Lietuvos medienos pramonė

Asociacija “Lietuvos mediena“LIETUVOS MEDIENOS PRAMONĖRAIDOS TENDENCIJOS

Mediena yra labai universali ir didesne dalimi vietinė žaliava. Tikėtina, kad jos ištekliai ateityje dar didės. Medienos produkciją gaminanti pramonė taip pat labai įvairi įmonių dydžiu, technologine įranga, produkcija ir jos paskirtimi. Čia pateikiamas šios pramonės apibūdinimas, sudarytas naudojantis oficialiosios statistikos šaltiniais, o taip pat įmonių informacija. Kartu pateikiami kai kurie dabartinės būklės ir ateities perspektyvų vertinimai.

1. MEDIENOS ŪKIS

Medienos produkcijos gamyba yra sena, tradicinė pramonės šaka. Ši veikla apima: miškų auginimą ir kirtimus, įvairių medienos medžiagų (pjautinės medienos, plokščių, faneros, plaušienos) ir daugelio rūšių galutinės produkcijos: statybinių medinių konstrukcijų, baldų, popieriaus, kartono, medinės taros ir kitų dirbinių gamybą. Visas tokios veiklos ciklas (kompleksas) dabar lietuviškai vadintinas medienos ūkiu (angl. Forest industry, vok. Holzwirtschaft). Medienos produkcijos gamyba gali būti įvairiai specializuota. Ta pati kompanija, firma, bendrovė ar net įmonė gali dalyvauti miškų kirtimo, medžiagų ir dirbinių gamybos veikloje ar specializuotis pagal atskirus technologinius procesus (pjovimas, obliavimas, klijavimas) arba galutinės produkcijos gamybai. Lietuvoje dabar turime iš viso jau kelis tūkstančius įvairiai specializuotų ir kombinuotų medienos produkcijos gamintojų. Vieni specializuojasi darbui (veiklai) vidaus rinkoje, kitos tiktai eksportui. Medienos ūkyje dabar sunaudojama apie 5 mln.m³ apvaliosios medienos, užimta per 50 tūkst. dirbančiųjų. Daugiau negu pusė visos Lietuvoje pagaminamos medienos produkcijos yra eksportuojama. Ši pramonė yra perspektyvi pirmiausia todėl, kad ji yra palyginti gerai istoriškai subalansuota tarp atskirų pošakių, aprūpinta vietiniais ir didėjančiais žaliavų ištekliais, jos produkcija yra vienodai paklausi, kaip vietinėje, taip ir užsienio rinkose. Tačiau medienos produkciją būtina nuolat tobulinti, kad ji būtų visapusiškai patraukli, o gamyba taip modernizuota, kad ji savo efektyvumu vienodai galėtų konkuruoti kaip vidaus taip ir užsienio rinkose.

ŽALIAVA(miško produkcija) TARPINIAI PRODUKTAI(medžiagos) GALUTINĖ PRODUKCIJA(konstrukcijos ir gaminiai)

Apvalioji mediena

Pjautinė medienaFanera

PlokštėsCeliuliozėMedienos masė

BaldaiLangai, durysMediniai pastataiir jų dalysGrindų dangaSodų ir daržų įrangaDegtukaiPopieriusKartonasSpaudiniaiDėžės, statinėsPadėklai

BIOLOGINIS KURAS, TRĄŠOS

2. MIŠKAI IR MEDIENOS ŽALIAVŲ PASIŪLA

Miškai užima beveik trečdalį (30,26%) Lietuvos teritorijos. Daugiau negu trys ketvirtadaliai (~77%) jų yra eksploataciniai. Vienam Lietuvos gyventojui tenka 0,5 ha miško (Europoje vidutiniškai 0,28 ha). Spygliuočių miškų Lietuvoje yra 62% (Europos vidurkis 63,2%). Didžioji miškų dalis dabar dar yra valstybiniai. Juos administruoja Lietuvos aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įmonės. Dabar dalis anksčiau buvusių valstybinių miškų grąžinama buvusiems savininkams. Laukiama, kad iš viso bus privatizuota 46% visų miškų Medienos kirtimai Lietuvos miškuose ženkliai didėjo po 1993 m. vėjovartų ir po to (1994-1996 m.m.) sekusios eglynų džiūties. Dabar jie vėl šiek tiek sumažėjo.

MEDIENOS KIRTIMAI, mln.m³

KIRSTA iš josMetai IŠ Valstybės miškuose Privačių miškų VISO Valstybinės įmonės Privačios įmonės savininkai1970 3,20 3,20 – –1975 3,07 3,07 – –1980 3,01 3,01 – –1985 3,20 3,20 – –1990 3,53 3,53 – –1995 5,98 3,66 1,62 0,701996 5,54 3,86 0,91 0,771997 5,15 3,61 0,64 0,901998 4,88 3,43 0,66 0,791999 4,92 3,33 0,57 1,022000 5,30 3,33 0,60 1,41

APVALIOSIOS PADARINĖS MEDIENOS PASIŪLA, tūkst.m³

1990 1995 1997 1998 1999 2000Pasiūla, iš visoGauta iš vietinių ištekliųImportas (+)Pardavėjai: Valstybinė miškų sistema, tūkst.m³ % Kiti kirtėjai ir importuotojai, tūkst.m³ % 23691913456

191381

45619 4793477815

290661

188739 41004000100

279068

131032 3795370986

262069

117531 3920384179

2600 66

132034 4256419660

276165

149535Suvartojimas iš viso eksportuota (-) 236974 47931769 4100764 3795786 3920937 42561200Liko vietiniam naudojimui 2369 3024 3336 3009 2983 3056

Lyginant su ankstesniais metais (iki 1990 m.) labai išaugo apvaliosios medienos eksportas ir sumažėjo importas. Blogai, kad dar didelę pagaminamos apvaliosios medienos dalį sudaro malkos (17%) ir ploni rąstai bei popiermedžiai (50%). Paklausių spygliuočių rąstų dalis palyginti maža (29%). Tikėtina, kad ateityje gaunamų medienos žaliavų struktūra gerės. Apvaliosios medienos kainos vietinėje rinkoje 1997 ir 1998 m. pirmoje pusėje nežymiai didėjo, o 1998 m. antroje pusėje ir 1999-2000 m. buvo pastebima akivaizdi jų mažėjimo tendencija. Pirmos rūšies egliniai rąstai 2000 m. gruodžio mėn. buvo parduodami po 152 Lt/m3, pušiniai – po 194 Lt/m3. Nepageidautina, kad 1999 ir 2000 m. ėmė didėti spygliuočių pjautinių rąstų eksportas į Lenkiją, o viena iš svarbiausių problemų dar buvo blogas vietinių medienos pirkėjų mokumas, didėjančios skolos už paimtą ir neapmokėtą medieną.

