TURINYS
Įvadas 21. Mokesčių būtinumas. Mokesčių funkcijos. 32. Mokesčių klasifikavimas. 53. Netiesioginių mokesčių poveikis ekonomikai. 71. Netiesioginių mokesčių įtaka BVP dinamikai. 74. Netiesioginių mokesčių įtaka Lietuvos Ekonomikai. 81. Netiesioginių mokesčių įtaka nacionalinio biudžeto dinamikai. 82. Netiesioginių mokesčių įtaka prekybai ir gamybai. 11Išvados 16Įvadas“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai”, – pasakė žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų “neišvengiamų dalykų” – mokesčiai.Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neįmanoma įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimo srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą turtą, kurį mes jiems paliksime.Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka mokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi veikėjai. Todėl būtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bent pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui, verslo plėtojimui.Tačiau nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybės uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė, valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas paaiškins, kodėl taip atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsime klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai ir gamybai. Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių specializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais įstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamento leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei informacija iš Interneto puslapių.1. Mokesčių būtinumas. Mokesčių funkcijos. Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų pirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo ir pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje valstybėje.Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčio įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.
Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų: krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t. Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiūlos be prievartos nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo, kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos (visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos srityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus, pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą, socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės uždaviniai.Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šalies nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese. Nors mokesčiai ir negrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįstama valstybės valdymo organų teisė rinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams.Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija – pajamų gavimas valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) – jos įskaitomos į valstybės (savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti būtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas, išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniams procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija – reguliavimo, kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja (priklausomai nuo valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus… mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms – reguliuoja tų prekių vartojimą, nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms –mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su infliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose (nors dažnai ir ne tik dorose).Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia socialinis – ekonominis mokesčių vaidmuo. [1, 2, 3, 5, 18]2. Mokesčių klasifikavimas. Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų klasifikavimo galimybę ir būtinumą.Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti 1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių) biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis valstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai mokesčiai bei mišrūs mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.1Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinį biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą, kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui, cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ir paslaugą. Taigi netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad: a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;b) jis nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis;c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa. Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kad mokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos) gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveik visada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas.Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiai mokesčiai. Pateiksime netiesioginių mokesčių klasifikavimą lentelėje:1 pav. Netiesioginių mokesčių rūšys.2
Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizai kai kurioms prekėms, universalus akcizas – pridėtinės vertės mokestis bei įvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antrame kursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausius netiesioginius mokesčius.Akcizai – tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriems prekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniai monopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekis nekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arba kurių vartoj…imą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertės mokestis – universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus.Muitai – tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai.Fiskaliniai monopoliai – tai netiesioginiai mokesčiai už valstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą). Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas ir mokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.33. Netiesioginių mokesčių poveikis ekonomikai.1. Netiesioginių mokesčių įtaka BVP dinamikai.1997 metais sparčiausiai išaugo akcizų ir PVM įplaukos. Buvo padidinti akcizų naftos produktams, alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams tarifai, nebetaikantys laikytinais 9% PVM tarifas šalies gamintojų pagamintiems maisto produktams, sumažintas kitų taikytų PVM lengvatų sąrašas. Lėčiausiai išaugo (tik 5,8% t. y. nesiekė net infliacijos rodiklio) juridinių asmenų pelno mokesčio įplaukos. Reikia nepamiršti daugelyje įmonių tebesitęsiantį gamybos bei jos pelningumo nuosmukį, 1996 metais vykusios bankų krizės poveikį bei, matyt, ir įmonių pastangas šio mokesčio išvengti.Nevienodai augant atskirų mokesčių įplaukoms, keičiasi mokestinių įplaukų struktūra. Per paskutinius trejus metus didesnis ar mažesnis stabilumas buvo būdingas fizinių asmenų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, turto ir kitų mokesčių lyginamosiomis dalims. Tuo tarpu pastebimai išaugo akcizų, PVM lyginamosios dalys. Nuolat mažėjo juridinių asmenų pelno mokesčio ir muitų lyginamosios dalys.Atskirų mokesčių svarba formuojant mokestines įplaukas ir perskirstant pajamas labai nevienoda. 