Prekybos teisė

by

Prekybos teisės sąvoka ir turinys

Teisės šakos: konstitucinė teisė; darbo teisė; civilinė teisė; administracinė teisė; prekybos teisė ir pan.Teisė dar gali būti skirstoma į: 1.Privatinė – gali būti kaip civilinės teisės sinonimas. Jai priklauso dvi šakos: a) civilinė (reguliuoja turtinius santykius); b) prekybos ar komercinė (jos normos skirtos reguliuoti prekybinius santykius tarp įmonių, įstaigų, organizacijų). 2.Viešoji (kartais naudojama kaip administracinės teisės sinonimas) – reguliuoja santykius tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jai priskiriama ir komercinė teisė.Dabar valstybinė valdžia vis labiau plečia viešąją teisę privatinės (tuo pačiu ir prekybinės) teisės sąskaita.Prekybos teisės šaltiniaiPagrindinis šaltinis – įstatymai. Taip pat ir poįstatyminiai aktai. Gali būti papročiai, tarptautinė teisė. Lietuvoje nėra Prekybos arba Komercijos kodekso. Vienas iš svarbiausių šaltinių Lietuvoje – Civilinis kodeksas. Kiti prekybos teisės šaltiniai – draudimo, konkurencijos, vartotojų teisių gynimo įstatymai, AB ir UAB įstatymai, prekybos įstatymas, tarptautinės sutartys. Įvairiose šalyse prekybos teisinės normos skiriasi.Teisės harmonizavimas – t.y. įvairių nacionalinių barjerų trukdančių tarptautinei prekybai šalinimas keičiant nacionalinius įstatymus.Teisės unifikavimas – t.y. įvairių tarptautinių konvencijų ir kt. tarpt. aktų priėmimas.Teisės unifikavimo ir harmonizavimo lygiai gali būti įvairūs: 1.Pasaulinio lygio (teisės normos reguliuojančios pervežimą); Vienos konvencija 1993, Tarptautinių komercinių sutarčių principai 1993, parengė UNIDRIT organizacija. 2.Regioninio lygio; Europos sąjunga ir kt.Prekybinės veiklos subjektaiTai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima prekybine veikla. Prekybinė veikla neįmanoma be sutarčių sudarymo.Fiziniai asmenys kaip komercinės teisės subjektai tai: smulkūs prekybininkai, kurie neturi įmonininko statuso, nesamdo žmonių, verčiasi išnešiojama prekyba. Fizinių asmenų teisinis statusas apibūdinamas teisnumo ir veiksnumo kategorijomis. Teisnumas – galėjimas turėti civilines teises ir pareigas. Kiekviena valstybė nustato fizinių asmenų teisnumo turinį. Teisnumo turinys apibūdintas civiliniame kodekse ir kt. įstatymuose. Teisnumo turinys yra tai ką žmogus gali įgyti. Teisnumą riboja atskiri civilinio kodekso straipsniai. Pats pilietis to pasirašyti negali. Visiškai neteisnus asmuo negali būti, bet gali būti atimtos kai kurios teisės. Piliečių teisnumas atsiranda jam gimus ir dingsta – mirus.Fizinių asmenų. veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir civilines pareigas. Veiksnūs yra ne visi asmenys. Veiksnumas priklauso nuo fizinio asmens psichinės būklės (turi suprasti savo veiklą) ir nuo amžiaus. Civilinis kodeksas nustato, kad civilinis. veiksnumas atsiranda nuo 18m., bet žmogus gali turėti turto, būti įmonės savininkas ir iki 18m. Veiksnumas gali atsirasti ir anksčiau: sudarius santuoką (jei jis išsituokia iki 18m. veiksnumas išlieka).Fizinių asmenų grupės: 1.neveiksnūs (iki15m), pilnamečiai asmenys teismo pripažinti neveiksniais (dėl psichinės ligos); 2.ribotai veiksnūs (nuo 15 iki 18), pilnamečiai, kurių veiksnumą riboja teismas; 3.veiksnūs (nuo18).Išimtinai yra ginami nepilnamečiai, jų teisės.Fiziniai asmenys- visi piliečiai, juridiniai asmenys – AB, UAB, bankai, partijos ir kt. Juridiniai asmenys – laikomos organizacijos, kurios turi savo turtą, gali įgyti savo vardu turtines ir neturtines teises, pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme. Juridinę teisę suteikia įstatymas.Požymiai: 1.organizacinis vieningumas; Organizacija yra vieninga, tarp jos asmenų yra ryšiai. Kiekvienas juridinis asmuo turi savo įstatus, kur numatomos jų teisės ir pareigos. Juridiniai asmenys gali steigti filialus ir atstovybes, kurie steigiami ne juridinio asmens vietoje. Atstovybė kaip ir filialas atlieka juridinio asmens veiksmus.2.atskiras turtas; Veiklai reikalingas turtas. Turtas priklauso juridiniam asmeniui ir yra atskirtas nuo jį įsteigusių asmenų turto.3.galėjimas savo vardu įgyti turtines ir neturtines pareigas; Juridinis asmuo sutartis sudarinėja savo vardu, todėl jis turi turėti savo pavadinimą. Juridinis asmuo neturi teisės naudotis svetimu vardu. Prekių ir paslaugų ženklai charakterizuoja juridinio asmens. prekes ir paslaugas.4.savarankiškumas. Juridinis asmuo turi savo turtą ir jis savo vardu įgyja turtines teises. Juridinis asmuo už neįvykdytas prievoles atsako savo turtu. Juridinis asmuo. neatsako už jį įsteigusių asmenų skolas. Tokia atsakomybė vadinama ribota atsakomybe. Tai išskirtinis juridinio asmens. bruožas.Juridinių asmenų rūšys: 1.Viešosios teisės juridiniai asmenys. – steigiami vyriausybės, ministro, savivaldybės (valstybės aktų pagrindu). 2.Privačios teisės juridiniai asmenys – steigiami privačių juridinių asmenų pagrindu. Ūkio subjektai – tai įmonės, kurios neturi juridinio asmens teisių, fiziniai asmenys užsiimantys komercine veikla, bei juridiniai asmenys.Ūkio subjektai skirstomi: 1.prekybininkai (perka ir parduoda prekes, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, registruoja įmonę, valdo įmonės turtą, juo disponuoja); 2.smulkūs prekybininkai.Prekybininkai t.p. įregistruoja įmonę.Viešoji maitinimų įmonė – gamina, parduoda, organizuoja suvartojimą Prekyba g.b. didmeninė ir mažmeninė. Juridinis asmenys g.b. tie, kurie nesiekia pelno. Jie gali jungtis į junginius: asociacijas, konsorciumus ir pan. Juridiniai asmenys turi savo veiksnumą ir teisnumą, kurie skiriasi nuo fizinių asmenų veiksnumo ir teisnumo. Juridinių asmenų teisnumą sąlygoja steigimo tikslai. Juridinių asmenų teisnumą apibrėžia įstatymai ir įstatai. Ultra Vires doktrina – juridinis asmuo gali sudaryti tik tas sutartis, kurios neprieštarauja jo tikslams, numatytiems steigimo dokumentuose. Juridinio asmens sudaryta sutartis t.b. pripažinta negaliojančia tik tuo atveju, kai juridinio asmens partneris žinojo ar turėjo žinoti, kad juridinis asmuo neturėjo teisės sudaryti tos sutarties. Juridiniai asmenys teisnumą ir veiksnumą įgyja vienu metu.

Juridinių asmenų pasibaigimas ir reorganizavimasJuridiniai asmenys reorganizuojami priklausomai nuo įsteigimo tvarkos. Įmonės reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja LR įmonių įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai. Reorganizavimas – įmonės kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Teisės ir pareigos po šio proceso pereina likusioms ar kt. Įmonėms. Įmonės g.b. reorganizuojamos: 1) jungiant 2) skaidant 3) keičiant statusą ir rūšį.Likvidavimas: 1) kai pasibaigia įmonės steigimo terminas 2)teismas ra kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę 3) teismas priima sprendimą likviduoti įmonę už pažeidimus.Juridinių asmenų yra įvairių rūšių: AB, UAB, valstybės ir savivaldybės įmonės, bankai, kooperatinės, visuomeninės organizacijos.

Ūkio subjektais gali būti ir juridinių asmens teisių neturinčios įmonės (t.y. ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys). Taip pat IĮ, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės (pasitikėjimo) ūk. bendrijos. IĮ – nuosavybės teisė gali priklausyti 1 asmeniui ar jungtine teise keliems fiziniams asmenims. Steigti gali ir negamybinės organizacijos. Įmonių įstatymai nustato, kad IĮ neturi juridinio asmens teisių ir turtas nėra atskirtas nuo savininkų turto, bet šių įmonių negalima sutapatinti su jų savininkais. Turto bendrumas reiškia, kad savininkų atsakomybė yra neribota.IĮ gali priklausyti ir juridiniam asmeniui. Tada juridinis asmuo ir jam priklausanti IĮ turi atskirus balansus. IĮ gali pateikti ieškinius, būti atstovais ir pan. Civilinės teisės subjektai, neturintys juridinio asmens teisių, yra neribotos turtinės atsakomybės įmonės: IĮ, KŪB, TŪM.

