TURINYSĮVADAS 3APSKAIČIAVIMAI 4ATSKIRŲ GAMINIŲ GAMYBOS MASTAS PER METUS. 4REIKALINGŲ ĮRENGIMŲ IR DARBO VIETŲ SKAIČIUS 6DARBININKŲ, BARŲ ADMINISTRACIJOS IR PAGALBINIŲ DARBININKŲ SKAIČIUS 7PAGRINDINIAMS DARBUOTOJAMS TIESIOGIAI PRISKIRIAMAS ATLYGINIMAS 8TIESIOGIAI PRISKIRIAMAS DARBININKŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS 9PAGALBINIŲ DARBININKŲ IR BARŲ,ADMINISTRACIJOS DARBO APMOKĖJIMAS BEI ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI. 10TIESIOGINĖS IŠLAIDOS MEDŽIAGOMS ATITINKAMAI 1 GAMINIUI IR 1 GAMINIO TIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 11EINAMOSIOS IR DRAUSTINĖS ATSARGOS, MEDŽIAGŲ POREIKIS IR IŠLAIDOS METINEI GAMYBOS PROGRAMAI VYKDYTI, GAUTINŲ MEDŽIAGŲ KIEKIS IR VERTĖ LITAIS 12GAMYBINIS PLOTAS 15ELEKTROS ENERGIJA 17GAMYBINĖS PASKIRTIES ĮRENGIMŲ IR PASTATŲ METINĖS NUSIDĖVĖJIMO SĄNAUDOS 18NETIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 20SAVIKAINA 21GAMINIO KAINA 22GATAVOS IR PARDUOTINOS PRODUKCIJOS PER METUS VERTĖ LITAIS 23BENDRASIS IR GRYNASIS PELNAS PER METUS 24BENDRASIS IR GRYNASIS PARDAVIMŲ PELNINGUMAS 25IŠVADOS 26ĮVADASMan kaip ir visiems kitiems studentams reikia parašyti kursinį darbą iš verslo ekonomikos dalyko. Tai labai sunkus ir sudėtingas darbas. Jo negalima parašyti per vieną dieną, nes būtina atlikti labai daug įvairiausių skaičiavimų. O tam, kad viską teisingai apskaičiuoti reikia labai gerai žinoti teoriją. Taigi kursinis darbas apima viso verslo ekonomikos kurso teoriją. Nors šitas darbas yra labai sunkus, tačiau jis atneša studentui labai daug naudos. Apie tai aš sužinojau, kai dariau savo kursinį darbą. Iš pradžių jis kėlė man tik nuobodulį ir pasišlykštėjimą, bet vėliau mano nuomonė pasikeitė. Aš supratau, kad taip galvodamas, labai klydau, nes kursinis darbas padeda įvertini teorines žinias, pagilinti savarankiško praktinio darbo įgūdžius, įsisavinti kai kurių įmonės ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką ir t.t. Kursinis darbas atvėrė prieš mano akis verslo ekonomikos pasaulį ir padėjo sužinoti apie jį labai daug įdomių dalykų, pvz. su kokiomis problemomis susiduria įmonė, atliekant savo veiklą; kaip sužinoti, kiek reikia einamųjų ir draustinių atsargų, kiek darbininkų, kiek medžiagų; kaip apskaičiuoti medžiagų poreikį ir išlaidas metinei gamybos programai vykdyti; reikalingą pastatų plotą gamybinėms, buitinėms bei administracinėms reikmėms ir šių pastatų vertę ir pan. Tos žinios, kurias aš įsigijau, rašydamas savo kursinį darbą, manau bus man naudingos ateityje.
Savo kursiniame darbe man reikėjo apskaičiuoti uždarosios akcinės bendrovės „Adata” metinę veiklą ir tos veiklos rezultatus. UAB „Adata” siuva lengvus drabužius moterims iš natūralių audinių ir mezga rankomis šiltus vilnonius megztinius su pamušalu. Tais metais, kurių veiklą man reikėjo apskaičiuoti UAB „Adata” numatė parduoti: Švarkai – 1434 (vnt.) Suknelės –1884 (vnt.) Megztiniai – 1004 (vnt.)APSKAIČIAVIMAIAtskirų gaminių gamybos mastas per metus. Gatav. prod. metų pradžiai = ;t – gatavos produkcijos saugojimo laikas (dienos);T – laikas per metus (dienos); Gatava produkcija = parduotina produkcija + gatav. prod. metų pabaigai – gatav. prod. metų pradž. Nebaigta produkcija = ;a – nebaigtos produkcijos technologinio proceso trukmė (dienos);T – laikas per metus (dienos); Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = nebaigta produkcija k;k – išlaidų augimo koeficientas; Gamybos mastas = gatava produkcija + nebaigta produkcija prilyginta baigtai;1 lentelėGamybos programaNr. Rodikliai Matav. vnt. Švarkai Suknelės Megztiniai1 Parduotina produkcija* Vnt. 1434 1884 10042 Gatavos produkcijos saugojimo laikas* Diena 4 4 63 Gatava produkcija metų pabaigai Vnt. 16 21 174 Gatava produkcija metų pradžiai* Vnt. 15 10 –5 Gatava produkcija Vnt. 1435 1895 10216 Nebaigtos prod. tech. proceso trukmė* Diena 7 12 97 Nebaigta produkcija Vnt. 28 62 258 Nebaigta prod. prilyginta baigtai Vnt. 15 34 149 Gamybos mastas Vnt. 1450 1929 1035* – duomenys paimti iš bendrųjų nurodymų.
