1. Įvadas
Kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, tiek vidinis (kainų stabilumas), tiek išorinis (valiutos kurso stabilumas) pinigų perkamosios galios išsaugojimas oficialiai, visose pereinamojo laikotarpio Centrinės Europos šalyse, yra galutinis pinigų politikos tikslas. Nors visoms Centrinės Europos šalims šio dešimtmečio pradžioje pasisekė sumažinti infliaciją, nuosekliausiai šio tikslo siekė Slovakija, Čekija, Slovėnija. Čekija ir Slovakija nustatė fiksuotą nominalųjį savo valiutų kursą (svyravimo ribose nuo 1996m.) pagrindinių Vakarų prekybos partnerių valiutos krepšelio atžvilgiu, tuo tarpu Slovėnija vykdė reguliuojamo kintančio kurso politiką (managed float). Trečiasis pasirinkimas buvo pritaikytas Vengrijoje ir Lenkijoje, kur vykdoma devalvacija su “šliaužiančio” fiksavimo (crawling peg) pagalba, siekiant kuo efektyviau apriboti realiojo valiutos kurso kilimą1.
Skirtingos valstybės yra pasirinkusios skirtingus pinigų politikos tikslus, tačiau tik Slovėnija turi visiškai nepriklausomą pinigų politiką. Ji vienintelė iš pereinamojo laikotarpio šalių efektyviausiai sumažino infliaciją įgyvendindama monetarinę politiką, grindžiamą ne valiutos kursu, bet pinigų politiką. Tačiau autoriai, pažymi kelis valiutos kurso tikslus, kurie jų nuomone turi pranašumą prieš pinigų pasiūlos tikslus. Pirmiausia, jie yra aiškesni/ “skaidresni”. Valiutos kurso padariniai ekonomikai yra aiškesni nei pinigų kiekio didėjimo padariniai. Antra, valiutos kurso, kaip tikslo, pasirinkimas paprastai yra labiau tiesioginis nei tam tikras pinigų kiekio matas.
Šio darbo tikslas- supažindinti su skirtingais valiutos kurso rėžimais, jų privalumais ir trūkumais, susipažinti su valiutų valdybą, bei aptarti kokia šiuo metu vykdoma valiutos kurso politika pereinamojo laikotarpio šalyse.
Turinys
- 2. Valiutos kurso režimai
- 1. Ekonominės politikos tikslų;
- 2. Stochastinės aplinkos pobūdžio;
- 3. Šalies struktūrinių charakteristikų;
- 4. Politikos vykdytojų patikimumo laipsnio2
- 2.1 Lankstusis valiutos kurso rėžimas
- 1. Lankstus valiutos kurso režimas efektyvesnis siekiant sureguliuoti valstybės mokėjimų balanso perteklių ar deficitą. Pabrėžiama, kad tai užtikrinama automatiškai kritus ar pakilus valiutos vertei. Šiuo atveju nereikalingas Centrinio banko įsikišimas ir taip išsaugomi valstybės valiutinių atsargų rezervai. Šalims nereikia ginti esamo valiutos kurso, taikant vidaus paklausą ribojančias ekonomines politikas3
- 2. Kalbant apie rinkos efektyvumą, lankstusis valiutų kurso režimas reguliuoja valstybės mokėjimo balansą nuolat ir efektyviai. Jis padeda grąžinti mokėjimo balansą į pusiausvyros padėtį. Jei importas viršija eksportą, nacionalinė valiuta pinga. Eksporto prekės tampa patrauklesnės pasaulinėje rinkoje, o importas pabrangsta. Tai vadinama spekuliacija, kuri stabilizuoja valiutų kursų svyravimus. Jei tokie svyravimai lieka, jie panaikinami panaudojus mažiausias išlaidas. Tačiau kita vertus, nesugebėjimas ar tiesiog nenorėjimas reguliuoti valiutos kursą esant fiksuotam režimui bei mokėjimo balanso pertekliui ar deficitui veda link destabilizuojančios spekuliacijos, kuriai esant valstybė vis tiek yra priversta pamažu keisti savo šalies kurso politiką. Ko pasėkoje, gali kilti tiek ekonominė krizė, tiek ir rimti pakitimai užsienio prekyboje ir užsienio investicijų srityje