AtstovavimasPrekybinė veikla, pradedant nuo įmonės įsteigimo, yra susijusi su įvairių sutarčių sudarymu. Sutartys sudarinėjamos per atstovus, be to yra neveiksnių fizinių asmenų ir t.t.Atstovavimas – asmuo padeda sutartį sudaryti atstovui. Sudarant sutartis per atstovus, sudėtingesnė tampa ir trečiosios šalies padėtis. Be to, atstovas gali nukrypti nuo atstovaujamojo valio ir pan. Dalyviai: 1) atstovaujamasis – asmuo, kurio vardu atliekami tam tikri teisniai veiksmai. Juo g.b. fizinis (veiksnus ar neveiksnus), juridinis asmuo 2) atstovas – atstovaujamojo įgaliotas asmuo, kuris veikia jo sąskaitą, vardu, interesais. Juo g.b. ne kiekvienas asmuo. T.b. veiksnus, yra kt. Apribojimų: atstovas negali sudaryti sutarčių tarp atstovaujamojo ir savo. Per atstovą negalima sudaryti sutarčių grynai asmeninio pobūdžio sutarčių. Jis g.b. ir juridinis asmuo, bet tai t.b. nurodyta jų įstatuose 3) tretieji asmenys – su jais atstovas atstovaujamojo vardu sudaro sandorį. Šiuos santykius reguliuoja LR civilinis kodeksas, prekybos įstatymas ir kiti įstatymai.Atstovavimas pirmiausia atsiranda sutarties pagrindu. Gali atsirasti ir administracinio akto bei įstatymo pagrindu. Atstovas visada veikia pagal atstovaujamojo įgaliojimus. Įgalinimas – tai atstovo teisė atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis ir pan. Įgaliojimas – tai forma, kuria išreiškiami įgaliojimai. Įgaliojimai g.b.: 1) savanoriškas (sutartinis) – atsiranda, kai asmuo, kuris gali savarankiškai veikti, susitaria su kt. Asmeniu, kad šis atliktų tam tikrus veiksmus jo vardu 2) būtinasis – kai atstovaujamojo santykiai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios – įstatymų pagrindu (pvz.: tėvai yra savo vaikų globėjai – savo globotinių atstovai) ar administracinio akto pagrindu. G.b., kad atstovas sudaro sandorius, kiuriuos jis neįgaliotas sudaryti ar viršija savo įgaliojimus. Jei taip atsitinka, tai atstovaujamajam atsiranda teisės ir pareigos, jei atstovaujamasis po to pritaria tam sandoriui. O jei nepritaria – tai nesukuriamos jokios teisės ir pareigos.

Įgaliojimas ir jo rūšys/ Įgaliojimas- tai rašytinis įgalinimas 1 asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykius su trečiaisiais asmenimis.Įgaliojimų rūšys: 1.vienkartinis (1 konkrečiam veiksmui atlikti- pvz.: paimti darbo užmokestį, sudaryti žemės nuomos mokestį)2.specialus (atlikti tam tikros rūšies veiksmams per tam tikrą laikotarpį)3.bendrasis ar generalinis įgaliojimas (sudaryti įvairius sandorius, atlikti įvairius teisinius veiksmus).Įgaliojimas yra visuomet rašytinės formos. Piliečio įgaliojimas t.b. pasirašytas įgaliotojo ir kompetentingo pareigūno. Tam tikri įgaliojimai t.b. patvirtinti notariškai – pvz. sudaryti sandorius, kurių būtina notarinė forma. Pvz. fizinio asmens duodamas įgaliojimas nekilnojamam turtui tvarkyti. Įmonės, įstaigos vadovas pasirašo įgaliojime ir uždeda įmonės antspaudą, t.y. juridinių asmenų įgaliojimams nereikia notariško patvirtinimo. Įgaliojimas yra susietas su galiojimo terminu. Jis negali būti ilgesnis nei 3metai. Jei terminas nenurodomas, tai jis galioja 1 metus nuo sudarymo dienos. Įgaliojimas praėjus tam tikram laikui pasibaigia, bet gali pasibaigti ir nepraėjus tam terminui, pvz. vienkartiniai įgaliojimai- atlikus veiksmą galiojimas baigiasi, be to įgaliojimai sudaromi susitarimo pagrindu, todėl gali baigtis atsisakius įgaliojimo. Atsisakymo nuo įgaliojimo teisė neapribojama jokiais motyvais, t.y. gali atsisakyti tiek įgaliotinis, tiek įgaliotojas. Pasibaigus įgaliojimui yra tam tikros teisinės pasekmės: 1. Įgaliotojas turi pranešti įgaliotiniui ir tretiesiems asmenims kuriuos tai liečia, jei pasibaigia įgaliojimas. 2. Tokią pat pareigą turi ir įgaliotojo teisių perėmėjas, t.y. jis turi informuoti įgaliotoją ir trečiuosius asmenis. Perįgaliojimas. Įgaliotojo duotus įgaliojimus turi atlikti tas asmuo, kuriam jie duoti. Perįgaliojimas galimas dviem atvejais: 1. Jei atstovui tokią teisę suteikia atstovaujamojo duotas įgaliojimas. 2. Jei atstovas dėl susidariusių aplinkybių priverstas perduoti savo įgaliojimus kitam asmeniui, kad apsaugotų įgaliotojo interesus.Perįgaliojimas t.b. visais atvejais notariškai patvirtintas. Jis negali trukti ilgiau nei įgaliojimas, kurio pagrindu perįgaliojimas duodamas. Įgaliotojas apie tai t.b. informuojamas, t.y. įgaliotinis turi jam pranešti. Komercinio atstovavimo rūšys: 1.Atstovavimas prokūros pagrindu (prokuristas) 2. Atstovavimas pavedimo sutarties pagrindu (prekybos agentai)1.Prokūra – toks įgaliojimas, kuriuo prekybos tarnautojui ar kitam asmeniui suteikiama teisė prekybininko vardu atlikti su įmonės vardu susijusius juridinius veiksmus teisme ar kitose įstaigose. Gali b. duodama vienam asmeniui ar kolektyvui. T.b. patvirtinta notariškai negalima perleisti kitam. G.b. atšaukta, bet atšaukia tas, kuris ją išduoda, atšaukti galima bet kada. AB ir UAB ją išduoda valdyba, o IDV savininkas. Prokuristui negalima pavesti atlikti šių veiksmų: 1.Pasirašyti įmonės balanso ataskaitos. 2.Paskelbti įmonės bankroto. 3.Parduoti įmonę 4.Negali duoti prokūros. 5.Negali priimti į įmonę dalininkų. Jei nuo to nukenčia įmonės prokuristas turi atlyginti visus nuostolius. Taikomas civilinio kodekso 63 str. Prokuristo veikla apribojama ir kitaip pvz. įmonės filialu, laiku, vietove, įmonės veiklos rūšimis ir t.t.2. Prekybos atstovas (agentas) -įregistravęs įmonę verslininkas nuolat tarpininkaujantis kitiems verslininkams sudarant sandorius, ar sudarinėjantis sandorius jų vardu. Nuo prokuristo skiriasi tuo, kad veikia savarankiškai. Kai baigiasi sutartis tarp prekybos agento ir atstovaujamojo, tai prekybos agentas neturi teisės perleisti kitam įgytų įmonės ir komercinių paslapčių. Sutarty g.b. nurodoma, kad prekybos atstovas negali konkuruoti su atstovaujamuoju, kai sutartis baigiasi (laikotarpis ne ilgiau kaip 1m).Iki sutartiniai santykiai ir jų reikšmė. Pasiūlymas ir pasiūlymo priėmimas suformuluojami galutiniame derybų etape. Derybų metu šalys keičiasi informacija. Gali keistis derybų dalyviai. Pradeda žemesnio lygio darbuotojai, kuo arčiau derybų baigtis tuo labiau įsijungia aukštesni valdininkai. Ne visada derybos baigiasi sutarties pasirašymu.