3. Švarkai Gatav. prod. metų pabaigai = (1434 * 4)/365 = 16 (vnt.); Suknelės Gatav. prod. metų pabaigai = (1884*4)/365 = 21 (vnt.); Megztiniai Gatav. prod. metų pabaigai =(1004*6)/365 = 17 (vnt.);5. Švarkai Gatava produkcija = 1434 + 16 – 15 = 1435 (vnt.); Suknelės Gatava produkcija = 1884 + 21 – 10 = 1895 (vnt.); Megztiniai Gatava produkcija = 1004 + 17 = 1021 (vnt.);7. Švarkai Nebaigta produkcija = (1434*7)/365 = 28 (vnt.); Suknelės Nebaigta produkcija = (1884*12)/365 = 62 (vnt.); Megztiniai Nebaigta produkcija = (1004*9)/365 = 25 (vnt.);8. Švarkai Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = 28*0,55 = 15 (vnt.); Suknelės Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = 62*0,55 = 34 (vnt.); Megztiniai Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = 25 * 0,55 = 14 (vnt.);9. Švarkai Gamybos mastas = 1435 + 15 = 1450 (vnt.); Suknelės Gamybos mastas = 1895 + 34 = 1929 (vnt.); Megztiniai Gamybos mastas = 1021 + 14 = 1035 (vnt.);
Reikalingų įrengimų ir darbo vietų skaičius Aįr. = ;Aįr – įrengimų ar darbo vietų skaičius;N – atitinkamų gaminių gamybos programa, vnt.;tvnt. – įrengimo darbo laiko sąnaudų norma tam tikros produkcijos vienetui pagaminti arba tam tikrai technologinei operacijai atlikti, nh;
Tn – vieno įrengimo (darbo vietos) naudingo darbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, h;Kišd – darbininkų, aptarnaujančių atitinkamus įrengimus (darbo vietas), išdirbio normų įvykdymo koeficientas. Tnaud = T * t * k1;Tnaud – naudingas metų laikas, val;T – darbo dienų skaičius per metus;t – darbo valandos per dieną, val;k1 – iš darbo laiko, įrengimams remontuoti skirtas laikas (koeficientas);Įmonėje yra po 1 darbo vietą apmėtymo mašinai, kilpinei mašinai, saginiai mašinai ir 2 lyginimo stalai.2 lentelėReikalingi įrengimai ir darbo vietų skaičiusRodikliai Švarkai Suknelės Megztiniai Normų vykd. koef. % Darbo vietos(įrengimai), vntGamybos mastas, vnt 1450 1929 1035 — —Laiko norma sukirpimui,val* 1,5 1 0,2 1,02 2Laiko norma siuvimui, val* 7 6 1,5 1,04 12Laiko norma siuvinėjimui, val* — 3,4 — 1,01 3Laiko norma mezgimui, val* — — 40 1,03 21Naudingas metų laikas, val 1946 1946 1946 — —• – duomenys paimti iš bendrųjų nurodymų. T = 256*8*0,95 =1946 val.Sukirpimas Aįr = (((1450*1,5) + (1929*1))/(1946*1,02))+((1035*0,2)/(1946*1)) = = ((2175+1929)/1985)+(207/1946) = 2 (vnt.);Siuvimas Aįr = (((1450*7) + (1929*6))/(1946*1,04))+((1035*1,5)/(1946*1,03)) = = ((10150+11574)/2023)+(1553/2004) = 12 (vnt.);Siuvinėjimas Aįr = ((1929*3,4)/(1946*1,01)) = 6559/1965 = 3 (vnt.);Mezgimas Aįr = ((1035*40)/(1946*1,03) = 41400/2004 = 21 (vnt.);Darbininkų, barų administracijos ir pagalbinių darbininkų skaičius Aįr = ;Aįr – darbininkų skaičius;N – atitinkamų gaminių gamybos programa, vnt;t – įrengimo darbo laiko sąnaudų norma tam tikros produkcijos vienetui pagami…nti arba tam tikrai technologinei operacijai atlikti, nh;K – darbininkų, aptarnaujančių atitinkamus įrengimus (darbo vietas), išdirbio normų įvykdymo koeficientas.
3 lentelėDarbininkų skaičiusTechnologinės operacijos Darbininkų skaičiusSukirpimas 2Siuvimas 12Siuvinėjimas 4Mezgimas 23Iš viso 41
T = (256-30-8-2)*8 = 1728 (val.)Sukirpimui Aįr = ((1450*1,5)+(1929*1)/(1728*1,02))+((1035*0,2)/(1728*1)) = = ((2175+1929)/1763)+(207/1728) = 2 (vnt.);Siuvimui Aįr = ((1450*7)+(1929*6)/(1728*1,04))+((1035*1,5)/(1728*1,03)) = = ((10150+11574)/1797)+(1552/1780) = 12 (vnt.);Siuvinėjimui Aįr = ((1929*3,4)/(1728*1,01)) = 6559/1745 = 4 (vnt.);Mezgimui Aįr = ((1035*40)/(1728*1,03)) = 41400/1780 = 23 (vnt.); Visipagrindin. darbuot. = 2 + 12 + 4 + 23 = 41 (vnt.);Lyginimo, pakrovimo, etikečių prisivimo ir kitus darbus atlieka pagalbiniai darbuotojai, kurie sudaro 20% pagrindinių darbuotojų skaičiaus. Pagalbiniai darb. = 41*0,2 = 8 (vnt.);Administracijos darbuotojų skaičius yra 10% nuo visų bendrovėje dirbančių darbininkų skaičiaus. Administracijos darb. = 49*0,1 = 5 (vnt.);Pagrindiniams darbuotojams tiesiogiai priskiriamas atlyginimasL = L – tiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas, tenkantis atitinkamai vienam gaminiui, Lt.t – laiko norma, val.l – tarifinis atlygis, Lt.
