Lietuvos eksporo ekonominis vertinimas

TURINYS

1. ĮVADAS 4
2. EKSPORTO PLANAVIMAS ĮMONĖSE 5
2.1 Eksporto operacijų organizacinės formos ir metodai 6
2.2 Eksporto rinkos tyrimo ypatumai 8
2.3 Eksporto įmonės galimybių įvertinimas 15
3. EKSPORTO ĮVERTINIMAS LIETUVOJE 19
3.1. Eksporto analizė pagal šalis ir produkciją 2003, 2004 ir 2005 metais 19
4. LIETUVOS IR JAV EKSPORTAS 22
4.1 Eksporto į JAV režimo pokyčiai 22
IŠVADOS IR SIŪLYMAI 23
LITERATŪROS SĄRAŠAS 24
PRIEDAI 251. ĮVADAS
Objektas – Lietuvos eksporto analizavimas;
Tikslai – išanalizuoti eksportą Lietuvoje, kaip jis keičiasi; kas yra eksportas;
Temos aktualumas – eksportas aktualus tuo, kad didina pelną firmose, didina valstybės pajamas.
Problema – ne visos įmonės atitinka eksporto standartus, negali eksportuoti į kitas valstybes.
Uždaviniai:
• Išanalizuoti eksporto planavimą įmonėse;
• Išsiaiškinti eksporto operacijų organizacines formas ir metodus;
• Išanalizuoti eksporto rinkos tyrimo ypatumus;
• Išanalizuoti eksporto įmmonės galimybių įvertinimus;
• Ištirti eksporto tarptautinių komercinių operacijų rūšis ir prekių kainų reguliavimo tarptautinius susitarimus;
• Ištirti eksporto įvertinimą Lietuvoje, pagal šalis, sektorius.
Darbo metodai:
• Statistinių duomenų sisteminimo metodas;
• Statistinių duomenų analizės metodas;
• Įvertinti eksportą Lietuvoje;
• Pateikti išvadas ir pasiūlymus.2. EKSPORTO PLANAVIMAS ĮMONĖSE
Kartais įmonės pradeda eksportuoti, neištyrusios rinkos, neišsiaiškinusios savo galimybių į ją įeiti, nesuformulavusios eksporto tikslų ir nepriėmusios sprendimo eksportuoti. Sutaupytas laikas, neatlikus rinkos tyrimo, nesuformulavus sprendimo eksportuoti, vėliau gali sąlygoti labai didelius nuostolius arba net atvesti įmonę į bankrotą. Tik gilūs, visapusiški tyrimai, paremti kuo platesne ir išsamesne innformacija, leidžia teisingai suformuluoti eksporto strategiją ir pasirinkti tinkamiausią rinką eksportuojamoms prekėms. Tam reikalingas konkretus eksporto organizavimo planas.
Eksporto planavimo tikslai:
1) Nustatyti potencialią rinką, į kurią bus eksportuojamos prekės;
2) Apskaičiuoti potencialios rinkos dydį;
3) Apskaičiuoti eksporto įmonės potencialias galimybes, leidžiančias eksportuoti į tą rinką numatytą prekių kiekį ir

r asortimentą;
4) Apskaičiuoti numatomas eksporto išlaidas;
5) Įvertinti būsimas eksporto išlaidas;
6) Įvertinti laukiamą pelną;
7) Numatyti eksporto augimo tempus;
8) Įvertinti konkurenciją, įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerus.

Plane turi būti numatyti pagrindiniai einamieji ir strateginiai tikslai. Planavimas – tai dinamiškas procesas, prasidedantis nuo pagrindinių tikslų numatymo ir nuosekliai plečiamas, surenkant ir pateikiant vis tikslesnę ir detalesnę informaciją.

Rengiant eksporto planą, pirmiausia reikia nuspręst, koks produktas bus eksportuojamas. Šis uždavinys ypač svarbus komercinei eksporto įmonei, nes ji pati to produkto negamina: ji tik tarpininkas tarp gamintojo ir vartotojo užsienyje. Įmonė pati gaminanti ir eksportuojanti produktą į užsienį, turės įvertinti, ką reikės pakeisti pritaikant savo gamybos produktą užsienio rinkai.

Antras plano etapas – šalies pasirinkimas produkto eksportui. Čia svarbu įvertinti kiekvienos šalies specifiką, kuri lems kiekvieną pasirinktą rinką ir nuo kurios priklausys eksportavimo ypatumai: įvertinti ekkonominius, socialinius, politinius, kultūrinius skirtumus, tradicijas, valstybės vykdomą konkurencijos politiką, importo kontrolę ir kitas sąlygas, turinčias įtaką eksportui.

Toliau planuojant privalu nustatyti eksportuojamo produkto kainą ir kaip ji bus kalkuliuojama. Nuo teisingo jos įvertinimo priklausys visi kiti eksporto plano vertybiniai rodikliai.

Tolesnis žingsnis susijęs su eksporto organizavimo etapų numatymu ir jų eiliškumo nustatymu. Reikės įvertinti, kiek laiko truks organizacinių kiekvieno etapo priemonių įgyvendinimas. Laiko veiksnys turės didelę įtaką eksporto išlaidų lygiui.

Po to teks numatyti eksporto operacijose dalyvaujančius darbuotojus, suformuoti organizacines struktūras, suformuluoti jo
oms uždavinius, numatyti atsakomybę ir skatinimo priemones.

Galiausiai turės būti įvertinti laiko ir finansiniai eksporto kaštai. Juos reikia apskaičiuoti tiek planuojamam laikotarpiui, tiek kiekvienam eksporto operacijų organizavimo etapui. Tikslinga numatyti ir skaičiavimo metodiką, pagal kurią bus nustatyti eksporto veiklos rezultatai.

Eksporto planas nėra statistinis dokumentas. Tai tik darbinis dokumentas, padėsiantis rasti numatytas naudoti priemones ir būdus, užtikrinti eksporto tikslų įgyvendinimą.2.1 Eksporto operacijų organizacinės formos ir metodai
Tarptautinės prekybos praktikoje naudojami du pagrindiniai komercinių operacijų vykdymo metodai:
1) Tiesioginis metodas;
2) Netiesioginis metodas.

Tiesioginis metodas numato tiesioginius ryšius tarp gamintojo (tiekėjo) ir vartotojo (pirkėjo) nustatymą. Pagal pardavimo ar pirkimo sutartį gamintojas arba tiekėjas tiesiogiai pateikia prekę galutiniam vartotojui.