Kaip įvertinti derybų padarinius (tuo atveju, jei sutartis nepasirašoma). Pvz. šalis tikisi sudaryti rangos sutartį, nusiperka medžiagas ar išsinuomoja sklypą, tada ir iškyla problemos. Laisvės principas- ar šalys bet kada gali nutraukti derybas. Jei šalis nepagrįstai nutraukia derybas, tai ar turi atlyginti kitos šalies nuostolius. Ar šalys turi elgtis sąžiningai derybų metu, ar gali tuo pačiu metu derėtis su keliais partneriais ir pan. Ar šalis turi pradėti derybas tik rimtai tikėdamasi sudaryti sutartį, ar galioja derybų sutartis, jei buvo nuslėpta svarbi informacija. Todėl didėja iki sutartinių santykių reikšmė. Lietuvoje galiojantis civilinis kodeksas neturi normų, kurios reguliuotų iki sutartinius santykius. civilinis kodekso parengtame projekte nurodyta, kad tie santykiai t.b. sąžiningi. Jei ne – tai privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius. Pagal šį projektą nesąžininga, jei šalis tuo pačiu metu derasi su kitais ir apie tai nepraneša, nesąžininga – nutraukti be svarbaus pagrindo derybas ir pan. LR vartotojų teisių gynimo įstatyme (2str) įsitvirtino nuostata, kad vartotojas turi teisę gauti informaciją apie prekes. Kitas straipsnis (5) detalizuoja pardavėjo pareigas teikti informaciją vartotojui. Tokios informacijos teikimas reiškia, kad vartotojui valstybine kalba turi b. teikiama informaciją apie prekių vartojimą, pardavimą, naudojimą ir t.t. Parduodamos prekės t.b. atitinkamai ženklinamos, prie jų t.b. pridedamos naudojimo taisyklės, saugumo, gabenimo sąlygos ir t.t. Jei paaiškėja, kad parduota prekė gali kelti pavojų vartotojams, tai jums t.b. pranešta, reikia pranešti ir atitinkamoms institucijoms. Yra paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos vyriausybės 1995m. Tokia įmonė privalo laikytis taisyklių matomoje vietoje, reikia iškabinti kainoraštį ir t.t Paslaugų tiekėjas pažeidęs tokias sąlygas privalo atlyginti vartotojui turtine ir neturtine žalą.

SUTARTIES SUDARYMAS

Visos šalys pripažįsta koncensualizmo principą. Jis reiškia, kad sutartis (šiuo atveju pirkimo-pardavimo) tai šalių susitarimas sukurti šalių teises ir pareigas. Reikia, kad šalys suderintų savo valią.Turi būti pasiūlymas sudaryti sutartį ir to pasiūlymo priėmimas. Tai yra 2 terminai – Oferta ir akceptas. Oferta- tai siūlymas sudaryti sutartį, akceptas – sutikimas sudaryti sutartį.Atitinkamai yra oferentas ir akceptantas. Ofertos požymiai yra tai, kas turi būti jame nurodyta: ofertos įsigaliojimo laikas ir nuo kada jos nebegalima atšaukti.Dėl akceptų irgi kyla klausimų. Ypatingai svarbus sutarties sudarymo momentas kai akceptantas priima ofertą ar kai akceptą gauna oferentas.Yra dvi sutarties momentą aiškinančios teorijos: 1) emisijos – sutartis laikoma sudaryta tada, kai akceptantas išsiunčia akceptą;2) recepcijos – atvirkščiai, sutartis laikoma sudaryta tada, kai akceptą gauna oferentas, arba sužino apie jį kitu būdu.Pagal sutarties sudarymo sritį irgi kyla klausimų. Šis dalykas labiau svarbus tarptautinėje prekyboje.Lietuvos galiojančiame civiliniame kodekse yra tik 5 straipsniai skirti sutarties sudarymui ir sąvokos oferta ir akceptas yra nenaudojamos.Sutartis sudaryta tada, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Esminės sąlygos tos, kurios laikomos tokiomis pagal įstatymą arba kitu atveju tam tikromis sutarčių rūšimis. PVZ.: pirkimo pardavimo sutarties esminės sąlygos: kaina ir dalykas.Oferta laikomas tik toks dalykas, kuris:1) išreikštas įstatymo nustatyta forma: jei sutartis turi būti sudaryta rašytine forma, tai oferta irgi rašytine forma;2) ofertoje turi būti numatytos visos esminės sutarties sąlygos.Oferta gali būti neterminuota ir terminuota. Pasiūlymas sudaryti ofertą pirkimo pardavimo sutartyje yra vienam arba keliems konkretiems asmenims, kai nurodomos sutarčiai sudaryti būtinos sąlygos:1) jei jis pakankamai apibrėžtas ir reiškia pasiūliusio asmens įsipareigojimus. Pasiūlymas pakankamai apibrėžtas jei yra kaina (ar būdas jai nustatyti) ir kiekis (ar būdas jam nustatyti);2) jei pasiūlymas yra ne nustatytiems (t.y. ne konkretiems asmenims), tada yra tik kvietimas pareikšti ofertą.Oferta įsigalioja tik tada, kai ją gauna akceptantas. Iki tol dar galima pakeisti, bet pakeitimas turi būti atėjęs kartu su oferta, arba anksčiau už ją.Oferta gali būti atšaukta, bet oferentas gali atšaukti ofertą iki akcepto išsiuntimo. Jei akceptantas nutaria, kad jam naudingiau laikyti ofertą neatšauktą, tada atsisako ir veikia. Kai oferentas išsiunčia pranešimą, kad atšaukia ofertą, tada baigiasi ir jos galiojimas.

APIE AKCEPTĄ

Akceptas yra besąlygiškas atsakymas sudaryti sutartį ofertoje nurodytomis sąlygomis. Jei akcepte pakeičiamos ofertos sąlygos, tada jis laikomas nauja oferta. Sutartis pripažįstama sudaryta, kai oferentas gauna akceptą.Taikoma recepcijos teorija.Būna terminuota- akceptą oferentas turi gauti prieš pasibaigiant nurodytam terminui. Pavėluotas akceptas laikomas nauja oferta. Jei akceptas išsiųstas laiku, bet pavėluotai gautas, oferentas turi pranešti akceptantui , kitaip akceptas laikomas gautas laiku. Oferentas gali pranešti akceptantui apie tai, o gali ir nepranešti.Neterminuota oferta. Akceptas t.b. gautas per normaliai tam reikalingą laiką. Konkrečiu atveju tai nustato teismas.Akceptas pagal prekybos įstatymą yra ofertos gavėjo pareiškimas ar kitoks elgesys, reiškiantis sutikimą su oferta. Tylėjimas ar neveikimas nėra akceptas.Pasiūlymas sudaryti sutartį įsigalioja tada, kai sutarties siūlytojas gauna akceptą ar sutikimą. Jei negauna, tada neįsigalioja.Jei terminas ofertoje nenurodytas, veikiama pagal sandorio aplinkybes (įskaitant ir ryšio priemones)Pagal įstatymą esminės sąlygos, kuriomis akceptas yra pasiūlymas sudaryti naują ofertą:1) jei keičiasi kainos;2) mokėjimai;3) kiekis;4) tiekimo vieta;5) terminai;6) kokybė7) 1 šalies atsakomybės kitai dydis;8) ginčo sprendimas.Gali būti naudojamos momentinės ryšio priemonės (pvz. telegrama). Tada akcepto terminas skaičiuojamas nuo ofertos gavimo.Akceptas g.b. panaikintas. Panaikinimas t.b. tuo pačiu metu, kaip akceptas ar anksčiau už akceptą.Sutarties sudarymo momentas- tada, kai sutarties siūlytojas gauna akceptą. Recepcijos teorija.

SUTARTIES FORMA

Sutartims būdingas formalizmas. Dabar to formalizmo vienose šalyse daugiau, kitose mažiau. Lietuvoje jo dar daug likę.

Todėl nustatomos formos reikalavimai:1) apginti šalių interesus (pvz. kyla ginčai, nesąžininga šalis gali pareikšti, kad sutarties nebuvo;2) sutartis gali tęstis ilgą laiką (per jį gali pasimiršti sutarties sąlygos. Pvz.: nuoma 10 m.);3) tretiesiems asmenims svarbu žinoti, kad šalis yra įsigijusi tam tikras teises ir įsipareigojimus (pvz. perku namą ir noriu žinoti, kad pardavėjas yra tikrai to turto savininkas, ar namas neįkeistas ir pan.);4) apginti silpnesnės šalies interesus. Lietuvoje dažnai naudojama rašytinė forma.

Pagal Lietuvos civilinio kodekso 41 str. Sandoriai 99 10 08 g.b. sudaromi žodžiu ar raštu. Raštu g.b. notarine forma ar paprasta.Sutartis gali būti išreikšta komputentiniais ryšiais (t.y. šalis sutinka patvirtinti sandorį). Sutartis gali būti išreikšta tylėjimu tik įstatymo numatytais atvejais (pvz. indėlių laikymas banke. Pasibaigus šiai indėlio sudarymo sutarčiai, ji pratęsiama be savininko sutikimo).Kai sutartys sudaromos žodžiu, šalys sudaro sutartį be jokio dokumento. Žodžiu sudaromos tokios sutartys, kurių raštu sudaryti nereikalauja įstatymas. Žodžiu sutartys sudaromos, kai suma ne didesnė nei 500,- Lt ir kai sutarties įvykdymo bei sudarymo momentai sutampa.Rašytinė sandorių forma g.b. paprasta ir notarinė. Paprasta vadinamas dokumentas, kuriame yra sutarties šalių pavadinimas, turinys, parašai. Jas pasirašo sudarinėtojai.Rašytine forma sudaromos sutartys:1) įmonių, įstaigų, organizacijų tarpusavio ir su fiziniais asmenimis sutartys, išskyrus tas sutartis, kai jos įvykdomos jas sudarant;2) fizinių asmenų sutartys, kai suma virš 500,- Lt;3) kitos sutartys numatytos įstatyme.LR yra ratifikavus Vienos konvenciją. Ten Lietuvai padaryta išlyga – 11 str. 2 dalis neprivaloma.Pagal civilinio kodekso 43 str. Privaloma rašytinė forma g.b. nustatyta tik įstatymo. Jei reikalaujama rašytinės formos, galimos pasekmės:1) jei nesilaikoma rašytinės formos, šalys negali remtis liudytojų parodymais. Tada tenka remtis kitais įrodymais. Jei nekyla jokių ginčų, rašytinė forma galioja, nors ji raštu nesudaryta;2) kai kuriais atvejais, jei nėra rašytinės formos, jokie sandoriai sudaryti žodžiu negalioja.

