Mokesčiai

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

Suaugusiųjų mokymo skyriaus

III kurso BAN02M2 grupės studentė

Beata SASNAUSKAITĖ

Mokesčiai, jų esme, funkcijos, klasifikavimas

Dėstytoja L. Šapalienė

Vertinimas

Vilnius

2005

TURINYS

ĮVADAS........................
.....................3
1. MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ

FUNKCIJOS.................4
2. MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS 6
3. MOKESČIŲ ĮTAKA BVP 8

3.1. Pridėtines vertės
mokestis........................
.........8

3.2. Pagrindiniai PVM užduotės vykdymą įtakoję
veiksniai.................9

3.3. Gyventojų pajamų
mokestis........................
........10

3.4. Pelno
mokestis........................
...............11

3.5.
Akcizai.......................
..................12

3.6. Cukraus
mokestis........................
.............14

3.7. Kiti
mokesčiai.......................
...............14
4. MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM
BIUDŽETUI...................16

4.1. Gyventojų pajamų
mokestis........................
.......18

4.2. Pelno
mokestis........................
..............19

4.3.
Akcizai.......................
...................20

4.4. Cukraus
mokestis........................
..............22

4.5. Kiti
mokesčiai.......................
...............22
5. NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA PREKYBAI IR
GAMYBAI.............24
IŠVADOS.......................
.....................26
LITERATŪRA......................
....................29

ĮVADAS

“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai mirtis ir mokesčiai” – pasakė
žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir
konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų
šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų
“neišvengiamų dalykų“ – mokesčiai.

Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, ne eimanoma
įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimo
srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už
antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti
pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto
išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo
įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą
turtą, kurį mes jiems paliksime.

Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir
būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka
mokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi
veikėjai. Todėl būtina, kad ki iekvienas visuomenės narys turėtų bent
pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų
specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes
tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui,
verslo plėtojimui.

Tačiau, nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybės
uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, ka

ad šiuolaikinė visuomenė,
valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas
paaiškins, kodėl taip atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir
klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius
mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.

Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius
mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio
mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus
išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su
netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsime
klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP
dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę
Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai
ir gamybai.

Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių
specializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų
straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o
ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais
įstatymais, statistiniais duomenimis iš Li ietuvos Statistikos Departamento
leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei
informacija iš Interneto puslapių.

MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ FUNKCIJOS.

Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų
pirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo ir
pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje
valstybėje.

Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčio
įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų
gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų:
krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t.
Tai yr

ra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiÅ«los be prievartos
nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo,
kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali
būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes
tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių
paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos
(visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos
srityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos
iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus,
pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę
sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą,
socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės
uždaviniai.

Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio
produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai
atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai
minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias
valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šalies
nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese. Nors mokesčiai ir
negrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei
asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik
tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies
piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras
paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės
egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįtama valstybės valdymo organų teisė
rinkti mokesčius ir panaudoti ju
uos tam tikriems valstybės tikslams.

Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija: ” pajamų gavimas
valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio
biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema.
Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto
pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių
biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių
įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės
paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo
įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) : jos įskaitomos į valstybės
(savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis
Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė
mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į
pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių
funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų
perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti
būtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas,
išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniams
procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija: reguliavimo,
kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja (priklausomai
nuo valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė
skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus
mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms, reguliuoja tų prekių vartojimą;
nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms-
mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė
gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su
infliacija ir nedarbu. Tai yra ga
alingas įrankis protingose dorose rankose.

Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip
objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia
socialinis- ekonominis mokesčių vaidmuo.

MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS.

Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu
valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų
klasifikavimo galimybę ir būtinumą.

Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs
kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti

1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami
juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.

2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra
būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių)
biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi
į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų
mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas
juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.

3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu
gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos
sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis
valstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.

4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas
procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir
regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo
objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą
paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai, bei mišrūs
mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.

Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į
tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra
mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio
santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinį
biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi
betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš
mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra
vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi
sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.

Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami
mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei
paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą,
kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš
mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui,
cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos
mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo
socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Taigi
netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad:

a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;

b) jis nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis;

c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa.

Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kad
mokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos)
gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveik
visada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas.

Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiai
mokesčiai.

Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizai
kai kurioms prekėms, universalus akcizas, pridėtinės vertės mokestis bei
įvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antrame
kursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausius
netiesioginius mokesčius.

Akcizai: tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriems
prekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniai
monopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekis
nekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arba
kurių vartojimą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertės
mokestis: universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms,
išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus.

Muitai: tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos per
valstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai.

Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai: tai netiesioginiai mokesčiai už
valstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą).
Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas ir
mokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.

MOKESČIŲ ĮTAKA BVP

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta
54846 mln. litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis
kainomis. Realiai bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m.,
padidėjo 8,9 procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metais.
Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002
m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.
Galutinio vartojimo išlaidų realus augimas per devynis 2003 metų mėnesius
sudarė 6,9 proc., nominalus – 5,2 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003
metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu
punktu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,
palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo
užmokestis padidėjo 7,8 proc.

Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtais
mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą
2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į
valstybės biudžetą  2003 m.  gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.
litų (0,7 proc.) daugiau,  negu prognozuota.

 

Pajamos iš pagrindinių mokesčių

  Pridėtinės vertės mokestis

PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas
(buvo planuota, kad  per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų)
įvykdytas 91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei
buvo planuota.

1 lentelė PVM (mln. litų)
| |2002 m. |2003m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo |
| |faktas |planas |faktas |2002 m. fakto |plano (+,-) |
| | | | |(+,-) | |
|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |
|Muiti|2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |
|nė | | | | | |
|Iš |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |
|viso | | | | | |

 2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP
veikusiomis kainomis (su 2003 m. prognozuojamu BVP) Lietuvoje sudarė 7,03
proc. 2003 m. I ketvirtį penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis
su BVP siekė 6,5 proc. Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik
tose šalyse, kur taikomas aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui,
Danijoje (standartinis PVM tarifas – 25 proc.), Švedijoje (standartinis PVM
tarifas – 22 proc.) Vadinasi, PVM surinkimas Lietuvoje neatsilieka nuo ES
šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo šaltinių yra – Statistikos
departamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m.
sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP (1995–1996 m. neapskaitomos
ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002 m. tyrimo duomenimis,
didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia išraiška) yra:

1) visų rūšių prekyboje;

2) statyboje bei maisto pramonėje;

3) produktų ir gėrimų gamyboje.

Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,
todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas
„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas
yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris
nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės
departamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų
institucijų požiūriu.

 

Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą  įtakoję veiksniai:

1.        Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų
pardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,
palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir
paslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių ir
paslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visos
apmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6
proc.

2.        PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti
deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.
Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas
neteko 24 mln. litų.

3.     Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutų
vertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesį
vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.
mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento
(planuojant 2003 m. biudžetą, prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamų
prekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002
m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.
Dėl šios priežasties 2003 m. galėjo būti nesurinkta
apie 174  mln. litų PVM.

4.      PVM permokos pokyčiai.  2003 m. PVM permokos pokytis
buvo nežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m., 
grąžintiną PVM deklaruojantiems ūkio subjektams buvo grąžinta ir kitiems
mokesčiams įskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002
metais. Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m.,
sąlygojo:

4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų
pardavimo apimties augimas.
4.2. investicinių prekių importo augimas
4.3. iki 2004 m. vasario mėn. galiojusi lizingo apmokestinimo tvarka, pagal
kurią lizingo bendrovės į atskaitą traukdavo visą lizingo būdu įsigytos
prekės pirkimo PVM, o pardavimo PVM skaičiuodavo dalimis, gavusios
periodines įmokas. Todėl lizingo bendrovės deklaruodavo dideles grąžintino
PVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaityta
PVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.  

Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokesčio į  valstybės biudžetą  2003 m. surinkta
1445,7 mln.  litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta
111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.
2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mln. litų.

 Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčio
užduoties vykdymui:

1.        Vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamų
mokesčio surinkimo rodiklius – gyventojų užimtumo ir darbo užmokesčio
pokyčiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis
2003 metais sudarė 10,3 proc. Palyginti su 2002 m., nedarbo lygis sumažėjo
vienu procentiniu punktu. ,,Sodros“ duomenimis, apdraustųjų darbo
užmokestis per 2003 m. padidėjo beveik 5 proc., t. y. jis didėjo sparčiau,
negu buvo planuota (planuota 4,7 proc.). Nedarbo lygio sumažėjimas ir darbo
užmokesčio augimas padidino gyventojų pajamų
mokesčio įplaukas maždaug 40 mln. litų.

2.     Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais,
nepriemoka. GPM  nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn.  1 d. sudarė 358,3 mln.
litų,  palyginti su 2003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.
litų, arba 13,15 proc.
3.      2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln. Lt
dėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybės draudimu
apsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtą kreditą,
sumokėtos sumos už studijas. Nuo 2004m., iki gegužės 1 d. nuolatiniam
Lietuvos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagal Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmus patirtas
išlaidas, sumokėtas mokestis bus  perskaičiuojamas ir grąžinamas.
4.      Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450 Lt.
Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Lt
pajamų mokesčio daugiau.
5.        2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Lt įplaukų
dėl  Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatė naujas
taisykles, t. y. nuo su darbo santykiais susijusių išmokų dalies (sumokėto
avanso), išmokamų už gruodžio mėnesį, pajamų mokestis turi būti
apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumos ir sumokėtas iki gruodžio
31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau, negu gruodžio
mėnesio paskutinę dieną.

6.        Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003 m.
pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kartu
su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėta akcija ,,Darbo
užmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuoti analizės
metodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimai neatitinka jų
ūkinės–finansinės veiklos rezultatų.

7.        Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003 m.
pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimas
dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčio
legalizavimą.
 

Pelno mokestis

 Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų pelno
mokesčio. Pelno mokesčio įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metus
įplauks 503,8 mln. litų) įvykdytas 155,8 proc., arba gauta 281 mln. litų
pajamų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su  2002 metų įplaukomis,
šiais metais gauta 520,9 mln.  litų  daugiau.

 Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčio
užduoties vykdymui:

1.    Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifas
apmokestinant  investicijas ir nuo 24  proc. iki 15 proc. sumažintas
pagrindinis tarifas);

2.    Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmonių
pelningumo didėjimas bei kitų finansinių rodiklių gerėjimas;

3.    Tiesioginių užsienio investicijų augimas. Nepaisant investicijų
apmokestinimo lengvatų panaikinimo, Lietuvos statistikos departamento
duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m., palyginti su 2001
metais, padidėjo 22 procentais.

 

Akcizai

Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą  gauta 1 765,2
mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą 
gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad  per
2003 metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln.  litų). 

2 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)
| |Surinkt|2003 m. |Surinkta |Skirtumas, |Skirtumas, |
| |a |planas |2003 m. |palyginti su |palyginti su |
| |2002 m.| | |2002 m. (+,-)|planu (+,-) |
|VMI |1 543,5|1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 |
|Muitinė |122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 |
|Iš viso |1 665,8|1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 |

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduoties vykdymui:

1.      Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitant alų).
Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusios alkoholinių
gėrimų vartojimo struktūros  į valstybės biudžetą surinkta  494 mln. Lt,
arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus.

2.      Akcizų mokėjimo tvarkos pasikeitimas. 2003 m. sausio mėnesį akcizai
buvo mokami ir už 2002 m. gruodžio mėnesio 3 dešimtadienį realizuotas
prekes. Kadangi 2002 m. gruodžio mėnesį labai išaugo dyzelinių degalų
realizavimo apimtis, 2003 m. sausio mėnesį gauta apie 20,3 mln.
Lt daugiau, negu planuota.

 

Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą

3 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)
|  |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |
|VMI |929,1 |1050,7 |+121,6 |
|Muitinė |29,6 |18,8 |- 10,8 |
|Iš viso |958,6 |1069,5 |+110,8 |

Per 2003 metus akcizo už kurą į valstybės biudžetą surinka 1 069,5
mln. litų, t.y. 110,8 mln. litų, arba 11,6 proc., daugiau nei per tą patį
laikotarpį 2002 metais.

