Mikroekonomika

Mikroekonomika – tai ekonomikos teorijos dalis apie verslo firmas irvartotojus.pagrindinis Valstybės tikslas turėtų būti – sukurti tokią ekonominępolitiką, kuri sumažintų šalies problemas ir padidintų naudą, gaunamą iškiekvieno darbo. Šalies vyriausybė, reguliuodama ūkį ekonomine politika, siekiapagrindinių makroekonomikos tikslų:1. Visiško užimtumo. 2.Kainų stabilumo.3.Palankios ekonomikos plėtrai valstybės biudžeto būsenos. 4.Mokėjimųbalanso pusiausvyros būsenos. 5.Gyvenimo lygio augimo. 6.Gamtos teršimomažinimo. 7.Ekonominės laisvės (žmonių teisė pasirinkti užsiėmimą, sudarytisandėrius, leisti pajamas). 8. Socialinis – ekonominis saugumo, teisingopajamų paskirstymo. ir kiti. Ekonominė politika – kolektyviai vyriausybės priimta strategijaekonomikos tikslams pasiekti; tai vyriausybės tikslų ekonomikoje nustatymasir kontrolės priemonių, siekiant šių tikslų, taikymas.

Eklektika – skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo teorijų, koncepcijų,sąvokų jungimas ir naudojimas.Ekonomikos sistema – trūkumo ir pasirinkimo problemų prendimobūdasMokėjimų balanso deficitas – tai lėšų kiekis, kuriuo išmokėjimai viršijaįplaukasPagrindinės iždo politikos priemonės yra:1. Mokesčiai (apmokestinimo normos bei sąlygos);2. Vyriausybės išlaidos;3. Vyriausybės transferiniai mokėjimai.Dalį vyriausybės išlaidų sudaro transferiniai išmokėjimai.Transferiniai išmokėjimai – visi vyriausybės mokėjimai asmenims, šeimoms irorganizacijoms teikiami be jokio prekių arba paslaugų ekvivalento.Vyriausybės pajamos formuojamos mokesčių, kuriuos moka namų ūkiai ir visiūkio subjektai dėka. Mokesčiai skirstimi į tiesioginius ir netiesioginius.

Tiesioginiai mokesčiai – moka asmenys ir firmos tiesiogiai iš savo pajamų.Netiesioginiai mokesčiai – kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos,vartotojams jas įsigyjant ar vartojant (kaip akcizas, PVM, muitai).

Biudžeto pajamas sudaro: mokestinės ir nemokestinės pajamosBiudžeto išlaidos skirstomos: Pagal Vyriausybės funkcijas, Pagal ekonominiųišlaidų elementus.Diskretinė iždo politika – vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių irišlaidų keitimas, siekiant veikti BNP gamybos apimtį, užimtumą ir kainų

stabilumą

Pinigų elementai – tai pinigų rodikliai, kurie vartojami kaip pinigųkiekio matas, priklausomai nuo jų apibrėžimo apima įvairias likvidaus turtogrupes. Pinigų apyvartos greitis – piniginio vieneto vidutinis apyvartųskaičius per metus. Skaičiuojamas, kaip nominalaus BVP ir pinigų kiekiosantykis. Pinigų multiplikatorius – santykis tarp bendro pinigų kiekio ir pinigųbazės. Atsiskaitomosios sąskaitos – tai sąskaitos iš kurių lėšas galimabetarpiškai pasiimti grynais pinigais be apribojimų, pervesti į kitassąskaitas, panaudoti stsiskaitymuose čekių, debeto kortelių pagalba. Čekis – atsiskaitomosios sąskaitos banke savininko raštiškas įsakymasbankui sumokėti iš tos sąskaitos čekio pateikėjui grynais arba pervesti įkitą nurodytą sąskaitą tam tikrą pingų sumą. Debeto kortelė – plastikinė kortelė su elektromagnetinės arelektroninės formos informacija apie savininko atsiskaitomąją sąskaitą.Kvazipinigai atlieka kaupimo ir taupymo funkciją, tai teikiantys pajamasindėliai ir kiti pinigų rinkos instrumentai, kurių negalima betarpiškaipanaudoti atsiskaitymuose pervedimų pagalbaMokesčiai – valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kuriasjokia paslauga neatlyginama Tarptautinė prekyba, – tai viena iš tarptautinio politinio irekonominio bendradarbiavimo formų Einamoji sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti tarptautinį prekių, paslaugų ir kitų grynųjų pajamų judėjimą tarp valstybių per tam tikrą laiką, dažniausiai per metus. Kapitalo sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti tarptautinių finansinių aktyvų sandėrių apimtį tarp valstybių per tam tikrą laiką, dažniausiai per metus. Laisvoji prekyba – tarptautinė prekyba be jokių muitų mokesčių irsuvaržymų.