Tiesioginis metodas dažniausiai pasirenkamas:
1) Užsienio rinkose parduodant ir perkant pramonines žaliavas;
2) Eksportuojant didelių gabaritų ir brangiai kainuojančius įrenginius, unikalius gaminius;
3) Eksportuojant standartinius serijinius įrengimus per nuosavus užsienio filialus ir antrines įmones;
4) Eksportuojant įmonės savos gamybos prekes užsienio šalių didmeniniam ir mažmeniniam prekybos tinklui.
Tiesioginiams ryšiams būdingi šie bruožai:
1) Pardavimo – pirkimo sutartyje iš anksto numatyta produkcija, tenkinanti konkretaus pirkėjo poreikius;
2) Galimi tiesioginiai ryšiai pagal vartotojo tikslinį išankstinį užsakymą;
3) Ryšiai nesibaigia pristačius prekes, nes, paprastai, parduota prekė dar aptarnaujama ir ją naudojant (įrengimų montavimas, derinimas, paleidimas, remontas);
4) Ryšiai yra ilgalaikio pobūdžio, nes prekės pristatomos pagal abiejų šalių patvirtintus grafikus. Tai ypač svarbu tiekiant žaliavas, kurą, pusgaminius, statybines medžiagas.

Tiesioginių prekybinių ryšių metodas gana paplitęs, yp
pač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui : JAV komercinėse operacijose tiesioginiai ryšiai sudaro apie 2/3, Anglijoje – apie 70% visų ryšių; bendras pasaulinis lygis – apie 50%. Didelio lyginamojo svorio priežastis – produkcijos techninio lygio ir sudėtingumo didėjimas, ypač mašinų, įrenginių, transporto priemonių gamyboje. Tiesioginiai prekybiniai ryšiai jau formuojasi produkcijos projektavimo ir konstravimo stadijoje ir tebesitęsia tą produkciją aptarnaujant, remontuojant pas galutinį vartotoją.

Tiesioginių eksporto ryšių plėtrai didelę įtaką turi transnacionalinių kompanijų vystymasis. Šios kurdamos nuosavas užsienio tiekimo ir aptarnavimo įmones bei nustatydamos tiesioginius tarptautinius ryšius, ne tik didina šių ryšių lyginamąjį svorį, bet ir keičia pobūdį.

Eksporto tiesioginis metodas, palyginti su netiesioginiu, turi pranašumų:
1) Užsimezga tiesioginiai ryšiai su vartotojais;
2) Geriau tiriama rinka ir lengviau prisitaikoma prie jos pokyčių;
3) Gamybos programa lengviau priderinama prie vartotojo;
4) Galima greičiau atsižvelgti į paklausos pokyčius.
Netiesioginiu metodu realizuojama kita pusė visų prekių, esančių užsienio prekybos apyvartoje. Ypač svarbus šio metodo vaidmuo prekiaujant pramonės ir kitų gamybos šakų standartiniais bei gyventojų vartojimo prekėmis. Stambios įmonės bei transnacionalinės kompanijos irgi naudojasi šiuo metodu, jei:
1) Realizuojama nepagrindinė produkcija;
2) Prekės parduodamos tolimose ir dar gerai neįsisavintose rinkose;
3) Nauja produkcija siūloma šalyse, kur nėra eksportuotojo nuosavo prekybos tinklo;
4) Atitinkamų prekių pardavimas yra monopolizuotas kitų eksportuotojų.
Nors netiesioginių ryšių vaidmuo mažėja, tačiau šio metodo reikšmė išlieka dar labai didelė. Jis irgi turi privalumų.
Pirma, įėjimas į užsienio rinką mažiau rizikingas, palyginti su tiesioginiu me
etodu. Eksportuotojas parduoda produkciją tarpininkui ir toliau neatsako už jos likimą.
Antra, netiesioginis pardavimas leidžia eksportuotojui sutaupyti prekybos išlaidas:
 Kontaktų kaštus – išlaidas užmezgant kontaktus ir prekybinius ryšius su eksportuojamos produkcijos galutiniais vartotojais;
 Produkcijos rūšiavimas ir paskirstymo užsienio šalyje kaštus – sandėliavimo, produkcijos pakavimo pagal galutinio vartotojo reikalavimus, paskirstymo, pervežimo į galutinio pardavimo vietas išlaidas.
Trečia, daugelis eksporto tarpininkų teikia papildomas paslaugas eksportuotojui savo šalyje: padeda tirti rinką, teikia informaciją, tarpininkauja ryšiams su tos šalies centrine ir vietine valdžia.
Galutinis sprendimas, kurį metodą pasi.rinkti, priimamas, įvertinus išlaidas ir numanomą gauti pelną. Prekybos tarpininkus reikia rinktis tuo atveju, jei mokėjimai jiems bus mažesni nei išlaidos, kurios atsirastų tiesiogiai parduodant.
Pagrindinė užsienio prekybos organizacinė forma – įmonė. Jos teises, pareigas, funkcijas eksporto operacijose apibrėžia valstybių įstatymai ir veiklą reglamentuojantys valdžios bei valdymo organų normatyviniai dokumentai. Jais remdamasi, įmonė pasirenka užsienio ryšių apimtis, formas ir metodus.
Efektyviam užsienio ryšių valdymui turi būti pasirinkta atitinkanti tų ryšių pobūdį ir tarptautinių komercinių operacijų vykdymo metodus įmonės struktūra.
Eksporto srityje išskiriami trys įmonių tipai:
1) Specializuotos eksporto įmonės;
2) Specializuotos eksporto padaliniai gamybinėse įmonėse;
3) Specializuoti eksporto padaliniai tarptautinėse gamybinėse arba komercinėse įmonėse.
Priklausomai nuo įmonės nuosavybės formos specializuotos eksporto įmonės gali būti individualios personalinės įmonės, bendrijos, akcinės bendrovės.2.2 Eksporto rinkos tyrimo ypatumai
Įmonė, iškėlusi uždavinį eksportuoti, patenka į tarptautinės konkurencijos sąlygas. Jos išėjimą į tarptautinę rinką galima vertinti kaip laipsniško vystymosi procesą. Gerai ištirta ir žinoma vidaus rinka, kuri dažnai nėra susijusi su labai didele rizika, ir tolima, nepažįstama užsienio rinka yra tokios skirtingos, kad reikia specialus paruošiamojo darbo ir nemažų išlaidų užsienio rinkai tirti bei eksporto strategijai parengti. Šiuos uždavinius sprendžiant, tenka pereiti kelis etapus.
Pirmasis etapas pradedamas bandomuoju eksportu. Tai paprastai paviršutiniški sprendimai, priimami remiantis vidaus rinkos patirtimi arba jau įmonės įsisavintų kitų užsienio rinkų, analogiškai taikant naujajai rinkai, patirtimi. Neretai prekės sėkmingai parduodamos užsienio rinkoje, tačiau naujų užsakymų paprastai negauna. Kadangi eksportuojamų prekių kiekis nedidelis, tai gautos eksporto pajamos nepadengia eksporto išlaidų. Nuo šio momento reikia apsispręsti: ar toliau ekstensyviai plėsti eksportą iki tokių mastų, kurie garantuotų pelną, ar intensyvinti eksporto operacijas tiriant rinką. Šiuo atveju rinkos įsisavinimas bus žymiai gilesnis ir efektyvesnis, nes bus renkama ir analizuojama informacija apie rinką ir jos pagrindu keičiami sprendimai. Tačiau šios operacijos dar tebebus bandomojo eksporto etapas, nes eksportas sudarys nedidelę dalį (iki kelių procentų) bendrosios įmonės prekių apyvartos.
Jei rinkos tyrimų rezultatai teigiami, pereinama į antrą etapą, kuris vadinamas eksporto marketingu. Šiame etape įmonė privalo užmegzti dvipusius santykius su užsienio rinka. Iš užsienio rinkos turi būti gaunama tokios pat apimties ir gilumo informacija kaip ir iš vidaus rinkos. Pagal tą informaciją derinama ir tiekiama į užsienį produkcija. Marketingo būdu, metodai ir priemonės jau turi tarptautinį pobūdį.
Trečiajame etape pasitelkiamas tarptautinis ir globalinis marketingas. Abu jie taikomi tik tada, kai įmonės prekių apyvartoje ima vyrauti užsienio rinkos dalis. Tarptautinio marketingo priemonės naudojamos, kai užsienio rinkos dalis viršija vidaus rinkos apyvartos dalį, o globalinis – kai įmonė absoliučiai didžiąja veiklos dalimi orientuojasi į tarptautines, pasaulines rinkas.
Įmonės išėjimą į tarptautines rinkas ir prekybos santykių išplėtimą su užsienio partneriais sąlygoja šios priežastys:
1. Vidaus rinkos išsivystymo lygis – vidaus rinkos prisotinimo prekėmis didelis laipsnis, šakoje išaugęs konkurencijos lygis, vidaus rinkoje didelė priklausomybė nuo prekybos tarpininkų, nepalanki valstybės vidaus rinkos politika ir pan.
2. Turimi dideli ir ne visiškai apkrauti įmonės gamybiniai pajėgumai, kuriuos panaudojus papildomos produkcijos neįmanoma parduoti vidaus rinkoje.
3. Valstybės užsienio ekonominė politika sudaranti palankias sąlygas išeiti į tarptautines rinkas.