1997 metais 91,1% visų šalies mokestinių įplaukų bei mokesčiais perskirstomo BVP teko penkiems mokesčiams: valstybinio socialinio draudimo įmokoms (26,9%), PVM (26,6%), fizinių asmenų pajamų mokesčiui (22,1%), akcizams (10,6%) ir juridinių asmenų pelno mokesčiui (4,9%).Suprantama, skirtingose šalyse imamų mokesčių rūšys (pavadinimai) labai įvairios. Tačiau, sprendžiant pagal sustambintą mokesčių nomenklatūrą (mokesčių grupes), Lietuvoje iš esmės imami analogiški mokesčiai. Lietuvoje neimami tik darbo užmokesčio ir darbo jėgos mokesčiai (nustatomi procentais nuo darbo užmokesčio arba kaip fiksuota suma vienam įdarbintajam), kurie būdingi tik kai kurioms EBPO ir ES šalims (pvz., Austrijai, Prancūzijai, Švedijai). Taigi Lietuvoje, palyginti su ES šalimis mokestinėse įplaukose mažiau socialinio draudimo įmokų. Lietuvoje joms tenka 26,9% (1997m.) šalies mokestinių įplaukų, ES šalyse vidutiniškai 29,4% (1995 m.);Renkant kitus mokesčius tenka (išskyrus socialinio draudimo įmokas) daug daugiau netiesioginių mokesčių įplaukų. Tai vidaus prekių ir paslaugų, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai.Lietuvoje 1997 metais netiesioginiai mokesčiai (pajamų ir pelno, darbo užmokesčio ir darbo jėgos, turto) siekė 13,6% BVP ,o tiesioginiai – 10,6% BVP. Taigi vyravo netiesioginiai mokesčiai. Jie visų mokesčių (be socialinio draudimo įmokų) įplaukose sudarė 56,2%.ES šalyse 1995 metais netiesioginiai mokesčiai siekė 12,9% BVP, o tiesioginiai – 16,6% BVP. Taigi vyravo tiesioginiai mokesčiai – jiems teko 56,3% visų mokesčių (be socialinio draudimo įmokų) įplaukų. Tiesa, tai būdinga ne visoms ES šalims. Graikijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje vyrauja netiesioginiai mokesčiai.4. Netiesioginių mokesčių įtaka Lietuvos Ekonomikai.1. Netiesioginių mokesčių įtaka nacionalinio biudžeto dinamikai.Kaip ir beveik visose kitose šalyse, Lietuvoje apie 90-95% nacionalinio valstybės biudžeto pajamų yra gaunama iš mokesčių. Kadangi nacionalinio biudžeto pajamos formuojasi dviem etapais (pirmajame formuojasi gamybos ir importo mokesčiai, tai yra netiesioginiai mokesčiai, antrajame – pajamų ir pelno mokesčiai – tiesioginiai mokesčiai), tai ir mokestines biudžeto pajamos nagrinėsime kaip turinčias skirstymą į pajamas, gaunamas iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių.1995 1997 1998 1999 Tūkst. Lt % Tūkst. Lt % Tūkst. Lt % Tūkst. Lt %Pajamos 5758017 100 8237475 100 9377765 100 8983600 100Mokestinės pajamos 5535004 96,1 7813696 94,9 8666290 92,4 8376071 93,2Tiesioginiai mokesčiai 2400455 41,8 2794796 33,9 3236986 34,5 3183828 35,4Netiesioginiai mokesčiai 2776575 48,3 4783626 58,1 5197738 55,4 4977484 55,4 PVM 1974926 34,0 3347782 40,6 3612132 38,5 3466514 38,6 Akcizai 614237 10,7 1165048 14,1 1340183 14,3 1318359 14,7 Muitai 187412 3,3 270796 3,3 245423 2,6 192611 2,1Kiti mokesčiai 357974 6,2 235292 2,9 231566 2,5 214759 2,4Nemokestinės pajamos 222865 3,9 421524 5,1 704987 7,5 605203 6,7 3 lentelė. Lietuvos nacionalinio biudžeto faktinės pajamos 1995-1999m. [15,16]Kaip matome iš lentelės duomenų, iki 1997 metų mokestinių įplaukų į nacionalinį biudžetą iš netiesioginių mokesčių reikšmė didėjo ir pastaraisiais metais sudaro virš pusės visų mokestinių įplaukų. Netiesioginių mokesčių pagrindinę dalį (60-70%) sudaro PVM. Bendras jo tarifas nuo 1992 m. liepos 1 d. nesikeitė, todėl staigus jų padidėjimas 1995-1997 m. sietinas, visų pirma, su geresniu šio mokesčio administravimu. Taip pat per šį laikotarpį padidėjo ir akcizo mokestinės įplaukos, ką sąlygojo akcizo normų didinimas. 