualu politinis stabilumas, laisvademokratinė rinka, teisinė šalies būklė. Apibendrinant galima būtų teigti,kad politinę teisinę verslo aplinką sudaro politinė sistema, teismų veikla,normatyviniai aktai, nuosavybės teisės, valstybinis verslo reguliavimas,valstybinių ir visuomeninių įstaigų bei organizacijų veikla. 4. Technologinės aplinkos. Tai susiję su gamybos būdo naudojimu,naujų prekių kūrimu, ar jau esančių prekių tobulinimu. Kaip žinome UAB „VPmarket“ savo prekių įvairove yra pati plačiausia, todėl savo pirkėjams galipasiūlyti nuo smeigtuko iki paslaugų sferos.2. VERSLO FINANSAVIMO FORMOS IR GALIMYBĖS Verslo finansavimas skirstomas į ilgalaikį finansavimąverslo plėtrai ir trumpalaikį finansavimą verslo stabilumui užtikrinti.Žemiau aprašomi labiausiai paplitę ilgalaikio ir trumpalaikio finansavimobūdai. 2. 1. Verslo plėtros (ilgalaikio) finansavimo formos Ilgalaikė banko paskola. Bene pigiausias ir labiausiai paplitęsverslo plėtros finansavimo būdas. Trejų – septynerių metų trukmės paskolasverslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų. Tarp bankųreikalavimų ūkio subjektui, norinčiam gauti ilgalaikę paskolą, svarbiausiyra šie du: ūkio subjektas turėtų nuo 20 iki 40 proc. investicinio projektovertės finansuoti nuosavomis lėšomis; ūkio subjektas turi įkeisti bankuiturtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arbapateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimąar kita). Smulki arba vidutinė įmonė, norinti gauti paskolą verslo plėtrai,bet neturinti pakankamo arba bankui patrauklaus užstato, gali kreiptis įbanką dėl paskolos su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” garantijasuteikimo.Ilgalaikių paskolų palūkanos dažniausiai būna kintamos. Palūkanųdydis priklauso nuo valiutos, kuria norite skolintis, ir vidutinės šešiųmėnesių tarpbankinės skolinimosi šia valiuta palūkanų normos LIBOR.Kintamos palūkanos apskaičiuojamos kas pusmetį prie atitinkamos valiutosšešių mėnesių LIBOR pridedant paskolos sutartyje užfiksuotą banko maržosdydį. Pavyzdžiui, jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolospalūkanos sieks “LIBOR + 4,5”, o LIBOR paskolos paėmimo dieną siekia 3proc., tuomet pusę metų mokėsite 7,5 proc. metines palūkanas, kitą pusmetįpalūkanos bus pakeistos tiek, kiek pasikeis LIBOR. Paskolų litais palūkanosdažniausiai nustatomos prie vidutinės šešių mėnesių tarpbankinėsskolinimosi litais palūkanų normos VILIBOR pridedant nustatytą banko maržą.Smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis į bankus dėl lengvatinės
paskolos suteikimo. Lizingas – taip pat labai paplitusi verslo finansavimo forma.Lizingas skirstomas į finansinį lizingą ir veiklos lizingą. Finansinislizingas nuo veiklos lizingo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju lizingosutarties terminui pasibaigus išperkamas turtas pereina lizingo gavėjonuosavybėn, o antruoju atveju lieka lizingo bendrovės nuosavybėje.Norėdamas pasinaudoti lizingo paslauga, ūkio subjektas turi nuo 15 iki 30proc. perkamo turto vertės sumokėti nuosavomis lėšomis. Už naudojimąsilizingo paslauga ūkio subjektas moka pastovias arba kintamas palūkanas,kurios paprastai būna kiek aukštesnės negu paskolų palūkanos. Nereikėtųpainioti lizingo palūkanų ir lizingo būdu perkamo