Būtina kompleksinė rinkos analizė, kurią vadiname eksporto rinkos tyrimo struktūra. Joje išskiriami keturi pagrindiniai tyrimo struktūros elementai:
1. Eksporto paklausos tyrimai;
2. Eksporto pasiūlos tyrimai;
3. Konkrečios eksporto prekės įėjimo į rinką būdų tyrimas;
4. Eksporto prekės konkurencingumo įvertinimas.

Užsienio rinkos analizė ir įvertinimas glaudžiai susijęs su jos patrauklumo ir santykinio konkurencinio pranašumo panaudojimu.

Rinkos patrauklumas – tai visuma veiksnių, lemiančių į šią rinką įeinančios įmonės strateginę sėkmę. Patrauklumą apibūdina rinkos kokybinės charakteristikos: rinkos apimtis, dinamika ir kokybė; aprūpinimo energija ir žaliavomis sistemos būklė; rinkos aplinkos būklė. Eksportuojanti įmonė praktiškos įtakos užsienio rinkos patrauklumui neturi.

Santykinis konkurencinis pranašumas apibūdinamas šiais kriterijais: rinkos pozicija, gamybiniu potencialu, moksliniu ir inovaciniu potencialu, rinkoje veikiančių įmonių darbuotojų profesiniu lygiu. Šiems veiksniams įtaką daro eksportuojanti įmonė.

Rinkos patrauklumas ir santykinis konkurencinis pranašumas įvertinamas rinkos segmentavimo procese.

Klasikinė rinkotyra numato tradicinę eksporto pak.lausos tyrimų rezultatų apdorojimo schemą, leidžiančią atrinkti tikslinę rinką. Ji apima rinkos segmentavimą, nustačius paklausos apimtis. Atrenkami tiksliniai segmentai ir prekių pozicijos rinkoje.

Įmonė, pasirinkdama įėjimą į būsimo eksporto rinką, gali naudoti įvairius segmentacijos požymius, juos atitinkamai derindama:
 Geografinį arba regioninį;
 Gamybinį demografinį;
 Šakinį;
 Produkto panaudojimo sritis ir technines savybes;
 Sociodemografinis principas ir kiti.

Rinkos paklausos tyrimo teorijoje ir praktiniuose tyrimuose naudojami įvairūs modeliai. Jų taikymas skiriasi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos šalyse. Naudojami įvairių pakopų modeliai. Sustambintą eksporto rinkos atrinkimo modelį galima pavaizduoti keturių pakopų schemoje (žr.1pav.).

1 Pakopa
Išankstinis rinkos atrinkimas
Atmetimo procedūra Atrinkimo procedūra
Atmetimo kriterijai:
• ekonominis
• politinis
• geografinis
• kultūrinis
• technologinis
• tarptautinis Atrinkimo kriterijai:
• konkrečiai įmonei savi kriterijai
• konkrečiai prekei savi kriterijai

2 pakopa
Makrosegmentacija
Segmentacija pagal ūkio ir gamybos šakas
(apytikris rinkos dydis)

3 pakopa
Rinkos segmento nustatymas

Kriterijai

Periodas Rinkos
potencialas Rinkos
paklausa Reikalavimai
įmonei
Praeitis ir dabartis
Perspektyvos 1 metodas
4 metodas 2 metodas
5 metodas 3 metodas
6 metodas

4 pakopa
Galutinis rinkos atrinkimas
Galutinio sprendimo eksportuoti į atitinkamą šalį (regioną)
Atitinkamą prekę priėmimas

1Pav. Keturių pakopų eksporto rinkos atitikimo modelis

Ši schema skirta eksporto rinkai atrinkti. Atskiros pakopos konkrečioms įmonėms gali skirtis. Bendra visoms – išankstinis rinkos įvertinimas ir galutinis rinkos atrinkimas. Kadangi pasaulio ekonomikoje yra labai daug tarptautinių rinkų, tenka naudoto kelias pakopas, iš anksto vienas rinkas. Mažiau patrauklios rinkos atmetamos, vadovaujantis atmetimo procedūros kriterijais:
 ekonominiai veiksniai (pernelyg mažas gyventojų pajamų lygis, nėra tvirtos valiutos ir kt.);
 politinis klimatas (nestabili politinė situacija, nacionalizacijos ir ekspropriacijos pavojus);
 geografiniai veiksniai (šalis yra labai toli, netinkamos klimato ir reljefo sąlygos);
 kultūrinė aplinka (kalbos barjeras ir religinės problemos, žemas kultūros ir išsilavinimo lygis);
 technologiniai veiksniai (labai žemas gamybos technologijos lygis, labai žema darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija);
 užsienio prekybos politika (labai aukšti muitų barjerai, labai daug eksportą ribojančių netarifinių barjerų, valstybės protekcionistinė politika).

Tradiciškai įmonė eksportuotoja pradeda savo veiklą kaimyninėse šalyse, kuriose ekonominiu ir kultūriniu požiūriu rinkos panašios į savo šalies. Jas įsisavinus, persikeliama į tolesnes rinkas. Toks eksporto teritorijos plėtros modelis tinka ne visoms įmonėms. Tada taikytinas ankščiau aprašytas keturių pakopų modelis.

