LABORATORINIS DARBAS Nr. 1
T E M A: PAGRINDINIŲ MAKROEKONOMIKOS RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS
TIKSLAI:
1) žinoti pagrindinius makroekonomikos rodiklius; 2) suprasti pagrindinių makroekonomikos rodiklių kitimą; 3) mokėti apskaičiuoti pagrindinius makroekonomikos rodiklius, jų didėjimo ir padidėjimo tempus;4) mokėti įvertinti veiksnius, veikiančius pagrindinius makroekonomikos rodiklius.
TEORINĖ DALIS:
Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai
Makroekonomikos specialistai savo darbe plačiai naudoja statistiką. Kiekvienoje šalyje nuolat tiriama atskirų asmenų, įmonių ekonominė veikla, gaunamos jų pajamos, paklausos struktūra, kainų lygis ir pan. Pagal gautus duomenis apskaičiuojami įvairūs statistiniai rodikliai, charakterizuojantys ekonomikos būseną. Todėl ekonomikos politika, vertindama ekonominius reiškinius ir taikydama įvairias vyriausybės ekonomines priemones, remiasi makroekonomikos specialistų pagalba. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra šie:1. Šalies gamybos apimtis;2. Nedarbo lygis;3. Bendrasis kainų (infliacijos) lygis.Trumpai juos aptarsime.1. Gaminių įvairovė šalyje sąlygoja nacionalinės gamybos apimties nustatymo problemą, todėl natūrinė prekių bei paslaugų visuma visos šalies mastu netenka prasmės. Visas prekes (įrengimus, šaldytuvus, baldus, duoną, obuolius, vaistus, žaislus ir t.t) rinkoje subendravardiklina prekių kainos. Šalies gamybos apimtis apskaičiuojama sudėjus visų prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), rinkos kainas.Visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), naudojant šalies ekonomikos išteklius, rinkos kainų suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product – GDP). ;
čia BVP – bendrasis vidaus produktas, Lt;i =1, 2, …, n – prekių grupių skaičius;qi – i-osios prekių grupės prekių kiekis, vnt.;Pi – i-osios prekių grupės prekės kaina, Lt.2. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir jo socialinės padėties, pilnavertiškumo ir pasitenkinimo savimi pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai ribotų išteklių panaudojimas gaminant prekes bei teikiant paslaugas. Todėl tiek atskiras asmuo, tiek visa visuomenė laimi, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.Darbo jėga (LF – labour force) – visi sulaukę darbingo amžiaus (16 metų) užimti gyventojai ir bedarbiai.
Užimti gyventojai (L – employment) – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose.Bedarbiai (U – unemployment) – tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.Nedarbo lygis (UR – unemployment rate) – tai nedirbančios darbo jėgos, tačiau galinčios ir norinčios dirbti, tačiau nerandančios tinkamo darbo, santykio su visa darbo jėga procentinė išraiška. ;
čia UR – nedarbo lygis, žm. sk.;LF – darbo jėga, žm. sk.;U – bedarbiai, žm. sk.;L – užimti gyventojai, žm. sk.Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susiję su ekonomikos raida: gamybos apimties mažėjimas sukelia nedarbo lygio didėjimą, o gamybos apimties padidėjimas – atvirkščiai, mažina nedarbo lygį. Todėl gamybos apimties kitimo analizė glaudžiai susijusi su nedarbo lygio svyravimų tyrimu.3. Tikriausiai nėra sudėtingesnio, paliečiančio visus, klausimo, kaip kainų augimas. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekės brangsta, kitos – pinga, be to, šie procesai vyksta netolygiai. Todėl nustatant kainų pasikeitimą būtina žinoti bendrąjį kainų lygį.Bendrasis kainų lygis (gross price level) – tai vidutinis kainų lygis, nustatomas kainų indekso pagalba.Indeksas (index) – tai vieno ir to paties reiškinio dviejų būsenų palyginimo rodiklis.Kainų indeksas (price index) – rodiklis, parodantis kainų pokyčius esamuoju laikotarpiu, apskaičiuojamas kaip bazinio ir lyginamojo laikotarpio santykis.
I1 100 ,
čia I1 – esamųjų metų kainų indeksas;P0 – bazinių metų kainos;P1 – esamųjų metų kainos;1 – lyginamųjų metų duomenys, kuriuos priimta vadinti baziniais;0 – bazinių metų duomenys, kurie naudojami kaip lyginamoji bazė.
