TURINYS
ĮVADAS ……………………………………………………………………………………… 31. TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI ASPEKTAI…………………………………………. 41.1. Turizmo paslaugų samprata, esmė, koncepcija…………………………………………………….41.2. Turizmo paslaugų paketas ir jo sudedamosios dalys…………………………………………… 51.3. Turizmo paslaugų rinkos dalyviai: paslaugų teikėjai ir vartotojai…………………………. 62. METODINĖDALIS………………………………………………………………………….. 92.1. Gyvenimo kokybės tyrimo metodika………………………………………………………………… 92.2. Tyrimo etapai……………………………………………………………………………………………….. 103. PASLAUGŲ RINKOS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS………………………………………..113.1. Paslaugų rinkos tyrimo rezultatai………………………………………………………………………113.2. Tyrimo rezultatų apibendrinimas………………………………………………………………………15
4. TURIZMO PASLAUGŲ PERSPEKTYVOS………………………………………………………….184.1. Išryškėjančios turizmo paslaugų plėtros tendencijos……………………………………………184.2. Pagrindiniai pasikeitimai turizmo paslaugų rinkoje……………………………………………..20IŠVADOS ………………………………………………………………………………. ….. ……………. 23LITERATŪRA………………………………………………………………………………24PRIEDAI …………………………………………………………………………………………………………………25ĮVADASIšsivysčiusių pasaulio šalių ūkio patirtis rodo, kad paslaugų sfera ekonomikos struktūroje tampa vis svarbesnė ir mokslininkų teigimu yra varomoji viso ūkio raidos jėga. Šiuolaikinėmis sąlygomis nei viena šalis negali sėkmingai gyvuoti būdama izoliuota, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra Europos centre. Tai tik patvirtina, kad reikalingi detalūs tyrimai norint išsiaiškinti priežastis, dėl kurių turizmas taip nevienodai išsivystęs pasaulyje ir kokie motyvai trukdo ar padeda vystytis įvažiuojamajam turizmui Lietuvoje. Lietuvos mokslininkų darbuose turizmo paslaugų sfera daugiausia buvo analizuojama pagal atskiras turizmo infrastruktūros dalis, tačiau iki šiol pasigendame sisteminio požiūrio į turizmo sferos infrastruktūrą. Turizmo paslaugų sferos nagrinėjimas turi būti paremtas sisteminio požiūrio principais, kadangi tai sąlygoja turizmo paslaugų kompleksiškumas. Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo paklausa auga labai sparčiais tempais. Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje.
Gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena. Siekiama sudaryti visas reikalingas prielaidas vietos plėtros potencialui sustiprėti ir atsiskleisti. Antra, norima užtikrinti aukštos kokybės ir prieinamas esmines bendro intereso viešąsias paslaugas, visų pirma, švietimo, sveikatos priežiūros, darbo rinkos orientavimo srityse. Pagaliau neatsiejama gyvenimo kokybės dalis yra geresnė aplinkos kokybė.
Darbo tikslas: Pateikti turizmo paslaugų koncepciją ir apžvelgti paslaugos ypatumus, bei paslaugos perspektyvas.Tyrimo tikslas: Atlikti apklausą ir įvertinti gyventojų gyvenimo kokybę mieste (rajone).Darbo uždaviniai:1. Apibūdinti turizmo paslaugos specifiką;2. Identifikuoti turizmo paslaugos rinkos elementus;3. Atlikti ir įvertinti gyvenimo kokybės tyrimo rezultatus;4. Apibūdinti Lietuvos turizmo paslaugų perspektyvas.Tyrimo objektas: Tyrimo dalyviai-Jonavos miesto gyventojai. Vertinama jų nuomonė apie jų gyvenimo kokybę mieste. Apklausta 15 respondentų.Tyrimi metodika: Viešosios nuomonės tyrimui buvo taikomas anketavimo metodas. Klausimai buvo pateikti raštu, kurie buvo uždaros ir atviros formos. Darbą atliko trys verslo administravimo katedros studentai. Darbo atlikimas yra kolektyvinis ir kolegialus. Visi etapai buvo atliekami priimant bendrus sprendimus, vertinant ir aptariant kiekvieno studento nuomonę.Šio darbo rengimui buvo naudojama mokslinė literatūra, įstatyminiai duomenys, internetinių straipsnių ir pranešimų duomenys, KTU parengtos anketos.1. TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI ASPEKTAI1.1. Turizmo paslaugų samprata, esmė, koncepcija.Žodis „turizmas“ šiuolaikinėje visuomenėje reiškia keliavimą iš vienos vietovės į kitą laisvalaikiu, tačiau sugrįžtant į pirmąją. Turizmo prigimtis sietina su poreikių tenkinimu ir noru pažinti aplinką, gauti naujus potyrius, tai gamtinis, kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Tačiau lotiniška “turn” žodžio kilmė reiškia – sukutis, vilkutis, sukimas. Vystantis turizmui, jo sąvoką taip pat kinta ir atnaujinama, todėl turizmo sąvoka neturi vieningai pripažintos išraiškos. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įvairių turizmo sampratos aiškinimų. Daugelis turizmo sampratą pateikia remiantis Pasaulinės Turizmo Organizacijos (WTO) pasiūlytu apibrėžimu:Turizmas – visos kelionių, eskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo vietą ilgiau nei vieną para ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla. Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme turizmo apibrėžimas turi panašią prasmę:
Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje.Turistas – fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje. (5)Gamybos augimo periodu turizmas buvo vertinamas vienareikšmiškai teigiamai, retai buvo mąstoma apie turizmo poveikį visuomenei ir gamtai. Daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonominiams rodikliams: valiutinėms įplaukoms, įnašui į prekių ir paslaugų eksportą, turistų nakvynių skaičiui, atvykstamojo turizmo apimčiai. Buvo bendrai priimta nuomonė, kad turizmas teikia neginčijamų privalumų ir naudos turizmo centrams ir jų gyventojams: finansines įplaukas į vietos ir valstybinių valdžios organų biudžetą, garantuoja gyventojų užimtumą ir pajamas, skatina žemės ūkio gamybą ir vietinės infrastruktūros raidą, mažina skirtumą tarp pramoninių ir agrarinių regionų.Turizmo teorija nusako turizmo koncepciją – tai mokslinių pažiurų visuma į šiuolaikinę turizmo būklę ir jo svarbiausias plėtros kryptis. Koncepcija jungia generalinių teritorinių sistemų valdymą, turizmo ekonominį aktyvumą, teorinį pagrindą, tarptautinių turizmo mainų augimą.Lietuvos turizmo koncepcija pateikta Nacionalinėje Turizmo plėtros programoje. Šioje programoje analizuojama esama turizmo paslaugų padėtis, nustatomi turizmo plėtros tiksliniai uždaviniai jų įgyvendinimo būdai, prognozuojami rezultatai. Turizmas, kaip paslaugų sektorius kontroliuojamas ir reguliuojamas vyriausybės patvirtintas įstatymais.1.2. Turizmo paslaugų paketas ir jo sudedamosios dalysPlintant kelionėms, kartu gausėjo paslaugų įvairovė. Tačiau yra būtiniausių paslaugų grupė, be kurių negalima pati kelionė. Joms priskiriamos: Apgyvendinimo paslaugos. Maitinimo paslaugos. Transporto paslaugos. Kelionių organizavimo paslaugos. Lankytinos vietos Kitos paslaugos.Iš pradžių agentai tokias paslaugas užsakinėjo atskirai, o vėliau buvo pereita prie jų komplektavimo ir paketų sudarymo. Taip atsirado integruoti kelionių paketai, dar vadinami turų paketais. Iš pradžių į juos buvo įtrauktos būtinos paslaugos, bet norint padidinti keliautojų paklausą, paketų struktūra kito. Paketai turi įvairią struktūrą ir skirtingą kainą. Toks turizmo paslaugų komplektavimas naudingas ir turistui ir paslaugų teikėjui.Vartotojui PatogumasEkonomija ir taupumasPelningumas ir efektyvumasNumanoma kokybėPilnesnė programa ir užimtumasTeikėjui Pritraukia klientus ne sezono metuNukreipia į tam tikras grupesPadidėja verslo efektyvumasPanaudojama papildoma įranga ir tiksliniai verslaiIšnaudoja naujas kryptisPadidina turistų išlaidas, apsistojimo laiką ir paslaugų pasikartojimąSkatina viešumąPadidina turistų pasitenkinimą
1. lentelė Turizmo paslaugų paketo nauda. (2, 34)Iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl turizmo produkto apibrėžimo. Paprastai sąvoka “produktas” apibūdina konkrečių, apčiuopiamų (maistas) daiktų ir abstrakčių (gido paslaugos) dalykų esmę ir kokybę.Turizmo produktas – tai prekių bei paslaugų visuma, tenkinanti turisto poreikius kelionės metu. Jį sudaro:• Gamtos ištekliai, kultūros, architektūros ir istorijos įžymybės, technologinės priemonės, kurios gali sudominti turistą ir paskatinti jį keliauti;• įranga, kuri pati savaime nėra kelionės motyvas, tačiau be jos iškyla daugybė galimos kelionės keblumų. Čia priskirtinos turistų apgyvendinimo, maitinimo įmonės, sporto ir poilsio inventorius ir kt.;• transporto priemonės. (3, 29p.)Turizmo produktas – tai daugelio įvairių šakų ir turizmo įmonių pastangų rezultatas.Turizmas kaip verslas ir ūkio šaka turi daug ypatumų.Pirmiausia pats turizmo produktas yra specifinis. Jis dažniausiai neturi materialaus pagrindo. Tai ne prekė, o paslauga, ne fizinis daiktas, o neapčiuopiamas patyrimas. Šios paslaugos negalima kaupti, todėl jos teikimo ir vartojimo procesas sutampa su gamybos procesu. Turizmo pasiūla yra reliatyviai fiksuota. Turizmo išteklia ir infrastruktūra negali taip greitai keistis, kaip to gali norėti turistas. Šių paslaugų (viešbučio, aerouosto ir kt.) negalima perkelti laike ir erdvėje, todėl ir jų pasiūla neelastinga. Turizme, ne taip, kaip kitose ūkio šakose, keliauja ne produktas, bet turistas.
Turizmo produktas realiai yra kelių paslaugų rinkinys. Į daugelį užsakymų įeina informavimas, transportas, viešbutis, maistas ir gėrimai, pramogos. Šiuos paslaugų komponentus paprastai siūlo atskiros įmonės. Jie gali būti turistui suteikti atskirai per individualias firmas arba sujungti į paketą. Viena bloga paslauga gali sugadinti ar kitaip paveikti atostogas ar verslo kelionę. Kadangi turizmo paslaugos yra toli nuo potencialių vartotojų, tai dažnai reikia specializuotų tarpininkų. Pirkdamas turizmo produktą pirkėjas negauna paslaugų iškarto, nors ir sumokėjo pinigus, bet jis gauna turistinės kelionės garantiją. Produktas turi būti pakankamai patrauklus norint, jog pirkėjas iš anksto apmokėtų ir transporto išlaidas. (2, 20 p.)1.3. Turizmo paslaugų rinkos dalyviai: paslaugų teikėjai ir vartotojai.Kad vartotojas galėtų įsigyti produktą, turi būti tam tikra veikla, nukreipianti paslaugas ar prekes nuo gamintojo iki vartotojo. Be pirminių paslaugų teikėjų, realizuojant turizmo paslaugas, dalyvauja įvairūs kiti teikėjai-tarpininkai (žr. 1 pav.).Teikėjai. Tai įmonės ar asmenys, aprūpinantys turizmo paslaugų gamintojus reikiamais materialiniais ištekliais. Juos reikia visą laiką stebėti, sekti jų kainas, kaip vykdo įsipareigojimus. Dažnai yra daugiau kaip vienas to paties produkto teikėjas, todėl įmonė gali pasirinkti jai palankiausią.Terminas „kelionių tarpininkas“ gali būti taikomas tiek fiziniams asmenims – kelionių operatoriams ir kelionių agentams, tiek ir juridiniams asmenims (organizacijoms) – kelionių organizatoriams arba turizmo agentūroms ir kelionių agentūroms. Pagrindinis tarpininkas yra agentas.1 pav. Turizmo paslaugų sistemos dalyviai ( 2,31p)
