PROBLEMŲ, PRADEDANT VERSLĄ, ANALIZĖ

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. VERSLO IDĖJOS 4
2. ĮMONĖS IR JŲ STEIGIMO BŪDAI 4
3. MOKESČIAI 5
3.1 Pelno mokestis 5
3.2 Pridėtinės vertės mokestis (PVM) 6
3.3 Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis 6
3.4 Socialinio draudimo (Sodros) įmoka 6
3.5 Žemės mokestis 8
3.5 Gyventojų pajamų mokestis 8
3.6 Įmoka į Garantinį fondą 8
4. VERSLO FINANSAVIMO ŠALTINIAI 9
5. VERSLO KONSULTAVIMOSI ŠALTINIAI 10
6. KVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS PAIEŠKA 10
7. ĮMONIŲ ANALIZĖ 11
7.1 UAB „Ratlita“ 11
7.2 UAB „Eigeda“ 11
IŠVADOS 13
LITERATŪROS SĄRAŠAS 14ĮVADAS
Pradėti verslą nėra lengvą. Kiekvienas naujas verslininkas susiduria su begales kliūčių. Šio darbo tikslas atskleisti ir išnagrinėti svarbiausias ir dažniausias kliūtis pradedant verslą.
Turint verslo idėją ar pasirinkus , pirma ir labai svarbi kliūtis, tai kokią įmonę pasirinktį, nes šiuo metu jų tiek daug ir įvairių, su savo privalumais irr trūkumais:
a) Individualios (personalinės) įmonės;
b) Ūkinės bendrijos(tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos);
c) Akcinės bendrijos;
d) Uždarosios akcinės bendrovės;
e) Investicinės bendrovės;
f) Specialios paskirties bendrovės;
g) Kooperatinės bendrovės;
h) Žemės ūkio bendrovės;
i) Valstybės ir savivaldybės įmonės;
j) Viešos įstaigos.
Nuo pasirinktosios priklausys tolesni sunkumai, tai mokesčių dydis, kuris taip pat svarbus. Nes pradedant sunku gauti finansavimą, nelabai pasitiki bankai. O ir nevisiems lengva išpuoselėti savo idėją, nes trūksta verslo pagrindų ar elementarių žinių. Praktikoje įrodyta, kad sėkmingą įmonės veiklą lemia trys svarbiausi veiksniai: naujos idėjos privalumai, verslininko sugebėjimai ir finansinės galimybės
Šiuo metu ypač sunku suusirasti kvalifikuotą darbo jėga, kuri atitiktų verslininko lūkesčius, būtų patikima ir kompetentinga.1. VERSLO IDĖJOS
Verslo sėkmė labai daug priklauso nuo idėjos. Reikia viską gerai apsvarstyti ar yra pakankamai įgūdžių šiai idėjai įgyvendinti, ar įstatyminė bazė Lietuvoje yra palanki verslo įdėjai įgyvendinti, ar

