Untitled
Vilniaus Universiteto
Ekonomikos Fakulteto
Bakalauro studijų
4 Ekonomikos grupės studenčių
Studentai
Makroekonomikos rašto darbas tema:
BVP ir socialinė – ekonominė gerovė (gerovės samprata, matavimas)
Darbą vertina:
doc.dr. Erstida Ulvidienė
Vilnius
2013
Turinys:
1. Įvadas
2. BVP ir Socialinės – ekonominės gerovės samprata, matavimas
3.Tyrimų duomenys
4.
Įvadas:
Šiameanalitinio pobūdžio darbe nagrinėsime BVP rodiklio reikšmę ir socialinės – ekonominės gerovės sampratą bei kitokius rodiklius siekiant ją įvertinti. Palyginsime BVP vienam gyventojui su Žmogaus Socialinės raidos indeksu. Apžvelgsime kaip mokslinėje literatūroje šie rodikliai vadinami, kaip jie skaičiuojami, ką jie reiškia ir kaip jie yra susiję tarpusavyje. Remsimės internete pateiktais duomenimis, knygose rasta informacija bei vadovėliuose dėstoma medžiaga. Visi informacijos šaltiniai bus pateikti darbo paskutiniąjame puslapyje.
BVP (Bendrasis Vidaus Produktas):
Bendrasis Vidaus Produktas (angl. Gross Domestic Product, GDP) – tai per tam tikrą laikotarpį sukurtų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų piniginė išraiška.
Tai galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės veiklos rezultatas. BVP gali būti apskaičiuojamas trimis metodais: pajamų, išlaidų ir gamybos.
BVP išlaidų metodu apskaičiuojamas kaip visų galutinio vartojimo išlaidų (apimančių namų ūkių vartojimo išlaidas, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas), grynojo prekių ir paslaugų eksporto (eksportas minus importas), bendrojo kapitalo formavimo (investicijų) suma.
BVP gamybos metodu apskaičiuojamaskaip ūkio šakų pridėtinių verčių suma.
BVP pajamų metodu apskaičiuojamas kaip kompensacijų darbuotojams (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų), likutinio įmonių pelno ir mišrių pajamų (nuomos, palūkanų), pagrindinio kapitalo suvartojimo (amortizacijos), gamybos ir importo mokesčių suma atėmus gautas subsidijas.
BVP apima ir šešėlinę ekonomiką – šiuo atveju BVP didinamas spėjamomis šešėlinės ekonomikos apimtimis (kartais tiesiog dauginama iš spėjamos šešėlinės ekonomikos dalies). BVP gali būti skaičiuojamas galiojančiomis kainomis – taip gaunamas nominalusis BVP. Kai BVP skaičiuojamas palyginamosiomis kurio nors bazinio laikotarpio kainomis, gaunamas realusis BVP. BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas BVP sumą dalijant iš gyventojų skaičiaus.
Taip pat BVP yra svarbiausias makroekonominis rodiklis atspindintisvalstybės ūkio augimą. Tai yra populiariausias ekonomikos indikatorius svarbus tiek ekonomistams, tiek investuotojams, tiek politikams. BVP parodo kiek šalies ekonomika per tam tikrą laiką pagamino produkcijos ir suteikė paslaugų. Taigi BVP nusako visos ekonomikos sukuriamą vertę, dydį ir aktyvumą.BVP apima namų ūkio vartojimą, valstybės išlaidas, neparduotas prekes, statinius bei užsienio prekybos balansą. Į šį rodiklį susiveda visi kiti makroekonominiai rodikliai. Visa ši informacija atskleidžia šalies ekonominę būklę, kuri yra svarbi nagrinėjant šalies padėtį ekonominiu šalies gerovės aspektu ir socialiniu skaičiuojant BVP tenkantį vienam gyventojui (ką šiame darbe daugiausiai ir nagrinėsime).
Bet šio rodiklio negalime laikyti pilnai informatyviu dėl kelių jo trūkumų. BVP neapžvlegia:
Užsienio šalių investicinių įplaukų, kurios realiai neatitneka pačiai šaliai. Dalis tarptaunių įmonių uždirba pinigus toje šalyje, parduodamos ir gamindamos savo produkciją ir ji yra įskaitoma į šalies BVP, bet nėra priskiriama prie realių šalies pajamų, nes pelnas iškeliauja atgal užsienio investuotojams.
