Lietuva ES plėtros kontekste: tendencijos ir pokyčiai

Įvadas
Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekė 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.
Kaip ir kiekvienais metais, Europos Sąjunga (ES) užėmė svarbią vietą televizijos, radijo ir interneto informacinėse programose bei spaudoje. 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje susirinkusių valstybių ir vyriausybių vadovų pagaliau pasiektas susitarimas dėl 2007–2013 m. biiudžeto, nustatytas apmąstymams skirtas laikotarpis Prancūzijos ir Nyderlandų referendumais atmetus Europos Konstituciją ir pradėtos derybos su Turkija dėl stojimo į ES buvo vieni plačiausiai visuomenės informavimo priemonėse aptarinėjamų Europos įvykių.
Šie įvykiai aiškiai parodė dinamišką ES prigimtį ir demokratinį pobūdį. Tiesą sakant, ES yra demokratinių valstybių sąjunga, kurioje sprendimus priima išrinkti arba paskirti atstovai Europos Parlamente arba Ministrų Taryboje.
Pasirinkau šitą temą, nes manau kad šiandien ji labai aktuali mūsų gyvenime. Kiekvienas išsilavinęs žmogus turi žinoti kuo verčiasi valstybė, kur eina valstybės piinigai. Šio mano darbo tikslas išanalizuoti pagrindinius Lietuvos ekonomikos pokyčius ir tendencijas.
Pagrindiniai šaltiniai rašant šį darbą yra periodinė literatūra, tokia kaip dienraštis “ Lietuvos rytas”, žurnalas “Lietuvos makroekonomikos apžvalga”. Pateikti diagramos ir lentelės, analizės 2005 metų, ir kai kurios 2006 metų.
Po Lietuvos Respublikos įs

stojimo į Europos Sąjungą, mūsų šalyje daug kas pasikeitė. Pasak Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko ,pristatant Vyriausybės 2005 metų veikos ataskaitą, Lietuva daug ko pasiekė tapusi ES nare :” Vyriausybė sugeba ne tik kurti strategijas ir, iškūlus reikalui jas atnaujinti, bet ir mato savo veiklos prioritetus ir nuosekliai juos įgyvendina. Svarbu yra ne tik matyti valstybės ateitį, bet gerai išdėstyti savo pajėgas, sukoncentruojant jas numatomo proveržio vietose” . Įsijungę į bendrąją europinę erdvę, įgavome daugybę privalumų, tačiau kartu perėmėme ir bendras problemas, kurie išdėstyti darbe.

ES ir Lietuvos santykiai
Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos (EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB (ES pirmtakė – ES buvo įkurtos Maastricto Sutartimi 1992 metais) nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekkonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos Respublikos.
1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) (plačiau žinoma kaip Kopenhagos kriterijai): šalys, norinčios tapti ES narėmis, turėjo įvykdyti pagrindinius politinius ir ekonominius Sąjungos principus ir sugebėti perimti ES teisę („acquis communautaire”).
1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. Tų pa

ačių metų pabaigoje, gruodžio 16 d., prasidėjo derybos dėl Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis (dar žinoma Asociacijos sutarties pavadinimu) buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos nuomonėje pateikiama išvada, kurioje rekomenduojama nedelsiant pradėti stojimo derybas su penkiomis asocijuotomis Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybėmis: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija. Tuo tarpu likusios penkios šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva su Latvija, nebuvo įvertintos kaip pasirengusios narystei.
Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis (Lietuva, Latvija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija). Buvo atskirai derėtasi dėl 31 derybinio skyriaus, nuo žemės ūkio iki telekomunikacijų.
Stojimo derybos buvo oficialiai baigtos 2002 m. gruodžio 12-13 d. Kopenhagoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume, vykusiame 2003 m. gegužės 10-11 d. pritarė Lietuvos stojimui į ES (už narystę ES balsavo 91,07 proc. balsavusių piliečių). 2004 gegužės 1 d. Lietuva tapo viena iš 25 visateisių ES valstybių narių kartu su devyniomis kitomis valstybėmis – Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.

