Mikroekonomikos uzduotys savarankiskam darbui

Mikroekonomikos praktinės užduotys

Mikroekonomikos praktinės užduotys

savarankiškam darbui

teisės spec. neakivaizdinio skyriaus studentams

ĮŽANGA

Šios Mikroekonomikos praktinės užduotys savarankiškam darbui papildo “Ekonomikos teorijos” vadovėlio teorinę medžiagą. Jose pateikiami testai, atviri ir uždari klausimai ir uždaviniai. Pratimai esantys šiose užduotyse padės studentams pereiti nuo teorijos prie praktikos. Remiantis jomis studentai galės savarankiškai modeliuoti ekonomines nuostatas, ieškoti sąryšių tarp kategorijų, geriau suvokti teorinius teiginius ir dėsningumus ir jų taikymą praktiniame gyvenime.

1 tema. EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS

Testas

Pagrindinės kategorijos:

a) ekonomika

b) gamybos veiksniai

c)ekonomikos problema

d)gamybos galimybių kreivė

e) alternatyviniai kaštai

f) poreikiai

g)gamyba

i) žemė

j) darbas

k) kapitalas

Visa tai, kas naudojama prekių ir paslaugų gamyboje.

Žmogiškasis išteklius, t.y. fiziniai ir protiniai žmogaus sugebėjimai, reikalingi prekių ir paslaugų gamybai.

Mokslas apie tai, kaip paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti žmonių poreikius.

Žmonių darbu sukurtas produktas, naudojamas prekėms bei paslaugoms kurti.

Žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, tenkinamos vartojantdarbu sukurtus daiktus ir paslaugas.

Kreivė, rodanti alternatyvius gamybos apimties derinius, kuriuos galima pagaminti, panaudojus visus turimus gamybinius išteklius.

Išteklių naudojimo alternatyva, kurios tenka atsisakyti gaminant pasirinktąjį produktą; tai rezultatas, kurį užtikrina geriausia išteklių panaudojimo alternatyva.

Būtinybė rinktis iš tų galimybių kurias mums leidžia turimi riboti ištekliai.

Visi gamtos teikiami ištekliai.

Ekonominių išteklių (gamybos veiksnių) naudojimas, gaminant produktus ir teikiant paslaugas žmonių poreikiams tenkinti.

Klausimai

Atviri:

Kaip vadinasi mokslas apie turtą ?

Koks teoretikas taip apibūdina ekonomikos teoriją: mokslas apie tai,kokius išteklius žmonės ir visuomenė, ilgainiui, įsigyja prekėms gaminti ir paskirstyti tarp įvairių visuomenės grupių, kad būtų galima jas vartoti dabar ir ateityje ?

Koks mokslas nagrinėja politines, prekybines bei pramonines, visuomeninio ar šeimyninio pobūdžio problemas ?

Kaip vadinasi žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės ?

Kas yra pagrindinė sukurtų prekių ir paslaugų sudedamoji dalis ?

Išvardinkite kuo daugiau išsenkamų ir neišsenkamų išteklių.

Išskirkite tris klasikinius išteklių tipus.

Ką sudaro žemė, darbo jėga, kapitalas ir verslumas ?

Kaip apibūdintumėte vertės dydį, kurį galima būtų sukurti naudojant išteklius kitu, negu pasirinktas, geriausiu būdu ?

Kaip vadinasi kreivė, kuri parodo kaip stygius ir alternatyvieji kaštai veikia visuomenę ?

Kas yra žmogaus tikslinga veikla, būdinga tik žmogui, kurios metu jis gamtoje esančius daiktus apdoroja, pritaiko savo poreikiams ?

Verslo žmonėms šis terminas reiškia pinigus, už kuriuos jie gali nusipirkti gamybos išteklius. Įvardinkite šį terminą.

Pateikite esminį gamybos bruožą.

Sprendžiant ekonomikos problemos uždavinius, kiekviena visuomenė privalo atsakyti į tris klausimus. Kokie tai klausimai ?

Uždari:

Išsirinkite apibrėžimą, geriausiai apibūdinantį ekonomikos teorijos dalyką:

a) ekonomika tyrinėja gamybos būdus ir gamybinę veiklą.

b) ekonomika tyrinėja visuomeninę gamybą ir visuomeninį turtą.

c) mokslas apie valdymą, mainus ir piniginius sandėrius vykstančius visuomenėje.

d) ekonomika tyrinėja ekonominę žmonių elgseną, sąlygotą išteklių ribotumu ir būtinybe rinktis.

Kokie yra istoriniai ekonominių sistemų tipai?

a) prekinis ūkis, centralizuotai valdomas ūkis ir rinkos ūkis.

b) natūrinis ūkis, gamybos priemonių ūkis ir rinkos ūkis.

c) natūrinis ūkis, centralizuotai valdomas ūkis ir rinkos ūkis.

d) natūrinis ūkis, centralizuotai valdomas ūkis ir mainų ūkis.

Ką reiškia gamybos galimybių kreivė?

a) gamybos faktorių sąryšį.

b) alternatyvius gamybos apimties derinius,kuriuos galima pagaminti, panaudojus visus turimus gamybinius išteklius.

c) santykį tarp gamybinių pajėgumų ir pagamintos produkcijos kiekio.

d) papildomai pagamintos produkcijos kiekį padidinus (sumažinus) išteklius.

Ekonomika gali augti, o gamybos galimybių kreivė gali slinkti išorėn, jeigu:

a) tobulėja technologija.

b) kapitalo (gamybos priemonių) skaičius padidėja.

c) daugėja darbo jėgos.

d) vartotojų skaičius padidėja.

Gamybos technologija lemia gamybos:

a) proceso organizavimo būdus.

b) apimtį ir intensyvumą.

c) proceso optimizavimo būdus.

d) naudingumą.

Uždaviniai

Baldų firma gali gaminti 100 vaikų kambario baldų komplektų (A prekė) arba 80 virtuvės baldų komplektų (B prekė). Keletas gamybos alternatyvų pateikta lentelėje.

Užduotys:

Nubrėžti gamybos galimybių kreivę

Nurodyti keletą taškų, kuriuose esamomis sąlygomis A ir B prekių gamybos apimtis bus neįmanoma.

Gamybos alternatyvos

Duoti bendrovės gamybos galimybių pasiskirstymo duomenys. Sudarykite gamybos galimybių pasiskirstymo lentelę ir paskaičiuokite, kaip sumažės A prekės gamyba, padidinus B prekės gamybą 10 vienetų, kiekvienai gamybos alternatyvai?

Duomenys: A prekės gamybos alternatyvos – I – 200 vnt., II – 150, III – 105, IV – 90, V – 70, VI – 40, VII – 30,VIII – 5, IX – 0.

B prekės gamybos alternatyvos – I – 0 vnt., II – 10, III – 20, IV – 30, V – 40, VI – 50, VII – 60, VIII – 70, IX – 80.

3. Duoti firmos B prekės gamybos apimtys kiekvienai gamybos alternatyvai ir A prekės gamybos sumažėjimas B prekės gamybą padidinus 2 vienetais.

Užduotys:

Apskaičiuoti A prekės gamybos apimtį kiekvienai gamybos alternatyvai.

Nubrėžti gamybos galimybių kreivę.

Duota bendrovės gamybos galimybių kreivė. Nurodyti keletą taškų, kuriuose esamomis sąlygomis A ir B prekių gamybos apimtis bus neįmanoma, o taip pat kuriuose ne visi bendrovės ištekliai yra panaudojami.

Įmonė gali pagaminti 1000 porų batų, arba 75 kostiumus. Lentelėje pateiktos galimos gamybos alternatyvos. Nubrėžti gamybos galimybių kreivę ir apskaičiuoti kaip sumažės batų gamyba padidinus kostiumų gamybą 15 vnt. kiekvienai gamybos alternatyvai.

2 tema. PELNAS IR GAMYBOS KAŠTAI

Testas

Pagrindinės kategorijos:

ilgas laikotarpis;

bendrieji kaštai;

bendrasis produktas;

ribiniai kaštai;

bendrieji fiksuoti kaštai;

trumpas laikotarpis;

vidutinis produktas;

bendrieji kintamieji kaštai;

ribinis produktas;

labai ilgas laikotarpis.

Priedas prie bendrųjų sąnaudų, patiriamas, kai per trumpą laikotarpį vienu vienetu didinama produkcijos apimtis.

Abstraktus laiko tarpas pasiūlos teorijoje, per kurį kai kurie gamybos ištekliai yra pastovūs, o produkcijos apimtis kinta tik keičiant sunaudotų kintamųjų gamybos išteklių kiekį.

Abstraktus laiko tarpas pasiūlos teorijoje, per kurį sukuriami technologiniai pagrindai (žinomi gamybos metodai), leidžiantys, remiantis naujais išradimais ir mokslo darbais, pakeisti firmos veiklą.

