Monopolinė rinka

ĮVADAS

Monopolinė ūkio struktūra nepripažįsta rinkos, todėl ji neveikia nettada, kai „apačioje“ įdiegiama „grynoji“ rinka – šiek tiek pakylame ikiurmo prekybos, o ten likusi monopolija. Žlugus Tarybų Sąjungai, rinkosmechanizmas nepradėjo veikti, kaip tikėtasi, o senoji valstybės mašina,kaip biurokratinė, buvo sugriauta. Dėl to atsirado sunkumų. Bet buvosukurtos politinės sąlygos išeiti iš krizės, suformuota valstybėsdemokratinė sandara. Taigi nepatenkinami ekonominiai rezultatai, bet, antravertus, reikia džiaugtis, kad per tuos metus Lietuvai pavyko apsisaugotinuo bandymų restauruoti buvusią sistemą, demontuoti visuomenės sukurtądemokratinį politinį mechanizmą, kuris turi didžiausią rezervą pertvarkytiekonomiką. Šiomis dienomis mes galime kritiškai pažvelgti ir apsvarstytišiuolaikinės monopolijos kainų ir konkurencijos teoriją. Lietuvoje vis dar yra nemažai tokių sričių, kuriose vyraujamonopolijos. Tai elektros, šilumos, vandens, dujų, geležinkelio pervežimų,ir kitos sritys. Prie tokių sričių tenka priskirti ir dar labiaumonopolizuotas, tačiau dažnai pamirštamas sritis: sveikatos apsaugą beišvietimą. Vartotojams su monopolininkais bendrauti nėra paprasta ir lengva.Monopolistų paslaugų kainos yra aukštos, kokybė prasta, bendravimasnemalonus, galimybės nebendrauti taip pat dažniausiai yra minimalios. Aktualus klausimas yra, ką daryti, kad monopolijos neslėgtų vartotojo.Pradėti tenka nuo to, kad ne visi verslai, vadinami monopolijomis, yravienodai žalingi ir nebūtinai su monopolijomis reikia kovoti. Visiškaiakivaizdu, kad vienos vadinamosios monopolijos arba dominuojančios įmonėstiesiog tėra sėkmingiausios savo srities įmonės, lyderio pozicijąužsitarnavusios dėl gero darbo. Tokių net monopolijomis nederėtų vadinti,nes jos arba turi akivaizdžių konkurentų, taigi, vartotojas turipasirinkimą, arba konkurentai tiesiog neatsiranda, žinodami, jog negalėsgeriau įtikti vartotojui. Tenka tik pasakyti, kad potenciali konkurencijakiekvieną įmonę verčia elgtis taip pat, kaip ir tuomet, kai yra kitas

realus konkurentas. Kita rūšis monopolijų yra kur kas pavojingesnė todėl, kad jųmonopolinis statusas yra įtvirtintas teisiškai arba tokios monopolijosproteguojamos valdžios. Pavyzdžiui, draudžiama arba praktiškai neįmanomaatsisakyti monopolinio savo buto šildymo; neleidžiama įsirengti alternatyvųvandens tiekimą. Panagrinėję kiekvieną labai monopolizuotą sritį,atrastume, kad kiekviena iš jų nėra natūrali monopolija, kaip bandomateigti, kad natūralumas tėra dirbtinis valdžios įsikišimo padarinys. Bandant reguliuoti tokias monopolijas dažniausiai atsiduriamaaklavietėje, kuomet, nepaisant visų reguliavimų, kainos yra per didelės,kokybė per prasta, o monopolijos, nežiūrint to, skundžiasi, kad negalireguliuojamomis kainomis padengti savo kaštų ir pagalbos kreipiasi įvaldžią. Taigi, blogai visiems: ir vartotojams, ir patiems monopolistams. Tikroji problema yra ne monopolijos įsigalėjimo problema (kaip minėta,rinka gali koncentruotis tiesiog dėl efektyvaus darbo arba siekiant mastoekonomijos). Problema yra vartotojų pasirinkimo laisvės ribojimas, kurisLietuvoje labai populiarus. Be jau minėtų ir daugybės kitų tiesioginiųdraudimų vartotojams pasirinkti paslaugos teikėją, yra ir netiesioginiaibarjerai, mažinantys vartotojo galimybes ir stiprinantys vieną ar kitąverslą. Tarp tokių labiausiai išsiskiria muitai. Fakto, kad įvesti muitaitrąšoms, cukrui ar aliejui yra skirti vienai ar kitai įmonei padėti,neslepia net patys muitų iniciatoriai. Kitaip tariant, daroma viskas, kadvartotojas nesirinktų kažkurios konkrečios įmonės konkurento. Problemos sprendimo, kaip pažaboti monopolijas, taip pat nerasime neikainų reguliavime, nei kitokiame valdžios įsikišime. Vartotoją apgintigalima tik leidus veikti laisvai rinkai: netrukdyti įeiti į rinką ir iš josišeiti, nereguliuoti kainų, nediskriminuoti jokių ūkio subjektų ir neteiktijokiems ūkio subjektams privilegijų, privatizuoti visus ūkio subjektus. Apžvelkime pagrindinius monopolinės rinkos susidarymo ir formavimosiaspektus.

