Mokesčiai - Mokslai.lt

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

Suaugusiųjų mokymo skyriaus

III kurso BAN02M2 grupės studentė

Beata SASNAUSKAITĖ

Mokesčiai, jų esme, funkcijos, klasifikavimas

Dėstytoja L. Šapalienė

Vertinimas

Vilnius

2005

………………………………………………….29

Įvadas

“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai mirtis ir mokesčiai” – pasakė žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų “neišvengiamų dalykų“ – mokesčiai.

Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neimanoma įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimo srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą turtą, kurį mes jiems paliksime.

Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka mokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi veikėjai. Todėl būtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bent pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui, verslo plėtojimui.

Tačiau, nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybės uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė, valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas paaiškins, kodėl taip atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.

Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsime klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP

dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę

Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai ir

Gamybai

Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių specializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais įstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamento leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei informacija iš Interneto puslapių.

MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ

Funkcijos

Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų pirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo ir pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje valstybėje.

Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos

Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčio įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų:

krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t.

Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiÅ«los be prievartos nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų.

Pasaulio praktika rodo, kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos (visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos srityje (teismai).

Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus, pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą, socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės uždaviniai.

Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šalies nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese.

Nors mokesčiai ir negrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįtama valstybės valdymo organų teisė rinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams.

Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija: ” pajamų gavimas valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema.

Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) : jos įskaitomos į valstybės (savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis

Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti būtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas, išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniams procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija: reguliavimo, kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja (priklausomai nuo valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms, reguliuoja tų prekių vartojimą;

nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms-

mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su infliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose.

Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia socialinis- ekonominis mokesčių vaidmuo.

Mokesčių klasifikavimas

Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų klasifikavimo galimybę ir būtinumą.

Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti

1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.

2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių)

biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.

3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis valstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.

4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai, bei mišrūs mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.

Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinį biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.

Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą, kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui, cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Taigi netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad:

a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;

b) jis nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis;

c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa.

Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kad mokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos)

gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveik visada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas.

Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiai mokesčiai.

Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizai kai kurioms prekėms, universalus akcizas, pridėtinės vertės mokestis bei įvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antrame kursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausius netiesioginius mokesčius.

Akcizai: tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriems prekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniai monopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekis nekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arba kurių vartojimą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertės mokestis: universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus.

Muitai: tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai.

Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai: tai netiesioginiai mokesčiai už valstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą).

Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas ir mokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.

Mokesčių įtaka bvp

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta

54846 mln. litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis kainomis. Realiai bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m., padidėjo 8,9 procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metais.

Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002

m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.

Galutinio vartojimo išlaidų realus augimas per devynis 2003 metų mėnesius sudarė 6,9 proc., nominalus – 5,2 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003

metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m., palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo užmokestis padidėjo 7,8 proc.

Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtais mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą

2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į

valstybės biudžetą 2003 m. gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.

litų (0,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.

Pajamos iš pagrindinių mokesčių

Pridėtines vertės mokestis

PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų)

įvykdytas 91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei buvo planuota.

1 lentelė PVM (mln. litų)

| |2002 m. |2003m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo |

|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |

|Muiti|2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |

|nė | | | | | |

|Iš |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |

2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP

veikusiomis kainomis (su 2003 m. prognozuojamu BVP) Lietuvoje sudarė 7,03

proc. 2003 m. I ketvirtį penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis su BVP siekė 6,5 proc. Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik tose šalyse, kur taikomas aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui,

Danijoje (standartinis PVM tarifas – 25 proc.), Švedijoje (standartinis PVM

tarifas – 22 proc.) Vadinasi, PVM surinkimas Lietuvoje neatsilieka nuo ES

šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo šaltinių yra – Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m.

sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP (1995–1996 m. neapskaitomos ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002 m. tyrimo duomenimis, didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia išraiška) yra:

1) visų rūšių prekyboje;

2) statyboje bei maisto pramonėje;

3) produktų ir gėrimų gamyboje.

Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc., todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas „šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės departamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų institucijų požiūriu.

Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą įtakoję veiksniai:

1. Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis, palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių ir paslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visos apmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6

proc.

2. PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.

Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas neteko 24 mln. litų.

3. Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutų vertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.

mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento (planuojant 2003 m. biudžetą, prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamų prekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002

m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.

Dėl šios priežasties 2003 m. galėjo būti nesurinkta apie 174 mln. litų PVM.

4. PVM permokos pokyčiai. 2003 m. PVM permokos pokytis buvo nežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m., grąžintiną PVM deklaruojantiems ūkio subjektams buvo grąžinta ir kitiems mokesčiams įskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002

metais. Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m., sąlygojo:

4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo apimties augimas.

4.2. investicinių prekių importo augimas

4.3. iki 2004 m. vasario mėn. galiojusi lizingo apmokestinimo tvarka, pagal kurią lizingo bendrovės į atskaitą traukdavo visą lizingo būdu įsigytos prekės pirkimo PVM, o pardavimo PVM skaičiuodavo dalimis, gavusios periodines įmokas. Todėl lizingo bendrovės deklaruodavo dideles grąžintino

PVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaityta

PVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.

Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą 2003 m. surinkta

1445,7 mln. litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta

111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.

2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mln. litų.

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčio užduoties vykdymui:

1. Vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamų mokesčio surinkimo rodiklius – gyventojų užimtumo ir darbo užmokesčio pokyčiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis

2003 metais sudarė 10,3 proc. Palyginti su 2002 m., nedarbo lygis sumažėjo vienu procentiniu punktu. ,,Sodros“ duomenimis, apdraustųjų darbo užmokestis per 2003 m. padidėjo beveik 5 proc., t. y. jis didėjo sparčiau, negu buvo planuota (planuota 4,7 proc.). Nedarbo lygio sumažėjimas ir darbo užmokesčio augimas padidino gyventojų pajamų mokesčio įplaukas maždaug 40 mln. litų.

2. Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais, nepriemoka. GPM nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn. 1 d. sudarė 358,3 mln.

litų, palyginti su 2003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.

litų, arba 13,15 proc.

3. 2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln. Lt dėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybės draudimu apsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtą kreditą, sumokėtos sumos už studijas. Nuo 2004m., iki gegužės 1 d. nuolatiniam

Lietuvos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmus patirtas išlaidas, sumokėtas mokestis bus perskaičiuojamas ir grąžinamas.

4. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450 Lt.

Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Lt pajamų mokesčio daugiau.

5. 2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Lt įplaukų dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatė naujas taisykles, t. y. nuo su darbo santykiais susijusių išmokų dalies (sumokėto avanso), išmokamų už gruodžio mėnesį, pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumos ir sumokėtas iki gruodžio

31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau, negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną.

6. Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003 m.

pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėta akcija ,,Darbo užmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuoti analizės metodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimai neatitinka jų ūkinės–finansinės veiklos rezultatų.

7. Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003 m.

pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimas dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčio legalizavimą.

Pelno mokestis

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų pelno mokesčio. Pelno mokesčio įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metus įplauks 503,8 mln. litų) įvykdytas 155,8 proc., arba gauta 281 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2002 metų įplaukomis, šiais metais gauta 520,9 mln. litų daugiau.

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčio užduoties vykdymui:

1. Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifas apmokestinant investicijas ir nuo 24 proc. iki 15 proc. sumažintas pagrindinis tarifas);

2. Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmonių pelningumo didėjimas bei kitų finansinių rodiklių gerėjimas;

3. Tiesioginių užsienio investicijų augimas. Nepaisant investicijų apmokestinimo lengvatų panaikinimo, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m., palyginti su 2001

metais, padidėjo 22 procentais.

Akcizai

Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą gauta 1 765,2

mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad per

2003 metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln. litų).

2 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)

| |2002 m.| | |2002 m. (+,-)|planu (+,-) |

|VMI |1 543,5|1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 |

|Muitinė |122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 |

|Iš viso |1 665,8|1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 |

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduoties vykdymui:

1. Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitant alų).

Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusios alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros į valstybės biudžetą surinkta 494 mln. Lt, arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus.