Patraukliausios eksportui tinkamos užsienio rinkos gali būti atrenkamos, pagal iš anksto suformuotą rinkos įvaizdį. Pagal rinkos atrinkimo keturių pakopų modelio pirmos pakopos atrankos procedūrą pasirenkami keli kriterijai, kurie tinka ir svarbūs įmonei eksportuotojai, ir atrenkamos visos tos rinkos, kurios tenkina tuos kriterijus.

Jei tų rinkų labai daug, naudojant atmetimo procedūrą, pagal to paties modelio pirmą pakopą, remiantis šalių duomenimis, jos sugrupuojamos dešimtukais ir iš kiekvieno jų atrenkamos keturios geriausios šalys, kurioms jau taikoma atrinkimo procedūra.

Po to pereinama į antrą pakopą, kurioje vyksta rinkų makrosegmentacija. Rinkos jungiamos į šakas, siekiant nustatyti šakų tarpusavio sąveiką šalyje, nes tai turės didelę įtaką eksportui.

Trečioje pakopoje įvertinamos pirmoje pakopoje atrinktos rinkos. Šios analizės tikslas – įvairiais rinkos analizės būdais atmesti išankstinėje atrankos procedūroje pasirinktas rinkas, kurios netenkina rinkos segmento reikalavim.ų. Šių reikalavimų kriterijai: rinkos potencialas, rinkos paklausa, reikalavimai eksporto įmonei. Rinkos potencialas yra konkrečios prekės visos šalies teritorijos rinka, apimanti esamas ir galimas rinkas. Rinkos paklausa – ta preke prekiaujančių ir tarpusavyje konkuruojančių šioje rinkoje įmonių pardavimų apimtys. Reikalavimai eksporto įmonei – tai tos prekės pardavimų apimtis, tenkanti vienai konkrečioje rinkoje funkcionuojančiai įmonei.

Nurodyti kriterijai vertinami laiko požiūriu: praeityje, konkrečiu momentu, perspektyvoje. Teks analizuoti šešias rinkos apimčių charakteristikas:

1) esamą rinkos potencialą,
2) esamą rinkos paklausą,
3) esamą eksporto įmonės prekių paklausą,
4) rinkos potencialo perspektyvą,
5) rinkos paklausos perspektyvą,
6) eksporto įmonės prekių paklausos perspektyvą.

Nurodytas rinkos apimtis reikia matuoti. Nustatant esamą rinkos potencialą ir esamos rinkos paklausos apimtį, teks naudotis tos šalies prekybos statistikos duomenų analize. Jei tokios statistikos nėra arba keblu ją gauti, pasirenkami ekspertiniai metodai. Eksporto įmonės prekių paklausos esamos situacijos analizė jokių sunkumų nesukels, nes visi šiai analizei reikalingi duomenys yra įmonėje. Perspektyvai įvertinti pasirinktinai taikomi perspektyvinio planavimo ir prognozavimo metodai ekonomikoje ir prekyboje: analogijos metodas, statistinis paklausos įvertinimas, ekspertų metodas, matematiniai metodai ir kt.

Visus veiksnius, darančius įtaką galimoms eksporto apimtim rinkoje galima sujungti į dvi grupes: 1) šalies, į kurią eksportuojama, veiksniai; 2) paklausos veiksniai.

Šalies veiksniai – tai įvairūs prekybos barjerai ir konkurencija tiriamoje rinkoje. Prie barjerų priskiriama: muitų tarifas, akcizai, subsidijos, netarifiniai barjerai – kvotos, licenzijos, kiekybiniai eksporto ir importo apribojimai, standartai (prekių dydžio, apimties, išvaizdos, pakuotės, ženklinimo ir kt.), sertifikavimas. Konkurencija priklauso nuo rinkos tipo ir būna įvairių formų. Išskiriamos pagrindinės penkios konkurenciją šakoje formuojančios jėgos: konkuravimo šakos viduje laipsnis, potencialių konkurentų veržimosi į šaką jėga, prekių pakaitų pasirodymo rinkoje grėsmė, konkretaus tipo prekių paklausos jėga, išteklių tiekėjų pasiūlos jėga.

Paklausos veiksniai sąlygoja tiek rinkos imlumą apskritai, tiek įmonės eksportuotojos dalį joje. Išskiriami keturi svarbiausi veiksniai: 1) prekės paskirtis, 2) paklausos matas, 3) paklausos lygių matavimas, 4) rinkos apibrėžtumas.

Universalios paskirties ir plačiai naudojama prekė turės didelę potencialią rinką. Tačiau eksportuotojo atžvilgiu rinka bus siaura, nes joje veiks daug konkurentų. Specifinės paskirties prekė turės mažą potencialią rinką, tačiau eksportuotojui, į tą rinką teikiančiam diferencijuotą prekę, teks didesnė rinkos dalis.

Paklausa matuojama dviejų tipų matais: fiziniais (tonos, litrai, metrai ir pan.) ir piniginiais (įvairiais piniginiais vienetais).

Paklausa gali būti matuojama įvairiuose prekių paskirstymo lygiuose: gamintojo lygyje, eksportuotojo lygyje, eksporto ir importo tarpininkų lygyje, importuotojo lygyje, didmeninės prekybos lygyje, mažmeninės prekybos lygyje. Matuojant fiziniais matais, visuose lygiuose paklausos apimtis vienoda, o piniginio matavimo rezultatai skirsis, nes įvairiuose paskirstymo lygiuose kainos bus nevienodos. Aukščiausias kainos lygis bus mažmeninėje prekyboje.

Rinka gali būti apibrėžta kaip bendravalstybinė, t.y. prekė cirkuliuoja visoje teritorijoje, kaip regioninė (tam tikroje teritorijos dalyje), kaip specifinė (prekė turi ribotą specifinę paklausą).

Galiausiai pareinama į ketvirtą eksporto rinkos tyrimo pakopą – galutinį rinkos atrinkimą. Tai įmonės eksporto marketingo plano parengimo bazė.

Sprendimui priimti gali būti naudojama matrica: rinkos patrauklumas – įmonės galimybės (konkurencinė pozicija). Šis metodas leidžia suderinti rinkos prieinamumą ir patrauklumą, t.y. įmonės sugebėjimą veikti konkrečioje rinkoje. Rekomenduojamas toks veiksn.ių nuoseklumas:
 veiksnių (kriterijų) atranka;
 veiksnių lyginamojo svorio nustatymas;
 rinkos prieinamumo ir patrauklumo įvertinimas;
 įmonės sugebėjimo dirbti rinkoje įvertinimas;
 rinkų palyginimas ir geriausios rinkos įvertinimas.