Produkcijos kiekis, pagamintas per trumpalaikį laikotarpį, panaudojant įvairių kintamųjų gamybos išteklių kiekį (kartu su turimu nekintamu gamybos išteklių kiekiu).

Sąnaudos, likusios kisti priklausomai nuo produkcijos lygio; rodo išmokų už kintamų gamybos išteklių (žaliavų, darbo ir t.t) panaudojimą.

Vidutinė produkcijos apimtis, kuri atsiranda nuo kiekvieno kintamojo gamybos išlaidų veiksnio papildomo vieneto (dėl nustatymo gamybos išlaidų veiksnio turimos apimties).

Abstraktus laiko tarpas pasiūlos teorijoje, pakankamai ilgas laiko tarpas, kad pasikeistų visi gamybos ištekliai, nekeičiant technologijos ar gamybos metodų; toks periodas, kai firma sugeba pakeisti naudojamų gamybos veiksnių kiekį, pirmiausiai kapitalo ir žemės apimtis

Firmos visų pastovių sąnaudų ir visų kintamų sąnaudų, gaminant tam tikrą produkciją, bendra suma per tam tikrą trumpą laikotarpį.

Produkcijos kiekis trumpo laikotarpio pasiūlos teorijoje, pagaminamas kiekvieno papildomo kintamųjų gamybos išteklių vieneto, kai tuo tarpu kitų gamybos veiksnių apimtis išlieka pastovi.

Sąnaudos trumpu laikotarpiu nepriklausančios nuo produkcijos apimties lygio pokyčių; būna, kai produkcija išvis negaminama.

Klausimai

Atviri:

1. Ką vadinsime visos įmonės išlaidomis, išleistomis siekiant tam tikro tikslo ir įrašytomis į

buhalterines knygas ?

2. Kaip kitaip galima pavadinti buhalterinius kaštus?

3. Kaip vadinsime skirtumą tarp įmonės bendrųjų pajamų ir buhalterinių kaštų?

4. Kaip vadinsime skirtumą tarp ekonominių kaštų ir bendrųjų pajamų?

5. Kaip trumpai galima apibrėžti grynąjį pelną?

6. Kokie kaštai sudaro normalųjį pelną?

7. Kokiu įmonės veiklos laikotarpio metu bent vieno iš gamybos veiksnių sąnaudos yrapastovios?

8. Kokius žinote įmonės veiklos laikotarpius?

9. Kaip vadinsime visus kaštus, kurie susiję su sąnaudomis produkto gamybai?

10. Pagal kokią formulę galima apskaičiuoti vidutinius fiksuotus kaštus?

11. Kaip vadinasi kaštai, kuriuos gauname bendruosius kintamuosius kaštus padalinę iš pagamintų produktų skaičiaus?

12. Pasakykite nors vieną iš priežasčių lemiančių rezultatyvumo didėjimą dėl gamybos mastų ?

13. Kaip vadiname rezultatyvumą, kai rezultatai auga mažesne proporcija negu didėja išteklių sąnaudos?

14. Kaip vadiname rezultatyvumą, kai rezultatai proporcingai auga didėjant sąnaudoms?

15.Kaip vadiname rezultatyvumą, kai padidėjus gamybos veiksnių sąnaudomis, labiau negu proporcingai padidėja rezultatai?

Uždari:

1. Įmonės pastovius kaštus sudaro:

a) išlaidos ištekliams įsigyti tuo metu veikiančiomis kainomis

b) išlaidos, kurias patiria įmonė net ir tuo atveju, jei produkcija dar negaminama

c) neaiškūs kaštai

2. Per tam tikrą laikotarpį pagamintų produktų kiekis, sunaudojant visus išteklius, vadinamas:

a) bendruoju produktu c) ribiniu produktu

b) vidutiniu produktu d) fiksuotu produktu

3. Ekonominis pelnas, tai:

a) bendrosios pajamos minus ekonominiai kaštai

b) grynasis pelnas minus bendrosios pajamos

c) bendrosios pajamos minus buhalteriniai kaštai minus normalus pelnas

4. Bendrojo produkto dalis tenkanti 1-am kintamojo veiksnio sąnaudų vienetui vadinama:

a) bendruoju produktu c) ribiniu produktu

b) vidutiniu produktu d) fiksuotu produktu

5. Bendrojo produkto kitimo laipsnis, pakitus kintamojo veiksnio sąnaudoms vienu vienetu vadinamas:

a) bendruoju produktu c) ribiniu produktu

b) vidutiniu produktu d) fiksuotu produktu

6. Įmonės bendruosius kaštus sudaro:

a) bendrųjų fiksuotų ir bendrųjų kintamų kaštų suma

b) bendrųjų fiksuotų ir bendrųjų vidutinių kaštų suma

c) bendrųjų fiksuotų ir bendrųjų ribinių kaštų suma

d) vidutinių ir ribinių kaštų suma

7. Įmonė, siekianti gaminti minimaliomis išlaidomis, turi pasirinkti tokią gamybos apimtį, kuriai esant:

a) ribinės pajamos sutampa su ribiniais kaštais

b) bendrieji vidutiniai kaštai sutampa su ribiniais kaštais

8. Trumpame laikotarpyje:

a) visi gamybos veiksniai pastovūs

b) pastovios bent vieno gamybos veiksnio sąnaudos

c) gali būti pakeistos visų gamybos veiksnių sąnaudos

d) gali būti pakeistos visų gamybos veiksnių sąnaudos ir technologija

Uždaviniai

1. Įmonė, realizavusi produktą, gavo 10 mln. litų bendro pelno. Gamybos procese įmonė patyrė 6 mln. litų kaštus. Raskite įmonės normalųjį pelną ir ekonominius kaštus, jei žinoma, kad įmonė gavo 6,6 mln. litų ekonominio pelno.

2. Paruoškite firmos mini ataskaitą, raskite įmonės buhalterinius kaštus, bendrąpelną ir pelną po mokesčių sumokėjimo( pelno mokestis sudaro 30% bendro pelno).Pateikiami tokie duomenys:

Renta -22000 Lt.

Pajamos gautos už 5000 vnt. prekių pardavimą, prekės vieneto kaina 40 Lt.

Kelionės išlaidos -15000 Lt.

Kanceliarijos išlaidos -16000 Lt.

Atlyginimai -330000 Lt.

Telefono išlaidos -8000 Lt.

Pajamos gautos už 4000 vnt. prekių ,vieneto kaina 75 Lt.

Reklama -29000 Lt .

3. Petras yra medžio apdirbimo įmonės savininkas. Jis samdo du pagalbininkus, kuriems per metus moka po 12000 Lt , taip pat jis moka 6000 Lt už patalpų nuomą, 15000 Lt už žaliavas ir 20000 Lt už įrengimus. Jam pasiūlė darbą kitoje firmoje ir siūlė 15000 Lt metinį atlyginimą. Savo sugebėjimus Petras įvertina 8000 Lt per metus. Įmonės pajamos per metus siekė 100000 Lt . Apskaičiuokite įmonės ekonominį pelną. Žinoma, kad bankas tuo metu mokėjo 10% metinių palūkanų.

Tarkime, kad firmos pastovūs kaštai sudaro 70 Lt, o kintami pateikti lentelėje.

Užpildykite lentelę ;

Nubrėžkite fiksuotų, kintamų ir bendrų kaštų grafiką ;

Nubrėžkite vidutinių bendrųjų, vidutinių fiksuotų, vidutinių kintamų ir ribinių kaštų grafiką.

5. Įmonės gamybos apimtis 60 vnt. gamybos vidutiniai kintamieji kaštai yra 40 Lt., pastovūs kaštai – 600 Lt. Kokia produkto kaina?

6. Gamybos apimtis sudaro 80 vnt., vidutiniai kintamieji kaštai sudaro 50 Lt, gaminio savikaina 80 Lt . Kokie produkto gamybos pastovieji ir vidutiniai fiksuoti kaštai?

7. Kelnių siuvimo kaštai sudaro 50 Lt. Įmonė nori gauti 20 Lt. pelno už vieną kelnių vienetą. Mažmeninė prekyba pasilieka sau 30% prekybos įplaukų. Kokia bus kelnių mažmeninė kaina?

3 tema. RINKOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS

Testai

1 testas:

Pagrindinės kategorijos:

a) rinka;

prekių rinka;

išteklių rinka;

paklausa;

paklausos dėsnis;

substitutai;

komplementarios prekės;

pasiūla;

pasiūlos dėsnis;

pusiausvyros kaina;

vartotojo rinka;

gamintojo rinka;

rinkos mechanizmas.

1.Padėtis rinkoje , kai kaina didesnė už pusiausvyros kainą ir dalis gamintojų prekių lieka nerealizuota .

2. Prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme , t.y. kuo aukštesnės prekių bei paslaugų kainos , tuo mažesnė jų paklausa , ir atvirkščiai.