Protekcionizmas – vyriausybės vykdoma ekonominė politika, saugantinacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos arba siekianti plėstiužsienio rinką.Kvotos, – tai nemuitiniai barjerai, jie turi sulyginti vietos gamybosprekių ir importuojamų prekių kaštusMuito tarifas – mokėjimų už importuojamas arba eksportuojamas prekes norma(mokesčio dydis).Valstybės eksporto ir importo kainų santykis – jos parduodamų ir perkamų

prekių vidutinių kainų santykis. |Šalyje su socialiai orientuota rinkos ekonomika pagrindiniai valstybėsekonominės politikos tikslai yra:Ekonominė laisvėEkonominis teisingumasSocialinė apsaugaSocialinis ekonominis efektyvumasEkonominė pusiausvyraFinansinė ir fiskalinė politika, – tai valstybės biudžeto, mokesčių, pajamųir išlaidų visuma, keičiant pinigų srautų apimtis ir kryptis- siekiantnumatytų tikslų.Biudžeto politika yra fiskalinės politikos dalis, užtikrinanti subalansuotąvalstybės iždąValstybės piniginių išlaidų politika – siekia patenkinti valstybiniosektoriaus poreikius, kurie nuolat auga (socialiniai, visuomeniniai irgamybiniai) , juos riboja biudžeto pajamos.Valstybės piniginių pajamų politika – pagrindinis šaltinis mokesčiai – taipagrindinė fiskalinės politikos dalis.Mokesčiai – valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kuriasjokia paslauga neatlyginamaMonetarinė politika – valstybinis šalies pinigų kiekio ir apyvartosreguliavimas per centrinį banką.Struktūrinė investicinė politika produktų ir paslaugų santykis šakose(pramonė, transportas, statybos, žemės ūkis) ir regionuose, per mokslo irtechnikos pažangą.

Vyriausybės poveikis ekonomikai pasireiškia per: • Mokesčius • Išlaidas • Reguliuoja per įstatymus, akcizus, muitus, programas. • Per valstybinių įmonių steigimą ir valdymą.Vyriausybė reguliuoja ekonomiką, norėdama: • Apsaugoti nuo neigiamų šalutinio poveikio efektų, kaip gamtos teršimas; • Pateikti visuomenei prekes, kurių negali tiekti privatus verslas; • Skatinti reikalingų ir nekenksmingų prekių vartojimą; • Remti skurstančius visuomenės narius;Stabilizuoti ekonomikąNacionalinių sąskaitų sistema – tai sistema, apibūdinanti pagrindiniusekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą irturtąbendrasis vidaus produktas, – tai pajamos, gautos šalies viduje • BNP) – tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.Nominalusis – visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus sumafaktinėmis rinkos (einamosiomis) kainomis.Realusis BNP – perskaičiuotas nominalusisi BNP, atsižvelgiant į kainų lygiopasikeitimo tempą arba visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tamtikrą laiką suma Paritetas – vienos šalies piniginio vieneto santykis su kitosšalies piniginiu vienetu pagal jiems nustatytą aukso kiekį ar jų perkamąją

galią. Dolerio standartas – valiutinė sistema, pagrįsta valiutų kursonustatymu JAV dolerio atžvilgiuTarptautinės finansų institucijos – tai finansinės institucijos, sukurtostarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu socialiniam – ekonominiamvalstybių vystymuisi paremti. SDR – tai specialios skolinimosi teisės – Tarptautinio valiutosfondo sukurta rezervinė valiuta ir paskirstyta kiekvienai šaliai, nareiproporcingai jos turimai kvotai fondePagrindinės sąvokos:Finansų rinkos (financial markets) bendra prasme – tai priemonių visuma,kuriomis suvedama ir suderinama laisvo kapitalo pasiūla ir paklausa.Finansų rinkos – organizuotos struktūros, kuriose individai ir institucijosvykdo finansinius sandorius.Finansų rinkos tikslas – efektyviai paskirstyti santaupas pinigųvartotojams. Rinkos sudaro galimybę įsigyti ir investuoti lėšas.Finansų rinkos yra būtina efektyvios ekonomikos sąlyga.Rinkos subjektai, kurie turi lėšų perteklių, daugiau nei jų reikiavartotojui, yra vadinami – kapitalo tiekėjai

Darbas – žmogaus fiziniai ir protiniai sugebėjimai, panaudoti prekių arpaslaugų gamyboje.