3. MEDIENOS PRAMONĖ

Produkciją iš medienos gamina specializuotos lentpjūvystės, plokščių, statybinių stalių gaminių, baldų, popieriaus pramonės ir kitų šakų įmonės, kur ši produkcija yra šalutinė. Parduotos produkcijos struktūroje gaminiai iš medienos 1999 m. sudarė apie 6% visos šalies pramonės produkcijos. Specializuotų šakos įmonių turime apie šimtą. Tos pačios įmonės dabar dažnai gamina medienos medžiagas ir gaminius, popieriaus produkciją. Įvairius medienos dirbinius dar gamina žemės ūkio, statybų, miškų ūkio ir kitų šakų įmonės. Iš viso 2000 m. buvo registruota apie 700 bendrovių, kurios gamina vienokią ar kitokią produkciją iš medienos. Medienos kirtimais, jos vidaus bei užsienio prekyba, įvairių dirbinių gamyba dar verčiasi keli šimtai individualių įmonių. Dauguma šių įmonių kūrėsi ir savo veiklą pradėjo 1993-1995 m.m., kai buvo padidėjusi apvaliosios medienos pasiūla. Dabar tokių įmonių skaičius jau mažėja.

MEDIENOS PRAMONĖ 1999 M.(be individualių įmonių)

Pošakiai Įmonių skaičius Dirbantieji Parduota produkcija skaičius % mln.Lt %Lentpjūvystė 218 5198 20,2 242,6 20,5Fanera ir plokštės 24 2262 8,8 118,9 10,1Statybiniai stalių gaminiai 139 3718 14,4 128,7 10,9Medinė tara 21 402 1,6 12,8 1,1Popieriaus produkcija 27 3656 14,2 238,4 20,2Baldai 156 9169 35,6 405,1 34,3Kita medienos produkcija 51 1357 5,2 34,3 2,9 636 25762 100,0 1180,8 100,0

Produkcijos pardavimai, skaičiuojant vertine išraiška pastaraisiais metais jau didėja. Tuo pat metu pardavimų dinamika medienos produkciją gaminančiose šakose pastaraisiais metais buvo geresnė negu visoje pramonėje. Dauguma pramonės veiklos pasiekimų dabar vertinama lyginant juos su 1993 m. buvusiais. Visa Lietuvos pramonė 1998 m. dar nebuvo pasiekusi 1993 m. produkcijos pardavimų lygio. Medienos pramonė 1998 m. gruodžio mėn. jau pasiekė ir viršijo 1993 m. lygį – 104,6%, celiuliozės-popieriaus gamino 91,6%, o baldų – tik 60,4% 1993 m. buvusios produkcijos.

PARDUOTOS PRODUKCIJOS POKYČIAI (%, lyginant su praėjusiais metais)

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000Visa pramonė -31,8 1,0 1,3 5,6 7,0 -9,9 7,0 Iš jos Medienos -32,9 -5,4 11,6 5,1 12,4 4,7 24,1 Popieriaus -1,5 15,0 -4,2 -7,3 -4,9 -7,9 19,6 Baldų -43,5 -18,6 -2,4 7,8 11,8 2,9 24,2

Parduodamos produkcijos pokyčių dinamika didele dalimi priklauso nuo rinkos ir ypač per pastaruosius metus susiformavusių eksporto aplinkybių. Pastarasis dabar jau didėja nežymiai dėl labai išaugusios Skandinavijos šalių konkurencijos, dėl mažėjančios medienos produkcijos paklausos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Vietinėje rinkoje medienos produkcijos paklausa dar palyginti maža, nors ir nežymiai, tačiau didėja. Pramonės darbą dar komplikuoja nesibaigiantys privatizacijos, turto perskirstymo procesai, nepalanki mokesčių sistema ir kitos aplinkybės, todėl nemažai įmonių 1997-1999 m. likvidavosi, daugelis jų dirbo nerentabiliai, privalėjo mažinti gamybą.

Žiūrint svarbiausios produkcijos gamybos sąrašą matyti, kad 2000 m. buvo akivaizdžiai sėkmingesni: išaugo visų pagrindinių produkcijos rūšių gamyba.SVARBIAUSIA MEDIENOS PRODUKCIJA

Produkcija 1990 1995 1999 2000Pjautinė mediena, tūkst.m3 776,0 1150,0 1150,0 1300,0Fanera, tūkst.m3 21,6 14,5 31,5 37,6Drožlių plokštė, tūkst.m3 176,3 69,6 100,3 170,3Plaušo plokštė, tūkst.t 26,1 18,2 12,2 15,3Popierius, tūkst.t 100,7 18,3 9,5 12,3Kartonas, tūkst.t 116,9 9,1 19,3 27,7Baldai, mln.Lt … … 405,1 503,1

Labiausiai sumažėjusi yra popieriaus ir kartono gamyba. Jau sunyko didelė dalis šios produkcijos gamybos pajėgumų, todėl tikėtina, kad artimiausiais metais dar galės didėti tik kartono gamyba. Visai sunyko viena plaušo plokščių gamybos įmonė ir šios produkcijos gamyba gali didėti visai nežymiai. Apie procesus, vykstančius medienos pramonėje, galima spręsti iš didžiausių trisdešimties penkių įmonių sąrašo, iš parduotos produkcijos ir dirbančiųjų skaičiaus dinamikos tose įmonėse. Čia yra atstovaujami visi pošakiai, visų rūšių gamybos: lentpjūvystė (7 įmonės), plokščių ir faneros (6 įmonės), popieriaus (7 įmonės), baldų (13 įmonių) ir kitų gamybų (2 įmonės).