Tolesni įvykiai
Nors Lietuva ir tapo visateise ES nare, ji nėra pasiekusi vi

isiškos integracijos visose srityse: vis dar lieka keletas pereinamųjų laikotarpių, pvz., laisvo asmenų judėjimo apribojimai, apribojimai parduodant žemę užsieniečiams arba teisė išlaikyti žemesnius akcizus cigaretėms. Tapusi ES nare, Lietuva automatiškai netapo nei euro zonos, nei Šengeno erdvės nare. Norėdama prisijungti prie šių erdvių, Lietuva privalo įvykdyti tam tikrus papildomus reikalavimus (vykdyti konvergencijos kriterijų dėl narystės euro zonoje, bei įrodyti sugebėjimą apginti išorines sienas dėl prisijungimo prie Šengeno sutarties).
Praėjusiais metais Lietuvos ekonominiai rodikliai buvo vieni geriausių tarp naujųjų ES šalių narių. Džiugina tai, kad ekonomikos augimo tempai 2005 metais didėjo. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, 2005 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas siekė 7,5 procento. Vykdyta griežta fiskalinė politika sąlygojo sėkmingą kovą su šešėline ekonomika – 2005 m. surinkta daugiau nei 1 mlrd. Lt viršplaninių pajamų.
Praėjusiais metais toliau buvo plėtojama socialinė apsauga, didinamos pensijos. 2005 m. gruodžio mėn. vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, palyginti su 2004m. pabaiga, padidėjo per 13 procentų. 2005 metais toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas, augo gyventojų pajamos. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,4 proc. 2004 metais iki 8,3 proc. 2005 metais ir buvo mažesnis negu vidutinis nedarbo lygis Europos Sąjungoje (8,7 proc.) . Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2005 metais sudarė beveik 1300 litų ir, palyginti su 2004 m., padidėjo 12 procentų. Neblogų rezultatų pasiekta plėtojant informacinę ir žinių visuomenę. Visoje Li
ietuvoje įsteigti 475 vieši interneto prieigos taškai labiausiai lankomose vietose. Be to, per metus interneto abonentų skaičius padidėjo 2,1 karto ir 2005 metais viršijo 1 mln.
Mūsų ekonomikos laimėjimus pripažįsta ir daugelis užsienio ekspertų. Pasaulio banko parengtoje investicinio klimato vertinimo apžvalgoje Lietuva įrašyta 6-oje vietoje tarp geriausių reformas vykdančių pasaulio šalių ir 17-oje vietoje pagal sudarytas sąlygas verslo plėtrai. Siekdama išlaikyti nuolatinę ūkio plėtrą ir per kuo trumpesnį laikotarpį priartėti prie Europos Sąjungos valstybių senbuvių gyvenimo lygio vidurkio. Vyriausybė ir ateityje turėtų ieškoti naujų verslo skatimo būdų, ypač susijusių su šiuolaikinių technologijų diegimų ir ekonomikos konkurencingumo didinimu.