1997-1999m. šiek tiek sumažėjo pajamos iš tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių (muitų). Tai siejama su palankesnių tarptautinės prekybos sąlygų sudarymu visų pirma su ES šalimis ir mūsų artimiausiais kaimynais Latvija ir Estija.Reikia paminėti, kad pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą visi netiesioginiai mokesčiai patenka į valstybės biudžetą, kurio pajamose jų lyginamasis svoris yra apie 80%. Taigi didžiausią reikšmę netiesioginiai mokesčiai turi visų pirma valstybinės reikšmės programoms finansuoti.Tačiau jei iš vienos pusės netiesioginiai mokesčiai turi didžiulę įtaką nacionalinio biudžeto pajamoms, iš kitos pusės būtent dėl planuotų iš šių mokesčių pajamų nesurinkimo susidaro didžiausia dalis biudžeto deficito.Pajamos (tūkst. Lt) 1999 metai 2000 metų 9 mėnesiai Planas Įvykdyta Skirtumas Planasįvykdytas,% Planas Įvykdyta Skirtumas Planas įvykdytas,%PVM 3924940 3466571 -458369 88,3 2731108 2488694 -242414 91,1Akcizai 1486322 1318359 -167963 88,7 1004159 880905 -123254 87,7Muitai 251250 192611 -58639 76,7 138867 105464 -33403 75,9Iš viso 6760832 5904369 -856463 87,3 4491247 4224830 -266417 94,14 lentelė. Lietuvos Respublikos 1999m. ir 2000m. 9 mėnesių valstybės biudžeto vykdymas (mokestinių pajamų iš netiesioginių mokesčių dalis). [7,8,24] Iš lentelės galima pamatyti, kad jei pernai dėl netiesioginių mokesčių nesurinkimo susidarė apie 80% visų valstybės biudžeto pajamų deficito, tai per šių metų 9 mėnesius šis santykis išaugo iki 183,5% (pajamų nesurinkimą švelnina kitos pajamos, pirmiausia pajamos už paskolų palūkanas). Jeigu praeitų metų tokią padėtį dar galima iš dalies pateisinti Rusijos krizės nulemtu ūkio nuosmukiu, tai šiais metais tokia padėtis susidarė visų pirma ne tiek dėl mokesčių slėpimo ar prasto administravimo, kiek dėl klaidingų ūkio augimo prognozių bei gyventojų perkamosios galios įvertinimo, kas, be abejo, žlugdo PVM ir akcizų surinkimą. Tai pripažįsta ir pati Finansų ministerija. Norint bent jau sumažinti prognozių neigiamą įtaką, reikėtų vadovautis tik jau priimtais teisės aktais (o ne planuoti pajamų iš numatomų įvesti mokesčių) bei visos prognozės turi būti “pesimistinės”, t.y. sąlygosiančias perteklines, o ne deficitines pajamas. Aki…vaizdu, kad vis tiek visiškai išvengti klaidų prognozuojant makroekonominius rodiklius, kuriais remiantis daromos prognozės, neįmanoma, todėl labai svarbu, kad biudžete būtų numatomos elgesio atvejai, kai nesurenkama lėšų į biudžetą. Tikslinga planuojamas biudžeto pajamas tvirtinti tik kaip orientacinį dydį. Pagrindine biudžeto įstatymo dalimi turi būti biudžeto išlaidos. Jei pajamų surenkama mažiau nei planuota išlaidų, planuojamos biudžeto išlaidos turėtų būti mažinamos proporcingai arba pagal iš anksto nustatytus prioritetus. Tokiu būdu galima būtų išvengti biudžetų pajamų deficitą, kurį, kaip pastebėjome, daugiausia susidaro dėl netiesioginių mokesčių nesurinkimo.
Kitas svarbus rodiklis, parodantis mokesčių reikšmę, yra bendroji mokesčių našta šalyje. Apibendrinantį vaizdą apie ją galima susidaryti iš mokestinių įplaukų ir BVP santykio. O kadangi Lietuvoje didesnę dalį mokesčių sudaro netiesioginiai mokesčiai, galima teigti, kad jie turi didžiausią įtaką bendrajai mokesčių naštai mūsų šalyje. Taigi Lietuvoje 1992 – 1996 m. ji šalyje kito nedaug, per mokesčius buvo perskirstoma apie 30% BVP. 1997 m. mokestinių įplaukų ir BVP santykis padidėjo iki 32,9%. Sparčiam šalies mokestinių įplaukų didėjimui 1997 m. turėjo mokesčių administravimo gerinimas, atsakomybės už mokesčio įstatymo pažeidimą griežtinimas, akcizų tarifų didinimas, PVM lengvatų mažinimas. Mokestinių įplaukų ir BVP santykis Lietuvoje yra mažesnis negu ES šalyse. Jose šis rodiklis 1995 m. sudarė vidutiniškai 41,8%. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad Lietuvoje mokesčiai jų mokėtojus slegia mažiau. Visų pirma, tai susiję su tai, kad Lietuvoje BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su minėtomis šalimis, yra labai dar nedidelis. “Eurostat’o” duomenimis, 1995 m. BVP, tenkantis vienam gyventojui, apskaičiuotas pagal perkamos galios prioritetą, sudarė tik 24% ES vidurkio. [6,17,19]Tai rodo, kad nors Lietuvoje bendras mokesčių lygis yra žemesnis, nei ES šalyse, bet vis tiek yra gana aukštas esant dabartiniam ūkio išsivystymo lygiui.2. Netiesioginių mokesčių įtaka prekybai ir gamybai.Kaip jau sakėme, viena iš svarbiausių mokesčių funkcijų yra ekonomikos reguliavimas. Tokiu būdu mokesčiai turi įtaką šalies prekybai ir gamybai. Be abejo, kuo didesnė mokesčių našta, tuo mažesnis gamintojų ir prekybininkų noras užsiimti verslu. Tačiau ir iš vis be mokesčių, be valstybės reguliavimo, kaip parodo praktika apsieiti neįmanoma (prisiminkime Didžiąją Depresiją). Kadangi nėra visiškai tikslingų ir teisingų mokesčių normų nustatymo metodų, kurie patenkina abi puses, tai yra ir mokesčių mokėtojus, ir mokesčių gavėjus (šalies valdymo institucijos), paprastai nustatant jas remiamasi pasauline praktika arba intuicija. Taigi neįmanoma ir iš karto įtakoti gamybą ir prekybą šalyje norima linkme.Kalbant apie netiesioginių mokesčių įtaką prekybai ir gamybai Lietuvoje, mano manymu daugiausia reikėtų kalbėti apie akcizų poveikį. Jie, kaip jau minėjome, nustatomi daugiausia pirmiausio būtinumo prekėms, tai yra toms prekėms, kurių paklausa yra neelastinga. Todėl gali atrodyti, kad akcizų tarifų didinimas tokioms neelastingos paklausos prekėms kaip alkoholis, tabakas, benzinas neturėtų per daug neigiamai veikti krašto, teritorijos ar atskiros įmonės ekonominių bei finansinių rezultatų. Tačiau kaip parodė Lietuvos pavyzdys iš tikrųjų taip nėra.Akcizų tarifų didinimas turi dvejopą poveikį: jis tiek nepadidina, o jei padidina, tai ne tiek daug kaip prognozuota, mokestines valstybės įplaukas, tiek pablogina tų įmonių padėtį, kurios gamina atitinkamą produkciją arba susijusią su ja. Ryškiausias pavyzdys Lietuvos sąlygomis būtų akcizų alkoholiui, tabakui, benzinui didinimas 1998 m. balandžio 10 d. Akcizas stipriems alkoholiniams gėrimams buvo padidintas beveik trečdaliu. Dėl to Finansų ministerijomis duomenimis alkoholio akcizo mokesčio įplaukos į biudžetą per 12 mėn. sumažėjo 67 mln. Lt arba 18%. Ypač neigiamos tendencijos pasireiškė lyginant 1998 ir 1999 m. pirmuosius 7 mėnesius. Per tą laiką 1999 metais alkoholio produkcijos realizavimas (litrais) sumažėjo 40%, palyginus su 1998 metais, o akcizo įplaukos už alkoholinius gėrimus sumažėjo 86,1 mln. Lt. Taigi toks nepagrįstas ekonomikos poreikiais akcizo didinimas tiek sumažino biudžeto pajamas (o reikia atsiminti, kad prarastas buvo ne tik akcizo įplaukos, bet kaip pasekmė ir PVM, ir juridinių asmenų pelno mokestis, ir kiti mokesčiai), tiek turėjo poveikį kai kurių įmonių veiklą. Pavyzdžiui, AB “Stumbras“ 1999 m. pardavė 21% produkcijos mažiau nei 1998 m.4Tokia padėtis privertė Seimą (Vyriausybės siūlymu) nuo 1999 metų rugsėjo 22 d. sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams apie 40%. Po akcizo sumažinimo spalio mėnesį lietuviškų alkoholinių gėrimų gamybos apimtys padidėjo keletą kartu. Prekyba alkoholiniais gėrimais pagyvėjo antroje mėnesio pusėje, t. y. po 1999m. spalio 13 d., kai buvo sumažintas akcizas. Pirmoje spalio pusėje gamintojai alkoholiu beveik neprekiavo, nes mažmeninės prekybos tinklas skubėjo išparduoti alkoholio likučius senomis kainomis ir laukė naujų. Pasak bendrovės “Alita“ administracinio – finansinio direktoriaus V. Pečiūros, po akcizo tarifų pasikeitimo spalio mėnesį labiausiai išaugo stipriųjų alkoholinio gėrimų realizacija. Lyginant dvi savaites prieš ir po naujo akcizo įvedimo prekyba “Alitos” stipriaisiais