GRYNOJI MONOPOLIJA IR MONOPOLINIS VALDYMAS

Grynoji monopolija (pure monopoly) – tai susidariusi padėtis rinkoje,

kai egzistuoja tik vienas tiekėjas konkrečios prekės, kuri neturi artimųpakaitų ar panašius poreikius patenkinančių prekių. Monopolinė rinka yraadekvati tobulos konkurencijos rinkos sąvokai. Pirkėjo poreikių tenkinimamsegzistuoja tik vienas prekių tiekėjas – monopolistas Suprantama, kad, kaip ir tobula konkurencija, grynoji monopolija yrasavotiška abstrakcija. Visų pirma , praktiškai neegzistuoja produktų, kurieturėtų pakaitus. Visų antra, retas atvejis, kada nacionalinėje arbatarptautinėje rinkoje yra tik vienas prekių tiekėjas. Nors, ypatingaiuždarose rinkose, pavyzdžiui, mažame miestelyje, galima stebėti grynosiosmonopolijos reiškinį. Tarkim, tokiame miestelyje gali būti tik vienasgydytojas – stomatologas. Būtina pažymėti, kad kaip taisyklė, tokiųmonopolijų veikla yra reglamentuota municipalinės ir valdančiosiosvaldžios. Gamintojas laikomas turinčiu absoliučią monopolinę valdžią (monopolypower) kai jis turi galimybę įtakoti savo gaminamos prekės kainą bei keistigaminamą kiekį. Viršutinė riba, iki kurios monopolistas gali išnaudoti savomonopolinę valdžią yra priklausoma nuo artimų prekių – pakaitų atsiradimorinkoje. Suprantama, norint turėti monopolinę valdžią nėra būtina grynosiosmonopolijos sąlyga, tačiau būtina, kad prekių paklausos kreivė būtųpasvirusi žemyn, o nebūtų horizontali, kaip konkurencijos rinkos sąlygomis,kadangi kitu atveju monopolistas neturės galimybės keisti kainos,remdamasis siūlomų prekių kiekio padidinimu. Esminis skirtumas tarpmonopolinės rinkos ir konkurencinės rinkos yra tame, kad monopolistas galiir sugeba įtakoti kainai, gaunamai už parduotas prekes, o konkuruojantispardavėjas tokios galimybės neturi. Gamintojas turintis monopolinę valdžiąyra įmonė, kuri savo nuožiūra nustato tiekiamų prekių kainą, o ne priimajos kaip rinkos realybės. Rinkos struktūra ( market structure ) parodo pirkėjų ir pardavėjųkiekį esantį rinkoje, jų bendrai perkamas ir parduodamas prekes, prekės
standartizacijos laipsnį, o taip pat įėjimo ir išėjimo iš rinkos lengvumą.Grynoji monopolija ir tobula konkurencija yra kraštutinės rinkosorganizavimo formos. Realios rinkos struktūros yra tarpinės tarp šiųdviejų.

