Utenos apskrities alaus pramone

Utenos apskritis Gamtos groiu viena ypatingiausių Lietuvoje Utenos apskritis danai vadinama eerų kratu, lyginama su eeringąja Suomija ar nepaprastai raikios gamtos Europos kratu veicarija. ią apskritį sudaro Utenos, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir Anykčių rajonai. ios vietovės yra garsios savo istoriniais paminklais, kaip pavyzdiui traukia lankytojus Anykčių ilelis ne tik savo groiu, bet ir čia esančiais gamtos paminklais. Pats populiariausias i jų Puntuko akmuo. Velnio netas ir pamestas, ant jo sudeginto karygio Puntuko vardą pasisavinęs, legendų apipintas is ledynų palikuonis stūgso illelio prieglobstyje. Didumo kaip gryčia, sveriantis daugiau kaip pustrečio imto tonų, Puntukas maai turi sau lygių ar didesnių riedulių Lietuvoje.

Lietuvos iaurės rytuose esanti Utenos apskritis iaurės rytuose ribojasi su Latvija, rytuose – su Baltarusija, pietuose – su Vilniaus, o iaurės vakaruose – su Panevėio apskritimis. Tai daubų, kalvų, eerų ir mikų kratas..

Utena – seniausias ir didiausias apskrities miestas, įkurtas 1261 metais (36554 gyventojai). Pramonės miestas – čia susitelkusios beveik visos pajėgiausios ir svarbiausios apskrities pramonės įmonės. Utenos rajono plotas – 1229 kv. km., i jų mikų – 368,7 kv. kmm. Tarp 186 eerų yra ir giliausias Lietuvoje Tauragno (60,5 m), vienas ilgiausių alyje Aiseto (16 km) bei poilsiautojų pamėgtas grauolis Alauo (10,73 kv. km) eerai.

Utenos apskrities pramonė
Apskrityje dominuoja maisto, statybinių mediagų, tekstilės ir trikotao, mainų gamybos ir metalo apdirbimo, energetikos įmonės. Utenoje susitelkę di

idiausios įmonės: AB “Utenos trikotaas”, AB “Utenos alus “, AB “Utenos pienas”, AB “Utenos duona”.

“Utenos alus” – alaus darykla, įsikūrusi Auktaitijoje – krate, garsėjančiame giliomis alaus gamybos tradicijomis. Dvideimt metų i alaus darykla gamino populiariausią Lietuvoje alų. Patirtis, per iuos metus sukaupta gaminant didiulę alaus rūių įvairovę, ir pagarba lietuviko alaus gamybos tradicijoms lėmė io alaus kokybę ir pelnė populiarumą.
Istorikų iniomis, alus Lietuvos teritorijoje pradėtas daryti madaug 11 amiuje. Naminis alus daniausiai būdavo daromas įvairioms ventėms, talkoms, o kai kur ir laidotuvėms bei mirusiųjų minėjimui. Nuo seno alus buvo gaminamas i mieių, o kad būtų stipresnis, į jį būdavo dedama cukraus. Norėdami, kad alus labiau putotų, senoliai kartais į salyklą primaiydavo irnių. Kai kuriose Lietuvos vietovėse, o ypač emaitijoje, būdavo įprasta daryti nestiprų duonos alų. Į jį, bee duonos, dar būdavo dedama apynių ir cukraus.
Senovėje alaus gamyba daugiausia buvo paremta pavienių specialistų patirtimi. Daniausiai monės savo reikmėms alaus pasigamindavo patys, tačiau kai reikėdavo pagaminti itin gerą alų, u atlyginimą būdavo kviečiamas apylinkės aludaris. Iki 20 amiaus pradios kaimuose gyvavo paprotys, vadinamas kotuvėmis. Kol alus fermentuodavosi, eimininkas pasemdavo puodelį ir nedavo ragauti kaimynams – pirmiausia tiems, kurie paskolindavo rakandų alui daryti.

Madaug 16 amiuje, kai alus ypač ipopuliarėjo, buvo imtasi pastangų gaminti alų organizuotai ir didesniais kiekiais. Tuo metu atsirado pi

irmieji bravorai, kuriems leidimus duodavo kunigaiktis. Pirmoji stambi alaus darykla buvo įsteigta iauliuose 1786 metais. Didelės daryklos kiek vėliau taip pat įsikūrė Biruose, Kėdainiuose, Klaipėdoje ir Kaune. Ilgą laiką daug alaus taip pat buvo daroma karčemose ir degtinės varyklose.

