13. Nedarbas13.1 Nedarbo esmė ir lygisBuvo tariama analizuojant, kad kuriant produktą ir plečiantis ekonomikoje dalyvauja visi darbingi žmonės. Tikrovėje taip nėra. Rinkos ekonomikai būdingas nedarbas. Darbingų gyventojų dalis darbo atžvilgiu yra tam tikrame judėjime. Vieni darbuotojai išeina iš darbo, kiti įsidarbina, kiti ieško darbo. Šis pastovus darbo išteklių judėjimas į nedarbą ir iš jo apsprendžia, kad dalis darbuotojų tam tikrą laiką yra nedarbo būsenoje. L – visuminė darbo jėga; E – dirbančių žmonių skaičius; U – neturinčių darbo žmonių skaičius. L = E + U; U/L = nedarbo lygis (%)Tariama L yra pastovi. Atmetamas natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis. Tada schematiškai ryšys tarp užimtumo ir nedarbo :
S – užimtųjų dalis, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo. f – bedarbių dalis, kuri kiekvieną mėnesį įsidarbina.Jei jie pastovūs, tai lems nedarbo lygį, įdarbintų skaičius turi atitikti įdarbintų skaičių.fU = SE ; Pastovus nedarbo lygis nustatomas :E = L – U; fU = S(L – U) /:L F(U/L) = S(1 – U/L) U/L = S/(S + f) Nedarbo lygis priklauso nuo S (atleidimo iš darbo lygio) ir f (įdarbinimo lygio). Kuo didesnis S, tuo didesnis nedarbas. Tokia natūrali užimtumo ir nedarbo priklausomybė. Kodėl yra nedarbas ?13.2 Frikcinis nedarbas ir valstybės politikaGamybai ir verslui reikalinga ne aplamai darbo jėga, o tam tikros struktūros, turinti požymius ir savybes, todėl viena iš nedarbo priežasčių – reikalingas laikotarpis per kurį susiderintų darbo jėgos struktūra su laisvų darbo vietų struktūra. Rinkos pusiausvyros modelis numato šių struktūrų atitikimą – bet kuris darbuotojas tinka bet kuriai darbo jėgai, taip tariama. Rinka būtų pusiausvyroje. Tikrovėje darbuotojai turi nevienodus polinkius, sugebėjimus ir kiekvienai konkrečiai darbo vietai reikalingas konkrečių sugebėjimų žmogus. Informacijai apie darbo vietas ir į jas besisiūlančius taip pat reikia atitinkamo laikotarpio. Nedarbas atsirandantis dėl darbo jėgos ir darbo struktūrų suderinimo, vadinamas frikciniu nedarbu. Tam tikras frikcinio nedarbo lygis neišvengiamas, nes ekonomika kinta. Svyruoja D, darbo jėgai. Kinta ne tik D ir S kiekiai, bet ir ekonomikos struktūra. Pareikalavimas vienoms prekėms didėja, kitoms mažėja, keičiasi gamybos struktūra : įmonės užsidaro ar plečia veiklą. Pagal tai keičiasi darbo jėga. D’os struktūriniai pokyčiai darbo jėgai vyksta nepaliaujamai, todėl frikcinis nedarbas pastoviai egzistuoja (jis yra natūralus). Valstybė bando mažinti natūralų nedarbo lygį. Platinama informacija apie laisvas darbo vietas. Kuriamos valst. darbuotojų perkvalifikavimo struktūros – padeda įsigyti kitą profesiją. Jei priemonės efektyvios, nedarbas mažėja. Veikia nedarbo draudimo valstybinė sistema, kurios poveikio rezultatas – frikcinio nedarbo padidinimas. Darbuotojas netekęs darbo tam tikrą laiką gauna nedarbo pašalpą. Pašalpų ir kompensacijų mokėjimas sušvelnina nedarbo pasekmes, bet kartu didina frikcinį nedarbą ir natūralų nedarbo lygį.