turto vidutinio metiniopabrangimo normos. Vidutinis metinis pabrangimas skaičiuojamas visąprocentais išreikštą turto pabrangimą per lizingo sutarties galiojimąpadalinus iš lizingo sutarties galiojimo metų skaičiaus. Tuo tarpu metinėspalūkanos apskaičiuojamos ne nuo visos lizingo būdu perkamo turto vertės, otik nuo likusios neišpirktos palūkanų apskaičiavimo dieną turto vertės.Todėl vidutinio metinio pabrangimo norma būna žymiai mažesnė, negu metiniųpalūkanų norma. Dauguma Lietuvos lizingo bendrovių siūlo atgalinio lizingopaslaugą. Šios paslaugos esmė – bankas gali nupirkti iš įmonės jos turtą irjai pačiai parduoti tą turtą lizingo būdu. Tokie sandoriai paprastaisudaromi ūkio subjektams siekiant panaudoti ilgalaikiame turte įšaldytaslėšas. Šių sandorių atveju palūkanos paprastai būna truputį aukštesnės, onuosavo įnašo dalis didesnė, negu paprastų lizingo sandorių atveju. Rizikos kapitalo fondai investuoja į sparčiai augančių, perspektyviųįmonių akcinį kapitalą. Ši finansavimo forma paprastai būna brangesnė negupaskola ar lizingas, todėl ją dažniausiai renkamasi tuo atveju, jeigu įmonėnegali pasiskolinti iš banko tiek pinigų, kiek jai reikia, arba tokiomissąlygomis, kokiomis jai reikia. Rizikos kapitalo fondai dažniausiaiinvestuoja į įmonių akcinį kapitalą, įsigydami naujos emisijos akcijas.Paprastai šie fondai įsigyja nuo 30 iki 50 proc. įmonės akcijų (t. y., jienesiekia visiškai perimti įmonės valdymo). Šie fondai siekia gautidividendų iš įmonės pelno arba pelningai parduoti akcijas ateityje,dažniausiai po ketverių – penkerių metų. Akcijas fondai gali parduotistrateginiam investuotojui, nors neretai jau sutartyje dėl investicijųnumatoma, kad pirmumo teisę išperkant akcijas turės esami įmonėsakcininkai. Fondus mažiau domina įmonės dalyvavimas investiciniame projektenuosavomis lėšomis. Pritraukiant investicijas į kapitalą taip patnereikalingas užstatas. Tačiau kiti fondų reikalavimai įmonėms, kurios norigauti investiciją, yra labai aukšti. Pavyzdžiui, įmonei turi vadovautipatyrę vadovai, įmonės apyvarta kelerius metus iš eilės turi augti bent pokeliasdešimt procentų per metus, įmonė turi veikti pelningai,prognozuojamas investicijų pelningumas turi siekti bent 30 proc. per metusir pan. Deja, naujai įmonei pritraukti investicijų būna įmanoma tik tuoatveju, jei fondų valdytojus sužavi vadovai, būsimasis įmonės produktas irjei esama pagrindo manyti, jog tikėtinas fondo investicijos pelningumas buslabai aukštas. 2. 2. Verslo stabilumo (trumpalaikio) finansavimo forma Banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti – šis apyvartiniokapitalo finansavimo būdas dažniausiai būna pigiausias. Paskolosapyvartiniam kapitalui paprastai teikiamos tik iki vienerių metųlaikotarpiui, todėl nustatomos fiksuotos palūkanos. Paprastai trumpalaikėspaskolos palūkanų norma būna aukštesnė, negu ilgalaikės paskolos. Paskolaigauti turi būti įkeistas įmonės ar kito asmens turtas, kurio vertė apie 1,5karto viršija norimos gauti paskolos sumą. Kredito linija – tai apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kaiįmonė, turėdama tam tikrą banko nustatytą skolinimosi limitą, gauna šiolimito neviršijančią sumą iš banko tada, kai jai šios sumos prireikia, irgrąžina tada, kai gauna atsiskaitymą už parduotas