Lietuvos išorės ekonominių santykių aplinkos strategine analize

Turinys

Įvadas..............................3
1. Pagrindinės Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijos......5
2. Tiesioginės užsienio investicijos..................8
3. Lietuvos užsienio prekyba...................10
4. Lietuvos užsienio prekybos sąlygų kaita, Lietuvai tapus ES nare....17
5. Lietuvos darbo jėgos migracija.................20
Išvados............................21
Literatūros sąrašas........................22Įvadas
Šio darbo tikslas — atlikti Lietuvos išorės ekonominių santykių aplinkos strateginę analizę ir apibrėžti pagrindines išorės ekonominių santykių politikos strategines kryptis ir tikslus Lietuvos ekonominės politikos, taip pat ir išorės ekonominių santykių srityje.
Lietuvos išorės ekonominių santykių politikos bruožas yra toks, kad ji vis glaudžiau bus – turės būti – susijusi su jos vidaus ekonomine politika. Būdama maža ir atvira tarptautiniams ekonominiams ryšiams vaalstybė, lemtingai veikiama stipresnių konjunktūrinių svyravimų bei šokų partnerių šalyse (norint pailiustruoti pakanka nurodyti 1998 m. Rusijos finansinės krizės poveikį visam Lietuvos ūkiui 1999 metais), Lietuva negali savo vidaus ekonominės politikos ir išorės ekonominių ryšių politikos laikyti savarankiškomis dalimis.
Pasaulio šalių patirtis rodo, kad tik įsijungimas į tarptautinį darbo pasidalijimą, dalyvavimas tarptautinės ekonominės integracijos procesuose užtikrina ekonominę gerovę. Antai, TVF duomenimis, 2000 m. išsivysčiusių šalių dalis pasaulio gyventojų skaičiuje sudarė 15,4 proc., o jų dalis pasaulio BVP buvo 57,1 proc., dalis pasaulio prekių ir paslaugų eksporte — net 755,7 proc. (ir dalis gaunamose tiesioginėse užsienio investicijose 1998 m. buvo 71,4 proc.). Tuo tarpu besivystančių šalių dalis gyventojų skaičiuje buvo 77,9 proc., BVP gamyboje – 37,0 proc., eksporte — 20,0 proc. (ir dalis gaunamose tiesioginėse užsienio investicijose – 25,8 proc.). Akivaizdu, kad ekonominis atsilikimas ir dalyvavimas tarptautinėje ekonominėje integracijoje yr

ra kuo glaudžiausiai susiję atvirkštiniu ryšiu.
Lietuvos ekonomikos raidos strateginis tikslas yra sumažinti atsilikimą nuo labiausiai ekonomiškai pažengusių valstybių (tolimesnėje ateityje visiškai likviduoti atsilikimą). Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia spartesnio nei tų šalių ekonomikos augimo. Paskutinius 20 metų BVP augimas išsivysčiusiose šalyse, imant atskirais dešimtmečiais, buvo toks: Europos Sąjungoje 1983— 1992 m. – 2,6 proc., 1993-2002 m. (įskiriant prognozę 2001-2002 m.) – 2,2 proc.; JAV — atitinkamai 3,4 ir 3,3 proc., Japonijoje — 3,9 ir 0,9 proc. Besivystančios šalys plėtojo ūkį greičiau — atitinkamai 4,7 ir 5,4 proc. kasmet. Vadinasi, jei Lietuvos ūkis augtų, tarkime, 4 proc. kasmet, tai reikštų ne tiek Lietuvos artėjimą prie ekonomiškai išsivysčiusių valstybių, kiek didelio būrio besivystančių šalių artėjimą prie Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygio. Tai veikiau reikštų Lietuvos ekonomikos atsilikimo didėjimą nei skirtumų mažinimą. Todėl vidutinis ūkio raidos tempas turi būti didesnis nei 5 proc. peer metus. (Besivystančios Azijos (Developing Asia) šalys šiuos du dešimtmečius ekonomiką ugdė atitinkamai 7,3 ir 7,2 proc. metiniu tempu). Nėra abejonių, kad išorės ekonominių santykių politika suvaidins labai svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo.
Jau dabar daugiau kaip pusė Lietuvos prekybos yra su valstybėmis, su kuriomis pasirašytos laisvosios prekybos sutartys. Netrukus Lietuva prisidės prie Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (VELPA) sutarties. O sutartį su Ukraina reikės denonsuoti (jei ES pati nenuspręs sudaryti su Ukraina laisvosios prekybos sutartį, o tai kol kas mažai tikėtina). Lietuva yr
ra Pasaulio prekybos organizacijos narė ir yra prisijungusi prie visų privalomų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų be pereinamųjų laikotarpių.1. Pagrindinės Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijos
Pagrindines Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijas atskleidžia Lietuvos statistikos duomenys, pateikti l ir 2 lentelėse.
Pirma, kaip matyti iš l lentelės, Lietuvos prekybos balanso deficitas santykine išraiška nustojo didėti, jo santykis su BVP stabilizavosi (siekia apie 15 proc.). Tai, kad prekybos balanso deficitas nustojo didėti, patvirtina ir einamosios sąskaitos deficito sumažėjimas po kelerių augimo metų. Ilgą laiką sudaręs apie 12 proc., 2001 m. jis sumažėjo iki 4,8 proc. Šis deficito lygis nėra didelis, be to, jo susidarymą daug sąlygojo didelės tiesioginės užsienio investicijos. 2001 m. einamosios sąskaitos balanso deficitas, atėmus tiesiogines užsienio investicijas, tesudarė 512 mln. Lt (žr. 2 lentelę).
Antra, santykiškai žemas išorinio finansavimo panaudojimo lygis. Lietuvoje užsienio skolos santykis su BVP 2000 m. sudarė tik 21,9 proc., o 1999 m. Lenkijoje šis santykis sudarė 38,9 proc., Čekijoje — 42,5, Slovakijoje – 53,3, Vengrijoje — 59,9 proc. (Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. V., 2002. – P.200) Tiesa, Latvijoje ir Estijoje jis buvo gerokai žemesnis nei Lietuvoje (atitinkamai 6,6 ir 4,0 proc.), bet joms mažiau reikėjo skolintis dėl didelių tiesioginių užsienio investicijų. Esant žemam šalies vidaus taupymo lygiui ir nepakankamai naudojant išorinį finansavimą nesukuriama bazė sparčiam ekonomikos augimui ateityje.
Mokėjimų balanso duomenis pateikti 2 lentelėje. Analizuojant mokėjimų balansą šalia anksčiau mi
inėtų tendencijų reikia atkreipti dėmesį ir į kitus svarbius momentus.