13.3 Darbo užmokesčio įtaka nedarbuiTiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negali greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie darbo jėgos D ir S pokyčių. Teoriškai pagal rinkos modelį darbo D ir S turi balansuotis ir pusiausvyros taškas suformuoja darbo kainą (užmokestį). Tačiau realusis darbo užmokestis taip greit kaip D ir S nekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje nei pusiausvyra.Realus darbo užmokestis yra virš pusiausvyros lygio. Darbo D viršija darbo S. Realus darbo užmokestis nemažėja ir įmonėms tenka mažinti darbuotojų skaičių. Kuo W/P bus didesnis, tuo aukštesnis nedarbo lygis. Nedarbas, kurį iššaukia realaus darbo užmokesčio nesugebėjimas prisitaikyti prie darbo D ir S pusiausvyros lygių pokyčių, vadinamas laukimo nedarbu. Faktinis darbo užmokesčio lygis viršija darbo D ir S pusiausvyros lygį. Kodėl darbo rinka ne pusiausvyroje ? Darbdaviai gali sumažinti darbo užmokestį ir susidarytų darbo jėgos D ir S pusiausvyra, bet įmonė to padaryti negali, nes :1. visose valstybėse yra minimalaus darbo užmokesčio įstatymas2. veikia profsąjungos, turinčios monopolinę valdžią darbo rinkoje3. darbo užmokesčio dydžiu įmonė skatina savo darbuotojus geriau dirbtiDaugumoje šalių darbo užmokestis atsižvelgiant į darbo sudėtingumą ir darbuotojų kvalifikaciją yra įstatymiškai diferencijuotas. Be to, atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis yra indeksuojamas. Profesinės sąjungos ir darbdaviai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose numatomos ne tik darbo sąlygos, bet ir užmokestis. Įmonės, suinteresuotos išlaikyti geresnius darbuotojus, moka didesnį užmokestį.13.4 Nedarbo rodikliaiNedarbas matuojamas. Kiekvieną nedarbo lygį tenka apskaičiuoti. Nedarbo lygis – asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, bet nerandančių atitinkamo darbo skaičiaus santykis su bendru darbingų ir norinčių dirbti gyventojų skaičiumi. Išreiškiamas %. (RU) :
RU = E + U (100 %)Kitas nedarbo rodiklis – nedarbo trukmė priklauso nuo nedarbo formos. Jei nedarbas trumpalaikis, tai turi frikcinę formą ir yra neišvengiamas (išėjimas iš darbo ir įsidarbinimas kitur). Ilgalaikis nedarbas – laukimo nedarbo forma. Šie nedarbo trukmės duomenys skaičiuojami, nes jie labai svarbūs valstybinei nedarbo politikai rengti. Nedarbo lygis įvairiose gyventojų grupėse pagal lytį ir amžių nevienodas. Moterų nedarbingumas didesnis nei vyrų 20-30m, 50-60m grupėse. Svarbus rodiklis yra nedarbo struktūros pokyčiai ir dinamika. Tai struktūrinio nedarbo charakteristika. Sparčiai vystantis naujovėms kinta atskirų ūkio šakų struktūra ir kinta darbo jėgos D ir S atskirose šakose. Vyksta gamybos techninio aprūpinimo didėjimas, kuriam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Be to, ekonomika vystosi cikliškai, todėl minimuose nedarbas padidėja. Bendra tendencija – nedarbas auga. Tai bandoma aiškinti : gerėja darbuotojų sveikata, mokslo, technikos pažanga.14. Infliacija.14. 1 Pinigai , jų funkcijos ir formos.Pinigai – aktyvai, kurie naudojami daug. Kaip mainų priemonė. Jų esmę atskleidžia pinigų f-jos :1. taupymo priemonė; 2. Prekės naudos matavimo p. 3. Mokėjimo priemonė. Kaip 1 pinigai leidžia dabartinį vartojimą perkelti į ateitį. Kaip 2 jie tarnauja prekių naudingumo proporcijoms išreikšti.Piniginiais vienetais išreiškiamos kainos,vedama apskaita. Kaip 3 pinigai tarpininkauja perkant prekes,paslaugas.Piniginio vieneto nauda prilyginama atitinkamos prekės naudai. Pinigai g. pasireikšti įv. formomis: 1. grynieji pin.; 2. negrynieji; Grynieji-tam tikros popierinės formos piniginiai ženklai, monetos.Pinigų atsiradimo pradžioj jų pavidalas buvo daiktai. Viena kuri nors prekė, kurią pripažindavo dauguma gyventojų buvo laikoma pinigais ( metalai, grūdai, druska ) Vystantis gamybai ir prekybai masiškai pradėti naudoti metalai ( dalina į dalis, gauna reikimą svorį ) Metalams buvo pradėta suteikti formą ( monetos ). Įsiplėtus mainams naudoti metalai kurių randama nedaug ( sidabras, o veliau auksas ) Auksas kaip pinigai naudotas l. ilgai ir vad. Aukso standartas – tam tikras aukso kiekis metale ir tam tikras monetos svoris (Svaras). Auksiniai pinigai tapo nepatogūs vartojimui, be to monetas kaldavo šalių vadovai, kurių dvarams išlaikyti , karams trūkdavo .. todėl monetas pradėjo klastoti ( užrašas neatitiko realaus monetos turinio ) Tos priežasys sudarė sąlygas atsirasti popieriniams pinigams – lapelis atstovauja tam tikrą pinigų kiekį.[ M N ( banknotai ).]