2. Akcizų mokėjimo tvarkos pasikeitimas. 2003 m. sausio mėnesį akcizai buvo mokami ir už 2002 m. gruodžio mėnesio 3 dešimtadienį realizuotas prekes. Kadangi 2002 m. gruodžio mėnesį labai išaugo dyzelinių degalų realizavimo apimtis, 2003 m. sausio mėnesį gauta apie 20,3 mln.

Lt daugiau, negu planuota.

Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą

3 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)

| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |

|VMI |929,1 |1050,7 |+121,6 |

|Muitinė |29,6 |18,8 |- 10,8 |

|Iš viso |958,6 |1069,5 |+110,8 |

Per 2003 metus akcizo už kurą į valstybės biudžetą surinka 1 069,5

mln. litų, t.y. 110,8 mln. litų, arba 11,6 proc., daugiau nei per tą patį laikotarpį 2002 metais.

Benzino realizacija. Per 2003 metus į Lietuvos rinką realizuota 383,3

tūkst. t. benzino, t.y. benzino realizavimo apimtis išliko 2002 metų lygio.

Per 2003 metų 11 mėnesių degalinėse realizuota 305,4 tūkst. tonų benzino, arba 3,4 tūkst. t (1,1 proc.) daugiau negu per 2002 metų 11 mėnesių

Dyzelinių degalų realizavimo apimtis Lietuvos rinkoje per 2003 m., palyginti su 2002 metais, sumažėjo 16,3 tūkst. tonų (2 proc.), nuo 699,3

tūkst. t 2002 m. iki 683 tūkst. t 2003 metais. Dyzelinių degalų per 2003

metų 11 mėn. degalinėse realizuota 301,2 tūkst. tonų arba 31,3 tūkst. tonų

(9,5 proc.) mažiau, negu per tą patį laikotarpį 2002 m.

Suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, per 2003 metų 11 mėnesių degalinėse realizuota 155 tūkst. tonų, arba 30,3 tūkst. tonų (24 proc.)

daugiau negu per 2002 m. tą patį laikotarpį.

Lietuvos degalinėse realizuoto kuro dinamika rodo, kad benzino lyginamoji dalis iš visų degalų sumažėjo nuo 68 proc. 1997 metais iki 38 proc. 2003

metais, atitinkamai dyzelinių degalų lyginamoji dalis nuo 30 proc. padidėjo iki 35 proc., suskystintų dujų – nuo 2 proc. padidėjo iki 27 procentų.

Benzino realizavimo apimties sumažėjimui turi įtakos nuolat didėjantis suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, naudojimas. Dyzelinių degalų realizavimo apimties sumažėjimui degalinėse 2003 metais neabejotinai turėjo įtakos nuo sausio mėnesio Lenkijos pradėtas riboti įsivežamų degalų kiekis. Į šią šalį įvažiuojantis krovininis transportas bakuose gali vežtis ne daugiau kaip 200 litrų, autobusai – ne daugiau kaip 600 litrų dyzelinių degalų.

4 lentelė Pajamos iš akcizų už alkoholinius gėrimus (mln. Lt)

| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |

|VMI |422 |428,4 |+6,4 |

|Muitinė |43,2 |65,9 |+22,7 |

|Iš viso |465,2 |494,3 |+29,1 |

Per 2003 metus už alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) į valstybės biudžetą surinkta 385,2 mln. litų akcizų, arba 38,1 mln. Lt (11 proc.)

daugiau negu per 2002 metus. Akcizų už alų surinkta 109,1 mln. Lt, arba 9

035 tūkst. Lt (7,6 proc.) mažiau negu per 2002 m.

Analizuojant alkoholinių gėrimų realizavimą pagal atskiras alkoholinių gėrimų grupes, pastebima, kad labai kinta vynų, fermentuotų gėrimų bei tarpinių produktų realizavimo apimtis. Nors bendras parduodamų šių alkoholinių gėrimų kiekis beveik nepakito – padidėjo tik 7 proc., tačiau pasikeitė parduotos produkcijos struktūra. 2003 m., palyginti su 2002

metais, 31 proc. išaugo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 15 proc., 39 proc. išaugo fermentuotų gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 proc., realizavimo apimtis, apie 17 proc. sumažėjo vynų iš šviežių vynuogių, 25

proc. sumažėjo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 15 proc., realizavimo apimtis. Stiprių alkoholinių gėrimų 2003

metais realizuota tiek pat, kaip ir 2002 metais.