Įmonės konkurencinės pozicijos užsienio šalyje įvertinamos remiantis šiais pagrindiniais kriterijais:
 įmonės produkcijos konkurencingumu, kuriam nustatyti reikia žinoti importuojančios šalies vartotojų poreikius, palyginti savo produkciją su analogiška konkurentų produkcija;
 prekių kainų ir kitomis kontrakto sąlygomis užsienio šalyje;
 verslo sąlygomis ir galimybėmis užsienio šalyje;
 galimybėmis įkurti bendras įmones, filialus, antrines įmones užsienyje;
 rinkos pasidalijimo tarp konkurentų užsienio šalyje nustatymu; šio įvertinimo žinojimas yra būtinas, nes be jo neįmanoma prognozuoti tiekimo potencialo santykio su numatoma įmonės apyvarta užsienio šalyje;
 laukiamų eksporto į užsienio šalį finansinių rezultatų įvertinimu; šie rezultatai matuojami pelno, rentabilumo, grynojo pelno ir kitais rodikliais.

Įmonės požiūriu nurodyti kriterijai gali būti nevienodai svarbūs, todėl juos būtina patikslinti atsižvelgiant į konkrečias sąlygas. Užsienio rinkos patrauklumą ir įmonės konkurencinės pozicijos įvertinimą tikslinga analizuoti kompleksiškai, pasitelkus matricą, horizontaliose eilutėse išdėstant rinkos patrauklumo kriterijus, vertikaliose – įmonės konkurencinės pozicijos kriterijus.

Svarbi ne tik įmonių produkcijos pardavėjų ir įmonių produkcijos pirkėjų veiklos analizė, bet ir komercinės praktikos, susidariusios rinkoje, analizė. Svarbu žinoti prekių judėjimo sąlygas, prekių paskirstymo kanalus, teisinius tų procesų aspektus, prekybinės praktikos sąlygas.

Komercinės praktikos tyrimas apima sutarčių praktikos specifines konkrečios rinkos sąlygas, tipinius toje šalyje galiojančius kontraktus, biržų kontraktus, mugių, aukcionų, parodų praktiką ir sąlygas. Svarbu žinoti prekybos papročius, prekių pateikimo sąlygas, kainų nustatymo būdus ir metodus, atsiskaitymo būdus, formas ir metodus.

Prekių judėjimo sąlygų tyrimas – tai transporto tipo pasirinkimas, transporto tarifų, krovos darbų kainų, saugojimo kainų analizė, tų kainų nustatymo tvarka, krovos darbų mechanizavimo lygis, krovinių priėmimo taisyklės, reikalavimai pakuotei, svoriui, matmenims.

Dabartinėmis sąlygomis galima išskirti tris įsiskverbimo į užsienio rinką pagrindinius būdus.

Pirmas – nuosavos prekės pardavimo tinklo sukūrimas. Tam reikia vispusiškai pažinti rinką, tirėti toje rinkoje savo atstovų. Šis būdas pasirinktinas esant didelėms eksporto apimtims, nes nuosavo prekybos tinklo sukūrimas brangiai kainuoja. Šio būdo pranašumas: per nuosavą prekybos tinklą atliekama detali ir pagrįsta analizė.

Antras būdas – prekybos, tiekimo tarpininkų panaudojimas. Šis būdas praverčia skverbiantis į naują rinką, kurioje nuosava sistema nesukurta, ypač, kai būtinas garantinis ir pogarantinis prekės aptarnavimas, kurį tenka atlikti tarpininkui.

Trečias brovimosi į užsienio rinką būdas susijęs su gamybos užbaigimo operacijomis užsienio šalyje. Tai paprastai techniška sudėtingesnių prekių galutinis surinkimas. Šis būdas pasirenkamas tose šalyse, kur pigesnė darbo jėga, kur tai prekei gana imli perspektyvi rinka, palankios apmuitinimo sąlygos. Baigdama prekės gamybą užsienyje, įmonė patiria didesnį ekonominį efektą, esant palankesnėms gamybos sąlygoms negu savoje šalyje. Be to, paprasčiau išsprendžiamas garantinis ir pogarantinis aptarnavimas.

Konkurencingumo įvertinimas vyksta trimis etapais:

1. Atliekama rinkos analizė ir parenkamas tai rinkai tipinis prekės ar prekių grupės pavyzdys. Kaip prekės tipinis pavyzdys imami analizuojamoje rinkoje esant ir turinti pirkėjų paklausą, t.y. perkama, prekė. Ji su savo savybėmis, išreikštomis atitinkamais matais, bus etalonas, vertinant įmonės eksportuojamą prekę.

2. Palyginimo parametrų parinkimas. Parenkant prekės palyginimo parametrus, atsižvelgiama į tai, kad pre.kę nusako dvi savybių grupės: vartojamosios savybės ir ekonominės savybės. Vartojamosios savybės apibūdinamos pagrindinėmis prekės funkcijomis: svoriu, dydžiu, tikslumu, našumu, galingumu ir pan. Būtina atsižvelgti į tarptautinių ir nacionalinių standartų reikalavimus, galiojančius vienoje ar kitoje rinkoje. Prie vartojamų savybių priskiriamos ir prekės išvaizdos charakteristikos: dizainas, spalva, pakuotė, prekinis ženklas.

3. Prekės konkurencingumo integralinio rodiklio nustatymas. Norint apskaičiuoti eksportuojamos prekės konkurencingumo integralinį rodiklį, etaloninės prekės rodikliai palyginami su vertinamos prekės rodikliais. Rodikliai matuojami parametriniais indeksais arba balais. Parametrinis indeksas išreškiamas koeficientu, kuris gaunamas atitinkamą prekės savybę palyginus su vartotojui reikalingos savybės parametru.2.3 Eksporto įmonės galimybių įvertinimas
Prieš pardedant eksportuoti reikia įvertinti savo įmonės galimybes. Užsienio rinka, palyginti su vietine, turės nemažai specifinių bruožų.

Jei įmonė pati gamina ir pati organizuoja prekių pardavimą galutiniams vartotojams, norėdama tas prekes eksportuoti, ji turi būti gerai įsitvirtinus vietinėje rinkoje. Įmonės sukaupta patirtis tiriant vietinę rinką galės būti panaudota ir užsienio rinkos analizei. Svarbiausia tai, kad vietinėje rinkoje sukaupta patirtis leis išvengti elementariausių klaidų, organizuojant ir vykdant eksporto operacijas užsienio rinkoje. Lengviausias būdas pradėti eksporto galimybių analizę – surasti užsienio rinką, kurioje panašūs reikalavimai kaip ir vietinėje rinkoje. Šiuo atveju užteks minimalių būsimosios užsienio rinkos tyrimų, nereikės specialių prekės konkurencingumo vertinimų, tačiau bus įvertinti savo įmonės potencines galimybes eksportinių prekių gamybai ar komercijai.