Poperinių pinigų f-ja peremė valstybė; įstatymu numatanti jo užrašo teisingumą.Palaipsniui iš banknotų atsirado pinigai neturintys tiesioginio ryšio su auksu ( iždo , banko bilietai ). Galiausiai liko iždo pinigai. Piniginio vieneto vertė garantuojama valstybės. Piniginis vnt išleidžia ir jų kiekiį reguliuoja centrinis bankas. Kiti bankai atlieka visas kt. Operacijas su pinigais, išskyrus jų leidimą ir kiekio regulivimą.Gryniji ( cash ) ir sąskaitiniai pinigai. Bankai ne tik saugo pinigus, bet ir jais naudojasi-skolina kitiems, nes ne visi bankų sa-vai reikalauja juos grąžinti vienu metu. Sa-vai gauna palūkanas, o bankai už skolinamus pinigus t.p. gauna palūkanas.Bendra pinigų masė, esanti cirkuliacijoje vad. Pinigų pasiūla. Pagr. Pinigų S elementas – taip vadinamieji M1 pinigai, kuriuos sudaro grynieji pinigai + depozitai ( čekiai ). Bankai, skolindami pinigus,padidina jų kiekį cirkuliacijoje, nes jie skolina ne savo pinigus, o depozitus –asmenų įneštus pinigus į sąskaitą. Skolintojas iš banko paima grynus pinigus arba apmoka negrynai pinigais už prekes. Susidaro M2 S: [ M2 = M1 + trumpalaikės paskolos + banko vertybiniai popieriai ( kapitalas ) = taupomosios sąskaitos + kiti neilgalaikiai depozitai ].Bankas skolina pinigus ilgiems laikotarpiams. Tada M3 pinigų forma : [ M3=M2 + valstybės paskolos ]14.2 Kiekybinė pinigų teorija.Pinigų masė , esanti cirkuliacijoje turi tiesioginę įtaką ekonomikai. Žmonėms pinigai reikalingi sandoriams atlikti. Kuo jų daugiau (sandorių), tuo daugiau pinigų cirkuliacijoje.Ryšys tarp pinigų kiekių ir bendros sandorių sumos atsispindi pinigų kiekybineje lygtyje: [ M x V = P x TQ kai: M- pinigų kiekis cirkulaicijoje; V – pinigų cirkulaicijos greitis ( vienas piniginis vnt per tą patį laiką g aptarnauti kelis sandorius) P –prekių kaina ; TQ – prekių sandorių sk.] Dešinė lygtie pusė – sandorių suma, kuri rodo,kokia pinigų masė judėjo, pvz. Per metus. Kairė – pinigų kiekis dalyvaves sandorių aptarnavime. Cirkulaicijos greitis nustatomas koeficientus kuria mažesnis už 1. Jei V+0,5 piniginis vnt. atliko 2 operacijas per metus. Jei V=0,05 – 20 op. Lygtis yra tapatybė, kuri svarbi,nes rodo ,kad pasikeitus vienam lygties nariui, keičiasi ir kitas. [ MxV=PxY] Pinigai išreiškiami per prekių ir paslaugų kiekį, kuris už tuos pinigus įsigyjamas. Kiekis išreiškiamas santykiu N/P – realios pinigų atsargos, kurios parodo ,kad realios pinigų atsargos D yra tiesiog proporcingos nacionalinėms pajamoms [ (M/P)D=kY k-const, rodanti pinigų cirkuliacijos greitį ] Pinigų D`os f-ja analogiška prekės D`os f-jai. Y didėjimas reikalauja didn’t D`ą realiomis pinigų atsargomis iš pinigų D`os f-jos g. išvesti pinigų kiekybinę lygtį. Įvedama sąlyga: [(M/P)D=(M/P)S] tada f-ją g. pertvarkyti į lygtį : [M/P = k*Y M(1/k)= PY , jei V=1/k MV=PY ] Panaudojus pinigų kiekybinę lygtį, tariame, kad S relioms pinigų atsargoms lygi D`ai ir D proporcinga nac. Pajamoms. Atrodytu,kad lygtis reikalinga tik tam, kad nustatyti judejimo greitį – kaip santykį BNP(nominalus) su M : [BNP/M=Y/M Jei V pastovus g. suformuluoti pinigų kiekybinę teoriją. Pastaba –prielaida, kad V-const.