DIDŽIAUSI MEDIENOS PRODUKCIJOS GAMINTOJAI

Įmonės Produkcija Parduota produkcija mln. Lt Dirbančiųjų skaičius 1998 1999 2000 1998 1999 20001. Klaipėdos mediena Klijuota fanera, MDP 91.8 84.3 84.9 1228 1358 12142. Ochoco Lumber Obliuota mediena 30.5 52.6 73.8 91 137 1453. Vilniaus baldų k. Baldai 14.2 31.2 62.5 466 707 7964. Klaipėdos baldai Baldai 41.9 46.3 62.4 370 420 4655. Grigiškės Kartonas, popierius, MPP 67.0 51.6 56.7 1167 1065 8656. Medienos plaušas Raukšl. kartonas, MPP 41.0 49.1 55.5 388 340 3237. Pajūrio mediena Pjautinė mediena 12.6 22.6 47.4 221 222 2838. Klaipėdos kartonas Kartonas 21.6 31,4 45.5 521 549 6399. Šilutės baldai Baldai 40.0 29.4 39.0 652 629 82610. Lietuvos tara Raukšl. kartonas, Medienos dirbiniai 37.4 34.9 38.8 452 300 34011. Girių bizonas MDP 32.3 19.0 36.3 273 263 24012. Narbutas ir Ko Baldai 40.4 26.7 30.6 267 212 22013. Kauno baldai Baldai 18.9 18.0 24.0 434 440 37714. Dominga mill Baldų ir parketo ruošiniai 8.3 13.7 20.9 145 138 15515. Venta Baldai 13.6 13.8 19.4 364 354 59416. Assi Doman Baltic Raukšlinto kartono tara 15.6 17.4 18.5 60 60 6517. Kronolitas Laminuota produkcija – – 18.0 – – 3318. Baldai Jums Baldai 7.3 9.5 15.0 167 187 23219. Jūrės medis Klijuotos medinės konstr. 5.7 9.2 15.0 79 100 8920. Vokė-III Baldai 27.9 22.2 14.5 228 206 17321. N.Verkiai Popierius 12.8 10.8 14.1 257 202 21622. Siguldos baldai Baldai 12.4 13.1 13.4 107 117 13123. StoraEnso Packaging Raukšlinto kartono tara 6.7 5.6 12.0 8 24 4424. G.Kaminsko firma Pjautinė mediena 7.6 9.1 11.4 116 139 140

25. USG Ruošiniai iš beržo 6.1 8.8 11.1 151 170 11326. Karigė Baldai 9.9 6.9 10.3 237 211 21027. Sakuona Lenktai klijuotos detalės 11.0 10.1 9.8 351 330 32128. Dominga Hardwood Parketo ruošiniai – – 9.4 – – 3529. Dailinta Klijuoti skydai 3.9 5.8 8.9 74 80 9630. Kauno popieriaus f. Popierius gaminiai 16.3 9.8 8.7 474 442 43031. Timbex Arima Pjautinė mediena 7.9 8.0 8.5 110 104 10032. Akmena Baldai, žaislai 6.1 7.8 8.5 233 223 28433. Panevėžio baldai Baldai 9.5 6.3 8.2 301 238 23134. Rietavo baldai Baldai, pjautinė mediena, 2.2 10.5 7.4 207 322 31435. Vilniaus mediena Pjautinė mediena 4.9 5.0 7.1 76 93 84IŠ VISO 693.9 711.6 927.5 10275 10382 10823 Matyti, kad beveik visos įmonės (31) 2000 metais padidino pardavimus. Tačiau dirbančiųjų skaičius didėjo mažiau. Antai, jeigu didžiųjų įmonių pardavimai 2000 m. lyginant su 1999 m. iš viso padidėjo 30,3%, tai dirbančiųjų skaičius jau tik 4,2%. Didžiosios sąrašo įmonės dabar gamina 42% visos šakos produkcijos. Didžiųjų įmonių sąraše daugumą sudaro seniau buvusios ir jau privatizuotos įmonės su gana įvairia praeitimi. Tačiau labai reikšmingą vietą jame jau užima keletas visai naujų, palyginti didelių ir labai sėkmingai dirbančių įmonių. Iš jų pirmiausia paminėtinos Ochoco Lumber (2 vieta), Narbutas ir Ko (12 vieta), Dominga mill (14 vieta), Girių bizonas (11 vieta) ir kt. Naujosios įmonės sėkmingiau dirba dėl keleto priežasčių. Pirmiausia jos nepatyrė privatizavimo problemų, kūrėsi ir augo daugiausia su užsienio kapitalo pagalba ir svarbiausia, kad jos ėmėsi visai naujų gamybų. Amerikiečių firma Ochoco Lumber turėjo ir dabar turi patikimą rinką savo produkcijai, gamina ir parduoda geros kokybės sausas obliuotas lentas. Libros grupės įmonės (Apvalūs medienos gaminiai, Dailinta ir Dominga mill) susirado sau nišą kietmedžių ir beržo medienos perdirbimo, plokščių, parketo gamyboje. Didžiųjų įmonių sąraše iš 35 įmonių 15 yra įsteigtos pastarajame dešimtmetyje. Labai reikšminga ir fenomenali trijų naujų baldų gamybos įmonių (Narbutas ir Ko, Vokė III ir Sigulda) veikla. Šios įmonės nepabūgo anksčiau čia veikusių įmonių galimos konkurencijos ir labai intensyviai užvaldė baldų vidaus rinką. Narbutas ir Ko firma dabar didžiausių baldų įmonių sąraše jau užima ketvirtą vietą, aplenkusi keletą anksčiau buvusių pačių didžiausių baldų gamybos įmonių ir dabar dėl aukštesnės vietos varžosi tik su Klaipėdos baldų, Vilniaus baldų kombinato ir Šilutės baldų įmonėmis.
DIDŽIAUSIOS BALDŲ GAMYBOS ĮMONĖS, 2000 M.