gėrimais padidėjo vienuolika kartų.5Tokia pat situacija yra ir kitose šalies alkoholinius gėrimus gaminančiose įmonėse. Įmonė 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis Spalis“Stumbras“ 178,1 180,3 144,5 121,4“Vilniaus degtinė“ 55,5 49,5 39,3 45,5“Alita“ 4,778 6,483 4,599 3,2275 lentelė. Stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimo apimtys (tūkst. dekalitrų) 1999m.6Matome, kad vien tik per spalio mėnesį parduota beveik tiek pat, o kai kur net ir daugiau alkoholinių gėrimų, nei per visą trečią ketvirtį. Nors specialistai ir negali vienareikšmiškai teigti, kad alkoholio gamyba ir prekyba padidėjo dėl akcizo tarifų sumažinimo (kaip kitos priežastys minimas rudens sezonas ir artėjančios šventės), tačiau yra visos prielaidos teigti, kad būtent nauji tarif…ai nulėmė padėties alkoholinių gėrimų rinkoje pasikeitimus.Panašių tendencijų, kokios buvo alkoholio gamyboje iki akcizo tarifų sumažinimo, galima pastebėti tabako bei benzino gamybos ir prekybos srityje. Pavyzdžiui, 1999m. pabaigoje, prasidėjus naftos produktų kainų kilimui, Vyriausybė buvo priversta atsisakyti Akcizų įstatyme numatyto akcizo benzinui bei dyzeliniam kurui didinimo. Todėl šiais metais jis liko lygus praėjusių metų lygiui.Kiti netiesioginiai mokesčiai Lietuvoje mažiau įtakoja gamybą ir prekybą šalyje. Kalbant apie muitus reikia pasakyti, kad jie, visų pirma, apsaugo vietinius gamintojus ir prekybininkus nuo užsienio konkurencijos. Todėl jų poveikį šalies gamybai ir prekybai galima vertinti kaip teigiamą. Tačiau dideli muitai toms prekėms ar žaliavoms, kurios negaminamos ar neišgaunamos Lietuvoje, iš dalies sąlygoja pernelyg didelę tokių prekių kainą. Pavyzdžiui, esant labai aukštoms naftos produktų kainoms (santykinai jos yra vienos didesnių Europoje), vienas iš būdų jas sumažinti yra sumažinti muitus importuojamiems iš Rytų Europos naftos produktams nuo 15% iki 5%, kas pagal prognozes sumažintų naftos produktų kainas Lietuvoje 5-7ct. už litrą. Būtent šį klausimą šiuo metų svarsto Vyriausybė.PVM yra tiesiogiai neutralus įmonių veiklai, nes jį moka galutinis vartotojas. Pagal savo prigimtį šis mokestis, galima sakyti, turi teigiamą poveikį, nes jis, kaip buvo minėta, padeda išvengti “kaskadinio efekto”. Be to PVM norma yra pakankamai žema ir pastovi, todėl ūkio subjektai gali iš anksto numatyti PVM įtaką savo veiklai. Šiuo mokesčiu neapmokestinamos eksportuojamos prekės, kas netrukdo lietuviškoms prekėms konkuruoti užsienyje ir skatina eksportą. Svarbu ir tai, kad PVM neapmokestinamos investicijos į pagrindinį kapitalą. Taip pat šiuo metu siūloma sumažinti PVM tarifą kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, kas gali atnešti socialinę arba (ir) ekonominę naudą. Pavyzdžiui, Vyriausybė svarsto siūlymus PVM tarifą viešbučių paslaugoms bei gyvenamųjų namų statybos darbams sumažinti nuo 18% iki 5%. Jeigu pirmuoju atveju prarastas valstybės biudžeto pajamas (19,5 mln. Lt 2000 metais) galėtų kompensuoti išaugęs turistų skaičius (apskaičiuota, kad viešbučių paslaugos atpigs 10%) ir didesni paslaugų pardavimai (ekonominė nauda), tai antruoju atveju sumažinimas daugiau sietinas su socialine nauda (sumažėtų gyvenamųjų namų ir butų kainos), nes pajamos, gautos dėl išaugusios statybos apimties, naujų darbo vietų ir infrastruktūros sukūrimo, tik iš dalies padengtų valstybės biudžeto prarastas pajamas.7Tačiau PVM, kaip ir visi kiti mokesčiai, apsunkina mokesčių našta visuomenėje. Tuo pačiu, kaip žinome iš ekonomikos teorijos, mažėja žmonių perkamasis pajėgumas, mažėja visuminė paklausa, o dėl to ir šalies bendrasis vidaus produktas. Be to naujai sukurtą vertę (PVM objektas), kurios pagrindinės dalys – darbo užmokestis ir