4 lentelėTiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas, tenkantis atitinkamai vienam gaminiui ir visiems gaminiams Sukirpimas Siuvimas Siuvinėjimas Mezgimas Darboužm.Lt Laikonorma Tarif.atlygisLt Laikonorma Tarif.atlygisLt Laikonorma Tarif.atlygis Lt Laikonorma Tarif.atlygis Lt Švarkas 1,5val 6,9 7val 6,2 — — — — 53,75Suknelė 1val 6,9 6val 4,8 3,4val 6,7 — — 58,48Megztinis 0,2val 6,9 1,5val 6,2 — — 40val 3 130,68Iš viso 2,7val 20,7 14,5v. 17,2 3,4val 6,7 40val 3 242,91Švarkui DU = (1,5*6,9)+(7*6,2) = 53,75 (Lt);Suknelei DU = (1*6,9)+(6*4,8)+(3,4*6,7) = 58,48 (Lt);Megztiniui DU = (0,2*6,9)+(1,5*6,2)+(40*3) = 130,68 (Lt);
Tiesiogiai priskiriamas darbininkų socialinis draudimas Premijos suma = k*darbo užmokestis už vnt.k – premijos dydis (koeficientas); DU už vieną gaminį su premija = darbo užmokestis už vnt. + premijos suma; SoDra = DU už vieną gaminį (su premija)*valstybės nustatytas soc.draudimo koeficientas DU visai programai = GP * DU už vieną gaminį su premija; SoDra visai programai = GP * SoDra;GP – gamybos mastas.5 lentelėTiesiogiai priskiriamas darbininkų socialinis draudimas.Produkcija DU už vnt. Premijos% Premijossuma Lt. DU su premija Lt SODRALt.(31%) Gam.mastas vnt. DUvisaiprog. SODRAvisai prog(Lt)Švarkai 53,75 12 6,45 60,2 18,66 1450 87290 27057Suknelės 58,48 12 7,02 65,5 20,31 1929 126349,5 39177,99Megztiniai 130,68 15 19,6 150,28 46,59 1035 155539,8 48220,65Iš viso 242,91— 33,07275,9885,25— 369179,3114455,64
Švarkas:Premijos suma = 0,12*53,75 = 6,45 (Lt);DU už vieną gaminį su premija = 53,75+6,45 = 60,2 (Lt);SoDra 1 gaminiui = 60,2*0,31 = 18,66 (Lt);DU visai programai = 1450*60,2 = 87290 (Lt);SoDra visai programai = 1450*18,66 = 27057 (Lt);Suknelė:Premijos suma = 0,12*58,48 = 7,02 (Lt);DU už vieną gaminį su premija = 58,48+7,02 = 65,5 (Lt);SoDra 1 gaminiui = 65,5*0,31 = 20,31 (Lt);DU visai programai = 1929*65,5 = 126349,5 (Lt);SoDra visai programai = 1929*20,31 = 39177,99 (Lt);Megztinis:Premijos suma = 0,15*130,68 = 19,6 (Lt);DU už vieną gaminį su premija = 130,68+19,6 = 150,28 (Lt);SoDra 1 gaminiui = 150,28*0,31 = 46,59 (Lt);DU visai programai = 1035*150,28 = 155539,8 (Lt);SoDra visai programai = 1035*46,59 = 48220,65 (Lt);Pagalbinių darbininkų ir barų,administracijos darbo apmokėjimas bei įmokos socialiniam draudimui. Pagalbinių darbininkų DU = T * Valandinio atlygio vidurkis;T – naudingas metų laikas, val; Administracijos darbuotojų DU = 90% * respublikoje vidutinis DU; Pagalbinių darbininkų ir administracijos įmokos soc. draudimui =DU*valstybės numatytas soc. draudimo procentas/100%6 lentelė Pagalbinių darbininkų ir barų administracijos darbo apmokėjimas bei įmokos socialiniam draudimuiDarbuo-tojai Darbuo-tojų skaičius Darb. dirbto laiko trukmė (val.) Vidutinis mėn. vieno darbuotojo DU (Lt) Vidutinis metinis vieno darbuotojo DU (Lt) Metinis DU be premijos visiems darbinin. (Lt) Metinė premija vienam darbinin. (Lt) DU su premija visiems darbuotojams per metus (Lt) Įmokos soc. draudimui
(%) (Lt)Pagalb. darbin. 8 1728 504 6048 48384 1209,6 58060,8 31 17998,85Administracija 5 1728 922,5 11070 55350 — 55350 31 17158,5Iš viso: 13 — 1426,517118103734 1209,6113410,8— 35157,35T = (256-30-8-2)*8 = 1728 (val);Valandinio atlygio vidurkis = 3,2+(3,8-3,2) = 3,5 (Lt);Vidutinis mėn. vieno darbuotojo DU = (1728*3,5)/12 = 504 (Lt);1 pagalbinio darbininko metinis DU = 504*12 = 6048 (Lt);Visų pagalbinių darbininkų metinis DU be premijos = 6048*8 =48384 (Lt);1 pagalbinio darbininko metinė premija = 6048*20/100 =1209,6 (Lt);Administracijos darbuotojo mėn. DU = 1025*0,9 = 922,5 (Lt);Administracijos darbuotojo metinis DU = 922,5*12 =1…1070 (Lt);Visų administracijos darbuotojų metinis DU = 11070*5 =55350 (Lt);Visų pagalbinių darbininkų metinis DU su premiją = (6048+1209,6)*8 =58060,8 (Lt);Pagalbinių darbininkų įmokos soc. draudimui = 58060,8*31/100=17998,85 (Lt);Administracijos įmokos soc. draudimui = 55350*31/100=17158,5 (Lt);
Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai 1 gaminiui ir 1 gaminio tiesioginės gamybos išlaidos Medžiagų kaina vienam gaminiui = medžiagų poreikis vienam gaminiui * medžiagos kainą. Tiesioginės išlaidos vienam gaminiui = Medžiagų kaina vienam gaminiui + tiesiogiai priskiriamas DU 1 gaminiui + tiesiogiai priskiriamas soc. draudimas 1 gaminiui.
