Užsienio prekyba

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
Istorijos fakultetas
Ekonomikos katedra

Lietuvos užsienio prekyba

Darbą atliko:
ekonomikos ir verslo pagrindų
specialybės, stacionarinio skyriaus
2 kurso, 2 grupės studentės
Aušra Skvarnavičiūtė ir Aušra Šimonytė

Darbą tikrino:
doc. A. Garškienė

Vilnius, 2003
Turinys

1. Lietuvos užsienio prekybos politikos vertinimas....................3 psl.
2. Lietuvos Respublikos taikomi užsienio prekybos režimai...............7 psl.
3. Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai užsienio prekybos srityje.....8 psl.
4. Užsienio prekybos reguliavimo instrumentai.....................9 psl.
5. Lietuvos Respublikos užsienio prekyba (2002m.)..................11 psl.
6. Užsienio prekyba (2003 m. I ketvirtis) ir mokėjimų balansas.............15 psl.
7. Statistika..............................21 psl.

8. Literatūra..............................26 psl.

Lietuvos užsienio prekybos politikos vertinimas
Pastaruoju metu Lietuvoje dažnai pasigirsta raginimų įvairiais būdais riboti iš kitų šalių įvežamas prekes. Argumentai pateikiami paatys įvairiausi: būtinybė subalansuoti eksportą ir importą, apsaugoti vartotojus nuo “nekokybiškų”, o gamintojus – nuo “neteisingai” konkuruojančių prekių, importo muitus mažinti tik abipusiškai, t.y. jei už tai kita šalis atsilygina tuo pačiu, arba atsilyginti muito didinimu kitai šaliai, jei ji šitaip pasielgia Lietuvos eksporto atžvilgiu, išlaikyti darbo vietas, suteikti laikiną paramą nuo ekonominės krizės nukentėjusioms įmonėms ir t.t. Tarp šių pareiškimų, nusiskundimų ir siūlymų pasimeta elementarūs ekonomikos dėsniai, kurių laikymasis sudarė turtingiausių pasaulio valstybių ekonominės plėtros ir gerovės augimo pagrindą. Raginimai appriboti užsienio prekybą atsiranda dėl dviejų priežasčių. Paprastai už raginimų “spręsti” prekybos balanso, prekių kokybės ar vietinės pramonės plėtros problemas slypi kokių nors konkuruoti nesugebančių įmonių interesai. Nerečiau susirūpinimas dėl prekybos keliamų “problemų” atsiranda iš nežinojimo ar nesugebėjimo suprasti esminių ta

