VILNIAUS KOLEGIJA
EKONOMIKOS FAKULTETAS
Buhalterinės apskaitos katedra
Suaugusiųjų mokymo skyriaus III kurso BAN02M2 grupės studentė Beata SASNAUSKAITĖ
Mokesčiai, jų esme, funkcijos, klasifikavimas
Dėstytoja L. Šapalienė Vertinimas
Vilnius 2005 TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………….………………………………………………………31. MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ FUNKCIJOS……………………………………………42. MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS 63. MOKESČIŲ ĮTAKA BVP 8 3.1. Pridėtines vertėsmokestis…………………………………………………………..…………………….8 3.2. Pagrindiniai PVM užduotės vykdymą įtakojęveiksniai………………………………………..9 3.3. Gyventojų pajamųmokestis…………………………………………………………..………………..10 3.4. Pelnomokestis…………………………………………………………..…………………………………..11 3.5.Akcizai………………………………………………………………………………………………………….12 3.6. Cukrausmokestis…………………………………………………………..……………………………….14 3.7. Kitimokesčiai………………………………………………………….…………………………………….144. MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAMBIUDŽETUI……………………………………………..16 4.1. Gyventojų pajamųmokestis…………………………………………………………..…………………18 4.2. Pelnomokestis…………………………………………………………..……………………………………19 4.3.Akcizai…………………………………………………………………………………………………………..20 4.4. Cukrausmokestis…………………………………………………………..………………………………..22 4.5. Kitimokesčiai………………………………………………………….………………………………………225. NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA PREKYBAI IRGAMYBAI……………………………..24IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………26LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………….29
ĮVADAS
“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai mirtis ir mokesčiai” – pasakėžymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos irkonstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metųšis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų“neišvengiamų dalykų“ – mokesčiai. Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neimanomaįsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimosrityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį užantspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėtipridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš kartoišskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimoįmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtąturtą, kurį mes jiems paliksime. Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį irbūtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną mokamokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningiveikėjai. Todėl būtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bentpagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansųspecialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nestai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui,verslo plėtojimui. Tačiau, nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybėsuždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė,valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbaspaaiškins, kodėl taip atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą irklasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginiusmokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę. Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginiusmokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčiomokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė busišaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs sunetiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsimeklasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVPdinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmęLietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybaiir gamybai. Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autoriųspecializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistųstraipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, oypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiaisįstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamentoleidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos beiinformacija iš Interneto puslapių.
MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ FUNKCIJOS.
Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visųpirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo irpripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėjevalstybėje. Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal LietuvosRespublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčioįstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtųgauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”. Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų:krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t.Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiÅ«los be prievartosnesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo,kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negalibūti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nestai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokiųpaslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos(visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklossrityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudosiš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus,pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertęsunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą,socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybėsuždaviniai. Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokioprodukto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiaiatitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliaiminėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausiasvalstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šaliesnacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese. Nors mokesčiai irnegrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybeiasmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tiktuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šaliespiliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikraspaslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenėsegzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįtama valstybės valdymo organų teisėrinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams. Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija: ” pajamų gavimasvalstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionaliniobiudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema.Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžetopajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių
biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčiųįstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinėspaskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimoįmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) : jos įskaitomos į valstybės(savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptisLietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinėmokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to įpagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčiųfunkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšųperskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų. Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdytibūtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas,išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniamsprocesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija: reguliavimo,kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja (priklausomainuo valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybėskatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingusmokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms, reguliuoja tų prekių vartojimą;nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms-mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybėgali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti suinfliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose. Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaipobjektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškiasocialinis- ekonominis mokesčių vaidmuo.MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS.
Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiuvalstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jųklasifikavimo galimybę ir būtinumą. Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūskriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti 1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriamijuridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai. 2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yrabūtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių)biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomiį valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondųmokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintasjuridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu. 3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektugali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybossandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasisvalstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis. 4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodasprocentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai irregresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamoobjekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrąpaslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai, bei mišrūsmokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai. Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas įtiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yramokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpiosantykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinįbiudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomibetarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai išmokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yravienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turisumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti. Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriamimokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių beipaslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą,kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna išmokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui,cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuosmokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuosocialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Taiginetiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad: a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą; b) jis nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis; c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa. Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kadmokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos)gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveikvisada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas. Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiaimokesčiai. Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizaikai kurioms prekėms, universalus akcizas, pridėtinės vertės mokestis beiįvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antramekursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausiusnetiesioginius mokesčius. Akcizai: tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriemsprekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniaimonopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekisnekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arbakurių vartojimą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertėsmokestis: universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms,išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus. Muitai: tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos pervalstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai. Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai: tai netiesioginiai mokesčiai užvalstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą).Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas irmokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.
MOKESČIŲ ĮTAKA BVP
Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta
54846 mln. litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomiskainomis. Realiai bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m.,padidėjo 8,9 procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metais.Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.Galutinio vartojimo išlaidų realus augimas per devynis 2003 metų mėnesiussudarė 6,9 proc., nominalus – 5,2 proc. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniupunktu. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darboužmokestis padidėjo 7,8 proc.Valstybės biudžeto pajamos Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtaismokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Įvalstybės biudžetą 2003 m. gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.litų (0,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.
Pajamos iš pagrindinių mokesčių
Pridėtinės vertės mokestis
PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas(buvo planuota, kad per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų)įvykdytas 91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, neibuvo planuota. 1 lentelė PVM (mln. litų)| |2002 m. |2003m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo || |faktas |planas |faktas |2002 m. fakto |plano (+,-) || | | | |(+,-) | ||VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 ||Muiti|2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 ||nė | | | | | ||Iš |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 ||viso | | | | | |
2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVPveikusiomis kainomis (su 2003 m. prognozuojamu BVP) Lietuvoje sudarė 7,03proc. 2003 m. I ketvirtį penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykissu BVP siekė 6,5 proc. Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tiktose šalyse, kur taikomas aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui,Danijoje (standartinis PVM tarifas – 25 proc.), Švedijoje (standartinis PVMtarifas – 22 proc.) Vadinasi, PVM surinkimas Lietuvoje neatsilieka nuo ESšalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo šaltinių yra – Statistikosdepartamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m.sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP (1995–1996 m. neapskaitomosekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002 m. tyrimo duomenimis,didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia išraiška) yra: 1) visų rūšių prekyboje; 2) statyboje bei maisto pramonėje; 3) produktų ir gėrimų gamyboje. Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimasyra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kurisnuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinėsdepartamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejųinstitucijų požiūriu.
Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą įtakoję veiksniai: 1. Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugųpardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių irpaslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių irpaslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visosapmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6proc. 2. PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinantideklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetasneteko 24 mln. litų. 3. Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutųvertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesįvartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento(planuojant 2003 m. biudžetą, prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamųprekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.Dėl šios priežasties 2003 m. galėjo būti nesurinktaapie 174 mln. litų PVM. 4. PVM permokos pokyčiai. 2003 m. PVM permokos pokytisbuvo nežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m., grąžintiną PVM deklaruojantiems ūkio subjektams buvo grąžinta ir kitiemsmokesčiams įskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002metais. Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m.,sąlygojo:
4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugųpardavimo apimties augimas.4.2. investicinių prekių importo augimas4.3. iki 2004 m. vasario mėn. galiojusi lizingo apmokestinimo tvarka, pagalkurią lizingo bendrovės į atskaitą traukdavo visą lizingo būdu įsigytosprekės pirkimo PVM, o pardavimo PVM skaičiuodavo dalimis, gavusiosperiodines įmokas. Todėl lizingo bendrovės deklaruodavo dideles grąžintinoPVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaitytaPVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.
Gyventojų pajamų mokestis Gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą 2003 m. surinkta1445,7 mln. litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mln. litų.
Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčioužduoties vykdymui:
1. Vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamųmokesčio surinkimo rodiklius – gyventojų užimtumo ir darbo užmokesčiopokyčiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis2003 metais sudarė 10,3 proc. Palyginti su 2002 m., nedarbo lygis sumažėjovienu procentiniu punktu. ,,Sodros“ duomenimis, apdraustųjų darboužmokestis per 2003 m. padidėjo beveik 5 proc., t. y. jis didėjo sparčiau,negu buvo planuota (planuota 4,7 proc.). Nedarbo lygio sumažėjimas ir darboužmokesčio augimas padidino gyventojų pajamųmokesčio įplaukas maždaug 40 mln. litų. 2. Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais,nepriemoka. GPM nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn. 1 d. sudarė 358,3 mln.litų, palyginti su 2003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.litų, arba 13,15 proc.3. 2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln. Ltdėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybės draudimuapsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtą kreditą,sumokėtos sumos už studijas. Nuo 2004m., iki gegužės 1 d. nuolatiniam
Lietuvos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagal Gyventojųpajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmus patirtasišlaidas, sumokėtas mokestis bus perskaičiuojamas ir grąžinamas.4. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450 Lt.Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Ltpajamų mokesčio daugiau.5. 2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Lt įplaukųdėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatė naujastaisykles, t. y. nuo su darbo santykiais susijusių išmokų dalies (sumokėtoavanso), išmokamų už gruodžio mėnesį, pajamų mokestis turi būtiapskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumos ir sumokėtas iki gruodžio31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau, negu gruodžiomėnesio paskutinę dieną.6. Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003 m.pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kartusu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugosir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėta akcija ,,Darboužmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuoti analizėsmetodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimai neatitinka jųūkinės–finansinės veiklos rezultatų.
7. Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003 m.pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimasdalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčiolegalizavimą. Pelno mokestis
Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų pelnomokesčio. Pelno mokesčio įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metusįplauks 503,8 mln. litų) įvykdytas 155,8 proc., arba gauta 281 mln. litųpajamų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2002 metų įplaukomis,šiais metais gauta 520,9 mln. litų daugiau.
Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčioužduoties vykdymui:
1. Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifasapmokestinant investicijas ir nuo 24 proc. iki 15 proc. sumažintaspagrindinis tarifas); 2. Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmoniųpelningumo didėjimas bei kitų finansinių rodiklių gerėjimas; 3. Tiesioginių užsienio investicijų augimas. Nepaisant investicijųapmokestinimo lengvatų panaikinimo, Lietuvos statistikos departamentoduomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m., palyginti su 2001metais, padidėjo 22 procentais.
Akcizai Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą gauta 1 765,2mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad per2003 metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln. litų). 2 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)| |Surinkt|2003 m. |Surinkta |Skirtumas, |Skirtumas, || |a |planas |2003 m. |palyginti su |palyginti su || |2002 m.| | |2002 m. (+,-)|planu (+,-) ||VMI |1 543,5|1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 ||Muitinė |122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 ||Iš viso |1 665,8|1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 |
Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduoties vykdymui:
1. Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitant alų).Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusios alkoholiniųgėrimų vartojimo struktūros į valstybės biudžetą surinkta 494 mln. Lt,arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus.
2. Akcizų mokėjimo tvarkos pasikeitimas. 2003 m. sausio mėnesį akcizaibuvo mokami ir už 2002 m. gruodžio mėnesio 3 dešimtadienį realizuotasprekes. Kadangi 2002 m. gruodžio mėnesį labai išaugo dyzelinių degalųrealizavimo apimtis, 2003 m. sausio mėnesį gauta apie 20,3 mln.Lt daugiau, negu planuota.
Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą
3 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) ||VMI |929,1 |1050,7 |+121,6 ||Muitinė |29,6 |18,8 |- 10,8 ||Iš viso |958,6 |1069,5 |+110,8 |
Per 2003 metus akcizo už kurą į valstybės biudžetą surinka 1 069,5mln. litų, t.y. 110,8 mln. litų, arba 11,6 proc., daugiau nei per tą patįlaikotarpį 2002 metais. Benzino realizacija. Per 2003 metus į Lietuvos rinką realizuota 383,3tūkst. t. benzino, t.y. benzino realizavimo apimtis išliko 2002 metų lygio.Per 2003 metų 11 mėnesių degalinėse realizuota 305,4 tūkst. tonų benzino,arba 3,4 tūkst. t (1,1 proc.) daugiau negu per 2002 metų 11 mėnesių Dyzelinių degalų realizavimo apimtis Lietuvos rinkoje per 2003 m.,palyginti su 2002 metais, sumažėjo 16,3 tūkst. tonų (2 proc.), nuo 699,3tūkst. t 2002 m. iki 683 tūkst. t 2003 metais. Dyzelinių degalų per 2003metų 11 mėn. degalinėse realizuota 301,2 tūkst. tonų arba 31,3 tūkst. tonų(9,5 proc.) mažiau, negu per tą patį laikotarpį 2002 m.
Suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, per 2003 metų 11 mėnesiųdegalinėse realizuota 155 tūkst. tonų, arba 30,3 tūkst. tonų (24 proc.)daugiau negu per 2002 m. tą patį laikotarpį.
Lietuvos degalinėse realizuoto kuro dinamika rodo, kad benzino lyginamojidalis iš visų degalų sumažėjo nuo 68 proc. 1997 metais iki 38 proc. 2003metais, atitinkamai dyzelinių degalų lyginamoji dalis nuo 30 proc. padidėjoiki 35 proc., suskystintų dujų – nuo 2 proc. padidėjo iki 27 procentų.Benzino realizavimo apimties sumažėjimui turi įtakos nuolat didėjantissuskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, naudojimas. Dyzeliniųdegalų realizavimo apimties sumažėjimui degalinėse 2003 metais neabejotinaiturėjo įtakos nuo sausio mėnesio Lenkijos pradėtas riboti įsivežamų degalųkiekis. Į šią šalį įvažiuojantis krovininis transportas bakuose gali vežtisne daugiau kaip 200 litrų, autobusai – ne daugiau kaip 600 litrų dyzeliniųdegalų. 4 lentelė Pajamos iš akcizų už alkoholinius gėrimus (mln. Lt)| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) ||VMI |422 |428,4 |+6,4 ||Muitinė |43,2 |65,9 |+22,7 ||Iš viso |465,2 |494,3 |+29,1 |
Per 2003 metus už alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) į valstybėsbiudžetą surinkta 385,2 mln. litų akcizų, arba 38,1 mln. Lt (11 proc.)daugiau negu per 2002 metus. Akcizų už alų surinkta 109,1 mln. Lt, arba 9035 tūkst. Lt (7,6 proc.) mažiau negu per 2002 m. Analizuojant alkoholinių gėrimų realizavimą pagal atskiras alkoholiniųgėrimų grupes, pastebima, kad labai kinta vynų, fermentuotų gėrimų beitarpinių produktų realizavimo apimtis. Nors bendras parduodamų šiųalkoholinių gėrimų kiekis beveik nepakito – padidėjo tik 7 proc., tačiaupasikeitė parduotos produkcijos struktūra. 2003 m., palyginti su 2002metais, 31 proc. išaugo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholiokoncentracija ne didesnė kaip 15 proc., 39 proc. išaugo fermentuotų gėrimų,kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 proc.,realizavimo apimtis, apie 17 proc. sumažėjo vynų iš šviežių vynuogių, 25proc. sumažėjo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija
didesnė kaip 15 proc., realizavimo apimtis. Stiprių alkoholinių gėrimų 2003metais realizuota tiek pat, kaip ir 2002 metais.5 lentelė Pajamos iš akcizų už tabako gaminius (mln. Lt)| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) ||VMI |138,9 |152,2 |+13,2 ||Muitinė |33,3 |48,5 |+15,2 ||Iš viso |172,2 |200,7 |+28,4 |
Per 2003 metus į valstybės biudžetą surinkta 200,7 mln. Lt akcizo užtabako gaminius, t.y. 28,4 mln. litų, arba 16,5 proc., daugiau nei per tąpatį laikotarpį pernai.
Nuo 2001 m. cigarečių realizavimas rinkoje nuolat mažėja. Per 2003 metusvidaus rinkoje realizavo 2 881,7 mln. vnt. Lietuvoje pagamintų cigarečių,arba 1 139,2 mln. vnt. (29 proc.) mažiau negu 2002 metais ir 1 957,2 mln.vnt. (40 proc.) mažiau negu 2001 metais.
Per 2003 metų sausio–gruodžio mėnesius cigarečių importuota 930,6 mln.vnt., arba 6,3 mln. vnt. (0,7 proc.) mažiau nei praėjusių metų tą patįlaikotarpį, kuomet buvo importuota 936,8 mln. vnt. cigarečių.
Cukraus mokestis
Per 2003 metus valstybės biudžetas iš cukraus mokesčio gavo 88,4 mln.litų. Cukraus mokesčio planas įvykdytas 102,8 proc. ir į biudžetą gauta arba 2,4 mln. litų daugiau, negu buvo planuota. 2003 m. I pusmetyje beveik32 proc. sumažėjusi cukraus realizavimo vidaus rinkoje apimtis, pagyvėjotik vasaros sezono metu, kuomet išaugo daugiau kaip 2 kartus, palyginti su2002 metų atitinkamais mėnesiais, atitinkamai išaugo ir cukraus mokesčiopajamos.
Kiti mokesčiai
Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 8 mln. litų pajamų išazartinių lošimų mokesčio. Buvo prognozuota, kad 2003 metais turėtųįplaukti 15 mln. litų pajamų, tačiau prognozė įvykdyta 53,5 proc., arbagauta 6,9 mln. litų mažiau nei buvo numatyta gauti.