Pirmiausia įvertinamas įmonės gamybinis potencialas, nes įmonės pagamintas prekes teks dalyti tarp vidaus rinkos ir užsienio rinkos. Gamybinis potencialas – tai įmonės aktyvai, pagrindinis kapitalas, apyvartinis kapitalas, kapitaliniai įdėjimai, nuosavas ir skolintas kapitalas, kapitalizuotas pelnas, gamybiniai pajėgumai, mokslo tiriamoji bazė ir išlaidos naujovėms, bendras darbuotojų skaičius, jų profesinė ir kvalifikacinė struktūra. Šie duomenys yra įmonės finansinėje ir operatyvinėje atskaitomybėje. Iš jų galima spręsti apie įmonės gamybinę bazę ir jos veiklos mastus.

Gamybinė bazė rodo įmonės pramoninį techninį potencialą, leidžiantį gaminti ir parduoti atitinkamą produkcijos kiekį tam tikrais terminais. Produkcijos kiekį įvertiname kainomis, nustatome pardavimų apimtis, produkcijos atsargas įmonės sandėliuose ir pas tarpininkus.

Pagrindinis kapitalas – svarbiausias gamybinio potencialo rodiklis. Analizuodami jį suskaidome į sudedamąsias dalis: žemė, pastatai ir įrenginiai, mašinos ir įrengimai, išnuomotas turtas ir pan. Iš pagrindinio kapitalo vertės atmetę nusidėvėjimą, gauname realų pagrindinį kapitalą.

Analizuojant įmonės gamybinį potencialą, būtini duomenys apie žaliavas, medžiagas, kuro atsargas, energiją, transporto priemones ir prekių pardavimo tinklą, sandėlių ūkį, remonto bazę.

Būsimą potencialą nusako kapitalinių įdėjimų apimtys ir struktūra. Tai liudija apie įmonės perspektyvines galimybes.

Atkaklios konkurencijos sąlygomis ypač svarbią reikšmę turi įmonės mokslinė techninė bazė. Būtina diegti į veiklą mokslo ir technikos pasiekimus, rengti naujas technologijas ir kurti naujas produkcijos rūšis. Technologijos tobulinimas, naujų gamybos metodų kūrimas leidžia ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir mažinti gamybos išlaidas bei suformuluoti santykinius pranašumus prieš konkurentus tiek savo šalies šakoje, tiek užsienio rinkoje.

Priimant sprendimą eksportuoti, didelę reikšmę turės įmonės darbuotojų profesinė ir kvalifikacinė struktūra, profesinio lygio kėlimo galimybės, darbuotojų suinteresuotumas savo kvalifikacija ir jos kėlimu, nes atsiras didesni gaminamos produkcijos kokybės, asortimento atnaujinimo, naujų gaminių kūrimo reikalavimai.

Jei eksportas numatomas į neištirtas ir nežinomas rinkas, neturinčias analogų su vidaus rinka, be įmonės techninių gamybinių galimybių įvertinimo, bus būtina nuodugniai ir visapusiškai tas rinkas ištirti ir įvertinti. Tai ypač bus svarbu, jei produktas nėra naujas ir unikalus. Reikės nustatyti ne tik tų rinkų esamas funkcionavimo sąlygas, bet ir jų vystymosi tendencijas, nes, priėmus sprendimą eksportuoti ir įėjus į rinką, patirsime papildomų išlaidų, o neatitikus rinkos įvertinimų jos dar labiau padidės, ypač jei reikės iš rinkos pasitraukti.

Prieš priimdama sprendimą eksportuoti, įmonė turi suformuluoti eksporto tikslus. Sprendimas eksportuoti pareikalaus pertvarkyti personalo struktūrą, finansinių išteklių perskirstymą, produkcijos kokybės kontrolę, sustiprinti rinkotyros ir rinkodaros, juridinių tarnybų darbą, pertvarkyti įmonės logistikos sistemą. Visa tai bus s.usiję su papildomomis išlaidomis, taigi būtina įvertinti, ar numatomos papildomos pajamos padengs tas išlaidas.

Formuojant eksporto tikslus, patartina laikytis nuoseklumo, kuris garantuotų, kad atskiri svarbūs klausimai ar jų aspektai nebus praleisti ir neįvertinti. Analizės ir vertinimo seka galėtų būti tokia:
1) Įmonės valdymo tikslų ir struktūros pokyčiai;
2) Įmonės buvusio ir esamo bendradarbiavimo su užsienio šalių subjektais patirties įvertinimas;
3) Personalo struktūros ir darbo organizavimo pokyčiai;
4) Įmonės gamybinių pajėgumų naudojimo eksportinei produkcijai gaminti pokyčiai;
5) Finansinių išteklių perskirstymo įvertinimas;
6) Laukiamų eksporto rezultatų įvertinimas.

Analizę pradedame nuo priežasčių, skatinančių įmonę eksportuoti. Kiekvienos verslo įmonės pagrindinis tikslas – tenkinant vartotojų poreikius, uždirbti pajamų. Jei nacionalinės šalies ir užsienio šalių verslo sąlygos palankios eksportui, duodančiam didesnes pajamas negu verslo kaštai vidaus rinkoje, tai šis faktas galėtų skatinti svarstyti apie eksporto organizavimo tikslingumą. Įmonės vadovaujantis personalas turi įsisamoninti šio tikslingumo būtinumą ir organizuoti darbus, susijusius su šios problemos sprendimu, be to, jis turi turėti tarptautiniam verslui reikalingą kvalifikaciją ir praktinę patirtį. Gali prireikti tarnybines kvalifikacines pareigybes įmonėje perskirstyti, vadovaujantį personalą apmokyti, perimti užsienio šalių analogiškų įmonių patirtį. Tikslinga sudaryti atitinkamą laikiną valdymo struktūrą, atsakingą už eksporto tikslų analizę, vertinamą ir projekto rengimą.

Paprastai įmonė turi didesnius ar mažesnius ryšius su užsienio šalių atitinkamomis įmonėmis. Būtina šiuos ryšius išnagrinėti, pasverti teigiamas ir neigiamas jų ypatybes, įvertinti verslo sąlygas tose šalyse. Jei yra galimybė, pravartu siųsti įmonės vadovaujančius darbuotojus stažuotėms į atitinkamas užsienio šalių įmones, organizuoti su jomis patirties pasidalijimą. Reikia išnagrinėti visas užklausas ir paraiškas, gautas iš užsienio šalių įmonės gaminamai produkcijai, nesvarbu, ar jos buvo patenkintos, ar ne. Jeigu įmonė neturi monopolijos šakoje, reikia sužinoti esamus konkurentus vidaus ir užsienio rinkoje, numatyti potencines jų galimybes, konkurentų įsiveržimo į šaką ir numatomą užsienio rinką galimybes. Kartu reikia numatyti eksportuojamos prekės konkurencines galimybes, atsižvelgiant į esamus pakaitus ir naujų gaminių atsiradimą. Tokia įmonės turimo patirties analizė ir tos patirties vertinimas leis tiksliau suformuluoti įmonės eksporto tikslus ir parengti eksporto planą.