Notarinės sutartys tvirtinamos antspaudu. Notarinės sutartys tvirtinamos antspaudu. Ji rašoma notariniame registre. Notaro pareiga – prižiūrėti ar sutartis atitinka įstatymus. Notarinė forma privaloma įstatymo numatytais atvejais, tačiau vyriausybė kartais ją pažeidžia. Civilinis kodeksas numato, kada reikalinga notarinė sutartis- pvz. gyvenamo namo dovanojimo sutartis, AB steigimo sutartis, jei bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo.Jei įstatymas reikalauja notarinės formos, o to nėra, sutartis negalioja. Sutartis laikoma sudaryta tada, kai notaras ją patvirtina.Sutarties dalyviai gali sudaryti sudėtingesnės formos sutartis, nei reikalauja įstatymas – pavyzdžiui žodinės sutartys gali būti sudaromos raštu, bei notariškai.Įstatymas reikalauja (kai kuriais atvejais) sutartį įregistruoti (t.y. kontroliuojamas sutarties turinys). Jei to nesilaikoma, sutartis negalioja.

SUTARTIES TURINYS

Kai šalys sudaro sutartį, jos susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Sutartis susideda iš susitarimų. Kiekvienas susitarimas dėl šalių teisių bei pareigų ir kt. Klausimų yra vadinamas sutarties sąlyga. Sutarties sąlygų visuma sudaro sutarties turinį.Kai sudaroma sutartis, ji tampa privaloma sutarties šalims ir jos privalo ją vykdyti. Pažeistos teisės ginamos įstatymo būdais. Sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Šalys negali pakeisti pozityvias teises. Jeigu šalys susitartų kitaip nei numato įstatymas, sutartis negaliotų.Yra dar vienos teisės normos (dispozityvios),- kai šalys nustato pačios savo teises bei pareigas, bet jos nėra visai laisvos. Negalima numatyti tokių sąlygų, kurios prieštarautų pagrindiniams teisės principams. Valstybė pasilieka teisę įsikišti į šalių elgesį. Tai motyvuojama tuo, kad reikia apginti silpnesnę šalį.

Sutarčių spragos: dėl vienokių ar kitokių priežasčių, sutartyje gali atsirasti įvairių spragų. Tas spragas gali užpildyti teismas ar įstatymas. Pažeidžiant sutarties sąlygas gali atsirasti įvairios pasekmės. Kai pažeidžiamos esminės sąlygos, šalis gali nutraukti sutartį. Pažeidus neesmines sąlygas, sąžiningoji šalis gali reikalauti tik atlyginti nuostolius.

Lietuvos teisės doktrina sutarties turinio sąlygas skirsto į: 1) esmines (būtinos)2) įprastines3) atsitiktinesEsminiai yra tokie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstatymą ar yra būtini tos sutarties rūšims. Būtinos sutarties sąlygos neišvardijamos, bet jos aiškinamos pagal sutarties prigimtį.T.p. esminės sąlygos – visos tos sąlygos, dėl kurių t.b. susitarta (to reikalauja viena šalis). Tai yra, vienos šalies esminė sąlyga (pvz.: pirkimas kreditan – viena sutartis nesutinka, sutartis nesudaroma).Įprastinės – t.y. tos sąlygos, kurios yra sudedamoji dalis dėl jų net nesusitariant. Pvz.: jei įvykdymo vieta nenurodyta, tai prievolė turi būti įvykdyta. Tai nėra nurodyta, tačiau turi būti įvykdyta.Atsitiktinės sąlygos – visos sąlygos, numatytos šalių susitarimu. Atsitiktinės sąlygos gali būti nustatytos nepozityvia teisės norma.Pagrindinis sutarties turinio reikalavimas yra jo atitikimas įstatymams. Sutarties konkreti sąlyga gali daryti visą sutartį negaliojančia, pvz., narkotikų pirkimas. Gali būti kad dėl vienos sutarties sąlygos ne visa sutartis gali tapti negaliojančia, kai kurios sutarties sąlygos laikomos numanomomis nežiūrint to ar dėl jų buvo susitarta.Sutartis negali prieštarauti viešai tvarkai, visuotinai pripažintoms moralės normoms, kai pažeidžiami konstitucijos principai (negalioja susitarimai dėl vaiko perdavimo).

SUTARTIES AIŠKINIMASSutarties pagrindu šalys įgyja teises ir pareigas. Paprastai būna aišku, bet kartais kyla keblumų. Gali būti skirtumų dėl sutarties sąlygų taikymo. Tai neaiškumai, kurie kyla dėl įvairių priežasčių (sąlygų), pvz., ginčo sprendimų būdų klausimai ir t.t.Tos sutarties spragos užpildomos įvairiai, taikant teisės normas, prekybos papročius, sąžiningumo principus ir t.t.Sutartyje gali būti ir dviprasmybių. Jas šalys gali suprasti skirtingai (pas mus draudžiama tik valiuta. Pvz., doleris – JAV, Kanados ir t.t.). Todėl reikia išsiaiškinti tikrąją reikšmę. Gali tekstas skirtis nuo tikrųjų šalies ketinimų.

Kuo remtis aiškinant abejotinus turinius: ar tekstu, ar vidiniu šalies ketinimu.Vyrauja 2 sutartys aiškinimo metodai:1) Subjektyvusis – reikalaujama, kad būtų nustatyta tikrieji (subjektyvūs) šalių ketinimai. Paplitęs kontinentinėse Europos valstybėse. Gramatinis teksto aiškinimas – antraeilis.2) Objektyvusis – pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška. Nesistengiama nustatyti tikrųjų šalies ketinimų.LR civiliniam kodekse nėra specialų sutarties aiškinimą reguliuojančių normų. Tačiau, kadangi sutarčių reikšmė didėja, todėl vis aktualesnė sutarties aiškinimo problema. Civilinio kodekso projekte įvertinti tokie principai:1. aiškinant sutartį turi būti atsižvelgta į tikruosius šalių ketinimus (subjektyvus principas);2. aiškinant sutartį visuomet privaloma vadovautis sąžiningumo ir protingumo kriterijais;3. neaiškios abejotinos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas siūlančios šalies nenaudai;4. prioritetas turi būti teikiamas ranka rašytų sutarčių sąlygų reikšmei (o ne spausdintų);5. sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai ir atsižvelgiant į sutarties prigimtį.CV ketinama įtvirtinti kontinentinei teisei būdingus sutarčių aiškinimo principus.

SUTARTIES NEGALIOJIMASNe bet koks susitarimas pripažįstamas sutartimi. Yra daug to priežasčių. Tai gali būti todėl, kad sutartis prieštarauja teisės normoms, viešajai tvarkai, geros moralės principams, teisingumui, sąžiningumui, protingumui. Sutartis nepripažįstama dėl turinio trūkumų, taip pat gali negalioti dėl procesinių teisinių priežasčių. Gali būti, kad sutarties negaliojimo faktas nėra akivaizdus, todėl tai reikia įrodyti.Gali skirtis sutarties negaliojimo padariniai. Sutartis negaliojimo institutas svarbus, nes leidžia apginti sąžiningos šalies interesus (apgaulią ir t.t.), nes juo yra apsaugoma pagrindinės teisės principai, moralės normos ir t.t.4 sąlygos, kad sutartis galiotų:1. sutartį sudarantys asmenys turi būti veiksnūs, juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą teisnumą;2. sandorio turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus;3. sandorio dalyvių valios išraiška turi atitikti tikrąją jų valią (valią galima paveikti grasinant ir pan.);4. sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma.

