TURINYS
|1.Rinkos trūkumai |3 ||2. Pasiūla ir ją veikiantys faktoriai |4 ||3. Bendrojo ir ribinio naudingumo priklausomybė |5 ||4. Darbo pasiūla |7 ||5. Monopolinės konkurencijos rinkos pusiausvyra ilguoju laikotarpiu |8 ||6. Ar oligopolistai efektyviai naudoja turimus išteklius |10 ||7. Sutrumpintų žymėjimų sąrašas. |11 ||8. Informacijos šaltinių sąrašas |12 || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | |
1. Rinkos trūkumai
Šiuolaikinėje visuomenėje rinka yra svarbiausias visos ekonomines veiklosorganizavimo būdas. Rinka – tai prekinių -piniginių santykių visuma, prekiųir paslaugų mainai tarp pirkejų ir pardaveju, vykstantys pagal prekinėsgamybos ir cirkuliacijos dėsnius. Rinka padeda koordinuoti ivairiųekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Ji netapatintinasu tam tikra prekyviete, vieta, kurioje vyksta pirkimo — pardavimosanderiai. Pagrindiniai rinkos trūkumai, tai: 1. Rinka neužtikrina žmonių užimtumo, tai yra teisės į darbą. 2. Negali vykdyti pajamų perskirstymo. 3. Rinka neskatina kolektyvinio naudojimo prekių ir paslaugų gamybos, pvz. Švietimo, sveikatos paslaugų, kelių tiesimo. 4. Rinka neturi aplinkos apsaugos ekonominio reguliavimo mechanizmo. 5. Kiekviena rinka yra ribota. Monopolijos susidarymas yra vienas iš svarbiausiu rinkos mechanizmoribotumo pavyzdžių. Rinkos mechanizmas savaime gimdo monopoliją, kuri, savoruožtu mažina visuomenines gamybos efektyvumą. Esant natūraliaimonopolijai, stambi įmonė įgauna rinkos galią, todėl, kad tam tikroseveiklos srityse masto ekonomijos dėka vienos įmonės kaštai daug mažesni neikelių konkuruojančiu.
2. Pasiūla ir ją veikiantys faktoriai
Pagrindiniai pasiūlą veikiantys faktoriai: Kainos Gamybos išteklių kaštai Technologijų kaita
Pasiūla – prekių kiekis, kuri pardavejai nori ir gali parduotitam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla yra tiesiogiai susijusi su kaina,todėl pasiūlos dėsnis formuluojamas taip: prekių pasiūlos kiekis kintakainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja irpasiūla, o kainoms mažejant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamopelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant prekės kainai, o mažėja jai mažėjant
dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekėskainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkasgauna didesnį pelną, todel jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų,nepabrangusių prekių sąskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gamintipabrangusią prekę, nes tai sąlygoja jų pajamų augimą. Nors pasiūlos dėsnio apibrežime nurodyta, kad pasiūlos kiekispaprastai kinta kainos kitimo linkme, gamintojas, siekdamas didinti savopelną, gali keisti prekės pasiūlos kieki ir priešinga linkme negu kad kintakaina. Kitų prekių kainų kitimas gali pakeisti tam tikros prekes pasiūlosdydi, jeigu jos yra substitutai arba komplementarios gamybos požiūriu. Dviprekės yra substitutai, jei ju gamybai naudojami tie patys ištekliai (pvz.,dirvožemis naudojamas įvairioms žemes ūkio kultūroms auginti). Tuometaugant vienos prekės kainai, gamintojas jos gamina daugiau ir tam naudojaišteklius, kurie iki tol buvo naudojami kitos prekes gamybai. Pastarosiospasiūla mažeja, Komplementarios prekes gamybos požiuriu yra tokios, kuriugamybos procese naudojant tuos pačius išteklius vienos prekės gamybai, kaippapildomas produktas (šalutinis produktas) pagaminama ir kita prekė (pvz.,išgaunant naftą, kartu išsiskiria ir jos dujos).Tokiu atveju didėjantvienos prekes kainai, didinama jos gamyba, o kartu padideja ir kitos prekėspasiūla. Gamybos veiksnių kainų kitimas, esant nekintamoms gaminamų prekiųkainoms ir išteklių sąnaudoms, tiesiogiai veikia gamintojų pelną. Todėlpabrangus gamybos ištekliams, kurie yra naudojami tam tikrai prekeigaminti, sumažeja gamintoju interesas tęsti ir tos prekės gamybą. Pasiūlamažeja. Atvirkščiai, atpigus ištekliams, gali atsirasti daugiau gamintoju,norinčiu juos panaudoti tam tikros prekės gamybai ir padidinti jos pasiūlą. Technologine pažanga leidžia gaminti produktus mažesnėmisišteklių sąnaudomis, ir jeigu net pastarųjų kainos rinkoje nekinta,gaunamas didesnis gamybos pelnas, palyginti su pelnu, kuri savininkai gautunaudodami ankstesnę technologiją. Tai skatina gamintojus didinti pasiūlą.|3. BENDROJO IR RIBINIO NAUDINGUMO PRIKLAUSOMYBĖ |