3. Prekinių – piniginių santykių visuma , prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius .

4. Prekės , kurios vartojamos kartu ; vienos prekės kainos augimas sumažina kitos prekės paklausą , pvz. automobiliai ir kuras .

5. Prekių piniginės vertės ir paklausos bei pasiūlos priklausomybė .

6. Kaina , ties kuria paklausa yra lygi pasiūlai , grafiškai vaizduojama kaip taškas , kuriame susikerta pasiūlos ir paklausos kreivės .

7. Prekių kiekis , kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis .

8. Rinka , per kainų kitimą informuojanti gamintojus , kokioms prekėms vartotojai išleidžia daugiausiai pinigų , kokias prekes galima brangiausiai parduoti .

9. Prekės , kurios pakeičia viena kitą vartojant ; vienos prekės kainos augimas didina kitos prekės paklausą , pvz. kriaušės ir obuoliai .

10. Prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant , atitinkamai didėja ir pasiūla , ir atvirkščiai .

11. Rinka , per susidariusias kainas padedanti gamintojams apsispręsti , kaip gaminti , kokius išteklius naudoti , kad gamybos kaštai būtų kuo mažesni .

12. Padėtis rinkoje , kai kaina mažesnė už pusiausvyros kainą , ir pasiūla tampa mažesnė už paklausą .

13. Prekių ir paslaugų kiekio , kurį nori ir gali įsigyti pirkėjai , priklausomybė nuo kainos.

2 testas:

Pagrindinės kategorijos:

Paklausa;

Elastingumas;

Paklausos elastingumas;

Paklausos kreivė yra elastinga;

Paklausos kreivė yra neelastinga;

Absoliutus elastingumas;

Vieneto elastingumas;

Absoliutus neelastingumas;

Santykinis elastingumas;

Santykinis neelastingumas.

Tam tikras kainų kitimas, išreikštas procentais, sukelia tokį pat paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą. Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui.

Duomenys, rodantys, kaip stipriai tam tikro gaminio paklausos kiekis reaguoja į vienokį ar kitokį vieno iš nepriklausomų gaminio paklausą veikiančių kintamųjų pokytį.

Tam tikras kainų kitimas nuo P1 iki P2 lemia didesnį paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis už vienetą.

Kainų kitimas nepakeičia paklausos bei pasiūlos. Skaitmeninis elastingumas lygus nuliui.

Noras, poreikis ar troškimas įsigyti prekę, turint tam reikalui pinigų.

Kainų pasikeitimas sąlygoja mažesnį paklausos ir pasiūlos pasikeitimą. Skaitmeninis elastingumas yra mažesnis už vienetą, bet didesnis už nulį.

Be galo mažas kainų pasikeitimas nuo P1 iki P2 sąlygoja didelį paklausos ir pasiūlos padidėjimo procentą. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis.

Perkamo prekės kiekio ( paklausos kiekio ) procentinis pokytis yra mažesnis už tos prekės kainos procentinį pokytį.

Paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu.

10. Perkamo prekės kiekio ( paklausos kiekio ) procentinis pokytis yra didesnis už tos prekės kainos procentinį pokytį

Klausimai:

I. Atviri:

Kasapibūdina prekių ir paslaugų mainus tarp pirkėjų ir pardavėjų?

Kaip vadinama rinka, vyraujanti tarp vartotojų ir gamintojų?

Kaip vadinama rinka, esanti tarp gamintojų ir išteklių tiekėjų?

Kas įvardija pirkėjų ir gamintojų laisvę rinkoje?

Kas yra grynosios konkurencijos priešingybė?

Kas yra tarpinė grandis tarp grynosios konkurencijos ir grynosios monopolijos?

Kaip vadinama vieno vartotojo rinka?

Kaip vadinama keleto pirkėjų rinka?

Kas nusako realų pirkėjų poreikį?

Kaip vadinamos prekės, kurios pakeičia viena kitą?

Kaip vadinamos prekės, kurios vartojamos kartu?

Kas apibūdina prekių kiekį, kurį nori ir gali parduoti pardavėjai?

Kaip vadinamas taškas, kuriame susikerta pasiūlos ir paklausos kreivės?

Kaip vadinama rinka, kurioje pirkėjai gali rinktis, o gamintojai tarpusavyje konkuruoja?

Kaip vadinama rinka, kurioje yra prekių deficitas?

Kokia teorema galima paaiškinti paklausos, pasiūlos ir kainos dinamiką?

II. Atviri:

Kaip vadinasi paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu?

Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai be galo mažas kainų pasikeitimas sąlygoja didelį paklausos ir pasiūlos padidėjimo procentą?

Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai tam tikras kainų kitimas lemia didesnį paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą?

Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai tam tikras kainų kitimas, išreikštas procentais, sukelia tokį pat paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą?

Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai kainų pasikeitimas sąlygoja mažesnį paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą?

Kaipvadinasi elastingumo tipas, kai kainų kitimas nepakeičia paklausos bei pasiūlos?

Kaip vadinasi vartojamų prekių pakeičiamumas?

Kaip vadinasi rinka, kurios atsiradimą sąlygoja kainų maksimumo sukeltas deficitas, ir kurioje prekės nelegaliai parduodamos didesne kaina negu nustatytas kainų maksimumas?

Pagal kokias formules apskaičiuojamas elastingumo koeficientas?

Koks yra skaitmeninis elastingumas esant:

a) absoliučiam elastingumui,

b) santykiniam elastingumui,

c) vienetiniam elastingumui,

d) santykiniam neelastingumui,

e) absoliučiam neelastingumui.

11. Ką vadiname tam tikru prekių kiekio teikiamu pasitenkinimu, o ką – pasitenkinimo pasikeitimą vartojant

vienu prekės vienetu mažiau ar daugiau ?

12. Apie ką kalbėdami turime galvoje pasitenkinimą, kuris gaunamas suvartojus visą produktą ?

13. Ką apibūdiname kalbėdami apie pasitenkinimą, kurį suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vieneto

suvartojimas ?

14. Ką sąlygoja du pagrindiniai veiksniai: ką vartotojas nori pirkti ir ką jis gali pirkti ?

15. Ką vadiname prekėmis, kurių vartojimas mažėja augant pirkėjo pajamoms ?

III. Atviri:

1. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafiškai) ir paaiškinkite, kaip pasikeis pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis padidėjus gyventojų skaičiui ir pabrangus ištekliams?

2. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafiškai) ir paaiškinkite, kaip pasikeis pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis padidėjus gyventojų optimizmui ir pajamoms?

3. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafiškai) ir paaiškinkite, kaip pasikeis pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis sumažėjus išteklių kainoms?

4. Remiantis rinkos pusiausvyros grafiku nustatykite (grafiškai) ir paaiškinkite, kaip pasikeis pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis Vyriausybei sumažinus pajamų mokestį ir įmonėms įdiegus pažangią technologiją?

Uždari klausimai:

1. Jeigu rinkos atliekamas funkcijas perima valstybės organai , tai tokia ekonomikos sistema vadinama:

tradicine;

komandine;

c) rinkos.

2. Paklausos kreivės:

rodo , kad vartotojai mažesnėmis kainomis linkę pirkti daugiau;

yra vienodos visoms prekėms ir paslaugoms;

rodo ryšį tarp prekės kainos ir tiekiamo kiekio.

3. Padidėjus medienos paklausai , padidėja ir vinių paklausa. Sumažėjus medienos paklausai, sumažėja ir vinių paklausa. Mediena ir vinys yra:

nesusijusios prekės;

substitutai (pakaitalai);

komplementarios prekės (papildančios).

4. Kurios iš šių prekių yra substitutai (pakeičia viena kitą):

salotos ir kopūstai;

mediena ir vinys;

puodukas ir lėkštutė.

5. Pasiūlos dėsnis teigia , kad:

pirkėjai daugiau perka žemesnėmis kainomis negu aukštesnėmis;

pateikiamųparduoti prekių kiekis nepriklauso nuo kainos;

pardavėjai daugiau gamina esant aukštesnėms kainoms negu žemesnėms.

6. Kuris teiginys teisingas:

nustatant kainą paklausa yra svarbesnė už pasiūlą;

kylant kainoms , paklausa didėja;

daugiau prekių bus parduota žemesnėmis kainomis negu aukštesnėmis.

7. Konkurencinėje rinkoje pusiausvyros kaina yra:

ta kaina , kuria pirkėjai nuperka visas gamintojo norimas parduoti prekes;

mažiausia kaina , kuriai esant gamintojas vis dar gauna pelną;

nustatoma pagal pirkėjo sprendimus.

8. Kas atsitiks konkurencinėje rinkoje , kai pasiūla bus didesnė už paklausą:

tiekėjai padidins gaminamą produkciją;

rinkos kaina kris;

rinkos kaina kils.