Mokėjimų balansas
Praėjusiais metais visų naujųjų ES narių mokėjimų balansams suduotas stiprus smūgis. Kai kurių iš šių šalių einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis pablogėjo net kelis kartus, labiausiai dėl spartesnio importo augimo ir įmokų į ES biudžetą. Lietuva nebuvo išimtis: vien pirmąjį 2004m. pusmetį santykinis einamosios sąskaitos deficito rodiklis buvo beveik 3 proc. punktais didesnis nei analogišku 2003 m. laikotarpiu.(1 diagrama)
Šių metų mokėjimų balanso tendencijos Lietuvoje taip pat neišsiskiria iš bendros ES naujokių kontekste. Beveik visų naujųjų ED narių išskyrus Slovakiją ir Maltą, mokėjimų balanso padėtis 2005m. sausio-birželio mėn. gerokai pasitaisė, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Lietuvos rodikliai kito pagal bendrą ritmą: einamosios sąskaitos deficitas per metus sumažėjo 18,6 proc. iki 2,1 mlrd. Lt arba sudarė 6,5 proc. BVP.
Pastebėtina, jog pirmąkart nuo 2001 m. pagerėjo visos trys Lietuvos einamosios sąskaitos dalys. Prekių ir paslaugų deficitas sumažėjo 7,5 proc. iki 2,2 mlrd. Lt, nes eksportas išaugo labiau (24,5 proc.) negu importas (20,1 proc.). Aptariamuoju laikotarpiu neigiamas pajamų balansas sumenko 10,3 proc. iki 0,9 mlrd. Lt, o einamųjų pervedimų perviršis padidėjo 28,4 proc. iki 0,9 mlrd. Lt. Prekių ir paslaugų balanso pagerėjimą lėmė prekyba paslaugomis, kurios teigiamas saldo pakilo 22,9 proc. iki 1,2 mlrd. Lt, o priekių mainų deficitas padidėjo – 1,2 proc. iki 3,3 mlrd. Lt.
Iš mokėjimų balanso duomenų matyti, jog narystė Europos Sąjungoje suteikė naują impulsą Lietuvos paslaugų prekybai. Nuo 2004 m. gegužės mėn. metinis paslaugų eksporto augimo tempas gerokai pakilo. 2003 m. jis tesiekė 6,3 proc., o nuo trečiojo praėjusių metų iki antrojo 2005 m. ketvirčio imtinai jis sudarė vidutiniškai 23,9 proc.

Užsienio prekyba
Po įstojimo į Europos Sąjunga Lietuvos užsienio prekyba įžengė į labai sparčios plėtros etapą. Nuo antrojo 2004 m. ketvirčio imtinai metinis prekių eksporto augimo tempas nė vieną ketvirtį nebuvo mažesnis kaip 22 proc., o importo – 14 proc.
Per pirmuosius devynis 2005 m. mėnesius Lietuvos prekių eksportas sudarė 22971,9 mln. Lt. ir, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 25,1 proc.; atitinkami importo rodikliai – 29899,1 mln. Lt ir 20,9 proc. Prekių įvežimas augo lėčiau nei išvežimas , tačiau dėl didesnės pirmojo apimties užsienio prekybos deficitas f.o.b. kainomis pakilo 5,8 proc. Iki 5432,3 mln. Lt. Vis dėlto neigiamo prekybos balanso ir apyvartos santykis per metus sumažėjo nuo 12,3 proc. Iki 10,6 proc.
Per tris 2005 metų ketvirčius Lietuvos eksportas padidėjimui didžiausios įtakos turėjo lietuviškos kilmės mineralinių produktų išvežimas, kuris buvo 38,4 proc. Didesnis nei atitinkamu 2004 m. laikotarpiu.
Antras pagal svarbą plėtros veiksnys – lietuviškos kilmės prekių be mineralinių produktų (MP) pardavimas užsienyje, išaugęs 15,5 proc. Tik trečias pagal įtaką , bet anaiptol ne lėčiausiai augęs eksporto elementas buvo reeksportas, padidėjęs 36,0 proc. Palyginti su 2004 m. sausio – rugsėjo mėn. metiniais plėtros tempais, reeksporto augimo rodiklis beveik nepakito (buvo 35,5 proc.), lietuviškos kilmės MP – šiek tiek sulėtėjo nuo 43,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių be MP – paspartėjo daugiau nei dvigubai nuo 6,1 proc.

Eksportas ir importas mėnesiais 2006 m.

