Mikroekonomika

Mikroekonomika – tai ekonomikos teorijos dalis apie verslo firmas ir
vartotojus.
pagrindinis Valstybės tikslas turėtų būti – sukurti tokią ekonominę
politiką, kuri sumažintų šalies problemas ir padidintų naudą, gaunamą iš
kiekvieno darbo.

Šalies vyriausybė, reguliuodama ūkį ekonomine politika, siekia
pagrindinių makroekonomikos tikslų:1. Visiško užimtumo. 2.Kainų stabilumo.
3.Palankios ekonomikos plėtrai valstybės biudžeto būsenos. 4.Mokėjimų
balanso pusiausvyros būsenos. 5.Gyvenimo lygio augimo. 6.Gamtos teršimo
mažinimo. 7.Ekonominės laisvės (žmonių teisė pasirinkti užsiėmimą, sudaryti
sandėrius, leisti pajamas). 8. Socialinis – ekonominis saugumo, teisingo
pajamų paskirstymo. ir kiti.

Ekonominė politika – kolektyviai vyriausybės priimta strategija
ekonomikos tikslams pasiekti; tai vyriausybės tikslų ekonomikoje nustatymas
ir kontrolės priemonių, siekiant šių tikslų, taikymas.

Eklektika – skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo teorijų, koncepcijų,
sąvokų jungimas ir naudojimas.
Ekonomikos sistema – trūkumo ir pasirinkimo problemų prendimobūdas
Mokėjimų balanso deficitas – tai lėšų kiekis, kuriuo išmokėjimai viršija
įplaukas
Pagrindinės iždo politikos priemonės yra:
1. Mokesčiai (apmokestinimo normos bei sąlygos);
2. Vyriausybės išlaidos;
3. Vyriausybės transferiniai mokėjimai.
Dalį vyriausybės išlaidų sudaro transferiniai išmokėjimai.
Transferiniai išmokėjimai – visi vyriausybės mokėjimai asmenims, šeimoms ir
organizacijoms teikiami be jokio prekių arba paslaugų ekvivalento.
Vyriausybės pajamos formuojamos mokesčių, kuriuos moka namų ūkiai ir visi
ūkio subjektai dėka. Mokesčiai skirstimi į tiesioginius ir netiesioginius.

Tiesioginiai mokesčiai – moka asmenys ir firmos tiesiogiai išš savo pajamų.
Netiesioginiai mokesčiai – kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos,
vartotojams jas įsigyjant ar vartojant (kaip akcizas, PVM, muitai).

Biudžeto pajamas sudaro: mokestinės ir nemokestinės pajamos
Biudžeto išlaidos skirstomos: Pagal Vyriausybės funkcijas, Pagal ekonominių
išlaidų elementus.
Diskretinė iždo politika – vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių ir
išlaidų keitimas, siekiant ve

eikti BNP gamybos apimtį, užimtumą ir kainų
stabilumą

Pinigų elementai – tai pinigų rodikliai, kurie vartojami kaip pinigų
kiekio matas, priklausomai nuo jų apibrėžimo apima įvairias likvidaus turto
grupes.

Pinigų apyvartos greitis – piniginio vieneto vidutinis apyvartų
skaičius per metus. Skaičiuojamas, kaip nominalaus BVP ir pinigų kiekio
santykis.

Pinigų multiplikatorius – santykis tarp bendro pinigų kiekio ir pinigų
bazės.

Atsiskaitomosios sąskaitos – tai sąskaitos iš kurių lėšas galima
betarpiškai pasiimti grynais pinigais be apribojimų, pervesti į kitas
sąskaitas, panaudoti stsiskaitymuose čekių, debeto kortelių pagalba.

Čekis – atsiskaitomosios sąskaitos banke savininko raštiškas įsakymas
bankui sumokėti iš tos sąskaitos čekio pateikėjui grynais arba pervesti į
kitą nurodytą sąskaitą tam tikrą pingų sumą.

Debeto kortelė – plastikinė kortelė su elektromagnetinės ar
elektroninės formos informacija apie savininko atsiskaitomąją sąskaitą.
Kvazipinigai atlieka kaupimo ir taupymo funkciją, tai teikiantys pajamas
indėliai ir kiti pinigų rinkos instrumentai, kurių negalima betarpiškai
panaudoti atsiskaitymuose pervedimų pagalba
Mokesčiai – valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kurias
jokia paslauga neatlyginama

Tarptautinė prekyba, – tai viena iš tarptautinio politinio ir
ekonominio bendradarbiavimo formų

Einamoji sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti tarptautinį

prekių, paslaugų ir kitų grynųjų pajamų judėjimą tarp valstybių per tam

tikrą laiką, dažniausiai per metus.