-abstrakcija. Keičiantis pinigų D`os f-jai, V irgi keičiacsi. Tačiau tam tikrame periode pinigų judejimo geritis yra pastovus. Jei V pastovus, tada pinigų keikybinę lygtį g. traktuoti kaip nominalaus BNP formavimo teorija] M =PY M –pokytis t. išaukti proporcingą n. BNP pokytį. Kadangi nį BNP=PY, tai g. daryti išvadą, kad gamybos apimtį , t.y n ,BNP piniginėje išraiškoje apibrežia M.
14.3 Pinigai,kainos ir infliacija.Bendro kainų lygio ekonomokoje analizėje yra suformuluoti teorijos elementai: 1. Pagamintas produktcijos Y kiekį apsprendžia gamybos veiksnių sąnaudos ir gamybinė f-ja: 2. Vertinę gamybos apimtį t.y. PY nominalioje formojė apsprendžia pinigų S (iš pinigų kiekybinės lygties ir prielaidos apie pastovų V ) 3. Jei galioja 1 ir 2, tai kainų lygis P yra santykistarp vietinės gamybos apimties PY nominalioje išraiškoje ir pagaminto produkcijos kiekio PY/Y. Realaus BNP apimtį apsprendžia gamybos galimybės, o BNP apimtį defliatorius yra santykis tarp nominalaus ir realaus BNP dydžiu. Taigi tai paaiškina , kad įvyksta, jei antrinis bankas pakeičia pinigų S, tarkim padidina, esant prielaidai, kad V_const. Bet koks pinigų S`os pokytis atitinkamaiproporcingai keis n. BNP apimtį. Kadangi reali BNP apimtis prikaluso nuo esamų gamybos veiksnių apimties ir gamybinės f_jos, tai n. BNP apimties pokyčiai pilnai prikalusys nuo kainų lygių (P) pokyčių: M(%)+V(%)=P(%)+Y(%) M(%)-pinigų kiekio procentinis pokytis, kuris reguliuojamas centrinio banko. V(%) – atspindi pinigų paklausos pokytį.Yra prielaida, kad cirkuliacijos greitis pastovus,tada V(%)=0. P(%)-infliacijos tempas. Y(%) –susijes su gamybos veiksnių sąnaudų pokyčiu ir mokslo technikos pažanga.Šis pokytis atitinkamu laikotarpiu g. laikyti =0. Analize rodo, kai ekonominio augimo tempas nekintantis,tarkim mėnesio laikotarpyje, tai pinigų S`os augimas apsprendžia infliacijos tempą. M(%)=P(%) Kiekybinė teorija rodo,kad centrinis bankas kontroliuojantis S, turi kontroliuoti infliacijos tempą. Jei centr. Bankas išlaiko stabilią pinigų S, tai pinigų lygis nesikeičia,jei padidina-dideja infliacija.14.4 pinigų išleidimo valstybes pajamos.Valstybė g. dengti savo išlaidas : 1. Padidinti mekesčius; 2. Skolintis iš gyventojų ir įmonių(obligacijos) 3. Atspausdint papildomus pinigus ir išleist į cirkuliaciją.Pajamos,gaunamos atspausdinus papildomus pinigus vad. Senjoražu. Viduramžiais žemvaldys t.teisę kalti monetas asvo teritorijoje. Dabar ši teisė-valstybės. Valstybė spausdindama pinigus padidina pinigų pasiūlą S. Jos padidejimas veda į infliaciją. Taigi pap. Pinigų spausdinimas yra tolygus infliaciniam mokesčiui. Ji moka tie , kurie taupo pinigus,nes pakiluspinigų lygiui,reali perkamojigalia sumažėja.