9. Paklausos dėsnis:

a) paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme

b) paklausos dydis kinta kainų kitimo linkme

10. Jei, esant grynai konkurencijai, rinkos kaina aukščiau pusiausvyros kainos, susidaro:

a) vartotojo rinka

b) gamintojo rinka

11. Jei, esant grynai konkurencijai, rinkos kaina žemiau pusiausvyros kainos, tai susidaro:

a) vartotojo rinka

b) gamintojo rinka

12. Pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu vadinamas:

a) pasiūlos elastingumu

b) pasiūlos kitimo tempu

c) pasiūlos kitimo dinamika

13. Paklausos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu vadinamas:

a) paklausos kitimo dinamika

b) paklausos elastingumu

c) paklausos kitimo tempu

14. Kainų pasikeitimas, sąlygojantis mažesnįpaklausos ir pasiūlos pasikeitimą, vadinamas:

a) absoliutus elastingumas c) vieneto elastingumas

b) santykinis elastingumas d) santykinis neelastingumas

15. Kainų pasikeitimas, sąlygojantis didesnį paklausos ir pasiūlos pasikeitimą, vadinamas:

a) absoliutus elastingumas c) vieneto elastingumas

b) santykinis elastingumas d) santykinis neelastingumas

Uždaviniai

1. Studento turinčio mašiną, suskystintų dujų paklausą per savaitę rodo lygtis P = 100/Q , savaitės suskystintų dujų suvartojimas 100 l. Kiek pinigų jis išleidžia suskystintoms dujoms ?

2. Produkto paklausą rodo lygtis P = 12 – 0,5Q.

a) Kokios bus pardavimo pajamos, kai rinkos kaina yra 4 lt ?

b) Kaip pasikeis pardavimų pajamos, kainai sumažėjus 25% ?

3. Prekės X parduodama 1100 vnt., per dieną. Pakilus prekės Y kainai nuo 25 lt iki 27 lt , prekės X per dieną benuperkama tik 1000 vnt. Ar prekės X ir Y yra substitutai ar komplementarios prekės. Ir kodėl?

4. Produkto pasiūlą rodo lygtis P= 20 + 5Q.

a) Kokios bus pardavimų įplaukos, kai rinkos kaina yra 50 lt. ?

b) Kaip pasikeis pardavimų įplaukos, rinkos kainai padidėjus 5 lt. ?

5. Produkto pasiūlą rodo lygtis Q = -10 + 5P.

a) Kokios bus pardavimo pajamos, kai rinkos kaina yra 5 lt. ?

b) Kaip pasikeis pardavimų pajamos, kainai padidėjus 20% ?

6. Saldainių Eliza kaina sumažėjo nuo 4 iki 2 Lt, o perkamas kiekis padidėjo nuo 10 iki 15 mln. vnt. Kaip pasikeitė bendrosios pajamos?

7. Parduotuvėje „Pas panelę Ievą“ teletabio kainos padidėjo 15 ,sumažinus jo vartojimą apie 2 . Ką galima pasakyti apie šio produkto elastingumą? Paaiškinti.

8. Kino teatro administracija sumažino kainas nuo 10 Lt iki 8 Lt. Dėl to žiūrovų padaugėjo 30%. Apskaičiuokite bilietų paklausos vidutinį elastingumą šiame kainų intervale. Ar šis administracijos sprendimas buvo protingas? Atsakymą paaiškinkite.

Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis, apskaičiuokite ribinį naudingumą ir nubrėžkite bendrojo bei ribinio naudingumo kreives.

4 tema. PAGRINDINĖS RINKOS ORGANIZAVIMO FORMOS

Klausimai

I. Atviri:

1. Kaip vadinamas skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų?

2. Tobulos konkurencijos rinkos ypatybė, kai rinkoje yra labai daug produktų, pagamintų didelio skaičiaus gamintojų, tačiau visi produktai nesiskiria savo kokybinėmis charakteristikomis ir kai vartotojas neteikia pranašumo atskiriems tos pačios rūšies produktams, vadinama …

3. Tobulos konkurencijos rinkos ypatybė, kai nėra įėjimo ir išėjimo į bet kokios prekės rinką barjerų, vadinama …

4. Tobulos konkurencijos rinkos ypatybė, kai nė vienas iš pardavėjų ar pirkėjų negali paveikti laisvos rinkos kainos, vadinama …

5. Tobulos konkurencijos rinkos ypatybė, kai visi pirkėjai ir pardavėjai turi informaciją apie paklausos ir kaštų kreives, žino kokiomis kainomis gali pirkti ir parduoti prekes, vadinama …

6. Kieno atžvilgiu tobulos konkurencijos rinkoje paklausa yra absoliučiai elastinga?

7. Pajamos, kurios lygios parduotų prekių skaičiaus ir jų kainos sandaugai, vadinamos…

8. Pajamos už vieną produkto vienetą yra…

9. Bendrųjų pajamų pakitimas, pardavus papildomą prekės vienetą, yra …

10.Kokiu laikotarpiu, esant ekonominiam pelnui, neoptimali gamybos apimtis leidžia išsilaikyti įmonei?

11.Efektyvumas, kuris yra geriausias paskirstytų išteklių panaudojimas produktų gamybai ir gali būti išreikštas minimaliomis sąnaudomis produkcijos vienetui, vadinamas …

12.Kas pasiekiamas, kai susidarotokia padėtis, jog nėra kitokio alternatyvaus išteklių panaudojimo būdo, kuris pagerintų bent vieno visuomenės nario padėtį, nepabloginus nė vieno kito?

II. Atviri:

Kaip vadinama įmonė, gaminanti prekes neturinčias substitutų?

Nuo ko priklauso įmonės prekės vertė monopolinėje rinkoje?

Kas lemia pajamų ir gamybos apimties ryšio skirtumą tarp monopolinės ir konkurencinės rinkų?

Kuo vadovaujantis brėžiama bendrųjų pajamų (BP) kreivė monopolinės rinkos sąlygomis?

Kokios būna ribinės pajamos, kai paklausos elastingumas didesnis už vienetą?

Kokią pagrindinę sąlygą būtina vykdyti, siekiant padidinti realizavimo apimtį?

Kaip keičiasi įmonės bendrasis pelnas mažinant ar didinant gamybos apimtį?

Koks skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, kai ribiniai kaštai lygūs ribinėms pajamoms?

Kokios formos yra ribinių pajamų ir išlaidų kreivė monopolinėje rinkoje?

Kas yra ribinių gamybos kaštų ir paklausos elastingumo funkcija?

Kaip kinta kainos didėjant ribiniams gamybos kaštams?

Kas skatina visuomeninių poreikių augimą prekės atžvilgiu?

Kas turi padengti prekės vertę, norint, kad įmonė galėtų tęsti gamybą trumpuoju laikotarpiu ?

Kas lemia monopolijos egzistenciją?

Kada būtinas normalus pelnas monopolinėje rinkoje ?

III. Atviri:

1.Kaip vadinama rinkos struktūra, kurioje veikia dvi stambios įmonės?

2.Koks svarbus rodiklis informuoja oligopolinę įmonę apie paklausos kitimą rinkoje?

3.Kokia yra pelno maksimizavimo sąlyga?

4.Kaip dažniausiai elgiasi konkurentai oligopolinei įmonei pakėlus kainą?

5.Kaip vadinama kaina, kuri nekinta, kintant gamybos apimčiai?

6.Monopolinėje ir tobulos konkurencijos rinkose svarbus yra tik gamintojo ir vartotojo ryšys. Koks ryšys tampa svarbiu oligoplinėje rinkoje?

7.Kaip vadinamas vidutinių gamybos kaštų sumažėjimas, sąlygojamas gamybos apimties augimo?

8.Kas pasiūlė duopolijos modelį?

9.Kaip vadinamas lėtas, bet nuolatinis vidutinio kainų lygio kilimas aukštyn?

10.Kaip vadinamas racionalus išteklių paskirstymas ir panaudojimas?

11.Kaip vadinama rinkos struktūra, kai veikia daug įmonių, gaminančių artimus pakaitalus?

12.Kuo vadovaujasi monopolinės konkurencijos įmonė nustatydama kainą savo gaminiui?

13.Kokie yra įėjimo barjerai monopolinės konkurencijos rinkoje?

14.Kas mažėja, kai įmonės paklausos kreivė tampa elastingesne ir pasislenka į kairę?

15.Monopolinės konkurencijos rinkoje produktai yra diferencijuoti ar identiški?