7 lentelėTiesioginės gamybos išlaidos vienam ir visiems gaminiams. Gaminio pavadinimas Tiesiog. išlaid. medžiagoms1 gamin. DU(Lt) SODRA(Lt) Visos ties.išlaidos1 gamin, Lt Gamybosmastas, vnt. Iš viso(Lt)Švarkas 164,1 60,2 18,66 242,96 1450 352292Suknelė 96,65 65,5 20,31 182,46 1929 351965,34Megztinis 90,4 150,28 46,59 287,27 1035 297324,45Iš viso 351,15275,9885,56712,69— 1001581,79
Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai vienam gaminiui:Švarkas = 2,6*45+2,2*10,5+2*2+8*2,5 = 164,1 (Lt);Suknelė = 2,8*27+0,7*6,5+2*1,5+3+7*1,5 = 96,65 (Lt);Megztinis = 55+1,2*12+2*1,5+6*3 = 90,4 (Lt);Švarkas:Tiesioginės išlaidos = 164,4 + 60,2 + 18,66 = 242,96 (Lt);Tiesioginės gaminių išlaidos visiems gaminiams = 242,96*1450 = 352292 (Lt);Suknelė:Tiesioginės išlaidos = 96,65 + 65,5 + 20,31 = 182,46 (Lt);Tiesioginės gaminių išlaidos visiems gaminiams = 182,46*1929 = 351965,34 (Lt);Megztinis:Tiesioginės išlaidos = 90,4 + 150,28 + 46,59 = 287,27 (Lt);Tiesioginės gaminių išlaidos visiems gaminiams = 287,27*1035 = 297324,45 (Lt);
Einamosios ir draustinės atsargos, medžiagų poreikis ir išlaidos metinei gamybos programai vykdyti, gautinų medžiagų kiekis ir vertė litais Ae = ; Adr = ; Mg = medžiagų poreikis 1 gaminiui * GM;Ae – einamosios atsargos m.Adr – draustinės atsargos m.T – atitinkamo laikotarpio dienų skaičius;Ttiek – laiko tarpas tarp dviejų gretimų tiekimų, dienomis;Tvel – pristatymo galimo vėlavimo dienų skaičius;Mg – visai gamybos programai įvykdyti reikalingas medžiagų poreikis netūrine išraiška; Galutinis medžiagų kiekis (m) = Ae + Adr + Mg;
Galutinis medžiagų kiekis (Lt) = Ae + Adr + Ml; (Ae ,Adr – litais) Ml = vnt. kaina* Mg visai programaiMl – visai gamybos programai įvykdyti reikalingų medžiagų vertė (Lt);8 lentelėEinamosios ir draustinės atsargosMedžia-gos Medžiagųpavad. Motavvnt. Medž.poreik 1 gamin. Vnt.kaina(Lt) T Ttiek Tvėl. GM Mg visai program. Ml. visai program. Ae Adr Gautinasmedž. kiekis Lt Natur. vnt. Lt Naturvnt Lt Natur. vnt.Audi-niai Pusvilnė m 2,6 45 365 30 5 1450 3770 169650 13943,7 309,86 2323,8 51,64 185917,5 4131,5 Pamuš.šilkas m 2,2 10,5 365 30 5 1450 3190 41055 2752,99 262,19 458,85 43,7 36706,84 3495,89 Šilkas m 2,8 27 365 30 5 1929 5401,2 145832,4 11986,11 443,93 1997,73 73,99 159816,2 5919,12 Pamuš. šilkas m 0,7 6,5 365 30 5 1929 1350,3 8776,95 721,37 110,98 120,25 18,5 9618,57 1479,78 Pamuš. šilkas m 1,2 12 365 30 5 1035 1242 14904 1224,96 102,08 – – 16128,96 1344,08Siūlai ir kitos medžia -gos Siuvin. siūlai Lt 3 3 365 20 5 1929 5787 17361 1426,93 – 237,82 – 19025,75 – Vilnon. siūlai kg 1 55 365 40 5 1035 1035 56925 6238,1 113,42 – – 63163,1 1148,42 Petukai vnt 2 2 365 20 5 1450 2900 5800 317,8 158,9 79,46 39,73 6197,26 3098,63 Sagos vnt 8 2,5 365 20 5 1450 11600 29000 1589,05 635,62 397,25 158,9 30986,3 12394,5 Petukai vnt 2 1,5 365 20 5 1929 3858 5787 317,1 211,4 79,28 52,85 6183,38 4122,25 Sagos vnt 7 1,5 365 20 5 1929 13503 20254,5 1109,84 739,89 277,35 184,9 21641,7 14427,8 Petukai vnt 2 1,5 365 20 5 1035 2070 3105 170,13 113,42 – – 3275,13 2183,42 Sagos vnt 6 3 365 20 5 1035 6210 18630 1020,81 340,27 – – 19650,81 6550,27