- 3. Dar vienas argumentas, teigiantis lankstaus režimo pranašumą prieš fiksuotą režimą, pasak ekonomistų, yra tas, kad lankstus valiutų kurso režimas aiškiau identifikuoja lyginamojo pranašumo laipsnį- ar šalis turi pranašumą ar ne vienai ar kitai prekei. Tuo tarpu, esant fiksuotam valiutos kurso režimui, kai nėra realiai šalyje sureguliuotas mokėjimo balansas, yra iškraipomas prekybos modelis, todėl negalima nurodyti šalies lyginamojo pranašumo vienos ar kitos prekės gamyboje4
- 4. Lankstaus valiutų kurso naudojimas reiškia, kad vyriausybė gali nebesirūpinti savo mokėjimo balansu ir gali laisvai pasinaudoti jos kompetencijoje esančiais metodais siekiant tokių tikslų kaip nedarbo mažinimas, tinkamas pelno panaudojimas, infliacijos sureguliavimas ir t.t. Lankstusis valiutų kurso režimas sustiprina šalies monetarinės politikos efektyvumą, tačiau pasiekta nauda gali būti tik laikina (pvz., sumažėjus nedarbo lygiui, tačiau padidėjus infliacijai)
- 5. Šis režimas apsaugo ekonomikos šakas nuo vyriausybės intervencijos į jas, vyriausybė negali nustatyti valiutų kursų, taip skatindama vieną sektorių daugiau gaminti ir eksportuoti, kito sektoriaus efektyvumo sąskaita. Siekiant užtikrinti šakų lygiateisiškumą yra žymiai efektyviau leisti valiutos kursui nusistatyti pačiam, kurio optimaliausias lygis tenkintų visas puses, tuo tarpu vietos gamintojus reikėtų subsidijuoti. Subsidijos efektyvesnės, nes jos neiškraipo ir nesmukdo (kaip įsikišimas į valiutos kursų ir prekybos kontrolę) valstybės ekonomikos
- 6. Paslankaus kurso režimas nereikalauja išlaidų, kurios būtinos išlaikyti valiutos kursą fiksuotą
- 1. Valiutų kursų pakeitimai gali sugriauti tarptautinės prekybos ir investicijų sistemą;
- 2. Kai valiutų kursams leidžiama svyruoti, tai prarandamas įrankis monetarinei ir fiskalinei politikoms reguliuoti;
- 3. Valiutos kurso pokyčiai gali sąlygoti vidaus problemų (pvz., jei šalies ekonominė tarptautinių mokėjimų būklė yra silpna, tai jos valiuta nuvertės) atsiradimą. Gali sukelti vidaus infliacijos atsiradimą
- 4. Pasitaiko ekonomistų, kaltinančių lankstų valiutos kurso režimą, dėl 1973m. sukeltų didelių valiutų kursų svyravimų, kurie gali būti itin kenksmingi vietiniai pramonei5
- 2.2 Fiksuotas valiutos kursas
- 1. Fiksuotą kursą intervencijomis valiutų rinkoje palaikantis centrinis bankas iš principo negali daryti bent kiek didesnės ir veiksmingesnės įtakos realiai ekonomikai t.y. pirmiausia einamajam BVP atotrūkiui nuo potencialaus šalies gamybos lygio esant visiškam užimtumui. Lietuvos bankas, pasirinkęs absoliučiai fiksuoto lito kurso sistemą, taip pat nuolat vykdo nesterilizuotas intervencijas valiutų rinkoje, keisdamas litus į eurus, kaip bazinę valiutą, ir atvirkščiai. Tokiu būdu šalyje palaikomas valiutos kursas