ĮMONĖ Produkcijos specializacija Parduota produkcijos mln.Lt Eksportuota produkcijos dalis % Dirbančių skaičius1.Vilniaus baldų kombinatas (įst. 1883m.) svetainės, miegamojo 62,5 92,9 7962. Klaipėdos baldai (įst. 1954m.) miegamųjų 62,4 73,0 4653. Šilutės baldai (įst. 1890) stalai, komodos 39,0 88,2 8264. Narbutas ir Ko (įst. 1991m.) biuro, virtuvės 30,6 46,0 2205. Kauno baldai (įst. 1922m.) minkšti baldai 24,0 53,6 3776. Venta (įst. 1934m.) kėdės 19,4 98,4 5037. Baldai Jums (įst. 1994m.) miegamo, vaikų 15,0 96,2 2328. Vokė III (įst.1991m.) virtuvės 14,5 12,7 1739. Siguldos baldai (įst. 1991m.) miegamojo, virtuvės 13,4 14,4 13110. Karigė (įst. 1874m.) stalai, spintos 10,3 80,0 210

Medienos produkcijos gamyboje labai reikšminga vieta priklauso lentpjūvystės pramonei. Ši pramonė privatizacijos proceso metu bus, bene, labiausiai nukentėjusi. Sunyko arba turėjo labai sumažinti gamybą pačios didžiausios lentpjūvystės įmonės, buvusios baldų kombinatų sudėtyje (Jonavoje, Šilutėje) arba dirbusių medžio apdirbimo kombinatų padaliniai, kurie anksčiau gamino stalių dirbinius (Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje). Tuo pat metu buvo įsteigta keletas šimtų visai naujų įmonių. Geresnes sąlygas pastarajame dešimtmetyje lentpjūvystės veiklai ir raidai turėjo valstybinės miško įmonės (urėdijos).

DIDŽIAUSI PJAUTINĖS MEDIENOS GAMINTOJAI(specializuotos įmonės, tūkst.m3)

1997 1998 1999 20001. Ochoco Lumber (tik obliavimas) 38,8 37,8 67,4 90,12. Pajūrio mediena 16,6 16,4 32,7 62,73. G.Kaminsko firma 13,5 18,4 20,1 24,44. Timbex Arima 14,4 15,0 14,7 17,65. Vilniaus mediena 13,9 8,1 8,4 14,46. Oslo Wood – 6,8 5,9 12,37. Dominga mill 4,7 4,0 6,0 8,58. Merica 6,6 2,5 3,1 5,5

Pastaruoju metu sėkmingiausiai dirba ir daugiausia modernizuojasi pilno ciklo lentpjūvė AB “Pajūrio mediena“. Iš naujų ir didesnių lentpjūvių pirmiausia paminėtinos G.Kaminsko, Oslo wood ir Dominga mill, taip pat didinančios gamybą. Šiame pošakyje būtina didesnė gamybos koncentracija (iki 100 tūkst.m3 metinio pajėgumo), o taip pat galimybė parduoti galutinai išbaigtą (džiovintą ir obliuotą) produkciją. Lentpjūvystės produkcijos dabar gaminame ir naudojame pernelyg daug, nors gerų žaliavų šiam tikslui turime nepakankamai. Tikrosios pjautosios medienos gamybos apskaitos dabar nėra. Tik iš sunaudoto žaliavų kiekio galima vertinti, kad visų dydžių lentpjūvės 2000 m. pagamino apie 1,3 mln.m³ įvairių rūšių ir paskirties pjautosios medienos. Prekinės pjautosios medienos produkcijos buvo mažiau, nes dalis lentų, tašų ar tašelių pačiose lentpjūvystės įmonėse buvo panaudota galutinės produkcijos, įvairių dirbinių gamybai. Akivaizdžiai didėja pjautosios medienos importas ir mažiau negu 1996-1997 m. yra jos eksportuojama. Tuo pačiu normalizuojasi (didėja) vietinis naudojimas. Jis buvo labai sumažėjęs 1995-1997 m.

PJAUTOSIOS MEDIENOS BALANSAS, tūkst.m³

Metai Pagaminta Importuota Eksportuota Sunaudota1970 1313 317 – 16301980 855 361 – 12161985 934 361 – 12951990 776 200 – 9761993 699 10 88 6211994 840 15 290 5651995 1150 28 773 4051996 1450 47 1104 3931997 1250 141 986 4051998 1150 211 670 6911999 1150 265 719 6962000 1300 283 829 754

Iki 1999 m. palyginti stabiliai dirbo faneros ir plokščių gamintojai. Tačiau 1999 m. šiai pramonei buvo nesėkmingi, dėl produkcijos realizavimo problemų teko mažinti gamybą.

MEDIENOS PLOKŠČIŲ GAMYBA

1990 1995 1996 1997 1998 1999 20001. Drožlių plokštės, tūkst.m³Klaipėdos mediena 61,9 68,5 68,3 84,4 71,7 50,4 63,0Girių bizonas 129,0 1,2 42,0 83,5 86,3 49,9 107,11. Plaušų plokštės, mln.m²Grigiškės 14,8 13,6 14,7 15,4 16,6 9,2 11,8Medienos plaušas 1,1 1,5 2,3 2,1 2,3 3,0 3,5