Eksportas Importas Balansas

mln. Lt mln. EUR mln. Lt mln. EUR mln. Lt mln. EUR
Sausis 2722,7 788,5 3415,1 989,1 -692,4 -200,6
Vasaris 2866,6 830,2 3590,2 1039,8 -723,6 -209,6
Kovas 3414,6 988,9 4670,9 1352,8 -1256,3 -363,9

Analizuojant Lietuvos eksporto pasiskirstymą pagal prekes, matyti, jog tradiciškai daugiausia i eksportuota mineralinių produktų, kurių išvežimas ūgtelėjo 38,6 proc., palyginti su analogišku 2004 m. laikotarpiu ( 2 diagrama). Pastebėtina, jog mineralinių produktų eksportas būtų ūgtelėjęs dar labiau , jei ne 40,5 proc. Sumažėjęs elektros energijos eksportas.
Antrąją reikšmingiausia prekių grupe aptariamuoju laikotarpiu tapo žemės ūkio ir maisto produktai, kurių eksportas per metus išaugo 40,6 proc., iš jų 29,8 proc. į NVS , į Rusiją – 55,2 proc., o į ES – 44,7 proc. Absoliutinė išraiška maisto produktų eksportas labiausiai padidėjo į ES valstybes, taigi galima daryti išvadą, jog esminės įtakos įspūdingam šios prekių grupės išvežimo suaktyvėjimui turėjo ne tiek ES subsidijos, kiek lietuviškių maisto prekių konkurencingumas. Vis garsiau kalbama apie tai, jog ateityje, maždaug po dešimties metų , ES gali atsisakyti eksporto subsidijų žemės ūkio produktams bei sumažinti importo muitų šiai produktų grupei tarifus.
Mašinų ir įrengimų eksportas per devynis 2005 m. mėnesius užleido pozicijas ir buvo trečioji pagal svarbą Lietuvos eksporte prekė.Šių gaminių pardavimas užsienyje augo 18,1 proc., t.y. lėčiau nei pernai ir vengiau nei visas eksportas šiemet. Tokią tendenciją lėmė Ekrano ir Vilniaus Vingio pardavimų užsienyje nuosmukis.
Transporto priemonių eksportas per devynis 2005 m. mėnesius buvo 10,5 proc. Didesnis nei atitinkamu 2004m. laikotarpiu ir sudarė 8,5 proc. visų užsienyje parduotų prekių.
Viena sėkmingiausių eksporto prekių aptariamuoju laikotarpiu – chemijos pramonės produktai, kurių pardavimas užsienyje per metus išaugo net 4,90 proc.

2 diagrama

Problemos

Pirmoji problema yra energetika.
Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos, gerovė ateityje didele dalimi priklausys nuo energetikos, t.y. nuo sugebėjimo apsirūpinti energijos ištekliais. Energijos poreikių augimui didelę įtaką turi makroekonominių rodiklių kitimas, kuro ir energijos kainų didėjimas, vartotojų reakcija į tai bei kiti veiksniai. Prognozuojama, kad iki 2030 metų Europa 70 procentų priklausys nuo energijos išteklių importo. Todėl natūralu , kad ES vadovai, kalbėdami apie bendrą nuoseklią energetikos politiką, įžvelgia galimą partnerystę su Rusiją šioje srityje. Ji ryškiai dominuoja Europoje kaip pirminės energijos išteklių turėtoja. Kalbant, apie gamtines dujas reikia pažymėti, kad tikėtis jų importo iš Vakarų Europos į Lietuvą yra nerealu. Tačiau naujausios suskystintų gaminių dujų transportavimo tendencijos rodo, kad jų importas gali pasiteisinti jau netolimoje ateityje.
Per pastaruosius metus Lietuva iš esmės pertvarkė energetikos ūkio valdymo principus , sudarė sąlygas konkurencijai, įgyvendino kompleksą priemonių, mažinančių aplinkos taršą. Ženkliai pagerėjo energijos vartojimo efektyvumas, sudarytos techninės sąlygos laisvai pasirinkti naftos produktų tiekėjus bei sukaupti 90 dienų jų strategines atsargas. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika pademonstravo didesnį atsargumą pasaulinių naftos kainų kilimui, nei buvo galima tikėtis. Konkurencija verslininkams neleido laisvai kelti prekių kainų. Todėl kainų didėjimas Lietuvos gyventojus paveikė tik tiesiogiai – per išlaidas degalams.