Benzino realizacija. Per 2003 metus į Lietuvos rinką realizuota 383,3
tūkst. t. benzino, t.y. benzino realizavimo apimtis išliko 2002 metų lygio.
Per 2003 metų 11 mėnesių degalinėse realizuota 305,4 tūkst. tonų benzino,
arba 3,4 tūkst. t (1,1 proc.) daugiau negu per 2002 metų 11 mėnesių

Dyzelinių degalų realizavimo apimtis Lietuvos rinkoje per 2003 m.,
palyginti su 2002 metais, sumažėjo 16,3 tūkst. tonų (2 proc.), nuo 699,3
tūkst. t  2002 m. iki 683 tūkst. t  2003 metais. Dyzelinių degalų per 2003
metų 11 mėn. degalinėse realizuota 301,2 tūkst. tonų arba 31,3 tūkst. tonų
(9,5 proc.) mažiau, negu per tą patį laikotarpį 2002 m.

Suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, per 2003 metų 11 mėnesių
degalinėse realizuota 155 tūkst. tonų, arba 30,3 tūkst. tonų (24 proc.)
daugiau negu per 2002 m. tą patį laikotarpį.

Lietuvos degalinėse realizuoto kuro dinamika rodo, kad benzino lyginamoji
dalis iš visų degalų sumažėjo nuo 68 proc. 1997 metais iki 38 proc. 2003
metais, atitinkamai dyzelinių degalų lyginamoji dalis nuo 30 proc. padidėjo
iki 35 proc., suskystintų dujų – nuo 2 proc. padidėjo iki 27 procentų.
Benzino realizavimo apimties sumažėjimui turi įtakos nuolat didėjantis
suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, naudojimas. Dyzelinių
degalų realizavimo apimties sumažėjimui degalinėse 2003 metais neabejotinai
turėjo įtakos nuo sausio mėnesio Lenkijos pradėtas riboti įsivežamų degalų
kiekis. Į šią šalį įvažiuojantis krovininis transportas bakuose gali vežtis
ne daugiau kaip 200 litrų, autobusai – ne daugiau kaip 600 litrų dyzelinių
degalų.

4 lentelė Pajamos iš akcizų už alkoholinius gėrimus (mln. Lt)
|  |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |
|VMI |422 |428,4 |+6,4 |
|Muitinė |43,2 |65,9 |+22,7 |
|Iš viso |465,2 |494,3 |+29,1 |

Per 2003 metus už alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) į valstybės
biudžetą surinkta 385,2 mln. litų akcizų, arba 38,1 mln. Lt (11 proc.)
daugiau negu per 2002 metus. Akcizų už alų surinkta 109,1 mln. Lt, arba  9
035 tūkst. Lt (7,6 proc.) mažiau  negu per 2002 m.

Analizuojant alkoholinių gėrimų realizavimą pagal atskiras alkoholinių
gėrimų grupes, pastebima, kad labai kinta vynų, fermentuotų gėrimų bei
tarpinių produktų realizavimo apimtis. Nors bendras parduodamų šių
alkoholinių gėrimų kiekis beveik nepakito – padidėjo tik 7 proc., tačiau
pasikeitė parduotos produkcijos struktūra. 2003 m., palyginti su 2002
metais, 31 proc. išaugo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio
koncentracija ne didesnė kaip 15 proc., 39 proc. išaugo fermentuotų gėrimų,
kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 proc.,
realizavimo apimtis, apie 17 proc. sumažėjo vynų iš šviežių vynuogių, 25
proc. sumažėjo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija 
didesnė kaip 15 proc., realizavimo apimtis. Stiprių alkoholinių gėrimų 2003
metais realizuota tiek pat,  kaip ir 2002 metais.

5 lentelė Pajamos iš akcizų už tabako gaminius (mln. Lt)
|  |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |
|VMI |138,9 |152,2 |+13,2 |
|Muitinė |33,3 |48,5 |+15,2 |
|Iš viso |172,2 |200,7 |+28,4 |

Per 2003 metus į valstybės biudžetą surinkta 200,7 mln. Lt  akcizo už
tabako gaminius, t.y. 28,4 mln. litų, arba 16,5 proc., daugiau nei per tą
patį laikotarpį pernai.

Nuo 2001 m. cigarečių realizavimas rinkoje nuolat mažėja. Per 2003 metus
vidaus rinkoje realizavo 2 881,7 mln. vnt. Lietuvoje  pagamintų cigarečių,
arba 1 139,2 mln. vnt. (29 proc.) mažiau  negu 2002 metais ir 1 957,2  mln.
vnt. (40 proc.) mažiau negu 2001 metais. 

 Per 2003 metų sausio–gruodžio mėnesius cigarečių importuota 930,6 mln.
vnt., arba 6,3 mln. vnt. (0,7 proc.) mažiau nei praėjusių metų tą patį
laikotarpį, kuomet buvo importuota 936,8 mln. vnt. cigarečių.

 

Cukraus mokestis

Per 2003 metus valstybės biudžetas iš cukraus mokesčio gavo 88,4 mln.
litų. Cukraus mokesčio planas įvykdytas 102,8 proc. ir į biudžetą gauta 
arba  2,4 mln. litų daugiau, negu buvo planuota. 2003 m. I pusmetyje beveik
32 proc. sumažėjusi cukraus realizavimo vidaus rinkoje apimtis, pagyvėjo
tik vasaros sezono metu, kuomet išaugo daugiau kaip 2 kartus, palyginti su
2002 metų atitinkamais mėnesiais, atitinkamai išaugo ir cukraus mokesčio
pajamos.

 

Kiti mokesčiai

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 8 mln. litų pajamų iš
azartinių lošimų mokesčio. Buvo prognozuota, kad 2003 metais turėtų
įplaukti 15 mln. litų pajamų, tačiau prognozė įvykdyta 53,5 proc., arba
gauta 6,9 mln. litų mažiau nei buvo numatyta gauti.