ĮĖJIMO Į MONOPOLINĘ ŠAKĄ KLIŪTYS

Pelnas, gaunamas rinkoje, yra kaip signalas gamintojams apie tai, arverta įeiti į norimą rinką ar ne. Žinoma, kad aukštas ekonominispelningumas, gaunamas monopolistų, pritrauks į rinką ir kitus potencialiusprekės gamintojus. Vadinasi grynosios monopolijos palaikymas reikalaujaeilė pastangų, kurios stabdytų konkurencingų prekių ir gamintojųatsiradimą. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys (barrier entry) – dirbtinaisukurtos ribos, kurios neleidžia naujų papildomų gamintojų ir tiekėjųatsiradimą monopolinėje rinkoje. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtysreikalingos tam, kad palaikyti pačia monopoliją ilgalaikiame plane. Jeigubūtų galimybė laisvam įėjimui į rinką, tai ekonominis pelnas, gaunamasmonopolisto, pritrauktų į rinką naujus gamintojus ir tiekėjus, vadinasiatsirastų didesnė ir platesnė prekių pasiūla. Monopolinė kontrolė kainomsišnyktų ir rinka taptų konkurencinga. Galima išskirti pagrindinius įėjimo į monopolinę šaką kliūčių tipus: 1. Išimtinės teisės, suteiktos valstybės. Kartais vyriausybė sąmoningai siekia, kad suteikti vienai įmonei išskirtinį monopolisto statusą tam tikroje šakoje ar atskiroje nacionalinio sektoriaus rinkoje. Dažnai tokio monopolisto vietoje gali būti pati valstybė. 2. Patentai ir autorinės teisės. Patentai ir autorinės teisės suteikia naujų prekių sukūrėjams ar literatūros, muzikinių kūrinių, meno darbų kūrėjams išskirtines pardavimo teises, naudojimosi jomis, licenzijas jų sukurtiems darbams ir kūriniams. Patentai gali būti išduodami ir gamybos technologijoms. Bet patentai ir autorinės teisės suteikia monopolines galimybes tik ribotam laiko tarpui, atsižvelgiant į vietos įstatymų leidybos ypatumus. Po patento ar autorinių teisių galiojimo termino pasibaigimo įėjimo į monopolinę šaką kliūtys dingsta. Patentų ir autorinių teisių idėja stimuliuoja atskirus individus, bei įmones atrasti naujus produktus ir ieškoti

kitų sprendimo būdų, kadangi išradingumas garantuoja išskirtines gaminio realizacijos teises. 3. Nuosavybės teisės į gamybinius resursus. Monopolija taip pat gali palaikyti ir riboti konkretaus ištekliaus resursus, reikalingus monopolizuotos prekės gamybai. 4. Unikalios galimybės ir žinios taip pat gali sukurti monopoliją. Tiek dainininkai, menininkai, sportininkai turi monopoliją savo teikiamų paslaugų naudojimuisi. Gamintojas turintis technologinių paslapčių, su sąlyga, kad kitas gamintojas negali atkurti analogišką technologiją, valdo tam tikro produkto monopoliją. Tačiau, kaip taisyklė, tokia monopolija nėra grynoji, kadangi gali egzistuoti artimos technologijos tapataus produkto sukūrimui. 5. Didelės monopolijos maži gamybos kaštai. Didelių gamintojų kaštų pranašumai gali leisti vienam gamintojui, tiekiančiam prekes visai rinkai, gaminti produktus su mažesniais gamybiniais kaštais, nei tai būtų galima daryti, jeigu rinka aptarnautų du ar daugiau pardavėjų. Monopolistas siekiantis apsaugoti savo rinką, gali nustatyti santykiškai mažas kainas, kurios bus nepasiekiamos kitiems, kadangi pastariesiems tai nebus pelninga. Gamintojai, siekdami išlaikyti rinką, mažinti kainas, tenkindami rinkos paklausą, vienas po kito atsisakys tai daryti, kol galiausiai liks tik vienas gamintojas – monopolistas. Atsiradus dominuojančiam gamintojui, naujai susikūrusios įmonės negalės patekti į rinką, todėl, kad jos bus santykinai mažos, kad pasiektų vidutiniškai panašų prekių realizavimo lygį, koki turi gamintojas – monopolistas. Gamintojas , kuris gali patenkinti rinkos poreikį paklausiai prekei su mažesniais nei vidutiniais kaštais, negu tie, kurie būtų, jeigu du ar daugiau gamintojų – tiekėjų pateiktų tą patį prekės kiekį, yra vadinama natūraliąja monopolija (natural monopoly).

| || || || || || |

Grynojoje monopolinėje rinkoje LRAC kreivė gali žemėti viso reikšmiųintervalo ribose, kuriam paklausos kreivė yra aukščiau LRAC. Natūraliojimonopolija gali išleisti į apyvartą pagamintų prekių kieki Q1 su mažesniaisilgalaikiais gamybiniais kaštais, nei tai gali padaryti kitos gamybinės

įmonės, kurios išleidžia į rinka prekių kieki Q1/2. Q1= 2Q1/2.