Taip pat BVP nėra tikslus, nes nemaža dalis BVP yra skiriama nusidėvėjimui. Nes produkcijos gamybos proceso metu neišvengiamai nusidėvi gamybos įrengimai taip pat greitai sensta naujosios technologijos, todėl didelė įmonių pelno dalis skiriama gamybos proceso tobulinimui ir atnaujimui, todėl natūraliai mažėja BVP vienam gyventojui ir tai nėra tikslus rodiklis.
Taip pat BVP neįtraukia darbo užmokesčio dalies valstybinio sektoriaus darbuotuojams, kurie kuria socialine gerovę.O tai sudaro nemažą dalį BVP ir dėl šio aspekto BVP vienam gyventojui taip pat ženkliai mažėja.
Taip pat BVP vis dar neįtraukia gamtosaugos problemų, nes nemaža dalis produkcijos yra gaminama labiau teršiant aplinką, kita mažiau. O kur tarša didesnė – ten tenka daugiau skirti valstybės pajamų to gamybos proceso atliekų utilizavimui arba dirvožemio tręšimui arba pan.
Taigi, BVP rodiklis neatspindi aplinkos kokybės. BVP rodiklis taip pat neparodo socialinės nelygybės – BVP gali augti net jei daugumos žmonių pajamos krenta. Taip pat BVP neatspindi visuomenės gerovės ir gyvenimo kokybės. Geresnis visuomenės vystymosi rodiklis reikalingas, kad įvertintume priimamus viešosios politikos sprendimus. Dabar politikai, kurie ieško kelių iš ekonominės krizės, yra kaip pilotai, kurie bando skraidinti lėktuvą neturėdami patikimo kompaso. Juk keičiant politinį kursą svarbu akcentuotiperėjimą nuo „į gamybą orientuotos“ matavimo sistemos į „į gerovę orientuotos“ matavimo sistemos. Pasak ataskaitos rengėjų, gerovė yra multidimensinė ir apima tokias sritis kaip materialinė gerovė (pajamos, vartojimas ir turtas), sveikata, išsilavinimas, asmeninė veikla, įskaitant ir darbą, pilietinis aktyvumas, socialiniai ryšiai ir bendravimas, aplinkos kokybė ir saugumo jausmas. Visos šios dimensijos sudaro žmonių gerovę, tačiau daug jų neatsispindi BVP rodiklyje.
Žmogaus socialinė – ekonominė gerovė, jos raida:
Kadangi vien ekonominiai rodikliai nesuteikia reikalingos informacijos apie žmonių socialinę būklę, nagrinėsime ir žmogaus socialinę raidą. Nes žmogaus socialinė raida atsižvelgia į visų žmogaus pasirinkimo galimybių didinimą ir dėmesį sutelkia ne tik į jų ugdymą, bet ir į tai, kokią naudą iš jų gauna žmogus. Visuomenės gerovė priklauso ne tik nuo pajamų dydžio, bet ir nuo to, kaip tos pajamas naudojamos. Todėl žmogaus socialinės raidos teorija, vertindama raidą, rekomenduoja remtis ne vien BVP, bet įtraukti ir kitus svarbius socialinės raidos aspektus. Meghnad Desai ir Amartya Senas (žmogaus socialinės raidos tyrėjai) sukūrė alternatyvų raidos matą – žmogaus socialinės raidos indeksą. Jis pirmą kartą buvo pristatytas 1990 metų pranešime apie žmogaus socialinę raidą. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą nustatoma šalies vieta tarp kitų pasaulio šalių atsižvelgiant į tokiaius žmogaus socialinės raidos rodiklius kaip vidutinė būsimo gyvenimo trukmė (kas atskleidžia žmogaus galimybes sveikai ir ilgai gyventi), suaugusiųjųraštingumo lygis ir bendra mokymosi aprėptis (kas užtikrina galimybę įgyti išsilavinimą toje šalyje) bei BVP tenkantis vienam gyventojui. Šis žmogaus socialinės raidos indeksas apskaičiojamas remiantis tarptautiniais palyginamaisiais duomenimis.
Šis rodiklis yra daug pranašesnis už įprastą BVP tenkantį vienam gyventojui dėl kelių priežasčių:
Vertinamos ne tik pajamas bet ir socialinės pasirinkimo galimybės, tokios kaip galimybė ilgai gyventi, įgauti išsilavinimą, leisti turiningą laisvalaikį ir pan. Nors ir vertinamos tik pagrindinės žmogaus pasirinkimo galmybės, nes ne visi raidos matai yra kiekybiškai išmatuojami, jos leidžia įvertinti šalies socialinę padėtį.