Pagrindinė priežastis – lėčiau nei prognozuota augo azartinių lošimų rinka.
Lietuvos azartinių lošimų rinka dar nėra pasiekusi Europos šalių lygio.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,7 lošimo stalų ir 23,5 lošimų
automatų – t. y. 10 kartų mažiau nei Europoje.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius į valstybės biudžetą įplaukė
74,3 mln.litų. Šio mokesčio prognozė įvykdyta 64,8 proc. ir į biudžetą
surinkta 40,4 mln. litų mažiau nei buvo prognozuota. Pagrindinę į biudžetą
pervesto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pajamų dalį sudaro
naftos ir dujų išteklių mokestis. Naftos ir dujų išteklių mokesčio per 2003
m. surinkta 58,1 mln. litų, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius – 
16,2  mln. litų. Didžiausią įtaką mokesčio surinkimui turėjo:

1.      Sumažėjusios naftos kainos ir išgaunamos naftos kiekiai. Dėl
šios priežasties naftos gavybos bendrovės naftos ir dujų išteklių mokesčio
pagal 2002 metų rezultatus apskaičiavo sumokėti  21,5 mln. litų mažiau;

2.      Mokesčio perskaičiavimas dėl savo lėšomis įsisavintų telkinių.
Dėl perskaičiavimo metu atsiradusios naftos ir dujų išteklių mokesčio 7,2
mln. litų permokos 2003 metais šio mokesčio pajamos į valstybės biudžetą
sumažėjo atitinkama suma.

MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM BIUDŽETUI

PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta 54846 mln.
litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis kainomis. Realiai
bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m., padidėjo 8,9
procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metaų. Negalutiniais
muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002 m., eksportas
ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.

Mažmeninės prekybos apyvarta (be PVM) 2003 metų sausio–gruodžio mėn.,
palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, padidėjo 14,3 proc., o
išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą – 20,2 proc.
Tai buvo didžiausias prekybos apyvartos augimas nuo 1997 m.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003
metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu
punktu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,
palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo
užmokestis padidėjo 7,8 proc.

2003 m. kiekvieną mėnesį buvo fiksuota defliacija, o metinė defliacija
sudarė 1,3 proc.

Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtais
mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą
2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į
valstybės biudžetą  2003 m.  gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.
litų (0,7 proc.) daugiau,  negu prognozuota.

 

Pajamos iš pagrindinių mokesčių

Pridėtinės vertės mokestis

PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas (buvo
planuota, kad  per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų) įvykdytas
91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei buvo
planuota.

6 lentelė PVM (mln. litų)
| |2002 m. |2003 m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo|
| |faktas |planas |faktas |2002 m. fakto |plano (+,-) |
| | | | |(+,-) | |
|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |
|Muitinė |2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |
|Iš viso |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |

 2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP
veikusiomis kainomis Lietuvoje sudarė 7,03 proc. 2003 m. I ketvirtį
penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis su BVP siekė 6,5 proc.
Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik tose šalyse, kur taikomas
aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui, Danijoje (standartinis PVM
tarifas – 25 proc.) PVM ir BVP santykis I ketvirtį buvo 9,7 proc.,
Švedijoje (PVM tarifas – 22 proc.) – 7,4 proc. Vadinasi, PVM surinkimas
Lietuvoje neatsilieka nuo ES šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo
šaltinių yra – Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis,
neapskaitoma ekonomika 2002 m. sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP
(1995–1996 m. neapskaitomos ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002
m. tyrimo duomenimis, didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia
išraiška) yra:

1) visų rūšių prekyboje;

2) statyboje bei maisto pramonėje;

3) produktų ir gėrimų gamyboje.

Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,
todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas
„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas
yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris
nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės
departamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų
institucijų požiūriu.

Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą  įtakoję veiksniai:

1.        Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų
pardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,
palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir
paslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių ir
paslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visos
apmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6
proc.

2.        PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti
deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.
Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas
neteko 24 mln. litų.

3.        Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutų
vertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesį
vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.
mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento
(planuojant 2003 m. biudžetą, prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamų
prekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002
m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.
Dėl šios priežasties 2003 m. galėjo būti nesurinkta apie 174  mln. litų
PVM.

4.      PVM permokos pokyčiai.  2003 m. PVM permokos pokytis buvo
nežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m.,  grąžintiną
PVM deklaruojantiems ūkio subjektams buvo grąžinta ir kitiems mokesčiams
įskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002 metais.
Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m.,
sąlygojo:

4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų
pardavimo apimties augimas. Pvz., 2003 m. vien tik  19 proc. išaugęs trąšų
eksportas grąžinamą ir įskaitomą PVM, palyginti su 2002 m., padidino 35
mln. litų;
4.2. investicinių prekių importo augimas. Statistikos departamento
duomenimis, 2003 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2002 metų
laikotarpiu, investicinių prekių buvo importuota 591 mln. litų, arba 12,3
proc. daugiau;
4.3. iki 2004 m. vasario mėn. galiojusi lizingo apmokestinimo tvarka, pagal
kurią lizingo bendrovės į atskaitą traukdavo visą lizingo būdu įsigytos
prekės pirkimo PVM, o pardavimo PVM skaičiuodavo dalimis, gavusios
periodines įmokas. Todėl lizingo bendrovės deklaruodavo dideles grąžintino
PVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaityta
PVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.

Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokesčio į  valstybės biudžetą  2003 m. surinkta
1445,7 mln.  litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta
111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.
2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mln. litų.

 Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčio
užduoties vykdymui:

1.        Vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamų
mokesčio surinkimo rodiklius – gyventojų užimtumo ir darbo užmokesčio
pokyčiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis
2003 metais sudarė 10,3 proc. Palyginti su 2002 m., nedarbo lygis sumažėjo
vienu procentiniu punktu. ,,Sodros“ duomenimis, apdraustųjų darbo
užmokestis per 2003 m. padidėjo beveik 5 proc., t. y. jis didėjo sparčiau,
negu buvo planuota (planuota 4,7 proc.). Nedarbo lygio sumažėjimas ir darbo
užmokesčio augimas padidino gyventojų pajamų mokesčio įplaukas maždaug 40
mln. litų.

2.        Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais,
nepriemoka. GPM  nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn.  1 d. sudarė 358,3 mln.
litų,  palyginti su 2003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.
litų, arba 13,15 proc.

3.      2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln.
Lt dėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybės
draudimu apsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtą
kreditą, sumokėtos sumos už studijas. Šiais metais iki gegužės 1 d.
nuolatiniam Lietuvos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagal
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmus
patirtas išlaidas, sumokėtas mokestis bus  perskaičiuojamas ir grąžinamas.