arptautinės prekybos dėsnių, tokių kaip santykinio pranašumo dėsnis, kurį Nobelio premijos laureatas Paul Samuelson yra pavadinęs “gražiausia ekonomikos mokslo idėja”.
Šis dėsnis teigia, jog kiekviena pasaulio šalis dėl skirtingos geografinės padėties, klimato, istorijos ir tradicijų pasižymi skirtingais ištekliais ir gaminamų produktų struktūra bei kokybe. Dėl šių natūralių skirtumų tam tikras prekes, paslaugas ar gaminių dalis vienos šalies įmonės gamina efektyviau, nei kitos šalies įmonės. Tačiau net jei ir vienoje šalyje pagamintų produktų užtenka jos gyventojų poreikiams patenkinti arba daugelis produktų gali būti pagaminti pigiau nei kitoje šalyje, kiekvienos iš jų gamintojams naudingiau specializuotis gaminant santykinai pigesnes prekes ir laisvai jomis prekiauti. Laisvi mainai ir specializacija sudaro sąlygas inovacijai, efektyvumo ir visų dalyvaujančių šalių gerovės augimui. Vienas iš esminių gerovės augimo veeiksnių – technologija – yra tiesiogiai susijęs su laisva prekyba, kuri suteikia galimybę šalims įsivežti trūkstamos aukštesnio lygio technologijos, o užsienio prekių konkurencija skatina technologijų tobulinimą.
Laisva prekyba yra ypač svarbi tokioms mažoms ir atviroms ekonomikoms kaip Lietuva. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsigyti automobilius, elektronikos ir kitas prekes, kurios negaminamos Lietuvoje arba kurių kokybė ar kaina netenkina mūsų. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsivežti vaisius ir daržoves, kurie neauga Lietuvoje ar naftą ir kitus išteklius, kurių nepakanka, o taip pat produktus, kuriuos Lietuvos ga
amintojai naudoja savo veikloje ir perdirbtus parduoda vietos ar užsienio rinkoje. Užsienio prekyba taip pat suteikia galimybę parduoti Lietuvoje išaugintus ar pagamintus produktus kitų šalių vartotojams ar perdirbėjams ir gauti užsienio valiutos, už kurią galima pirkti trūkstamų prekių. Pašalinus kliūtis prekybai, įmonės geriausiai gali pasirinkti, ką joms apsimoka gaminti, išnaudojant turimus pranašumus, ir kur pagamintas prekes naudingiausia parduoti. Šitaip vienos Lietuvos įmonės, pasinaudodamos darbo jėgos kainos privalumais, parduoda savo produkciją Europos Sąjungoje, kitos įmonės, išnaudodamos turimus verslo ryšius ar produktų kokybę, parduoda savo prekes Rusijoje, dar kitos įsiveža pigias žaliavas, kurias perdirba išnaudodamos vietinės darbo jėgos kvalifikaciją. Paprastai visos šios grandys yra susiję tarpusavyje, o laisvo jų funkcionavimo rezultatas – didelis vartojimo prekių pasirinkimas ir auganti šalies gerovė.
Lietuvos užsienio prekybos taisyklės buvo reformuotos pirmaisiais ekonominių reformų metais: sumažinti importo muitų tarifai, pašalintos kvotos ir kitos prekybos ribojimo priemonės. Lietuva pasirašė laisvosios prekybos sutartis su dauguma Europos šalių, jau keletą metų vyksta Lietuvos derybos dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), nustatančioje tarptautinės prekybos normas ir prižiūrinčioje jų vykdymą. Šiuo metu laisvai prekiaujama didele dalimi prekių ir paslaugų, Lietuvoje taikomų importo muitų aritmetinis vidurkis, neįskaitant prekybos žemės ūkio produktais, yra mažesnis nei 3 proc. Santykinai liberalus prekybos režimas sąlygojo sparčiai augantį prekių ir paslaugų pa
asirinkimą. Visuotinai pripažįstama, jog būtent užsienio prekybos liberalizavimas turėjo esminį poveikį šalies ūkio plėtrai.
Tačiau pastaruoju metu, pasitelkiant įvairius argumentus, vis dažniau pasigirsta reikalavimų įvesti importo muitus arba kitokias apsaugos priemones (pvz., sertifikavimą ar antidempingo mokesčius) prekėms, kurios konkuruoja su gaminamomis Lietuvoje. Nepriklausomai nuo to, kokie pateisinimai prekybos apribojimui bebūtų naudojami, apsaugos priemonių įvedimo rezultatas yra vienodas – padidėjusios įvežamų prekių kainos, mažesnis pasirinkimas, neefektyvios veiklos skatinimas ir išteklių eikvojimas. Tiesa, tai kurį laiką yra naudinga vienai ar kelioms įmonėms, kurios laikinai apsaugomos nuo įvežamų prekių konkurencijos, tuo pačiu susilpninant paskatas gerinti savo veiklą ar gaminamą produktą. Tačiau tokia parama ir apsaugomai įmonei galiausiai taip pat yra nenaudinga, nes sukuria klaidingus lūkesčius, jog prekes verta gaminti, net jei jos nėra konkurencingos. Anksčiau ar vėliau už tai tenka mokėti pačiai įmonei ir patiriama vėliau žala yra didesnė už prisitaikymo kainą, kurią įmonė sumokėtų reorganizuodama savo veiklą orientuojantis į rinką. Tuo tarpu už vietinių gamintojų apsaugą moka šalies vartotojai, o dažnai ir perdirbėjai, naudojantys tuos produktus tolesniame gamybos procese. Šitaip pabrangsta pastarųjų naudojama produkcija ir sumažėja jos konkurencingumas. Jei ši produkcija, kuriai gaminti naudojamų prekių importas yra apmokestinamas, eksportuojama į užsienį, sumažėja jų eksportas ir pajamos.
Blogiausia, kad sprendimai dėl Lietuvos užsienio prekybos taisyklių priimami orientuojantis į
garsiausiai besiskundžiančius ir geriausiai organizuotus. Užsienio prekybos formavimo procesas yra uždaras ir privilegijuoja kai kuriuos vietinius gamintojus vartotojų ir perdirbėjų sąskaita. Formuojant užsienio prekybos taisykles, vartotojų interesai dažnai būna ignoruojami.
Dažnai nuo prekybos ribojimo Lietuvos institucijas sulaiko tik integracija į ES ar kiti išoriniai veiksniai. Atrodo, jei ne Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, numatyti laisvosios prekybos sutartyse bei stojimo į PPO susitarimuose, importo muitai jau būtų gerokai išaugę. Beje, dažnai patys Lietuvos derybininkai pamiršta, jog Lietuvos narystė PPO svarbi ne dėl politinio prestižo, bet pirmiausia dėl pagrindinės šios organizacijos paskirties – tarptautinės prekybos liberalizavimo.
Vyriausybės formuojama ir vykdoma prekybos politika turi atspindėti visos šalies gyventojų, o ne siaurų grupių interesus. Laisvosios prekybos principo laikymasis suteikia didžiausią naudą visam šalies ūkiui, net ir žmonėms, dirbantiems įmonėse, kurios laikinai nėra pajėgios konkuruoti su įvežama produkcija. Todėl būtina instituciškai įtvirtinti vartotojų interesų atstovavimą bei sumažinti galios asimetriją tarp laisvosios prekybos šalininkų ir oponentų. Šis tikslas geriausiai pasiekiamas tada, kai prekybos politiką formuojančios institucijos yra atskaitingos visuomenei, nepriklausomos nuo atskirų interesų grupių ar joms tarpininkaujančių išrinktų politikų, o jų veikla ir priimamų sprendimų procedūros yra skaidrios.
Minėtus tikslus galima būtų įgyvendinti taikant žemiau išdėstytas konkrečias prekybos politikos formavimo priemones.

1. Tarifiniai ir netarifiniai apribojimai Lietuvos užsienio prekybai turi būti šalinami, nes laisva prekyba yra naudinga visiems šalies gyventojams ir skatina gerovės augimą. Prekyboje su ES reikia siekti susiderėti dėl abipusio tarifinių kliūčių prekybai žemės ūkio produktais pašalinimo, prekybos apsaugos priemonių, pvz. ES keliamų antidempingo bylų, galimybės panaikinimo, sukurti teisines sąlygas sertifikavimo infrastruktūrai Lietuvoje, kurios funkcionavimas pašalintų šiuo metu ES nepripažįstamų produktų kokybės standartų sukuriamus netarifinius barjerus. Šie siūlymai suteiktų daugiau galimybių Lietuvos verslui užsienyje ir visiškai atitinka politinius Lietuvos integracijos prioritetus.

2. Turi būti privaloma įvertinti ir pateikti viešai kiekvienos siūlomos užsienio prekybos apribojimo priemonės naudą ir kaštus visam šalies ūkiui ir atskiroms grupėms. Šios priemonės turi apimti ne tik tarifinius barjerus (muitų mokesčius), bet ir įvairius netarifinius barjerus (antidempingo bylas, apsaugos priemones, sertifikavimą, prekių standartų taikymą, fitosanitarinių bei veterinarinių normų taikymą ir pan.). Laisvosios prekybos nauda šalies gerovei yra neginčijama, nors dar ir daugelio nesuvokiama Lietuvoje. Laisva prekyba turi būti taisykle, tuo tarpu bet kokiems nukrypimams nuo jos pateisinti turi būti pateikiamas detalus siūlomų apsaugos priemonių pasekmes įvertinantis pagrindimas.