r galima gauti visus veiklai vykdyti būtinus valstybės institucijų leidimus, ar produktas turės paklausą rinkoje, ar verslas bus pelningas? Ar pajamų ir sąnaudų prognozės yra pakankamai atsargios, jeigu reikės papildomo finansavimo, ar sugebėsite patenkinti visus bankų keliamus reikalavimus?2. ĮMONĖS IR JŲ STEIGIMO BŪDAI
Norint pradėti verslą pirmiausia reikia pasirinkti įmonės juridinę formą. Lietuvoje gali būti steigiamos tokios įmonės:
k) Individualios (personalinės) įmonės;
l) Ūkinės bendrijos(tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos);
m) Akcinės bendrijos;
n) Uždarosios akcinės bendrovės;
o) Investicinės bendrovės;
p) Specialios paskirties bendrovės;
q) Kooperatinės bendrovės;
r) Žemės ūkio bendrovės;
s) Valstybės ir savivaldybės įmonės;
t) Viešos įstaigos.
Nuo to, kurią verslo organizavimo formą pasirinksite, priklausys tiek įmonės steigimo procesas (reikiamos investicijos, steigimo procesas ir jo trukmė), tiek tolesnis verslo organizavimas (žmogiškųjų išteklių panaudojimas, finansų valdymas, įmonės valdymo tvarka ir pan.). Taigi prieš kuriant įmonę svarbu tinkamai įvertinti keeletą dalykų, susijusių su tolesne jos veikla:
a) sukonkretinti verslo kūrimo idėją, suformuluoti veiklos tikslą (pelno ar ne pelno siekimas),nuspręsti, kokiose ūkinės komercinės veiklos srityse, kokioje teritorijoje dirbs įmonė;
b) įvertinti savo asmenybės savybes: ar norite prisiimti visą atsakomybę už įmonės veiklą ar jos dalį, t.y. ar sprendimų priėmimas turi priklausyti tik nuo Jūsų, ar ir nuo kitų ir pan.;
c) įvertinti verslo organizavimo formą , nuspręsti, kiek žmonių dirbs įmonėje, kiek investicinio kapitalo reikės verslo pradžiai ir kiek jo esate sukaupę, ar steigsite vi
isiškos ar dalinės atsakomybės juridinį asmenį ir kt. Jei įmonės veiklos sritis labai siaura, atliekant darbus bus galima išsiversti be samdomų darbuotojų. Apyvartą sunku numatyti, bet jei manote, kad ji nebus didelė, be to, jei neturite reikiamo investicinio kapitalo, pasvarstykite: galbūt geriau apsimoka dirbti pagal verslo liudijimą nei steigti įmonę.3. MOKESČIAI
Viena iš didžiausių kliūčių yra mokesčiai, tačiau nevienodus mokesčius moka įvairios įmonės. Mokesčių mokėjimą dažniausiai lemia šių įmonių gaunamos pajamos, veiklos pobūdis, gaminamų, parduodamų ar transportuojamų prekių rūšis ir pan.
Lietuvos Respublikoje yra mokami tokie mokesčiai:
a) Pelno mokestis;
b) Pridėtinė vertės mokestis (PVM);
c) Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis;
d) Socialinio draudimo (Sodros) įmoka;
e) Žemės mokestis;
f) Gyventojų pajamų mokestis;
g) Įmoka į Garantinį fondą;
Panagrinėkime kiekvieną mokestį atskirai:3.1 Pelno mokestis
Pelno mokestis yra 15 proc. Šį mokestį moka visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse siekiančios pelno įmonės, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Tačiau yra tam tikrų išimčių. Viena iš jų tai 13 proc. pajamos mokestis, kurį gali tuo atveju, jei tie vienetai atitinka 3 sąlygas (žr. PMĮ 5 str. 2 d. 1 punkto komentarą):
a) vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;
b) mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;
c) vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų (žr. PMĮ 5 str. 3 dalies komentarą), t.y.:
o vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo
šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
o vienetams (i
individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
o vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
o vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).
Individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų 25 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, likusį pelną apmokestina 15 proc. Dar 0 proc. tarifas taikomas socialinėms įmonėms.
„ Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje ir jos gaunamos ne per jų nuolatines buveines“ (E. Buškevičiūtė, 2003, p 66) taikomas 10 proc. pelno mokestis
Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau, kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos. Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama kartu su finansine atskaitomybe.3.2 Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 18 proc.. Jį moka ir fiziniai ir juridiniai asmenys. Tačiau PVM gali būti sumažintas ta suma, kurią įmonė sumokėjo savo tiekėjams. Todėl realiai PV
VM apmokestinama tik įmonės sukurta pridėtinė vertė.
PVM mokama kas mėnesį. Deklaracija turi būti pateikta ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 25 dienos ir sumokamojoje nurodyta suma.3.3 Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis
Mokesčio tarifas 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus, mokestinė vertė. Žemės ūkio įmonės atleidžiamos nuo šito mokesčio. Mokestis mokamas ketvirčiais ¼ sumos, per 25 dienas nuo ketvirčio pabaigos3.4 Socialinio draudimo (Sodros) įmoka
Socialinio draudimo įmoka ganėtinai svarbi visame pasaulyje. „Socialinės apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti žmones nuo socialinės ir ekonominės rizikos pasekmių“ (E. Buškevičiūtė, 2003, p.109). Socialinio draudimo įmoka ypatinga tuo kad apima beveik visus gyventojus. Jos paskirtis aprūpinti gyventojus, jei įstatymo numatyta tvarką, jie negali padaryti to patys.
„Socialinio draudimo (Sodros) įmokos tarifo diferenciacija 2007 m.
Draudėjų bendrasis valstybinis pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas – 30,7 procento:

1) pensijų socialiniam draudimui – 23,7 procento;

2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8 procento;

3) nedarbo socialiniam draudimui – 1,2 procento;

4) sveikatos draudimui – 3,0 procentus.
Bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifas – 0,3 procento.
Nuo 2007 sausio 1 dienos įsigaliojo trys nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupės:

I grupė – 1 procentas;

II grupė – 0,44 procento;

III grupė – 0,28 procento.
Draudėjų priskirtų I, II ir III nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupei valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas pagal socialinio draudimo rūšis:

I grupei priskirtų draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas – 31,70 proc.:

– pensijų socialiniam draudimui 23,7 proc.

– ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2,8 proc.

– nedarbo socialiniam draudimui 1,2 proc.

– sveikatos draudimui 3,0 proc.

– nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 1,0 proc.
II grupei priskirtų draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas – 31,14 proc.:

– pensijų socialiniam draudimui 23,7 proc.

– ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2,8 proc.

– nedarbo socialiniam draudimui 1,2 proc.

– sveikatos draudimui 3,0 proc.

– nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,44 proc.

III grupei priskirtų draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas – 30,98 proc.:

– pensijų socialiniam draudimui 23,7 proc.

– ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2,8 proc.

– nedarbo socialiniam draudimui 1,2 proc.

– sveikatos draudimui 3,0 proc.

– nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,28 proc.“
(http://www.sodra.lt/index.php?cid=1641).3.5 Žemės mokestis
Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos.3.5 Gyventojų pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokestis šiuo metu truputį keičiasi. Iki 2006 m. liepos 1d. jis buvo 15proc.ir 33 proc. Seimui pataisius įstatymą dabartiniai mokesčiai yra 15 proc. ir 27 proc. O nuo 2008 m. sausio 1 d. bus 15 proc. ir 24 proc.
15 proc. pajamų tarifas yra taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, sportininkų ir atlikėjų pajamoms, honorarams, gautoms pagal autorinę sutartį, gautoms iš turto nuomos pajamoms, pensijų išmokoms, išmokoms, pasibaigus gyvybės draudimo įmokoms nutraukus sutartį ir pan.
O 27 proc. tarifas (buvęs 33proc. ir būsimas 24 proc.) yra taikomas pajamoms kurioms negalima pritaikyti 15 proc. pajamų tarifo. Mokestis mokamas kas mėnesį iki 15 dienos.3.6 Įmoka į Garantinį fondą
Tai nedidelė 0,2 proc. įmoką nuo priskaičiuoto darbuotojams užmokesčio. Kuri skirta bankrutuojančių įmonių darbuotojams, bei Garantinio fondo išlaidoms padengti. Mokama kas mėnesį iki 15 dienos.

LLRI sociologinio tyrimo duomenimis labiausiai trukdo verslo plėtrai pelno mokestis, net 56,9proc. apklaustųjų taip tvirtina. Antroje vietoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) 16,7 proc. (3.1 lentelė).