Pagrindinė priežastis – lėčiau nei prognozuota augo azartinių lošimų rinka.Lietuvos azartinių lošimų rinka dar nėra pasiekusi Europos šalių lygio.Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,7 lošimo stalų ir 23,5 lošimųautomatų – t. y. 10 kartų mažiau nei Europoje. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius į valstybės biudžetą įplaukė74,3 mln.litų. Šio mokesčio prognozė įvykdyta 64,8 proc. ir į biudžetąsurinkta 40,4 mln. litų mažiau nei buvo prognozuota. Pagrindinę į biudžetąpervesto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pajamų dalį sudaronaftos ir dujų išteklių mokestis. Naftos ir dujų išteklių mokesčio per 2003m. surinkta 58,1 mln. litų, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius – 16,2 mln. litų. Didžiausią įtaką mokesčio surinkimui turėjo: 1. Sumažėjusios naftos kainos ir išgaunamos naftos kiekiai. Dėlšios priežasties naftos gavybos bendrovės naftos ir dujų išteklių mokesčiopagal 2002 metų rezultatus apskaičiavo sumokėti 21,5 mln. litų mažiau; 2. Mokesčio perskaičiavimas dėl savo lėšomis įsisavintų telkinių.Dėl perskaičiavimo metu atsiradusios naftos ir dujų išteklių mokesčio 7,2mln. litų permokos 2003 metais šio mokesčio pajamos į valstybės biudžetąsumažėjo atitinkama suma.
MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM BIUDŽETUI PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI
Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta 54846 mln.litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis kainomis. Realiaibendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m., padidėjo 8,9procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metaų. Negalutiniaismuitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002 m., eksportasir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento. Mažmeninės prekybos apyvarta (be PVM) 2003 metų sausio–gruodžio mėn.,palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, padidėjo 14,3 proc., oišskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą – 20,2 proc.Tai buvo didžiausias prekybos apyvartos augimas nuo 1997 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniupunktu. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darboužmokestis padidėjo 7,8 proc. 2003 m. kiekvieną mėnesį buvo fiksuota defliacija, o metinė defliacijasudarė 1,3 proc.
Valstybės biudžeto pajamos
Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtaismokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Įvalstybės biudžetą 2003 m. gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.litų (0,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.
Pajamos iš pagrindinių mokesčių
Pridėtinės vertės mokestis PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas (buvoplanuota, kad per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų) įvykdytas91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei buvoplanuota. 6 lentelė PVM (mln. litų)| |2002 m. |2003 m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo|| |faktas |planas |faktas |2002 m. fakto |plano (+,-) || | | | |(+,-) | ||VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 ||Muitinė |2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 ||Iš viso |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |
2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVPveikusiomis kainomis Lietuvoje sudarė 7,03 proc. 2003 m. I ketvirtįpenkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis su BVP siekė 6,5 proc.Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik tose šalyse, kur taikomasaukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui, Danijoje (standartinis PVMtarifas – 25 proc.) PVM ir BVP santykis I ketvirtį buvo 9,7 proc.,Švedijoje (PVM tarifas – 22 proc.) – 7,4 proc. Vadinasi, PVM surinkimasLietuvoje neatsilieka nuo ES šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimošaltinių yra – Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis,neapskaitoma ekonomika 2002 m. sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP(1995–1996 m. neapskaitomos ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002m. tyrimo duomenimis, didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučiaišraiška) yra: 1) visų rūšių prekyboje; 2) statyboje bei maisto pramonėje; 3) produktų ir gėrimų gamyboje. Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimasyra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kurisnuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinėsdepartamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejųinstitucijų požiūriu. Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą įtakoję veiksniai: 1. Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugųpardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir
paslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių irpaslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visosapmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6proc. 2. PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinantideklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetasneteko 24 mln. litų. 3. Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutųvertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesįvartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento(planuojant 2003 m. biudžetą, prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamųprekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.Dėl šios priežasties 2003 m. galėjo būti nesurinkta apie 174 mln. litųPVM. 4. PVM permokos pokyčiai. 2003 m. PVM permokos pokytis buvonežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m., grąžintinąPVM deklaruojantiems ūkio subjektams buvo grąžinta ir kitiems mokesčiamsįskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002 metais.Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m.,sąlygojo:4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugųpardavimo apimties augimas. Pvz., 2003 m. vien tik 19 proc. išaugęs trąšųeksportas grąžinamą ir įskaitomą PVM, palyginti su 2002 m., padidino 35mln. litų;4.2. investicinių prekių importo augimas. Statistikos departamentoduomenimis, 2003 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2002 metųlaikotarpiu, investicinių prekių buvo importuota 591 mln. litų, arba 12,3proc. daugiau;4.3. iki 2004 m. vasario mėn. galiojusi lizingo apmokestinimo tvarka, pagalkurią lizingo bendrovės į atskaitą traukdavo visą lizingo būdu įsigytosprekės pirkimo PVM, o pardavimo PVM skaičiuodavo dalimis, gavusiosperiodines įmokas. Todėl lizingo bendrovės deklaruodavo dideles grąžintinoPVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaitytaPVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.
Gyventojų pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą 2003 m. surinkta1445,7 mln. litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mln. litų. Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčioužduoties vykdymui: 1. Vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamųmokesčio surinkimo rodiklius – gyventojų užimtumo ir darbo užmokesčiopokyčiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis2003 metais sudarė 10,3 proc. Palyginti su 2002 m., nedarbo lygis sumažėjovienu procentiniu punktu. ,,Sodros“ duomenimis, apdraustųjų darboužmokestis per 2003 m. padidėjo beveik 5 proc., t. y. jis didėjo sparčiau,negu buvo planuota (planuota 4,7 proc.). Nedarbo lygio sumažėjimas ir darboužmokesčio augimas padidino gyventojų pajamų mokesčio įplaukas maždaug 40mln. litų. 2. Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais,nepriemoka. GPM nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn. 1 d. sudarė 358,3 mln.litų, palyginti su 2003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.litų, arba 13,15 proc. 3. 2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln.Lt dėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybėsdraudimu apsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtąkreditą, sumokėtos sumos už studijas. Šiais metais iki gegužės 1 d.nuolatiniam Lietuvos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagalGyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmuspatirtas išlaidas, sumokėtas mokestis bus perskaičiuojamas ir grąžinamas. 4. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450Lt. Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Ltpajamų mokesčio daugiau. 5. 2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Ltįplaukų dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatėnaujas pajamų mokesčio mokėjimo taisykles, t. y. nuo su darbo santykiaissusijusių išmokų dalies (sumokėto avanso), išmokamų už gruodžio mėnesį,pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumosir sumokėtas iki gruodžio 31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėtavėliau, negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną. 6. Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003m. pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijoskartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinėsapsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėtaakcija ,,Darbo užmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuotianalizės metodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimaineatitinka jų ūkinės–finansinės veiklos rezultatų. 7. Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003m. pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimasdalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčiolegalizavimą.