prekes ar paslaugas.Dažniausiai kredito linija imama tada, kai įmonės kapitalo poreikis labaisvyruoja ir papildomo finansavimo įmonei reikia vidutiniškai tik 10 – 20dienų per mėnesį. Kredito linijoms bankai nustato dvi palūkanų normas:vieną – panaudotai kredito linijos sumai, kitą – nepanaudotai. Metinėpalūkanų norma nepanaudotai kredito linijos sumai paprastai siekia apie 1proc. Vadinasi, įmonė, kai papildomas finansavimas jai nereikalingas, mokatik labai nedidelį mokestį už turimą limitą. Overdraftas – finansavimo forma, kai įmonė gali turėti neigiamą,banko nustatyto limito neviršijantį atsiskaitomosios sąskaitos likutį. Šiapyvartinio kapitalo finansavimo forma yra brangesnė, negu paskola irkredito linija, tačiau ja patogu naudotis, o sutarties sudarymo procedūrosnėra sudėtingos. Paprastai neigiamo sąskaitos likučio buvimo terminas būnaribotas – per sutartyje nustatytą laiką nuo neigiamo likučio atsiradimodienos įmonė turi jį padengti, priešingu atveju teks mokėti baudas. Faktoringas – prekybos finansavimo forma, kai prekių pardavėjasperleidžia faktoringo bendrovei savo teisę į pirkėjo skolą. Prekių pirkėjasfaktoringo bendrovei iš karto sumoka nuo 10 iki 30 proc. bendros prekiųvertės, o šį mokėjimą gavusi faktoringo bendrovė pardavėjui sumoka nuo 70iki 90 proc. bendros prekių vertės. Likusią prekių vertės dalį faktoringobendrovė pardavėjui sumoka tada, kai gauna visą pirkėjo apmokėjimą. Užsuteiktą kreditą (pardavėjo gautos ir pirkėjo sumokėtos sumos skirtumą)pardavėjas moka sutartyje su faktoringo bendrove nustatytas palūkanas. Pervedamieji akredityvai – tai yra atsiskaitymų instrumentas, o nekreditavimo forma, tačiau jie gali padėti įvykdyti tarptautinę prekybosoperaciją, jeigu kliūtis – pardavėjo nepasitikėjimas pirkėju. Dažnaipardavėjai šią problemą bando spręsti reikalaudami išankstinioatsiskaitymo, tačiau yra kitas būdas. Pavyzdžiui, jūsų pirkėjas per savobanką išleidžia pervedamąjį akredityvą į jūsų banką, o jūsų bankas pertiekėjo banką perveda akredityvą jūsų tiekėjui. Tokiu būdu pirkėjo bankasprisiima įsipareigojimą apmokėti už prekes tuo atveju, jeigu pirkėjasnemokus. Tiekėjas, gavęs akredityvą (atitinkamai ir pirkėjo bankoįsipareigojimą), išsiunčia prekes. Gavęs prekes pirkėjas sumoka už jas, irpardavėjas gauna atsiskaitymą už prekes pagal kontraktą, o jūs – pelną išprekybos operacijos. 2. 3. Ilgalaikio ir trumpalaikio finansavimo palyginimas Efektyvi rinka reiškia, kad bet kurios galimos formos kapitalo kaštai– pavyzdžiui, savininkų nuosavybė ar trumpalaikė banko paskola – gali būtiįsigyti veikiant pusiausvyrai, kadangi rinkoje yra daugybė skolintojų irbesiskolinančiųjų. Esant efektyviai rinkai, bet kokie trumpalaikių palūkanųsvyravimai panaikinami dėl keitimo kurso pokyčių. Jei trumpalaikiaivertybiniai popieriai pigesni nei ilgalaikiai, tikėtina, jog rinkojepalūkanų normos greitai kils. Remiantis efektyvios rinkos modeliu, joksindividualus skolininkas negali ,,įveikti rinkos“ pasirinkdamas geresnįfinansavimo būdą, nes akcininkų nuosavybės, bankų paskolų, skolintojųįsipareigojimų ir t.t. kaštai skirtingi. Paprastai priimama tokia finansavimo laikotarpių klasifikacija: 1. trumpalaikis – mažiau nei treji metai, bet dažniausiai neviršija vienerių metų; 2. vidutinis – tarp 