pelnas, – kaip žinia, jau apmokestintos, šioje pakopoje apmokestinamos dar kartą. Vadinasi, kartu ir apmokestinami ir jau sumokėti mokesčiai. Tokiu būdu PVM yra nepalankus prekybos ir gamybos plėtrai šalyje. Išskirtinas JAV pavyzdys, kur iki šiol nėra įvestas PVM ir kur visi siūlymai jį įvesti buvo susiję su pelno ir pajamų mokesčių panaikinimu. Papildomą naštą, kuri paprastai neįvertinama, sukuria ir PVM apskaitos mechanizmas. Dėl jo įmonės nuolat kredituoja valstybę, kaip žinia pačios mokėdamos už viską. Pridūrus, kad ir kiti mokesčiai ir paprastai imami iš anksto, pagal “planuojamus” rodiklius, ir prisiminus, kad kreditai Lietuvoje yra vis dar gerokai brangesni nei Vakarų Europoje, aiškėja šios papildomos “kreditavimo” naštos vaidmuo. Padėtį dar blogina nuo 2000m. spalio 1 d. įsigaliojusios PVM įstatymo pataisos, kuriomis įteisinama griežtesnė šio mokesčio grąžinimo tvarka. PVM skirtumo likutį, susidariusį per mokesčio laikotarpį, galės susigrąžinti tik įmonės patekusios į mokesčių inspekcijos sudarytus patikimų eksportuotojų sąrašus bei sumokėjusios visus privalomus mokesčius, delspinigius, baudas, pa…lūkanas už mokestines paskolas. Kitos įmonės privalės laukti grąžinimo iki metų pabaigos. Akivaizdu, kad šia pataisa norima priversti įmones laiku ir teisingai atsiskaityti su biudžetu. Tačiau labai dažnai atsitinka taip, kad dėl to kalta pati valstybė. Pavyzdžiui, valstybė yra skolinga įmonei už pateiktas prekes ar paslaugas, o dėl tos skolos įmonė negali laiku sumokėti valstybei mokesčius. Taigi tokiai įmonei pagal pataisą negrąžinamas PVM, dėl to įšaldomos įmonės apyvartinės lėšos, o valstybė gauna nemokamą kreditą.8Pažvelgus į kainos struktūrą, išsiskaido iliuzija, kad skirtingus mokesčius moka skirtingos mokėtojų grupės: turtingieji, vartotojai, juridiniai asmenys, pajamų gavėjai… Akivaizdu, kad visus mokesčius galiausia sumoka galiausia sumoka žmogus, pirkdamas prekes, savo pinigais “balsuodamas” ir už PVM, ir už akcizus, ir už muitus, ir t. t. Kai prekė yra monopolinė arba neelastingos paklausos ir pasirinkimo nėra, vartotojas turi mokėti už visokias neūkiškas sąnaudas, už visus valstybei priklausančius mokesčius. Tais atvejais, kai pasirinkimas yra ir vartotojas nutaria “nebalsuoti”, mokesčiai ima spausti ir savininką, ir darbininką. Kai ekonomika yra atvira ir veikia tarptautinė konkurencija, mokesčiai slegia visą ekonomiką ir visuomenę, turi neigiamą poveikį prekybai ir gamybai šalyje.IšvadosPabandykime apibendrinti žinias apie netiesioginius mokesčius, jų taikymą Lietuvoje ir jų reikšmę šalies ūkiui ir pateikti pagrindines išvadas bei pasiūlymus, išplaukiančius iš šio kursinio darbo dėstymo dalies.1. Valstybei tvarkant bendrus visuomenės reikalus atsiranda ir bendros išlaidos, kurias padengti valstybei būtini tam tikri pajamų šaltiniai, iš kurių svarbiausias yra mokesčiai. O kadangi valstybė paprastai prisiima tokias funkcijas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinę visuomenę, tai galima daryti išvadą, kad be mokesčių dabartiniu metu valstybė egzistuoti nesugeba.2. Mokesčių svarbumas, visų pirma, pasireiškia per jų funkcijas – fiskalinę, perskirstomąją, reguliavimo. Jas išnagrinėjus, galima teigti, kad protingai panaudojant tokį galingą mechanizmą kaip mokesčiai, galima norima linkme veikti praktiškai visas gyvenimo sritis.3. Dėl mokesčių įvairovės juos būtina klasifikuoti pagal tam tikrus požymius, iš kurių svarbiausias yra mokesčių skirstymas pagal jų ėmimo būdą. Pagal tai mokesčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.4. Nagrinėjant netiesioginiams mokesčiams būdingus bruožus pastebėjome, kad jie vienodai taikytini kiekvienam visuomenės nariui nepriklausomai nuo socialinės padėties ir gaunamų pajamų, ir kad paprastai juos moka prekės ir paslaugos galutiniai pirkėjai.5. Iš antro skyriaus pirmos dalies darome išvadą, kad Lietuvoje akcizai daugiausia tarnauja fiskaliniams Vyriausybės tikslams. Be to akcizų tarifai ir akcizu apmokestinamų prekių sąrašas yra žymiai didesni, nei siūloma Pasauliniame mokesčių kodekse ir yra kitose šalyse. Todėl siūloma panaikinti šiuos trūkumus. 