Kapitalo sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti

tarptautinių finansinių aktyvų sandėrių apimtį tarp valstybių per tam

tikrą laiką, dažniausiai per metus.

Laisvoji prekyba – tarptautinė prekyba be jokių muitų mokesčių ir
suvaržymų.

Protekcionizmas – vyriausybės vykdoma ekonominė politika, sauganti
nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos arba siekianti plėsti
užsienio rinką.
Kvotos, – tai ne

emuitiniai barjerai, jie turi sulyginti vietos gamybos
prekių ir importuojamų prekių kaštus
Muito tarifas – mokėjimų už importuojamas arba eksportuojamas prekes norma
(mokesčio dydis).
Valstybės eksporto ir importo kainų santykis – jos parduodamų ir perkamų
prekių vidutinių kainų santykis.

|Šalyje su socialiai orientuota rinkos ekonomika pagrindiniai valstybės
ekonominės politikos tikslai yra:
Ekonominė laisvė
Ekonominis teisingumas
Socialinė apsauga
Socialinis ekonominis efektyvumas
Ekonominė pusiausvyra
Finansinė ir fiskalinė politika, – tai valstybės biudžeto, mokesčių, pajamų
ir išlaidų visuma, keičiant pinigų srautų apimtis ir kryptis- siekiant
numatytų tikslų.
Biudžeto politika yra fiskalinės politikos dalis, užtikrinanti subalansuotą
valstybės iždą
Valstybės piniginių išlaidų politika – siekia patenkinti valstybinio
sektoriaus poreikius, kurie nuolat auga (socialiniai, visuomeniniai ir
gamybiniai) , juos riboja biudžeto pajamos.
Valstybės piniginių pajamų politika – pagrindinis šaltinis mokesčiai – tai
pagrindinė fiskalinės politikos dalis.
Mokesčiai – valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kurias
jokia paslauga neatlyginama
Monetarinė politika – valstybinis šalies pinigų kiekio ir apyvartos
reguliavimas per centrinį banką.
Struktūrinė investicinė politika produktų ir paslaugų santykis šakose
(pramonė, transportas, statybos, žemės ūkis) ir regionuose, per mokslo ir
technikos pažangą.

Vyriausybės poveikis ekonomikai pasireiškia per:

• Mokesčius

• Išlaidas

• Reguliuoja per įstatymus, akcizus, muitus, programas.

• Per valstybinių įmonių steigimą ir valdymą.
Vyriausybė reguliuoja ekonomiką, norėdama:

• Apsaugoti nuo neigiamų šalutinio poveikio efektų, kaip gamtos teršimas;

• Pateikti visuomenei prekes, kurių negali tiekti privatus verslas;

• Skatinti reikalingų ir nekenksmingų prekių vartojimą;

• Remti skurstančius visuomenės narius;
Stabilizuoti ekonomiką
Nacionalinių sąskaitų sistema – tai sistema, apibūdinanti pagrindinius
ekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą ir
turtą
bendrasis vidaus produktas, – tai pajamos, gautos šalies viduje

• BNP) – tai konkrečios ša

alies piliečių gautos pajamos.
Nominalusis – visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus suma
faktinėmis rinkos (einamosiomis) kainomis.
Realusis BNP – perskaičiuotas nominalusisi BNP, atsižvelgiant į kainų lygio
pasikeitimo tempą arba visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam
tikrą laiką suma

Paritetas – vienos šalies piniginio vieneto santykis su kitos
šalies piniginiu vienetu pagal jiems nustatytą aukso kiekį ar jų perkamąją
galią.

Dolerio standartas – valiutinė sistema, pagrįsta valiutų kurso
nustatymu JAV dolerio atžvilgiu
Tarptautinės finansų institucijos – tai finansinės institucijos, sukurtos
tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu socialiniam – ekonominiam
valstybių vystymuisi paremti.

SDR – tai specialios skolinimosi teisės – Tarptautinio valiutos
fondo sukurta rezervinė valiuta ir paskirstyta kiekvienai šaliai, narei
proporcingai jos turimai kvotai fonde
Pagrindinės sąvokos:
Finansų rinkos (financial markets) bendra prasme – tai priemonių visuma,
kuriomis suvedama ir suderinama laisvo kapitalo pasiūla ir paklausa.
Finansų rinkos – organizuotos struktūros, kuriose individai ir institucijos
vykdo finansinius sandorius.
Finansų rinkos tikslas – efektyviai paskirstyti santaupas pinigų
vartotojams. Rinkos sudaro galimybę įsigyti ir investuoti lėšas.
Finansų rinkos yra būtina efektyvios ekonomikos sąlyga.
Rinkos subjektai, kurie turi lėšų perteklių, daugiau nei jų reikia
vartotojui, yra vadinami – kapitalo tiekėjai

Darbas – žmogaus fiziniai ir protiniai sugebėjimai, panaudoti prekių ar
paslaugų gamyboje.