3 ir 10 metų; 3. ilgas – daugiau negu 10 metų. Du pirminiai lėšų šaltinai – vidinis (iš įmonės pelno atskaičiavusmokesčius, dvidendus bei pridedant amortizacinius didėjimus) ir išorinis(kreditoriai ir investitoriai) – prieinami visiems laikotarpiams. Apibūdinant įvairius tiriamus lėšų šaltinius, galima padarytitokias išvadas:1. smulkiam verslui visuomet stinga nuosavo kapitalo šaltinių, nors šiuolaikinės finansų sistemos bando sukurti tokias funkcijas vykdančias rinkas;2. įmonės dydis nulemia finansavimo šaltinio pasirinkimą;3. nors vidinė finansavimo šaltinių dalis ženkliai mažėjo, tačiau daugelyje šalių tai sudaro apie 50 proc. lėšų šaltinių ir šis rodiklis turi tendenciją stabilizuotis.[1]3. ĮMONĖS IŠLAIDOS JŲ KLASIFIKAVIMAS IĮ, ŪB, AB Įmonės, norėdamos išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, turi gaminti ne
tik aukštos kokybės produkciją (teikti aukštos kokybės paslaugas), bet irnumatyti, kokios bus produkcijos gamybos (paslaugų teikimo) išlaidos.Įvairios išlaidos susidaro todėl, kad visos įmonės ir gamybos, ir paslaugųteikimo, ir prekybos ūkinėje veikloje naudoja įvairius išteklius, kurie yraperkami. Perkamos produkcijos gamybai (paslaugų teikimui) reikalingosmedžiagos, energetiniai ištekliai, mokama darbuotojams už darbą.Kiekvienoje įmonėje susidaro valdymo ir administracinės veiklos išlaidos.Pardavimo procesas susijęs su transportavimo, pakavimo, reklamos ir kt.Išlaidomis. Išlaidos – tai per tam tikrą laikotarpį (metus, ketvirtį, mėnesį)sunaudotų išteklių piniginė vertė (arba tiesiog išleisti pinigai). Beišlaidų sąvokos vartojama sąvoka „sąnaudos“. Sąnaudos – tai išlaidų dalis, skirta pajamoms uždirbti (nustatoma tiktada, kai produktas parduotas ar suteikta paslauga). Labai svarbu visas išlaidas nustatyti ir įvertinti, nors ne visadatai lengva atlikti. Išlaidų mažinimas yra aktualus visoms įmonėms.Siekdamos pelno, įmonės priverstos ieškoti galimybių kaip racionaliaupanaudoti išteklius, taikyti pažangesnius technologinius procesus, didintigamybos efektyvumą, kad galiausiai būtų sumažintos išlaidos. Praktikoje ir literatūroje aptinkamos įvairiausios išlaidų rūšys. Josklasifikuojamos, remiantis įvairiais požymiais. Tinkamas išlaidųklasifikavimas padeda greičiau ir objektyviau surinkti informaciją apieišlaidas įvairiais aspektais ir įvairiuose valdymo lygiuose. Tik geraiparengta išlaidų klasifikavimo sistema padeda įmonės vadovams priimtiteisingus sprendimus ir siekti numatytų tikslų. Pripažįstama, kad negalibūti universalios išlaidų klasifikavimo schemos. Kiekviena įmonė turi savotikslų ir išlaidas klasifikuoja taip, kad lengviau pasiektų tuos tikslus(„įvairios išlaidos įvairiems tikslams“).1 lentelė
Išlaidų klasifikavimas
|Eil.|Išlaidų |Išlaidų rūšys ||Nr. |klasifikavimo | || |požymiai | ||1. |Pagal ryšį su |Pagrindinės. Jos yra tiesiogiai susijusios su gamybos|