Labai sudėtinga, kaip ir visame ūkyje, yra finansinė situacija. Įmonėms nuolat trūksta apyvartinių lėšų, investicinių išteklių. Labai dideli kreditoriniai įsiskolinimai. Didelė dalis pirminio perdirbimo įmonių dirba nuostolingai. Nuostoliai čia tiek dideli, kad jų jau negali padengti kitų pošakių (miškų ūkio, popieriaus ir baldų pramonės) pelnas. Nemažiau problematiška yra ir įmonių gamybinės koncentracijos būklė. Tikras medienos produkcijos gamintojų (įmonių) skaičius dabar nežinomas. Medienos produkciją gamina ne tik specializuotos šakos įmonės (akcinės bendrovės, individualios įmonės), bet ir valstybinės miško įmonės, statybinės ir kitokio profilio organizacijos. 1997 m. apie medienos produkcijos gamybą atsiskaitė 1257 valstybinės įmonės ir pramoninės veiklos akcinės bendrovės, o taip pat 1060 individualių (personalinių) įmonių. 1998 m. medienos produkcijos gamintojų skaičius sumažėjo dvigubai, iki 978. Sumažėjo pirmiausia mažųjų įmonių, tačiau jų dalis visoje gamyboje išliko dar didelė. Antai, pusę visų gamintojų dabar sudaro įmonės, turinčios iki 10 dirbančiųjų. Didesnių įmonių, turinčių 100 ir daugiau dirbančiųjų yra tik 47 (20 pirminio medienos perdirbimo, 20 baldų ir 7 popieriaus produkcijos gamybos).ĮMONIŲ SKAIČIUS 1999 M.(pramonės įmonės, be individualių įmonių)

Dirbančiųjų skaičius Medienos Popieriaus Baldų Iš viso0-9 174 10 36 22010-19 104 3 41 14820-49 119 3 46 16850-99 36 4 13 53100-199 15 2 7 24200-499 4 3 11 18500 ir daugiau 1 2 2 5Iš viso 453 27 156 636 Mažų ir didelių įmonių pasiskirstymas dabar visai neatitinka jų paskirčiai. Antai, didžiąją dalį lentpjūvystės produkcijos dabar pagamina mažosios įmonės, turinčios primityvią šiai gamybai būtiną technologinę įrangą. Rentabiliai lentpjūvystėje gali dirbti tik didelio pajėgumo įmonės su visai mechanizuotu ir net automatizuotu medienos transporto srautu, galinčios kompleksiškai (be atliekų) sunaudoti perdirbamas žaliavas. 1999 m. buvo įregistruotos ir atsiskaitė 218 lentpjūvystės įmonių, iš kurių 89 turėjo vidutiniškai tik po keturis dirbančiuosius. Tokios įmonės visai negali dalyvauti užsienio prekyboje, gaminti gerą produkciją. Mažos įmonės privalėtų gaminti originalesnę ir tik galutinę produkciją vietinei rinkai.

4. MEDIENOS UŽSIENIO PREKYBA

Lietuva dabar eksportuoja trijų prekių grupių produkciją, pagamintą iš medienos. Didžiausią jos dalį sudaro medienos žaliavos, medžiagos ir kiti gaminiai iš medienos (IX skyrius, prekių kodas 44-46), popieriaus gamybos medžiagos, popierius, kartonas ir dirbiniai iš popieriaus bei kartono (X skyrius, kodas 47-49) ir baldai (XX skyrius, kodas 94). Iš viso tokios produkcijos 1999 m. iš Lietuvos eksportuota už 1,3 mlrd.Lt, kas sudarė 11% viso Lietuvos eksporto. Pastarųjų metų statistika rodo, kad ir toliau didėja pirminio medienos perdirbimo produktų ir baldų eksporto dalis visoje parduodamoje produkcijoje. Popieriaus produkcijos didesnė dalis dar parduodama vidaus rinkoje. Ypač ryškūs produkcijos realizavimo krypties pasikeitimai įvyko 1999 m.

LIETUVOS MEDIENOS EKSPORTAS

Prekės 1996 1997 1998 1999 mln.Lt % mln.Lt % mln.Lt % mln.Lt %Apvalioji mediena 92,4 7,5 87,0 6,5 112,1 8,7 132,0 9,8Pjautinė mediena 481,1 38,9 447,9 33,5 356,4 28,0 422,9 31,4Klijuota fanera 35,6 2,9 23,9 1,8 22,9 1,8 28,2 2,1Drožlių plokštė 37,6 3,0 67,3 5,1 46,9 3,7 28,8 2,1Plaušų plokštė 44,1 3,6 40,5 3,0 39,8 3,1 28,5 2,1Popieriaus prod.* 218,4 17,6 295,0 22,1 250,4 19,7 178,4 13,3Baldai 173,7 14,0 176,2 13,2 203,7 16,0 244,2 18,2Baldų dalys 27,8 2,2 56,7 4,2 82,2 6,5 97,5 7,3Kita produkcija 127,7 10,3 141,9 10,6 159,7 12,5 184,6 13,7 Iš viso 1238,4 100,0 1336,4 100,0 1274,1 100,0 1345,1 100,0% nuo viso eksporto – 9,2 – 8,7 – 8,6 – 11,2įskaitant spaudos produkcijąEKSPORTUOJAMOS PRODUKCIJOS DALIS, %

1994 1995 1996 1997 1998 1999Visa pramonė 46,3 42,5 49,4 51,8 51,7 53,1 iš jos Medienos 36,0 49,5 60,6 66,5 59,7 72,9 Popieriaus 46,1 39,7 50,0 41,5 40,5 36,7 Baldų 47,0 45,5 46,8 42,4 41,8 60,6

Žiūrint vertine išraiška, medienos produkcijos eksportas pamečiui didėja ir kol kas didžiausią dalį (31,4%) jame sudaro pjautinė mediena. Antroji ir labai reikšminga vieta (18,2%) visų prekių sumoje tenka baldų produkcijai. Akivaizdžiai mažėja tik popieriaus pramonės produkcijos dalis. Nepageidautina, kad didėja eksportuojamos apvaliosios medienos dalis, dabar jau siekianti 10%. Palyginti nedidelė dalis (6,3%) tenka lakštinėms medžiagoms ir ji 1999 m. yra labai sumažėjusi (1997 m. buvo 9,9%). Apvaliąją medieną eksportuoja valstybinės miško įmonės (urėdijos) ir keletas specializuotų agentūrų, atstovaujančių užsienio pirkėjus. Apvaliosios medienos eksporto struktūroje dabar dominuoja spygliuočių, beržo ir drebulės popiermedžiai (90%). Tačiau 1998 m. jau pastebėta ir pjautinių rąstų išvežimo didėjimo tendencija. Didžiausi apvaliosios medienos importuotojai eilę metų buvo Švedijos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) celiuliozės fabrikai, o 2000 m. antrą vietą jau užėmė Lenkija.