Eksporto tikslų ir plano parengimas didele dalimi priklauso nuo įmonės personalo ir jo valdymo lygio bei būtinos reorganizacijos, priimant sprendimą eksportuoti. Ne tik vadovaujantis personalas, bet ir visi įmonės darbuotojai turi būti suinteresuoti įmonės pertvarkymu eksporto tikslams. Būtina kelti visų darbuotojų kvalifikaciją, nes eksportinės prekės kokybei keliami ypatingi reikalavimai, atitinkantys vartotojus kitos šalies, turinčios savo vartojimo ypatybes, specifines gamtines, klimatines, kultūrines sąlygas, kitokias tradicijas. Įmonėje teks sukurti specialius eksporto rinkos tyrimo, eksporto valdymo sprendimų vykdymo struktūrinius padalinius arba specialias tarnybas ar pareigybes, atsižvelgiant į eksporto apimtis, eksportuojamų prekių ypatybes, užsienio rinkų ypatumus.

Gaminamos produkcijos apimtį, sąlygojančią normalų pelną, apibrėžia ribiniai kaštai. Šią apimtį reikės dar papildomai didinti, nes eksportuojančiai įmonei prisidės tarptautinių kontaktų kaštai ir tarptautinės logistikos išlaidos. Todėl, analizuojant ir vertinant esamų gamybinių pajėgumų panaudojimą, į tai būtina atsižvelgt. Taip pat reikia įvertinti, ar, vykdant eksporto užsakymus, nesumažės gamyba vietinei rinkai. Pačią gamybos techninę bazę gali tekti ne tik plėsti, bet ir tobulinti, nes eksportinei produkcijai keliami didesni kokybiniai reikalavimai: turės būti siekiama įdiegti geros gamybos praktikos standart.us. Kadangi teks laikyti tarptautinės logistikos reikalavimų, gali prireikti keisti prekių pakuotę, ženklinimo medžiagas ir dizainą, užtikrinti prekės garantinį ir pogarantinį aptarnavimą importuojančiose šalyse.

Visi minėti pokyčiai mažins finansinius išteklius. Pirmiausia teks nustatyti, kiek kapitalinių įdėjimų papildomai reikės skirti eksportinės produkcijos gamybai ir rinkotyrai, kokios bus eksporto organizavimo einamosios išlaidos. Toliau reikės rasti papildomus lėšų šaltinius eksportui remti. Galiausiai būtina apskaičiuoti, per kiek laiko investicijos į eksportą atsipirks, kad galima būtų įvertinti, ar tikslinga naudotis bankų ilgalaikėmis paskolomis. Vertinant eksporto galutinius rezultatus, reikės atsižvelgti į finansinę riziką, kuri tarptautinėse operacijose kur kas didesnė negu vidaus rinkoje. Tai valiutų kursų svyravimai, kliento mokumo problemos, tarptautinių atsiskaitymų klausimai, tarptautinis draudimas nuo finansinių ir kitų veiksnių rizikos.

Atsakymai į nurodytus klausimus padės apsispręsti, ar eksportuoti, ar ne. Jei sprendimas teigiamas, reikės pasirinkti eksporto metodą ir parengti konkrečius eksporto organizavimo ir marketingo planus.3. EKSPORTO ĮVERTINIMAS LIETUVOJE
Lietuvos ūkio subjektai, eksportuojantys savo produkciją į užsienio rinkas patyrė ne tik pasaulio finansų krizės, Rusijos finansų, ekonomikos ir politinės krizės padarinius, bet ir globalios ekonomikos iššūkius, pasireiškiančius didele konkurencija, aukštu darbo našumo lygiu, mažesniais konkurentų ir kitų Vakarų pasaulio organizacijų kaštais, aukštomis technologijomis ir t.t.

Nepaisant to, šalies ūkio subjektai tuo metu sėkmingai transformavosi iš Rytų į Vakarų rinkas ir sugebėjo ne tik padidinti eksporto augimą, pralenkti importo augimą, bet ir pakeisti užsienio prekybos tendencijas sėkmingai vystant eksportą Vakarų ir ypač ES valstybių rinkose.

Eksporto apimtis 2003 metais didėjo sparčiau nei importo apimtys ir tai įvyko ne dėl palankesnių makroekonominių sąlygų, Lietuvos pinigų ir fiskalinės politikos, bet eksportuotojų, vietinių gamintojų pastangų dėka plečiant savų produktų rinkas.

Tačiau įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje, prisiimant šiuolaikinius ekonomikos globalizacijos iššūkius, ir išlaikyti savo eksporto konkurencingumą bei jį didinti esant nevienodose, blogesnėse konkurencinėse sąlygose lyginant su kitų šalių eksportuotojais užsienio rinkose ir netgi savo vietinėje rinkoje lyginant su importuotojais yra ūkio subjektams sunkiai įveikiamas uždavinys, Eksportuotojai dėl to patiria papildomas išlaidas ir nuostolius, negali savo tikruoju vardu arba savo prekės ženklu įsitvirtinti pasaulio rinkose.

Diskriminacines, nepalankias plėtrai ir pažangai sąlygas šalies verslininkams, eksportuotojams sudaro netinkama valstybės ekonominė politika. Lietuvos Vyriausybė pritaiko vien griežtus savo reikalavimus verslui, didina mokesčių naštą netaikydama palankių eksporto plėtrai priemonių, kurias plačiai naudoja Vakarų valstybės. Lietuva nepanaudoja savo galimybių leistinose ribose teikti valstybės pagalbą eksporto plėtrai, pritaikant Vakarų valstybių ir ES patyrimą.3.1. Eksporto analizė pagal šalis ir produkciją 2003, 2004 ir 2005 metais
CELPA šalys – Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą pasirašiusios šalys: Bulgarija, Čekija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrija.

ELPA šalys – Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija.

Į ELPA šalis eksportuota 13,68 proc. bendro Lietuvos eksporto vertės prekių, o eksporto vertė labai padidėjo (6 kartus).

Į NVS šalis eksportuotų prekių dalis sudarė 17,3 proc. bendro Lietuvos eksporto. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jo vertė sumažėjo 9,7 proc.

Į Latviją ir Estiją eksportuotų prekių dalis sudarė 13,6 proc. bendro Lietuvos eksporto. Eksportas į minėtas šalis atitinkamai lyginant padidėjo 12,5 proc.

Į CELPA šalis eksportuota 4,7 proc. bendro Lietuvos eksporto vertės prekių, o eksporto vertė padidėjo 2,5 proc.(žr. 2pav.)

2Pav. Lietuvos eksportas pagal šalių grupes, mlrd.Lt

Tokios eksporto į ES šalis mažėjimo, o į ELPA šalis didėjimo tendencijos atsirado dėl per analizuojamą laikotarpį pasikeitusių mineralinių produktų eksporto srautų pasikeitimo.

Analizuojant pagal prekių skyrius didžiausia Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, transporto priemonės ir įrenginiai, mašinos ir mechaniniai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, elektros įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija (žr. 3pav.).

3Pav. Prekių eksporto struktūra pagal prekių skyrius

Bendras užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir atitinkamai lyginant jo apimtis sumažėjo (8,8 proc. ).