5 lentelė Pajamos iš akcizų už tabako gaminius (mln. Lt)

| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |

|VMI |138,9 |152,2 |+13,2 |

|Muitinė |33,3 |48,5 |+15,2 |

|Iš viso |172,2 |200,7 |+28,4 |

Per 2003 metus į valstybės biudžetą surinkta 200,7 mln. Lt akcizo už tabako gaminius, t.y. 28,4 mln. litų, arba 16,5 proc., daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Nuo 2001 m. cigarečių realizavimas rinkoje nuolat mažėja. Per 2003 metus vidaus rinkoje realizavo 2 881,7 mln. vnt. Lietuvoje pagamintų cigarečių, arba 1 139,2 mln. vnt. (29 proc.) mažiau negu 2002 metais ir 1 957,2 mln.

vnt. (40 proc.) mažiau negu 2001 metais.

Per 2003 metų sausio–gruodžio mėnesius cigarečių importuota 930,6 mln.

vnt., arba 6,3 mln. vnt. (0,7 proc.) mažiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, kuomet buvo importuota 936,8 mln. vnt. cigarečių.

Cukraus mokestis

Per 2003 metus valstybės biudžetas iš cukraus mokesčio gavo 88,4 mln.

litų. Cukraus mokesčio planas įvykdytas 102,8 proc. ir į biudžetą gauta arba 2,4 mln. litų daugiau, negu buvo planuota. 2003 m. I pusmetyje beveik

32 proc. sumažėjusi cukraus realizavimo vidaus rinkoje apimtis, pagyvėjo tik vasaros sezono metu, kuomet išaugo daugiau kaip 2 kartus, palyginti su

2002 metų atitinkamais mėnesiais, atitinkamai išaugo ir cukraus mokesčio pajamos.

Kiti mokesčiai

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 8 mln. litų pajamų iš azartinių lošimų mokesčio. Buvo prognozuota, kad 2003 metais turėtų įplaukti 15 mln. litų pajamų, tačiau prognozė įvykdyta 53,5 proc., arba gauta 6,9 mln. litų mažiau nei buvo numatyta gauti.

Pagrindinė priežastis – lėčiau nei prognozuota augo azartinių lošimų rinka.

Lietuvos azartinių lošimų rinka dar nėra pasiekusi Europos šalių lygio.

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,7 lošimo stalų ir 23,5 lošimų automatų – t. y. 10 kartų mažiau nei Europoje.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius į valstybės biudžetą įplaukė

74,3 mln.litų. Šio mokesčio prognozė įvykdyta 64,8 proc. ir į biudžetą surinkta 40,4 mln. litų mažiau nei buvo prognozuota. Pagrindinę į biudžetą pervesto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pajamų dalį sudaro naftos ir dujų išteklių mokestis. Naftos ir dujų išteklių mokesčio per 2003

m. surinkta 58,1 mln. litų, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius –

16,2 mln. litų. Didžiausią įtaką mokesčio surinkimui turėjo:

1. Sumažėjusios naftos kainos ir išgaunamos naftos kiekiai. Dėl šios priežasties naftos gavybos bendrovės naftos ir dujų išteklių mokesčio pagal 2002 metų rezultatus apskaičiavo sumokėti 21,5 mln. litų mažiau;

2. Mokesčio perskaičiavimas dėl savo lėšomis įsisavintų telkinių.

Dėl perskaičiavimo metu atsiradusios naftos ir dujų išteklių mokesčio 7,2

mln. litų permokos 2003 metais šio mokesčio pajamos į valstybės biudžetą sumažėjo atitinkama suma.

MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM

Biudžetui

PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta 54846 mln.

litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis kainomis. Realiai bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m., padidėjo 8,9

procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metaų. Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002 m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.

Mažmeninės prekybos apyvarta (be PVM) 2003 metų sausio–gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, padidėjo 14,3 proc., o išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą – 20,2 proc.

Tai buvo didžiausias prekybos apyvartos augimas nuo 1997 m.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003

metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m., palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo užmokestis padidėjo 7,8 proc.