| |gamybos |technologija (žaliavos ir medžiagos, gamybos || |technologiniu |darbininkų darbo užmokestis ir kt.). Jeigu šios || |procesu |išlaidos būtinos gamybiniam technologiniam procesui, || | |vadinasi jos pakankamai svarbios, todėl ir vadinamos || | |pagrindinėmis. || | |Pridėtinės. Jos yra susijusios su gamybos valdymu ir || | |organizavimu įmonėje, cechuose, tarnybose || | |(administracijos darbo užmokestis, pašto, įvairios || | |kanceliarinės ir kt. tiesiogiai nesusijusios su || | |gamybos technologiniu procesu. ||2. |Pagal |Tiesioginės || |įskaitymą į | || |savikainą | || | |Netiesioginės ||3. |Pagal vaidmenį|Gamybinės || |gamybos ir | || |pardavimo | || |procesuose | ||4. |Pagal gamybos |Pastovios || |apimties įtaką| || | |Kintamos ||5. |Pagal sudėtį |Elementinės || | |Kompleksinės ||6. |Pagal |Ataskaitinio laikotarpio || |periodiškumą | || | |Būsimųjų laikotarpių ||7. |Pagal |Materialios išlaidos (žaliavos ir medžiagos, pastatų,|| |naudojamus |mašinų, prekybos įrangos nusidėvėjimas) || |išteklius | || | |Darbo išlaidos (tai darbdavio išlaidos, priskiriamos || | |darbo kainai) || | |Išlaidos už paslaugas tretiesiems asmenims (samdomo || | |transporto išlaidos, telefono, juridinių konsultacijų|| | |apmokėjimas) || | |Mokesčiai, rinkliavos, įnašai || | |Kapitalo išlaidos (pavyzdžiui, palūkanos) ||8. |Pagal tikslų |Trumpalaikės (susijusios su įmonės artimiausių || |siekimo trukmę|taktinių tikslų siekimu) || | |Ilgalaikės (skirtos strateginiams tikslams, pvz., || | |mokslinio tyrimo išlaidos) ||9. |Pagal |Produktyvios || |panaudojimo | || |racionalumą | || | |Neproduktyvios ||10. |Pagal apimtį |Bendrosios (visos išlaidos) || | |Vieneto (vidutinės) ||11. |Pagal |Gamybos padalinių || |padalinius | || | |Aptarnaujančių padalinių || | |Administracijos ||12. |Pagal įmonės |Pagrindinės gamybos || |veiklos sritis| || | |Pagalbinės gamybos || | |Aprūpinimo || | |Rinkodaros ir kt. |IŠVADOS 1. Labai svarbu visas išlaidas nustatyti ir įvertinti, nors ne visadatai lengva atlikti. Išlaidų mažinimas yra aktualus visoms įmonėms.Siekdamos pelno, įmonės priverstos ieškoti galimybių kaip racionaliaupanaudoti išteklius, taikyti pažangesnius technologinius procesus, didintigamybos efektyvumą, kad galiausiai būtų sumažintos išlaidos. 2. Ilgalaikis finansavimas yra dažniausiai suteikiamas ilgalaikiamkapitalui įsigyti. Tai stabiliausia finansavimo forma, tačiau ir mažiausiailanksti. 3. Trumpalaikio skolinimosi rūšių yra tikrai nemažai. Jos suteikia
puikia galimybę įmonėms įsigyti tuo momentu reikiamų lėšų kiekįprieinamomis ir įmonei palankiomis sąlygomis. 4. Verslo sėkmė priklauso nuo jo aplinkos sąlygų. Todėl reikiaformuoti ir kuti tokią aplinką, kuri skatintų verslo plėtrą ir atitiktųpasirinkto verslo rūšį ir pobūdį.Uždaviniai Nr.1 1. Vienitiniai įkainiai: A det. =18/60×4,42=1,33 Lt. B det. =8/60×4,42=0,59 Lt. C det. =12/60×4,42=0,88 Lt. 2. Vienitinis darbo užmokestis: (1,33×250)+(0,59×120)+(0,88×300)=667,3 Lt 3. Normų įvykdymo procentas: 250×18/60+120×8/60+300×12/60=151 val. 151/176×100≈85,8% Nr.2 2007+1500+1420=4927 Lt. 4927×0,07=344,89Lt. likvidacinė vertė 4927–344,89∕280×12≈196,38Lt. Metinę amotizaciniųatskaitymų sumą. N=196,38∕4927–344,89×100≈4,29
LITERATŪRA1. Įmonės finansų valdymas: mokomoji knyga. – Kaunas, 1997.2. Verslo ekonomika. Lukaševičius K., Martinkus B., Piktys R.- Kaunas,2005.3. Verslo ekonomika: paskaitų konspektas Vieraitienė M.- Vilnius, 2005.4. Verslo ekonomika: paskaitų konspektas Apanavičiūtė R.- Vilnius, 2000.5. www.verslas.banga.lt
———————–[1] Įmonės finansų valdymas: mokomoji knyga. – Kaunas, 1997. – 217 p.
———————– Vyriausybė
Tiekėjai UAB „VP market“ Konkurentai Vartotojai