Bendrasis naudingumas yra tam tikro prekiu kiekio teikiamaspasitenkinimas. Ribinis naudingumas reiškia pasitenkinimo pasikeitimą vartojantvienu prekes vienetu mažiau ar daugiau. Jis, išmatuotas pinigais, yra maksimalus pinigų kiekis, kuriasmuo nori mokėti už papildomą prekės vienetą. Reikia aiškiai suvoktiskirtumą tarp bendrojo ir ribinio naudingumo. Kalbėdami apie bendrąjinaudingumą, turime galvoje pasitenkinimą, kuris gaunamas suvartojus visąproduktą. Ribinio naudingumo atveju, priešingai, kalbama apiepasitenkinimą, kurį suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vienetosuvartojimas.Iš 1. pav. matyti, kad didėjant produkto vartojimui, tiek bendrasisnaudingumas (BN), tiek ribinis (RN) auga iki maksimumo taško, o po to imamažėti. Tačiau maksimumą ribinis naudingumas pasiekia tik iš pradžiu, o poto krinta. Tuo tarpu bendrasis naudingumas auga ir jo maksimumo taškassutampa su ribinio naudingumo nuliniu tašku. 1. pav. Ribinio ir bendrojo naudingumo priklausomybė [pic]. Daugumos produktu pirmuosius vienetus vartotojas paprastai vertinalabiau, jie suteikia daug didesnį pasitenkinimą negu paskutinieji vartojamitos rūšies produktai. Kiekvieno papildomo vieneto teikiamas pasitenkinimasarba naudingumas yra vis mažesnis ir mažesnis.
Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad tam tikru periodu, esantnekintančiam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetasteikia mažėjanti ribinį naudingumą.
. Kad naudingumo sąvoka butu labiau apčiuopiama, tarkime, jog atskirosprekės naudingumas matuojamas maksimaliu pinigu, kuriuos asmuo pasirengęsuž ją moketi, kiekiu. Tai, kad žmogui vartojant vis daugiau ir daugiaukonkrečios prekės tam tikru laikotarpiu, kiekvieno tos prekės pridetiniovieneto naudingumas jam mažėja, yra faktas, kuriuo bet kuris iš mūsų gali
įsitikinti gyvenime.4. Darbo pasiūla Ekonomikos teorija jau nuo 19 a. vidurio darbo jegą nagrinėjakaip vieną iš prekių, kurios mainų santykiu problematiką galima aprašytiremiantis dėsningumais, suformuluotais nagrinėjant daiktinių prekių rinkas.Todėl neatsitiktinai darbo jėgos (toliau -darbo) rinkos analizei vartojamoskonkurencijos, pasiūlos, paklausos, ribinių pajamų sąvokos. Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami pripažinimo,siekdami gauti pajamų, patirti bendravimo su kolegomis džiaugsmą ir t.t.,tačiau ekonomikos teorijos pagrindams suvokti pakanka nagrineti tik vienąiš motyvų – siekimą gauti pajamų (darbo užmokesti). Siekimas bei gebėjimasdirbti tam tikrą laiką, esant ivairiems darbo užmokesčio lygiams, yra darbopasiųla. Nors darbo rinka nėra tapati prekių rinkai, pasiųlos dėsningumųbendrumas yra akivaizdus. Kuo tam tikros profesijos darbuotojų darboužmokestis didesnis, tuo daugiau žmoniu linkę pasirinkti šią profesiją, tuodaugiau valandų per dieną (kai kitos sąlygos lygios) jie pasirengę skirtidarbui. Jeigu darbo pasiųlos dėsningumus išreikštume grafiškai, gautumegrafiką (žr. 2 pav.), kuriame Y ašyje atidedamos darbo kainos (pvz., Lt.per valandą), o X ašyje – darbo kiekis, kuri darbuotojai linkę pateikti užatitinkamą atlyginimą (pvz., darbuotoju skaičius). 2. pav. Darbo pasiūlos priklausomybė nuo atlyginimo [pic]Rinkos ekonomikoje sprendimus dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti priimaatskiri asmenys, atsižvelgę i darbo užmokesti ir sunkumų, patiriamų darbometu, lygi.