Sandorio negaliojimo pasekmės: gali būti įvairios pvz., sudarytas negaliojantis sandoris, bet nei vienas iš dalyvių jo neįvykdė, tada laikoma, kad jis nesudarytas ir nesiimama jokių teisinių normų. Bet kai vykdo, tada atsiranda turtinės pasekmės:1. abišalė restitucija – t.y. pradinės padėties atstatymas. Kai sutarties negaliojimo atveju, šalių turtinė padėtis atstatoma į pradinę padėtį. Reiškia, kad sutartis negalioja ir šalys turi grąžinti vienas kitai ką yra gavusios pagal sandorį. Grąžinama pinigais, jei negalima grąžinti natūra. Jei sandoris negalioja sutartis abišalė restitucija. Tik įstatymo numatytais atvejais gali būti taikomos kitos priemonės sandorio negaliojimo atveju. Abišalė restitucija taikoma tokiems sandoriams, kurie negalioja: a) nesilaikoma įstatymo reikalaujamos formosb) sudaryta suklydusc) dėl to, kad su neveiksniais asmenimsd) tariamos sutartyse) pagal aplinkybes, kai prieštarauja juridinių asmenų tikslams ir interesams.2. vienašalė restitucija. Pasireiškia, kad 1 sutarties šalis grąžina ką ji įvykdžiusi, o iš kitos šalies, ką ji įvykdžiusi, paimama į šalies pajamas (valstybės).3. Atvejai, kai restitucija netaikomaVieni sandoriai negalioja savaime, o kitus reikia tokiais pripažinti.2 kategorijos:1) niekinius????? – savaime negalioja sutartis ar pareikštas ieškinys teisme, ar ne. jei neatitinka įstatymo reikalavimo ir todėl negalioja. Jei niekinė????? sutartis vykdoma, tai teismas turi pripažinti sutartį negaliojančia savo iniciatyva ar sutarties dalyvių iniciatyva, ar prokuroro ieškiniu. Jos sudaromos turint tikslą priešingą valstybės ir visuomenės interesams (konstitucijai)2) nuginčijamus – jos yra sudarytos ir sukuria, pakeičia ir panaikina civilines teises ir pareigas. Bet gali būti teismo pripažįstamomis negaliojančiomis, iki teismo sprendimo jos galioja. Šios sutartys tai sutartys sudarytos nepilnamečių (15-18 metų, alkoholį, narkotikus vartojančių asmenų ir t.t.)Pagal tuos 4 požymius galima klasifikuoti ir negaliojančias sutartis:1. dėl sudėties trūkumų2. valios trūkumų3. formos trūkumų4. turinio trūkumų1. susijęs su fizinių asmenų veiksnumu ir juridinių asmenų teisnumo reikalais.Sutarys, kurias sudaro ribotai veiksnūs asmenys (nepilnamečiai, ir kurių veiksnumas ribojamas) jie gali sudaryti sutartį tik su tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimu. O be rūpintojo sutikimo šie asmenys gali sudaryti tik smulkias sutartis. (abišalė restitucija)Juridiniai asmenys gali sudaryti tas sutartis, kurios atitinka juridinių asmenų įstatuose nurodytus tikslus. Ar jei jie prieštarauja, tai sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento. Tai priklauso pagal aplinkybes.

Sutartys su valios trūkumaisSutartyje šalys turi išreikšti tikrąją valią ir ji turi formuotis normaliomis sąlygomis. Laikomasi nuomonės, kad sutartyje išreikšta valia, neprieštarauja jos dalyvių tikrajai valiai, o jei ne – tai negalioja.Valios trūkumai gali būti dėl į aplinkybių: 1) sutartis sudaryta suklydus (suklydimas turi būti esminis – objekto, pagrindinių sąlygų šalių ir t.t.). ar suklydimas esminis nustato teismas. Esminis suklydimas yra tada, jei asmuo būtų teisingai supratęs padėtį nebūtų sudaręs sutarties. Priežastys: dalyvių ir kitų asmenų suklydimas (perkame paveikslą, o jis kopija).Sutartis sudaryta apgaulės būduTai tyčinis kito asmens suklaidinimas dėl aplinkybių turinčių esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Svarbu, kad nebūtų apgaulės, nebūtų ir sutarties.Čia yra vienašalė restitucija ir pareiga nukentėjusiam atlyginti nuostolius.Smurto ir grasinimo būdu sudarytos sutartysSmurtas – fizinės ar moralinės kančios gali būti padaromi sutarties šalies artimiesiems. Jais gali būti siekiama priversti sudaryti sandorį.Grasinimas – neteisėtas veiksmas, kuriuo siekiama paveikti sutarties šalies psichiką sudaryti sandorį.Grasinimo realumą nustato teismas. Grasinimas gali būti ir teisėti veiksmai (pranešimas apie nusikaltimą)Grasinimus gali atlikti pats sutarties dalyvis arba tretieji asmenys.Sutartis dėl sunkių aplinkybiųKada asmuo neturi normalių gyvenimo sąlygų;1. reikia, kad kita šalis žinotų aplinkybes

2. jomis pasinaudotų3. sutartis kitai šaliai būtų sudaryta ypač palankiomis sąlygomis (maža kaina)Įvykdžius šias sąlygas sandėris gali būti pripažintas dėl sunkių aplinkybių.Sutartis sudaryta fizinio asmens, kuris nesuprato savo veiksmųJi gali būti pripažinta negaliojančia.Tariamos ir apsimestinės sutartysKada nėra išreiškiama tik vaizduojama, kad sutartis sudaroma, tačiau teisės ir įsipareigojimai neprisiimami.Sutartis negalioja nuo pat sudarymo momento.Apsimestinės sudaromos, kada viena sutartimi siekiama pridengti kitą sutartį.

Apsimestine sutartimi pridengiama tikroji sutartis (pvz. vietoj dovanojimo sudaroma pirkimo-pardavimo). Sudaromos, siekiant pažeisti įstatymą.Sutartis su turinio trūkumais:1. sutart., pažeidžiančios pagr. įstatymų nuostatas (žemės gelmės-valstybės nuosavybė)2. sutart., priešiškos valstybės ir visuomenės interesams3. sutart., turinčios formos trūkumus (pvz. reikalaujama rašytinės formos)

II DALIS

Konkurencija ir jos reguliavimas LR

Konkurencija turi būti sąžininga. Konkurenciją reglamentuoja LR Konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo pagr. tikslas- saugojama sąžiningos konkurencijos laisvė LR.Reglamentuoja konkurenciją ribojančių ar galinčių riboti institucijų, ūkio subjektų veiklą, nesąžiningus konkurencijos veiksmus, kontrolės pagrindus.Šis įstatymas taikomas visiems ūkio subjektams, nesvarbu, kokia ūkio veikla užsiima. Liečia ir prekybos dalyvių veiksmus.LR Prekybos įstatymo 9 skirsnis –Prekybos konkurencijos ypatybės- čia yra reglamentuotos prekybos dalyvių konkurencijos ypatybės.Konkurencijos įstatyme nurodyta, institucijos privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, t.y. pirmiausia jos negali priimti tokių sprendimų, teisės aktų, kurie § teiktų privilegijas vieniems ūkio subjektams;§ diskriminuotų kitus;§ dėl kurių atsirastų konkurencijos sąlygų skirtumai rinkoje tarp konkuruojančių ūkio subjektų.Konkurencijos įstatyme yra nurodomi konkurenciją ribojantys veiksniai:1. Visi susitarimai, kurie riboja konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Pvz. susitarimas pasidalinti prekės rinką teritoriniu pagrindu ar pagal pirkėjų grupes ir pan. Gali būti išimtys – pvz. jei susitarimas skatina investicijas, ekonominę-technologinę. pažangą ir pan. Dėl jų vartotojai gauna naudos. Konkurencijos taryba priima teisės aktus dėl išimties suteikimo tam tikroms susitarimo grupėms.2. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusitariama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jei neįrodoma priešingai – tai ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40%. Jei neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš 3 ar mažiau ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos prekės rinkos dalys, kartu turinčių 70% ar daugiau % rinkos, turi dominuojančią padėtį rinkoje.Dominavimas susijęs su tuo, kad dominuojant galima atlikti veiksmus, kurie riboja konkurenciją, kitų subjektų veikimą toje rinkoje, t.p. pažeisti vartotojų interesus. Dominavimas susijęs ir su draudimu – neleidžia atlikti kaip tiesiogiai ar netiesiogiai, primetimas kainų, diskriminacinių sąlygų nustatymas atskiriems ūkio subjektams ir pan., techninės pažangos ribojimas darant žalą vartotojams – tai viskas draudžiama.3. Koncentracijos kontrolė. Koncentracija – susijungimas, kai prie 1 ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami kiti ūkio subjektai, kurie baigia veiklą ar kai iš kelių, kurie nustoja veikti, sukuriamas vienas.Koncentracija yra ir kontrolės įgijimas – t.y. 1 ar daugiau ūkio subjektų kontrolę turi kuris nors ūkio subjektas. Koncentracija yra t.p. ribojama. Jei numatoma įvykdyti koncentraciją, apie tai reikia pranešti konkurencijos tarybai ir gauti leidimą. Jei koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės pajamos yra daugiau nei 30mln. Lt – reikia pranešti. Tai reikia daryti nustatyta tvarka. Yra nustatyti terminai ir gali būti koncentracijos vykdymas sustabdytas iki bus priimtas leidimas ją vykdyti.4. Nesąžininga konkurencija. Taip pat draudžiama. Neleidžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius sąžiningos veiklos praktikai, geriems papročiams, kitų ūkio subjektų galimybėms konkuruoti.Nesąžiningos konkurencijos veiksniai:§ savavališkas naudojimas žymens, kuris panašus ar tapatus į bet kurį ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą. Jei tai sukelia painiavą su kitais ūkio subjektais.§ ūkio subjektų klaidinimas pateikiant klaidingą informaciją (neteisingą, nepagrįstą): prekių, kiekį, kokybę, būdą, kainą, vartojimą, riziką, naudojimą ir t.t. Klaidinga informacija apie pagaminimo vietą – tai siejama su tos prekės kokybe ir nuo to priklauso kaina. § Informacijos, kuri yra kt. ūkio subjekto paslaptis, naudojimas, pardavimas – tai yra nesąžininga. T. p. nustatyta, kad tie asmenys, kuriems tampa žinomos komercijos sąlygos (?), gali ta informacija naudotis po 1m. (bet sutartyje g.b. numatyta ir kt. terminai) po darbo. § Gali pasireikšti ir siūlymų konkur. ūk. subj. nutraukti darbo sutartį, siekiant naudos sau ir žalos kt. ūkio subjektams.§ kitų ūkio subjektų. gaminio ar pakuotės kopijavimas, jei tai gali suklaidinti dėl gaminio tapatybės, gali pakenkti reputacijai ir galima gauti nesąžiningai naudos.§ draudžiama klaidinanti reklama.