3. Konkurencijos taryba turi būti įpareigota aktyviai dalyvauti užsienio prekybos politikos formavimo procese ir vetuoti siūlymus, kurie prieštarauja laisvosios prekybos ir rinkos principams. Šiuo metu Konkurencijos taryba turi teisę tik reikšti savo nuomonę, todėl reikia įstatymiškai išplėsti šios institucijos galias. Siūlomi nutarimai vyriausybės svarstymui turi būti teikiami tik su Konkurencijos tarnybos pritarimu. Tuo tarpu šakinės ministerijos gali turėti tik patariamąjį balsą, svarstant jų kompetencijai priklausančius siūlymus.

4. Už užsienio prekybos politikos formavimą atsakinga institucija turi kiekvienais metais viešai skelbti ataskaitas apie užsienio prekybos politiką, taikomas priemones, įvykdytus pakeitimus ir jų iniciatorius.

5. Artimiausiu metu turėtų būti įvertintas ES bendrosios išorės prekybos politikos taisyklių, ypač išorinio muito tarifo, įgyvendinimo Lietuvoje poveikis šalies vartotojams ir kitoms ūkio grupėms. Jo pagrindu turi būti numatytas racionalus ES bendrosios prekybos politikos taisyklių perėmimo planas, kuris iš anksto informuotų verslą apie numatomas prekybos politikos priemones.

6. Tobulinant muitinės veiklą, Muitinės kodekse reikia įtvirtinti asmenų (eksportuotojų, importuotojų, keleivių ir pan.) teises apsaugančius principus. Vienas iš pagrindinių principų – jog asmuo negali būti iš anksto laikomas pažeidėju, jei nustatyta tvarka neįrodoma priešingai. Muitinės kodeksas turi tapti tikrai pagrindiniu muitinės darbą reglamentuojančiu dokumentu, nepaliekant kitiems teisės aktams galios nustatyti papildomas prievoles sieną kertančioms prekėms bei asmenims. Taip pat turi būti taikomas sandorio metodas, nustatant prekės vertę, kai pateikiami tai įrodantys rašytiniai dokumentai. Ypač svarbu keisti muitinės darbo principus, nustatant, kad ne “pajamų plano” vykdymas yra pagrindinis muitinės tikslas, o teisės reikalavimų įgyvendinimas taip, kad kuo mažiau būtų pažeidžiami privačių subjektų interesai.
Užsienio prekybos srautai daro labai didelę įtaką Lietuvos Respublikos ūkio augimui bei gyventojų užimtumui ir gerovei – šiuo metu užsienio prekybos apyvarta sudaro 95 % šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Užsienio prekybos skatinimas yra svarbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas, kuris įgyvendinamas užsienio prekybos liberalizavimo priemonėmis bei eksporto skatinimo programomis. Užsienio prekybos politikos įgyvendinimą – derybas dėl laisvosios prekybos bei prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo (suteikiančių didžiausio palankumo statusą prekyboje) sutarčių bei šių sutarčių priežiūrą prekybos ir tarptautinių ekonominių ryšių srityje – kuruoja Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamentas, dalyvaujant kitoms suinteresuotoms institucijoms.

Lietuvos Respublikos taikomi užsienio prekybos režimai
Šiuo metu Lietuvos Respublika kitų šalių atžvilgių taiko trejopo palankumo užsienio prekybos režimą. Vykdydama liberalią užsienio prekybos politiką, Lietuvos Respublika netaiko kiekybinių apribojimų (kvotų), diskriminacinių vidaus mokesčių, prekybą varžančio licencijavimo ir pan. Pagrindinė užsienio prekybos politikos reguliavimo priemonė yra importo muitai.

1. Laisvosios prekybos režimas – tai yra palankiausias užsienio prekybos režimas (preferenciniai importo muitai – mažiausi arba nuliniai). Jis yra abipusiai taikomas prekyboje su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, tai yra:
• Europos Sąjungos šalys (nuo 1995 01 01),
• Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos – ELPA – šalys(Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija) ( nuo 1997 01 01),
• Bulgarijos Respublika (nuo 2002 03 01),
• Čekijos Respublika (nuo 1997 07 01),
• Estijos Respublika (nuo 1994 04 01),
• Latvijos Respublika (nuo 1994 04 01),
• Lenkijos Respublika (nuo 1997 01 01),
• Rumunija (nuo 2002 07 01),
• Slovakijos Respublika (nuo 1997 07 01),
• Slovėnijos Respublika (nuo 1997 03 01),
• Turkijos Respublika (nuo 1998 03 01),
• Ukraina (nuo 1995 11 21),
• Vengrijos Respublika (nuo 2000 03 01)
• Kroatijos Respublika (nuo 2003 05 01)

2. Didžiausio palankumo prekyboje statusas, šalims yra abipusiai taikomi konvenciniai importo muitai, kurie yra didesni už preferencinius. Lietuvos Respublika taiko didžiausio palankumo prekyboje statusą šioms šalims:
• visoms Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalims – narėms (nuo 2001 05 31),
• Baltarusijos Respublikai (nuo 1995 02 23),
• Kazachstano Respublikai (pagal Muitų tarifų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 28-727) 10 str.)
• Kinijos Liaudies Respublikai (nuo 1994 06 29),
• Rusijos Federacijai (nuo 1995 01 18),
• Uzbekistano Respublikai (nuo 1995 08 28),
• Vietnamo Socialistinei Respublikai (nuo 1996 07 24);

3. Prekyboje su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi jokių prekybos sutarčių ir kurios nėra PPO narės, yra abipusiai taikomos didžiausios rinkos apsaugos priemonės (autonominiai importo muitai).
Visoms svarbiausiomis užsienio prekybos partnerėmis Lietuvos Respublika taiko laisvosios prekybos arba didžiausio palankumo prekyboje statusus. Lietuvos Respublikos eksportas į šalis, kurioms nustatytas laisvosios prekybos režimas 2002 metais sudarė 75 proc. viso eksporto, o importas iš šių šalių sudarė 71 procentą viso importo.
Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai užsienio prekybos srityje
Lietuvos Respublika derina užsienio prekybos politiką su Pasaulinės prekybos organizacijos (toliau – PPO), kurios 141 nare Lietuva tapo 2001 m. gegužės 31 dieną, nuostatomis bei Europos Sąjungos užsienio prekybos politikos principais, t.y. prekybos liberalizavimas, konkurencingumo užtikrinimas laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ir dvišalių bei daugiašalių santykių su kitomis valstybėmis gerinimas.
2000 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublika preliminariai baigė derybas su Europos Sąjunga (toliau- ES) dėl išorinių santykių derybinio skyriaus. Derybų esmė – užtikrinti, kad, atsižvelgiant į ekonominius interesus, Lietuvos Respublikos įsipareigojimai tarptautinėse organizacijose, taip pat pagal dvišales ir daugiašales sutartis, visiškai atitiktų Europos Sąjungos įsipareigojimus.