PusvilnėMg = 2,6*1450 = 3770 (m) Ml = 3770*45 = 169650 (Lt)Ae = (3770/…365)*30 = 309,86 (m) Ae = 309,86*45 = 13943,7 (Lt)Ad = (3770/365)*5 = 51,64 (m) Ad = 51,64*45 = 2323,8 (Lt)Gautinas medžiagų kiekis (m) = 3770+309,86+51,64 = 4131,5 (m)Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 169650+13943,7+2323,8 = 185917,5 (Lt)Pamušalinis šilkasMg = 2,2*1450 = 3190 (m) Ml = 3190*10,5 = 33495 (Lt)Ae = (3190/365)*30 = 262,19 (m) Ae = 262,19*10,5 = 2752,99 (Lt)Ad = (3190/365)*5 = 43,7 (m) Ad = 43,7*10,5 = 458,85 (Lt)Gautinas medžiagų kiekis (m) = 3190+262,19+43,7 = 3495,89 (m)Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 33495+2752,99+458,85 = 36706,84 (Lt)ŠilkasMg = 2,8*1929 = 5401,2 (m) Ml = 5401,2*27 = 145832,4 (Lt)Ae = (5401,2/365)*30 = 443,93 (m) Ae = 443,93*27 = 11986,11 (Lt)Ad = (5401,2/365)*5 = 73,99 (m) Ad = 73,99*27 = 1997,73 (Lt)Gautinas medžiagų kiekis (m) = 5401,2+443,93+73,99 = 5919,12 (m)Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 145832,4+11986,11+1997,73 = 159816,24 (Lt)Pamuašlinis šilkasMg = 0,7*1929 = 1350,3 (m) Ml = 1350,3*6,5 = 8776,95 (Lt)Ae = (1350,3/365)*30 = 110,98 (m) Ae = 110,98*6,5 = 721,37 (Lt)Ad = (1350,3/365)*5 = 18,5 (m) Ad = 18,5*6,5 = 120,25 (Lt)Gautinas medžiagų kiekis (m) = 1350,3+110,98+18,5 = 1479,78 (m)Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 8786,95+721,37+120,25 = 9618,57 (Lt)Pamuašlinis šilkasMg = 1,2*1035 = 1242 (m) Ml = 1242*12 = 14904 (Lt)Ae = (1242/365)*30 = 102,08 (m) Ae = 102,08*12 = 1224,96 (Lt)Gautinas medžiagų kiekis (m) = 1242+102,08 = 1361,09 (m)Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 14904+1224,96 = 16128,96 (Lt)Kitų medžiagų kiekis ir vertė apskaičiuojami analogiškai.Gamybinis plotasGamybinis plotas = Aįr * k * p;Aįr – darbo vietų skaičius, vnt.k – gamybinio ploto panaudojimo koeficientas.p – vieno įrengimo ar vienos darbo vietos užimamas plotas m2 su aptarnavimo zona. = p1+ p1* z;p1 – vieno įrengimo ar vienos darbo vietos užimamas plotas m2 be aptarnavimo zonos.z – papildoma įrengimų ar darbo vietų aptarnavimo zona, atitinkamo įrengimo ar darbo vietos užimamo ploto;
Gamybinio ploto panaudojimo koeficientas sukirpimo ir siuvimo baruose 0,7, mezgimo 1,0 ir siuvinėjimo bare 0,5 Papildoma įrengimų ar darbo vietų aptarnavimo zona sudaro 50% atitinkamo įrengimo ar darbo vietos užimamo ploto;9 lentelėGamybinis plotasEilNr. Įrendimų (darbo vietų) pavadinimas p1(m2) z(%) p(m2) A5r k Gamybinis plotas (m2)1 Sukirpimo vieta 4 50 6 2 0,7 17,142 Siuvimo mašinos 2,5 50 3,75 12 0,7 64,293 Siuvinėjimo mašinos 2,5 50 3,75 3 0,5 22,54 Apmėtimo mašina 2 50 3 1 1 35 Kilpinė mašina 2 50 3 1 1 36 Saginė mašina 2 50 3 1 1 37 Lyginimo stalai 3 50 4,5 2 1 98 Mezgėjos darbo vieta 2 50 3 21 1 639 Pagal. darb. darbo vieta 3,5 50 5,25 8 1 42 Iš viso 23,5— 35,2551— 226,931. p = 4+(4*0,5) = 6(m2); 2. p = 2,5+(2,5*0,5) = 3,75(m2); 3. p = 2,5+(2,5*0,5) = 3,75(m2);4. p = 2+(2*0,5) = 3(m2); 5. p = 2+(2*0,5) = 3(m2); 6. p = 2+(2*0,5) = 3(m2);7. p = 3+(3*0,5) = 4,5(m2); 8. p = 2+(2*0,5) = 3(m2); 9. p = 3,5+(3,5*0,5) = 5,25(m2);
Gamybinis plotas = (2*6)/0,7 + (12*3,75)/0,7 + (3*3,75)/0,5 + 1*3 + 1*3 + 1*3 + 2*4,5 + 21*1*3 + 8*5,25 = 226,93 (m2); Bendras plotas = Sandėlio plotas+ Buitinių ir administracinių patalpų plotas+ Gamybinis plotas;Sandėliavimo patalpos plotas sudaro 15% gamybinio ploto.Pastatų vieno kvadratinio metro ploto kaina 560 LtBuitinių ir administracinių patalpų plotas sudaro 15% gamybinių patalpų ploto;10 lentelėPastatų plotas ir vertėPatalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2 Pastatų 1m2 kaina, Lt Patalpų vertė LtSandėliavimo patalpos 34,04 560 19062,4Gamybinės patalpos 226,93 560 127080,8Buitinės bei administracinės patalpos 34,04 560 19062,4Bendras plotas 295,01– 165205,6