4.      Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450
Lt. Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Lt
pajamų mokesčio daugiau.

5.        2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Lt
įplaukų dėl  Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatė
naujas pajamų mokesčio mokėjimo taisykles, t. y. nuo su darbo santykiais
susijusių išmokų dalies (sumokėto avanso), išmokamų už gruodžio mėnesį,
pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumos
ir sumokėtas iki gruodžio 31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta
vėliau, negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną.

6.        Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003
m. pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėta
akcija ,,Darbo užmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuoti
analizės metodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimai
neatitinka jų ūkinės–finansinės veiklos rezultatų.

7.        Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003
m. pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimas
dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčio
legalizavimą. 

Pelno mokestis

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų pelno
mokesčio. Pelno mokesčio įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metus
įplauks 503,8 mln. litų) įvykdytas 155,8 proc., arba gauta 281 mln. litų
pajamų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su  2002 metų įplaukomis,
šiais metais gauta 520,9 mln.  litų  daugiau.

 Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčio
užduoties vykdymui:

1.    Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifas
apmokestinant  investicijas ir nuo 24  proc. iki 15 proc. sumažintas
pagrindinis tarifas);

2.    Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmonių
pelningumo didėjimas bei kitų finansinių rodiklių gerėjimas;

3.    Tiesioginių užsienio investicijų augimas. Nepaisant investicijų
apmokestinimo lengvatų panaikinimo, Lietuvos statistikos departamento
duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m., palyginti su 2001
metais, padidėjo 22 procentais.

 

Akcizai

Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą  gauta 1 765,2
mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą 
gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad  per
2003 metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln.  litų). 

7 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)
| |Surinkta |2003 m. |Surinkta |Skirtumas, |Skirtumas, |
| |2002 m. |planas |2003 m. |palyginti su |palyginti su |
| | | | |2002 m. (+,-) |planu (+,-) |
|VMI |1 543,5 |1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 |
|Muiti|122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 |
|nė | | | | | |
|Iš |1 665,8 |1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 |
|viso | | | | | |

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduoties
vykdymui:

1.      Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitant
alų). Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusios
alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros  į valstybės biudžetą surinkta  494
mln. Lt, arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus.

2.      Akcizų mokėjimo tvarkos pasikeitimas. 2003 m. sausio mėnesį
akcizai buvo mokami ir už 2002 m. gruodžio mėnesio 3 dešimtadienį
realizuotas prekes. Kadangi 2002 m. gruodžio mėnesį labai išaugo dyzelinių
degalų realizavimo apimtis, 2003 m. sausio mėnesį gauta apie 20,3 mln. Lt
daugiau, negu planuota.

Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą

 8 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)
|  |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |
|VMI |929,1 |1050,7 |+121,6 |
|Muitinė |29,6 |18,8 |- 10,8 |
|Iš viso |958,6 |1069,5 |+110,8 |

Per 2003 metus akcizo už kurą į valstybės biudžetą surinka 1 069,5
mln. litų, t.y. 110,8 mln. litų, arba 11,6 proc., daugiau nei per tą patį
laikotarpį 2002 metais.

Benzino realizacija. Per 2003 metus į Lietuvos rinką realizuota 383,3
tūkst. t. benzino, t.y. benzino realizavimo apimtis išliko 2002 metų lygio.
Per 2003 metų 11 mėnesių degalinėse realizuota 305,4 tūkst. tonų benzino,
arba 3,4 tūkst. t (1,1 proc.) daugiau negu per 2002 metų 11 mėnesių

Dyzelinių degalų realizavimo apimtis Lietuvos rinkoje per 2003 m.,
palyginti su 2002 metais, sumažėjo 16,3 tūkst. tonų (2 proc.), nuo 699,3
tūkst. t  2002 m. iki 683 tūkst. t  2003 metais. Dyzelinių degalų per 2003
metų 11 mėn. degalinėse realizuota 301,2 tūkst. tonų arba 31,3 tūkst. tonų
(9,5 proc.) mažiau, negu per tą patį laikotarpį 2002 m.

Suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, per 2003 metų 11 mėnesių
degalinėse realizuota 155 tūkst. tonų, arba 30,3 tūkst. tonų (24 proc.)
daugiau negu per 2002 m. tą patį laikotarpį.

Lietuvos degalinėse realizuoto kuro dinamika rodo, kad benzino lyginamoji
dalis iš visų degalų sumažėjo nuo 68 proc. 1997 metais iki 38 proc. 2003
metais, atitinkamai dyzelinių degalų lyginamoji dalis nuo 30 proc. padidėjo
iki 35 proc., suskystintų dujų – nuo 2 proc. padidėjo iki 27 procentų.
Benzino realizavimo apimties sumažėjimui turi įtakos nuolat didėjantis
suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, naudojimas. Dyzelinių
degalų realizavimo apimties sumažėjimui degalinėse 2003 metais neabejotinai
turėjo įtakos nuo sausio mėnesio Lenkijos pradėtas riboti įsivežamų degalų
kiekis. Į šią šalį įvažiuojantis krovininis transportas bakuose gali vežtis
ne daugiau kaip 200 litrų, autobusai – ne daugiau kaip 600 litrų dyzelinių
degalų.

9 lentelė Pajamos iš akcizų už alkoholinius gėrimus (mln. Lt)
|  |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |
|VMI |422 |428,4 |+6,4 |
|Muitinė |43,2 |65,9 |+22,7 |
|Iš viso |465,2 |494,3 |+29,1 |

Per 2003 metus už alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) į valstybės
biudžetą surinkta 385,2 mln. litų akcizų, arba 38,1 mln. Lt (11 proc.)
daugiau negu per 2002 metus. Akcizų už alų surinkta 109,1 mln. Lt, arba  9
035 tūkst. Lt (7,6 proc.) mažiau  negu per 2002 m.

