svv vysymasis lietuvoje

Šiaulių universitetas socialinių
mokslų fakultetas

Referatas

“Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vystymasis Lietuvoje”

Darba atliko: VEK – 4 studentė
Monika Šulskutė
Darbą tikrino: J. Staponkienė

TURINYS
Įvadas............................ 2
Kas yra smulkusis verslas?.................... 3
SVV įmonių skaičius 1992 – 1997m. ................ 3
Smulkių ir vidutinių įmonių vaidmuo šalies ūkyje......... 3
Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra........... 4
Veikiančių SVV įmonių skaičiaus kaitos tendencijos........ 5
Įregistruotų bei likviduotų SVV įmonių dinamika......... 6
SVV užsienio prekyba...................... 6
Individualioji veikla....................... 7
Išvados........................... 9
Literatūra.......................... 10

Įvadas

Mažų ir vidutinių įmonių steigimas – tai šalies ekonomikas stiprinimo bei stabilumo pagrindas. Tai ir vienas svarbiausių veiksnių plečiant bei stiprinant verslininkų sluoksnį, t.y. tą visuomenės dalį, kuri pajamų gauna iš savo ūkinės beei komercinės veiklos ir nereikalauja valstybės paramos. Be to, mažosios ir vidutinės įmonės yra pagrindinės bei vienos svarbiausių darbo vietų steigėjų. Jos dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė. Mažas kapitalo poreikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius, konkurencijos didelėms valstybės įmonėms sudarymas, stambių įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų ir gamybos procesų kūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai smulkių ir vidutinių įmonių privalumai.

Analizuodami Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad riinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didžia dalimi lemia smulkus ir vidutinio verslo plėtra. Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią pa

aklausą.

Ilgą laiką Europos Sąjungos valstybėse nebuvo vieningo standarto, kuris griežtai nustatytų, kokia įmonė yra labai maža, kokia yra vidutinė ar didelė. Europos komisija apibrėžia šias įmones keliais kriterijais: darbuotojų skaičiumi, nepriklausomumu, apyvarta ir balansu. Be to, smulki ir vidutinė įmonė neturi priklausyti vienai ar kelioms didelėms įmonėms, kurios nepriklauso smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai.
Beveik 99.7% visų ES įmonių sudaro smulkus ir vidutinis verslas. Šios įmonės yra įdarbinusios 66.8% visų Europos Sąjungos dirbančiųjų. Lietuvos įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių yra labai panaši į Europos Sąjungos įmonių struktūrą. 99.4% visų Lietuvos įmonių sudaro SVV, kurios yra įdarbinusios 64.8% visų šalies dirbančiųjų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ūkio vystymo politikoje jau nuo pirmųjų nepriklausomybės metų SVV plėtrai skiriamas didelis dėmesys. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės iki 2015 metų strategijos parengimas rodo, jog viiena iš sudėtinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos krypčių yra SVV plėtra.

Kas tai yra “smulkus ir vidutinis verslas”? Kas jį sudaro?

Pagal 2003 01 01 Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą SVV subjektai yra: Vidutinės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Vidutinė įmonė yra įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:
• dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;
• metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt ar įmonės turto ba

alansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. Lt;
• yra savarankiška.*
Smulki įmonė yra įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:
• dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;
• metinės pajamos neviršija 24 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Lt;
• yra savarankiška.*
Mikroįmonė yra Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:
• dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;
• metinės pajamos neviršija 7 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. Lt;
• yra savarankiška.*

SVV įmonių skaičius 1992 – 1997 metais

Nuo 1992 metų pradžios, kai buvo pirmasis smulkiųjų įmonių įstatymas, tokių įmonių statusą įgijusių įmonių skaičius nuolat didėjo. 1997 metų liepos mėnesio duomenimis, mažųjų įmonių buvo įregistruota daugiau kaip 48 tūkstančiai.
Smulkių ir vidutinių įmonių vaidmuo šalies ūkyje

Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, 1998–2002 m., Lt

Šis paveikslas yra labai svarbus. Jame matome, kad SVĮ produktyvumas 2000-2002 m. didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas, pagerėjusi šių įmonių vadyba.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra

2004 m. pradžioje tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 16 MVĮ, 1 km2 Lietuvos ploto veikė 0,84 MVĮ. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė 99,4%. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.
MVĮ “svorį” nagrinėjamu laikotarpiu lėmė mikroįmonės. 2003 m. pabaigoje veikė 42 474 mikroįmonės ir jos sudarė 77,4% visų veikiančių įmonių skaičiaus.
Nagrinėdami įmonių struktūrą 2000-2003 m. matome, kad veikiančių įmonių skaičiuje mažėja mi

ikroįmonių dalis, auga mažų įmonių dalis ir nežymiai didėja vidutinių įmonių lyginamasis svoris. 2003 m. pabaigoje buvo 9 901 maža įmonė, 2 214 vidutinių įmonių.

Įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m., %

Analizuodami veikiančių MVĮ pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis matome, jog prekybos MVĮ dalis 2001-2003 m. svyravo, bet nepasiekė 2000 m. lygio. Šią padėtį iš dalies lėmė didelė konkurencija ir koncentracija prekybos sektoriuje. Nežiūrint to, prekybos įmonės sudaro didžiausią MVĮ dalį – vidutiniškai 40% visų Lietuvoje veikiančių MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 21 315 veikiančių prekybos MVĮ. Dėl ypač paaštrėjusios konkurencijos prekybos sektoriuje 2000-2003 m. mažmeninės prekybos MVĮ dalis tarp visų prekybos MVĮ sumažėjo nuo 59% iki 55%. Mažoms regionuose veikiančioms didmeninės prekybos įmonėms taip pat buvo sunku konkuruoti su vis labiau į regionus besiskverbiančiais mažmeninės prekybos tinklais. Šiomis veiklomis užsiimančių įmonių dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos MVĮ dalies mažėjimą tarp visų MVĮ.

Tuo tarpu 2003 m., palyginti su 2000 m., paslaugas teikiančių MVĮ dalis visose šalies MVĮ padidėjo ir sudarė 23,7% visų MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 12 914 paslaugas teikiančių veikiančių MVĮ. Didžiausias “svoris” šiame sektoriuje 2003 m. teko sausumos transporto bei viešbučių ir restoranų MVĮ – atitinkamai 36% ir 20% visų paslaugų MVĮ. Viešbučių verslui 2002-2003 m. didelės įtakos turėjo karas Irake bei viešbučių statybos bumas. Dėl šių priežasčių sumažėjo viešbučių “užimtumas”, sumažėjo svečių skaičius, augo konkurencija.

2000-2002 m. nedaug (nors nuosekliai) augo pramonės įmonių dalis. 2003 m. veikiančių pr

ramonės MVĮ lyginamasis svoris visose MVĮ nežymiai sumažėjo ir metų pabaigoje sudarė 15,9%. Pagrindinis šio sektoriaus plėtros variklis – medienos dirbinių bei maisto produktų ir gėrimų gamybos verslas.

Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis 2000–2003 m., %
Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos

MVĮ gausa – tai augančios, “sveikos” ekonomikos požymis. Šių įmonių veiklos specifika pritraukia dinamiškiausius, savarankiškiausius žmones. Nagrinėdami veikiančių MVĮ skaičiaus pokyčius, matome nedidelę tokių įmonių skaičiaus mažėjimo tendenciją 2002-2003 m., kuri atitinka visų veikiančių įmonių skaičiaus dinamiką.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 1998–2003 m.
MVĮ skaičiaus analizė pagal darbuotojų skaičiaus grupes rodo, jog veikiančių MVĮ bei įmonių, turinčių ne daugiau kaip 9 darbuotojus, skaičiaus kaitos tendencijos sutampa. Tuo tarpu įmonių, kurių darbuotojų skaičius 10-49 bei 50-249, skaičiaus dinamika, nors ir nežymiai, tačiau skiriasi nuo bendrųjų tendencijų
Įregistruotų bei likviduotų smulkių ir vidutinių įmonių dinamika

Vystantis rinkos ekonomikai, įmonių vadovai, vadybininkai ir kiti įmonių darbuotojai įgauna vis daugiau patirties įvairiose verslo srityse. Tačiau vienoms įmonėms sėkmingai plėtojant verslą ir augant, kitos, susidūrusios su sunkumais ir vystymosi kliūtimis, nemato aiškių savo ateities perspektyvų ir dažnai yra likviduojamos.

