Netiesioginiai mokesciai ir ju itaka ekonomikai

1709 0

TURINYS

Įvadas 2

1. Mokesčių būtinumas. Mokesčių funkcijos. 3

2. Mokesčių klasifikavimas. 5

3. Netiesioginių mokesčių poveikis ekonomikai. 7

1. Netiesioginių mokesčių įtaka BVP dinamikai. 7

4. Netiesioginių mokesčių įtaka Lietuvos Ekonomikai. 8

1. Netiesioginių mokesčių įtaka nacionalinio biudžeto dinamikai. 8

2. Netiesioginių mokesčių įtaka prekybai ir gamybai. 11

Išvados 16Įvadas

“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai”, – pasakė žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų “neišvengiamų dalykų” – mokesčiai.

Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neįmanoma įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus viisose gyvenimo srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą turtą, kurį mes jiems paliksime.

Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka mokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi veikėjai. Todėl būūtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bent pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui, verslo plėtojimui.

Tačiau nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vy

ykdo valstybės uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė, valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas paaiškins, kodėl taip atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.

Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsime klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai ir gamybai.

Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių sppecializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais įstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamento leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei informacija iš Interneto puslapių.1. Mokesčių būtinumas. Mokesčių funkcijos.

Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų pirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo ir pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje valstybėje.

Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis –
tai mokesčio įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų: krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t. Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiūlos be prievartos nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo, kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos (visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos srityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus, pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą, socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės uždaviniai.

Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šalies nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese. Nors mokesčiai ir negrindžiami ek
kvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįstama valstybės valdymo organų teisė rinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams.

Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija – pajamų gavimas valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) – jos įskaitomos į valstybės (savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti būtinos lėšos, bet ir re
eguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas, išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniams procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija – reguliavimo, kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja (priklausomai nuo valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus. mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms – reguliuoja tų prekių vartojimą, nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms –mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su infliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose (nors dažnai ir ne tik dorose).

Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia socialinis – ekonominis mokesčių vaidmuo. [1, 2, 3, 5, 18]2. Mokesčių klasifikavimas.

Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų klasifikavimo galimybę ir būtinumą.

Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti

1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.

2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių) biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.

3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis valstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.

4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai mokesčiai bei mišrūs mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.1

Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinį biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.

Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą, kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui, cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ir paslaugą. Taigi netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad:

a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;

b) jis nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis;

c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa. Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kad mokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos) gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveik visada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas.

Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiai mokesčiai. Pateiksime netiesioginių mokesčių klasifikavimą lentelėje:

1 pav. Netiesioginių mokesčių rūšys.2

Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizai kai kurioms prekėms, universalus akcizas – pridėtinės vertės mokestis bei įvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antrame kursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausius netiesioginius mokesčius.

Akcizai – tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriems prekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniai monopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekis nekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arba kurių vartoj.imą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertės mokestis – universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus.

Muitai – tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai.

Fiskaliniai monopoliai – tai netiesioginiai mokesčiai už valstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą). Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas ir mokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.33. Netiesioginių mokesčių poveikis ekonomikai.

1. Netiesioginių mokesčių įtaka BVP dinamikai.

1997 metais sparčiausiai išaugo akcizų ir PVM įplaukos. Buvo padidinti akcizų naftos produktams, alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams tarifai, nebetaikantys laikytinais 9% PVM tarifas šalies gamintojų pagamintiems maisto produktams, sumažintas kitų taikytų PVM lengvatų sąrašas. Lėčiausiai išaugo (tik 5,8% t. y. nesiekė net infliacijos rodiklio) juridinių asmenų pelno mokesčio įplaukos. Reikia nepamiršti daugelyje įmonių tebesitęsiantį gamybos bei jos pelningumo nuosmukį, 1996 metais vykusios bankų krizės poveikį bei, matyt, ir įmonių pastangas šio mokesčio išvengti.

Nevienodai augant atskirų mokesčių įplaukoms, keičiasi mokestinių įplaukų struktūra. Per paskutinius trejus metus didesnis ar mažesnis stabilumas buvo būdingas fizinių asmenų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, turto ir kitų mokesčių lyginamosiomis dalims. Tuo tarpu pastebimai išaugo akcizų, PVM lyginamosios dalys. Nuolat mažėjo juridinių asmenų pelno mokesčio ir muitų lyginamosios dalys.