1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai

IX. Ekonomikos rodikliai 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001
BVP einamosiomis kainomis 16904 24103 31569 38340 42990 42655 45254 47968′
BVP metinis pokytis, proc. (lyginamosiomis kainomis) 9,8 3,3 4,7 7,3 5,1 -3,9 3,9 5,9
Eksportas, mln. Lt 8077 10820 13420 15441 14842 12015 15238 18332
Importas, mln. Lt 9355 14594 18235 22577 23174 19338 21826 25413
Balansas, mln. Lt 1278 -3774 4815 7136 -8332 -7323 -6588 -7081
Eksporto santykis su BVP, proc. 47,8 44,9 42,5 40,3 34,5 28,2 33,7 38,2
Importo santykis su BVP, proc. 55,3 60,5 57,8 58,9 55,2 45,3 48,2 53
Užsienio prekybos balansas, proc. BVP 7,6 -15,6 -15,2 -18,6 -19,4 -15,5 -14,6 -14,8
Einamosios sąskaitos balansas, proc. BVP -2,1 -10,2 -9,2 -10,2 -12,1 -12,08 -6,0 -4,8
Tiesioginės užsienio investicijos, proc. BVP 0,74 1,20 1,93 3,70 8,66 4,4 3,3 3,7
Valstybės skola (visa), mln. Lt. _ _ _ 8077,4 9613,6 2069,5 12724,7 12903,4
iš jos – užsieniui 1985 3359 4812 5607,3 6737,5 9715,3 9897,3 9856,1
Užsienio skola, proc. BVP 11,7 13,9 15,2 14,6 15,7 18,4 21,9 20,5
Šaltiniai: Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste; Lietuvos statistikos departamento duomenys; Finansų ministerijos duomenys.

Trečia, nuo 1998 m. mažėja einamosios sąskaitos deficitas absoliučia išraiška, kadangi eksportas vėl didėja. Šį reiškinį reikia laikyti teigiama tendencija, kuriai įtakos turėjo Lietuvos eksporto krypčių kaita, prekių konkurencingumo padidėjimas padidėjus darbo našumui dėl išaugusio taupymo ir investicijų. Kol kas labai sunku prognozuoti užsienio prekybos balanso kitimą, nes po kritinių 1999 m., kai smarkiai sumažėjo ir šalies eksportas, ir importas, praėjo nedaug laiko. (www.std.lt)

2 lentelė. Mokėjimų balansas (mln. Lt)

1996 1997 1998 1999 2000 2001
Einamoji sąskaita -2890,3 -3925,4 -5192,5 -4776,3 -2699,6 -2294,96
iš jos – prekybos balansas -3584,8 -4590,0 -6073,4 -5618,3 -4415,0 -4432,2
iš jos – paslaugų balansas 483,4 537,9 962,8 1221,6 1526,3 1825,9
Kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas 2672,7 3134,8 4052,6 4966,8 2190,7 1697,8
Užsienio investicijos 3500,9 5023,9 5808,9 4969,6 3125,7 3724,9
Tiesioginės užsienio investicijos 609,7 1418,0 3702,0 1945,8 1515,5 1783,2
iš jų -reinvesticijos 98,6 173,4 399,0 585,9 353,4 342,9
Portfelinės investicijos (Vyriausybės vertybinių popierių ir kitos) 858,3 722,2 -170,9 20.51,0 1623,7 952,1
iš jų – Vyriausybės vertybinių popierių 794,7 1,3 169,6 2114,5 1137,5 1017,2
Kitos investicijos (paskolos ir kitos) 2032,9 2883,7 2277,8 972,8 -13,5 1067,8
Šaltinis: Lietuvos banko duomenys.

Ketvirta, nuo 1999 m. pradėjo mažėti prekybos balanso deficitas. Didžiausias prekybos balanso deficitas buvo pasiektas 1998 m. daugiausia didelio mašinų ir įrenginių bei transporto priemonių importo dėka. 1998 m. pasižymėjo kaip didžiausių investicijų metai ti