Pelno mokestis
Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų pelnomokesčio. Pelno mokesčio įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metusįplauks 503,8 mln. litų) įvykdytas 155,8 proc., arba gauta 281 mln. litųpajamų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2002 metų įplaukomis,šiais metais gauta 520,9 mln. litų daugiau. Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčioužduoties vykdymui: 1. Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifasapmokestinant investicijas ir nuo 24 proc. iki 15 proc. sumažintaspagrindinis tarifas); 2. Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmoniųpelningumo didėjimas bei kitų finansinių rodiklių gerėjimas; 3. Tiesioginių užsienio investicijų augimas. Nepaisant investicijųapmokestinimo lengvatų panaikinimo, Lietuvos statistikos departamentoduomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m., palyginti su 2001metais, padidėjo 22 procentais.
Akcizai
Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą gauta 1 765,2mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad per2003 metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln. litų). 7 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)
| |Surinkta |2003 m. |Surinkta |Skirtumas, |Skirtumas, || |2002 m. |planas |2003 m. |palyginti su |palyginti su || | | | |2002 m. (+,-) |planu (+,-) ||VMI |1 543,5 |1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 ||Muiti|122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 ||nė | | | | | ||Iš |1 665,8 |1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 ||viso | | | | | |Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduotiesvykdymui: 1. Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitantalų). Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusiosalkoholinių gėrimų vartojimo struktūros į valstybės biudžetą surinkta 494mln. Lt, arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus. 2. Akcizų mokėjimo tvarkos pasikeitimas. 2003 m. sausio mėnesįakcizai buvo mokami ir už 2002 m. gruodžio mėnesio 3 dešimtadienįrealizuotas prekes. Kadangi 2002 m. gruodžio mėnesį labai išaugo dyzeliniųdegalų realizavimo apimtis, 2003 m. sausio mėnesį gauta apie 20,3 mln. Ltdaugiau, negu planuota.
Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą
8 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) ||VMI |929,1 |1050,7 |+121,6 ||Muitinė |29,6 |18,8 |- 10,8 ||Iš viso |958,6 |1069,5 |+110,8 |
Per 2003 metus akcizo už kurą į valstybės biudžetą surinka 1 069,5mln. litų, t.y. 110,8 mln. litų, arba 11,6 proc., daugiau nei per tą patįlaikotarpį 2002 metais. Benzino realizacija. Per 2003 metus į Lietuvos rinką realizuota 383,3tūkst. t. benzino, t.y. benzino realizavimo apimtis išliko 2002 metų lygio.Per 2003 metų 11 mėnesių degalinėse realizuota 305,4 tūkst. tonų benzino,arba 3,4 tūkst. t (1,1 proc.) daugiau negu per 2002 metų 11 mėnesių Dyzelinių degalų realizavimo apimtis Lietuvos rinkoje per 2003 m.,palyginti su 2002 metais, sumažėjo 16,3 tūkst. tonų (2 proc.), nuo 699,3tūkst. t 2002 m. iki 683 tūkst. t 2003 metais. Dyzelinių degalų per 2003metų 11 mėn. degalinėse realizuota 301,2 tūkst. tonų arba 31,3 tūkst. tonų(9,5 proc.) mažiau, negu per tą patį laikotarpį 2002 m.
Suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, per 2003 metų 11 mėnesiųdegalinėse realizuota 155 tūkst. tonų, arba 30,3 tūkst. tonų (24 proc.)daugiau negu per 2002 m. tą patį laikotarpį.
Lietuvos degalinėse realizuoto kuro dinamika rodo, kad benzino lyginamojidalis iš visų degalų sumažėjo nuo 68 proc. 1997 metais iki 38 proc. 2003metais, atitinkamai dyzelinių degalų lyginamoji dalis nuo 30 proc. padidėjoiki 35 proc., suskystintų dujų – nuo 2 proc. padidėjo iki 27 procentų.Benzino realizavimo apimties sumažėjimui turi įtakos nuolat didėjantissuskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, naudojimas. Dyzeliniųdegalų realizavimo apimties sumažėjimui degalinėse 2003 metais neabejotinaiturėjo įtakos nuo sausio mėnesio Lenkijos pradėtas riboti įsivežamų degalųkiekis. Į šią šalį įvažiuojantis krovininis transportas bakuose gali vežtisne daugiau kaip 200 litrų, autobusai – ne daugiau kaip 600 litrų dyzeliniųdegalų. 9 lentelė Pajamos iš akcizų už alkoholinius gėrimus (mln. Lt)| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) ||VMI |422 |428,4 |+6,4 ||Muitinė |43,2 |65,9 |+22,7 ||Iš viso |465,2 |494,3 |+29,1 |
Per 2003 metus už alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) į valstybėsbiudžetą surinkta 385,2 mln. litų akcizų, arba 38,1 mln. Lt (11 proc.)daugiau negu per 2002 metus. Akcizų už alų surinkta 109,1 mln. Lt, arba 9035 tūkst. Lt (7,6 proc.) mažiau negu per 2002 m. Analizuojant alkoholinių gėrimų realizavimą pagal atskiras alkoholiniųgėrimų grupes, pastebima, kad labai kinta vynų, fermentuotų gėrimų beitarpinių produktų realizavimo apimtis. Nors bendras parduodamų šiųalkoholinių gėrimų kiekis beveik nepakito – padidėjo tik 7 proc., tačiaupasikeitė parduotos produkcijos struktūra. 2003 m., palyginti su 2002metais, 31 proc. išaugo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholiokoncentracija ne didesnė kaip 15 proc., 39 proc. išaugo fermentuotų gėrimų,kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 proc.,realizavimo apimtis, apie 17 proc. sumažėjo vynų iš šviežių vynuogių, 25proc. sumažėjo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 15 proc., realizavimo apimtis. Stiprių alkoholinių gėrimų 2003metais realizuota tiek pat, kaip ir 2002 metais.