Atskirų mokesčių svarba formuojant mokestines įplaukas ir perskirstant pajamas labai nevienoda. 1997 metais 91,1% visų šalies mokestinių įplaukų bei mokesčiais perskirstomo BVP teko penkiems mokesčiams: valstybinio socialinio draudimo įmokoms (26,9%), PVM (26,6%), fizinių asmenų pajamų mokesčiui (22,1%), akcizams (10,6%) ir juridinių asmenų pelno mokesčiui (4,9%).

Suprantama, skirtingose šalyse imamų mokesčių rūšys (pavadinimai) labai įvairios. Tačiau, sprendžiant pagal sustambintą mokesčių nomenklatūrą (mokesčių grupes), Lietuvoje iš esmės imami analogiški mokesčiai. Lietuvoje neimami tik darbo užmokesčio ir darbo jėgos mokesčiai (nustatomi procentais nuo darbo užmokesčio arba kaip fiksuota suma vienam įdarbintajam), kurie būdingi tik kai kurioms EBPO ir ES šalims (pvz., Austrijai, Prancūzijai, Švedijai).

Taigi Lietuvoje, palyginti su ES šalimis mokestinėse įplaukose mažiau socialinio draudimo įmokų. Lietuvoje joms tenka 26,9% (1997m.) šalies mokestinių įplaukų, ES šalyse vidutiniškai 29,4% (1995 m.);

Renkant kitus mokesčius tenka (išskyrus socialinio draudimo įmokas) daug daugiau netiesioginių mokesčių įplaukų. Tai vidaus prekių ir paslaugų, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai.

Lietuvoje 1997 metais netiesioginiai mokesčiai (pajamų ir pelno, darbo užmokesčio ir darbo jėgos, turto) siekė 13,6% BVP ,o tiesioginiai – 10,6% BVP. Taigi vyravo netiesioginiai mokesčiai. Jie visų mokesčių (be socialinio draudimo įmokų) įplaukose sudarė 56,2%.

ES šalyse 1995 metais netiesioginiai mokesčiai siekė 12,9% BVP, o tiesioginiai – 16,6% BVP. Taigi vyravo tiesioginiai mokesčiai – jiems teko 56,3% visų mokesčių (be socialinio draudimo įmokų) įplaukų. Tiesa, tai būdinga ne visoms ES šalims. Graikijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje vyrauja netiesioginiai mokesčiai.4. Netiesioginių mokesčių įtaka Lietuvos Ekonomikai.

1. Netiesioginių mokesčių įtaka nacionalinio biudžeto dinamikai.

Kaip ir beveik visose kitose šalyse, Lietuvoje apie 90-95% nacionalinio valstybės biudžeto pajamų yra gaunama iš mokesčių. Kadangi nacionalinio biudžeto pajamos formuojasi dviem etapais (pirmajame formuojasi gamybos ir importo mokesčiai, tai yra netiesioginiai mokesčiai, antrajame – pajamų ir pelno mokesčiai – tiesioginiai mokesčiai), tai ir mokestines biudžeto pajamos nagrinėsime kaip turinčias skirstymą į pajamas, gaunamas iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių.

1995 1997 1998 1999

Tūkst. Lt % Tūkst. Lt % Tūkst. Lt % Tūkst. Lt %

Pajamos 5758017 100 8237475 100 9377765 100 8983600 100

Mokestinės pajamos 5535004 96,1 7813696 94,9 8666290 92,4 8376071 93,2

Tiesioginiai mokesčiai 2400455 41,8 2794796 33,9 3236986 34,5 3183828 35,4

Netiesioginiai mokesčiai 2776575 48,3 4783626 58,1 5197738 55,4 4977484 55,4

PVM 1974926 34,0 3347782 40,6 3612132 38,5 3466514 38,6

Akcizai 614237 10,7 1165048 14,1 1340183 14,3 1318359 14,7

Muitai 187412 3,3 270796 3,3 245423 2,6 192611 2,1

Kiti mokesčiai 357974 6,2 235292 2,9 231566 2,5 214759 2,4

Nemokestinės pajamos 222865 3,9 421524 5,1 704987 7,5 605203 6,7

3 lentelė. Lietuvos nacionalinio biudžeto faktinės pajamos 1995-1999m. [15,16]

Kaip matome iš lentelės duomenų, iki 1997 metų mokestinių įplaukų į nacionalinį biudžetą iš netiesioginių mokesčių reikšmė didėjo ir pastaraisiais metais sudaro virš pusės visų mokestinių įplaukų. Netiesioginių mokesčių pagrindinę dalį (60-70%) sudaro PVM. Bendras jo tarifas nuo 1992 m. liepos 1 d. nesikeitė, todėl staigus jų padidėjimas 1995-1997 m. sietinas, visų pirma, su geresniu šio mokesčio administravimu. Taip pat per šį laikotarpį padidėjo ir akcizo mokestinės įplaukos, ką sąlygojo akcizo normų didinimas. 1997-1999m. šiek tiek sumažėjo pajamos iš tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių (muitų). Tai siejama su palankesnių tarptautinės prekybos sąlygų sudarymu visų pirma su ES šalimis ir mūsų artimiausiais kaimynais Latvija ir Estija.