19 amiaus viduryje Lietuvoje buvo 103 alaus daryklos, kuriose daugiausia buvo gaminamas tuo metu labai populiarus bavarikasis alus. Alaus gamybai pradėjus naudoti mainas, stambios daryklos ilgainiui istūmė smulkiąsias. 1939 metais Lietuvoje veikė 11 daryklų, susijungusių į sindikatą – Lietuvos alaus bravorų sąjungą. Per karą daugelis daryklų buvo sugriauta, o atstatytos tik didiosios.

1977 m. UTENOS ALAUS darykloje vienas pirmųjų buvo pradėtas gaminti UTENOS PORTERIS. Per du deimtmečius is savitas alus pelnė daugybės alaus mėgėjų simpatijas ir ekspertų pripainimą:

2001 m. UTENOS PORTERIS JAV, Čikagoje “Alaus testavimo institute” pripaintas geriausiu tamsaus alaus kategorijoje.

Malonu, kad mūsų alus nenuvylė alaus mėgėjų ir tapo graia Jūsų poilsio bei venčių dalimi.
Utenos alus eksportuojamas į JAV.
Australijos lietuviai 2000 metų Sidnėjaus olimpiados pergales ventė gerdami Utenos alų.
Alaus gaminimas
Alaus gamyba – ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam reikia gerų įgūdių, inių ir kruoptumo. Pagrindiniai alaus “gimimo” etapai ir aliavos yra panaūs tiek gaminant alų namų sąlygomis, tiek iuolaikinėje alaus darykloje.

Mieiai
Kultūriniai mieiai būna dviejų rūių: dvieiliai ir eiaeiliai. Europos alaus gamintojai naudoja dvieilius mieius. i rūis yra tinkamesnė alui gaminti, nes jos ie

evelė, kurioje yra mediagų, pabloginančių alaus kokybę, yra plonesnė. ievelės taip pat naudojamos kaip misos koimo filtras. Mieių ievelė yra stipri ir elastinga, todėl ilieka nepaeista malant grūdus. Tai – viena prieasčių, dėl kurios būtent mieiai naudojami alui gaminti.

Apyniai
Apyniai suteikia alui kartumą ir specifinį aromatą. Jų cheminė sudėtis yra unikali, todėl jų niekuo negalima pakeisti, nes pablogėtų alaus kokybė. Apyniai turi įtakos ir putos susidarymui — ji tampa standesnė ir gausesnė.

Mielės
Alui gaminti naudojamos dviejų rūių mielės:

Saccharomyces cerevisiae (virutinio rūgimo mielės),
Saccharomyces carlsbergensis (emutinio rūgimo mielės).

Pirmoji rūis naudojama tamsesniam ir stipresniam alui gaminti, o antroji – viesesniam ir ne tokiam stipriam alui.

Pavadinimai “virutinės mielės” ir “emutinės mielės” naudojami todėl, kad vienos fermentacijai pasibaigus ikyla į pavirių, o antros nusileidia į dugną.

Vanduo
Vandenyje yra nedidelis kiekis itirpusių druskų (jonų), kurios lemia vandens tinkamumą alui gaminti. iais laikais druskų kiekį vandenyje galima reguliuoti modernia technika. Vandens kokybė taip pat priklauso nuo karbonatų koncentracijos, kuri lemia vandens kietumą arba minktumą. Kai kurių rūių alui labiau tinka kietas vanduo (Munchen), kitoms – minktas (Pilsen).
Priedai
Daniausi alaus priedai yra cukrus ir smulkinti kukurūzai. Rečiau gali būti naudojami ryiai. Daniausiai priedai naudojami gaminant labai viesų alų.
Kaip gaminamas:

1. Salyklas ivalomas, sumalamas.
2. Salyklas sumaiomas su vandeniu, kaitinamas tam tikroje temperatūroje, kol ga

aunama misa.
3. Į misą dedami apyniai ir dar laikoma auktoje temperatūroje.
4. Misa atauinama ir keliauja į tam tikras talpas. Laikoma iki 8 dienų ten vyksta fermentacija. Vėliau alus nokinamas iki 12 dienų.
5. Alus filtruojamas ir ipilstomas. vieias keliauja į barus ir parduotuves.

Leave a Comment