Kelionių agentai atlieka svarbų vaidmenį realizavimo sistemoje. Turizmo agentai – tai transporto bendrovių, viešbučių, pramogų, kurortų centrų ir daugelio kitų gamintojų įgalioti asmenys, formuojantys turizmo paslaugų realizavimo rinką. Jie paprastai nėra parduodamų paslaugų savininkai, tačiau gavę įgaliojimus iš gamintojų, jas parduoda turistams.Turizmo agentai dažniausiai dirba susibūrę į turizmo agentūras. Jos atlieka tarpininkų vaidmenį tarp paslaugų gamintojo ar turų operatorių ir keliautojų. Šios agentūros realizuoja kelionių paketus arba paslaugų, reikalingų kelionei aptarnauti, kompleksą. Jų kainas nustato turo operatoriai. Už paslaugų komplekso realizavimą agentūra gauna iš turo operatorių arba tiesioginių gamintojų atlyginimą (komisinius) už tarpininkavimą.Kelionių organizatorius/operatorius yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris perka didelių kiekių įvairių turizmo paslaugų, rengia kelionių paketus ir parduoda juos vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentūras.Tarptautiniame turizmo versle dažniausiai skiriami 4 kelionių organizatorių/operatorių tipai.1. Masinių kelionių organizatoriai.Tai kompanijos, parduodančios didelius kiekius kelionių paketų, dažniausiai išvykstamųjų atostogų už santykinai žemą kainą.2. Atvykstamųjų kelionių organizatoriai.Tai kompanijos, rengiančios keliones po šalį užsienio turistams. Daugelis šių kompanijų marketingo srityje glaudžiai bendradarbiauja su turizmo tarnybom ar kitom nacionalinėm turizmo organizacijom.3. Vietinių kelionių organizatoriai.Rengia kelionių paketus, atitinkančius vietinių turistų poreikius savo šalyje.4. Specializuotų kelionių organizatoriai.Tai kompanijos, kurios paprastai koncentruojasi ties vienu ar keliais rinkos segmentais.Kelionių brokeriai -tai didmenų agentai, kyrie užsiima Autobusų paslaugų teikimu. Kelionių brokeriai neturi savo transporto, bet jį užsako iš vežimo bendrovių. Jie taip pat dirba turizmo agentūrose ir parduoda turistams kelionių paketus. Brokeriai prisiima visišką atsakomybę už kelionę. Viešbučių paslaugos kelionių metu taip pat įtraukiamos į brokerių parduodamus paketus.Specialūs tarpininkai. Prie specialių tarpininkų priskiriamos skatinimo bendrovės, susitikimų , suvažiavimų organizatoriai, kelionių konsultantai, viešbučių, oro linijų atstovai. Specialūs tarpininkai nepanašūs į kelionių agentus arba turo operatorius. Jie negauna specialaus leidimo savo veiklai vykdyti ir neduoda savo pavadinimo teikiamoms paslaugoms.Lietuvoje kelionių agentūros nėra klasifikuojamos taip, kaip JAV ar Vakarų Europoje. Lietuvoje veikiančias agentūras galima suskirstyti taip:1. Stiprios, didelės, veikiančios kaip turo operatoriai ar didmenų agentai bei turinčios savo mažmenų agentų ar filialų tinklą;
2. Kelionių agentūros, veikiančios kaip teikėjų atstovai, agentai;3. Mažos kelionių agentūros, specializuojančios tam tikrose turizmo paslaugose, kelionėse.Pirkėjai (klientai). Verta paminėti, kad turizmo agentūrose kliento dalyvavimas paslaugos teikimo procese būtinas, jei nėra kliento, tai ir paslaugos suteikti negalima. Tai svarbiausias turizmo paslaugų… veiksnys. Jie gali būti įvairus. Pirkėjus galima sugrupuoti į:• Individualius;• Kolektyvinius (grupinius).Labai svarbu žinoti kas yra pirkėjai, specifines kiekvieno jų charakteristikas. Klientų poreikiai – pagrindinis visos turizmo paslaugos aspektas.2. METODINĖ DALIS2.1. Turizmo paslaugų rinkos tyrimo metodika. Paslaugų kokybė ir vartotojų pasitenkinimas yra bet kurios paslaugų organizacijos gyvybingumo šaltinis. Tai įpareigoja paslaugų organizacijas tirti paslaugų teikimo ir vartojimo procesus. Taigi paslaugų tyrimai padeda atsakyti į klausimus, ko pageidauja vartotojai, kaip jie vertina paslaugų organizacijos teikiamas paslaugas, ką galvoja apie paslaugų naujoves, ko tikisi iš organizacijos ateityje. Zeithaml, Bitner (1996) tvirtina, kad paslaugų tyrimai ypatingi tuo, jog būtina tiksliai identifikuoti sritį, kurios tyrimo rezultatai turėtų padėti tobulinti paslaugą ir jos teikimo procesą, darytų įtaką vartotojo pasitenkinimui, lojalumui, įsitraukimui į paslaugos teikimą ir kt. Informaciją apie paslaugas ir jų teikimą galima gauti taikant kiekybinius