Reikia paminėti, kad pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą visi netiesioginiai mokesčiai patenka į valstybės biudžetą, kurio pajamose jų lyginamasis svoris yra apie 80%. Taigi didžiausią reikšmę netiesioginiai mokesčiai turi visų pirma valstybinės reikšmės programoms finansuoti.

Tačiau jei iš vienos pusės netiesioginiai mokesčiai turi didžiulę įtaką nacionalinio biudžeto pajamoms, iš kitos pusės būtent dėl planuotų iš šių mokesčių pajamų nesurinkimo susidaro didžiausia dalis biudžeto deficito.

Pajamos (tūkst. Lt) 1999 metai 2000 metų 9 mėnesiai

Planas Įvykdyta Skirtumas Planasįvykdytas,% Planas Įvykdyta Skirtumas Planas įvykdytas,%

PVM 3924940 3466571 -458369 88,3 2731108 2488694 -242414 91,1

Akcizai 1486322 1318359 -167963 88,7 1004159 880905 -123254 87,7

Muitai 251250 192611 -58639 76,7 138867 105464 -33403 75,9

Iš viso 6760832 5904369 -856463 87,3 4491247 4224830 -266417 94,1

4 lentelė. Lietuvos Respublikos 1999m. ir 2000m. 9 mėnesių valstybės biudžeto vykdymas (mokestinių pajamų iš netiesioginių mokesčių dalis). [7,8,24]

Iš lentelės galima pamatyti, kad jei pernai dėl netiesioginių mokesčių nesurinkimo susidarė apie 80% visų valstybės biudžeto pajamų deficito, tai per šių metų 9 mėnesius šis santykis išaugo iki 183,5% (pajamų nesurinkimą švelnina kitos pajamos, pirmiausia pajamos už paskolų palūkanas). Jeigu praeitų metų tokią padėtį dar galima iš dalies pateisinti Rusijos krizės nulemtu ūkio nuosmukiu, tai šiais metais tokia padėtis susidarė visų pirma ne tiek dėl mokesčių slėpimo ar prasto administravimo, kiek dėl klaidingų ūkio augimo prognozių bei gyventojų perkamosios galios įvertinimo, kas, be abejo, žlugdo PVM ir akcizų surinkimą. Tai pripažįsta ir pati Finansų ministerija. Norint bent jau sumažinti prognozių neigiamą įtaką, reikėtų vadovautis tik jau priimtais teisės aktais (o ne planuoti pajamų iš numatomų įvesti mokesčių) bei visos prognozės turi būti “pesimistinės”, t.y. sąlygosiančias perteklines, o ne deficitines pajamas. Aki.vaizdu, kad vis tiek visiškai išvengti klaidų prognozuojant makroekonominius rodiklius, kuriais remiantis daromos prognozės, neįmanoma, todėl labai svarbu, kad biudžete būtų numatomos elgesio atvejai, kai nesurenkama lėšų į biudžetą. Tikslinga planuojamas biudžeto pajamas tvirtinti tik kaip orientacinį dydį. Pagrindine biudžeto įstatymo dalimi turi būti biudžeto išlaidos. Jei pajamų surenkama mažiau nei planuota išlaidų, planuojamos biudžeto išlaidos turėtų būti mažinamos proporcingai arba pagal iš anksto nustatytus prioritetus. Tokiu būdu galima būtų išvengti biudžetų pajamų deficitą, kurį, kaip pastebėjome, daugiausia susidaro dėl netiesioginių mokesčių nesurinkimo.

Kitas svarbus rodiklis, parodantis mokesčių reikšmę, yra bendroji mokesčių našta šalyje. Apibendrinantį vaizdą apie ją galima susidaryti iš mokestinių įplaukų ir BVP santykio. O kadangi Lietuvoje didesnę dalį mokesčių sudaro netiesioginiai mokesčiai, galima teigti, kad jie turi didžiausią įtaką bendrajai mokesčių naštai mūsų šalyje. Taigi Lietuvoje 1992 – 1996 m. ji šalyje kito nedaug, per mokesčius buvo perskirstoma apie 30% BVP. 1997 m. mokestinių įplaukų ir BVP santykis padidėjo iki 32,9%. Sparčiam šalies mokestinių įplaukų didėjimui 1997 m. turėjo mokesčių administravimo gerinimas, atsakomybės už mokesčio įstatymo pažeidimą griežtinimas, akcizų tarifų didinimas, PVM lengvatų mažinimas. Mokestinių įplaukų ir BVP santykis Lietuvoje yra mažesnis negu ES šalyse. Jose šis rodiklis 1995 m. sudarė vidutiniškai 41,8%. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad Lietuvoje mokesčiai jų mokėtojus slegia mažiau. Visų pirma, tai susiję su tai, kad Lietuvoje BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su minėtomis šalimis, yra labai dar nedidelis. “Eurostat’o” duomenimis, 1995 m. BVP, tenkantis vienam gyventojui, apskaičiuotas pagal perkamos galios prioritetą, sudarė tik 24% ES vidurkio. [6,17,19]