Uždari klausimai:

1. Rinkos kainų funkcijos:

a) taupymo ir atsiskaitymo b) informacinė ir skatinamoji

c) informacinë ir atsiskaitymo d) skatinamoji ir taupymo

2. Tobulos konkurencijos rinkoje įmonė gauna ekonominį pelną:

a) tik trumpuoju laikotarpiu

b) tik ilguoju laikotarpiu

c) per abu laikotarpius

3.Netobulos konkurencijos rinkoms priklauso:

a) oligopolinė rinka; monopolinės konkurencijos rinka; monopolinė rinka; oligopsoninė rinka; monopsoninė rinka

b) oligopolinė rinka; monopolinės konkurencijos rinka; tobulos konkurencijos rinka; monopolinė rinka

c) oligopolinė rinka; monopolinės konkurencijos rinka; monopolinė rinka; oligopsoninė rinka

d) oligopolinė rinka; monopolinės konkurencijos rinka; monopolinė rinka; monopsoninė rinka

e) oligopolinė rinka; monopolinės konkurencijos rinka; monopolinė rinka

4. Skirtingai negu konkuruojančios firmos paprastoji monopolija siekia:

gaminti produkcijos mažiau, o kainą nustatyti aukštesnę;

maksimizuoti pelną;

nustatyti kainą, atitinkančią neelastingą paklausos kreivės dalį;

parinkti tokią gamybos apimtį, prie kurios RPaj = P;

gaminti produkcijos daugiau, o kainą nustatyti aukštesnę.

5. Kad gautų maksimalų pelną monopolistas privalo pasirinkti tokią gamybos apimtį, prie kurios:

ribiniai kaštai lygūs produkto kainai;

ribiniai kaštai lygūs bendriesiems kaštams;

ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams;

ribinės pajamos lygios bendriesiems kaštams;

vidutiniai kaštai lygūs produkto kainai.

Uždaviniai

1. Įmonės bendrosios pajamos per metus sudaro 18 723 600 Lt. Apskaičiuoti įmonės vidutines pajamas per metus, jeigu žinoma, kad pagaminamų prekių kiekis per mėnesį yra 2100. Kokia yra vienos prekės kaina?

2. Įmonė per mėnesį pagamina 1500 dviračių, kurių 900 skirti suaugusiems, o likusieji – vaikams. Vaikiškų dviračių kaina tobulos konkurencijos rinkoje yra 800 Lt. Rasti įmonės bendrąsias pajamas per metus, jei visa produkcija yra realizuojama, kai dviračio, skirto suaugusiems,kaina yra 20% didesnė už vaikiško.

3. Grafiškai pavaizduoti įmonės vidutines ir ribines pajamas tobulos konkurencijos sąlygomis, kai VP = 5 Lt. Kam lygi vienos prekės kaina?

4. Įmonės, veikiančios tobulosios konkurencijos sąlygomis, gamybos bendrieji kaštai nustatomi pagal lygtį BK = 600 + 30Q. Koks būtų firmos pelnas, jeigu ji gamintų 150 vienetų? Produkto rinkos kaina yra 35 Lt.

5. Pagal pateiktą grafiką nustatyti:

a) kada įmonė veiks pelningai;

b) kada pelnas bus didžiausias;

c)kada įmonė dirbs nuostolingai;

d) kam BP lygios taškuose A ir B. Ką tai reiškia?

6. Baikite pildyti lentelę. Kokią gamybos apimtį pasirinks firma monopolininkė?

7. Baikite pildyti lentelę. Kokią gamybos apimtį pasirinks firma monopolininkė?

8. Baikite pildyti lentelę. Kokią kainą pasirinks firma monopolininkė?

9. Baikite pildyti lentelę. Kokią kainą pasirinks firma monopolininkė?

10. Baikite pildyti lentelę. Kokią kainą pasirinks firma monopolininkė?

11. Baikite pildyti lentelę. Kokią kainą pasirinks firma monopolininkė?

5 tema. GAMYBOS VEIKSNIŲ RINKOS IR PAJAMŲ PASKIRSTYMAS

Klausimai:

Uždari:

Darbo rinka

Gyventojų sugebėjimas keisti savo gyvenimo sąlygas, tai…

Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems darbo užmokesčio lygiams, yra…

Bendrųjų įmonės pajamų pokytis, susijęs su gamybai panaudoto darbo padidėjimo vienetu (pvz.: priėmus į darbą papildomą darbuotoją), yra…

Kaip vadinasi tokia alga, kurią tam tikrų sugebėjimų darbuotojas gali gauti alternatyviuose darbuose (pvz.: dėstytojas gali dirbti inžinieriumi gamykloje, ir inžinieriaus algą galima laikyti dėstytojo alga)?

Kokia sąveika yra, jei konkurencinis mechanizmas pagrįstas darbuotojų ir darbdavių individualiais sprendimais iš susiformavusių veiksnių?

Kaip vadinamas darbo užmokestis, kuris tam tikru laiko momentu užtikrina siūlomo ir pageidaujamo darbo apimčių vienybę,t. y. tam tikromis sąlygomis visi norintys dirbti turi darbą ir nėra tuščių ekonomiškai efektyvių darbo vietų.

Visų darbuotojų bendro užmokesčio pasikeitimas, susijęs su papildomo darbuotojo priėmimu, vadinamas…

Kaip vadinama įmonė, kurioje neturi teisės dirbti ne profsąjungos nariai ?

Kas siekia padidinti žmonių darbo užmokestį virš darbo jėgos rinkos kainos; taip pat užsiiminėja darbo sąlygų ir darbo saugos gerinimu, atostogų trukmės ilginimu, užimtumo garantijų stiprinimu, pensinio aprūpinimo gerinimu?

Kaip vadinama rinka, kurioje yra vienintelis pirkėjas?

Kaip vadinama rinka, kurioje veikia tik keli pirkėjai?

Bendras darbo užmokesčio padidėjimas, papildomai priėmus vieną darbuotoją, tai…

Kaip vadinamos derybos, kai vienoj pusėj yra profsąjunga, o kitoj-monosponija ir, kurių metu siekiama nustatyti darbo užmokesčio lygį, darbo ir samdos sąlygas bei kitus abi puses dominančius darbo santykių aspektus?

Kaip vadinama situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavių sprendimu?

Kitų gamybos veiksnių rinka

Tam tikro veiksnio teikiamų pajamų ir jo reprodukcijos sąnaudų skirtumas, susidarantis, kai veiksnio pajamos viršija sąnaudas, būtinas tokiam pat veiksnio dydžiui įtraukti į gamybą yra …

Kaip vadinasi veiksnio teikiamų pajamų ir jo reprodukcijos sąnaudų skirtumas, susidarantis tuomet, kai veiksnio pasiūla yra absoliučiai ribota?

Asmuo, turintis kapitalą, ieškantis naujų pelningų veiklos krypčių, panaudodamas visas savo dalykines bei žmogiškas savybes vadinamas…

Nuo ko priklauso absoliutaus veiksnio kaina?

Ekonominė renta, kuri priklauso nuo žemės kokybėsvadinasi…

Kaip vadinami sudaiktinto darbo ištekliai?

Kaip vadinasi mokestis už realizacijos nukėlimą vėlesniam laikui?

Kapitalo fondų padidinimo procesas netiesioginės gamybos keliu yra…

Gamybos priemonių gamyba, užtikrinanti vartojimo prekių gamybos padidėjimą ateityje vadinasi …

Kaip vadinasi kapitalo grąža, kuri viršija alternatyvią kapitalo grąžą?

Kaip vadinasi procesas priešingas kapitalo formavimui, pasireiškiantis visuomet, kai kapitalo fondų amortizacijos tempai yra spartesni už kapitalo kūrimo tempus?

Nuomojamų objektų teikiamų galimybių kaina per tam tikrą laikotarpį vadinasi…

Kas atsiranda, kai paskolų paklausa ir pasiūla neatitinka viena kitos?

Kaip vadinasi pajamos, kurios gaunamos atskaičius išlaidas?

Kaip vadinasi gamybos priemonių visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru laiko momentu?

Klausimai uždari:

1. Gamybos veiksnių paklausą lemia:

a)paklausa produktų, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai ir darbo pasiūla

b) darbo kiekis reikalingas užsakymams atlikti ir gamybos veiksnių sąnaudų produkto vienetui pagaminti dydis

c) paklausa produktų, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai ir gamybos veiksnių sąnaudų produkto vienetui pagaminti dydis

2. Darbo jėgos paklausa formuojasi priklausomai nuo:

a) darbo kiekio, reikalingo įmonėms, kad atliktų užsakymus ir darbo jėgos pasiūlos dydžio

b) darbingų žmonių skaičiaus ir darbo užmokesčio lygio

c) darbo kiekio, reikalingo įmonėms, kad atliktų užsakymus ir darbo užmokesčio lygio

d) darbo jėgos pasiūlos dydžio ir darbingų žmonių skaičiaus

3 Darbo užmokestis mažėja dėl:

a) darbuotojų stygiaus;

b) mažo darbo vietų skaičiaus;

c) darbuotojų tarpusavio konkurencijos.

4. Rinka, kurioje veikia tik keli pirkėjai, vadinama:

a) oligopolija;

b) oligopsonija;

c) monopolija;

d) monopsonija.

5. Situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavių sprendimu, vadinama:

streiku;

lokautu;

akcija.

6. Darbo užmokesčio diferenciacijos veiksniai yra:

kvalifikacija;

atsakomybė;

oligopolizacija;

monopolizacija;

darbo sąlygos;

darbuotojo amžius bei sveikata;

darbo sąnaudos;

išteklių kiekis bei kokybė.

7. Palūkanų normos dydį skolinamojo kapitalo rinkoje veikia:

a) skolinamojo kapitalo (paskolų) pasiūlos ir paklausos sąveika; skolinimo trukmė; paskolos dydis; monopolinė galia skolinamojo kapitalo rinkoje

b) skolinamojo kapitalo (paskolų) pasiūlos ir paklausos sąveika; skolinimo trukmė; paskolos dydis; monopolinė galia skolinamojo kapitalo rinkoje; paskolos rizika

c) skolinamojo kapitalo (paskolų) pasiūlos ir paklausos sąveika;skolinimo trukmė; paskolos dydis; paskolos rizika

8. Realus darbo užmokestis:

a) pinigų suma mokama už tam tikrą darbo laiką

b) prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti už gautą darbo užmokestį

c) darbo užmokestis, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokesti

9. Darbo užmokesčio diferenciaciją lemiantys rinkos veiksniai:

žmogiškasis kapitalas (išsilavinimas ); darbo paklausos ar pasiūlos pasikeitimas; darbuotojo individualios savybės; monopolinė ar monopsoninė darbo rinkos subjektų galia; monopolinė ar oligopolinė įmonių galia produktų rinkoje

darbo paklausos ar pasiūlos pasikeitimas; monopolinė ar monopsoninė darbo rinkos subjektų galia; darbo sąlygos; monopolinė ar oligopolinė įmonių galia produktų rinkoje

darbo paklausos ar pasiūlos pasikeitimas; monopolinė ar monopsoninė darbo rinkos subjektų galia; monopolinė ar oligopolinė įmonių galia produktų rinkoje

darbo paklausos ar pasiūlos pasikeitimas; monopolinė ar monopsoninė darbo rinkos subjektų galia; monopolinė ar oligopolinė įmonių galia produktų rinkoje; darbo apimtis ir intensyvumas

10. Pusiausvyros palūkanų norma:

a) pinigų kaina, kuriai esant norimas paskolinti pinigų kiekis lygus pinigų apimčiai, kurią norėtų pasiskolinti

b) pinigų pasiūla sutampa su pinigų paklausa

c) tam tikras procentas, kuris mokamas už pinigų skolinimą

11. Kuo aukštesnė palūkanų norma:

a) tuo daugiau atsiranda norinčių skolintis pinigus;

b) tuo daugiau atsiranda norinčių skolinti pinigus;

c) tuo daugiau prarandama vartojimogalimybė ateityje;

d) tuo mažiau atsiranda norinčių skolinti pinigus;

12. Neatsitiktinai auganti palūkanų norma:

a) mažina pinigų pasiūlą;

b) didina pinigų paklausą;

c) mažina pinigų paklausą;

d) didina pinigų pasiūlą;

13. Kai paskolų paklausa ir pasiūla neatitinka viena kitos:

a) atsiranda deficitas arba perteklius;

b) nusistovi pusiausvyra;

14. Nedarbinių pajamų formos:

a) pelnas;

b) palūkanos;

c) paskola;

d) kapitalas;

e) pajamos;

15. Palūkanos-tai:

a) kaina, kurią privalo sumokėti imantysis paskolą;

b) kaina, kurią privalo sumokėti duodantysis paskolą;

c) mokestis už sutikimą atidėti mokėjimą;

d) skolinamojo kapitalo grąžinimo terminas;

e) pajamos, gaunamos, atskaičius išlaidas;

16. Nuomos mokesčio lygis nustatomas, atsižvelgiant į nuomojamų objektų:

a) amortizaciją;

b) substituciją;

c) pasiūlą ir paklausą;

Uždaviniai

1. Konkurencinėje darbo rinkoje darbo paklausa ir pasiūla apskaičiuojamos pagal lygtis Q=200-4W ir Q=-80+3W. (Q – darbuotojų sk., W – darbo užmokestis) Kiek darbuotojų samdoma ir koks dienos darbo užmokestis mokamas?

2. Konkurencinėje darbo rinkoje papildomas darbuotojas firmos pajamas padidina 40Lt per dieną. Kam lygus ribinis pajamų produktas? Kokį dienos darbo atlyginimą gali mokėti firma darbuotojui, siekdama maksimizuoti pelną?

3. Profsąjungos nagrinėja darbo jėgos paklausą ir stengiasi parinkti optimalius savo narių įdarbinimo variantus, kurių gali būti net keli. Panagrinėkite pateiktas profsąjungos veiklos alternatyvas (firmos darbo paklausos kreivę). Darbdavio darbo užmokesčio fondas40 tūkst. Lt.

6 tema. PAJAMŲ NELYGYBĖ IR KITOS RINKOS PROBLEMOS

Testas

Pagrindinės kategorijos:

a) Gyvenimo lygio diferenciacija;

b) vyriausybės pajamos;

c) tiesioginiai mokesčiai;

d) vyriausybės pirkimai;

e) netiesioginiai mokesčiai;

f) mokestis;

g) valstybinis reguliavimas;

h) progresiniai mokesčiai;

i) transferinės išmokos;

j) gyventojų pajamos;

k) informacijos asimetrija;

l) proporcingi mokesčiai;

m) tikslinė pagalba;

n) regresiniai mokesčiai;

o) visuomeninės prekės.

1. Padėtis kai gamintojo žinios apie prekiųsavybes yra daug išsamesnės negu vartotojo, arba atvirkščiai.

2. Vieno savininko poreikiams tenkinti naudojamos gėrybės, kuriomis gali naudotis ir kiti ūkio subjektai.

3. Nevienodas ekonominių gėrybių vartojimas dėl žmonių skirtingų galimybių bei nuosavybės kiekio.

4. Procesai, kuriais visuomenei suteikiamos gynybinės, mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitos paslaugos.

5. Piniginiai ištekliai, renkami iš gyventojų, organizacijų ir įmonių, kurių naudojimo kryptis nėra reglamentuojama valstybės ir už kuriuos gavėjas gali ką nori įsigyti mainų sferoje.

6. Valstybės piniginiai ištekliai, skiriami ūkio subjektams pagelbėti, kurių naudojimas yra dalinai reglamentuotas.

7. Piniginiai ištekliai, gauti iš valstybinių įmonių pajamų, surinkus mokesčius, muitus, bei kitas rinkliavas.

8. Nustatyto dydžio pinigų suma, mokama valstybei ar organizacijai.

9. Mokesčiai, sumažinantys mokėtojo vartojimo dydį sumokėto mokesčio suma.

10. Mokesčiai, kurių mokėjimo reali našta guli ant gyventojų pečių, nors juos formaliai moka firmos.

11. Mokesčiai, kurių tarifas auga didėjant apmokestinamoms pajamoms.

12. Piniginiai ištekliai, gaunami iš atlyginimo, palūkanų, dividendų, asmeninio verslo ir etc.

13. Mokesčiai kurie labiau veikia mažų pajamų negu didelių pajamų gyventojų grupes.

14. Mokesčiai, kuriais kiekvienas mokėtojas sumoka tokią pačią procentinę pajamų dalį.

15. Vyriausybės turimų teisių ir materialinių galimybių panaudojimas, siekiant išspręsti ekonomines ir socialines visuomenės problemas.

Klausimai:

Atviri:

Kokiosyra dvi didžiausios vyriausybės pirkimų grupės?

Iš gyventojų ir įmonių imami piniginiai ištekliai kuriuos išleidžia valstybė, bet jų panaudojimas nėra reglamentuotas ir už kuriuos gavėjas gali ką nori įsigyti yra…

Žmogus uždirba 300lt. Ir sumoka 10% mokesčių. Jo atlyginimas sumažėja iki 270lt.. Koks tai mokesčių tipas?

Mokesčiai kuriuos realiai sumoka vartotojai, o formaliai firmos (pvz. apyvartos mokestis) yra…

Kiekybinio santykio su apmokestinamu objektu požiūriu mokesčiai yra skirstomi į tris grupes. Kokios jos?

Kaip ir išlaidos valstybės pajamos (mokesčių forma) yra skirstomos į dvi grupes. Kokios jos?

Kaip yra vadinamos prekės kurių teikiama gėrybe gali naudotis ne tik jų savininkas, bet ir kiti visuomenės nariai (pvz. sodas ir jo teikiamas švarus oras)?

Kas turi rūpintis visuomeninių prekių įsigijimu?

Visi ekonomikos subjektai nuolat veikia informacijos ribotumo sąlygomis. Ką neišvengiamai sąlygoja žinių stoka?