- 2. Esant fiksuotam kursui, centrinis bankas negali egzogeniškai valdyti pinigų pasiūlos, kaip vienos iš tradicinių centrinių bankų tarpinių tikslų. Jei Lietuvos bankas nusprendė išlaikyti absoliučiai fiksuotą lito kursą, jis negalės egzogeniškai valdyti pinigų atsargos grynųjų aktyvų veiksnio, kartu ir pinigų kiekio, galiausiai ekonomikos veikimo8
- 3. Fiksuotas valiutos kursas beveik visose šalyse sukelia chronišką užsienio prekybos balanso deficitą, nes kainoms vidaus rinkoje kylant sparčiau nei užsienyje, nacionalinė valiuta realiai pervertinama. Fiksuotas pervertintas nacionalinės valiutos kursas dirbtinai skatina kapitalo ir stabdo prekių eksportą. Menkai konkurencingos įmonės dar labiau susilpninamos. Jų pelnas sumažėja, o tai atbaido potencialius investuotojus. Žinoma, galimas ir atvirkštinis variantas, kai nacionalinės valiutos kursas fiksuotas žemesniu nei jos perkamoji galia lygiu. Ši priemonė skatintų prekių eksportą ir ribotų importą. Tačiau tada papildoma pinigų emisija sunaikintų viltį stabilizuoti kainas. Be to, realus vietinės valiutos nuvertinimas yra laikinas reiškinys, dėl infliacijos toje šalyje ir užsienyje skirtumo9
- 3. Valiutų valdyba
- 4. Pinigų politikos, orientuotos į valiutos kurso stabilumą problemos
- 1. Vidinis valiutos stabilumas, kuris reiškia jo perkamosios galios stabilumą;
- 2. Išorinis stabilumas- lito kurso stabilumas stiprių užsienio valiutų atžvilgiu
- 1.1 Pereinamojo laikotarpio šalių nacionalinių valiutų devalvavimo pasekmės
- 5. Išvados
- Literatūros sąrašas
- 1. V.Geralavičius, R. Kuodis. Lito kurso režimo pasirinkimas: teoriniai ir praktiniai sprendimo būdai// Pinigų studijos 1997m. Nr. 1., 17-31psl
- 2. A.M.Gulge. the role of the currency board in Bulgaria’s stabilization// Finance and development.Vol.36.Nr.3, 1999. 36-39psl
- 3. G. Hoggart. Pinigų politika pereinamuoju laikotarpiu// Pinigų studijos 1997m. Nr.1., 41-49psl
- 4. R. Kuodis. Dabartinė Lietuvos pinigų politika: diskusiją tęsiant// Pinigų studijos 1998m. Nr.1. 20-31psl
- 5. R.W.Kopcke. Valiutų valdybos:praeities ar ateities pinigų politikos režimas?// Pinigų studijos 2000m. 5-21psl
- 6. G. Nausėda. Vyriausybės peršamas fiksuotas valiutos kursas nebus panacėja nuo ligų// Lietuvos rytas.1993m. gruodžio 7d
- 7. G.Nausėda. nacionalinės valiutos atsisakymas:privalumai ir trūkumai//Pinigų studijos. 1999m.Nr.2. 17-23psl
- 8. N.Pautola, P.Backe. Valiutų valdybos Vidurio ir Rytų Europoje: patirtis ir ateities perspektyvos// Pinigų studijos 1998m. 39-47psl
- 9. H.Poirson. How do countries choose their exchange rate regime?// IMF working paper. 2001.1-33psl
- 10. P.Quirk, B.K.Short. introduction of new national currency: policy, institutional, and technical issues// IMF working paper. 1993. 1-14psl
- 11. D. Salvatore. International economics.-Macmillan Publishing Company-New York. 1990m. 596-622.psl
- 12. G.Startienė, Ž.Žilinskas Pinigų politikos, orientuotos į valiutos kurso stabilumą, privalumai ir problemos// Ekonomika ir vadyba, 2000m. 429-431psl
- 13. D. Villanueva. Options for Monetary and Exchange Arrangements in Transition Economies// International Monetary Fund 1993. 1-20 psl
- 14. P.Wonnacot, R.Wonnacot. Makroekonomika.-Litterae Universitatis, Vilnius.-1994m. 367-384psl
- 1. Www.imf.org