Darbo jėga – visi dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai Užimti gyventojai – dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigoseir organizacijose, įskaitant ūkininkų ūkiuose, karo tarnyboje, įkalinimoįstaigose, kulto tarnai. Bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys,nesimokantys dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosiosvietos darbo biržoje kaip ieškantys darbo ar pasirengę profesiniammokymuisi. Nedarbas – situacija, kai darbingi žmonės nori dirbti, tačiau negaunadarbo. Apibendrintai – nepanaudojami darbo ištekliai. Nedarbo lygis – nedirbančių darbingų žmonių santykio su visais šaliesgyventojais procentinė išraiška.Prislėgtas nedarbas – kai žmogus nusivylęs darbo paieška, nutraukia jaskaip beviltiškas, nebeina į darbo biržą, tuo pačiu ir sumažina darbo jėgosskaičių.

Paslėptas nedarbas – dalis žmonių, negaudami pastovaus darbo, sutinkadirbti bet kokį darbą.Darbo jėga (DJ), tai dirbančiųjų skaičiaus ir bedarbių skaičiaus suma. |Valstybės socialinė politika būtiniausių poreikių ir

gyvenimo sąlygų tenkinimas, aplinkos apsaugos klausimai, gyventojų užimtumo politika.Užsienio ekonominė politika – tai savita ekonominės politikos dalis, kuriostikslas – plėtoti ekonominius, kultūrinius ryšius, pritraukti užsieniokapitalo investicijas ir užsienio programas.Vyriausybės poveikis ekonomikai pasireiškia per;. Išlaidas ir finansavimą nedirbančiųjų. Mokesčius. Rinkos reguliavimą įstatymaisValstybinių įmonių steigimas ir efektyvus valdymasSocialiai orientuota ekonomika – tai ekonomika, nukreipta pirmiausiatenkinti žmogaus ir šeimos reikmes. Gamybos procese yra trys sudedamosios dalys: darbas (tikslingažmogaus veikla), darbo priemonės (mašinos, pastatai, įrenginiai, energija,įrankiai), darbo objektas (žaliavos, medžiagos Gamybos šaka – tai gamybiniu požiūriu vienarūšių įmonių visumaGamybos procesas – tai visuma tarpusavyje susijusių darbo ir gamtiniųprocesų, kurių metu pradinė medžiaga, žaliava, paverčiama gatavaisgaminiais..

Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkoskainos ir gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų.Namų ūkio vartojimo išlaidos ( C ) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėmsprekėms bei paslaugoms pirkti suma (turmpalaikės ir ilgalaikės vartojimoprekės bei paslaugos).

Investicijos ( I ) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti,įrengimams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirktikapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.

Vyriausybės išlaidos ( G ) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijųišlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti irnaudoti.Grynosios vidaus (nacionalinės) pajamos – tai visų gamybos veiksnių pajamosšalyje per metus. Ekonominis ciklas, – tai periodiškas ekonominis svyravimas.Susidedaiš: Pakilimas, Smukimas, Krizė, Pagyvėjimas.Visuminė (bendroji) paklausa, – tai prekių ir paslaugų, kurias norėtųįsigyti vartotojai –įmonės, valstybė, asmenys tam tikru laiku, esantvidutiniam kainų lygiui, visuma. Kainų lygis – bendrasis kainų lygis šalyje

Finansinį turtą sudaro pinigai ir vertybiniai popieriai.

Finansinis turtas yra dokumentinis reikalavimas, nukreiptas į kitus ūkio

subjektus ir suteikiantis reikalavimo turėtojui teisę į tų subjektųateities pajamas ar turtą (pvz. palūkanas ar pagrindinės sumosišmokėjimus).

Vertybiniai popieriai, – tai nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojamiatliekant finansines operacijas (privačiame ar valstybiniame sektoriuje).