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos įsipareigojimai pagal išorinių santykių derybinį skyrių:
 dabartinių įsipareigojimų PPO vykdymas bei pasirengimas prisiimti įsipareigojimus, kurie reguliuoja ES ir PPO santykius;
 prisijungimas prie Europos ekonominės erdvės;

 šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos susitarimų (prekybinio ekonominio bendradarbiavimo, laisvosios prekybos, investicijų skatinimo, muitinių bendradarbiavimo) peržiūrėjimas bei pasirengimas perimti ir įgyvendinti ES dvišalius ir daugiašalius ekonominius susitarimus bei įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu, įskaitant užsienio prekybos režimus;
pasirengimas dalyvauti ES plėtros politikoje ir taikyti ES Bendrąją preferencijų sistemą.
Nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į ES datos bus perimti visi ES sutartiniai santykiai su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas bus deleguotas ES Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungs į bendrąją Europos Sąjungos prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai.
Užsienio prekybos reguliavimo instrumentai
Lietuvos Respublikos užsienio prekyba reguliuojama tarifiniais ir netarifiniais metodais. Tarifinių užsienio prekybos reguliavimo metodų taikymą lemia Lietuvos Respublikos sudarytos laisvosios prekybos sutartys, darančios didelę įtaką bendram prekybos liberalizavimui. Šalims, su kuriomis Lietuva yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, tenka apie 70 proc. visos užsienio prekybos apyvartos. Šiuo metu Lietuva yra pasirašiusi galiojančias Laisvosios prekybos sutartis su ES, Europos Laisvosios Prekybos Asociacija (ELPA), Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija. Importuojamoms prekėms, kilusioms iš valstybių, su kuriomis vykdomos laisvosios prekybos sutartys, taikomi preferenciniai muitai. Jie yra patys mažiausi arba nuliniai.
Lietuvai tapus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, visoms jos narėms taikomas didžiausio palankumo statusas. PPO šalys narės sudaro šalių grupę, kurių kilmės prekėms taikomi konvenciniai muitai. Šie muitai taip pat taikomi ir prekėms, kurių kilmės šalys yra Baltarusija, Rusija, Kazachstanas, Uzbekistanas bei Vietnamas. Prekybos apyvarta su minėtomis šalimis sudaro apie 25 proc. užsienio prekybos apyvartos.
Autonominiai muitai yra taikomi importuojamoms prekėms, pagamintoms valstybėse ar jų grupėse, kurioms Lietuvos Respublika tarptautinėmis sutartimis nėra suteikusi didžiausio palankumo prekyboje statuso arba nėra nustačiusi kito prekybos režimo (pvz., nepasirašyta bei/arba neratifikuota laisvos prekybos sutartis). Šiuo metu autonominiai importo muitai yra taikomi maždaug 5 proc. prekių importo.
Kai kuriais prekių importo atvejais gali būti taikomos kvotos, tačiau jos nėra importo kiekybinis apribojimas, o tik sprendimas taikyti importuojamam tam tikram prekių kiekiui nulinį arba sumažintą muito tarifą.
Be bendrųjų muitų, skirtų vietos gamintojų apsaugai, gali būti taikomi ir antidempingo, kompensaciniai arba protekciniai muitai ar protekcinės priemonės. Palyginimui galima paminėti, kad ES yra inicijavusi 255 antidempingo tyrimus, kurių rezultatas – apie 150 taikomų antidempingo priemonių.
Tarifinėms užsienio prekybos reguliavimo priemonėms sąlygiškai gali būti priskiriami ir netiesioginiai vidaus mokesčiai. Tai pasakytina apie pridėtinės vertės mokestį ir akcizus, apyvartos mokestį bei cukraus mokesčius.
Tarifinio užsienio prekybos reguliavimo instrumentu laikytinas muitų tarifas, kurio struktūra nustatyta Muitų tarifų įstatymu.
Muitų tarifas taikomas nustačius tris pagrindinius veiksnius:
1. suklasifikavus prekę pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (KPN);
2. nustačius prekių kilmę;
3. nustačius prekių muitinę vertę.
Tinkamas prekių klasifikavimas, teisingas prekių vertės ir kilmės nustatymas yra svarbiausi dalykai tiksliai apskaičiuojant muitus ir mokesčius.
Prekių klasifikavimas, kilmė ir muitinis įvertinimas ir įstojus į ES išliks kertiniai tarifinio reguliavimo klausimai. Atsižvelgiant į šiandieninį teisės aktų suderinamumą minėtose srityse, permainų jose neturėtų būti daug.

Lietuvos Respublikos užsienio prekyba (2002 m.)

Teisinės bazės tobulinimas
Ūkio ministerija 2002 m. liberalizuojant strateginių prekių importo, tranzito ir eksporto kontrolės tvarką, Lietuvos eksporto kontrolės teisinę bazę harmonizavo su Europos Sąjungos teisine baze.
Tuo tikslu buvo parengtas ir 2002 m. liepos 5 d. priimtas Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymas, taip pat parengtas ir Vyriausybei pateiktas šiam įstatymui įgyvendinti būtinas Vyriausybės nutarimo „Dėl strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito licenzijavimo tvarkos patvirtinimo“ projektas.
Rinkos apsaugos priežiūros mechanizmo tobulinimo tikslais nuo 2002 m. balandžio 1 d. už Antidempingo įstatymo įgyvendinimą atsakingąja institucija paskiriama Ūkio ministerija. Tokiu būdu vietinių gamintojų bei rinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų, t.y. protekcinių (apsaugos) priemonių, kompensacinių muitų ir antidempingo, įgyvendinimo priežiūra sutelkta vienoje institucijoje. Tai sudarė prielaidas efektyviau taikyti vietinės rinkos apsaugos priežiūros mechanizmą.
Užsienio valstybėms inicijavus analogiškus rinkos apsaugos tyrimus dėl prekių importo iš Lietuvos Respublikos buvo renkami ir analizuojami su tyrimais susiję statistiniai duomenys, rengiami argumentai vietinių gamintojų interesų gynybai.
Lietuvos gamintojams pateikus pagrįstus prašymus, Ūkio ministerija, siekdama apsaugoti vietinius gamintojus nuo nesąžiningos užsienio gamintojų sparčiai didėjančios konkurencijos, atliko tyrimus taip pat taikomų priemonių peržiūras, analizavo atitinkamų prekių importo į LR muitų teritoriją tendencijas bei atliko priimtų eksportuotojų įsipareigojimų laikymosi priežiūrą.