Sandėlio plotas = 226,93*0,15 = 34,04 (m2);Sandėlio vertė = 34,04*560 = 19062,4 (Lt);Buitinių ir administracinių patalpų plotas = 226,93*0,15 = 34,04 (m2);Buitinių ir administracinių patalpų vertė = 34,04*560 = 19062,4 (Lt);Gamybinio ploto vertė = 226,93*560 = 127080,8 (Lt);Bendras plotas = 34,04+ 34,04+ 226,93 = 295,01 (m2);Bendro ploto vertė = 295,01*560 = 165205,6 (Lt);Elektros energijaElektros energijos kiekis = Į*G*T*K;Į – įrengimų(darbo vietų ) skaičiusG – vieno įrengimo elektros variklių galingumasT – įrengimo darbo laikas, val.K – elektros variklių paklausos galingumo koeficientas. Naudingas įrengimų darbo laiko fondas skaičiuojamas = darbininko dirbtų dienų skaičius per metus * pamainų trukmė* pamainų skaičius – įrengimams remontuoti numatomas darbo laikas;
11 lentelėReikalingas elektros energijos kiekisEilNr. Įrengimų (darbo vietų) pavadinimas Įrengimų (darbo vietų) skaičius 1 įrengimo (darbo vietos) elektros variklių galingumas (kWh) Elektros variklių galingumo paklausos koeficien- tas 1 įrengimo (darbo vietos) naudingo darbo laiko fondas, val. Reikalingas elektros energijos kiekis (kWh)1 Sukirpimo vieta 2 0,3 0,6 1946 700,562 Siuvimo mašinos 12 0,4 0,6 1946 5604,483 Siuvinėjimo maš. 3 0,4 0,6 1946 1401,12
4 Apmėtymo maš. 1 0,5 0,6 1946 583,85 Kilpinė mašina 1 0,3 0,6 1946 350,286 Saginė mašina 1 0,3 0,6 1946 350,287 Lyginimo stalai 2 0,4 0,6 1946 934,088 Mezgėjos d.v. 21 0,2 0,6 1946 4903,929 Pagal. dar. d.v. 8 0,2 0,6 1946 1868,16 Iš viso: — — — — 14828,522*0,3*0,6*1946 = 700,56 kWh 1*0,3*0,6*1946 = 350,28 kWh12*0,4*0,6*1946 = 5604,48 kWh 2*0,4*0,6*1946 = 934,08 kWh3*0,4*0,6*1946 =1401,12 kWh 21*0,2*0,6*1946 = 4903,92 kWh1*0,5*0,6*1946 = 583,8 kWh 8*0,2*0,6*1946 = 1868,16 kWh1*0,3*0,6*1946 = 350,28 kWh
Gamybinės paskirties įrengimų ir pastatų metinės nusidėvėjimo sąnaudos ;V1 – pradinė įrengimų ar pastatų vertė, LtV2 – likvidacinė įrengimų ar pastatų vertė, LtT – įrengimų ar pastatų tarnavimo laikas, mLikvidacinė vertė visiems įrengimams, darbo vietoms ir patalpoms sudaro 8% pradinės vertės.Tarnavimo laikas pasirinktas savo nuožiūra.12 lentelėGamybinės paskirties įrengimų ir pastatų metinės nusidėvėjimo sąnaudosĮrengimų (darbo vietų) pavadinimas Įrengimų skaičius Vieno įrengimo ar darbo vietos įrengimo kaina, Lt Tarnavimo laikas, m Pradinė vertė, Lt Likvidacinė vertė, Lt Metinė nusidėvėjimo suma, LtSukirpimo vieta 2 650 5 1300 104 239,2Siuvimo mašinos 12 4500 4 54000 4320 12420Siuvinėjimo maš. 3 4500 4 13500 1080 3105Apmėtymo maš. 1 1300 3 1300 104 398,67Kilpinė mašina 1 1100 3 1100 88 337,33Saginė mašina 1 950 3 950 76 291,33Lyginimo stalai 2 600 2 1200 96 552Mezgėjos d. v. 21 400 5 8400 672 1545,6Pagalbin. darbin. darbo vieta 8 350 5 2800 224 515,2Iš viso: 51– – 845506764 19404,33
Patalpų pavadinimas Plotas, m2 Patalpų 1m2 kaina, Lt Gamybinės patalpos 226,93 560 30 127080,8 10166,46 3897,14Sandėliavimo patalpos 34,04 560 40 19062,4 1524,99 438,44Buitinės ir administracinės patalpos 34,04 560 40 19062,4 1524,99 438,44Iš viso: 295,01– 165205,613216,45 4774,02
Iš viso: – – – 249755,6 19980,45 24178,35 Pradinė vertė = vieno įrengimo ar darbo vietos įrengimo kaina, Lt Likvidacinė vertė = pradinė vertė * 8%Sukirpimo vietosPradinė vertė = 2*650 = 1300 (Lt)Likvidacinė vertė = 1300*0,08 = 104 (Lt)Metinė nusidėvėjimo suma = (1300-104)/5 = 239,2 (Lt)Siuvimo mašinosPradinė vertė = 12*4500 = 54000 (Lt)Likvidacinė vertė = 54000*0,08 = 4320 (Lt)Metinė nusidėvėjimo suma = (54000-4320)/4 = 12420 (Lt)Siuvinėjimo mašinosPradinė vertė = 3*4500 = 13500 (Lt)Likvidacinė vertė = 13500*0,08 = 1080 (Lt)Metinė nusidėvėjimo suma = (13500-1080)/4 = 3105 (Lt)Apmėtymo mašinaPradinė vertė = 1*1300 = 1300 (Lt)Likvidacinė vertė = 1300*0,08 = 104 (Lt)Metinė nusidėvėjimo suma = (1300-104)/3 = 398,67 (Lt)Kitų įrengimų, darbo vietų ir patalpų metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama analogiškai.