Analizuojant alkoholinių gėrimų realizavimą pagal atskiras alkoholinių
gėrimų grupes, pastebima, kad labai kinta vynų, fermentuotų gėrimų bei
tarpinių produktų realizavimo apimtis. Nors bendras parduodamų šių
alkoholinių gėrimų kiekis beveik nepakito – padidėjo tik 7 proc., tačiau
pasikeitė parduotos produkcijos struktūra. 2003 m., palyginti su 2002
metais, 31 proc. išaugo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio
koncentracija ne didesnė kaip 15 proc., 39 proc. išaugo fermentuotų gėrimų,
kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 proc.,
realizavimo apimtis, apie 17 proc. sumažėjo vynų iš šviežių vynuogių, 25
proc. sumažėjo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija 
didesnė kaip 15 proc., realizavimo apimtis. Stiprių alkoholinių gėrimų 2003
metais realizuota tiek pat,  kaip ir 2002 metais.

10 lentelė Pajamos iš akcizų už tabako gaminius (mln. Lt)
|  |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |
|VMI |138,9 |152,2 |+13,2 |
|Muitinė |33,3 |48,5 |+15,2 |
|Iš viso |172,2 |200,7 |+28,4 |

Per 2003 metus į valstybės biudžetą surinkta 200,7 mln. Lt  akcizo už
tabako gaminius, t.y. 28,4 mln. litų, arba 16,5 proc., daugiau nei per tą
patį laikotarpį pernai.

Nuo 2001 m. cigarečių realizavimas rinkoje nuolat mažėja. Per 2003 metus
vidaus rinkoje realizavo 2 881,7 mln. vnt. Lietuvoje  pagamintų cigarečių,
arba 1 139,2 mln. vnt. (29 proc.) mažiau  negu 2002 metais ir 1 957,2  mln.
vnt. (40 proc.) mažiau negu 2001 metais. 

 Per 2003 metų sausio–gruodžio mėnesius cigarečių importuota 930,6 mln.
vnt., arba 6,3 mln. vnt. (0,7 proc.) mažiau nei praėjusių metų tą patį
laikotarpį, kuomet buvo importuota 936,8 mln. vnt. cigarečių. 

Cukraus mokestis

Per 2003 metus valstybės biudžetas iš cukraus mokesčio gavo 88,4 mln.
litų. Cukraus mokesčio planas įvykdytas 102,8 proc. ir į biudžetą gauta 
arba  2,4 mln. litų daugiau, negu buvo planuota.

2003 m. I pusmetyje beveik 32 proc. sumažėjusi cukraus realizavimo
vidaus rinkoje apimtis, pagyvėjo tik vasaros sezono metu, kuomet išaugo
daugiau kaip 2 kartus, palyginti su 2002 metų atitinkamais mėnesiais,
atitinkamai išaugo ir cukraus mokesčio pajamos.

 

Kiti mokesčiai

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 8 mln. litų pajamų iš
azartinių lošimų mokesčio. Buvo prognozuota, kad 2003 metais turėtų
įplaukti 15 mln. litų pajamų, tačiau prognozė įvykdyta 53,5 proc., arba
gauta 6,9 mln. litų mažiau nei buvo numatyta gauti.

Pagrindinė priežastis – lėčiau nei prognozuota augo azartinių lošimų rinka.
Lietuvos azartinių lošimų rinka dar nėra pasiekusi Europos šalių lygio.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,7 lošimo stalų ir 23,5 lošimų
automatų – t. y. 10 kartų mažiau nei Europoje.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius į valstybės biudžetą įplaukė 74,3
mln.litų. Šio mokesčio prognozė įvykdyta 64,8 proc. ir į biudžetą surinkta
40,4 mln. litų mažiau nei buvo prognozuota. Pagrindinę į biudžetą pervesto
mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pajamų dalį sudaro naftos ir dujų
išteklių mokestis. Naftos ir dujų išteklių mokesčio per 2003 m. surinkta
58,1 mln. litų, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius –  16,2  mln.
litų.

Didžiausią įtaką mokesčio surinkimui turėjo:

1.      Sumažėjusios naftos kainos ir išgaunamos naftos kiekiai. Dėl
šios priežasties naftos gavybos bendrovės naftos ir dujų išteklių mokesčio
pagal 2002 metų rezultatus apskaičiavo sumokėti  21,5 mln. litų mažiau;

2.      Mokesčio perskaičiavimas dėl savo lėšomis įsisavintų telkinių.
Dėl perskaičiavimo metu atsiradusios naftos ir dujų išteklių mokesčio 7,2
mln. litų permokos 2003 metais šio mokesčio pajamos į valstybės biudžetą
sumažėjo atitinkama suma.

Palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą 2003 metų planas įvykdytas
82,5 proc., negauta 3,8 mln.  litų planuotų pajamų. Po reorganizavimo
pakito VĮ Ignalinos atominės elektrinė” įstatinis kapitalas, turėjęs įtakos
įplaukų iš palūkanų sumažėjimui.

NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA PREKYBAI IR GAMYBAI.

Kaip jau sakėme, viena iš svarbiausių mokesčių funkcijų yra ekonomikos
reguliavimas. Tokiu būdu mokesčiai turi įtaką šalies prekybai ir gamybai.
Be abejo, kuo didesnė mokesčių našta, tuo mažesnis gamintojų ir
prekybininkų noras užsiimti verslu. Tačiau ir iš vis be mokesčių, be
valstybės reguliavimo, kaip parodo praktika apsieiti neįmanoma
(prisiminkime Didžiąją Depresiją). Kadangi nėra visiškai tikslingų ir
teisingų mokesčių normų nustatymo metodų, kurie patenkina abi puses, tai
yra ir mokesčių mokėtojus, ir mokesčių gavėjus (šalies valdymo
institucijos), paprastai nustatant jas remiamasi pasauline praktika arba
intuicija. Taigi neįmanoma ir iš karto įtakoti gamybą ir prekybą šalyje
norima linkme.

Kalbant apie netiesioginių mokesčių įtaką prekybai ir gamybai
Lietuvoje, mano manymu daugiausia reikėtų kalbėti apie akcizų poveikį. Jie,
kaip jau minėjome, nustatomi daugiausia pirmiausio būtinumo prekėms, tai
yra toms prekėms, kurių paklausa yra neelastinga. Todėl gali atrodyti, kad
akcizų tarifų didinimas tokioms neelastingos paklausos prekėms kaip
alkoholis, tabakas, benzinas neturėtų per daug neigiamai veikti krašto,
teritorijos ar atskiros įmonės ekonominių bei finansinių rezultatų. Tačiau
kaip parodė Lietuvos pavyzdys iš tikrųjų taip nėra.