Darbo jėga – visi dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai

Užimti gyventojai – dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose
ir organizacijose, įskaitant ūkininkų ūkiuose, karo tarnyboje, įkalinimo
įstaigose, kulto tarnai.

Bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys,
nesimokantys dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios
vietos darbo biržoje kaip ieškantys darbo ar

pasirengę profesiniam
mokymuisi.

Nedarbas – situacija, kai darbingi žmonės nori dirbti, tačiau negauna
darbo. Apibendrintai – nepanaudojami darbo ištekliai.

Nedarbo lygis – nedirbančių darbingų žmonių santykio su visais šalies
gyventojais procentinė išraiška.
Prislėgtas nedarbas – kai žmogus nusivylęs darbo paieška, nutraukia jas
kaip beviltiškas, nebeina į darbo biržą, tuo pačiu ir sumažina darbo jėgos
skaičių.

Paslėptas nedarbas – dalis žmonių, negaudami pastovaus darbo, sutinka
dirbti bet kokį darbą.
Darbo jėga (DJ), tai dirbančiųjų skaičiaus ir bedarbių skaičiaus suma.

|Valstybės socialinė politika būtiniausių poreikių ir

gyvenimo sąlygų tenkinimas, aplinkos apsaugos klausimai, gyventojų

užimtumo politika.
Užsienio ekonominė politika – tai savita ekonominės politikos dalis, kurios
tikslas – plėtoti ekonominius, kultūrinius ryšius, pritraukti užsienio
kapitalo investicijas ir užsienio programas.
Vyriausybės poveikis ekonomikai pasireiškia per;
. Išlaidas ir finansavimą nedirbančiųjų
. Mokesčius
. Rinkos reguliavimą įstatymais
Valstybinių įmonių steigimas ir efektyvus valdymas
Socialiai orientuota ekonomika – tai ekonomika, nukreipta pirmiausia
tenkinti žmogaus ir šeimos reikmes.

Gamybos procese yra trys sudedamosios dalys: darbas (tikslinga
žmogaus veikla), darbo priemonės (mašinos, pastatai, įrenginiai, energija,
įrankiai), darbo objektas (žaliavos, medžiagos

Gamybos šaka – tai gamybiniu požiūriu vienarūšių įmonių visuma
Gamybos procesas – tai visuma tarpusavyje susijusių darbo ir gamtinių
procesų, kurių metu pradinė medžiaga, žaliava, paverčiama gatavais
gaminiais.
.

Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos
kainos ir gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų.
Namų ūkio vartojimo išlaidos ( C ) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms
prekėms bei paslaugoms pirkti suma (turmpalaikės ir ilgalaikės vartojimo
prekės bei paslaugos).

Investicijos ( I ) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti,
įrengimams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti
kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.

Vyriausybės išlaidos ( G ) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų
išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ir
naudoti.
Grynosios vidaus (nacionalinės) pajamos – tai visų gamybos veiksnių pajamos
šalyje per metus.

Ekonominis ciklas, – tai periodiškas ekonominis svyravimas.Susideda
iš: Pakilimas, Smukimas, Krizė, Pagyvėjimas.
Visuminė (bendroji) paklausa, – tai prekių ir paslaugų, kurias norėtų
įsigyti vartotojai –įmonės, valstybė, asmenys tam tikru laiku, esant
vidutiniam kainų lygiui, visuma.

Kainų lygis – bendrasis kainų lygis šalyje

Finansinį turtą sudaro pinigai ir vertybiniai popieriai.

Finansinis turtas yra dokumentinis reikalavimas, nukreiptas į kitus ūkio
subjektus ir suteikiantis reikalavimo turėtojui teisę į tų subjektų
ateities pajamas ar turtą (pvz. palūkanas ar pagrindinės sumos
išmokėjimus).

Vertybiniai popieriai, – tai nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami
atliekant finansines operacijas (privačiame ar valstybiniame sektoriuje).

Centrinis bankas (jo funkcijas Lietuvoje vykdo Lietuvos bankas) – speciali
vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje,
reguliuojanti mainų priemones.