Prekybos įstatyme nurodoma, kad nesąžiningi prekybos konkurentai yra tokie prekybos dalyvių veiksmai, kurie klaidina pirkėjus ir kenkia kitų prekybininkų veiklai ir vardui. Draudžiami konkurencijos veiksniai: pirkti nesąžiningu būdu prekes. Draudžiama prekybos įmonių tarnautojams už tai, kad nesąžiningu būdu teiktų lengvatas kitiems asmenims.Reklamoje reikia laikytis taisyklių. T.p. draudžiama pabrėžti įmonės nesamą išskirtinumą. Draudžiama:§ vilioti pirkėjus neleistinomis priemonėmis, įkyriai siūlyti prekes ir paslaugas.§ rodyti tariamą kainų sumažinimą vitrinoje, knygose ir t.t.§ apeliuoti į prietarus ir žemus instinktus§ skatinti prievartą, daryti žalą ir t.t.§ oficialių žmonių pasisakymai prekybos reklamoje, esant be naudos, be asmens sutikimo.§ prie pirkimų pridėti priedus prie pirktos prekės ar paslaugos. Yra išimtys: reklama, įprasta paslauga prekybos prekės priklausinys.§ išpardavimai. Išimtys: galimas sezoninis.§ klaidingas įspūdis, kad daroma ypatinga lengvata pirkėjui.

Jei yra nesąžininga konkurencija ir jos metu pažeidžiami teisėti ūkio subjekto interesai, tai jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu:1. kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai;

2. dėl padarytos žalos atlyginimo;3. įpareigojimo paskelbti 1 ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją;4. prekių, jų pakuotės, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo vykdymo;Jei nesąžininga konkurencija paliečia kelių ūkio subjektų, vartotojų interesus, tuomet konkurencijos taryba tiria nesąžiningus konkurentų veiksmus ir taiko sankcijas.

Konkurencijos taryba.LR konkurencijos taryba – valstybinė įstaiga., vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi konkurencijos įstatymo. Ji tiria ir nagrinėja pažeidimus, kreipiasi į teismą, kad būtų apginti interesai. Duoda privalomus nurodymus ūkio subjektams pateikti finansinius dokumentus ir kitą informaciją. Ją sudaro pirmininkas ir 4 nariai.Tiria Konkurencijos įstatymų pažeidimus, konkurenciją ribojančius susitarimus, piktnaudžiavimą padėtimi, nesąžiningus konkurencijos atvejus.Kas turi iniciatyvos teisę reikaluti, kad taryba pradėtų tyrimą:1. ūkio subjektai, kurių interesai pažeisti;2. valstybės ir savivaldos institucijos;3. ūkio subjektus ir vartotojų interesus atstovaujančios organizacijos, asociacijos ir pan.Konkurencijos taryba t. p. gali savo iniciatyva pradėti tyrimą. Kad pradėtų tyrimą, suinteresuotas asmuo turi kreiptis raštišku pranešimu į tarybą. Pridedami konkurenciją ribojantys faktai. Taryba, išnagrinėjusi turi nuspręsti, ar pradėti tyrimą. Jei taip, tai ji turi baigti jį per 3 mėn. nuo tyrimo pradžios. Bet gali jį pratęsti motyvuotu sprendimu ne ilgiau 2 mėn. Jos įgalioti pareigūnai turi teisę įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto patalpose, teritorijoje, transporto priemonėse, turi teise peržiūrėti dokumentus, gauti kopijas, gauti žodinius ir raštiškus paaiškinimus. Turėti teisę patikrinti ūkinę veiklą, atlikti reviziją, paimti daiktus ir kt. Pirmais dviem atvejais reikia gauti teismo sankciją atlikti apžiūrą. Netinkami pareigūnų veiksmai gali būti apskųsti tarybai, o vėliau ir teismui, bet tyrimas vykdomas toliau, paskirtas konkrečios tarybos. Gali būti taikomos priemonės: jei yra duomenų, kad pažeistas įstatymas, byla nagrinėjama konkrečioj taryboje. Gali dalyvauti ir pareiškėjas asmuo pažeidęs įstatymą ir kiti ūkiniai subjektai, advokatai ir atstovai. Išnagrinėjus bylą konkreti taryba turi teisę priimti nutarimą: 1. taikyti konkrečiam įstatymui numatytas sankcijas 2. atsisakyti taikyti sankcijas 3. bylą nutraukti jei nėra pažeidimų. 4. grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Kai konkreti taryba priima sprendimą, tai ji gali panaikinti ar pakeisti tik teismas. Proceso šakys nesutikdamos su konkrečios tarybos sprendimu ji gali apskųsti aukštesniajam administraciniam teismui. Apskųsti reikia per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo “Valstybės žiniose”. Jei konkreti taryba nustato, kad ūkio subjektai konkretaus įstatymo draudžiamus veiksmus turi teisę: 1. įpareigoti ūkio subjektą nutraukti neteisėtą veiklą 2. įpareigoti ūkio subjektą, kurie įvykdė koncentracija, dėl kurios buvo sukurta dominuojanti padėtis, atlikti veiksmus atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinti koncentracijos pasekmes 3. skirti ūkio subjektui pinigines baudas.Konkreti taryba gavusi aukštesniojo administracinio teismo sankciją, ūkio subjektams nevykdantiems tų sankcijų gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus pavyzdžiui laikinai sustabdyti importo ir eksporto operacijas, bankines operacijas, gali laikinai sustabdyti licenzija ir pan. BaudosUž piktnaudžiavimą dominuojančia padėtim, už koncentracijos įvykdymą, apie kurią būtina pranešti, ūkiniam subjektui skiriama bauda nuo 3000 iki 100 000 Lt. Jei tie pažeidimai padaryti sunkinančiom aplinkybėm gali būti skiriama didesnė bauda, bet neturi viršyti 10% metinių pajamų. Už atliktus nesąžiningus konkrečius veiksmus bauda nuo 1000 iki 30 000 Lt. Gali būti didesnė, bet neviršyti 3% metinių pajamų. Neteisingas nepilnas informacijos pateikimas bauda nuo 1000 iki 10 000 Lt. Už kliudymą pareigūnams atlikti darbą gali būti bauda nuo 3 000 iki 100 000 Lt. Baudos diferencijuojamos priklausomai nuo įvairių aplinkybių gali būti ir atleidžiama nuo baudų tas ūkinis subjektas, kuris pateikė visą informacija apie tokį susitarimą, bet tą informaciją reikia pateikti tyrimo pradžioje turi būti pirmas tas asmuo, jis turi pateikti visą jam žinoma informacija turi bendradarbiauti su konkrečia taryba ir jis neturi būti tos neteisėtos veiklos iniciatorius. Kuomet paskiriama bauda ji mokama į biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Jei nesumokama išieškoma bauda. Ūkiniai subjektai pažeidę konkretų įstatymą, jie privalo atlyginti žąla kitiems ūkiniams subjektams, fiziniams ir juridiniams.BankrotasTai nemokios įmonės būsena. Jei taip atsitinka, tai galima kelti bankroto byla, kuria galima kelti kai įmonė nemoki, negali mokėti darbuotojam užmokesčio, negali atsiskaityti už gautas prekes atliktu darbus, nevykdo privalomų mokėjimų ir taip toliau. Tokiais atvejais rašomas pareiškimas teismui kad iškeltų bylą, tokią teisę turi: 1. kreditoriai – valstybinės institucijos įpareigotos surinkti privalomus mokėjimus ( mokesčiai, įmokos Sodrai ir pan.) 2. įmonės darbuotojai – tais atvejais, kai jiems nemokama darbo užmokesčio ar su darbo santykiais susiję išmokos. 3. finansų ministerija – kai negrąžinama gautos valstybės vardu užsienio paskolos ir pan. 4. savininkas 5. įmonės administracinis vadovas 6. įmonės likvidatorius. 7. akcininkai ir kiti. Bankroto bylas nagrinėja apygardų teismai. Prie pareiškimo turi būti dokumentai įrodantys to pareiškimo pagrįstumą. Teismas gali įpareigoti savininką, valdybos narius ir t.t. pateikti teismui visus reikalingus dokumentus. Teismas gali skirti įmonei auditą. Teismas ne vėliau kaip per du mėnesius turi priimti sprendimą iškelti bylą ar atsisakyti ją kelti. Jei teismas priimą sprendimą iškelti bankroto bylą, tai paskiria įmonės administratorių, o vėliau praneša įmonei ir kitoms institucijoms administratorių skiria teismas ar rekomenduotų kreditorių susirinkimas (tas kas paduoda prašymą iškelti bylą). teismas nustato terminus per kuriuos kreditoriai turi pareikšti finansinius reikalavimus. Iškėlus bylą įmonės valdymą perima administratorius. Jam perduoda turtą dokumentus įmonės valdybos nariai ir kiti netenka įgaliojimų (jiems nemokamos kompensacijos ir panašiai). Nors bankrotas iškeltas įmonė gali verstis toliau ūkine veikla, bet draudžiama vykdyti finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto (nemokami delspinigiai už įmonės prievolės atlyginimą). Taip įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą administratorium gal būti fizinis ir juridinis asmuo. Taip prasideda teisminis bankroto bylos nagrinėjimas. Gali būti ir neteisminis bankroto procedūrų nagrinėjimas, jos gali būti tik tada, jei nėra teismuose iškeltų bylų, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai taip pat susiję su darbo santykiais. Įmonės savininkas gavęs įgaliojimą iš visuotinių akcininkų susirinkimo ar kt. praneša raštu kiekvienam kreditoriui, kad įmonė nemoki ir pateikia siūlymą bankroto procedūras vykdyti neteisminę tvarka, po to ne vėliau kaip po 20 dienų šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuris priima sprendimus dėl neteisminio bankroto nagrinėjimo (tam turi pritarti 4/5 kreditorių) teismo kompetencijai priskirtus klausimus, šiuo atveju tuos klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Kai iškelta bankroto byla, reikia apsaugoti skolintą kreditorių trečiųjų asmenų interesus. Gali būti tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jei tuo padaroma turtinė žala kreditoriui akcininkui ar kitam asmeniui. Tada jei teismas tai nustato, administratorius turi patikrinti įmonės sandorius ne mažiau 3 jų mėnesių laikotarpyje ir teismas juos gali nustatyti negaliojančiais, jei jie galėjo privesti įmonę prie bankroto. Esant bankrotui, kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus ir perduoti juos administratoriui. Įstatymai numato, kad šie reikalavimai turi būti pareikšti per 15 d ir iki 3-jų mėnesių. Jie turi teisę gauti informacija iš administratoriaus apie bylos eigą. Yra šaukiami kreditorių susirinkimai pirmąjį šaukia teismas ar administratorius, po to išrenkamas pirmininkas ir jis šaukia susirinkimus. Šie susirinkimai turi teisę išsirinkti sau pirmininką, pasiūlyti įtvirtinti teismui, nagrinėjamus skundus, reikalauti administratoriaus veiksmų ataskaitos, tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nustato administratorių ir pirmininko atlyginimus, priima nutarimus dėl įmonės sanavimo projekto ( atstatyti įmonės mokumą) ir t.t. Sanavimo pritarimui reikalingas teismo nutarimas. Gali būti sudaroma taikos sutartis t.y. kreditorių ir įmonės nutarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka finansines operacijas atidėti sumažinti ar jų atsisakyti. Visi tie, juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie gali iškelti bankroto bylą, jei gali pasiūlyti taikos sutartį. Taikos sutartis gali būti sudaryta bet kuriame bankroto etape iki tol kol teismas pripažįsta bankrotą.