Akcizų tarifų didinimas turi dvejopą poveikį: jis tiek nepadidina, o
jei padidina, tai ne tiek daug kaip prognozuota, mokestines valstybės
įplaukas, tiek pablogina tų įmonių padėtį, kurios gamina atitinkamą
produkciją arba susijusią su ja. Ryškiausias pavyzdys Lietuvos sąlygomis
būtų akcizų alkoholiui, tabakui, benzinui didinimas 1998 m. balandžio 10 d.
Akcizas stipriems alkoholiniams gėrimams buvo padidintas beveik trečdaliu.
Dėl to Finansų ministerijomis duomenimis alkoholio akcizo mokesčio įplaukos
į biudžetą per 12 mėn. sumažėjo 67 mln. Lt arba 18%. Ypač neigiamos
tendencijos pasireiškė lyginant 1998 ir 1999 m. pirmuosius 7 mėnesius. Per
tą laiką 1999 metais alkoholio produkcijos realizavimas (litrais) sumažėjo
40%, palyginus su 1998 metais, o akcizo įplaukos už alkoholinius gėrimus
sumažėjo 86,1 mln. Lt. Taigi toks nepagrįstas ekonomikos poreikiais akcizo
didinimas tiek sumažino biudžeto pajamas (o reikia atsiminti, kad prarastas
buvo ne tik akcizo įplaukos, bet kaip pasekmė ir PVM, ir juridinių asmenų
pelno mokestis, ir kiti mokesčiai), tiek turėjo poveikį kai kurių įmonių
veiklą. Pvz.: AB “Stumbras” 1999 m. pardavė 21% produkcijos mažiau nei 1998
m.

Tokia padėtis privertė Seimą (Vyriausybės siūlymu) nuo 1999 metų
rugsėjo 22 d. sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams apie 40%. Po akcizo
sumažinimo spalio mėnesį lietuviškų alkoholinių gėrimų gamybos apimtys
padidėjo keletą kartu.

Tokia pat situacija yra ir kitose šalies alkoholinius gėrimus
gaminančiose įmonėse.

Nors specialistai ir negali vienareikšmiškai teigti, kad alkoholio
gamyba ir prekyba padidėjo dėl akcizo tarifų sumažinimo (kaip kitos
priežastys minimas rudens sezonas ir artėjančios šventės), tačiau yra visos
prielaidos teigti, kad būtent nauji tarifai nulėmė padėties alkoholinių
gėrimų rinkoje pasikeitimus.

Panašių tendencijų, kokios buvo alkoholio gamyboje iki akcizo tarifų
sumažinimo, galima pastebėti tabako bei benzino gamybos ir prekybos
srityje. Pavyzdžiui, 1999m. pabaigoje, prasidėjus naftos produktų kainų
kilimui, Vyriausybė buvo priversta atsisakyti Akcizų įstatyme numatyto
akcizo benzinui bei dyzeliniam kurui didinimo.

Kiti netiesioginiai mokesčiai Lietuvoje mažiau įtakoja gamybą ir
prekybą šalyje. Kalbant apie muitus reikia pasakyti, kad jie, visų pirma,
apsaugo vietinius gamintojus ir prekybininkus nuo užsienio konkurencijos.
Todėl jų poveikį šalies gamybai ir prekybai galima vertinti kaip teigiamą.
Tačiau dideli muitai toms prekėms ar žaliavoms, kurios negaminamos ar
neišgaunamos Lietuvoje, iš dalies sąlygoja pernelyg didelę tokių prekių
kainą. Pavyzdžiui, esant labai aukštoms naftos produktų kainoms, vienas iš
būdų jas sumažinti yra sumažinti muitus importuojamiems iš Rytų Europos
naftos produktams, kas pagal prognozes sumažintų naftos produktų kainas
Lietuvoje.

PVM yra tiesiogiai neutralus įmonių veiklai, nes jį moka galutinis
vartotojas. Pagal savo prigimtį šis mokestis, galima sakyti, turi teigiamą
poveikį, nes jis, kaip buvo minėta, padeda išvengti “kaskadinio efekto”. Be
to PVM norma yra pakankamai žema ir pastovi, todėl ūkio subjektai gali iš
anksto numatyti PVM įtaką savo veiklai. Šiuo mokesčiu neapmokestinamos
eksportuojamos prekės, kas netrukdo lietuviškoms prekėms konkuruoti
užsienyje ir skatina eksportą. Svarbu ir tai, kad PVM neapmokestinamos
investicijos į pagrindinį kapitalą.

Tačiau PVM, kaip ir visi kiti mokesčiai, apsunkina mokesčių našta
visuomenėje. Tuo pačiu mažėja žmonių perkamasis pajėgumas, mažėja visuminė
paklausa, o dėl to ir šalies bendrasis vidaus produktas. Be to naujai
sukurtą vertę (PVM objektas), kurios pagrindinės dalys – darbo užmokestis
ir pelnas, – kaip žinia, jau apmokestintos, šioje pakopoje apmokestinamos
dar kartą. Vadinasi, kartu ir apmokestinami ir jau sumokėti mokesčiai.
Tokiu būdu PVM yra nepalankus prekybos ir gamybos plėtrai šalyje.
Išskirtinas JAV pavyzdys, kur iki šiol nėra įvestas PVM ir kur visi
siūlymai jį įvesti buvo susiję su pelno ir pajamų mokesčių panaikinimu.