6. Kalbant apie PVM, išaiškinome keletą šio patogaus, kaip biudžeto įplaukų šaltinis, mokesčio trūkumų. Pirma, jo apskaičiavimas yra gana sudėtingas procesas, ir antra, kad jis kaip ir kiti netiesioginiai mokesčiai atskaičiuojami nuo jau sumokėtų mokesčių.7. Iš skyriaus apie muitus išplaukia išvada, kad šie netiesioginiai mokesčiai pirmiausia yra panaudojami Lietuvos gamintojų apsaugai nuo užsienio konkurencijos, tačiau vis tiek yra sudaromos palankios sąlygos toms šalims su kuriomis vyksta aktyvi tarptautinė prekyba (Latvija, Estija, Lenkija, ES šalys). Taigi šio mokesčio fiskalinė reikšmė yra nežymi.8. Svarbiausia trečio skyriaus pirmos dalies išvada – Lietuvoje netiesioginiai mokesčiai yra svarbiausias valstybės pajamų šaltinis, kuris nuolat auga dėl kelių priežasčių, iš kurių galima paminėti geresnį PVM administravimą, akcizu apmokestinamų prekių ir paslaugų sąrašo išplėtimą ir kitus. Tačiau visų pirma dėl netiesioginių mokesčių nesurinkimo atsiranda valstybės biudžeto pajamų deficitas, kurį galima išvengti pirmiausia sudarant kuo tikslingesnes šalies makroekonominių rodiklių prognozes.9. Nepaisant to, kad bendroji mokesčio našta Lietuvoje nėra didelė palyginus su kitomis, pirmiausia ES šalimis, vis tiek mokesčių lygis šalyje yra pakankamai aukštas turine omenyje bendrą šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Todėl reikėtų palaipsniui vykdyti mokesčių naštos (ypač netiesioginių mokesčių) mažinimo politiką, kas skatintų ekonomikos augimą šalyje.10. Netiesioginiai mokesčiai, o ypač akcizai, turi didžiulę įtaką gamybai ir prekybai šalyje. Neturintis ekonominio pagrindimo mokesčių didinimas gali sužlugdyti tiek atskirą įmonę, tiek ištisą ūkio šaką, kas patvirtinama pavyzdžiu. Todėl svarbu labai kruopščiai ištirti visas galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes prieš priimant sprendimus dėl netiesioginių mokesčių, o ypatingai akcizo tarifų keitimų bei jų taikymo konkrečiai prekei.NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Buškevičiūtė E., Pukelienė V. “Valstybės mokesčių sistema” – Kaunas “Technologija”, 1998, 224 psl. 2. Marcijonas A., Sudavičius B., “Mokesčių teisė” – Vilnius, VU leidykla, 1998, 125 psl.3. Rimas J., Stačiokas R., “Verslininkas ir mokesčiai” – Kaunas, “Spindulys“, 1996, 86 psl. 4. Lietuvos mokesčių sistema – Vilnius, 1996 m.5. Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto vykdymas – www….finmin.lt 6. Lietuvos Respublikos 2000 metų 9 mėnesių valstybės biudžeto vykdymas – www.finmin.lt7. Lietuvos statistikos metraštis 1998 m. – Vilnius, LSD, 1999.8. Lietuvos statistikos metraštis 1999 m. – Vilnius, LSD, 2000.9. Harvey S. Rosen, Public Finance. – Irwin, New-York, 1992, 759 psl. 10. R. Andružytė. Viešbučių paslaugoms – mažesnis PVM. – VŽ, 2000.11.2811. V. Gudas. Sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams. – Respublika, 1999.09.2312. S. Likas. Akcizo sumažinimas virto prekybos apimties didėjimu. – Respublika, 1999.11.11
13. G. Liukaitytė. PVM pataisos – prieš verslą. – VŽ, 2000.09.2714. T. Staniulytė. Biudžeto optimizmas nepasiteisino. – VŽ, 2000.11.2315. www.lrs.lt – Lietuvos Respublikos Seimo puslapis Internete16. www.finmin.lt – LR Finansų ministerijos puslapis Internete17. www.lrinka.lt – Laisvosios rinkos instituto puslapis Internete