Valstybė astspausdindama pinigus savo išlaidoms dengti, sumažina esančių cirkuliacijoje pinigų perkamą galią.infliacija –esamų pinigų apmokestinimas.Šalyje kur didelė infliacija(10), tai pagr. Valsybės pinigų šaltinis.14.5.Infliacija ir palukanu norma. Nustatytas rysys tarp pinigu ir infliacijos, dabar – tarp infliacijos ir palukanu normos.Tarkim idejom i banka 100Lt. su metinemis palukanomis 10% – t.y. 110. Jei infliacija bus 10%, tai 110Lt = 100Lt, nes 10% per metus padidejo kainos. Bankines palukanos vadinamos nominaliosiom, o ivertinus infliacija – realiosios. Jei nominaliu palukanu norma i ,realiu – r, infliacija , tai r=i- (%). Lygtis vad. Fisherio lygtimi, kuri rodo, kad n palukanu norma kinta: 1)kintant realiai palukanu normai, 2)keiciantis infliacijos tempui. G. suformuluoti i teorija. r kinta taip, kad l pusiausvira tarp S ir I. Pinigu mases didejimo tempas apsprendzia infliacijos tempa. Is Fisherio lygties – norint suformuoti i modeli butina r teorija sujungti su infliacijos tempo teorija. Taigi pinigu kiekybine teorija ir Fisherio lygtis rodo, kad pinigu mases padidejimas veikia į i. Pagal pinigu kiekybine teorija, pinigu mases padidejimas 1% sukelia padidejima 1%. Pagal r – padidejimas 1% sukelia i padidejima 1%. Sis rysys tarp tempo ir i vad. Fisherio poveikiu. Skiriami du r tipai: 1)r, kurios laukia skolintojas ir skolininkas, sudarydami sanderi, vad. laukiama reali palukanu norma (ex ante) 2)faktine r (ex post). Nei skolintojas nei skolininkas negali is anksto pasakyti busimos tempo, bet jie ta tempa prognozuoja. Busimas infliacijos tempas – l. Tada ex ante bus lygu: ex ante = i-l; ex post=i-. Normos bus skirtingos, jei prognoze skirsis nuo tikroves. Ivedus laukiama realia palukanu norma: i neg. buti koreguojama pagal faktini busima infliacijos tempa, ir gali buti koreguojama tik pagal laukiama . Fisherio lyg: i=r+l. Reali palukanu norma ex ante r yra prekiu ir paslaugu rinkos pusiausvios taskas. Nominalios i dinamika tiksliai atkartos laukiamo infliacijos tempo l pokycius.14.6.Nominali palukanu norma ir pinigu paklausa. Kiekybine pinigu teorija formuluojama pinigu D’as tiesines f-os pagalba, – D realiai pinigu atsargai yra proporcinga pajamoms. Taciau yra ir kitas veiksnys – i kuri irgi formuoja pinigu D’a. Jei pvz. bankui neskoliname pinigu, o laikome pas save – tai palukanu nera. Jei uz laisvus pinigus pirksim valstybes vertybinius popierius ar padesim pinigus i banka santaupu forma, gausim palukanas pagal i. Atsisakymas nuo nominaliu palukamu, laikant pinigus paskolintus vad. pinigu laikymo kastais. Jei lygus i. Tas nustatoma isanalizavus kitas aktyvias pajamas.