ir kokybinius duomenų gavimo metodus. Kiekybiniams tyrimams svarbesnis priežastinių ryšių tarp kintamųjų matavimas nei procesų analizė. Tuo tarpu kokybinių metodų taikytojai ne tik siekia atsakymų į klausimus, kaip kuriama socialinė realybė, bet ir pateikia tuos atsakymus.Darbo metu buvo atliktas Jonavos miesto tyrimas dėl gyvenimo kokybės vertinimo miesto (rajono ) gyventojų. Atliekant šį tyrimą mes dalyvavome bendrame KTU socialinių mokslų atliekamame tyrime. Jonavos miestas buvo pasirinktas, norint išsiaiškinti, kaip mažesnių miestų gyventojai vertina savo gyvenimo kokybę. Tai buvo daroma dėl to, kad Lietuvos mažesnių miestų gyventojai jaučia galimybių apribojimus įvairiose srityse (pramogų, laisvalaikio, medicinos ir kt.). Iš viso apklausta 15 respondentų, visi yra Jonavos miesto (rajono ) gyventojai.Informacija apie tobulintinus paslaugų organizacijos vidinius procesus, vartotojų poreikius, lūkesčius, pasitenkinimą ar nepasitenkinimą, kokybės vertinimą ir pan. gali būti gaunama atliekant kiekybinį ir (arba) kokybinį tyrimą. Kiekybinio ar kokybinio tyrimo pasirinkimą sąlygoja jo tikslas ir sritis. Kiekybiniai tyrimai ir jų duomenų rinkimo būdai labai paplitę. Kokybiniai tyrimai iš tyrėjų reikalauja didesnės erudicijos, mokslinės intuicijos, gebėjimo mąstyti abstrakčiai ir konkrečiai, praktinės gyvenimo patirties, sveiko proto ir gebėjimo taikyti indukcinę logiką, todėl jie kur kas retesni nei kiekybiniai. (4, 54 p.)Buvo taikomas kokybinių tyrimų metodas, nes paslaugų teikimas ir vartojimas turi subjektyvių bruožų, kurių neįmanoma išmatuoti kiekybiškai. Šio tyrino trukumas tas, kad tyrimo tikslo siekiama apsiribojant duomenų gavimu iš esamų vartotojų ir darbuotojų, neanalizuojant kitų šaltinių, pavyzdžiui, kritinių atvejų, skundų, netiriant norą nesinaudoti paslaugomis vartotojų nuomonės ir kt. Kita vertus, įvairesnių tyrimų metodų taikymas reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir nemažų darbo bei finansinių išteklių.Iš viso apklausta 15 respondentų, visi yra Jonavos miesto (rajono ) gyventojai.2.2. Tyrimo etapaiAtliekant tyrimą buvo išskiri du etapai. Pirmajame etape atliekama Jonavos miesto gyventojų apklausa apie gyvenimo kokybę. Pirmajame etape buvo naudojamas anketinės apklausos metodas. Buvo aiškinamasi, ar žmonės patenkinti savo gyvenimo kokybe, kokios priemonės ir kas gali pagerinti esamą situaciją, kas atsakingas už tam tikras veiklas. Respondentams anketos buvo pateiktos asmeniškai, todėl be struktūrizuotų atsakymų į klausimus gavome tam tikrų komentarų, atsiliepimų, kurie leido išskirti prioritetinius klausimus.Antruoju tyrimo etapu siekiama aprašyti ir išanalizuoti surinktus duomenys. Šiame etape bus pateiktos rekomendacijos ir įvertintos priežastys veikiančios gyventojų kokybę.Atliekant tyrimą susidūrėme su keletą problemų. Visu pirma respondentai nenoriai dalyvavo tyrime. Pagrindinė to priežastis laiko eikvojimas ir netikėjimas, kad tokia apklausa naudinga. Žmonės skeptiškai vertino pateiktus klausimus. Tyrėjams teko įtikinėti respondentus. Antra problema yra ta, kad daug atvirų klausimų ir respondentai nenoriai juos pildė, o kai kurie respondentai ignoravo vieną kitą klausimą. Iškilo problemų pildant struktūrinius klausimus (pvz. 20 , 24). Buvo nesuprasta šių kausimų pildymo sistema.
Atliekant tyrimą pastebėjome, kad kai kurie respondentai atsakinėjo neapgalvotai , nes nevertino apklausos rimtai, atsakingai. Todėl kai kurių duomenų analizė negali būti objektyvi. Kiti respondentai atsakinėjo norint įtikti, palankiai (teigiamai) atsakyti į klausimus, nors anketos buvo anoniminio pobūdžio. Todėl atsakymų patikimumas mūsų manymu nėra absoliutus. Kadangi respondentų apklausta nedaug, kategoriškų apibendrinimų šioje srityje daryti negalina..3. PASLAUGŲ RINKOS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS3.1. Paslaugų rinkos tyrimo rezultatai.Gyvenimo kokybės vertinimas įdomus pats savaime. Lietuvoje kol kas negalime naudotis vien gyventojų nuomone, nes dauguma jų gyvenimo kokybę sieja tik su pajamomis.Dėl darbo apimties aptarsime svarbiausių klausimų grupes.Diagr.1.Kiek metų gyvenate šiame mieste? (proc. nuo visų respondentų) Diagr. 2.Koks Jūsų požiūris į gimtąjį miestą (rajoną)? (proc. pasiskirstymas pagal gyvenimo trukmę mieste)Diagr. 3.Ar savo mieste jaučiatės saugus? (proc. pagal saugumo lygį)
Diagr. 4.Kodėl nesijaučiate saugiai? (resp. Skaičius pagal nesaugumo lygį) Diagr. 5.Kaip vertinate savo gyvenimo sąlygas?(proc. iš bendro respondentų skaičiaus)
Diagr.6.Ko reikia, kad miesto daugiabučiai būtų patrauklesni?(proc. nuo patrauklumo svarbos)