10 lentelė Pajamos iš akcizų už tabako gaminius (mln. Lt)| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) ||VMI |138,9 |152,2 |+13,2 ||Muitinė |33,3 |48,5 |+15,2 ||Iš viso |172,2 |200,7 |+28,4 |
Per 2003 metus į valstybės biudžetą surinkta 200,7 mln. Lt akcizo užtabako gaminius, t.y. 28,4 mln. litų, arba 16,5 proc., daugiau nei per tąpatį laikotarpį pernai.
Nuo 2001 m. cigarečių realizavimas rinkoje nuolat mažėja. Per 2003 metusvidaus rinkoje realizavo 2 881,7 mln. vnt. Lietuvoje pagamintų cigarečių,arba 1 139,2 mln. vnt. (29 proc.) mažiau negu 2002 metais ir 1 957,2 mln.vnt. (40 proc.) mažiau negu 2001 metais.
Per 2003 metų sausio–gruodžio mėnesius cigarečių importuota 930,6 mln.vnt., arba 6,3 mln. vnt. (0,7 proc.) mažiau nei praėjusių metų tą patįlaikotarpį, kuomet buvo importuota 936,8 mln. vnt. cigarečių.
Cukraus mokestis
Per 2003 metus valstybės biudžetas iš cukraus mokesčio gavo 88,4 mln.litų. Cukraus mokesčio planas įvykdytas 102,8 proc. ir į biudžetą gauta arba 2,4 mln. litų daugiau, negu buvo planuota. 2003 m. I pusmetyje beveik 32 proc. sumažėjusi cukraus realizavimovidaus rinkoje apimtis, pagyvėjo tik vasaros sezono metu, kuomet išaugodaugiau kaip 2 kartus, palyginti su 2002 metų atitinkamais mėnesiais,atitinkamai išaugo ir cukraus mokesčio pajamos.
Kiti mokesčiai
Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 8 mln. litų pajamų išazartinių lošimų mokesčio. Buvo prognozuota, kad 2003 metais turėtųįplaukti 15 mln. litų pajamų, tačiau prognozė įvykdyta 53,5 proc., arbagauta 6,9 mln. litų mažiau nei buvo numatyta gauti.
Pagrindinė priežastis – lėčiau nei prognozuota augo azartinių lošimų rinka.Lietuvos azartinių lošimų rinka dar nėra pasiekusi Europos šalių lygio.Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,7 lošimo stalų ir 23,5 lošimųautomatų – t. y. 10 kartų mažiau nei Europoje.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius į valstybės biudžetą įplaukė 74,3mln.litų. Šio mokesčio prognozė įvykdyta 64,8 proc. ir į biudžetą surinkta40,4 mln. litų mažiau nei buvo prognozuota. Pagrindinę į biudžetą pervestomokesčio už valstybinius gamtos išteklius pajamų dalį sudaro naftos ir dujųišteklių mokestis. Naftos ir dujų išteklių mokesčio per 2003 m. surinkta58,1 mln. litų, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius – 16,2 mln.litų.
Didžiausią įtaką mokesčio surinkimui turėjo: 1. Sumažėjusios naftos kainos ir išgaunamos naftos kiekiai. Dėlšios priežasties naftos gavybos bendrovės naftos ir dujų išteklių mokesčiopagal 2002 metų rezultatus apskaičiavo sumokėti 21,5 mln. litų mažiau; 2. Mokesčio perskaičiavimas dėl savo lėšomis įsisavintų telkinių.
Dėl perskaičiavimo metu atsiradusios naftos ir dujų išteklių mokesčio 7,2mln. litų permokos 2003 metais šio mokesčio pajamos į valstybės biudžetąsumažėjo atitinkama suma. Palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą 2003 metų planas įvykdytas82,5 proc., negauta 3,8 mln. litų planuotų pajamų. Po reorganizavimopakito VĮ Ignalinos atominės elektrinė” įstatinis kapitalas, turėjęs įtakosįplaukų iš palūkanų sumažėjimui.NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA PREKYBAI IR GAMYBAI.