Analizuojant užsienio prekybos deficitą pagal šalis, matyti, kad didžiausias jis buvo prekiaujant su Rusija – 1525,7 mln. Litų ir sudarė 43,6 proc. bendro Lietuvos užsienio prekybos deficito. Jis šiais metais padidėjo 0,3 proc. Užsienio prekybos su Vokietija deficitas sudarė 1465,1 mln. litų. Taip pat tenka pažymėti ženklų prekybos deficitą su Lenkija ( 556,8 mln. Lt), su Suomija (390,9 mln. Lt), su Nyderlandais (273,4 Lt) bei Ukraina (232,6 Lt),.

Pagal šalių grupes didžiausias prekybos deficitas buvo prekiaujant su ES valstybėmis ir sudarė 2358,8 mln. litų.

Prekybos su NVS šalimis deficitas per analizuojamą laikotarpį sudarė 1529,4 mln. litų ir padidėjo 23,9 proc. palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu.

Lyginant 2003 metų I pusmečio Lietuvos užsienio prekybos rezultatus su praėjusių metų atitinkamo laikotarpio rezultatus, matyti, kad šių metų I pusmečio bendras prekių eksportas padidėjo 6,7 proc. (2002 m. I pusmetyje, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu – 3,3 proc.) dėl žymiai išaugusios Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto apimties (13,2 proc.). Intensyviau, negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį, didėjo eksportas į ELPA šalis. Sumažėjo bendras užsienio prekybos deficitas 8,8 procento.

Užsienio prekyba 2005 metais trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, prekių eksporto ir importo prieaugis sulėtėjo, tačiau prekių eksporto prieaugio tempas buvo beveik dvigubai didesnis. Tai turėjo įtakos ir analogiškiems devynių mėnesių rezultatams. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 metų sausio – rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu parėjusių metų laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 26,3 procento (žr.1 lent.). Prekių eksporto padidėjimui turėjo įtakos tiek prekių fizinės apimties, tiek ir prekių kainų (ypač naftos ir jos produktų) padidėjimas.

2005 m. 9 mėn., palyginimas su 2004 m. 9 mėn., %

Eksportas

Pokytis Veiksnių įtaka
Visos prekės 26,3 26,3
Investicinės prekės 22,6 1,9
Tarpinio vartojimo prekės 29,6 15,5
Vartojimo prekės 20,3 5,5
Benzinas 30,8 2,7
Lengvieji automobiliai 20,1 0,7
Kitos prekės 34,4 0,0
1Lent. Pagrindinių prekių grupių eksporto pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai

Šių metų trečiojo ketvirčio ir devynių mėnesių prekių eksporto į ES šalis, augimo tempai didėjo lėčiau, palyginti su NVS šalimis. Šiuos pokyčiu iš dalies lėmė euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu antrąjį ir trečiąjį ketvirčius. Nep.aisant to, per devynis 2005 metų mėnesius, eksportas į ES sudarė 67 procentus viso šalies eksporto (2004 m. sausio-rugsėjo mėn. – 65,3 %). Prekių eksportas į NVS šalis padidėjo nuo 16,1 iki 17,7 procento.

Per devynis 2005m. mėnesius, palyginti su atitinkamu 2004m. laikotarpiu, bendras užsienio prekybos su ES šalimis balanso deficitas sumažėjo beveik 1,6 mlrd. litų ir sudarė 2,28 mlrd. litų, o prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo beveik 2 mlrd. litų ir sudarė 5,5 mlrd. litų. Didžiausias užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija ir Lenkija, o didžiausias prekybos perviršis buvo su Latvija, Prancūzija ir Estija.

Didžiausią poveikį prekių eksporto didėjimui turėjo prekyba mineraliniais produktais. 2005 metų sausio – rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2004 metų laikotarpiu, mineralinių produktų eksportas padidėjo 38,4 procento ir sudarė 36 procentus viso prekių eksporto prieaugio.4. LIETUVOS IR JAV EKSPORTAS
Tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės yra pasirašytas susitarimas dėl santykių prekybos ir investicijų srityse. Lietuva Jungtinėms Amerikos Valstijoms taiko didžiausio palankumo prekyboje statusą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. Nutarimą Nr.268. Kadangi JAV yra Pasaulio Prekybos Organizacijos narė, didžiausio palankumo prekyboje statusas įtvirtintas pagal PPO nuostatus tiek prekybos su Lietuva, tiek prekybos su Europos Sąjungos atžvilgiu (tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga importui iš JAV taiko konvencinius muitus).

Europos Sąjunga importui iš JAV preferencijų pagal Bendrąją preferencijų sistemą netaiko.

JAV tam tikrų lietuviškos kilmės prekių importui taiko preferencijas pagal JAV Bendrąją preferencijų sistemą, tuo tarpu prekėms iš Europos Sąjungos preferencijų netaiko. Būtent dėl šios priežasties numatomi lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAV pokyčiai („pabrangimas“), Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.4.1 Eksporto į JAV režimo pokyčiai
2003 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas iš Lietuvos į JAV sudarė 526,8 mln. Lt arba 3,40 % viso lietuviškos kilmės prekių eksporto iš Lietuvos.

Tyrime nagrinėtų prekių eksporto dydis 521,2 mln. Lt (98,9 % viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAV). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, poveikis šių prekių eksportui į JAV (2003 m. eksporto duomenų pagrindu) būtų toks:
 Eksporto „pabrangimas“ – 2,59 mln. Lt. Santykinis nagrinėtų prekių eksporto į JAV „pabrangimas“ sudarytų 0,50 %;
 Kadangi JAV taikomo muito lietuviškos kilmės prekėms ir Europos Sąjungos prekėms skirtumas atsiranda dėl lietuviškos kilmės prekėms taikomų preferencijų (pagal JAV Bendrąją preferencijų sistemą), tokių prekių, kurių eksportas į JAV Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare „atpigtų“, tarp nagrinėtų prekių nėra.

Daugiausia Lietuva eksportuoja į JAV medienos dirbinius, o mažiausiai eksportuoja durų staktas ir slenksčius. Didžiausia muitą JAV taiko medienos dirbiniams, o mažiausią – maišams ir krepšiams iš etilo polimerų ir didbuteliams, buteliams, flakonams ir panašiems dirbiniams, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai. Kadangi buvo daugiausiai eksportuota į JAV medienos dirbinių, tai ir šios prekės eksporto „pabrangimas“ yra didžiausias iš visu minėtų lentelėje gaminių – 250,22 tūkst.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Julius Algimantas Urbonas „ Eksporto organizavimas ir planavimas“, Kaunas 2003
2. http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1122
3. http://www.lb.lt/news/pg.dll?f=1&did=1225&lng=LT
4. http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=1183&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=93&list=10
5. http://www.marketingas.lt/index.php?cid=474
6. http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_ekonomika#U.C5.BEsienio_prekyba

Leave a Comment