Diagr. 7.Kas turėtų rūpintis daugiabučių patrauklumu, kultūriniu gyvenimu, laisvalaikio turiningumu?3.2. Tyrimo rezultatų apibendrinimas.Tyrimo metu buvo apklausta penkiolika respondentų. Visi respondentai yra Jonavos miesto ar rajono gyventojai. Tyrime dalyvavo 12 (80 %) moterų ir 3(20 %) vyrai. Moterys labiau linkusios dalyvauti apklausoje ir pasiruošusios skirti tam laiko. Apklaustųjų amžius svyruoja nuo 27 metų iki 62 metų. Tai gi galima teigti, kad respondentai praktiškai nėra priskirtini prie jaunimo kategorijos ir yra suaugę, savarankiški, darbino amžiaus žmonės. Respondentų amžius turi įtakos gyvenimo kokybės vertinimui, nes jaunesnių žmonių poreikiai ir suvokimas skiriasi nuo vyresnės kartos poreikių. Nedalyvavus apklausoje jaunesnio amžiaus respondentams mes negalime įvertinti ir analizuoti jaunimo gyvenimo kokybės prioritetus. Dauguma respondentų mieste gyvena ilgiau, kaip 10 metų (74 %). Likusi dalis respondentų pagal savo gyvenimo trukmę šiame mieste pasidalino pusiau, t.y. 13 % gyvena nuo 2 iki 5 metų ir 13% nuo 6 iki 10 metų. Apklaustųjų tarpe nėra respondentų, kurie gyventų mažiau nei 1 metai. Taigi galima spręsti, kad visi respondentai yra pakankamai susipažinę su miestų, jo tarnybomis, teikiamomis paslaugomis. Todėl respondentai turi savo nuomonę apie miesto gyvenimo trukumus ir privalumus ir ją pareiškė anketose.Respondentų nuomonė, kurie gyvena mieste nuo2 iki5 metų pasidalino pusiau. 50 % mano, kad tai miestas be kurio jie neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kita respondentų dalis (50 %) pažymėjo atsakymą kad, tai miestas iš kurio, jei galėtų, tuoj pat išvažiuotų. Absoliučiai visi respondentai (100 %), kurie mieste gyvena nuo 6 iki 10 metų teigia, kad tai miestas be kurio neįsivaizduoja savo gyvenimo. Respondentų, gyvenančių daugiau, kaip10 metų atsakymai pasiskirstė beveik vienodai – 36,7 % pasirinko pirmą atsakymo variantą, 36,7 % pasirinko antrą variantą ir 26,6 % respondentų atsakė jog nežino. Visgi dauguma respondentų (46,6 %) norėtų persikelti į kitą miestą. 33,4 % apklaustųjų mano, kad tai jų mistas ir niekur persikelti nenorėtų. 20 % visų respondentų pažymėjo atsakymą ” nežinau”. Tokie rezultatai rodo, kad dauguma nepatenkinti savo gyvenimu šiame mieste.Pagrindinis trūkumas, kaip pažymėjo dauguma respondentų, miesto dydis, t.y. mažas miestas. Tai reiškia, pramogų stoka, darbo vietų trūkumas, paslaugų ir ypatingų prekių pasirinkimo ribotumas. Keli respondentai, kaip trūkumą pažymėjo cheminės gamyklos buvimą. Nors Jonavos mieste tai svarus darbo vietų šaltinis. Du respondentai trūkumų tarpe išskyrė nepakankamą saugumą gatvėse.Beveik visi respondentai savo gyvenimo sąlygas įvertino vidutiniškai (86,6 % ) ir tik du respondentai atsakė, kad jų gyvenimo sąlygos yra labai geros ( 13,4 % ). Nei vienas respondentas nepažymėjo atsakymo varianto “blogos” gyvenimo sąlygos. Dažniausia netenkinimo priežastis- didelės būsto eksploatacijos išlaidos. Net 60 % visų respondentų pažymėjo ši atsakymo variantą. Antrą pagal svarbą priežastis – prasta namo/buto techninė būklė (46,7 % ). Šios priežastys yra suprantamos. Žmonės nepatenkinti nuolat kylančiom kainom už eksploatacines paslaugas. Šių paslaugų atsisakyti ar jas reguliuoti daugiabučių gyventojai praktiškai negali, kaip ir savarankiškai sudėtinga pagerinti daugiabučio namo techninę būklę. Naujų daugiabučių statyba Jonavos mieste nevykdoma, o seni daugiabučiai pasenę ir prastos būklės. Taip pat nemaža dalis respondentų nepatenkinti gyvenamojo ploto dydžiu. Jų nuomone, gyvenimo sąlygos pagerėtų, jeigu būtų didesnis butas/namas (26,7 % ).
Respondentų nuomonė, dėl gyvenamosios aplinkos pasikeitimo per pastaruosius penkis metus, pasidalino beveik pusiau. 53,3 % apklaustųjų mano, kad gyvenamoji aplinka pagerėjo. 46,7 % mano, kad aplinka nepasikeitė. Pažymėtina, kad nei vienas respondentas nepažymėjo atsakymo ” pablogėjo”. Tai reiškia, kad ištiktųjų miesto valdžia ir atsakingos tarnybos, bei patys gyventojai visgi rūpinasi miesto aplinka (geriau ar blogiau). Paskutiniuoju laikotarpiu miestui skiriama įvairi parama iš Europos fondų ir miesto aplinka tikrai pagerėjo (rekonstruojam…i daugiabučių stogai, tvarkomos laiptinės, naujai sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas, gatvės, sutvarkyti parkai, suoliukai, šiukšliadėžės, ištiesti dviračių takai viso miesto perimetru ir t.t.). Šie procesai vyksta palaipsniui ir kai kurie respondentai negali akivaizdžiai juos įvertinti teigiamai.73,3 % respondentų mano, kad daugiabučių priežiūra turi rūpintis savivaldybės butų ūkio tarnybos. 26,7 % mano, kad patys gyventojai taipogi turėtų skirti dėmesio daugiabučių priežiūrai. Mažesnė dalis respondentų šią atsakomybę priskiria miesto valdžiai (20 %). Žmonės nenori asmeniškai prisiimti atsakomybės už daugiabučių tvarkymo darbus. Tai susiję su laiko stoka, kvalifikuotų žinių trukumu, bei namo gyventojų nuomonės įvairove ( sudėtinga priimti bendrus sprendimus, nes daugiabučių gyventojai skiriasi pagal socialinius, materialinius, asmeninius prioritetus).Analizuojant atsakymus apie švietimo ir ugdymo paslaugų kokybę mieste, susidarė nepalanki nuomonė. Beveik visi respondentai mano, kad švietimo ir ugdymo paslaugų kokybė yra vidutiniška (86,7 %) ir 13,3 % mano jog ji bloga. Nei vienas respondentas nepažymėjo atsakymo “labai gera”. Galima manyti, kad respondentams tenka susidurti šioje paslaugų sferoje su problemomis. 