iek į valstybinį, tiek į privatųjį sektorių. Įsidėmėtina, kad nuolat gerėja paslaugų balansas. 1995 m. jis buvo neigiamas, o nuo 1996 m. iki 2001 m. jo perviršis išaugo beveik keturis kartus. Teigiamas paslaugų balanso saldo buvo pasiektas spartaus transporto bei kelionių paslaugų eksporto dėka. (www.lbank.lt)2. Tiesioginės užsienio investicijos
Pastaraisiais metais tiesioginių užsienio investicijų įplaukimas į Lietuvą labai paspartėjo, o kartu padidėjo ir jų indėlis į ekonomikos augimą. Tiesioginių užsienio investicijų statistikos analizė atskleidžia šias tendencijas.
Pirma, užsienio investicijoms (tiesioginės užsienio investicijos, ilgalaikės paskolos, portfelinės investicijos) iki 1998 m. buvo būdinga greito augimo tendencija. 2001 m. kumuliatyvinė jų apimtis pasiekė 2,66 mlrd. JAV dolerių, o 1995 m. sudarė tik 352 mln. JAV dolerių. Tiesa, ypač aukštą tiesioginių užsienio investicijų rodiklį 1998 m. lėmė AB „Lietuvos telekomas” privatizavimas. Bendras užsienio investicijų srautas, mažėjęs 1999 m. ir ypač 2000 ir 2001 m., vėl atsigavo ir 600 mln. Lt viršijo 2000 m. srautą. 2000 m. rezultatui neigiamą poveikį turėjo sumažėjęs Vyriausybės skolinimasis užsienyje vykdant griežtą fiskalinę politiką. Neigiamai reikia vertinti tai, kad Lietuvoje labai mažos plyno lauko investicijos, nes privatizavimas kaip tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo priemonė baigiasi.
Antra, auga tiesioginių užsienio investicijų dalis bendrame užsienio investicijų sraute: 2000 ir 2001 m. tiesioginių užsienio investicijų dalis sudarė atitinkamai 48,5 ir 47,9 proc. (1996 m. sudarė tik 17,4 proc.). Didėja ir tiesioginių užsienio investicijų vaidmuo finansuojant einamosios sąskaitos deficitą. Lyginant tiesioginių užsienio investicijų srautą su einamosios sąskaitos deficito dydžiu, 1999 m. šis santykis sudarė 40,7 proc., 2000 m. — 56,1, o 2001 m. — 77,7 proc. Palyginimui galima paminėti, kad 1996 m. tik 21,1 proc. prekybos balanso deficito buvo finansuota iš tiesioginių užsienio investicijų.
Trečia, tiesioginių užsienio investicijų indėlis į Lietuvos ekonomikos plėtotę nors ir auga, bet dar vis atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. UNCTAD duomenimis, 2000 m. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 2,3 mlrd. JAV dol., o Latvijoje ir Estijoje jos siekė atitinkamai 2,8 ir 2,1 mlrd. JAV dol. Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų santykis su bendruoju kapitalo formavimu (gross fixed capital formation) 1999 m. sudarė 20,3 proc., Latvijoje — 21,3 proc., o Estijoje — 23,6 proc. 1999 m. visų tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP Estijoje sudarė 47,9 proc., Latvijoje -26,9 proc., o Lietuvoje — 19,7 proc. (Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. V., 2002 . – P. 205)
Ketvirta, patraukia akis faktas, kad Lietuvoje nuolat gausėja tiesioginių investicijų iš Skandinavijos (šiuo metu jos sudaro apie pusę visų tiesioginių investicijų) ir atitinkamai mažėja tiesioginių užsienio investicijų iš Vokietijos (2001 m. pirmą pusmetį 8,9 proc.) bei JAV (9,7 proc.) dalis. Maža dalis investicijų į gamybą (2001 m. pirmą pusmetį 28 proc.), o santykiškai didelė dalis į tas šakas, kurios sukuria nedaug eksporto, – telekomunikacijas (16 proc.) ir prekybą (20 proc.).
Penkta, tiesioginių užsienio investicijų mažai prisidėjo prie atskirų regionų ekonomikos plėtotės lygių išlyginimo. Daugiau kaip pusė visų investicijų (51,6 proc.) teko Vilniui, bet iš jų net 44 proc. investicijų yra į prekybą. Investicijos į Kauną ir Klaipėdą sudaro maždaug po 12 proc., bet šiuose miestuose daugiau investicijų į gamybą.
Šešta, Lietuva kol kas nepasinaudojo savo laisvąja ekonomine zona nei eksportui padidinti, nei tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Latvijoje specialiosios ekonominės zonos veikia daug sėkmingiau. Užsienio kapitalui pritraukti Lietuva kol kas nepasinaudojo ir nuo 1997 m. galiojančiu koncesijų įstatymu.
Septinta, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, Lietuvoje taikoma nedaug paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Lietuva šiuo metu taiko tik atleidimą nuo mokesčių ir kai kuriais atvejais diskretines priemones, o kitų valstybių įstatymai numato gerokai daugiau paskatų: paramą įsigyjant žemę ar kuriant infrastruktūrą, kuriant darbo vietas, perkvalifikuojant darbo jėgą ir t.t. Dar neišspręstas žemės įsigijimo užsieniečiams klausima.s. Yra daug administracinių kliūčių užsienio investicijoms ir investuotojams (apskaita, mokesčių ir muitų administravimas ir kt.).
Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi dvi tiesioginių užsienio investicijų ir eksporto plėtros skatinimo programas. Tai Tiesioginių investicijų skatinimo programa, taip pat Eksporto plėtros ir skatinimo programa, priimta 1998 m. ir atnaujinta 2000 m. Tiesioginių investicijų skatinimo programa iš tikro neveikia, o Eksporto plėtros ir skatinimo programa yra įgyvendinama. (www.lrvk.lt)3. Lietuvos užsienio prekyba
Lietuvos užsienio prekybos raida per pastaruosius šešerius metus (1996-2001 m.) atskleidė teigiamų bei neigiamų tendencijų. (www.std.lt)
Pirma, greitai auga prekyba su ES. Pastaraisiais metais eksportas į ES nuolat didėjo, o apskritai 1996—2001 m. jis beveik padvigubėjo. Importas iš ES taip pat nuolat didėjo ir per tą patį laikotarpį padidėjo 53,6 proc. (taigi eksportas augo greičiau nei importas). Tačiau su ES vis dar išlieka neigiamas prekybos balansas (2001 m. jis sudarė 2,4 mlrd. Lt, o 1998 m. buvo net 5,3 mlrd. Lt).
Antra, ypač greitai auga prekyba su JAV. 1996-2001 m. Lietuvos eksportas į JAV padidėjo 6,5 karto ir pasiekė 0,71 mlrd. Lt, o JAV rinkos dalis Lietuvos eksporte 2001 m. pasiekė 3,9 proc. Tiesa, 2000 m. Lietuvos eksportas į JAV buvo dar didesnis — jo absoliutus dydis siekė 739 mln. Lt, o dalis Lietuvos eksporte – 4,9 proc. Lietuvos importas iš JAV per tą laiką išaugo tik 61 proc. Lietuva su JAV dabar turi daugmaž subalansuotą prekybos balansą.