2003 m. kiekvieną mėnesį buvo fiksuota defliacija, o metinė defliacija sudarė 1,3 proc.

Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtais mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą

2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į

valstybės biudžetą 2003 m. gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.

litų (0,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.

Pajamos iš pagrindinių mokesčių

Pridėtinės vertės mokestis

PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų) įvykdytas

91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei buvo planuota.

6 lentelė PVM (mln. litų)

| |2002 m. |2003 m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo|

|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |

|Muitinė |2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |

|Iš viso |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |

2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP

veikusiomis kainomis Lietuvoje sudarė 7,03 proc. 2003 m. I ketvirtį penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis su BVP siekė 6,5 proc.

Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik tose šalyse, kur taikomas aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui, Danijoje (standartinis PVM

tarifas – 25 proc.) PVM ir BVP santykis I ketvirtį buvo 9,7 proc.,

Švedijoje (PVM tarifas – 22 proc.) – 7,4 proc. Vadinasi, PVM surinkimas

Lietuvoje neatsilieka nuo ES šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo šaltinių yra – Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m. sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP

(1995–1996 m. neapskaitomos ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002

m. tyrimo duomenimis, didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia išraiška) yra:

1) visų rūšių prekyboje;

2) statyboje bei maisto pramonėje;

3) produktų ir gėrimų gamyboje.

Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą įtakoję veiksniai:

proc.

2. PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.

Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas neteko 24 mln. litų.

m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.

Dėl šios priežasties 2003 m. galėjo būti nesurinkta apie 174 mln. litų

PVM.

4. PVM permokos pokyčiai. 2003 m. PVM permokos pokytis buvo nežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m., grąžintiną

PVM deklaruojantiems ūkio subjektams buvo grąžinta ir kitiems mokesčiams įskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002 metais.

Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m., sąlygojo:

4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo apimties augimas. Pvz., 2003 m. vien tik 19 proc. išaugęs trąšų eksportas grąžinamą ir įskaitomą PVM, palyginti su 2002 m., padidino 35

mln. litų;

4.2. investicinių prekių importo augimas. Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, investicinių prekių buvo importuota 591 mln. litų, arba 12,3

proc. daugiau;

PVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaityta

PVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.

Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą 2003 m. surinkta

1445,7 mln. litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta

111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.

2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mln. litų.

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčio užduoties vykdymui:

mln. litų.

2. Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais, nepriemoka. GPM nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn. 1 d. sudarė 358,3 mln.

litų, palyginti su 2003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.

litų, arba 13,15 proc.

3. 2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln.

Lt dėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybės draudimu apsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtą kreditą, sumokėtos sumos už studijas. Šiais metais iki gegužės 1 d.

nuolatiniam Lietuvos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagal

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmus patirtas išlaidas, sumokėtas mokestis bus perskaičiuojamas ir grąžinamas.

4. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450

Lt. Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Lt pajamų mokesčio daugiau.

5. 2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Lt įplaukų dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatė naujas pajamų mokesčio mokėjimo taisykles, t. y. nuo su darbo santykiais susijusių išmokų dalies (sumokėto avanso), išmokamų už gruodžio mėnesį, pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumos ir sumokėtas iki gruodžio 31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau, negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną.

6. Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003

m. pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėta akcija ,,Darbo užmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuoti analizės metodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimai neatitinka jų ūkinės–finansinės veiklos rezultatų.

7. Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003

m. pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimas dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčio legalizavimą.

Pelno mokestis

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčio užduoties vykdymui:

1. Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifas apmokestinant investicijas ir nuo 24 proc. iki 15 proc. sumažintas pagrindinis tarifas);

2. Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmonių pelningumo didėjimas bei kitų finansinių rodiklių gerėjimas;

metais, padidėjo 22 procentais.

Akcizai

Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą gauta 1 765,2

mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad per

2003 metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln. litų).

7 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)

| | | | |2002 m. (+,-) |planu (+,-) |

|VMI |1 543,5 |1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 |

|Muiti|122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 |

|nė | | | | | |

|Iš |1 665,8 |1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 |

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduoties vykdymui:

1. Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitant alų). Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusios alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros į valstybės biudžetą surinkta 494

mln. Lt, arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus.

Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą

8 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)