Žinoma, kad rinkos ekonomika susiduria su perprodukcijos problema, kai tuo tarpu planinė ekonomika dažniausiai gyvena deficito sąlygomis. Kuri blogybė: deficitas ar santykinis prekių perteklius yra didesnė?

Kaip kinta vartotojo informuotumas didėjant produkto sudėtingumui?

Valstybė dalyvauja skiriant produktus (vaistų reglamentavimas, privalomas vidurinis išsilavinimas) tais atvejais kai nežinojimas sukelia daug problemų individui ir visuomenei ir kai sprendimai nors ir nekenkia sveikatai yra sunkiai atitaisomi. Ar tai tikslinga?

Lietuvoje apie 50% biudžeto lėšų skiriama dotacijoms. Vakarų Europoje dotacijos yra naudojamos tam, kad sumažinus vertę padidinti vartojimą, o Lietuvoje nepagaminus pakankamai produkcijos didinamas vartojimas. Ar tai yra tikslinga?

Informacijos asimetrijos problemą be valstybės sprendžia ir kitos organizacijos. Kokios jos?

Uždaviniai

1. Jeigu žmogus per mėnesį uždirba 1500 Lt. 390 Lt jis sumoka valstybei.

Kiek procentų atskaičiuojama mokesčiams?

Kokie tai mokesčiai poveikio mokėtojui aspektu?

2. Darbininkas per mėnesį gauna 800 Lt. Jis turi sumokėti 120 Lt mokesčių, o gaunantis 1200 Lt turi sumokėti 240 Lt mokesčių.

Kiek procentų nuo atlyginimo darbininkai sumokės abejais atvejais ?

Kokia tai apmokestinimo sistema kiekybinio santykio su apmokestinimo objektu požiūriu?

Atsakymai

1 tema. EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS

Testo atsakymai:

1) b; 2) j; 3) a; 4) k; 5) f; 6) d; 7) e; 8) c; 9) i; 10) g

Klausimų atsakymai:

Atvirų:

Ekonomikos teorija.

P.Samuelsonas.

Ekonomika.

Poreikiai.

Ištekliai.

Neišsenkami: oras, vanduo.

Išsenkami: gyvūnija, darbo jėga, augmenija, dirvožemis, miškai, žemė.

Žemė, darbas, kapitalas.

Gamybos veiksnius.

Stygius.

Išteklių naudojimu alternatyvūs kaštai.

Gamybos galimybių kreivė.

Darbas.

Kapitalas.

Gamybos technologija.

Ką gaminti ? Kaip gaminti ? Kam gaminti ?

Uždarų:

1 – d. 2 – c. 3 – b. 4 – d. 5 – a.

Uždavinių atsakymai:

1.

Nubraižėme gamybos galimybių kreivę duotam gamybos galimybių variantui (žr. lentelę), A ir B prekių gamyba bus negalima (esamomis sąlygomis), kai taškas, nusakantis gamybos alternatyvą, bus aukščiau gamybos galimybių kreivės (pvz.: A prekės gaminama 80 vnt., o B – 40 arba B prekės 60 vnt., o A – 35 ir pan.).

2.

3.

4. Gamybos galimybių kreivėje duotam gamybos galimybių variantui (žr. lentelę), ne visi ištekliai bus panaudojami taškuose, nusakančiuose gamybos alternatyvas, esančiuose žemiau gamybos galimybių kreivės, o taškuose esančiuose aukščiau šios kreivės – gamybos apimtis bus neįmanoma.

5.

Kai kostiumų gamyba padidinama 15 vnt. batų gamyba kiekvienai gamybos alternatyvai sumažinama:

II – 300 vnt., III – 200, IV – 200, V – 200, VI – 100.

2 tema. PELNAS IR GAMYBOS KAŠTAI

Testo atsakymai :

1 – d; 2 – f; 3 – j; 4 – c; 5 – h; 6 – g; 7 – a; 8 – b; 9 – l; 10 – e.

Klausimų atsakymai:

Atvirų

1. Eksplicitinius ( buhalterinius ) kaštus.

2. Eksplicitinais kaštais.

3. Įmonės bendruoju pelnu.

4. Grynuoju pelnu.

5. Pelnas virš normaliojo pelno.

6. Implicitiniai.

7. Trumpo.

8. Trumpas, ilgas ir labai ilgas įmonės veiklos laikotarpiai.

9. Bendraisiais kaštais.

10. VFK=BFK/Q, kur VFK – vidutiniai fiksuoti kaštai; BFK – bendrieji fiksuoti kaštai; Q – pagamintų produktų skaičius.

11. Vidutiniai kintamieji kaštai ( VKK ).

12. Specializacija arba erdvės veiksnys arba transportavimo veiksnys arba geresnis įrengimų panaudojimas.

13. Mažėjančiu rezultatyvumu dėl gamybos mastų.

14. Pastoviu rezultatyvumu dėl gamybos mastų.

15. Didėjančiu rezultatyvumu dėl gamybos mastų.

Uždarų:

1 – b. 2 – a. 3 – a. 4 – b. 5 – c. 6 – a. 7 – b. 8 – b.

Uždavinių atsakymai:

1. Apskaičiuojame pirmiausia įmonės normalųjį pelną; iš bendro pelno reikia atimti ekonominį pelną : (10-6,6=3,2 Lt).Gautą normalųjį pelną pridedam prie buhalterinių kaštų ,taip gauname ekonominius kaštus (3,2+6=9,2 Lt).

Įmonės buhalterinius kaštus sudaro išlaidos, kurios panaudojamos jos veikloje. Taigi šiame pavyzdyje įmonė turėjo 420000 Lt išlaidų. Įmonės pajamos sudarė 500000 Lt .(Bendras pelnas = pajamos -išlaidos) Bendras pelnas bus lygus 80000 Lt . Atskaičiavus pelno mokestį, įmonė turės (80000-80000*0,3) 56000 Lt pelno.

Buhalteriniai kaštai – 65 000 Lt.

Alternatyvūs kaštai – 21 500 Lt.

Ekonominiai kaštai – 86 500 Lt.

Ekonominis pelnas – 13 500 Lt.

4. Užpildome lentelę:

Brėžiame grafikus:

5. 50 Lt . Randame kintamus kaštus: (Q*VKK=BKK) 60*40=2400; po to randame bendrus kaštus: BK=BKK+BFK=3000 Lt; randame produkto kainą: BK/Q 3000/60=50.

6. 2400 Lt,30 Lt .Randame BKK: 80*50=4000Lt; BK=80*80=6400Lt; BFK=BK-BKK= 2400Lt;VFK=BFK/Q= 30Lt.

7. 91Lt .Randame įmonės didmeninę kainą 50+20=70Lt ; randame mažmeninę kainą: 70+70*0,3=91Lt.

3 tema. RINKOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS

1 testo atsakymai :

1) k; 2) e ; 3) a ; 4) g; 5) m ; 6) j ; 7) h; 8) b; 9) f; 10)i; 11) c; 12) l; 13) d.

2 testo atsakymai:

1) g; 2) c; 3) i; 4) h; 5) a; 6) j; 7) f; 8) e; 9) b; 10) d.

Klausimų atsakymai:

I. Atvirų:

Rinka.

Prekių rinka.

Išteklių rinka.

Grynoji konkurencija.

Grynoji monopolija.

Oligopolija.

Monopsonija.

Oligopsonija.

Paklausa.

Substitutai.

Komplementariosios prekės.

Pasiūla.

Pusiausvyros taškas.

Vartotojo rinka.

Gamintojo rinka.

Voratinklio teorema.

II. Atvirų:

1.Elastingumas

2. Absoliutus elastingumas

3. Santykinis elastingumas

4. Vieneto elastingumas

5. Santykinis neelastingumas

6. Absoliutus neelastingumas

7. Substitucija

8. Juodoji rinka

9. Paklausos E=?D%/?P% Pasiūlos E=?S%/?P%

kur

E- elastingumo koeficientas,

D%- paklausos pokytis procentais,

S%- pasiūlos pokytis procentais,

P%- kainos pokytis procentais.

10. Jis yra atitinkamai:

begalinis,

didesnis už 1,

lygus 1,

tarp 0 ir 1,

lygus 0.

11. Bendrą naudingumą ir ribinį naudingumą.

Apie bendrąjį naudingumą.

Ribinį naudingumą.

Vartotojo elgseną.

Žemos kokybės produktus.

III. Atvirų:

1. Pusiausvyros kaina padidės, o pusiausvyros apimtis liks nepakitusi.

2. Padidės pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis.

3. Pusiausvyros kaina sumažės, o pusiausvyros apimtis padidės.

4. Pusiausvyros kaina liks nepakitusi, o pusiausvyros apimtis padidės.

Uždarų:

1) b; 2) a; 3) c; 4) a; 5) c; 6) c; 7) a; 8) b; 9) a; 10) a; 11) b; 12) a; 13) b; 14) d; 15) b.