Trečia, neigiamai reikia vertinti eksporto į NVS mažėjimą, ypač absoliučia išraiška, nuo 6,1 mlrd. Lt. 1996 m. iki 2,5 mlrd. Lt. 2000 m. Žymus eksporto išaugimas 2001 m. iki 3,6 mlrd. Lt leidžia tikėtis, kad gerokas jo kritimas iki 2,2 mlrd. Lt 1999 m. buvo tik laikinas Rusijos krizės padarinys. Tačiau jeigu tai ne laikinas reiškinys, o galutinis rinkų praradimas, tai šitai gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių — pavyzdžiui, gali sumažėti Vakarų eksportuotojų ir investuotojų dėmesys Lietuvai kaip tramplinui į NVS rinkas. Tačiau teigiamai būtų galima vertinti Lietuvos eksporto diversifikavimą dėl eksporto į NVS sumažėjimo. Eksporto į Rusiją sumažėjimą nuo 3,2 mlrd. Lt 1996 m. iki 1,0 mlrd. 2000 m. taip pat galima vertinti kaip esminį rinkų praradimą. Eksporto išaugimas 2001 m. iki beveik 2 mlrd. Lt leidžia tikėtis, kad tas rinkas galima susigrąžinti. Statistika rodo, jog Lietuva praranda rinkas ne tik Rusijoje, bet ir Ukrainoje ir ypač Baltarusijoje. Tuo tarpu importas iš NVS po 1999 m. krizinio kritimo beveik stabilizavosi, jame apie 70 proc. sudaro mineralinių produktų importas iš Rusijos.
Ketvirta, nepaisant gerų politinių santykių, menka prekyba su Skandinavijos šalimis. 2001 m. eksportas į jas sudarė 10,9 proc. viso Lietuvos eksporto, o importas – 9,4 proc. Į Skandinaviją buvo eksportuojama medžio, naftos produktai ir tekstilė, o importuojama aukštųjų technologijų ir elektros prekės bei pusgaminiai tekstilės pramonei. Greičiau auga prekyba tik su Švedija ir Danija. Integracija su Skandinavijos šalimis daugiausia vyksta per tiesiogines užsienio investicijas.
Penkta, Baltijos Laisvosios prekybos sutartis (LPS), kuri veikia nuo 1994 m. (žemės ūkio prekėms – nuo 1997 m.), davė nemažą postūmį prekybai su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvos eksportas į Latviją 1996-2001 m. padidėjo beveik du kartus ir 2001 m. viršijo Lietuvos eksporto apimtį į Vokietiją, bet prekyba su Estija yra menka. Tik 2001 m. Lietuvos eksportas į Estiją išaugo labiau (nuo 343 mln. Lt iki 594 mln. Lt.). Lietuva prekyboje su šiomis šalimis turi teigiamą prekybos balansą, kuris yra ypač didelis prekyboje su Latvija (2001 m. eksportas j Latvija sudarė 2,3 mlrd. Lt, o importas — tik 0,4 mlrd. Baltijos LPS, be abejo, prisidėjo prie tiesioginių užsienio investicijų pagausėjimo visose šalyse, nes, sujungus rinkas, Baltijos valstybės pasidarė patrauklesnės užsienio investuotojams.
Šešta, nedidelis eksportas į Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (VELPA) šalis (tik 7,3 proc. 2001 m.), nors jo dalis ir auga. Svarbesnė prekybos partnerė šioje grupėje yra tik Lenkija. 2001 m. eksportas j šias šalis išaugo net apie 30 proc., o 1996-2001 m. — net 2,4 karto. Šios grupės šalys kol kas buvo daugiau importo šaltiniai. Štai 2001 m. Lietuva į jas eksportavo prekių už 1,33 mlrd. Lt, o importavo už 2,0 mlrd. Lt. Menkos prekybos pagrindinės priežastys yra santykinių pranašumų panašumas, prastas rinkų pažinimas ir nepakankamas Lietuvos eksportuotojų aktyvumas. Kol kas nėra ir reikalo konkuruoti ir gauti ma.sto ekonomiją.
Statistiniai duomenys apie Lietuvos užsienio prekybą pagal atskiras prekių grupes džiugina, kad šalyje yra šakų, kurios sėkmingai bent kurį laiką konkuruoja užsienio ir net ES rinkose, tačiau jie atskleidžia ir kai kurių Lietuvai nepalankių tendencijų. Svarbiausia iš jų yra ta, jog Lietuvos eksporto šakinė struktūra yra tokia, kuri būdinga besivystančioms šalims. Joje nedidelis lyginamasis svoris šiuolaikinių šakų, sukuriančių daug pridėtinės vertės, o eksporte vyrauja šakos, imlios mažai kvalifikuoto darbo, gamtinių išteklių ir energijos.
Daug importuojama ir eksportuojama mineralinių produktų — naftos ir jos produktų (2001 m. jų dalis eksporte siekė 23,6 proc.). Ši prekybos dalis tiesiogiai susijusi su viena įmone — AB „Mažeikių nafta”. Nuo jos efektyvumo priklauso, ar šios prekės eksportas ir importas didės ar ne. Antra svarbi eksporto bei importo prekė – tekstilė ir siuviniai. 2001 m. jų dalis eksporte sudarė 16,3 proc., o importe — 8,8 proc. Tekstilės gaminių eksportas 1996—2001 m. išaugo apie 50 proc. Tai eksportas, paremtas pigia darbo jėga, kuris Lietuvai integruojantis į ES ir kylant darbo jėgos kainai turi ribotas perspektyvas.
Nemenką lyginamąjį svorį (2001 m. – 12,3 proc.) sudaro maisto produktų eksportas, nors jis, palyginti su 1996 m., ir sumažėjo (tais metais jis siekė net 17,1 proc.). Nerimą kelia tai, kad dar vis daug eksportuojama žaliavinių gyvūnų produktų ir ypač pieno produktų — 2001 m. net už 851,7 mln. Lt ir tai sudarė net 4,6 proc. Lietuvos eksporto. Pažymėtina, jog didelės pridėtinės vertės paruoštų maisto produktų ir gėrimų Lietuva kasmet daugiau importuoja, nei eksportuoja. Tai rodo ne tai, kad Lietuva daug importuoja paruoštų produktų (daugiau kaip pusę importo sudaro daržovės bei vaisiai, gėrimai, tabakas), o tai, kad ji mažai tokių produktų eksportuoja. 2001 m. eksporto apimtis leidžia tikėtis, jog ši neigiama tendencija ilgainiui gali būti įveikta (pirmą kartą buvo viršytas 1996—1997 m. šių produktų eksporto lygis ir eksportas pasiekė 885 mln. Lt).
Dar viena svarbi eksporto šaka, kurioje sukuriama palyginti nedaug pridėtinės vertės, yra chemijos pramonė, kurios eksportas 2001 m. siekė 6,4 proc. viso eksporto (2000 m. sudarė 7,9 proc.).
O šakų, sukuriančių daug pridėtinės vertės, bei šiuolaikinių aukštųjų technologijų dalis Lietuvos eksporte nėra didelė. Mašinų ir įrenginių pramonės dalis 2001 m. sudarė 10,7 proc., o prietaisų – tik 1,1 proc. Po 1999 m. krizės po truputį atsigauna tiek mašinų ir įrenginių, tiek ir prietaisų eksportas ir jau 2001 m. jis pasiekė iki krizinį piką, buvusį 1997 m.