3.1 lentelė
Kokie mokesčiai labiausiai trukdo verslo plėtrai4. VERSLO FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Statistikos departamento duomenimis tai labai opi problema, net 56,6% verslininkų susidūrė su finansavimo šaltinių problemomis. Dauguma verslininkų pradeda verslą savo lėšomis (52,7%), bet dažnai tai būna permažai, todėl galima pasinaudoti kitais lėšų šaltiniais. Vienas jų – banko paskola. Bankų reikalavimai naujai įmonei, deja, yra ganėtinai griežti. Tačiau jeigu verslininkas turi gerą patirtį veikloje, puikią idėją, daug žadančią, kurią jis nori vystyti, jo šansai didesni. Jeigu nėra bankui patrauklaus užstato arba nesinori užstatyti šeimos turto, banko paskola gali būti apdrausta UAB “Investicijų ir verslo garantijos” draudimo polisu. Bet kuriuo atveju reikia nusiteikti, jog teks investuoti nuosavų lėšų, ir tai sudarys mažiausiai 25-30 proc. nuo norimos gauti paskolos sumos (tai gali būti tiek gryni pinigai, tiek turtiniai įnašai). Veiklai būtiną įrangą, transporto priemones arba patalpas galima pirkti ir lizingo būdu. Tačiau reikia turėti omenyje, jog, skolinantis iš banko, dalį paskolos galima skirti apyvartinėms lėšoms. Tuo tarpu pasinaudoję lizingu tokios galimybės nėra.
Kitas lėšų verslo pradžiai šaltinis gali būti įvairių fondų parama. Jeigu jūsų verslas bus susijęs su žemės ūkio veikla arba bus vystomas kaimo vietovėje, galite prašyti SAPARD paramos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsirado galimybė gauti negrąžintiną finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Įmonių, norinčių gauti paramą iš struktūrinių fondų savo verslo plėtrai ar naujam projektui finansuoti, yra gana daug, tačiau tik nedidelė jų dalis sugebėjo pasinaudoti tokios paramos galimybe.5. VERSLO KONSULTAVIMOSI ŠALTINIAI
Dažnai verslininkui, ketinančiam pradėti savo verslą ar jį pradėjusiam, trūksta elementarių praktinių verslo steigimo, jo valdymo ir finansinės apskaitos konsultacijų. Šiuo metu yra nemažai internetinių svetainių, kurios mielai padeda ir konsultuoja naujus verslininkus. Žmogus gali pats skaityti vadovėlius, mokytis vadybos ir finansų valdymo, analizuoti teisinius dokumentus, bet savarankiškai įvaldyti verslo plėtros subtilybes yra gana sudėtinga. Todėl geresnis variantas kai gali pats verslininkas dalyvauti seminaruose ar apmokymuose. Tai rengia įvairios institucijos, teikiančios informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas, bei kitokią pagalbą. Bet gal reiktų susimąstyti, jog nepakankamai žinių gauna ir dažniausiai visai ne to ko jiems reikia. Viskas yra kalbama tik abstrakčiai, apibendrinant viską ir tik siūloma, kad galima pasikonsultuoti po seminaro ar paskaitos. Tačiau kad ir kaip būtų liūdna ar apmaudu po seminarų būna per vėlu, nes baigiasi darbo valandos ir retai kuris ekspertas sutinka paaukoti savo laisvalaikį „žaliems“ verslininkams. Be abejonės daugelį dalykų galima sužinoti iš įstatymų ,tačiau ne visada jie būna aiškūs kaip norėtųsi. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, pagrindinis verslininkų konsultavimosi šaltinis buvo „šeima ir draugai“.6. KVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS PAIEŠKA
Tikriausiai tai pati reikšmingiausia ir sunkiausiai įveikiama kliūtis. „Net 75,7% verslininkų svarbiausia ir didžiausia kliūtimi steigiant įmonę mini „tinkamų darbuotojų suradimą““( http://www.stat.gov.lt/lt/). Neretai pastebima, kad trūksta gerų kvalifikuotų darbininkų, dėl intensyvios emigracijos. O turint gerus darbuotojus ar norint juos pritraukti, siekiama juos išlaikyti didinant atlyginimus, bet tai turi neigiamos įtakos įmonės finansinei būklei. Kaip teigia statistikos departamentas, net 71,5% visų tyrime dalyvavusių verslininkų susidūrė su šia kliūtimi. Didėjant produkto ar paslaugos savikaina, vadinasi didėja ir kaina, o dėl to mažėja įmonės konkurencingumas.7. ĮMONIŲ ANALIZĖ
Paanalizuokime kelias Lietuvos Respublikoje registruotas įmones. Su kokiomis kliūtimis susidūrė jų vadovai ir kaip jiems pavyko jas įveikti, ar visai jų neįveikė.7.1 UAB „Ratlita“
UAB „Ratlita“ įsteigta 2007 m. kovo mėnesį. Ši bendrovė užsiima importu-eksportu lietais ratlankiais, ratų aksesuarais. užsiima prekyba Lietuvoje, bet didžioji dalis produkcijos išvyksta į kitas šalis.