Prekybos apyvarta
Statistikos departamento duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., prekybos apyvarta padidėjo 10,9 proc., eksportas – 10,6 proc., o importas – 11 proc.
Lietuvos užsienio prekybos duomenys (pagal bendrąją prekybos sistemą):
Rodikliai 2001 m. 2002 m. Pokytis

mln. Lt mln. Lt proc.

Prekybos apyvarta
43745,2
48499,8
+10,9
Eksportas 18332,0 20279,8 +10,6
Importas 25413,2 28220,1 +11,0
Balansas -7081,2 -7940,3 +12,1

Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės pagal bendrąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 12,2 proc. bendro eksporto, importas – 20,2 proc. bendro importo), toliau – Vokietija (atitinkamai 10,3 proc. ir 19 proc.), Jungtinė Karalystė (13,5 proc. ir 3,2 proc.), Latvija (9,6 proc. ir 3,8 proc.), Lenkija (3,6 proc. ir 6,4 proc.).

Prekių eksportas
Daugiausia prekių 2002 m. iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Jungtinę Karalystę (13,5 proc. bendro Lietuvos eksporto), Rusiją (12,2 proc.), Vokietiją (10,3 proc.), Latviją (9,6 proc.).
2002 m. eksportuota 15515,7 mln. litų vertės Lietuvos kilmę turinčių prekių, o tai sudarė 76,5 proc. bendro Lietuvos eksporto vertės. Atitinkamai lyginant Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto vertė padidėjo 8,1 proc. Didžiausia šių prekių dalis eksportuota į ES valstybes (57,2 proc.), Estiją bei Latviją (12,5 proc.), NVS šalis (10,2 proc.).

Lietuvos eksportas pagal šalių grupes (mlrd. Lt):

Prekių eksportas į ES valstybes sudarė 48,4 proc. bendro Lietuvos eksporto, o jo vertė, palyginti su 2001 m., padidėjo 12 proc.
Į NVS šalis eksportuotų prekių dalis sudarė 19,2 proc. bendro Lietuvos eksporto. Palyginti su 2001 m., jo vertė padidėjo 7,7 proc.
Į Latviją ir Estiją eksportuotų prekių dalis sudarė 13,4 proc. bendro Lietuvos eksporto. Eksportas į minėtas šalis sumažėjo ir atitinkamai lyginant sudarė 93,7 proc. 2001 m. eksporto vertės.
Į CELPA šalis eksportuota 4,8 proc. bendro Lietuvos eksporto vertės prekių, o eksporto vertė taip pat mažėjo ir tesudarė 72,4 proc. 2001 m. eksporto į šias šalis vertės.
Tokios eksporto į Latviją ir Estiją bei CELPA šalis mažėjimo tendencijos atsirado dėl per analizuojamą laikotarpį bemaž 2 kartus sumažėjusios mineralinių produktų eksporto į minėtas šalis vertės.
Analizuojant pagal prekių skyrius didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, transporto priemonės ir įrenginiai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija.

Daugelio skyrių prekių eksporto vertė, palyginti su 2001 m., didėjo, tačiau žymiai sumažėjo mineralinių produktų (431 mln. Lt) bei augalinių produktų (83,9 mln. Lt) eksporto apimtis ir tai tam tikra dalimi turėjo įtakos bendro Lietuvos eksporto tempų lėtėjimui.
Bendro Lietuvos eksporto lėtesnis didėjimas 2002 m. didžiausia dalimi buvo susijęs su valiutų kurso svyravimu bei pasaulio ekonomikos sąstingio veiksniais, pasireiškusiais svarbiausių eksportuotų prekių vieneto vertės sumažėjimu (per 2002 m. I-III ketvirčiais, lyginant su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, jis sumažėjo 6,2 proc.).
Prekių importas
Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (20,2 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (19 proc.), Lenkijos (6,4 proc.), Danijos (4 proc.), Italijos (3,8 proc.).
2002 m. iš ES valstybių į Lietuvą importuotų prekių dalis sudarė 49,4 proc. bendro Lietuvos importo vertės. Palyginti su 2001 m., importo iš ES valstybių vertė padidėjo 14,3 proc.
Iš NVS šalių importuotų prekių dalis sudarė 25,3 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m., importo apimtis iš NVS valstybių sumažėjo 0,7 proc.
Iš CELPA šalių importuoto vertė sudarė 9,2 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m., importo iš šių šalių apimtis padidėjo 11,1 proc.
Importo iš Latvijos ir Estijos vertė per minėtą laikotarpį sudarė 6,8 proc. bendro Lietuvos importo, o jo apimtis padidėjo 12,6 proc.

Prekių importas pagal šalių grupes (mlrd. Lt):

Pagal prekių skyrius didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija, tekstilės medžiagos ir dirbiniai. Palyginti su 2001 m., didėjo beveik visų KPN skyrių prekių importo apimtis, išskyrus mineralinių produktų (sumažėjo 6,9 proc.), gyvūninės kilmės produktų (23,2 proc.) importą.