Bankrutavusios įmonės likvidavimas.Kai įmonė bankrutuoja, priimamas sprendimas įmone likviduoti dėl bankroto. Kartu priima sprendimą patenkinti kiekvieno iš kreditorių reikalavimus. Jie patenkinami iš lėšų pardavus įmonės turtą. Bankrutavusi įmonė gali būti išregistruojama ne anksčiau, kaip praėjus 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo. Yra patvirtinama likvidacinė komisija ir pirmininkas. Kai teismas priima įmonės bankrotą, įmonė gauna likviduojamos įmonės statusą. Bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas ir parduodamas viešose varžytinėse. Jei turto nenuperka ten, tai tokio turto panaudojimą sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams neužtenka lėšų. Pardavus turtą reikia atsiskaityti su kreditoriais. Įstatymai nustato, kokia eile ir tvarka tenkinami kreditorių reikalavimai: 1. eile tenkinama darbuotojų reikalavimai kylantis iš darbo santykių ir pan. 2. eile – reikalas dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, bei privalomojo draudimo įmokų, taip pat 2 eile tenkinami reikalavimai dėl užsienio skolų. 3 eile visi kiti kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmosios eilės reikalavimai. Gali būti, kad pirmos eilės reikalavimams neužtenka lėšų visiškai patenkinti. Tada reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančia kiekvienam kreditoriui sumą. Bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai kylantys iš darbo santykių tenkinti yra įsteigtas vyriausybės fondas.GinčaiSprendžiami dviem būdais: 1. teisminis ginčų sprendimo būdas. 2. neteisminis (arbitražas) ginčų sprendimo būdas. Komercinis arbitražas – tai ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys remdamiesi savo susitarimu tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi, ne į valstybės teismą, ar į jų susitarimu pasirinktą, ar įstatymais nustatyta tvarka paskirta trečiąjį asmenį ar asmenis. Toks ginčo sprendimo būdas galimas tik šalim susitarus. Galimos dvi arbitražo formos: institucinis arbitražas, ad hoc arbitražas (vienam atskiram kartui)Institucinis arbitražas – tai arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimą organizuoja, ji aptarnauja, bei kitų šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus vykdo nuolatinė arbitražo institucija. Ad hoc arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimu neorganizuoja nuolatinė arbitražinė institucija.Institucinis arbitražas yra steigiamos nuolatinės arbitražo institucijos (Lietuvoje Vilniaus Tarptautinis Arbitražas) kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą. Nuolatinės arbitražo institucijos nesprendžia ginčo taip pat draudžiama daryti įtaką ginčo nagrinėjimui, arbitražams. Nuolatinės arbitražo institucijos parengia ir patvirtina arbitražo taisykles (reglamentais). Tie reglamentai parengiami ir turi reikšme tuomet, kai šalys arbitražiniu susitarimu nutaria jas taikyti. Nuolatinės arbitražinės institucijos paskelbia apie savo veiklą ir jei šalys sumoka joms, tai jos negali atsisakyti nagrinėti ginčo. Arbitražinis nagrinėja organizuoja, bet nesprendžia ginčų. Arbitražinis susitarimas, tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykai. Arbitražinis susitarimas gali būti įforminamas, kaip arbitražinė išlyga, kuri gali būti įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu. Yra ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui, tai yra kylančių iš konstitucinių, darbo, šeimos santykių, taip pat ginčai susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai kylantys iš vartojimo sutarčių. Valstybių ir savivaldybių įmonės, institucijos, organizacijos jei yra viena iš šalių, tai reikalingas steigėjo sutikimas, jei norima perduoti ginčą nagrinėti arbitražui. Jei teismas gauna ieškininį pareiškimą, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, bet kurios atsisako jį priimti. Arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu bendrais pagrindais ar dėl to, kad ginčą priklauso nagrinėti arbitražui. Ar jei bus netinkamai sudarytas arbitražinis susitarimas (formos reikalavimas). Arbitražo sudarymas. Arbitrų skaičių šalys gali nustatyti savo nuožiūra, jei to skaičiaus nenustato skiriami trys arbitrai. Turi būti nelyginis arbitrų skaičius. Arbitru gali būti skiriamas bet koks veiksnus asmuo, jei šalys kitaip nesusitaria. Reikalaujamas asmens sutikimas būti arbitru. Jei šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, tai kiekviena iš šalių paskiria po vieną arbitrą, o tie du trečia. Gali būti skiriamas vienas arbitras. Tada arbitrą paskiria arbitražo pirmininkas, jei šalys dėl jo nesusitaria. Jei viena iš šalių nepaskiria arbitro per 30 d. tada arbitrą skiria pirmininkas. Šalys gali nustatyti savo kitokia arbitro skyrimo tvarka ir nesilaikyti tos tvarkos, tada vienos iš šalies prašymu arbitrus paskiria arbitražo pirmininkas. Arbitražo pirmininkas skirdamas arbitrą turi atsižvelgti į šalių susitarimo nustatytus arbitro kvalifikacijos reikalavimą, nešališkumą ir t.t. Kai kreipiamasi į asmenį dėl jo paskyrimo arbitru, tai jis turi paskelbti apie nešališkumą ir kitus veiksmus.Arbitražinis nagrinėjimas.Ginčo šalių procesinės teisės lygios. Kiekvienai šaliai turi būti sudaromos vienodos galimybės prieštaravimams pagrįsti. Šalys gali susitarti dėl tvarkos, kuri bus taikoma arbitražiniame teisme. Jei nėra susitarimų – tada nagrinėjama tokia tvarka, kokia tinkama, reikia atsižvelgti į įstatymų nuostatas. Šalys gali susitarti dėl arbitražo nagrinėjimo vietos. Jei nesusitaria, tai ją nustato arbitražinis teismas. Arbitražinis teismas gali susirinkti bet kurioje vietoje, jei šalys nesusitaria. Jei šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražinio nagrinėjimo procedūra laikoma pradėta ta diena, kuria atsakovas gavo pranešimą, dėl ieškinio perdavimo arbitražui nagrinėti pradžia. Jei nacionalinis arbitražas – lietuvių kalba, jei tarptautinis arbitražas – tai šalys pačios susitaria dėl kalbų vartojimo nagrinėjimo metu. Jei nenustato patys tada kalbą nustato arbitražinis teismas. Per šalių suderintą laiką ieškovas turi pranešti apie savo aplinkybes, kuriomis jis grindžia apie savo reikalavimus, nurodyti klausimus ir savo reikalavimų patenkinimo apimtį. Atsakovas turi pranešti prieštaravimus dėl jam keliamų reikalavimų. Šalys pateikia dokumentus susijusius su ginču ar panašiai. Gali būti du bylos nagrinėjimo būdai: žodinis, dokumentinis. Tai priklauso nuo šalių susitarimo. Žodinis, kai teismas nagrinėja bylą išklausydamas žodinį šalių ginčą. Dokumentinis, kai nagrinėjama tik pagal šalių pateiktus dokumentus ir kitą medžiagą, be šalių tiesioginio dalyvavimo. Jei šalys buvo susitarusios taip, bet pareikalavus vienai šaliai, bet kuriame bylos etape gali būti pereinama prie žodinio nagrinėjimo. Jei šalis nepateikė įrodymų, tai arbitražinis teismas ar šalis gali kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą, ir prašoma padėti gauti įrodymus.