APVALIOSIOS MEDIENOS EKSPORTAS, tūkst.m³

Šalys 1995 1996 1997 1998 1999 2000Švedija 584 257 373 387 505 620Rusija 784 443 273 209 147 221Lenkija 18 73 26 90 205 285Latvija 38 28 36 85 47 44Vokietija … … … 4 14 3Kitos 344 152 56 11 19 27 1768 953 764 786 937 1200

Pjautosios medienos eksporto geografija yra ypač plati. Ji apima beveik visas Europos šalis. Pjautoji mediena pastaraisiais metais jau buvo eksportuojama ir į JAV ir kitas tolimesnes šalis. Tačiau tuo pat metu buvo prarandamos artimiausios ir patogiausios šiai produkcijai realizuoti Vokietijos, JK, Lenkijos, Vengrijos ir kt. rinkos. Neabejotina, kad šios produkcijos eksportas turėtų mažėti. Tikslingiau būtų eksportuoti daugiau džiovintų ir obliuotų lentų, baldų detalių ir kitokių pjautinės medienos ruošinių.

PJAUTOSIOS MEDIENOS EKSPORTAS, tūkst.m³

1995 1996 1997 1998 1999 2000Vokietija 389 611 559 405 411 367JK 99 127 140 54 73 63Belgija 7 30 47 43 67 83Nyderlandai 74 76 54 42 37 36Danija 36 33 40 26 36 43Italija 4 11 8 19 19 21JAV … … 7 19 44 74Lenkija 23 32 10 9 7 6Švedija 18 9 10 4 7 25Vengrija 34 45 12 9 7 7Prancūzija 4 10 7 5 7 12Kitos 57 96 90 41 28 92 Iš viso 749 1104 986 677 743 829

DIDŽIAUSI MEDIENOS PRODUKCIJOS EKSPORTUOTOJAI

Įmonės Parduota produkcija, mln. Lt Eksportas 2000 m. eksporto dalis, % 1998 1999 2000 1998 1999 2000 1. Ochoco Lumber 30.5 52.6 73.8 28.7 51.3 72.7 98.52. Klaipėdos mediena 91.8 84.3 84.9 71.8 70.5 70.7 83.43. Vilniaus baldų k-tas 14.2 31.2 62.5 6.6 25.9 58.1 92.94. Klaipėdos baldai 41.9 46.3 62.4 21.2 30.1 45.6 73.05. Pajūrio mediena 12.6 22.6 47.4 10.4 20.9 42.0 88.66. Šilutės baldai 40.0 29.4 39.0 27.4 25.2 34.3 87.97. Girių bizonas 32.3 19.0 36.3 25.0 13.6 24.8 68.28. Grigiškės 67.0 51.6 56.7 33.1 20.1 24.6 43.39. Klaipėdos kartonas 20.7 31.5 45.5 12.0 11.9 23.7 52.210. Venta 13.6 13.8 19.4 9.4 11.8 19.1 98.411. Lietuvos tara 37.4 34.9 38.0 16.2 16.7 15.6 41.012. Baldai Jums 7.3 9.5 15.1 6.5 8.8 14.5 96.213. Jūrės medis 5.6 9.1 15.0 3.3 8.0 14.2 94.814. Narbutas ir Ko 40.4 26.7 30.6 19.0 9.9 14.1 46.015. Kauno baldai 18.9 18.0 24.0 7.6 9.6 12.9 53.616. Dominga mill 8.3 13.7 20.9 7.7 13.0 12.7 60.717. G.Kaminsko firma 7.6 9.1 11.4 … … 10.4 91.318. Dominga hardwood – – 9.4 – – 9.4 100.019. Sakuona 11.0 10.1 9.8 10.5 4.6 8.7 88.520. Dailinta 3.6 5.8 8.9 3.3 5.6 8.4 94.9 Iš viso 539.7 569.6 711.0 335.0 396.2 536.5 75.5

Didėjant eksportui nors ir nežymiai didėja ir medienos produkcijos importas, o didžiausią dalį jame sudaro popierius ir jo produkcija (65,4%). Antra vieta (9,9%) pagal visą importo vertę tenka pjautinei medienai. Daugiausia didėja pjautinės medienos ir plaušo plokščių įvežimas

LIETUVOS MEDIENOS PRODUKCIJOS IMPORTAS

1997 1998 1999 mln.Lt % mln.Lt % mln.Lt %Apvalioji mediena 16,9 1,6 17,5 1,5 18,7 1,7Pjautinė mediena 62,2 6,0 88,9 7,8 105,6 9,9Klijuota fanera 5,1 0,5 7,4 0,6 10,1 1,0Drožlių plokštė 51,8 5,0 59,6 5,2 49,7 4,6Plaušų plokštė 10,0 1,0 20,3 1,8 34,1 3,2Popieriaus produkcija 750,6 72,9 791,0 69,2 701,4 65,4Mediniai baldai ir jų dalys 80,3 7,9 94,2 8,3 85,3 8,0Kita produkcija 52,4 5,1 63,9 5,6 66,9 6,2 Iš viso 1029,3 100,0 1142,8 100,0 1071,8 100,0* bus patikslinta

Medienos pramonės požiūriu netikslinga būtų didinti konkurencinių prekių importą. Tačiau šis procesas laisvosios prekybos sąlygomis negali būti valdomas ir yra neišvengiamas. Didesnė užsienio prekių pasiūla tuo pačiu stimuliuoja vietinių gamintojų veiklą, verčia juos pasitempti, ieškoti gamybos savikainos resursų.