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. investicinių prekių importo vertė sudarė 5238,2 mln. Lt, arba 18,6 proc. bendro Lietuvos importo, o jo vertė atitinkamai lyginant padidėjo 45,9 proc.
Importuojamų prekių vieneto vertės indeksų duomenų analizė rodo, kad svarbiausių importuojamų prekių vieneto vertė 2002 m. I-III ketvirčiais, palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 5,5 proc.
Apibendrinimas
Lyginant 2002 m. Lietuvos užsienio prekybos rezultatus su ankstesnių metų rezultatais, matyti, kad 2002 m. bendrųjų rodiklių tendencijos keitėsi. Bendras prekių eksportas didėjo lėčiau nei ankstesniais metais ir lėčiau nei importas (2001 m., lyginant su ankstesniais metais, eksporto plėtra buvo intensyvesnė nei importo) dėl svarbiausių eksportuotų prekių vieneto vertės mažėjimo. Sumažėjo lietuviškos žaliosios naftos eksportas (kiekis ir vertė), apdorotų naftos alyvų bei naftos dujų produktų eksporto vertė (ypač dėl jų vidutinės kainos sumažėjimo). Tokia tendencija buvo būdinga ir nemažai daliai kitų eksportuotų prekių.
Intensyviau nei per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį didėjo eksportas į ES, NVS bei ELPA šalis, tačiau mažėjo į Latviją bei Estiją ir CELPA šalis.

Užsienio prekyba (2003 m. I ketvirtis) ir mokėjimų balansas
Pastaraisiais metais užsienio rinkų būklė nebuvo palanki Lietuvos prekių eksportui – ES šalių ūkis beveik nesiplėtojo, Rusija stabdė importų muitais, dolerio kursas smuko ir pan. Vis dėlto šių metų pradžioje prekių eksportas augo kur kas veržliau nei importas. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2003 m. ketvirtį iš Lietuvos prekių išvežta už 5,46 mlrd. Lt, o įvežta už 6,70 mlrd. Lt – atitinkamai 25,9 proc. ir 9,5 proc. daugiau nei prieš metus. Užsienio prekybos deficitas per metus sumenko 38,8 proc. iki 899 mln. Lt, o tai sudarė 7,6 proc. užsienio prekybos apyvartos. Pastarasis ketvirčio rodiklis buvo mažiausias nuo 1996 m. pradžios.
Atsiribojus nuo muitinės problemų ir plintančios kontrabandos, galima teigti, kad antrą ketvirtį iš eilės vyko analogiški kaip ir 2000–2001 m. procesai – eksportas plėtros tempais lenkė importą. Džiaugiantis mūsų eksporto pramonės sėkme, reikia neužmiršti ir statistinės bazės efekto – pirmąjį 2002 m. ketvirtį eksportas buvo sąstingyje. Pirmąjį šių metų ketvirtį eksportui teigiamai atsiliepė permainos naftos perdirbimo gamykloje Mažeikių nafta – mineralinių produktų išvežta net 61,3 proc. daugiau nei prieš metus (žr. 5.2 diagramą). Kitų lietuviškos kilmės prekių išvežimas ūgtelėjo 25,9 proc., tuo tarpu pastaraisiais metais sparčiai augęs reeksportas, atvirkščiai, sumažėjo 2,2 proc. Šį pokytį buvo lengva numatyti, nes automobilių reeksportas į Rusiją pradėjo silpneti jau nuo praėjusių metų vidurio, o situaciją dar labiau komplikavo protekcionistinė Rusijos vyriausybės muitų politika.