Tai rodo, kad nors Lietuvoje bendras mokesčių lygis yra žemesnis, nei ES šalyse, bet vis tiek yra gana aukštas esant dabartiniam ūkio išsivystymo lygiui.2. Netiesioginių mokesčių įtaka prekybai ir gamybai.

Kaip jau sakėme, viena iš svarbiausių mokesčių funkcijų yra ekonomikos reguliavimas. Tokiu būdu mokesčiai turi įtaką šalies prekybai ir gamybai. Be abejo, kuo didesnė mokesčių našta, tuo mažesnis gamintojų ir prekybininkų noras užsiimti verslu. Tačiau ir iš vis be mokesčių, be valstybės reguliavimo, kaip parodo praktika apsieiti neįmanoma (prisiminkime Didžiąją Depresiją). Kadangi nėra visiškai tikslingų ir teisingų mokesčių normų nustatymo metodų, kurie patenkina abi puses, tai yra ir mokesčių mokėtojus, ir mokesčių gavėjus (šalies valdymo institucijos), paprastai nustatant jas remiamasi pasauline praktika arba intuicija. Taigi neįmanoma ir iš karto įtakoti gamybą ir prekybą šalyje norima linkme.

Kalbant apie netiesioginių mokesčių įtaką prekybai ir gamybai Lietuvoje, mano manymu daugiausia reikėtų kalbėti apie akcizų poveikį. Jie, kaip jau minėjome, nustatomi daugiausia pirmiausio būtinumo prekėms, tai yra toms prekėms, kurių paklausa yra neelastinga. Todėl gali atrodyti, kad akcizų tarifų didinimas tokioms neelastingos paklausos prekėms kaip alkoholis, tabakas, benzinas neturėtų per daug neigiamai veikti krašto, teritorijos ar atskiros įmonės ekonominių bei finansinių rezultatų. Tačiau kaip parodė Lietuvos pavyzdys iš tikrųjų taip nėra.

Akcizų tarifų didinimas turi dvejopą poveikį: jis tiek nepadidina, o jei padidina, tai ne tiek daug kaip prognozuota, mokestines valstybės įplaukas, tiek pablogina t

. . .

1. Buškevičiūtė E., Pukelienė V. “Valstybės mokesčių sistema” – Kaunas “Technologija”, 1998, 224 psl.

2. Marcijonas A., Sudavičius B., “Mokesčių teisė” – Vilnius, VU leidykla, 1998,

125 psl.

3. Rimas J., Stačiokas R., “Verslininkas ir mokesčiai” – Kaunas, “Spindulys“, 1996,

86 psl.

4. Lietuvos mokesčių sistema – Vilnius, 1996 m.

5. Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto vykdymas – www..finmin.lt

6. Lietuvos Respublikos 2000 metų 9 mėnesių valstybės biudžeto vykdymas – www.finmin.lt

7. Lietuvos statistikos metraštis 1998 m. – Vilnius, LSD, 1999.

8. Lietuvos statistikos metraštis 1999 m. – Vilnius, LSD, 2000.

9. Harvey S. Rosen, Public Finance. – Irwin, New-York, 1992, 759 psl.

10. R. Andružytė. Viešbučių paslaugoms – mažesnis PVM. – VŽ, 2000.11.28

11. V. Gudas. Sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams. – Respublika, 1999.09.23

12. S. Likas. Akcizo sumažinimas virto prekybos apimties didėjimu. – Respublika, 1999.11.11

13. G. Liukaitytė. PVM pataisos – prieš verslą. – VŽ, 2000.09.27

14. T. Staniulytė. Biudžeto optimizmas nepasiteisino. – VŽ, 2000.11.23

15. www.lrs.lt – Lietuvos Respublikos Seimo puslapis Internete

16. www.finmin.lt – LR Finansų ministerijos puslapis Internete

17. www.lrinka.lt – Laisvosios rinkos instituto puslapis Internete

Join the Conversation

×
×