Is valst. vertybiniu popieriu gauname realias pajamas kartu tikintis kad reali pinigu verte sumazes infliacijos tempu, kuris sumazins musu gaunamas pajamas. Neskolinant pinigu neteksim pajamu kuriu dydis – skirtumas tarp siu dvieju dydziu . Taigi pinigu laikymo kastai: r-(-l). Pagal Fisherio lygti: r+l=i Pinigu laikymo kastai= nominaliai palukanu normai. Pinigu paklausa priklauso nuo kainos kuria tenka moketi uz pinigu turejima neskolinant ju. D’a pinigams realioje formoje priklauso tiek nuo pajamu lygio, tiek nuo i. Is cia – pinigu D’as f-ja atrodys: (M/P)D=L(i,y) Jei Fisherio lygties pagalba nominalia palukanu norma isreiksime per realias ir infliacijos tempo suma, tai: M/P=L(r+l, y) Lygtis rodo, kad realios pinigu atsargos taip pat priklauso nuo laukiamo infliacijos tempo. Naujoji pinigu D’as f-ja pilniau parodo, kas apsprendzia kainu lygi, palyginus su kiekybine pinigu teorija ( dabartines pinigu D’as lygtis apsprendzia esamu kainu lygi, tai teisinga, jei i ir pagamintas produkcijos kiekis yra nekintami, Tada kainu lygio pokyciai proporcingi pinigu S’as pokyciams). Taciau i nera pastovi, o priklauso nuo pinigu kiekio cirkuliacijoje didejimo. Vadinasi i buvimas pinigu D’as funkcijoje rodo dar viena kanala, per kuri pinigu S pokyciai veikia i kainu lygi. Taigi naujoji pinigu D’as f-ja rodo kad kainu lygis priklauso ne tik nuo esamos pinigu S, bet ir nuo busimos. Pastarosios prognozavim. yra sudetingas ir ne visada tikslus. Pvz. centrinis bankas paskelbe, kad ruosias didint pinigu S’a, taciau bankas paliko dabartini S’os lygi. Jei gyventojai tuo patikes tai jie lauks infliacijos tempo isaugimo. Pagal F. poveiki toks infliacijos tempo laukimas didins i. Aukstesne i sumazins D’a realioms pinigu atsargoms. Kadangi pinigu kiekis cirkuliacijoje nebus pasikeites, tai realiu pinigu atsargu D’as sumazejimas, issauks kainu pakilima. Taigi laukiamas pinigu mases padidejijmas issauks esamu kainu lygio pakilima – infliacijos padidejima.14.7. Infliacijos reguliavimas. Realiu pinigu atsargu dydzio priklausomybe nuo i labai apsunkina infliacijos reguliavima. Jei galiotu tik kiekybine pinigu teorijos priklausomybe ir i nedarytu itakos pinigu D’ai, tai inflaicijos lygi butu nesunku sumazinti. Centriniam bankui reiketu nustoti spausdinti papildomus pinigus. Kai stabilizuotusi pinigu kiekis – tai stabilizuotusi ir kainu lygis. Kadangi pinigu D priklauso nuo i, tai infiacijos reguliavimas yra sudetingas. Infliacijos tempo sumazinimas atveda i pinigu laikymo kastu sumazinima ir i realiu pinigu atsargu padidejima. Jei centrinis bankas nustos spausdinti papildomus pinigus, tai del realiu pinigu atsargu (M/P) padidejimo butinai turi sumazeti kainos (ir bendras kainu lygis) Siuo atveju centrinis bankas nepasieks kainu stabilizavimo. Vietoj infliacijos pasireiks defiliacija (tai nacionaliniu pajamu ir gamybos apimties, lydimas bendru kainu lygio kritimo. Gali buti tycia sukeliama, norint sumazinti infliacija, bet padideja nedarbas).Kokia turi buti valstybes politika, kad islaikyt stabilias kainas, sustabdyti infliacija ir neissaukt defiliacijos? Pagal pagr. rodikliu dinamika pinigu sferose gali nustatyti pinigu S’as, sustabdancios infliacija, dinamika. Grafiskai:1-rodo norimo kainu pokycio trajektorija. i kinta pagal infliacijos tempo kitima. i kritimas suoliskai didina realias pinigu atsargas, nes sumazeja pinigu laikymo kastai. 