Įdomu palyginti pirmojo šių metų ketvirčio užsienio prekybos rodiklius su analogiško 1998 m. laikotarpio, t. y. prieš įsiplieskiant Rusijos krizei. Per penketą metų prekių eksportas išaugo 40,8 proc., o importas – 18,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių išvežimas padidėjo 62,5 proc., o reeksportas smuko 12,5 proc. Nepaisant geografinio NVS rinkos artumo bei jos sparčios plėtros pastaraisiais metais, šių metų pradžioje pasitvirtino praėjusioje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje” padaryta išvada – Lietuvos imonių dėmesys kol kas labiau krypsta į Vakarų šalis ir Latvijos bei Estijos rinkas, o ne į Rytus. Pirmąjį 2003 m. ketvirtį ES teko 44,5 proc. viso Lietuvos prekių importo ir 40,9 proc. eksporto . Importas iš ES per metus kiek netikėtai sumažėjo 1,7 proc., tačiau tai galima paaiškinti santykiniu euro brangumu dolerio atžvilgiu, kuris skatino importą iš dolerio „zonos” šalių. Eksportas i ES per metus taip pat truputį sumažėjo dėl anksčiau jau minėto fakto – Mažeikių natfa pradėjo pardavinėti produkciją ne per British Petroleum, o per Šveicarijos bendrovę Petroval. Eliminavus MP, eksportas i ES per metus išaugo 22,7 proc., o šios rinkos dalis bendrame eksporte padidėjo 2 proc. punktais iki 52,8 proc. Dėl Mažeikių naftos pardavimo politikos pokyčių Didžioji Britanija prarado svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės statusą. 2001–2002 m. ši šalis buvo imliausia mūsų šalies prekėms, o pirmąjį šiu metų ketvirtį, nutrukus MP srautui, jos dalis Lietuvos eksporte sumažėjo daugiau kaip perpus (iki 5,8 proc.). Kita vertus, ne naftos produktų paklausa Didžiojoje Britanijoje tebėra didelė – skaičiuojant be MP, Lietuvos eksportas į šią šalį padidėjo 21,1 proc. Mūsų šalies prekybos su Didžiąja Britanija balansas buvo teigiamas ir sudarė 30,3 proc. apyvartos – geriausias rezultatas prekyboje su ES šalimis. Didžiausia Lietuvos eksporto partnerė tarp ES valstybių po kelerių metų pertraukos vėl tapo Vokietija, nors šios šalies dalis visame eksporte pastaruoju metu nuolat mažėjo (1999 m. – 16 proc., 2002 m. – 10,4 proc., 2003 m. I ketvirtį – 10,0 proc.).
Dėl sunkios Vokietijos ūkio būklės prekių išvežimas į šią šalį smuko penketą ketvirčių iš eilės ir tik praėjusių metų pabaigoje pagaliau įvyko lūžis, o pirmąjį šių metų ketvirtį eksportas ūgtelėjo 10,5 proc. šiai šaliai teko 21 proc. visų iš Lietuvos išvežtų baldų, 20,7 proc. kitų medienos gaminių, 19,2 proc. tekstilės gaminių, 16,0 proc. metalų ir jų gaminių, nemažai maisto produktų, plastikų, chemijos pramonės produkcijos, mašinų ir įrengimų. Apžvelgiamąjį ketvirtį visų šių prekių grupių į Vokietiją išvežta daugiau nei prieš metus, išskyrus mašinas ir įrengimus, kurių eksportuota šiek tiek mažiau.
Praėjusiais metais ir 2003 m. pradžioje gana sparčiai augo eksportas į Švediją ir Daniją. Pastaroji šalis, kaip lietuviškos kilmės prekių be MP rinka, pirmąjį šių metų ketvirtį nusileido tik Vokietijai. Po jos rikiavosi Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija, Latvija, Rusija ir JAV. NVS regiono vaidmuo Lietuvos užsienio prekyboje išlieka svarbus, tačiau labiau kaip žaliavų tiekėjo, o ne kaip mūsų šalies gaminių rinkos – apžvelgiamąjį ketvirtį jam teko 30,9 proc. viso Lietuvos prekių importo ir 14,8 proc. eksporto. Be to, daugiau kaip pusė į NVS išvežtų prekių sudarė reeksportas. Eksportas i Rytus smarkiai padidėjo 2001 m. ir buvo laukiama, kad kylant NVS ekonomikai Lietuvos prekių srautas šia kryptimi augs sparčiau nei vidutiniškai. Deja, sustiprėjus litui ir padidėjus Rusijos importo muitams, šios viltys kol kas nesipildo – eksportas i NVS absoliučiai sumažėjo jau praejusių metų pabaigoje, o pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo 10,7 proc. mažesnis nei prieš metus.
Eksporto mažėjimo tendencija išryškėjo prekiaujant su visomis pagrindinėmis NVS rinkomis – Rusija, Ukraina, Baltarusija. Prekių į Rytus srautas gali suaktyvėti kitąmet, kai Lietuvoje įsigalios tokios pat prekybos su Rusija sąlygos kaip ir visoje ES, o maisto produktus už ES ribų eksportuojantys mūsų šalies gamintojai pradės gauti eksporto subsidijas. Kol kas pirmąjį 2003 m. ketvirtį Lietuvos prekybos su NVS šalimis deficitas sudarė net 41,6 proc. apyvartos. Baltijos šalių rinka Lietuvos gamintojams, atvirkščiai, pastaruoju metu aktyvėjo – apžvelgiamąjį ketvirtį eksportas į Latviją išaugo 31,7 proc., į Estiją net 60,6 proc., o šių šalių santykinė dalis Lietuvos eksporte sudarė atitinkamai 9,3 proc. ir 4,6 proc. šį šuolį iš esmės lėmė išaugęs naftos produktų ir elektros energijos eksportas – į Latviją ir Estiją MP išvežta beveik dvigubai daugiau nei prieš metus.
Skaičiuojant be MP, eksportas i Latviją per metus padidėjo 4,7 proc., į Estiją – net 71,4 proc. Lietuvos prekybos su šiomis šalimis balansas buvo teigiamas ir sudarė atitinkamai 35,6 proc. ir 2,9 proc. apyvartos.
Pasikeitus Mažeikių naftos produktų pardavimo partneriui, eksportas i ELPA šalis nepaprastai padidėjo – pirmąįi 2003 m. ketvirtį jis buvo beveik 11 kartų didesnis nei prieš metus, o šio regiono dalis Lietuvos eksporte sudarė 17,7 proc., beje, vien tik Šveicarijos – 14,9 proc.
Prekybos su ELPA šalimis balansas iš neigiamo virto teigiamu ir apžvelgiamąjį ketvirtį sudarė net 76 proc. prekybos apyvartos. Pastaruoju metu sparčiai augo ir kitų prekių eksportas į šį regioną. Skaičiuojant be MP, pirmąjį 2003 m. ketvirtį jis buvo dvigubai didesnis nei prieš metus, o pagal savo santykinę reikšmę Lietuvos eksporto (be MP) struktūroje ELPA susilygino su CELPS regionu – abiejų rinkų dalys sudarė po 4,5 proc. Lietuvos prekių eksportas į CELPS šalis, smukęs keturis ketvirčius iš eilės, pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 10,7 proc. Maždaug 75 proc. šio prekių srauto teko Lenkijai, tačiau apžvelgiamąjį ketvirtį eksportas į šią šalį nepadidėjo. Lietuvos prekybos su CELPS šalimis deficitas tebebuvo gana didelis ir sudarė 35,6 proc. apyvartos.
Nepaisant smunkančio dolerio kurso, praėjusių metų pabaigoje vel pradėjo augti Lietuvos eksportas i JAV, kuris pirmąjį 2003 m. ketvirtį buvo pusantro karto didesnis nei prieš metus. Prekybos su šia šalimi balansas pastaraisiais metais buvo teigiamas, o šių metų pradžioje sudarė 39 proc. apyvartos.
Lietuvos eksporto pagal prekių grupes struktūra per metus taip pat šiek tiek pakito (žr. 5.3 diagramą).