Į indeksa įtraukiamas tik ribotas skačius kintamųjų, o jų reikšmės metodologiškai sujungiamos į sudėtini indeksą. Mažesnis skaičius kintamųjų leidžiatiksliau prognozuoti būsimus pokyčius.
Taip pat žmogaus socialinės raidos matavimo metodologija yra lanksti ir atvira racionaliems pasiūlymams bei patikimesnių duomenų panaudojimui.
BVP vienam gyventojui ir Žmogaus Socialinės Raidos Indeksas:
Taigi, norint pilnai pagrįsti žmogaus socialinės raidos idekso tikslumą ir pranašumą prieš BVP tenkantį vienam žmogui, nagrinėsime Lietuvos BVP ir ŽSRI kaitą kasmet.
Šiame grafike pastebimi duomenys apie BVP vienam gyventojui (JAV doleriais). Kaip matoma, nuo 2004 metų pastebimas pastovus ir gan tiesiškas BVP didėjimas iki pat 2009 metų, tuomet krizės metu BVP vienam gyventojui smuko ir vėl palaipsniui kyla. 2013 metų prognozuojamas BVP vienam gyventojui yra 10056,3742 JAV dolerių. Bet atkreipkime dėmesį į 2009 metų BVP tenkantį vienam žmogui, kuris kaip ir atspindi praeito dešimtmečio ekonominį pakilimą. Tuo metu jis sudarė 9426,2098 JAV dolerių. Bet kaip tai atrodo Žmogaus socialinės raidos indekso atžvilgiu?
Taigi, pagal Žmogaus Socialinės raidos indeksą būtent 2009 metais pastebimas žemiausias ŽSR indeksas per pastarąjį dešimtmetį. Būtent BVP vienam žmogui ir žmogaus socialinės raidos skirtumas 2009 metais buvo iššauktas staiga padidėjusio nedarbo (krizės pradžia), todėl galime daryti išvada, kad Žmogaus socialinės raidos indeksas yra jautresnis permainoms ir geriau identifikuoja esamą šalies padėtį, nei taip ilgai pasitikėtasis BVP vienam gyventojui. Krizės apraiška pagalBVP skaičiavimus pastebima tik 2010 metais.
Išvados:
Išnagrinėję Bendrąjį Vidaus Produktą (BVP) ir Žmogaus Socialinės Raidos Indeksą (ŽSRI) galime teigti, kad BVP vienam gyventojui yra pasenęs socialinės – ekonominės gerovės vertinimo būdas dėl daugybės pakitusių veiksnių visuomenėje. Dabar didelę dalį produkcijos sudaro paslaugos ir naujosios technologijos, kurios greitai sensta/nusidėvi, todėl įranga turi būti atnaujinama, o kvalifikacija – keliama. Tokių galimybių BVP neapžvelgia (kalbant apie švietimąir žmonių labai spartų tobulėjimą IT srityje). Taip pat BVP vienam gyventojui gal ir būtų tinkamas rodiklis esant planinei – komunistinei politikai, kur visas pelnas dalinamas visiems po lygiai, bet esant kapitalizmui ir sparčiai globalizacijai, kur kiekviena įmonė užima skirtingą dalį rinkos ir dažniausiai yra užsienio kapitalo, tuomet BVP yra įregistruojamas kaip pagaminta produkcija, bet realios naudos valstybei ji neatneša. Bendrasis Vidaus Produktas nėra toks lankstus ir greitai prisitaikantis rodiklis kaip nagrinėtasis Žmogaus Socialinės Raidos Indeksas, kuris jau 2009-aisiais pranašavo krizę. Dar vienas ŽSRI privalumas – tai gebėjimas apjungti gyvenimo kokybės (socialinius) rodiklius su ekonominiais (BVP).
Taigi šiuo darbu norėjome parodyti kitokią socialinės – ekonominės gerovės matavimo galimybę nei aiškina Gerovės ekonomika (ankstyvoji neoklasikinė bei naujoji gerovės ekonomika) bei apjungti makroekonomiką su šiek tiek daugiau geografijos, demografijos ir žmogaus socialinės raidos rodikliais. Taip pat priartinti socialinės – ekonominės gerovės matavimą prie labiau apčiuopiamo realybei rezultato.