|5. Monopolinės konkurencijos rinkos pusiausvyra ilguoju laikotarpiu || |
Monopolinės konkurencijos rinkos ekonominis pelnas masina kitasįmones pereiti į finansiškai naudingą rinką. Konkrečios įmonės paklausoskreivė tampa elastingesne. Tai reiškia,kad vienos įmonės rinkos dalis ir ekonominis pelnas mažėja. Šis procesastęsiasi tol, kol ekonominis pelnas išnyksta ir lieka tik normalusis pelnas.Tokia padėtis pavaizduota 3. pav. Čia paklausos kreivė pasislenka į kairę
pusę tiek, jog tampa liestine vidutinių kaštų kreivei taške C.Jeigu naujų įmonių perejimas į rinką tęsiasi, produkcijos apimtiskiekvienoje įmoneje dar mažeja. Daugelis įmonių patiria nuostolius,nebegauna net normalaus pelno ir palieka rinką. Kitaip negu tobulos konkurencijos rinkoje, pagristoje prekiųvienodumu, monopolinės konkurencijos rinkoje realizuojamos diferencijuotosprekės, įmonės tokioje rinkoje yra monopolijos savo produkcijos pažiuriu,nes jų produktai skiriasi nuo kitų gamintojų tos pačios paskirtiesproduktų. Tačiau šie produktai, kokybiškai skirdamiesi vienas nuo kito, yragana artimi substitutai (pakaitalai). Šios prielaidos lemia tai, kadmonopolines konkurencijos rinkos paklausos kreivė irgi yra krintanti žemyn,tačiau ji elastingesnė negu monopolijos paklausos kreivė. Monopolinėjerinkoje įmonė gali didinti prekiu kainą ir mažinti produkcijos apimti,turėdama mažesnių pavojų prarasti klientus negu monopolinės konkurencijosrinkoje. 3. pav. pavaizduota monopolinės konkurencijos įmonės paklausoskreivė D ir palyginama su monopoline D1 bei tobulos konkurencijos imonės D2paklausos kreivemis.3. pav. Pusiausvyra monopolinės konkurencijos ilguojulaikotarpiu.
[pic]Likusių įmonių produkcijos apimtis vėl gali dideti, paklausos kreivėpasisuka I dešinę tiek, kad jos vėl ima gauti normalų pelną. Taigi įmoniųelgsena monopolinės konkurencijos rinkoje panaši kaip ir tobuloskonkurencijos rinkoje. Tačiau monopolinės konkurencijos atveju įmonėpasiekia pusiausvyrą ilguoju laikotarpiu gaudama normalų pelną ne VBKkreivės minimumo taške. Vidutiniai bendrieji kaštai yra didesni neguminimalus, o tai reiškia, kad neišnaudojamas įmonių gamybinis pajėgumas,palaikomas jų perteklius.
6. Ar oligopolistai efektyviai naudoja turimus išteklius Oligopolinėje rinkoje vidutiniai bendrieji kaštai yra didesninegu minimalūs, o tai reiškia, kad neišnaudojamas imoniu gamybinispajegumas, palaikomas ju perteklius. Kaip pavaizduota 4. pav., ribiniu pajamu kreivė oligopolinejė rinkojeturi dideli pertruki. įmonė, padidinusi kainą, labai sumažina jųrealizavimą (paklausos kreivė virš taško E). Tačiau už kiekvieną realizuotą
pabrangusį prekės vienetą įmone gauna didesnes pajamas, todėl ribinėspajamos yra didelės, o jų kreivė yra gana aukštai. Taip yra iki taško E,kuriame realizavimo apimtis lygi Q1. Norėdama išplėsti gamybą, firma mažinaprekių kainą, kad ji taptu mažesne negu varžovų. Tai reiškia, kad užpapildomai realizuotą prekės vienetą imonė gaus daug mažesnes ribinespajamas. RP kreivė staiga krinta žemyn nuo taško A iki B. Po to įmonė,mažindama kainas, gauna nuosekliai mažejančias ribines pajamas, o jų kreivėyra ištisine ir krintanti žemyn. Didžiausios įmonės pajamos bet kuriojeįmonėje yra tada, kai tenkinama lygybe RK=RP. Kaip matome iš paveikslo,ribiniai kaštai gali keistis oligopolineje rinkoje tarp tašku A ir B, taiyra RK kreivė gali užimti bet kurią padėti tarp RK1 ir RK2 esant nekintamaiprodukcijos apimčiai. Todel įmonė gali gauti didžiausias pajamas, jeigukaštai ir padideja. Tik kai RK kreivė išeina už AB intervalo ribu, įmonėturi keisti prekės kainq. Siekdama pakeisti ribinius kaštus, nekeisdamagamybos apimties, firma užsitikrina tai gamybos apimčiai didžiausią naudą.Vidutinių bendrujų kaštų kreivės su paklausos kreive sąlyčio taškas yra nežemiausioje pirmosios dalyje, o tai rodo, kad yra ir technologinioefektyvumo nuostolių.[pic]
7. Sutrumpintų žymejimų sąrašas
BK — bendrieji kaštaiBN — bendras naudingumasBP — bendros pajamosRK — ribiniai kaštaiRN — ribinis naudingumasRP — ribinės pajamosVBK — vidutiniai bendrieji kaštai
8. Informacijos šaltinių sąrašas
Jakutis A., Petruškevičius V., ir .kt Ekonomikos teorijos pagrindai. Kaunas1999;Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas, 1997;