Populiariausia eksporto prekių grupe be konkurencijos buvo mineraliniai produktai, kurių santykinė dalis visame eksporte išaugo 5 proc. punktais iki 23,5 proc. Nors tekstilės gaminių eksportas per metus beveik nepakito, jų dalis visame eksporte sumenko nuo 18,2 proc. iki 14,5 proc. Nepaisant smukusio automobilių reeksporto, transporto priemonių santykinė dalis per metus padidėjo ir sudarė 13,4 proc. Tai lėmė pagyvėjęs laivų eksportas ir apskaitos ypatumai, kai remontuojami laivai deklaruojami kaip perdirbti skirtos prekes.
Baldų eksportas jau kurį laiką auga kur kas sparčiau nei visas eksportas. Pavyzdžiui, pirmąjį 2003 m. ketvirtį šių gaminių išvežta 34, 4 proc. daugiau nei prieš metus. Atsigavo ir maisto prekių eksportas, išaugęs 22,7 proc. (lietuviškos kilmės – net 35,6 proc.). Taip pat padidėjo medienos gaminių, chemijos pramonės produkcijos, mašinų ir įrengimų išvežimas, nors šių prekių eksportas augo lėčiau nei vidutiniškai, todėl jų santykinė dalis eksporto struktūroje truputį sumažėjo.
Importo struktūros pagal prekių paskirtį pokyčiai (žr. 5.4 diagramą) verti ypatingo dėmesio.
Importo plėtrą apžvelgiamąjį ketvirtį lėmė 22,7 proc. išaugęs tarpinio vartojimo prekių įvežimas, o jų dalis importo struktūroje per metus šoktelėjo net 5,7 proc. punkto iki 61,9 proc. Visų kitų prekių grupių santykinė reikšmė sumenko. Antai investicinių prekių importas šiemet išaugo mažai dėl puikaus bazinio pirmojo 2002 m. ketvirčio rezultato – tada šių prekių įvežta beveik 1,5 karto daugiau nei užpernai. Šių metų pradžioje lengvųjų automobilių importuota 16,7 proc. mažiau nei prieš metus. Taip atsitiko dėl automobilių reeksporto į Rusiją verslo nuosmukio. Sunkiau paaiškinti, kodėl trečią ketvirti iš eilės absoliučiai mažėja galutinio vartojimo prekių importas, kuris apžvelgiamąjį ketvirtį sumenko 5,7 proc. Galima ironizuoti, kad Lietuva turi progą įeiti į ekonomikos mokslo istoriją, nes smunkančio vartojimo prekių importo, didėjančios mažmeninės prekybos, sparčiai augančio BVP ir pinigų kiekio derinys yra unikalus. Finansų ministerijai pats laikas susirūpinti muitinės darbu ir sugriežtinti importo apskaitą. Tai, be kita ko, garantuotų ir geresnį valstybės biudžeto plano vykdymą. Pagrindiniai šalies mokėjimų balanso rodikliai pirmąjį 2003 m. ketvirtį buvo itin geri: einamosios sąskaitos deficitas buvo 3,7 proc. BVP (žr. 5.5 diagramą), jo padengimas tiesioginemis užsienio investicijomis (TUI) sudarė net 117 proc. Prekių ir paslaugų eksporto apimtis per metus išaugo 19,9 proc. iki 7,08 mlrd. Lt, o importo – 10,3 proc. iki 7,12 mlrd. Lt. Spartesnė eksporto plėtra beveik „ištirpdė” užsienio prekybos (prekių ir paslaugų) deficitą, kuris per metus sumažėjo nuo 552 mln. Lt iki 39 mln. Lt.
Siekti užsienio prekybos balanso pertekliaus sutrukdė staiga pablogėję paslaugų balanso rodikliai – jų eksportas per metus sumažėjo 11,0 proc. iki 1,03 mlrd. Lt, tuo tarpu importas ūgtelėjo 11,3 proc. iki 780 mln. Lt. Nors paslaugu balansas išliko teigiamas, jis sumenko beveik perpus iki 251 mln. Lt – mažiausias rodiklis nuo 2000 m. pradžios. Ypač pablogėjo transporto paslaugų balansas – per metus jis sumažėjo net 36,0 proc. iki 202mln. Lt.
Transporto paslaugų eksportas sumenko 6,3 proc. iki 509 mln. Lt, o importas išaugo daugiau nei trečdaliu iki 307 mln. Lt. Teigiamas kelionių paslaugų balansas sumažėjo 3 kartais iki 38 mln. Lt. Informatikos paslaugų eksportas šiek tiek išaugo, tačiau sudarė tik 20 mln. Lt, o balansas – 9 mln. Lt.
Kol kas informacinių technologijų eksporto vaidmuo užsienio prekyboje tebėra labai menkas. Tai pasakytina ir apie statybos paslaugas. Pajamų balansas per metus smarkiai pablogėjo. Pirmąjį šių metų etvirti pajamu iš darbo, kapitalo ir pan. įplaukos sudarė 188 mln. Lt ir buvo 6,3 proc. Mažesnės nei prieš metus. šį sumažėjimą lėmė 43 proc. Sumenkusios darbo pajamos, todėl peršasi išvada, kad emigrantų iš Lietuvos darbo užsienyje legalizacija vyksta vangiai. Matyt, padetis iš esmės pasikeis tik Lietuvai tapus ES nare. Investicinių pajamų įplaukos per metus padidėjo 19,2 proc. iki 141 mln. Lt, tačiau nerezidentų pajamos iš investicijų Lietuvoje išaugo net 2,2 karto iki 703 mln. Lt. Nenuostabu, kad visų pajamų neigiamas balansas padidėjo beveik keturis kartus iki 529 mln. Lt.
Einamųjų pervedimų balansas per metus sumenko 35,7 proc. ir sudarė 118 mln. Lt. Kapitalo sąskaitos įplaukos apžvelgiamąjį ketvirtį buvo simbolinio dydžio – 16 mln. Lt. Finansinė sąskaita, kaip ir anksčiau, atspindėjo pasyvią Lietuvos investuotojų užsienyje veiklą – investicijų srautas pirmąjį ketvirtį buvo neigiamas – 26 mln. Lt.
Tuo tarpu užsienio investicijų srautas į Lietuvą, prieš metus buvęs neigiamas, apžvelgiamąjį ketvirtį sudarė 1,82 mlrd. Lt. TUI srautas per metus ūgtelėjo nuo 128 mln. Lt iki 527 mln. Lt. įplaukų į privatizavimo beveik nebuvo, o reinvesticijos sudarė 171 mln. Lt, t. y. buvo 2,3 karto didesnės nei prieš metus. Portfelio investicijų įplaukos pirmąjį 2003 m. ketvirtį sudarė 1,42 mlrd. Lt – atsiliepė Vyriausybės išplatinta euroobligacijų emisija.
Paskolų paimta 175 mln. Lt, o įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas padidėjo 93 mln. Lt. Oficialiosios tarptautinės atsargos dėl finansinės sąskaitos įplaukų apžvelgiamąjį ketvirtį išaugo 1,34 mlrd. Lt.

Leave a Comment