Mažosios įmonės (ši sąvoka vartojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymu) Lietuvoje pradėtos registruoti nuo 1992 m. pradžios. Per 1993 m. buvo įregistruotos 8 085 mažosios įmonės. Įsitvirtinant rinkos ekonomikos dėsniams Lietuvoje, formuojantis teisinei verslo aplinkai, vystantis verslo kultūrai, kito mažos įmonės samprata, įmonių registracijos lygis ir kt. 2003 m. įregistruota 12 907 MVĮ.

Pateikti duomenys rodo, kad per analizuojamą laikotarpį MVĮ registravimo ir likvidavimo procesai buvo intensyvūs ir permainingi. 2000 m., 2001 m. bei 2003 m. daugiau MVĮ buvo likviduota nei įregistruota, o 2002 m. įregistruotų MVĮ skaičius viršijo likviduotų. Tačiau bendra įregistruotų MVĮ skaičiaus tendencija yra mažėjančio pobūdžio, ypač 2001-2003 m.
SVV užsienio prekyba
Eksportas

1999–2002 m. dėl menko įmonių eksporto galimybių potencialo nedaug keitėsi SVĮ eksporto rezultatai. 2002 m. SVĮ eksporto apimtys sudarė 4 129,0 mln. Lt arba 20,8% bendro Lietuvos eksporto vertės.

Analizuojamu laikotarpiu pramonės SVĮ eksporto dalis SVĮ eksporte svyravo ir 2002 m. sudarė 25,4% viso SVĮ eksporto. Tai iš dalies lėmė nevalytos naftos ir gamtinių dujų, maisto produktų ir gėrimų gamyba užsiimančių įmonių užsienio prekybos operacijos. Nuo 2001 m. augo paslaugas teikiančių SVĮ eksportas ir 2002 m. sudarė 8,4% viso SVĮ eksporto.

Išanalizavus 2002 m. SVĮ eksporto statistinius duomenis pagal apskritis, akivaizdžiai išsiskiria Vilniaus apskritis. Šios apskrities SVĮ eksportas sudarė 33,1% viso šalies SVĮ eksporto, o jo didžiausia dalis teko Vilniaus mieste veikiančioms SVĮ.
Importas

2002 m. SVĮ importo vertė buvo 9 483,9 mln. Lt ir sudarė 35,0% bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2001 m., SVĮ importo dalis bendrame importe 2002 m. išaugo 6,1% ir pakeitė ankstesnio laikotarpio tendenciją – SVĮ importo dalies šalies importe mažėjimą.

Pažymėtina, kad 2002 m. SVĮ pasiskirstymas pagal vykdytą importą iš šalių grupių ir atskirų šalių rodo, jog daugiausia buvo importuojama iš ES. Smulkių įmonių, importavusių iš ES šalių, skaičius sudarė 54,4% visų importavusių smulkių įmonių, iš ES importavusių vidutinių įmonių – 53,5% visų importavusių vidutinių įmonių, o iš ES importavusių visų šalies įmonių – 44,0% visų importavusių įmonių.

1999–2002 m. didžiausią SVĮ importo, taip pat kaip ir eksporto, dalį sudarė prekybos SVĮ. 2002 m. prekybos SVĮ importas visame SVĮ importe siekė 79,5%. Ypač pastebimas „didmenininkų“ importo dalies augimas bendroje SVĮ importo apimtyje.

2002 m. pramonės SVĮ importo dalis SVĮ importe sudarė tik 12%. Iš pramonės įmonių daugiausia importavo maisto produktų ir gėrimų gamybos, drabužių siuvimo, guminių ir plastikinių gaminių gamybos įmonės.

Palyginti su ankstesniais metais, SVĮ importo pasiskirstymas pagal veiklos rūšis iš esmės nepakito, tačiau keitėsi pagal atskirų veiklų importo apimtis. Padidėjo maisto ir gėrimų pramonės, drabužių siuvimo SVĮ importo apimtys.

Didžiąją dalį importo operacijų vykdė SVĮ, kurios veikė Vilniaus apskrityje, o iš jų „liūto dalis“ teko Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančioms įmonėms. Antroji vieta pagal importuotų prekių ir paslaugų apimtis atiteko Kauno apskričiai (žinoma, vyravo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje veikiančios įmonės), o trečiąją vietą užėmė Klaipėdos apskritis. 2000–2002 m. kito SVĮ importo pasiskirstymas pagal apskritis. SVĮ importo dalis visame SVĮ importe mažėjo Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Nedaug ji išaugo Vilniaus, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.