Nemažą Lietuvos eksporto ir importo dalį sudaro transporto priemonės. 2001 m. jų buvo importuota už 2,9 mlrd. Lt, o eksportuota už l ,7 mlrd. Lt. Taigi daugiau kaip pusė importuotų transporto priemonių buvo reeksportuota. Nemažą vaidmenį reeksportas vaidina ir kitose šakose. Teigiamas transporto paslaugų balansas taip pat yra reeksporto rezultatas. Didelis re-eksporto ir jį aptarnaujančių paslaugų vaidmuo Lietuvos ekonomikoje sudaro pagrindą įgyti iš prekių ir paslaugų tranzito svarbų konkurencinį pranašumą. (www.std.lt)
Apibendrinant Lietuvos prekybos analizę reikia pažymėti, jog Lietuvai bus labai sunku ir toliau išlaikyti didelį eksporto augimo tempą, jei nepakis eksporto šakinė struktūra ir joje nepadidės dalis prekių, kuriose įdaiktinta daugiau pridėtinės vertės. Pakilus pirminių išteklių (žaliavų, darbo jėgos) kainoms, padidės ir gamybos išlaidos ir Lietuvos eksportui bus sunku konkuruoti su pigiu eksportu iš nedidelių išlaidų šalių. Optimizuoti eksporto struktūrą galima skatinant naujų sektorių kūrimąsi ir plėtojimą bei restruktūrizuojant esamus. Net ir šiuo metu klestintį drabužių siuvimo sektorių reikėtų pamažu restruktūrizuoti didinant jame prekių, sukurtų Lietuvoje, lyginamąjį svorį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nemaža dalis Lietuvos eksporto susiduria su verslo ciklo svyravimo problema, dėl to eksportas plėtojamas netolygiai. Tokie svyravimai mažiau būdingi aukštųjų techno.logijų šakoms, todėl eksporto struktūros pagerinimas padidintų ir jo stabilumą.
Eksporto struktūros pagal prekių paskirtį (žr. 3 lentelę) analizė tik patvirtina nelabai optimistines išvadas apie eksporto struktūrą ir jos dinamiką.
2001 m. duomenys rodo, jog nuo 1998 m. mažėjęs atsigauna investicinių prekių importas. 1996 m. jų dalis importo struktūroje sudarė 13,5 proc., 1998 m. – 16,1 proc., po to nukrito iki 12,5 proc. 2000 m., o 2001 m. jau pasiekė 14,2 proc. Norėtųsi tikėti, kad tai lėmė ne investicinis bumas prieš numatytą pelno mokesčių lengvatų investicijoms panaikinimą nuo 2002 m. (tokia išvada peršasi, kadangi investicinių prekių importo dalis per 2001 m. 9 mėn. sudarė 12,9 proc.). Eksporto struktūroje investicinių prekių lyginamasis svoris, palyginti su 1996 m., irgi po truputį didėja, bet, palyginti su tarpinio vartojimo prekėmis, kurioms būdingas mažas pridėtinės vertės lyginamasis svoris, jų dalis kol kas labai nedidelė, nes pastarosios sudaro daugiau kaip pusę Lietuvos eksporto – 2001 m. 52,5 proc. Jei prie jų dar pridėtume benziną, kurio dalis auga, tai Lietuvos eksporto tarpinio vartojimo prekių dalis sieks arti 2/3 eksporto vertės. Tai rodo, jog yra labai didelis rezervas padidinti prekių, kurių pridėtinės vertės kiekis didesnis, dalį šalies eksporte.
Kitos trys lentelės yra iš „Lietuvos pramonės konkurencingumo” tyrimo, kurį atliko Ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas, remdamiesi 1995— 1999 m. duomenimis. Jos patvirtina, jog Lietuvos pramonės gaminių gebėjimas konkuruoti industrinių šalių rinkose esant dabartinei jos struktūrai yra labai menkas, o Lietuvos eksporto augimas esant dabartinei jo struktūrai neturi didelių perspektyvų ekonomikos augimo ir gyvenimo lygio kėlimo požiūriu.
Ūkio ministerijos atlikti pramonės konkurencingumo tyrimai rodo, jog Lietuvos pramonė, sprendžiant iš joje panaudotos darbo jėgos kvalifikacijos, negali konkuruoti su išsivysčiusiomis valstybėmis. Lietuvoje vyrauja žemos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujanti pramonė, kurioje užimta net 50,6 proc. darbo jėgos. Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pramonėje dalis sudarė tik 3,5 proc. Lyginant galima pasakyti, kad ES šios proporcijos buvo atitinkamai 30,4 ir 16,8, o JAV – 25,5 ir 18,2 proc (www.ekm.lt)
Tyrimo duomenys rodo, jog Lietuvoje vyrauja orientuota į reklamą maisto, odų, leidybos pramonė, sudaranti 32,0 proc., kapitalo imlios naftos perdirbimo ir chemijos pramonės šakos (28,2 proc.) ir darbo imli tekstilės, medienos apdirbimo pramonė – 20,9 proc. Tačiau labai mažą dalį (tik 5,9 proc.) sudaro orientuota į mokslo tyrimus bei aukštąsias technologijas pramonė (farmacijos, kompiuterių, radijo, automobilių), kuri pasaulyje yra konkurencingiausia. Dvi didžiausios šakų grupės remiasi tais veiksniais, kurių Lietuva neturi arba turi nepakankamai. Viena, Lietuvos įmonės neturi pakankamai rinkodaros gebėjimų ir lėšų, antra, kapitalas šalyje yra ribotas ir brangus veiksnys. Šie duomenys rodo, jog Lietuvos pramonės struktūra gerokai yra priešinga santykiniam jos pranašumui — pavyzdžiui, Lietuvoje kapitalo imlios pramonės dalis yra daugiau nei dvigubai didesnė už JAV, kuri turi santykinį pranašumą būtent kapitalo imliose šakose.
6 lentelės duomenys apie Lietuvos pramonės struktūrą pagal technologijų lygį tik patvirtina jos atsilikimą. Matome, kad Lietuvoje vyrauja senųjų technologijų pramonė, kurioje sukuriama net 73 proc. visos produkcijos, o aukštųjų technologijų pramonė tesudaro 4,4 proc. Tokia pramonės struktūra nėra perspektyvi. Nors galima surasti rinkos nišas ir tokių šakų gaminiams, bet jose paprastai yra labai didelė konkurencija. Tokia pramonė negali būti pagrindas pagreitinti šalies ekonomikos augimą ir pasiekti aukštesnį pragyvenimo lygį. OECD adikli 29 šalių tyrimai parodė, jog tiesioginė pelno norma investuojant į inovacijas yra gerokai didesnė už vidutinę ir siekia net 40 proc., todėl Lietuvos pramonės restruktūrizavimas, paremtas naujomis technologijomis ir žiniomis, gerokai padidintų Lietuvos įmonių .efektyvumą. Tačiau, Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos duomenimis, šalyje mokslų ir technologijų plėtotėje tiesiogiai dalyvauja tik 10-15 tūkst. tyrėjų, o pagrindinis finansavimo šaltinis yra valstybės biudžetas. Tuo tarpu ES šalyse daugiau kaip 60 proc. šių išlaidų finansuoja privalusis sektorius.