Didžiausia šios bendrovės problema – kvalifikuoti darbininkai. Bendrovei sunku susirasti darbuotojus, kurie atitiktų elementarius reikalavimus. Tai stabdo jų veiklos plėtrą. Apsiima apmokyti žmones, tačiau trukdosi darbuose. Tą laiką kurį skiria apmokymams, galėtų skirti plėtrai.
Su mokesčių sistema UAB „Ratlita“ susitvarkė ir netgi pasinaudojo teikiamomis lengvatomis, skiriamoms naujoms įmonėms.
Verslą buvo lengviau pradėti, nes vienas iš akcininkų gerai susipažinęs su šia sritimi ir turi nemenką patirtį. Tačiau jie nesnaudžia o vis atnaujina savo žinias pasinaudodami įvairiais konsultavimo šaltiniais. Netgi mokosi iš kitų įmonių, kurių veikla panaši, karčios patirties.7.2 UAB „Eigeda“
UAB „Eigeda“ įsteigta 2005 m. spalio 13 dieną, bendrovės tikslai yra pelno siekimas, naujų darbo vietų kūrimas, akcinio kapitalo didinimas, bendrovės akcininkų ir darbuotojų poreikių tenkinimas. Bendrovės ūkinės veiklos pobūdis – prekyba ir paslaugos susijusios su statyba:
a) Pastatų griovimas, išardymas;
b) Pastatų, statinių statyba;
c) Įvairūs apdailos darbai;
d) Prekyba statybinėmis medžiagomis;
e) Nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas ir t.t.
Šiuo metu šios bendrovės veikla pristabdyta, dėl tam tikrų kliūčių, kurių dar neįveikė šios įmonės vadovas. Viena iš didžiausių ir svarbiausių šios bendrovės problemų yra kvalifikuotų darbininkų stoka. Dėl tos pačios priežasties kaip migracija, nes dauguma gerų darbuotojų išvyksta į svečias šalis. Lietuvoje likę darbininkai, pasak UAB „Eigedos“ vadovo, nepatyrę, tingūs ir mėgstantys išgerti.
Kita kliūtis, dėl kurios šios bendrovės veikla sustabdyta yra mokesčiai. Lietuvos Respublikoje mokesčių sistema bendrovei nėra palanki, nors ir pirmais veikimo metais suteikiamos tam tikros lengvatos. Šios bendrovės veikla yra labai rizikinga, reikalaujanti atsakingumo priimant įvairius sprendimus. Jos veiklos pradžiai reikia daug lėšų ir bankai nelabai nori suteikti paskolas, taip reikalingas įrangai. Todėl šios bendrovės vadovas pasinaudojo galimybe dirbti pagal patentus ir taip įsigilinti į visas šios srities subtilybes, su viltimi panaudoti sukauptas žinias ir kapitelą bendrovės veikloje.IŠVADOS
Lietuvoje įsteigti įmonę yra įmanoma, tik galima susidurti su tam tikromis kliūtimis: mokesčiai, finansavimas, informacijos trūkumas ir viena iš svarbiausių kvalifikuotų darbininkų stoka. Kiekvienai kliūčiai yra sprendimas tik ar kiekvienos įmonės vadovas sugeba su jomis susidoroti. Džiugu kad nepaisant visko, žmonės imasi iniciatyvos, steigia verslus, generuoja naujas idėjas, pritraukia investicijas, įdarbina kitus žmones bei moka mokesčius.
Apibendrinant visą darbą galime teigti, jog didžiausia kliūtis yra kvalifikuotos darbo jėgos paieška. Ne vienas vadovas susiduria su šia problema, kurią yra ganėtinai sunku išspręsti. Tai kainuoja daug laiko ir lėšų. Įmonei laikas – pinigai.
Sekanti nemažiau svarbi problema finansavimas ir jo šaltiniai. O pradžioje tiek visko reikia, o lėšų vis mažai. Suprantama kad įstojus į ES galima pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Tik nevisi vadovai sugeba sudaryti pakankamai gerus jų veiklos projektus ir pasinaudoti šia galimybe. Tai pasako, kad trūksta žinių ir permenkai vadovai yra informuojami.
Mažiausiai problemų sukelia mokesčių sistema. O šiuo metu vyriausybė stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas pradedantiesiems verslą. Pirmais metais yra taikomos mokesčių lengvatos.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://www3.lrs.lt/docs2/QCXNOLBJ.DOC – (internetinio puslapio adresas)
2. http://www.stat.gov.lt/lt – (internetinio puslapio adresas)
3. http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3c0377e714cd6 – (internetinio puslapio adresas)
4. http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Mokest/Apklausa2.phtml – (internetinio puslapio adresas)
5. Liongina Juozaitienė ir Jurga Staponkienė „ Verslo ir vadybos įvadas“ . Šiaulių universiteto leidykla, 2006.
6. http://www.vmi.lt – (interneto svetainė).
7. http://www.sodra.lt – (interneto svetainė)
8. E. Buškevičiūtė Mokesčių sistema. Kauno technologijos universitetas, 2003

Leave a Comment