60% respondentų, vertinant švietimo ir ugdymo paslaugų kokybę, išskyrė nepakankamą mokyklų personalo kompetentingumą. Respondentai mano, kad nemažiau svarbios yra mokyklų personalo asmeninės savybės, vaikų ir jaunuolių saugumas mokykloje, paslaugų prieinamumas. Šie atsakymai gavo po 33,3 %. Šis klausimas pakankamai aktualus respondentams, nes jie pažymėjo kalis atsakymų variantus, kurie neatitinka geros kokybės kriterijams švietimo ir ugdymo paslaugų sferoje. Nei vienas respondentas nepažymėjo atsakymo “jaunuolių įstojimo į aukštąsias mokyklas procentas”. Manoma, kad šis kriterijus neaktualus vertinant švietimo ir ugdymo paslaugų kokybę.Pagrindinė respondentų dalis (80 %) miesto kultūrinį gyvenimą įvertino vidutiniškai, 20 % apklaustųjų – blogai, nei vienam respondentui kultūrinis gyvenimas neatrodo geru. Vertinant atsakymus į 24 klausimą kyla abejonių . Kelis respondentus šis klausimas nesudomino ir jis liko neįvertintas. Taip pat reikėtų paklausti respondentų ar jie lankosi kultūriniuose renginiuose. Nes, kai kurie atsakymai neatitinka tikrovės. Pvz., atsakius, kad parodų visai nėra ( 26,7%) respondentai arba neturi informacijos apie jas, arba nesidomi. Parodos nuolat vyksta stambesnėse kultūros įstaigose (Centrinė biblioteka, Krašto muziejus, Meno mokykla). Teatrų mieste nėra visai, tačiau buvo atsakymas, kad jų pakanka. Dauguma respondentų (66,7%) savo laisvalaikį praleidžia skaitant, naršant internete, žiūrint TV, mezgant, meistraujant – namuose. 26,7 % laisvalaikį praleidžia su draugais picerijoje/kavinėje/ restorane. Kiti laisvalaikio praleidimo variantai nėra populiarūs ar priimtini. Tik trys respondentai laisvalaikiu lankosi kultūriniuose renginiuose ir vienas respondentas sportuoja. Beveik visi respondentai laisvalaikio praleidimą mieste įvertino vidutiniškai, išskyrus vieną (blogai). Laisvalaikio turiningumui mieste, daugumos respondentų nuomone(73,3%), trūksta pramogų parkų, sporto aikštynų. Tai paaiškinama, nes pramogų parkų mieste nėra, kartais apsilanko keliaujančios karuselės. Atsakomybę už laisvalaikio turiningumą respondentai priskyrė tie miesto valdžiai, tiek laisvalaikio paslaugas teikiančioms įstaigoms (60%).Respondentų nuomonę mieste labiausiai stinga socialinių (40%), turizmo (26,7%), mažmeninės prekybos (20%) paslaugų įmonių. Taip pat keli respondentai pažymėjo sveikatos priežiūros, automobilių remonto, vaikų priežiūros įstaigų trūkumą. Respondentų manymu kitų paslaugas teikiančių įmonių trūkumo nėra.Informaciją apie tai, kas vyksta mieste respondentai dažniausiai perskaito laikraštyje (60%). Mažesnė dalis informacijos gauna iš draugų, bendradarbių, vietinės TV laidos. 86,7 % savivaldybės darbuotojų darbą vertina patenkinamai. Vienas respondentas įvertino “blogai”, viena…s “gerai”. Buvo komentarų, kad darbuotojai atsižvelgia į savus interesus, aukštas biurokratijos lygis, kompetencijos, kontrolės stygius.Numatant miesto ateiti vieningos nuomonė nėra. Tačiau dominuoja optimistinė nuomonė (miestas, klestės, gražės). Kai kurie respondentai mano, kad miestas nepasikeis arba situacija pablogės. Mūsų manymu miestas turi perspektyvų palankiam vystimuisi.4. TURIZMO PASLAUGŲ PERSPEKTYVOS4.1. Išryškėjančios turizmo paslaugų plėtros tendencijosEuropa unikali savo turizmo objektų ir produktų diferenciacija, kultūriniu ir istoriniu kiekvienos valstybės išskirtinumu. Vidutinis turizmo sektoriaus indėlis į BVP yra 5 proc. (Lietuvoje preliminariais apskaičiavimais 4 proc.).Daugelyje pasaulio šalių turizmas yra pripažintas viena iš svarbiausių ūkio šakų. Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos (WTO) analize, 83 proc. pasaulio šalių turizmas yra vienas iš penkių pajamas teikiančių sektorių ir 38 proc. pasaulio šalių pagrindinis užsienio valiutos šaltinis. (6. 6p.) Diagr.8. Šiuolaikinėmis sąlygomis nei viena šalis negali sėkmingai gyvuoti būdama izoliuota, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra Europos centre. Palanki geografinė padėtis suteikia galimybes turizmo ar kitų veiklos šakų vystymuisi, o pasinaudojimą jomis lemia ekonominiai išskaičiavimai. Lietuva turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro Pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandens telkiniai bei 32 proc. šalies teritorijos užimantys miškai.Turizmo paslaugų plėtotei turi įtakos ir kiti teisės aktai: saugomų teritorijų įstatymas, žemės skyrimo, kelionių apmokestinimo, pasienio kontrolės punktų ir vizų išdavimo taisyklės.Plėtojant paslaugas ir viešąją turizmo infrastruktūrą 2004–2005 m laikotarpiu išryškėjo tendencijos kurti infrastruktūrą, orientuotą į aktyvaus poilsio, sveikatingumo, kultūrinio turizmo, konferencijų turizmo, pažintinio turizmo saugomose teritorijose turizmo veiklas. Nemažas trukdis tolimesnei turizmo plėtrai yra sezoniškumas.Svarbiausi prioritetai teikiami:1. Vietinio turizmo plėtrai2. Atvykstamojo turizmo plėtrai.Vienas svarbiausių turizmo sektoriaus vystymo tikslų – skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui. Turizmo plėtra, ypač gamtos ir kultūros turizmo ištekliais pasižyminčiose šalies vietovėse, sudaro galimybes efektyvesnei žemėnaudai bei šių regionų darniai plėtrai, atveria galimybes pritaikyti ir panaudoti kultūros paveldo objektus turizmo reikmėms. Valstybei turizmo sektoriaus vystymas svarbus tiek ekonomine, socialine, tiek ir įvaizdžio bei tarptautinio bendradarbiavimo prasmėmis. Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtra sudaro galimybes spręsti gyventojų pajamų ir užimtumo didinimo, naujų verslo nišų kūrimo, biudžeto formavimo bei regionų ekonominės raidos klausimus. Ji skatina tarptautinio bendravimo procesus ir leidžia geriau išnaudoti Lietuvos geopolitinius privalumus. Didžiausią turizmo plėtros potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas su į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija. Atskirą turizmo išteklių dalį sudaro gausūs kurortų gydomieji ištekliai, galintys patenkinti didžiulius sveikatingumo ir kurortų plėtros poreikius. Lietuvos kurortai pasižymi gausiais ir skirtingais gamtiniais gydomaisiais ištekliais ir ilgaamžės veiklos tradicijomis. Turizmo plėtros tikslai bendroje šalies ūkio struktūroje turi įtakos ir glaudžiai siejasi su kitų ūkio šakų strategijomis, jose numatytais veiksmais bei priemonėmis. Turizmo plėtra siejasi su tokiais valstybės veiklos sektoriais kaip aplinkos apsaugos, transporto, žemės ūkio, integracijos į ES, regionų, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Plėtros priemonių vykdymas ir koordinavimas turėtų būti užtikrinamas remiantis Nacionaline turizmo plėtros programa. Stiprinti šalies turizmo ir rekreacijos administravimą bei sukurti veiksmingą turizmą skatinančią teisinę aplinką. Lengvatų ir kompensacijų, susijusių su veiklos apribojimais saugomose teritorijose ir kultūros paveldo objektuose, turizmo paslaugų teikėjams mechanizmo sukūrimas. Veiksmingai išnaudoti šalies integracijos į ES privalumus. Iki 2002 metų gautos paramos ir investicijų panaudojimo įvertinimas. Pasirengimas panaudoti ES struktūrinius fondus turizmo plėtrai.Kurti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies, įvaizdį. Šalies tarptautinio turizmo įvaizdžio kūrimo sistemos parengimas ir jos realizavimas. Dalyvavimas tarptautinėse ir regioninėse turizmo mugėse. Dalyvavimas Pasa…ulio turizmo organizacijos, Europos turizmo komisijos, Baltijos turizmo komisijos darbe. Dalyvavimas tarptautiniuose turizmo plėtros projektuose.Išplėsti apgyvendinimo, turizmo paslaugų ir pramogų sektoriaus įvairovę turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse. Kempingų tinklo plėtra. Ekonominės klasės viešbučių tinklo plėtros skatinimas. Pramogų ir vandens parkų įrengimas. Konferencijų turizmo centrų įkūrimas. Sukurti Lietuvos jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą. Klaipėdos kruizinių laivų terminalo statybos užbaigimas. Keleivinių laivų terminalo projektavimas ir statyba. Mažųjų uostų ir prieplaukų tinklo Kuršių mariose sukūrimas. Jūrinių jachtų uostų projektavimas ir statyba. Jūrinių keltų maršrutų su Skandinavijos šalimis skaičiaus didinimas. Nemuno vandens turizmo trasos sukūrimas.Užtikrinti regioninių turizmo srautų judėjimą šalies teritorijoje. Turizmo informacijos kelio ženklų ir pakelės serviso aikštelių sistemos sukūrimas bei įgyvendinimas. ES reikalavimus piliečių judėjimui atitinkančių pasienio punktų veiklos užtikrinimas.Pagerinti turizmo sektoriaus statistinę apskaitą, skatinti mokslinius tyrimus turizmo srityje. Statistiniai vidaus ir atvykstamojo turizmo tyrimai. Lietuvos nacionalinių rekreacinių išteklių banko sudarymas. Reprezentaciniai atvykstamojo ir vietinio turizmo tyrimai. Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą. Turizmo ir rekreacijos specialistų poreikio tyrimai. Turizmo ir rekreacijos verslo paslaugų specialistų (įvairių grandžių) rengimo profesinėse, aukštesniosiose mokyklose, kolegijose ir universitetuose sistemos sukūrimas. (6, 21p.) Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą, bei augantį susidomėjimą tokiu turizmu, kuris nedaro žalos gamtai.4.2. Pagrindiniai pasikeitimai turizmo paslaugų rinkojeĮvertinus turizmo konkurencinius pranašumus ir atsižvelgiant į Lietuvos specifinių turizmo produktų diferenciaciją bei turizmo išteklių specializaciją Lietuvoje, integruojantis ES bei įgyvendinant numatytus Lietuvos turizmo plėtros strateginius tikslus ir uždavinius išryškėja tokios prioritetinės turizmo plėtros rūšys: 1. Kultūrinio-pažintinio turizmo plėtra.2. Verslo/dalykinio turizmo plėtra.3. Kurortinio turizmo plėtra.4. Vandens (jūrų ir upių) turizmo plėtra 5. Ekologinio ir kaimo turizmo plėtra.
Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja gerus augimo tempus Vidurio ir Rytų Europai. Manoma, kad 2020 metais kas trečias lankytojas aplankys šį regioną. Neblogas perspektyvas turizmo plėtrai turi ir Lietuva: viena vertus, patrauklūs turizmo ištekliai, didėjanti paslaugų įvairovė ir apimtys bei gerėjanti jų kokybė, konkurentabili turizmo paslaugų kaina; antra vertus – augantis politinis, ekonominis, kultūrinis, mokslinis tarptautinis bendradarbiavimas, integracija į ES, regiono ekonominis ir politinis stabilumas bei saugumas, didesnis dėmesys turizmo rinkodarai. (6, 1 p.)Atsižvelgiant į praėjusio dešimtmečio augimo tempus, galima prognozuoti, kad kasmet užsienio turistų Lietuvoje turėtų padaugėti 4-5 procentais (2002 m. padidėjo 12,4 proc.). Atvykstamasis turizmas. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenimis per 2006 m. pirmą pusmetį į Lietuvą (be ES (25) ir ELPA šalių) atvyko 985,7tūkst. lankytojų (turistų ir vienadienių lankytojų), tai 11,1% daugiau nei per 2005 m. I pusmetį. Pagrindinę šių atvykusių lankytojų dalį sudarė rusai ir baltarusiai. Sienos kirtimo duomenimis per 2006 m. pirmą pusmetį lankytojų iš kaimy¬ni¬nių šalių sulaukta: iš Rusijos – 546,6tūkst., tai 8,8% daugiau nei per tą patį 2005 m. laikotarpį, iš Baltarusijos – 237,2 tūkst., tai 19,8% daugiau nei per tą patį 2005 m. laikotarpį. Diagr.9
Galima tikėtis ir dar geresnių rezultatų, augant susidomėjimu Lietuva kaip nauja ES nare. Svarbu ir tai, kad į Lietuvą ateina tarptautinės viešbučių grandinės su savo rinkodaros galimybėmis, didėja turizmo paslaugų įvairovė ir apimtys. Sparti viešbučių plėtra sudaro puikias prielaidas ir dalykinio (konferencijų) turizmo plėtrai.
Augant turistų mobilumui, labai didelę reikšmę turi šalies pasiekiamumas. Geriausiai šalyje išplėtota susisiekimo keliais infrastruktūra, todėl pagrindinis užsienio lankytojų srautas (80 proc.) į Lietuvą atvyksta kelių transportu. Nors jūrų transportas kol kas išvystytas nepakankamai, jūrinio ir vandens turizmo plėtojimas Lietuvoje turi geras perspektyvas – Klaipėdoje baigta statyti kruizinių laivų prieplauka, Klaipėdos uosto infrastruktūra palaipsniui pritaikoma keleivių aptarnavimui ir jachtų turizmui. Geresnis susisiekimas oro transportu, bet atvykstantiems į Lietuvą, kaip nebrangią turizmo šalį, šis transportas dažnai būna per brangus. Pigių skrydžių kompanijų susidomėjimas Lietuva gali būti nebloga alternatyva kitoms transporto rūšims.Individualiai keliaujantiems turistams ypač aktualios pigių apgyvendinimo įstaigų bei kempingų pasirinkimo galimybės, deja, šiuo metu dar labai jaučiamas tokių paslaugų trūkumas.. Aktyvaus laisvalaikio turizmo plėtrai bei specialaus intereso turizmui svarbu, kad turizmo paslaugos būtų plėtojamos tolygiai visoje Lietuvoje.Labai svarbu, kad turistai gautų išsamią ir tikslią informaciją apie Lietuvą bei jos turistinį produktą, todėl būtina išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. Tuo tikslu 2000 m. pradėta kurti vieninga kompiuterizuota Nacionalinė turizmo informacijos sistema, apjungianti savivaldybių ir kitus turizmo informacijos šaltinius, kurią numatoma baigti įgyvendinti 2004 metų pabaigoje.IŠVADOSTurizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Tiek verslo, tiek ir privačiam keliautojui turizmo paslaugas teikiančios įmonės siūlo įvairią ir visapusišką produktų bei paslaugų skalę. Turizmo agentūros savo klientams organizuoja įvairiausio pobūdžio keliones. Tam kad galėtų suteikti visas vartotojo pageidaujamas paslaugas, agentūros bendradarbiauja su užsienio ir kitais kelionių organizatoriais. Turistai dalyvauja pardavimų, pelnų, darbo vietų, mokestinių įplaukų ir pajamų kūrime. Turizmo ekonominis poveikis yra svarbi valstybinio, regioninio ir visuomeninio planavimo ir ekonominio vystymo aplinkybė. Dėl pažangių informacinių ir komunikacijos sistemų bei pagausėjusios informacijos apie ES plėtrą – turizmo paslauga apima augimo stadiją. Be to, Lietuvoje labai sparčiai plečiamas viešbučių tinklas, populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose, didėja turizmo paslaugų įvairovė. Kasmet didėja turistų srautai. Sparčiai vystosi itin svarbi turizmo sritis – verslo ir konferencijų turizmas. Taip pat didėja ir pajamos iš atvykstamojo turizmo, ir turizmo paslaugų pasiūla. Be to, turizmas veikia kitas verslo šakas susijusias su laisvalaikio ir poilsio organizavimu ir suteikimu. Iki šiol turizmas daugiausia buvo sukoncentruotas urbanizuotuose teritorijose. Tačiau didžiulis ir dar neišnaudotas turizmo potencialas telkiasi mažiau urbanizuotuose teritorijose. Pagal šiandienines Europos Sąjungos tendencijas, kaimo turizmas yra vienas iš kertinių regiono vystymo elementų. Gyventojų gyvenimo kokybė lygį apsprendžia daugelis aspektų. Tai it socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, aplinkos, saugumo, sveikatos ir kiti reiškiniai. Šių reiškinių visumos kokybė priklauso ne tik nuo pačių gyventojų, bet ir nuo miesto valdžios, paslaugas teikiančių įmonių veiklos. Kiekvienas gyventojas vertinant savo gyvenimo kokybę, pasirenka prioritetinius reiškinius. Išskiriamų prioritetų visuma padeda įvertinti ir įveikti trūkumus. Gyvenimo kokybės tyrimų rezultatai aktualūs tiek paslaugas teikiančioms įmonėms, tiek miesto valdžiai, tiek šalies mastu.LITERATŪRA1. Baroniūnaitė E., Meilienė E. Turizmo ekonominio poveikio analizės ypatumai. Kaunas, (rankraštis).2. Damulienė A. Paslaugų marketingas. Turizmas. Vilnius, 1996.3. Gucevičius P., Armonaitienė A., Junevičienė O.,.Labanauskaitė D ,.Lukšaitienė A. Turizmas. Vilnius, 2002.4. Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas, 2005.5. LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMAS 1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-667 Vilnius. 6. VŠĮ Lietuvos regionų tyrimų institutas. Turizmo plėtros iki 2015 metų strategija. Vilnius, 2002.7. www.tourism.lt