3 lentelė. Eksportas ir importas pagal makroekonomikos kategorijų klasifikaciją (BEC) (proc.)

Eksportas Importas

1996 1998 1999 2000 2001 1996 1998 1999 2000 2001
Iš viso 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
Investicinės prekės 5,0 5,2 5,3 5,5 5,5 13,5 16,1 14,9 12,5 14,2
Tarpinio vartojimo prekės 53,8 52,0 54,2 53,8 52,5 59,2 54,0 56,7 61,9 59,3
Vartojimo prekės 31,4 30,8 33,6 29,6 28,0 19,3 21,2 22,5 18,7 19,3
Benzinas 5,0 6,6 4,9 8,2 8,5 0,8 0,3 0,4 0,1 0,1
Lengvieji automobiliai 4,7 5,2 1,8 2,7 5,3 5,9 6,8 3,4 4,0 6,2
Kiti 0,1 0,2 0,2 0,1 0,3 1,3 1,6 2,1 2,8 0,9
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2001.

4 lentelė. Lietuvos pramonės struktūra pagal darbo jėgos kvalifikaciją 1998 m. (proc.)
Šalys Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pramonė Žemesnės nei aukšta kvalifikacijos darbo jėgos pramonė Aukštesnės nei žema kvalifikacijos darbo jėgos pramonė Žemos kvalifikacijos darbo jėgos pramonė
Lietuva 3,5 36,7 9,2 50,6
ES (15) 16,75 31,06 21,76 30,43
JAV 18,19 38,88 17,44 25,50
Japonija 15,46 33,67 21,71 29,15
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas. Lietuvos pramonės konkurencingumas, www.ekm.lt

5 lentelė. Lietuvos pramonės struktūra pagal gamybos veiksnių naudojimo intensyvumą 1998 m. (proc.)
Šalys Pamatinė pramonė Kapitalo imli pramonė Darbo imli pramonė Orientuota į reklamą pramonė Orientuota į mokslo tyrimus pramonė
Lietuva 13,0 28,2 20,9 32,0 5,9
ES 25,41 15,55 15,31 21,28 22,46
JAV 21,26 13,51 12,22 23,17 29,84
Japonija 24,86 16,01 16,00 21,00 22,13
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas. Lietuvos pramonės konkurencingumas, www.ekm.lt

6 lentelė. Lietuvos pramonės struktūra pagal technologijų lygį 1998 m. (proc.)
Aukštųjų technologijų pramonė Vidutiniškai aukštųjų technologijų pramonė Vidutiniškai senųjų technologijų pramonė Senųjų technologijų pramonė
4,4 12,8 9,8 73,0
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas. Lietuvos pramonės konkurencingumas.www.ekm.lt