Kaip jau sakėme, viena iš svarbiausių mokesčių funkcijų yra ekonomikosreguliavimas. Tokiu būdu mokesčiai turi įtaką šalies prekybai ir gamybai.Be abejo, kuo didesnė mokesčių našta, tuo mažesnis gamintojų irprekybininkų noras užsiimti verslu. Tačiau ir iš vis be mokesčių, bevalstybės reguliavimo, kaip parodo praktika apsieiti neįmanoma(prisiminkime Didžiąją Depresiją). Kadangi nėra visiškai tikslingų irteisingų mokesčių normų nustatymo metodų, kurie patenkina abi puses, taiyra ir mokesčių mokėtojus, ir mokesčių gavėjus (šalies valdymoinstitucijos), paprastai nustatant jas remiamasi pasauline praktika arbaintuicija. Taigi neįmanoma ir iš karto įtakoti gamybą ir prekybą šalyjenorima linkme. Kalbant apie netiesioginių mokesčių įtaką prekybai ir gamybaiLietuvoje, mano manymu daugiausia reikėtų kalbėti apie akcizų poveikį. Jie,kaip jau minėjome, nustatomi daugiausia pirmiausio būtinumo prekėms, taiyra toms prekėms, kurių paklausa yra neelastinga. Todėl gali atrodyti, kadakcizų tarifų didinimas tokioms neelastingos paklausos prekėms kaipalkoholis, tabakas, benzinas neturėtų per daug neigiamai veikti krašto,teritorijos ar atskiros įmonės ekonominių bei finansinių rezultatų. Tačiaukaip parodė Lietuvos pavyzdys iš tikrųjų taip nėra. Akcizų tarifų didinimas turi dvejopą poveikį: jis tiek nepadidina, ojei padidina, tai ne tiek daug kaip prognozuota, mokestines valstybėsįplaukas, tiek pablogina tų įmonių padėtį, kurios gamina atitinkamąprodukciją arba susijusią su ja. Ryškiausias pavyzdys Lietuvos sąlygomisbūtų akcizų alkoholiui, tabakui, benzinui didinimas 1998 m. balandžio 10 d.Akcizas stipriems alkoholiniams gėrimams buvo padidintas beveik trečdaliu.Dėl to Finansų ministerijomis duomenimis alkoholio akcizo mokesčio įplaukosį biudžetą per 12 mėn. sumažėjo 67 mln. Lt arba 18%. Ypač neigiamostendencijos pasireiškė lyginant 1998 ir 1999 m. pirmuosius 7 mėnesius. Pertą laiką 1999 metais alkoholio produkcijos realizavimas (litrais) sumažėjo40%, palyginus su 1998 metais, o akcizo įplaukos už alkoholinius gėrimussumažėjo 86,1 mln. Lt. Taigi toks nepagrįstas ekonomikos poreikiais akcizodidinimas tiek sumažino biudžeto pajamas (o reikia atsiminti, kad prarastasbuvo ne tik akcizo įplaukos, bet kaip pasekmė ir PVM, ir juridinių asmenųpelno mokestis, ir kiti mokesčiai), tiek turėjo poveikį kai kurių įmoniųveiklą. Pvz.: AB “Stumbras” 1999 m. pardavė 21% produkcijos mažiau nei 1998m. Tokia padėtis privertė Seimą (Vyriausybės siūlymu) nuo 1999 metųrugsėjo 22 d. sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams apie 40%. Po akcizosumažinimo spalio mėnesį lietuviškų alkoholinių gėrimų gamybos apimtyspadidėjo keletą kartu. Tokia pat situacija yra ir kitose šalies alkoholinius gėrimusgaminančiose įmonėse.
Nors specialistai ir negali vienareikšmiškai teigti, kad alkoholiogamyba ir prekyba padidėjo dėl akcizo tarifų sumažinimo (kaip kitospriežastys minimas rudens sezonas ir artėjančios šventės), tačiau yra visosprielaidos teigti, kad būtent nauji tarifai nulėmė padėties alkoholiniųgėrimų rinkoje pasikeitimus. Panašių tendencijų, kokios buvo alkoholio gamyboje iki akcizo tarifųsumažinimo, galima pastebėti tabako bei benzino gamybos ir prekybossrityje. Pavyzdžiui, 1999m. pabaigoje, prasidėjus naftos produktų kainųkilimui, Vyriausybė buvo priversta atsisakyti Akcizų įstatyme numatytoakcizo benzinui bei dyzeliniam kurui didinimo. Kiti netiesioginiai mokesčiai Lietuvoje mažiau įtakoja gamybą irprekybą šalyje. Kalbant apie muitus reikia pasakyti, kad jie, visų pirma,apsaugo vietinius gamintojus ir prekybininkus nuo užsienio konkurencijos.Todėl jų poveikį šalies gamybai ir prekybai galima vertinti kaip teigiamą.Tačiau dideli muitai toms prekėms ar žaliavoms, kurios negaminamos arneišgaunamos Lietuvoje, iš dalies sąlygoja pernelyg didelę tokių prekiųkainą. Pavyzdžiui, esant labai aukštoms naftos produktų kainoms, vienas išbūdų jas sumažinti yra sumažinti muitus importuojamiems iš Rytų Europosnaftos produktams, kas pagal prognozes sumažintų naftos produktų kainasLietuvoje. PVM yra tiesiogiai neutralus įmonių veiklai, nes jį moka galutinisvartotojas. Pagal savo prigimtį šis mokestis, galima sakyti, turi teigiamąpoveikį, nes jis, kaip buvo minėta, padeda išvengti “kaskadinio efekto”. Beto PVM norma yra pakankamai žema ir pastovi, todėl ūkio subjektai gali išanksto numatyti PVM įtaką savo veiklai. Šiuo mokesčiu neapmokestinamoseksportuojamos prekės, kas netrukdo lietuviškoms prekėms konkuruotiužsienyje ir skatina eksportą. Svarbu ir tai, kad PVM neapmokestinamosinvesticijos į pagrindinį kapitalą. Tačiau PVM, kaip ir visi kiti mokesčiai, apsunkina mokesčių naštavisuomenėje. Tuo pačiu mažėja žmonių perkamasis pajėgumas, mažėja visuminėpaklausa, o dėl to ir šalies bendrasis vidaus produktas. Be to naujaisukurtą vertę (PVM objektas), kurios pagrindinės dalys – darbo užmokestisir pelnas, – kaip žinia, jau apmokestintos, šioje pakopoje apmokestinamosdar kartą. Vadinasi, kartu ir apmokestinami ir jau sumokėti mokesčiai.Tokiu būdu PVM yra nepalankus prekybos ir gamybos plėtrai šalyje.Išskirtinas JAV pavyzdys, kur iki šiol nėra įvestas PVM ir kur visisiūlymai jį įvesti buvo susiję su pelno ir pajamų mokesčių panaikinimu. Papildomą naštą, kuri paprastai neįvertinama, sukuria ir PVM apskaitosmechanizmas. Dėl jo įmonės nuolat kredituoja valstybę, kaip žinia pačiosmokėdamos už viską. Pridūrus, kad ir kiti mokesčiai ir paprastai imami išanksto, pagal “planuojamus” rodiklius, ir prisiminus, kad kreditaiLietuvoje yra vis dar gerokai brangesni nei Vakarų Europoje, aiškėja šios