APVALIOSIOS IR PJAUTINĖS MEDIENOS IMPORTAS, tūkst.m³

Šalys 1995 1996 1997 1998 1999 2000Apvalioji mediena Rusija 6,2 17,6 49,4 44,7 69,5 44,3 Ukraina 0,9 0,1 2,0 4,9 7,7 11,6 Baltarusija 4,9 0,5 45,4 33,6 1,2 2,8 Kitos šalys 2,6 0,8 3,0 2,4 0,6 1,3 Iš viso 32,2 19,0 99,8 85,6 79,3 60,0Pjautoji mediena Rusija 48,1 14,0 54,4 77,4 205,7 219,7 Baltarusija 2,0 9,0 67,1 92,4 48,3 44,2 Latvija 15,0 18,0 14,2 24,9 8,8 7,9 Ukraina 0,1 2,0 1,1 2,6 3,5 5,4 Kitos šalys 25,4 4,0 4,3 6,0 4,6 5,6 Iš viso 90,6 47,0 141,1 203,3 270,9 282,8

Žaliavų ir medžiagų importo didinimas dabar Lietuvos medienos pramonei yra ypač aktualus iš tų šalių (Rusija, Baltarusija), kur šių prekių kainos yra palyginti mažesnės. Tačiau tenka pripažinti, kad apvaliosios ir pjautinės medienos importas, lyginant su ankstesniais metais, yra labai sumažėjęs ir dar neatsigauna.

5. IŠVADOS

Lietuva dabar gamina ir eksportuoja palyginti daug įvairios medienos produkcijos. Šią produkciją gamina ir parduoda keturių specializuotų (miškų ūkio, medienos, popieriaus ir baldų), o taip pat žemės ūkio, statybų, melioracijos ir kt. įvairių dydžių įmonės. Atsiskaitančių medienos produkciją gaminančių įmonių (įskaitant ir individualias) dabar yra per tūkstantį, o faktiškų gamintojų žymiai daugiau. Per metus parduodama įvairios medienos produkcijos iš viso už 2 mlrd.Lt. Gamyba ir pardavimai, skaičiuojant juos vertine išraiška, nors ir nežymiai dar kasmet didėja.Gamyba ir produkcija, daugeliu požiūriu, lyginant su ankstesniais metais, yra supaprastėjusi. Visai sunyko keletas didelių įmonių, gaminusių stalių dirbinius (duris, langus), baldus, medinius namus, medienos plokštę. Nutrūko celiuliozės, labai sumažėjo popieriaus ir kartono gamyba. Likvidavosi dauguma didžiųjų ir modernesnių lentpjūvystės įmonių. Tuo pat metu buvo įsteigta keletas šimtų naujų, tačiau primityviai įrengtų ir ne visada sėkmingai dirbančių lentpjūvių, stalių ir baldų dirbtuvių. Nesėkmingi daugumai įmonių buvo 1999 m. Mažiau pagaminta faneros, plokščių, popieriaus, degtukų. Ypač ženkliai sumažėjo langų ir durų gamyba. 2000 m. gamyba ir eksportas pastebimai augo.Pastaraisiais metais sėkmingiau dirbo, gamybą ir eksportą daugiau didino penkios užsienio kapitalo įmonės, septynios didesnės baldų gamybos bendrovės, taip pat keliolika įmonių, turinčių rinką šalyse su dolerine arba nuo jos priklausančia atsiskaitymų sistema. Šios įmonės kompensavo kitų daugumos įmonių pastarųjų trijų metų gamybos ir eksporto nuosmukį. Pažymėtina ir tai, kad sėkmingiau dabar dirba tos įmonės, kurių veikla mažiau arba visai nepriklauso nuo vietinės žaliavos pasiūlos, o produkcija skiriama eksportui.

Labiausiai nukentėjo, sumažino gamybą, pardavimus ir pajamas įmonės, turėjusios partnerius Rusijoje, Vokietijoje arba šalyse, kurių ekonomika buvo susijusi su Rusijos rublio ir Vokietijos markės valiutomis. Apie 60% visų medienos pramonės įmonių, gaminančių pirminio perdirbimo produkciją, 1997-2000 m. dirbo dar nuostolingai, ženkliai padidino kreditorinius įsiskolinimus, visai nemodernizavo gamybos ir todėl tapo nekonkurencingos užsienio rinkose. Geresnė finansinė situacija yra popieriaus ir baldų gamybos įmonėse, miškų ūkyje.Medienos produkcijos gamintojai jau dabar galėtų žymiai padidinti gamybą, eksportą, darbo vietų skaičių bei savo veiklos rentabilumą ir tuo pačiu pajamas valstybės biudžetui. Turimi gamybiniai pajėgumai dabar dar pilnai nepanaudojami, investicinės išlaidos jų modernizavimui yra nedidelės. Šiam tikslui pirmiausia būtina:– ženkliai padidinti prieinamesnėmis kainomis žaliavų pasiūlą iš vietinių valstybinių miškų;– atgaivinti apvaliosios padarinės medienos importą laisvosios prekybos tvarka iš Rusijos.Abi šios priemonės turėtų būti paskelbtos svarbiausiomis medienos ūkio gaivinimo priemonėmis.Atgaivinus apvaliosios medienos importą iš Rusijos būtų panaikintas vietinės medienos pasiūlos monopolis, formuotųsi sąlygos kainų mažinimui.Esant didesnei ir patikimesnei medienos žaliavų pasiūlai Lietuva taptų patrauklesnė užsienio investitoriams. Šaltinių vietinei medienos pasiūlai didinti yra daug. Pirmiausia administracinėmis priemonėmis reikėtų nedelsiant reglamentuoti (sumažinti) medienos žaliavų eksportą. Paradoksalu, kad dabar Lietuva eksportuodama valstybinių išteklių apvaliąją medieną ne tik žlugdo vietinę, bet ir kartu remia konkurentų (Švedijos, Lenkijos, Rusijos) pramonę. 2000 m. vien tik į Lenkiją buvo eksportuota 285 tūkst.m³ apvaliosios medienos. Perdirbus tokį kiekį rąstų vietinėje pramonėje, eksportuojant obliuotas ir džiovintas lentas būtų galima papildomai sukurti 600 darbo vietų ir keleriopai padidinti eksporto pajamas.Europos Sąjungoje iš miškų dabar vidutiniškai paimama 70% metinio medienos prieaugio. Lietuvoje – mažiau negu 50%. Dėl labai žemo (50%) ir neracionalaus metinio medienos prieaugio panaudojimo didelė dalis kasmet priaugančios medienos tiesiog supūdoma, sunaikinama jos augimvietėse. Dabartinė valstybinių miškų valdymo, jos ekonomikos ir finansų sistema visai neskatina medienos gavybos, pasiūlos vietinei rinkai ir pramonei didinimo, parduodamų sortimentų kainų mažinimo ir aplamai miškų ūkio veiklos ekonomiškumo. Žalinga ir tai, kad Vyriausybė ėmėsi tvirtinti ribines metines medienos kirtimo normas. Tai akivaizdus socializmo palikimas, leidžiantis tuo pridengti miškų ūkio veiklos pasekmes.
Miškų ūkio ekonomiškumas akivaizdžiai būtų didesnis, jeigu visa, pramoninei gamybai netinkanti mediena būtų utilizuojama ir panaudojama šiluminės energijos gamybai. Tuo pačiu sumažėtų ir parduodamos padarinės medienos kainos. Tikėtina, kad šiam tikslui būtų galima tikėtis ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos, susieti šią problemą su Ignalinos atominės elektrinės pajėgumų mažinimu.Biologinio kuro panaudojimo būtinumą dabar visokeriopai skatina ir remia net kelios Europos Sąjungos direktyvos ir programos. Mūsų Vyriausybės sprendimas didinti medienos naudojimą kurui kartu būtų pažangus žingsnis integruojantis į Europos Sąjungą.Vyriausybė visokeriopai (per mokesčius, muitus, kreditavimo ir paramos sistemas) turėtų skatinti galutinės ir vertingesnės medienos produkcijos gamybos bei eksporto didinimą. Dabar didžiąją dalį eksportuojamos medienos produkcijos (47,5%) sudaro žaliavos ir medžiagos. Šių prekių eksportas yra žalingas ne tik medienos pramonei, bet ir visai šalies ekonomikai.