4. Lietuvos užsienio prekybos sąlygų kaita,

Lietuvai tapus ES nare

Lietuva rengiasi tapti Europos Sąjungos nare nuo 2004 m. Kadangi jau šiuo metu yra likę nedaug prekybos ir investicijų apribojimų, tai narystė ES vargu ar turės didesnės tiesioginės įtakos tiek prekybai, tiek investicijoms. Kaip rodo ir Užsienio reikalų ministerijos atliktas tyrimas, prekybos su ES sąlygos mažai pakis, o su trečiosiomis šalimis šiek tiek pablogės. Be Lietuvos, Europos Sąjungos narėmis taps ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių daugelis jau dabar yra labiau nei Lietuva integruotos į Europos ekonomiką ir kurioms ES bus lengviau konkuruoti. Tačiau netiesioginis narystės poveikis gali būti labai didelis. Tai ir politinės ar įsivaizduojamos verslo rizikos sumažėjimas, bendravimo problemų palengvėjimas ir kiti veiksniai, kurių poveikį Lietuvos ekonominei integracijai sunku kiekybiškai prognozuoti. (www.euro.lt)
Užsienio reikalų ministerijos atliktas pramoninių prekių prekybos sąlygų pakitimo tyrimas parodė, jog prekybos režimo pakitimas palies tik 30 proc. Lietuvos užsienio prekybos apyvartos. O didesnės prekybos dalies Lietuvos narystė ES nepalies, nes jau dabartiniu metu pramonės prekių prekyboje su ES, Baltijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalimis yra taikomas nulinis tarifas.( www.ekm.lt )
Prekybos režimo pakitimas didesnės įtakos turės tik prekybai su Rusija, JAV, Baltarusija, Japonija, Ukraina, Kinija, Taivaniu, Korėjos Respublika, Indija, Uzbekistanu, Kanada, Izraeliu, Malaizija, Kazachstanu (iš viso 14 valstybių), prekyba su kuriomis sudaro apie 2.8 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos. Į šias valstybes 1999 m. buvo eksportuota lietuviškos kilmės pramonės prekių už 1217,0 mln. Lt., o importuota — už 6264 mln. Lt. Prekyboje su šiomis šalimis pakis muitų tarifų lygis; be to, Lietuva praras JAV, Kanados ir Japonijos taikomas bendrosios preferencijų sistemos lengvatas.
Didžiausia, prekybos sąlygų pakitimo poveikį patirtų Lietuvos eksportas į Ukrainą ir JAV. Prekybiniuose santykiuose su Ukraina, Lietuvai tapus ES nare, nustotų galioti laisvosios prekybos sutartis, o prekyboje su JAV eksporto sąlygos pablogėtų todėl, kad JAV šiuo metu Lietuvai taiko bendrąją preferencijų sistemą, o ES šalims ši sistema negali būti taikoma. Lietuvai tapus ES nare ir nutraukus laisvosios prekybos sutartį, eksportas į Ukrainą pabrangtų pagal 1999 m. prekybos sąlygas apie 11 proc., o pagal 2000 m. prekybos sąlygas — tik 2 proc.; absoliučia išraiška tai sudarytų 28 ir 17 mln. Lt. Importo pabrangimas būtų didesnis. Esant 1999 m. prekybos apimčiai ir struktūrai jis sudarytų 87 mln. Lt., o 2000 m. – 83 mln. Lt. Importas iš JAV imant 1999 m. duomenis pabrangtų 11,2 mln. Lt., o 2000 m. — 4,4 mln. Lt.
Importas iš Rusijos pabrangtų 22—25 mln. Lt., iš Japonijos — 16-17 mln. Lt., tačiau dalį vienų prekių importo pabrangimo kompensuotų kitų prekių importo atpigimas, kuris sudarytų atitinkamai 12 ir 13 mln. Lt. Vertinant lyginamuoju skirtumu prekybos režimo pakitimo poveikis prekybai su Rusija nėra toks didelis. 1999 m. duomenimis, importo pabrangimas lyginamąja išraiška sudarytų tik 0,7 proc., o atpigimas — 0,04 proc. 2000 m. šie prekybos sąlygų pakitimo rodikliai dar mažesni, atitinkamai tik 0,5 proc. ir 0,01 proc. Be abejo, prekybos režimo pakitimas prekybai kai kuriomis prekėmis gali turėti esminį poveikį. Tačiau tuo metu, kai Lietuva taps ES nare, prekybos režimas tarp ES ir Rusijos gali būti kitoks, nes šiuo metu daugeliui Rusijos žaliavinės kilmės prekių ES taiko antidempingo muitą, kuris yra laikino pobūdžio ir Lietuvos įstojimo laikotarpiu gali netekti galios. (Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. V., 2002 . – P. 212)
Lietuvai tapus ES nare, ji pati turės taikyti ES prekybos sąlygų lengvatas besivystančioms šalims. Tai pasakytina apie bendrąją preferencijų sistemą besivystančioms valstybėms, laisvą prekių įvežimą 11-kai Viduržemio jūros šalių bei lengvatas, numatytas Lomė konvencijoje 71 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybei. ES vykdo liberaliausią prekybos politiką besivystančių šalių atžvilgiu, šiuo metu visas besivystančių šalių ne žemės ūkio produktų eksportas į ES yra be muitų. Neseniai ES priėmė sprendimą netaikyti jokių tarifų ir kiekybinių apribojimų eksportui iš 50 labiausiai atsilikusių šalių grupės valstybių (iniciatyva „Viskas išskyrus ginklus”). Pagal Europos-Viduržemio jūros valstybių partnerystės programą numatyta, kad iki 2010 m. su jomis bus sukurta laisvosios prekybos zona. Atsižvelgus į nedidelius Lietuvos importo iš šių valstybių mastus, taip pat į tai, kad šios šalys daugiausia eksportuoja gaminius, kurie Lietuvoje negaminami, ruošiant strategiją šis prekybos sąlygų pakitimas nebuvo vertintas. Tačiau reikia atlikti išsamesnius tyrimus, kaip narystė ES pakeis importą iš besivystančių šalių, — jis į ES auga kasmet po 15 proc. Ateityje daugelis muitų tarifų besivystančių šalių prekėms turėtų būti panaikinti ar gerokai sumažinti, ES rinkos priėjimas besivystančių šalių prekėms turėtų dar labiau pagerėti. Kadangi šios prekės gali sudaryti nemažą konkurenciją būsimųjų narių eksportui į ES, ypač tekstilės gaminių, Vidurio ir Rytų Europos šalys jau dabar turėtų aiškiai išdėstyti savo interesus ir taip paveikti ES derybų poziciją.