Sprendimų priėmimas.Kai ginčo nagrinėjimo metu trijų ar daugiau arbitrų, tai sprendimas priimamas arbitrų balsų dauguma, bet šalys gali susitarti ir kitaip. Gali šalys taikiai sureguliuoti ginčą arbitražinio teismo metu, tada arbitražinis teismas nagrinėjimą nutraukia. Taip pat ir jei šalys prašo, o arbitražinis teismas pritaria, tai taikus ginčo sureguliavimas gali būti forminamas arbitražiniu sprendimu. Arbitražinis teismas patvirtina taikos sutartį, bet arbitražinis teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, kai šalys ginčą išsprendžia taip, kad jų pasirinktas ginčo sprendimo būdas prieštarauja teisės normoms. Arbitražinio teismo sprendimas turi būti įforminamas raštu. Jį turi pasirašyti arbitrai. Arbitražinis nagrinėjimas baigiamas, kai priimamas arbitražinio teismo sprendimas ar nagrinėjamas nutraukimas. Sprendimas gali būti tikslinamas, aiškinamas, papildomas per 30d. nuo sprendimo priėmimo. Šalys gali nustatyti ir kitą terminą. Per tą terminą šalys gali prašyti išaiškinti arbitražinio teismo sprendimą, ištaisyti rašytines klaidas. Arbitražinis teismas per 30d nuo prašymo gavimo, turi teisę ištaisyti tuos dalykus, pateikti paaiškinimus.Arbitražinio teismo sprendimo apskundimas.Arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Tame skunde gali būti prašoma panaikinti arbitražo sprendimą. Lietuvos apylinkės teismas priėmęs skundą gali vienos šalies prašymu sprendimo vykdymą, jis gali panaikinti arbitražinio teismo sprendimą. Įstatymai nurodo šiuos atvejus kai galima panaikinti arbitražinį sprendimą: 1. kai viena šalis buvo neveiksni 2. negalioja pagal įstatymus. 3. taip pat jei šalis buvo netinkamai informuota apie arbitro paskyrimą ar arbitražinį nagrinėjimą. 4. jei šalis negalėjo arbitražiniam teismui pateikti savo argumentų ( paaiškinimų) 5. jei arbitražinio teismo sudėtis ir procesas neatitiko šalių susitarimo 6. ir kiti. Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjamo dalykas pagal Lietuvos įstatymą. Skundą dėl arbitražinio sprendimo priėmimo reikia paduoti per 3 mėnesius. Arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir turi būti šalių vykdomas. Jei viena iš šalių atsisako vykdyti, tai kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą su prašymu, kad būtų išduotas vykdomasis raštas. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimas ir vykdymas.Yra NewYork 1958 metais konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimų ir vykdymo. Lietuvos Respublika yra šios konvencijos dalyvė ir todėl arbitražinio teismo sprendimas priimtas bet kurioje valstybėje, Niujorko konvens. dalyvė yra Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas. Ta, šalis t. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti patvirtinimą, o sprendimo originalą ir nuorašą t. p. autentišką. Jei parašytas kt. kalba, tai ir patvirtintą vertimą. Pripažinti užsienio arbitražo sprendimai Lietuvoje vykdomi pagal CK proceso nustatytą tvarką. Teisminis ginčų sprendimo būdas. LR yra CK, kuris nustato civilinių bylų proceso tvarką visuose LR teismuose. Civilinio proceso įstatymas nustato tvarką, kuri nagrinėjamos bylos dėl ginčų kylančių iš civilinių, bankroto, šeimos ir t.t. santykių. Bendriesiems teismams yra žinybiniai ginčai, kylantys iš civilinių, darbo ar panašių santykių. Teisingumas. Jei nustatoma, kad bankroto byla žinybinga teismams, tai reikia dar žinoti į kurį teismą kreiptis. Teismingumas – tai bylų paskirstymas konkretiems teismams. Visos bylos, kurios gynybingos teismams yra nagrinėjamos apylinkių teismų. Bet yra išimčių: pirmiausia apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja bylas: 1)kurių ieškinio kaina didesnė už 100 000 Lt. 2)jei 1 šalis yra užsienio valstybė 3)dėl įmonės bankroto. Nustatyta, kad pvz. kai kurias bylas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas – bylas dėl prekių ir paslaugų ženklų, įstatyme numatytų ginčų, bylos dėl išradimų, patentavimo ir naudojimo. Galima kalbėti apie teritorinį teismingumą – bylų paskirstymas teismams pagal teritorinį principą. Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenama vietą. Juridinis asmens ieškinys pareiškiamas pagal juridinio organo buveinę. Išimtinis teismingumas – ieškiniai dėl nuosavybės teisių į žemę pastatus, kt. nekilnojamą turtą, dėl naudojimosi juo. Teismingi turto arba pagr. jo dalies vietos teismui.Byloje dalyvaujantys asmenys.Byloje dalyvauja šalys – t.y. ieškovas ir atsakovas. Jais gali būti fiziniai asmenys įmonės įstaigos organizacijos, tiek turinčios juridinio asmens teises, tiek ir neturinčios.Gali dalyvauti ir tretieji asmenys, pvz.: jei yra ginčas dėl turto, kuris yra išnuomotas, jei nuomininkas nebūtų šalis, tai jis būtų trečia šalis. Gali būti visų šalių atstovai, prokuroras, įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskiri asmenys. Jie irgi turi teises, kurias nustato CK. Turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, pasidaryti nuorašus, teikti įrodymus, nušalinti, duoti klausimus kt. byloje dalyvaujantiems asmenims, pareikšti prašymus ir t.t. turi teise apskųsti teismo sprendimus. Turi 1 pareigą – dalyvaujantys byloje asmenys šiomis teisėmis turi naudotis sąžiningai.Teismo išlaidas sudaro:1.Žyminis mokestis 2. išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.1.Įstatymas numato, kad ieškovai ar atsakovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio (yra = 30 atvejų, kai atleidžia).Žyminis mokestis turtiniuose ginčuose 5proc. ieškinio kainos (bet ne mažiau kaip 20Lt). Bylos dėl garbės ir orumo – 100Lt. Bylos dėl gyventojų patalpų, namų nuomos nutraukimo iškeldinimo – 50Lt, jei negyvenamos patalpos 300Lt. Pirmą kartą santuokos nutraukimas 100Lt, antrą kartą ir sekančius kartus 200Lt. Apeliaciniuose skunduose žyminis mokestis 50 proc. tarifo, apmokėtino parduodant ieškinį pareiškimą, o turtiniuose ginčuose – apskaičiuoto pagal paduodamą sumą. Kasacinių skundų žyminis mokestis tokio pat dydžio kaip ir už apeliacinius skundus. Už pakartotiną teismo sprendimą – 10Lt ir po 1Lt už kiekvieną puslapį.2. Tai sumos išmokėtos liudytojams, ekspertams, išlaidos susijusios su vietos apžiūra, atsakovo paieškos išlaidos, išlaidos susijusios su sprendimo vykdymu, pašto išlaidos ir t.t Išlaidos susijusios su paskelbimu spaudoje apie bylos nagrinėjimo vietą. Teismas paskirsto išlaidas tarp šalių šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, išlaidų apmokėjimą priteisia iš antros šalies.
Ieškininio pareiškimo forma yra rašytinė. Jame t.b