papildomos “kreditavimo” naštos vaidmuo. Padėtį dar blogina nuo 2000m.spalio 1 d. įsigaliojusios PVM įstatymo pataisos, kuriomis įteisinamagriežtesnė šio mokesčio grąžinimo tvarka. PVM skirtumo likutį, susidariusįper mokesčio laikotarpį, galės susigrąžinti tik įmonės patekusios įmokesčių inspekcijos sudarytus patikimų eksportuotojų sąrašus beisumokėjusios visus privalomus mokesčius, delspinigius, baudas, palūkanas užmokestines paskolas. Kitos įmonės privalės laukti grąžinimo iki metųpabaigos. Akivaizdu, kad šia pataisa norima priversti įmones laiku irteisingai atsiskaityti su biudžetu. Tačiau labai dažnai atsitinka taip, kaddėl to kalta pati valstybė. Pavyzdžiui, valstybė yra skolinga įmonei užpateiktas prekes ar paslaugas, o dėl tos skolos įmonė negali laiku sumokėtivalstybei mokesčius. Taigi tokiai įmonei pagal pataisą negrąžinamas PVM,dėl to įšaldomos įmonės apyvartinės lėšos, o valstybė gauna nemokamąkreditą. Pažvelgus į kainos struktūrą, išsiskaido iliuzija, kad skirtingusmokesčius moka skirtingos mokėtojų grupės: turtingieji, vartotojai,juridiniai asmenys, pajamų gavėjai. Akivaizdu, kad visus mokesčiusgaliausia sumoka žmogus, pirkdamas prekes, savo pinigais “balsuodamas” iruž PVM, ir už akcizus, ir už muitus, ir t. t. Kai prekė yra monopolinė arbaneelastingos paklausos ir pasirinkimo nėra, vartotojas turi mokėti užvisokias neūkiškas sąnaudas, už visus valstybei priklausančius mokesčius.Tais atvejais, kai pasirinkimas yra ir vartotojas nutaria “nebalsuoti”,mokesčiai ima spausti ir savininką, ir darbininką. Kai ekonomika yra atvirair veikia tarptautinė konkurencija, mokesčiai slegia visą ekonomiką irvisuomenę, turi neigiamą poveikį prekybai ir gamybai šalyje.IŠVADOS
Pabandykime apibendrinti žinias apie netiesioginius mokesčius, jųtaikymą Lietuvoje ir jų reikšmę šalies ūkiui ir pateikti pagrindinesišvadas bei pasiūlymus, išplaukiančius iš šio kursinio darbo dėstymodalies. 1. Valstybei tvarkant bendrus visuomenės reikalus atsiranda irbendros išlaidos, kurias padengti valstybei būtini tam tikri pajamųšaltiniai, iš kurių svarbiausias yra mokesčiai. O kadangi valstybėpaprastai prisiima tokias funkcijas, be kurių neįmanoma įsivaizduotišiuolaikinę visuomenę, tai galima daryti išvadą, kad be mokesčių dabartiniumetu valstybė egzistuoti nesugeba. 2. Mokesčių svarbumas, pasireiškia per jų funkcijas – fiskalinę,perskirstomąją, reguliavimo. Jas išnagrinėjus, galima teigti, kad protingaipanaudojant tokį galingą mechanizmą kaip mokesčiai, galima norima linkmeveikti praktiškai visas gyvenimo sritis. 3. Dėl mokesčių įvairovės juos būtina klasifikuoti pagal tam tikruspožymius, iš kurių svarbiausias yra mokesčių skirstymas pagal jų ėmimobūdą. Pagal tai mokesčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. 4. Nagrinėjant netiesioginiams mokesčiams būdingus bruožus galimapastebėti, kad jie vienodai taikytini kiekvienam visuomenės nariuinepriklausomai nuo socialinės padėties ir gaunamų pajamų, ir kad paprastaijuos moka prekės ir paslaugos galutiniai pirkėjai. 5. Lietuvoje akcizai daugiausia tarnauja fiskaliniams Vyriausybėstikslams. Be to akcizų tarifai ir akcizu apmokestinamų prekių sąrašas yražymiai didesni, nei siūloma Pasauliniame mokesčių kodekse ir yra kitosešalyse. Todėl siūloma panaikinti šiuos trūkumus. 6. Muitai- netiesioginiai mokesčiai yra panaudojami Lietuvosgamintojų apsaugai nuo užsienio konkurencijos, tačiau vis tiek yrasudaromos palankios sąlygos toms šalims su kuriomis vyksta aktyvitarptautinė prekyba (Latvija, Estija, Lenkija, ES šalys). Taigi šiomokesčio fiskalinė reikšmė yra nežymi. 7. Lietuvoje netiesioginiai mokesčiai yra svarbiausias valstybėspajamų šaltinis, kuris nuolat auga dėl kelių priežasčių, iš kurių galimapaminėti geresnį PVM administravimą, akcizu apmokestinamų prekių irpaslaugų sąrašo išplėtimą ir kitus. Tačiau, dėl netiesioginių mokesčiųnesurinkimo atsiranda valstybės biudžeto pajamų deficitas, kurį galimaišvengti sudarant kuo tikslingesnes šalies makroekonominių rodikliųprognozes. 8. Nepaisant to, kad bendroji mokesčio našta Lietuvoje nėra didelėpalyginus su kitomis, ES šalimis, mokesčių lygis šalyje yra pakankamaiaukštas, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Todėlreikėtų palaipsniui vykdyti mokesčių naštos (ypač netiesioginių mokesčių)mažinimo politiką, kas skatintų ekonomikos augimą šalyje. 9. Netiesioginiai mokesčiai, o ypač akcizai, turi didžiulę įtakągamybai ir prekybai šalyje. Neturintis ekonominio pagrindo mokesčiųdidinimas gali sužlugdyti tiek atskirą įmonę, tiek ištisą ūkio šaką. Todėlsvarbu labai kruopščiai ištirti visas galimas teigiamas ir neigiamaspasekmes prieš priimant sprendimus dėl netiesioginių mokesčių, o ypatingaiakcizo tarifų keitimų, bei jų taikymo konkrečiai prekei.
LITERATŪRABUŠKEVIČIUTĖ E. Valstybės mokesčių sistema. Kaunas, 1998, 224 psl.Internetas (žiūrėta 2005 metų balandžio mėnesį):htpp://www.lrs.lthtpp://www.minfin.lthtpp://www.lrinka.lthtpp://www.kaunas.aps.lthtpp://www.lzinios.lt