Uždavinių atsakymai:

1. 100 lt.

2. a) 64 lt; b) sumažės 10 lt.

3. Komplementarios.

4. 300 lt; padidės 85 lt.

5. a) 75 lt; b) padidės 45 lt.

6. Taigi, bendrosios pajamos sumažėjo iki 30mlnlt.

7. Šio produktas elastingumas lygus 0,13. Sprendžiant pagal šį skaičių galima pasakyti, kad paklausa neelastinga.

8. 1,2; taip, nes paklausa elastinga.

9. Ribinis naudingumas apskaičiuojamas pagal formulę: RN=DBN/DQ, taigi RN lygus 0, 15, 13, 10, 7, 4, 1, -2.

4 tema. PAGRINDINĖS RINKOS ORGANIZAVIMO FORMOS

Klausimų atsakymai:

Atvirų:

1. Pelnas.

2. Produkto homogeniškumas.

3. Neribotas išteklių mobilumas.

4. Įmonės pasyvumas kainų atžvilgiu.

5. Tobulas informuotumas.

6. Atskirosįmonės.

7. Bendrosiomis.

8. Vidutinės.

9. Ribinės pajamos.

10. Trumpuoju laikotarpiu.

11. Technologiniu ir dinaminiu.

12. Pareto optimumas.

Atvirų:

Monopolija.

Realizuojamų prekių apimties.

Paklausos kreivės ypatybės.

Elastingumo teorija.

Teigiamas.

Kainų mažinimas.

Jis mažėja.

Didžiausias.

Krintanti žemyn.

Monopolinė kaina.

Jos didėja.

Maža kaina.

Vidutiniai kintamieji kaštai (VKK).

Įejimo barjerai (į rinką).

Ilguoju laikotarpiu.

Atvirų:

1.Duopolija.

2.Realizavimo apimtis.

3.RK=RP.

4.Neseka ja (kainos nedidina).

5.”Lipni”.

6.Ryšys tarp gamintojų.

7.Ekonomija dėl gamybos mastų.

8.A.Kurnas.

9.”Šliaužiančioji” infliacija.

10.Alokacinis efektyvumas.

11.Monopolinė konkurencija.

12.Paklausa ir kaštais.

13.Jų nėra.

14.Įmonės rinkos dalis ir ekonominis pelnas.

15.Identiški

Uždarų:

1) b; 2) a; 3) a; 4) a; 5) c.

Uždavinių atsakymai:

1. Įmonės vidutinės pajamos nustatomos pagal formulę VP = BP/Q.

Nustatomas prekių kiekis per metus: 2100*12 = 25200

Nustatomos VP: VP = 18 723 600/25200 = 743 Lt.

VP = P, todėl prekės kaina yra 743 Lt.

Įmonės bendrosios pajamos nustatomos pagal formulę BP = Q*P.

Nustatoma dviračio, skirto suaugusiems, kaina: 800*1,2 = 960 Lt.

Nustatomos BP per metus:

BP = 12*( 900*960 + 600*800 ) = 16 128 000 Lt.

3. Kadangi P lygi VP ir RP, tai P = 5 Lt.

4. Pelnas nustatomas pagal formulę:

P` = BP – BK.

Nustatomos BP: BP = Q*P = 150*35 = 5250 Lt.

Nustatomi BK: BK = 600 + 30*150 = 5100Lt.

Nustatomas P`: P` = 5250 – 5100 = 150 Lt.

5. a) Įmonė pelningai veikia tada, kai BP > BK. Visa tai atitinka gaminamų prekių kiekį, kuris priklauso intervalui ( 2; 7 ).

b) Didžiausią pelną įmonė gaus tada, kada atstumas tarp BP ir BK yra didžiausias. Taigi, didžiausią pelną įmonė gaus gamindama 5 vienetus.

c) Nuostolingai įmonė veikia tuomet, kada BK > BP. Visa tai atitinka gaminamų prekių kiekį, kuris priklauso intervalams (Q < 2 ) ir ( 7 > Q ).

d) Taškuose A ir B BP = BK. Tai reiškia, kad jei įmonė taške A mažins, o taške B didins produkcijos kiekį, ji jokio pelno negaus.

6. 4 vnt. Monopolininkas gamybos apimtį ir kainą renkasi tokias, kurioms esant ribinės pajamos ir ribiniai kaštai yra lygūs.

7. 5 vnt.

8. 190 Lt.

9. 60 Lt.

10. 100 Lt.

11. 260 Lt.

5 tema. GAMYBOS VEIKSNIŲ RINKOS IR PAJAMŲ PASKIRSTYMAS

Klausimų atsakymai

I. Atvirų:

1.Socialinis mobilumas.

2.Darbo pasiūla.

3.Ribinis pajamų produktas.(RPP)

4.Galimybių alga.

5.Pasiūlos ir paklausos sąveika.

6.Pusiausvyrinis darbo užmokestis.

7.Ribinis darbo užmokestis (RU).

8.Uždaras cechas.

9.Profsąjungos.

10.Monopsoninė rinka.

11.Oligopsoninė rinka.

12.Ribiniai darbo kaštai.(RDK)

13.Kolektyvinės derybos.

14.Lokautas.

II. Atvirų:

Ekonominė renta.

Grynoji renta.

Verslininku.

Nuo palūkanų.

Žemės nuomos kaina.

6. Kapitalu.

7. Palūkanos.

Kapitalo formavimas.

Netiesioginė gamyba.

Kvazirenta.

Kapitalo vartojimas.

Nuomos mokestis.

Deficitas arba perteklius.

Pelnas.

Kapitaliniai fondai.

Uždarų:

1) a; 2 c; 3) c; 4) b; 5) b; 6) a, b, d, e, f; 7) b; 8) b; 9) c; 10) a; 11) b; 12) c,d;

13) a; 14) b; 15) i; 16) c.

Uždavinių atsakymai:

1. Samdoma 40 darbuotojų; dienos darbo užmokestis – 40 Lt.

2.Papildomas firmos darbuotojas pajamas padidina 40 Lt. per dieną, tai reiškia, kad ribinis pajamų produktas (RPP) yra lygus 40 Lt. Siekdama maksimizuoti pelną, firma negali mokėti darbuotojui daugiau nei pati gauna, t.y. daugiau nei 40 Lt.

Profsąjungų lyderiai, remdamiesi susidariusia situacija darbo rinkoje, privalo nuspręsti, kuris variantas jiems tinkamiausias. A variantas tinka darbuotojui, bet netinka profsąjungai, nes didelis darbo užmokestis sąlygoja užimtumo mažėjimą. Šiuo atveju profsąjunga gali įdarbinti 4 tūkst. savo narių. B variantą galima pavadinti tarpiniu, nes jis tinka ir darbo sąjungai, ir darbuotojui, tačiau netinka darbdaviui. Darbdavys turi paruošęs 40 tūkst. Lt (10 Lt * 4 tūkst. žm.) darbo užmokesčio išlaidoms padengti (A variantas). Tuo tarpu B variante reikėtų išmokėti jau 45 tūkst. Lt (7.5 Lt * 6 tūkst. žm.). Geriausias būtų C variantas – jis tinka ir darbdaviui, tačiau nepatenkina darbuotojų dėl per mažo darbo užmokesčio.

6 tema. PAJAMŲ NELYGYBĖ IR KITOS RINKOS PROBLEMOS

Testo atsakymai:

1) k 6) m 11) h

2) o 7) b 12) j

3) a 8) f 13) n

4) d 9) c 14) l

5) i 10) e 15) g

Klausimų atsakymai:

Atvirų:

Piliečių saugumas, socialiniai patarnavimai.

Transferinės išmokos.

Tiesioginiai mokesčiai.

Netiesioginiai mokesčiai.

Regresiniai, progresiniai ir proporcingi mokesčiai.

Valstybinės ir teritorinės.

Tai visuomeninės prekės.

Valstybė.

Lemia ekonomines klaidas.

Deficitas.

Informuotumas mažėja.

Tikslinga.

Netikslinga.

Vartotojų asociacijos, labdaros fondai.

Uždavinių atsakymai:

1 uždavinys.

1500 Lt – 100 proc.

390 Lt – X proc.

X = 26 proc.

Tai yra tiesioginiai mokesčiai.

Ats.:26 proc., tiesioginiai mokesčiai.

2 uždavinys.

a)

800 Lt – 100 proc.

120 Lt – X proc.

X = 15 proc.

1200 Lt – 100 proc.

240 Lt – X proc.

X = 20 proc.

Tai progresinė apmokestinimo sistema.

Ats.: 15 proc., 20 proc., progresinė sistema.

0

Valandinis darbo užmokestis, Lt

B

C

A

4

8

6

5

10

7.5

Darbuotojų skaičius, tūkst.žm.