Lietuvos banko pagrindinis tikslas yra siekti pinigų stabilumo Lietuvos
Respublikoje

LB pajamas sudaro: palūkanos, gautos už užsienio valiutos atsargas,
laikomas užsienyje; palūkanos, gautos už kituose bankuose laikomus indėlius
ir bankams išduotas sąskaitas; pajamos, gautos už pinigų leidimo
organizavimą; pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais
metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotas
garantijas; pajamos, gautos už operacijas, neprieštaraujančias įstatymais.

LB išlaidas sudaro: palūkanos, mokamos už kredito įstaigų indėlius ir
banko darbuotojų indėlius, laikomus LB; išlaidos užsienio operacijoms
vykdyti;

Infliacija – bendrojo vidutinio kainų lygio pakilimas, pasireiškiantis
pinigų perkamosios galios smukimu.

|Verslas – tai žmogaus saviraiškos forma
Verslininkas – tai žmogus, organizuojantis verslo įmonę savo arba
skolintomis lėšomis ir siekintis gauti pelno, prisiimantis su verslu
susijusią riziką, organizuojantis ir valdantis turtą.
Laisva verslininkystė – ekonomikos sistema, besireiškianti privačia
nuosavybe, konkurencija ir pelno siekimu.
Etiškas verslas – tai pastangos palaikyti teisingo verslo organizavimo
praktiką

Biudžetas yra “pinigų krepšelis”, kur dedami ir iš kurio imami
pinigai. Parodo kiek lėšų yra valstybėje, įmonėse, šeimose
Biudžetinėje sistemoje yra išskiriami šie biudžetų tipai:
Nacionalinis biudžetas
Įmonių, organizacijų, įstaigų biudžetai
Šeimos biudžetai
Fiskalinės politikos tikslas – užtikrinti subalansuotą biudžetą
Kai išlaidos didesnės už pajamas – biudžetas yra vadinamas deficitiniu.
Valstybinis Biudžetas-
politikos priemonė, aldymo ir administravimo priemonė, valdymo priemonė,
Finansinio valdymo priemonė.
Vyriausybės iždo politika–visuma priemonių, kuriomis vyriausybė keičia
bendrąją paklausą, sumažindama ciklinius gamybos svyravimus ir siekdama
visiško užimtumo, nespartinant infliacijos tempo.

Bendroji pasiūla – galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs
gamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kainų lygiui, suma.

Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos atitikimas prekių ir paslaugų
rinkoje yra vadinamas bendrąja pusiausvyra.
Visuminės paklausos pokyčiai yra tokie:
.Vartojimo pokyčiai, Vyriausybės išlaidų prekėms ir paslaugoms pirkti
pokyčiai, Eksporto apimties pokyčiai, .Investicijų svyravimas.

□ Pinigai, tai: Visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų,

kaupimo, vertės mato, apyvartos ir mokėjimų priemonės funkcijas (LB).

Banknotai – yra banko leidžiamos notos – pasižadėjimai sumokėti banknoto
pateikėjui banknote pažymėtą sumą. Jie gal būti konvertuojami į auksą,
sidabrą ar kitą valiutą ir nekonvertuojami.
Konvertuojami – yra, kai pinigų turėtojas turi įstatyminė bazę grąžinti
juos išleidusiam bankui mainais į auksą, sidabrą ar kitą valiutą.
Dekretiniai pinigai yra popieriniai pinigai, kurie nėra padengti
tauriaisiais metalais ir nekonvertuojami į juos, tačiau jie yra teisėta
mokėjimo priemonė,

Monetarinė (kitaip vadinama pinigų) politika – tai poveikio pinigų
kiekiui politika
Šios politikos tikslas – stabilizuoti ekonomiką reguliuojant pinigų
pasiūlą.

Monetarinės politikos tikslas – skatinti BNP gamybą, užkirsti kelią
infliacijai,
funkcijos: pinigų emisija, palūkanų normos reguliavimas, aukso ir užsienio
valiutos rezervų valdymas, valstybės skolos administravimas ir valdymas,
komercinių bankų ir kitų finansų institucijų priežiūra.

Diskonto norma – yra palūkanų norma procentais, kurią ima Federalinis
rezervų bankas nuo paskolų, suteiktų bankams ir kitoms finansų
institucijoms.

Fiskalinė politika yra valstybės biudžetinės politikos dalis, susijusi su
biudžeto pajamų formavimu.

Fiskalinės politikos uždavinys – centralizuotų valstybinių lėšų šaltinių
paieška, netiesioginės įtakos darymas privačiam ir šeimos sektoriui (riboja
ir skatina jų veiklą mokesčiais ar išmokomis).

Fiskalinės politikos tikslas – užtikrinti subalansuotą valstybės biudžetą,
žemą nedarbo ir infliacijos lygį. Valstybės biudžetas tai valstybės
piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas.

| |

Leave a Comment