Individualioji veikla

Nuo 2003 m. sausio 1 d. fiziniai asmenys, norėdami verstis ūkine komercine veikla neįregistravę įmonės, gali užsiimti individualia veikla ir tokiu būdu gauti pajamų. Individualią veiklą fizinis asmuo gali vykdyti įsigijęs verslo liudijimą arba teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistravęs individualią veiklą. Šiame skyrelyje bus nagrinėjami individualią veiklą apibūdinantys statistiniai duomenys.
Kadangi nuo 2003 m. sausio 1 d. privalomojo patento sąvoka pakeista verslo liudijimo sąvoka, analizuojant statistinius duomenis vartojama verslo liudijimo sąvoka.

2000 m. pagal verslo liudijimus dirbo 95 718 fizinių asmenų, tačiau 2000 m. pabaigoje fizinių asmenų veiklos pagal verslo liudijimus populiarumas pradėjo sparčiai mažėti. 2003 m., palyginti su 2000 m., fizinių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus skaičius, sumažėjo beveik 26%.

2001–2003 m. atitinkamai sumažėjo ir sumokėtų mokesčių už verslo liudijimus suma. Pažymėtina, jog šiuo laikotarpiu didžiausią minėtos sumos dalį (50–60%) sudarė fizinių asmenų mokesčiai už prekybos verslo liudijimus.
Fizinių asmenų mokesčių už verslo liudijimus dydis 2000–2003 m., tūkst. Lt

Vykdžiusių veiklą pagal verslo liudijimus fizinių asmenų skaičiaus ir mokesčių už verslo liudijimus sumos mažėjimą lėmė šie teisinės aplinkos pokyčiai:
• 2000 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1094 „Dėl privalomųjų patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarkos“ (toliau – nutarimas), kuriuo nustatė, jog fiziniai asmenys, dirbantys pagal patentus, negali parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų juridiniams asmenims, jei pastarieji verčiasi viena iš veiklų, kuriai fizinis asmuo įsigijęs patentą. Tai sumažino fizinių asmenų susidomėjimą veikla pagal patentus;
• minėtame nutarime buvo įtvirtinta nuostata, leidžianti prekybos patentus įsigyti trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Tuo aktyviai pasinaudojo prekyba užsiimantys fiziniai asmenys, patentus įsigydami vos kelioms dienoms per mėnesį. Ši nutarimo nuostata lėmė mokesčių už prekybos patentus sumos sumažėjimą;
• kai kurių savivaldybių tarybos sumažino mokestį už patentus.

Kadangi nuo 2003 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims atsirado galimybė verstis individualia veikla ją įregistravus teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, manome, jog dėl šios priežasties 2003 m., palyginti su 2002 m., sumažėjo fizinių asmenų, dirbusių pagal verslo liudijimus, skaičius ir mokesčių už verslo liudijimus suma. 2003 m. individualią veiklą buvo įregistravę 7554 fiziniai asmenys.

Išvados
Taigi galime teigti, kad smulkus ir vidutinis verslas užima didžiąją dalį mūsų rinkos. 2001m smulkus ir vidutinis verslas buvo pasiekęs aukštumas, bet vėliau vėl po truputi pradėjo smukti. Tačiau SVĮ produktyvumas 2000-2002 m. didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas, pagerėjusi šių įmonių vadyba. Lietuvoje SVV didžiąją dalį sudaro mikroįmonės, t.y. apie 70-75%.
Analizuodami veikiančių SVĮ pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis galime teigti, jog prekybos SVĮ dalis 2001-2003 m. svyravo, bet nepasiekė 2000 m. lygio. Šią padėtį iš dalies lėmė didelė konkurencija ir koncentracija prekybos sektoriuje.
Manau, kad SVV plėtra būtų dar didesnė ir efektingesnė jei būtų daugiau sąlygų, t.y. finansavimas, valstybės parama, geresnės sąlygos paskoloms gauti ir kt. Vis dėlto galime teigti, kad Lietuvos SVV yra geros ekonominės būklės ir to pasiekė per neįtikėtinai trumpa laiką.

LITERATŪRA
 www.svv.lt
 www.lrinka.lt
 Birutė Leonienė “Verslo pradmenys”, Kaunas, 1998m.

Leave a Comment