Centrinis bankas (jo funkcijas Lietuvoje vykdo Lietuvos bankas) – specialivyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje,reguliuojanti mainų priemones. Lietuvos banko pagrindinis tikslas yra siekti pinigų stabilumo LietuvosRespublikoje LB pajamas sudaro: palūkanos, gautos už užsienio valiutos atsargas,laikomas užsienyje; palūkanos, gautos už kituose bankuose laikomus indėliusir bankams išduotas sąskaitas; pajamos, gautos už pinigų leidimoorganizavimą; pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiaismetalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotasgarantijas; pajamos, gautos už operacijas, neprieštaraujančias įstatymais. LB išlaidas sudaro: palūkanos, mokamos už kredito įstaigų indėlius irbanko darbuotojų indėlius, laikomus LB; išlaidos užsienio operacijomsvykdyti;

Infliacija – bendrojo vidutinio kainų lygio pakilimas, pasireiškiantispinigų perkamosios galios smukimu.

|Verslas – tai žmogaus saviraiškos formaVerslininkas – tai žmogus, organizuojantis verslo įmonę savo arbaskolintomis lėšomis ir siekintis gauti pelno, prisiimantis su verslususijusią riziką, organizuojantis ir valdantis turtą.Laisva verslininkystė – ekonomikos sistema, besireiškianti privačianuosavybe, konkurencija ir pelno siekimu.Etiškas verslas – tai pastangos palaikyti teisingo verslo organizavimopraktiką Biudžetas yra “pinigų krepšelis”, kur dedami ir iš kurio imamipinigai. Parodo kiek lėšų yra valstybėje, įmonėse, šeimoseBiudžetinėje sistemoje yra išskiriami šie biudžetų tipai:Nacionalinis biudžetasĮmonių, organizacijų, įstaigų biudžetaiŠeimos biudžetaiFiskalinės politikos tikslas – užtikrinti subalansuotą biudžetąKai išlaidos didesnės už pajamas – biudžetas yra vadinamas deficitiniu.Valstybinis Biudžetas-politikos priemonė, aldymo ir administravimo priemonė, valdymo priemonė,Finansinio valdymo priemonė.Vyriausybės iždo politika–visuma priemonių, kuriomis vyriausybė keičia

bendrąją paklausą, sumažindama ciklinius gamybos svyravimus ir siekdamavisiško užimtumo, nespartinant infliacijos tempo. Bendroji pasiūla – galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūsgamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kainų lygiui, suma.

Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos atitikimas prekių ir paslaugųrinkoje yra vadinamas bendrąja pusiausvyra.Visuminės paklausos pokyčiai yra tokie:.Vartojimo pokyčiai, Vyriausybės išlaidų prekėms ir paslaugoms pirktipokyčiai, Eksporto apimties pokyčiai, .Investicijų svyravimas. □ Pinigai, tai: Visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato, apyvartos ir mokėjimų priemonės funkcijas (LB).

Banknotai – yra banko leidžiamos notos – pasižadėjimai sumokėti banknotopateikėjui banknote pažymėtą sumą. Jie gal būti konvertuojami į auksą,sidabrą ar kitą valiutą ir nekonvertuojami.Konvertuojami – yra, kai pinigų turėtojas turi įstatyminė bazę grąžintijuos išleidusiam bankui mainais į auksą, sidabrą ar kitą valiutą.Dekretiniai pinigai yra popieriniai pinigai, kurie nėra padengtitauriaisiais metalais ir nekonvertuojami į juos, tačiau jie yra teisėtamokėjimo priemonė,

Monetarinė (kitaip vadinama pinigų) politika – tai poveikio pinigųkiekiui politikaŠios politikos tikslas – stabilizuoti ekonomiką reguliuojant pinigųpasiūlą. Monetarinės politikos tikslas – skatinti BNP gamybą, užkirsti keliąinfliacijai,funkcijos: pinigų emisija, palūkanų normos reguliavimas, aukso ir užsieniovaliutos rezervų valdymas, valstybės skolos administravimas ir valdymas,komercinių bankų ir kitų finansų institucijų priežiūra.

Diskonto norma – yra palūkanų norma procentais, kurią ima Federalinisrezervų bankas nuo paskolų, suteiktų bankams ir kitoms finansųinstitucijoms.

Fiskalinė politika yra valstybės biudžetinės politikos dalis, susijusi subiudžeto pajamų formavimu.

Fiskalinės politikos uždavinys – centralizuotų valstybinių lėšų šaltiniųpaieška, netiesioginės įtakos darymas privačiam ir šeimos sektoriui (ribojair skatina jų veiklą mokesčiais ar išmokomis).

Fiskalinės politikos tikslas – užtikrinti subalansuotą valstybės biudžetą,žemą nedarbo ir infliacijos lygį. Valstybės biudžetas tai valstybėspiniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas.

| |