1,4 -tai g. nustatyti pinigu mases trajektorija M. 5-pinigu pasiulos dinamika, kuri priklauso nuo kainu lygio dinamikos (1) ir realiu pinigu atsargos kiekio cirkuliacijoje dinamikos. Taigi infliacijos 1 pabaigoj pinigu S turi staiga issaukti kartu su realiupinigu atsargu padidejimu cirkuliacijoje (didejima). Po to pinigu pasiula turi nebedideti, kad butu uztikrintos stabilios kainos. Analizeje nekreipiama demesio i pasitikejima centriniu banku. Kad sumazetu laukiamas infliacijos tempas ir i, gyventojai turi buti garantuoti, kad centrinis bankas neisleis papildomu grynuju pinigu. Jei nebus pasitikejimo tai nesuletes ir laukiamas infliacijos tempas ir nesumazes i. Tokiu atveju realios pinigu atsargos nepadides, o staigus M padidinimas dar labiau paspartins infliacijos tempa.Centrinis bankas gali realiai tureti gyventoju pasitikejima, likviduodamas pagrindines aukstos infliacijos priezasti – senjoraza. Dazniausiai infliacija pasparteja, kai valstybe pradeda spausdinti papildomus pinigus savo islaidoms padengti (nesubalansuotas biudzetas). Kol poreikis papild. pinigams bus, tol jokie centrinio banko itikinejimai apie kainu stabilizacija nepades. Todel sustabdymo procesas susijes su valstybes biudzeto reformomis, kurios gali buti dvieju krypciu: 1) valstybes islaidu sumazinimas, 2)mokesciu padidinimas. Nors visur ir visada yra pinigu sferos reiskinys, bet jos didejimo sustabdymas labai susijes su valstybes biudzeto reguliavimu.14.8. Visuomeniniai infliacijos kastai. Eilinio valstybes piliecio poziuriu infliacija – skurdina. Kasmet dideja darbo uzmokestis, pencija, o kainu augimas likviduoja prieaugi. Gyventoju perkamosios galios didejimas vyksta del kapitalo kaupimo bei mokslo technikos pazangos. Realaus darbo uzmokescio dydis priklauso nuo to kiek pinigu isspausdina vyriausybe. Jei ji mazina pinigu mases prieaugi, tai kainu augimas irgi mazeja. Bet realus darbo uzmokestis nuo to nepadides – suletejus infliacijai zmones gaus mazesni prieda prie atlyginimo.Taigi ir jos kastai yra visuomenine problema. Laukiamos infliacijos poziuriu pokyciai: tarkim kiekviena menesi kainu lygis dideja 1%. Kokie bus visuomenes kastai jei metines infliacijos tempas 12%. Pirma kastu dalis – nuostoliai, del infliaciniu mokesciu, nuo gyventoju turimu pinigu. did. didina nominalia palukanu norma , o tai letina realiu pinigu atsargu mazejima. Antra – islaidos – daznai keiciant kainas. Trecia rusis – dideles kainu kitimo islaidos vercia atsisakyti imones daznu kainu kitimo. Kuo didesnis tuo nepastovesnes santykines kainos. Ketvirta – mokesciu istatymai, kuriuose neivertinama infliacija. Pvz. nuperkamos akcijos, kurias tikimasi po metu parduoti realia kaina. Del infliacijos realaus priedo nebus gauta. Pajamu mokestis bus nuostolis. Penkta – gyventoju nepatogumai nuolat kintant kainoms. Pinigais matuojamas visas ekonominis gyvenimas. Jei matas visa laika kinta tai rezultatu neimanoma palyginti.
Neprognozuojamos pasekmes yra zymiai labiau griaunancios ekonomika negu laukiancios. Pvz. paskolos sutartyje numatoma i pakoreguota pagal laukiama . Jei faktinis tempas skirsis nuo laukiamojo tai ex post laukiamos pajamos skirsis nuo sutarti numatytu pinigu. Jei aukstesnis – islosia paskolos gavejas, pralosia kreditorius ir atvirksciai. Pazeidiami zmoniu interesai kurie gauna pastovias pajamas. Iseinant i pensija, darbuotojas gauna pensijos dydi pagal esama infliacijos lygi (pensijiniai fondai – atidetas darbo uzmokestis). Infliacijos salygomis fondas realiai sumazejes. Tigi, kuo nepastovesnis tempas tuo didesne ????, kuri praktiskai keicia visus gyventojus. Sudarant ivairias darbo uzmokescio, paskolu ir pan. sutartis butina ivertinti infliacija.