Papildomą naštą, kuri paprastai neįvertinama, sukuria ir PVM apskaitos
mechanizmas. Dėl jo įmonės nuolat kredituoja valstybę, kaip žinia pačios
mokėdamos už viską. Pridūrus, kad ir kiti mokesčiai ir paprastai imami iš
anksto, pagal “planuojamus” rodiklius, ir prisiminus, kad kreditai
Lietuvoje yra vis dar gerokai brangesni nei Vakarų Europoje, aiškėja šios
papildomos “kreditavimo” naštos vaidmuo. Padėtį dar blogina nuo 2000m.
spalio 1 d. įsigaliojusios PVM įstatymo pataisos, kuriomis įteisinama
griežtesnė šio mokesčio grąžinimo tvarka. PVM skirtumo likutį, susidariusį
per mokesčio laikotarpį, galės susigrąžinti tik įmonės patekusios į
mokesčių inspekcijos sudarytus patikimų eksportuotojų sąrašus bei
sumokėjusios visus privalomus mokesčius, delspinigius, baudas, palūkanas už
mokestines paskolas. Kitos įmonės privalės laukti grąžinimo iki metų
pabaigos. Akivaizdu, kad šia pataisa norima priversti įmones laiku ir
teisingai atsiskaityti su biudžetu. Tačiau labai dažnai atsitinka taip, kad
dėl to kalta pati valstybė. Pavyzdžiui, valstybė yra skolinga įmonei už
pateiktas prekes ar paslaugas, o dėl tos skolos įmonė negali laiku sumokėti
valstybei mokesčius. Taigi tokiai įmonei pagal pataisą negrąžinamas PVM,
dėl to įšaldomos įmonės apyvartinės lėšos, o valstybė gauna nemokamą
kreditą.

Pažvelgus į kainos struktūrą, išsiskaido iliuzija, kad skirtingus
mokesčius moka skirtingos mokėtojų grupės: turtingieji, vartotojai,
juridiniai asmenys, pajamų gavėjai. Akivaizdu, kad visus mokesčius
galiausia sumoka žmogus, pirkdamas prekes, savo pinigais “balsuodamas” ir
už PVM, ir už akcizus, ir už muitus, ir t. t. Kai prekė yra monopolinė arba
neelastingos paklausos ir pasirinkimo nėra, vartotojas turi mokėti už
visokias neūkiškas sąnaudas, už visus valstybei priklausančius mokesčius.
Tais atvejais, kai pasirinkimas yra ir vartotojas nutaria “nebalsuoti”,
mokesčiai ima spausti ir savininką, ir darbininką. Kai ekonomika yra atvira
ir veikia tarptautinė konkurencija, mokesčiai slegia visą ekonomiką ir
visuomenę, turi neigiamą poveikį prekybai ir gamybai šalyje.

IŠVADOS

Pabandykime apibendrinti žinias apie netiesioginius mokesčius, jų
taikymą Lietuvoje ir jų reikšmę šalies ūkiui ir pateikti pagrindines
išvadas bei pasiūlymus, išplaukiančius iš šio kursinio darbo dėstymo
dalies.

1. Valstybei tvarkant bendrus visuomenės reikalus atsiranda ir
bendros išlaidos, kurias padengti valstybei būtini tam tikri pajamų
šaltiniai, iš kurių svarbiausias yra mokesčiai. O kadangi valstybė
paprastai prisiima tokias funkcijas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti
šiuolaikinę visuomenę, tai galima daryti išvadą, kad be mokesčių dabartiniu
metu valstybė egzistuoti nesugeba.

2. Mokesčių svarbumas, pasireiškia per jų funkcijas – fiskalinę,
perskirstomąją, reguliavimo. Jas išnagrinėjus, galima teigti, kad protingai
panaudojant tokį galingą mechanizmą kaip mokesčiai, galima norima linkme
veikti praktiškai visas gyvenimo sritis.

3. Dėl mokesčių įvairovės juos būtina klasifikuoti pagal tam tikrus
požymius, iš kurių svarbiausias yra mokesčių skirstymas pagal jų ėmimo
būdą. Pagal tai mokesčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.

4. Nagrinėjant netiesioginiams mokesčiams būdingus bruožus galima
pastebėti, kad jie vienodai taikytini kiekvienam visuomenės nariui
nepriklausomai nuo socialinės padėties ir gaunamų pajamų, ir kad paprastai
juos moka prekės ir paslaugos galutiniai pirkėjai.

5. Lietuvoje akcizai daugiausia tarnauja fiskaliniams Vyriausybės
tikslams. Be to akcizų tarifai ir akcizu apmokestinamų prekių sąrašas yra
žymiai didesni, nei siūloma Pasauliniame mokesčių kodekse ir yra kitose
šalyse. Todėl siūloma panaikinti šiuos trūkumus.

6. Muitai- netiesioginiai mokesčiai yra panaudojami Lietuvos
gamintojų apsaugai nuo užsienio konkurencijos, tačiau vis tiek yra
sudaromos palankios sąlygos toms šalims su kuriomis vyksta aktyvi
tarptautinė prekyba (Latvija, Estija, Lenkija, ES šalys). Taigi šio
mokesčio fiskalinė reikšmė yra nežymi.

7. Lietuvoje netiesioginiai mokesčiai yra svarbiausias valstybės
pajamų šaltinis, kuris nuolat auga dėl kelių priežasčių, iš kurių galima
paminėti geresnį PVM administravimą, akcizu apmokestinamų prekių ir
paslaugų sąrašo išplėtimą ir kitus. Tačiau, dėl netiesioginių mokesčių
nesurinkimo atsiranda valstybės biudžeto pajamų deficitas, kurį galima
išvengti sudarant kuo tikslingesnes šalies makroekonominių rodiklių
prognozes.

8. Nepaisant to, kad bendroji mokesčio našta Lietuvoje nėra didelė
palyginus su kitomis, ES šalimis, mokesčių lygis šalyje yra pakankamai
aukštas, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Todėl
reikėtų palaipsniui vykdyti mokesčių naštos (ypač netiesioginių mokesčių)
mažinimo politiką, kas skatintų ekonomikos augimą šalyje.

9. Netiesioginiai mokesčiai, o ypač akcizai, turi didžiulę įtaką
gamybai ir prekybai šalyje. Neturintis ekonominio pagrindo mokesčių
didinimas gali sužlugdyti tiek atskirą įmonę, tiek ištisą ūkio šaką. Todėl
svarbu labai kruopščiai ištirti visas galimas teigiamas ir neigiamas
pasekmes prieš priimant sprendimus dėl netiesioginių mokesčių, o ypatingai
akcizo tarifų keitimų, bei jų taikymo konkrečiai prekei.

LITERATŪRA
BUŠKEVIČIUTĖ E. Valstybės mokesčių sistema. Kaunas, 1998, 224 psl.
Internetas (žiūrėta 2005 metų balandžio mėnesį):
htpp://www.lrs.lt
htpp://www.minfin.lt
htpp://www.lrinka.lt
htpp://www.kaunas.aps.lt
htpp://www.lzinios.lt

Leave a Comment