MONOPOLISTO PREKIŲ PAKLAUSA

Paklausos kreivė, kuri nurodo išleidžiamos monopolinės įmonėsprodukcijos kiekį, sutampa su rinkos produkto paklausos kreive, parduodamamonopolijoje. Todėl monopolistas atsižvelgia į pirkėjo paklausos poreikius,teikdamas rinkai atitinkamą prekių kiekį. Keisdami prekės kaina, jieprivalo atsižvelgti į pirkėjų reakciją, nes parduodamas prekės kiekispriklauso nuo kainos dydžio. Ir kaina, kuria jie nustato savo gaminamaiprekei priklauso nuo nupirkto kiekio. Monopolistas gali nustatyti arbakainą, savo siūlomai prekei, arba jų kiekį, kurį jie siūlo pardavimuikiekvienu laikotarpiu.

| || || |

Jeigu gamintojas pasirenka kainą P1, tai reikiamos produkcijos kiekisnustatomas iš rinkos kreivės ir jis bus Q2. Monopolistas nusprendęspadidinti kainą nuo P1 iki P2, kad padidėtų pelnas, tai parduodamų prekiųkiekis sumažėtų nuo iki Q1. Produkcijos pasiūla egzistuojant grynajaimonopolijai yra rinkos pasiūla. Monopolisto prekės paklausa taip pat yrarinkos paklausa. Tai paaiškina tą faktą, kad monopolistas nėra kainosgavėjas.

RIBINĖS MONOPOLISTO PAJAMOS

Monopolinio gamintojo bendrosios pajamos (total revenue) dydispriklauso nuo kainos P ir pagamintos produkcijos kiekio Q: TR = P x Q

Monopolinio gamintojo vidutinės pajamos (averange revenue), taipajamos, kurios yra gaunamos parduodant prekės vienetą:

AR = [pic] = [pic]=P

Monopolinės firmos ribinės pajamos (marginal revenue), tai papildomospajamos, gaunamos pardavus papildomą produkcijos vienetą:

MR = [pic]

Aukščiau esančiame skyrelyje buvo aptarta, kad monopolisto produktopaklausos kreivė yra nukreipta žemyn, todėl padidinus prekių kiekį, jispriverstas sumažinti kainą. Papildomų pardavimų ribinės pajamosmonopolinėje įmonėje visada mažesnės, nei kaina. Tai galima pavaizduotiiliustruotai. Tarkime, kad egzistuoja tokia įmonė, kuri teikia specialųautomobilių patobulinimą ir juos po to parduoda.

Lentelė A

|Automobilių |Kaina, LTL |Bendros pajamos, |Ribinės |

|kiekis / |(10 tūkst.) |LTL (10 tūkst.) |pajamos, LTL||metams |P= AR |TR |(10 tūkst.) ||Q | | |MR ||0 |daugiau kaip |0 | || |100 | |- ||1 |100 |100 |100 ||2 |90 |180 |80 ||3 |80 |240 |60 ||4 |70 |280 |40 ||5 |60 |300 |20 ||6 |50 |300 |0 ||7 |40 |280 |- 20 ||8 |30 |240 |- 40 |

Lentelėje A yra nurodyti sekantys duomenys: vieno automobilio kaina irjos kiekis, kuris bus nupirktas už atitinkamą kaina, vienerių metų bėgyje.Esant 1.000.000,- LTL kainai tik vienas asmuo galės ir norės nupirkti tokįautomobilį ir tuo labiau, kad ne dažniau nei vieną kartą metuose.Bendrosios pajamos yra lygios ribinėms pajamoms ir lygios 1.000.000,- LTL(ribinės pajamos yra bendrųjų pajamų pokytis nuo kiekvieno papildomaiparduoto automobilio). Jei gamintojas sieks parduoti du automobilius, tai jam teks sumažintigaminio kainą iki 900.000,- LTL. Tuo atveju pelnas bus lygus 1.800.000,-LTL / per metus. Ribinės pajamos, gautos pardavus antrą automobilį sudaro800.000,- LTL, kuomet, prekė yra parduodama tik 100.000,- LTL mažiau, neipirmasis automobilis. Iš lentelės galima matyti, kad ribinės pajamos, pardavus vienąautomobilį, yra mažesnės, nei kaina. Būtina pažymėti, kad parduodantdaugiau nei šešis automobilius per metus, yra mažinamos, o ne didinamosbendrosios pajamos, o ribinės pajamos tampa neigiamomis (nešančiomisnuostolį).