Netiesioginės gamybos išlaidos Netiesioginės gamybos išlaidos = Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas + gamybinio ploto nusidėvėjimas + pagalbinių darbininkų DU + įmokos SoDrai nuo pagalbinių darbininkų DU + išlaidos elektros energijai + pagalbinės medžiagos + pokalbių telefonų sąnaudos
Išlaidos elektros energijai skaičiuojamos = elektros energijos kiekis (iš 11 lentelės)* v…ienos elektros energijos kWh kaina.13 lentelėNetiesioginės gamybos išlaidosEil. Nr. Išlaidos (Lt) Išlaidų suma (Lt)1 Pagalbinių darbininkų DU 58060,82 Įmokos SoDrai nuo pagalbinių darbininkų DU 17998,853 Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas 19404,334 Gamybinio ploto nusidėvėjimas 3897,145 Išlaidos elektros energijai 3262,276 Pokalbių telefonų sąnaudos 1468,87 Pagalbinės medžiagos 22800Iš viso 126892,19Išlaidos elektros energijai skaičiuojamos = 14828,52*0,22 = 3262,27 (Lt)12 val. pokalbių telefonu sąnaudos = (12*36)+12(12*0,12) = 432+1036,8 =1468,8 (Lt)Pagalbinės medžiagos = 1900*12 =22800 (Lt)SavikainaVieno gaminio savikaina = tiesioginės išlaidos vienam gaminiui + netiesioginės išlaidos vienam gaminiui. Netiesioginės gamybos išlaidos vienam gaminiui = proporcingai paskirstant tiesioginėms išlaidoms, t.y. (netiesioginės išlaidos/tiesioginės išlaidos).Gausime koeficientą, t.y. netiesioginių išlaidų dalį tenkančią tiesioginėms išlaidoms.Koeficientą padauginę iš 1 gaminio tiesioginių išlaidų, gausime 1 gaminio priskiriamas netiesiogines išlaidas.14 lentelėVienam gaminiui priskiriama netiesioginių išlaidų suma ir vienogaminio savikainaEilės Nr. Gaminio pavadinimas Visos tiesioginės išlaidos 1 gaminiui (Lt) Netiesioginės išlaidos 1 gaminiui (Lt) Vieno gaminio savikaina (Lt)1 Švarkas 242,96 30,78 273,742 Suknelė 182,46 23,12 205,583 Megztinis 287,27 36,40 323,67
Švarkas = (126892,19/1001581,79)*242,96 = 0,1267*242,96 = 30,78 (Lt);Suknelė = (126892,19/1001581,79)*182,46 = 0,1267*182,46 = 23,12 (Lt);Megztinis = (126892,19/1001581,79)*287,27 = 0,1267*287,27 = 36,40 (Lt);Švarko savikaina = 242,96+30,78 = 273,74 (Lt);Suknelės savikaina = 182,46+23,12 = 205,58 (Lt);Megztinio savikaina = 287,27+36,40 = 323,67 (Lt)Gaminio kainaGaminio kaina = (gaminio savikaina*100%)/savikainos sudarymo procentas15 lentelėVieno gaminio kainaEilės Nr. Gaminio pavadinimas Gaminio savikaina (Lt) Savikainos sudarymo procentas Gaminio kaina (Lt)1 Švarkas 273,74 75 364,992 Suknelė 205,58 65 316,283 Megztinis 323,67 80 404,59
Švarko kaina = (273,74*100)/75 = 364,99 (Lt);Suknelės kaina = (205,58*100)/65 = 316,28 (Lt);Megztinio kaina = (323,67*100)/80 = 404,59 (Lt)
Gatavos ir parduotinos produkcijos per metus vertė litais Parduotina produkcija: Švarkai – 1434 vnt. Suknelės – 1884 vnt. Megztiniai – 1004 vnt. Parduotinos produkcijos vertė = parduotina produkcija*1 gaminio kaina Parduotinos produkcijos savikaina = parduotina produkcija*1 gaminio savikaina Gatava produkcija = gamybos mastas + gatavos produkcijos likučiai metų pradžiojeGatavos produkcijos likučiai metų pradžioje: Švarkai – 15 vnt. Suknelės 10 vnt. Gatavos produkcijos vertė = gatava produkcija* 1 gaminio kaina
Gatavos produkcijos savikaina = gatava produkcija* 1 gaminio savikaina16 lentelėGatavos produkcijos ir parduotos per metus produkcijos vertė ir savikaina, Lt.Eil. Nr. Gaminio pavadinim. Gatava produkc., vnt. Parduota produkc., vnt. Gaminio kaina (Lt) Gatavos produkcijos vertė, (Lt) Parduotos produkcijos vertė (Lt) Gaminio savikaina, (Lt) Gatavos produkcijos savikaina, Lt Parduotos produkc. savikaina, Lt1 Švarkas 1465 1434 364,99 534710,35 523395,66 273,74 401029,1 392543,162 Suknelė 1939 1884 316,28 613266,92 595871,52 205,58 398619,62 387312,723 Megztinis 1035 1004 404,59 418750,65 406208,36 323,67 334998,45 324964,68Iš viso: 44394322– 1566727,921525475,54– 1134647,171104820,56Gatava prodikcijaŠvarkai = 1450+15 = 1465 (vnt.)Suknelės = 1929+10 =1939 (vnt.)Megztiniai = 1035 (vnt.)Gatavos produkcijos vertė Gatavos produkcijos savikainaŠvarkai = 1465*364,99 = 534710,35 (Lt) Švarkai = 1465*273,74 = 401029,1 (Lt)Suknelės = 1939*316,28 = 613266,92 (Lt) Suknelės = 1939*205,58 = 398619,62 (Lt)Megztiniai = 1035*404,59 = 418750,65 (Lt) Megztiniai = 1035*323,67 = 334998,45 (Lt)Parduotinos produkcijos vertė Parduotinos produkcijos