Lietuva yra stambi tekstilės ir siuvimo gaminių eksportuotoja, todėl Lietuvos tekstilės eksportuotojus domina, kaip narystė Europos Sąjungoje atsilieps lietuviškų tekstilės gaminių konkurencingumui vietinėje rinkoje bei užsienyje. Užsienio reikalų ministerijos atlikti tyrimai nevisiškai atsižvelgė į šios šakos .specifiką ir todėl reikia atskiro tyrimo. Šiuo metu visas Lietuvos tekstilės eksportas tesudaro apie l proc. ES importo, kuris 2000 m. siekė 70 mlrd. eurų, todėl Lietuvos eksporto galimybės į ES labai didelės. Tačiau neaišku, kaip Lietuvos gaminių konkurencingumui atsilieps ES importų kvotų panaikinimas nuo 2005 m. pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl tekstilės gaminių. Vien 1995—2000 m. ES tekstilės importas išaugo 54 proc. Nors ES konvenciniai tarifai tekstilės gaminiams jau dabar yra žemi (šiuo metu vidutinis ES tarifas yra 9 proc.), bet ateityje jie dar labiau sumažės (pagal ES įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijos įšaldytas tarifas 2005 m. yra 7,9 proc.), be to, jie taikomi tik labai nedidelei importo daliai, nes didesnė dalis importo vyksta lengvatinėmis prekybos sąlygomis pagal tris pirmiau minėtas lengvatų sistemas. Pagrindinė importo ribojimo priemonė besivystančioms šalims buvo kvota, kurios nuo 2005 m. neliks. Jau šiuo metu netaikomos kvotos importui iš labiausiai atsilikusių valstybių.
Kol kas Lietuvoje nėra tyrimų, kurie įvertintų narystės ES poveikį prekybai žemės ūkio produktais. ES daugeliui maisto produktų taiko aukštesnius muitų tarifus nei Lietuva, todėl tikėtina, kad Lietuvos žemės ūkio gamintojai bus labiau nei dabar apsaugoti nuo importo iš trečiųjų valstybių. Lietuvos eksportuotojai esant dabartinei ES tvarkai už savo eksportą j trečiąsias šalis papildomai gautų išmokas iš ES biudžeto, o tai padidintų jų konkuravimo galimybes. Kol kas sunku atlikti narystės poveikio skaičiavimus, nes ES dar nėra apsisprendusi dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities ir dėl išmokų dydžio ir likimo. Kai tik paaiškės bendrosios žemės ūkio politikos ateitis, Lietuva turės atlikti išsamią poveikio analizę. Joje taip pat reikėtų atsižvelgti ir į būsimųjų Pasaulio prekybos organizacijos derybų nuostatas žemės ūkio srityje, prie jų formavimo ypač aktyviai prisidėjo ES. Ji siūlo sumažinti ir eksporto subsidijas, ir vidaus paramą „gintarinėje dėžutėje”, tačiau bent artimiausiu metu kol kas nežadama jų panaikinti. (www.ekm.lt)5. Lietuvos darbo jėgos migracija
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, migracijos saldo 1994 – 2000 m. buvo nuolat neigiamas, o išvykstančiųjų skaičius kasmet viršydavo atvykstančiųjų skaičių 20—23 tūkstančiais žmonių. Taigi vien remdamiesi šiais duomenimis galime teigti, jog per nurodytą laiką iš Lietuvos išvyko apie 150 tūkst. žmonių.
Kai kurių tyrimų duomenimis, pradiniu Lietuvos narystės ES laikotarpiu kasmet apie 240 tūkstančių žmonių iš Lietuvos dirbtų užsienyje, dauguma jų — laikinai.
Emigracija prisideda prie kito gyventojų skaičiaus mažėjimo veiksnio — gimstamumo mažėjimo. Vykstant abiem šiems procesams Lietuvoje nuolat mažėtų gyventojų skaičius, todėl galiausiai iškiltų imigracijos ir atitinkamos imigracinės politikos reikalas. (Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. V., 2002 – P.214) Išvados
Trumpa užsienio prekybos, tiesioginių užsienio investicijų ir migracijos būklės analizė rodo, kad šiandien Lietuva, laisvojo demokratinio pasaulio ir rinkos ūkio naujokė, turi labai nedaug stiprybių. Ji yra ekonomiškai silpna, išplėtojusi neracionalios struktūros bei atsilikusių technologijų pramonę ir labai stokojanti kapitalo žemės ūkio šalis. Didžioji dalis jos stipriųjų savybių vis dar tebėra potencialioje būsenoje.
Akivaizdu, kad Lietuva neturi tokių gamybos veiksnių, kuriais ji teigiamai išsiskirtų iš daugumos kaimyninių šalių. Neturėdama gausių mineralinių išteklių, puikaus klimato ar daug pigaus kapitalo, Lietuva ateityje gali remtis tik darbo jėgos kvalifikacija ir jos produktyvumu (našumu). Lietuvos stiprybes pasaulio rinkose ir ekonominiame lenktyniavime sudaro jos žmogiškojo kapitalo savybės — esamos ir būsimos, kartu reikšmingi yra ir kiti veiksniai — tradiciškai gyvybingas ir neblogas gamtines sąlygas turintis žemės ūkis, geografinės padėties sąlygotos transporto ir kitų paslaugų plėtojimo galimybės.
Neabejotina Lietuvos stiprybė bus tokia, kad, Lietuvai tapus ES nare, ilgam pradės veikti Europos Bendrijos finansinė ir techninė parama, kuri ženkliai išplės investicinę veiklą mūsų šalyje (taigi ir užimtumą bei BVP augimą) ir mažins infrastruktūros bei žemės ūkio atsilikimą. Vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis, jau pirmaisiais narystės ES metais Lietuva iš bendrijos biudžeto gaus apie 450 mln. eurų (1700 mln. Lt) finansinės paramos, pati įmokėdama į bendrijos biudžetą apie 170 mln. eurų (apie 600 mln. Lt).Literatūros sąrašas
1. Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. V., 2002
2. Paulavičius K. B., Navickas V. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. V., 2000
3. Navickas V. Lietuvos ekonomika. Dabartis ir perspektyvos. V., 1999
4.

Leave a Comment