6. APIE ATEITĮ

Asociacija “Lietuvos mediena“ yra parengusi šakos tolimesnio vystymo strategijos priemones. Čia jų pateikiamos dvi grupės.Pirmoji – penkios apie geresnį, labiau užtikrintą aprūpinimą žaliavomis, jų panaudojimą. Šias priemones turėtų kontroliuoti valdžios institucijos. Ir antroji grupė – taip pat penkios priemonės apie pramonės organizacinę veiklą, kad ji stiprėtų, kad į Europą eitume ne pavieniui, kad ten nesunyktume, neištirptume tarp galingų korporacijų, firmų, tarp kitokių struktūrų, kurios jau užvaldė didžiųjų šalių rinką.1. Miškų plotų didinimas. Tai visuotinai pripažinta ekologinė priemonė , siekiant pirmiausia geriau panaudoti žemes. Aktualu, kad ji būtų paskelbta kaip strateginė perdirbamosios pramonės vystymo priemonė. Tai padidintų investicijų tikslingumą.2. Geresnis turimų medienos išteklių panaudojimas. Investicinis patikimumas pramonėje būtų didesnis, jei nuolat didėtų vietinė žaliavų pasiūla, jeigu kaip nors būtų valdomas jų eksportas. Dabar mūsų maža valstybė savo medienos ištekliais remia Švedijos, Rusijos, Lenkijos pramonę, nedidindama jų vietinės pasiūlos.

3. Antrinis medienos žaliavų panaudojimas. Medienos produkciją gaminanti pramonė pati gali sunaudoti daug įvairių medienos gamybos, perdirbimo ir vartojimo atliekų, makulatūros, tačiau dar labai daug tokių žaliavų sunyksta, nepanaudojama dėl elementaraus organizuotumo nebuvimo.4. Medienos panaudojimas energijos gamybai. Mūsų pramonės ekonomiškumą būtų galima didinti daugiau naudojant kurui gamybos atliekų ir kartu integruojant įmonių energetinį ūkį su valstybine energetikos sistema, parduodant pašaliniams vartotojams garą, elektros energiją.5. Medienos importas. Labai aktualu, kad valdžios institucijos inicijuotų, skatintų ir remtų didėjantį medienos importą: pigesnių žaliavų ir medžiagų įvežimą iš Rusijos.6. Gamybų koncentravimas. Tai neišvengiama priemonė eksportui vystyti, būtina sėkmingai integracijai į ES. Jis turėtų didėti ne tik augant gamybai atskirose įmonėse, bet ir joms jungiantis į stambesnius vienetus.7. Gamybos specializavimas. Priemonė gamybos efektyvumui didinti. Tik siaurai specializuotos įmonės gali naudotis didesnio našumo specialiais ir kartu pigesniais įrengimais, bendrauti su patikimesniais partneriais ir tuo pačiu mažinti gamybos išlaidas.8. Gamybos ir eksporto struktūrų tobulinimas. Gaminti ir eksportuoti reikia vis daugiau vertingesnių produktų. Tokių produktų dalis gamyboje ir eksporte turėtų nuolat didėti.9. Šakinis klasteris. Tai visų šakos veikla suinteresuotų įmonių ir organizacijų bendravimo forma. Toks neformalus junginys turėtų apjungti ne tik medienos produkcijos gamintojus, bet ir žaliavų bei technikos pardavėjus.10. Informacijos ir kvalifikacijos kėlimo centras. Sėkmingai augti ir tobulėti galima tik turint daug operatyvios informacijos ir nuolat keliant įmonių dirbančiųjų kvalifikaciją. Toks centras neatidėliojant turėtų būti kuriamas suinteresuotų ūkio subjektų, panaudojant šiam tikslui pirmiausia jau turimą vietinę mokymo įstaigų bazę ir užsienio šalių patirtį.