savikainaŠvarkai = 1434*364,99 = 523395,66 (Lt) Švarkai = 1434*273,74 = 392543,16 (Lt)Suknelės = 1884*316,28 = 595871,52 (Lt) Suknelės = 1884*205,58 = 387312,72 (Lt)Megztiniai = 1004*404,59 = 406208,36 (Lt) Megztiniai = 1004*323,67 = 324964,68 (Lt)Bendrasis ir grynasis pelnas per metusBendrasis pelnas = pardavimai – parduotų prekių savikaina Pardavimai = pardavimų apimtis*gaminio kaina Grynasis pelnas = pelnas prieš apmokestinimą – pelno mokestis Pelnas prieš apmokestinimą = bendras pelnas – veiklos sąnaudos Pelno mokestis = pelnas prieš apmokestinimą – pelno mokesčio koeficentas (24%) Veiklos sąnaudos = administracijos darbuotojų DU + įmokos SoDrai nuo administracijos darbuotojų DU + administracinių ir sandėliavimo patalpų nusidėvėjimas + ryšio sąnaudos + karšto ir šalto vandens sąnaudos + šiukšlių išvežimo sąnaudos + kitos ūkinės veiklos sąnaudos17 lentelėVeiklos sąnaudosEil. Nr. Sąnaudos Sąnaudų suma, Lt1 Administracijos darbuotojų DU 553502 Įmokos SoDrai nuo administrac. darbuotojų DU 17158,53 Administracinių ir sandėliavimo patalpų nusidėvėjimas 876,884 Ryšio sąnaudos 1123,25 Karšto ir šalto vandens sąnaudos 302,766 Šiukšlių išvežimo sąnaudos 1447 Kitos ūkinės veiklos sąnaudos 18200Iš viso: 93155,34
Ryšio sąnaudos = 12*36+12(480*0,12) = 432+691,2 =1123,2 (Lt);Karšto ir šalto vandens sąnaudos = 12(1*9,68+5*3,11) = 12*25,23 = 302,76 (Lt);Šiukšlių išvežimo sąnaudos = 36*4 = 144 (Lt);18 lentelėBendrasis ir grynasis pelnasPelno rūšis Suma, LtBendrasis pelnas 420654,98Grynasis pelnas 248899,73
Pardavimai = 1434*364,99+1884*316,28+1004*404,59 = 523395,66+595871,52+406208,36 = 1525475,54 (Lt;Bendrasis pelnas = 1525475,54-1104820,56 = 420654,98 (Lt);Pelnas prieš apmokestinimą = 420654,98-93155,34 = 327499,64 (Lt);Pelno mokestis = 327499,64*24% =78599,91 (Lt);Grynasis pelnas = 324799,64-78599,91 = 248899,73 (Lt)Bendrasis ir grynasis pardavimų pelningumas
Bendrasis pardavimų pelningumas = (įmonės bendras pelnas/pardavimų apimtis)*100 Grynasis pardavimų pelningumas = (įmonės grynasis pelnas/pardavimų apimtis)*10019 lentelėPardavimų pelningumasEil. Nr. Pelningumo rūšis Suma %1. Bendrasis pelningumas 27,582. Grynasis pelningumas 16,32Pardavimų apimtis = 1525475,54 (Lt)Bendrasis pelningumas = (420654,98/1525475,54)*100% = 27,58%Grynasis pelningumas = (248899,73/1525475,54)*100% = 16,32%IŠVADOSMes apžvelgėme UAB „Adata” metinę veiklą ir susipažinome su tos veiklos rezultatais. Dabar liko tik vienintelis dalykas. Kiekviena įmonė, kokio ji nebegautų pelno, visada pageidauja dar didesnio. Taigi tas vienintelis dalykas, apie kurį aš dar norėčiau pakalbėti, yra pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip UAB „Adata” galėtų sumažinti gaminių savikainą ir gauti didesnį pelną. Aš dar tik pradėjau gyventi verslo ekonomikos gyvenimu, todėl gal būt mano priemonės ir rekomendacijos bus neteisingos ir klaidingos. Tokiu būdu aš iš anksto prašau Jus labai griežtai nebausti manęs, jeigu kas bus ne taip. Mano manymu, tam, kad UAB „Atada” galėtų sumažinti savikainą ir gauti didesnį pelną, jai reikia: Didinti gamybos apimtįJeigu vidutinės pajamos vienam produkto vienetui yra didesnės už vidutinias kintamąsias išlaidas, tai tam, kad gauti didesnį pelną reikia didinti gamybos pardavimo apimtį. Jį galima didinti iki to momento, kol vidutinės pajamos nebus lygios vidutinėms kintamosioms išlaidoms. Kai ta lygybė bus pasiekta, tai bus jau neverta didinti gamybos apimties, nes tai nepadidins pelno. Įvesti pirkimų ir pardavimų diskontų sistemaDiskontų esmė yra tą, kad jie suteikia tiek pirkėjams, tiek pardavėjams tam tikras nuolaidas. Diskontai taikomi, kai UAB „Adata” perka ar parduoda skolon. Jeigu yra pirkimo diskontas, tai UAB „Adata” , jei sumoka tiekėjui diskontu nustatytų laikų, tai moka nevisą sumą, o sumą su kažkiek tai procentų nuolaida. Tai padeda sumažinti pirkimo išlaidas. Pravedinėti darbininkų skatinimo politikąUAB „Adata” vadovybė turi skatinti pagrindinius darbininkus dirbti efektyviau, didinti savo darbo našumą. To galima pasiekti, didinant premijos sumą. Tačiau premijos didinimo procesą reikia vykdyti lėtai, kruopščiai stebint kaip premijos sumos padidėjimas veikia darbininkus: ar jis veikia teigiamai ir darbininkai pateisina tas viltis, kurių iš jų tikimąsi.