Kainų indekso pagalba galima:1) nustatyti įmonių ekonominių procesų pokyčius. Pavyzdžiui, galima apskaičiuoti šalyje pagaminto produkto apimties, gyventojų išlaidų prekėms ir paslaugoms įsigyti ar investicinių išlaidų ir t.t. pokyčius per metus;
2) apskaičiuoti įvairių veiksnių įtaką ekonominių procesų pokyčiuose. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kaip pasikeitė nacionalinio produkto apimtis šalyje per metus pakitus kainoms ar gamybos apimčiai;3) ekonominius procesus palyginti ne tik su praėjusiu laikotarpiu (lyginant laike), bet ir su kita valstybe (lyginant erdvėje), bei su normatyviniais rodikliais. Pavyzdžiui, įdomu sužinoti ne tik pagaminamo Lietuvoje nacionalinio produkto vienam gyventojui per metus apimtį, bet ir Pabaltijo valstybėse ar turtingiausiose pasaulio valstybėse.4) jeigu indeksų reikšmės skaičiuojamos kiekvieniems metams iš eilės, tuomet galima atlikti palyginamąją jo kitimo analizę. Kai kainų indeksas analizuojamu laikotarpiu viršija bazinių metų lygį (100), tuomet galima daryti išvadą, kad kainų lygis per šį laikotarpį padidėjo. Kai kainų indeksas sumažėja lyginant su bazinių metų lygiu (100), tai tuomet – kainų lygis šalyje mažėja.Kainų indekso didėjimas, lyginant su lyginamąja baze, rodo infliaciją, o sumažėjimas, priešingai – defliaciją.Infliacija (inflation) – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio didėjimas, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimu.Defliacija (deflation) – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio mažėjimas, kai piniginio vieneto perkamoji galia kyla.Infliacijos (defliacijos) padidėjimo tempai nustatomi kaip kainų procentinis pasikeitimas: 100,
čia – infliacijos padidėjimo tempai;Pt – esamojo laikotarpio kainos;Pt-1 – praėjusio laikotarpio kainos.
Infliacijos didėjimo tempai nustatomi:
100,
čia – infliacijos didėjimo tempai.
UŽDUOTIS:
1 uždavinys. Pagal lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuokite:
a) RBNP, infliacijos lygį per metus, NBNP ir RBNP padidėjimo tempus;b) nubraižykite NBNP ir RBNP absoliutaus kitimo grafiką, paaiškinkite jų tarpusavio ryšį;c) nubraižykite NBNP ir RBNP padidėjimo tempų kitimo grafiką, paaiškinkite jų tarpusavio ryšį
1 lentelė. Bendrasis nacionalinis produktas ir kainų lygisMetai NBNP Kainų indeksas RBNP Metinis infliacijos lygis NBNP padidėjimo tempai RBNP padidėjimo tempai1 250 75 2 325 92 3 380 100 4 450 125 5 600 150
2 uždavinys. Lentelėje pateikta bendrojo vidaus produkto lygio kitimas 1978-1985 metais D.Britanijoje, Japonijoje ir Italijoje. Nustatykite metinius gamybos padidėjimo tempus kiekvienoje šalyje ir pavaizduokite grafiškai. Apibūdinkite kiekvienos šalies padidėjimo tempus visu laikotarpiu, nustatykite, kurios šalies metiniai gamybos padidėjimo tempai yra sparčiausi.
2 lentelė. Bendrojo vidaus produkto lygis (1980 m.=100%)
Metai D.BritanijosBVP D.BritanijosBVPp. t. Japonijos BVP JaponijosBVPp. t. ItalijosBVP ItalijosBVPp. t.1978 100,1 91,9 91,9 1979 102,4 95,9 96,2 1980 100,0 100,0 100,0 1981 99,0 103,7 100,2 1982 99,8 106,9 99,7 1983 103,5 110,3 99,5 1984 105,6 115,9 102,3 1985 109,6 121,2 104,7
3 uždavinys. Lentelėje pateikti 1972-1981 metų realiojo ir nominalaus bendrojo nacionalinio produkto duomenys.
Apskaičiuokite metinį:a) bendrojo nacionalinio produkto defliatorių;b) metinį infliacijos lygį.c) gautus (a) ir (b) punktų duomenis pavaizduokite grafiškai.
3 lentelė. Produkto apimties kitimo rodikliai, mln. LtMetai NBNP RBNP BNP defliatorius, % Metinis infliacijos lygis, %1972 1171 1171 1973 1307 1235 1974 1413 1214 1975 1516 1192 1976 1702 1273 1977 1900 1341 1978 2128 1399 1979 2414 1483 1980 2626 1481 1981 2926 1510
4 uždavinys. Pagal 4 lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuokite:
a) bedarbių skaičių (tūkst.žm.);b) nedarbo lygį (%);c) pavaizduokite grafiškai darbo jėgos, užimtumo ir bedarbių skaičiaus sąveikos kitimą;d) pavaizduokite grafiškai nedarbo lygio kitimą.
4 lentelė. Hipotetinės šalies darbo rinkos charakteristikos (tūkst. žm.) Rodiklis 1987 1988 1989 1990 1991Darbo jėga 1,312 1,310 1,292 1,305 1,331Užimtumas 1,050 1,091 1,090 1,126 1,121Bedarbių skaičius Nedarbo lygis, %