|Neelastinga |Neigiamas |Mažėjimas ||Vienetinis |Konstanta |Konstanta ||Elastinga |Teigiamas |Didėjimas |

Lentelėje B yra atvaizduota sąveika tarp ribinių pajamų, paklausoselastingumo, kainos atžvilgiu ir bendrųjų pajamų.

MONOPOLINĖS ĮMONĖS PELNO MAKSIMIZAVIMAS TRUMPALAIKIO TERMINO ATŽVILGIU.

Nors monopolistas ir gali įtakoti savo gaminamos prekės kainai, bettiksli pelno analizė analogiška konkurencinei rinkai. Pelno maksimizavimassuprantamas, kai ribinės pajamos, gaunamos nuo gaminamų prekių kiekio,prilygsta ribiniams kaštams. Tačiau, lygybė P = MR = MC esant monopolijaiyra neteisinga, nes ribinės monopolisto pajamos yra mažesnės nei kaina. Pasinaudojant 3 pav., gaunami duomenys apie automobilių gamyboskaštus . Pastovūs kaštai prilyginimai 100.000,-LTL, ribinis pelnas nuo

vieno parduoto automobilio bus lygus 600.000,- LTL. Ribinis pelnas – taiskirtumas tarp ribinių pajamų ir ribinių kaštų. Iš 3 pav. matoma, kad kolribinis pelnas teigiamas, tol bendrasis pelnas didėja. Tokiu atveju galimatvirtinti, kad neverta gaminti daugiau nei trijų automobilių per metus,kitu atveju tai bus nuostolinga. Tai atsispindi 4 pav.

| ||[pic] |

Iš gautu duomenų galima daryti išvadas, kad esant pusiausvyrosgamybai ribiniai kaštai yra mažesni, nei kaina, prisimenant, kad ribinėspajamos turi būti mažesnės nei kaina.

Q = a –bP,

P = [pic]=[pic],

[pic] = P’ = [pic]’ =0 – [pic] = – [pic].

P, [pic] įrašome į [pic] lygtį ir gauname sekančią išraišką :

MR= P+Q[pic].

Kai MR = 0, tai pagal šią lygybę galima apskaičiuoti Q:

[pic] = 0, 2Q = a, Q = [pic]; kur a – produkcijos kiekis, kai kaina lygi 0.

Kai paklausa – tiesė, didinant pardavimų apimtį ribinės pajamos mažėjadu kartu greičiau nei kaina. Esant teigiamoms ribinėms pajamoms,bendrosios pajamos didėja mažėjant prekės kainai ir didėjant parduodamosprekės kiekiui. Kai ribinės pajamos neigiamos, bendrosios pajamos nuolatmažėja. Bendrosioms pajamoms pasiekus maksimumą MR = 0. Kai MR > 0,paklausa elastinga, kai MR <0, paklausa yra neelastinga. Kai paklausa yravienetinio elastingumo, MR = 0, o bendrosios pajamos, pardavus produkcijoskiekį a/2, yra maksimalios. Konkuruojančioji įmonė maksimizuodama pelną reguliuoja parduodamosprodukcijos kiekį rinkos kaina taip, kad ribinės pajamos būtų lygiosribiniams kaštams, gamybos kiekis atitinka tašką, kur MR = MC, nustatydamaskainą Pm, kuri yra gaunama paklausos kreivės pagalba.

———————–P1

LRAC

Q

D

P1=LRAC1

2 pav.Monopolinės įmonės produkcijos paklausos kreivė

|ED|<1

P2

LRAC2

|ED|=1

1 pav.Paklausa ir firmos ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai.

P,AC

P

Q

Q1/2

3 pav.Paklausa ir ribinės pajamos

0

Q2

Q1

Dš = Dm

Q1

0

D

|ED|>1

Q

a

0

a/2

MR

MR,P

TR

MR<0

MR>0

4 pav.Paklausa, jos elastingumas, ribinės ir bendrosios pajamos.