Antroji problema, kuri būdinga visoms naujosioms ES narėms, – tai emigracijos augimas.
Galima teigti, kad žmonės išnaudodami ES privalumus, sukelia tam tikrų problemų savo valstybės raidai. Nors, įvairių šaltinių pateikiami skaičiai skiriasi, manoma, kad nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyko apie 300 tūkst. žmonių. Nuo 2000 m. per 6 pastaruosius metus iš Lietuvos emigravo 88 tūkst. žmonių, o 29 tūkst. atvyko. Tai reiškia, kad apie 60 tūkst. žmonių netekome. Tai Statistikos departamento pateikti skaičiai. Dauguma emigravusių – jauni žmonės, kurie išvyko siekdami geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Užsienyje jie dirba legalius ir nelegalius, kvalifikuotus, tačiau dažniausiai ir nekvalifikuotus darbus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyta reprezentatyvi apklausa atskleidė naujas tendencijas: visam laikui išvykti norėtų 1,3 proc., o “kuriam laikui” – beveik 15 procentų gyventojų. Prieš 5 metus šie skaičiai buvo gerokai didesni.
Neigiamos emigracijos pasekmės Lietuvai yra akivaizdžios. Jau šiuo metu jaučiamas darbo jėgos trūkumas gali turėti neigiamos įtakos užsienio investicijoms pritraukti, stabdyti verslo plėtrą. Kadangi emigrantai – darbingo amžiaus žmonės, todėl gali mažėti mokesčių mokėtojų skaičius, ypač “Sodros” įmokų, o tai gali neigiami paveikti pensijų dydį.
Siekiant spręsti emigracijos iš Lietuvos problemas reikia dirbti tokiomis kryptimis – emigracijos mažinimas, santykių su išeivija palaikymas, paskatos sugrįžti išvykusiems migrantams ir darbo jėgos imigracija iš užsienio šalių. Emigracijos mažinimui didžiausią įtaką turi darbo užmokesčio dydis, karjeros perspektyva Lietuvoje, šalies ekonominė ir verslo aplinka, infrastruktūra ir gyvenimo kokybė.Darbo užmokesčio dydis yra bene svarbiąsias grįžimą lemiantis veiksnys. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis už atlyginimą, kurį ekonominis migrantas gauna užsienyje. Tačiau šiam skirtumui sumažėjus iki tam tikros kritinės ribos, migrantų apsisprendimą sugrįžti gali nulemti kiti dalykai – socialiniai – kultūriniai veiksniai, žemesni pragyvenimo kaštai Lietuvoje ir kt.
Tačiau Vyriausybės galimybės didinti darbo užmokestį yra ribotos. Kadangi darbo užmokestis yra paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje rezultatas, valstybė gali imtis tik reguliuoti darbuotojų ir darbdavių santykius darbo rinkoje. Tai daroma nustatant minimalų darbo užmokestį ir skiriant nedarbo pašalpas. Minimalus darbo užmokestis apsaugo žemos kvalifikacijos, bendruosius įgūdžius turinčius darbuotojus. Didesnė nedarbo pašalpa suteikia paskatas darbuotojams palikti žemus atlyginimus mokančias firmas ir pereiti į produktyvesnes firmas ar sektorius.
Kita problema – emigrantų nelegalus darbas. Daugiausia nelegalių darbuotojų iš Lietuvos dirba nekvalifikuotus darbus, dažniausiai žemės ūkyje 2005 m. iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (4,2 tūkst.), Airiją (2,1 tūkst.), JAV (2,0 tūkst.), Vokietiją (1,5 tūkst.), Rusijos Federaciją (1,1 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst.).

Nepaisant to, kad Lietuvai tapus ES nare atsirado papildomos galimybės legalizuotis ES valstybėse iki narystės nelegaliai dirbusiems asmenims, vis dar nemažai lietuvių dirba “šešėlinėje” rinkoje. Nelegalus darbas sukuria profesinius, finansinius ir socialinius barjerus asmeniui , norinčiam sugrįžti į Lietuvą. Dirbantys nelegaliai negali pretenduoti į daugelį valstybės paslaugų.
Migrantų grįžimą apsunkina daug praktinių problemų, pirmiausia: socialinių garantijų neapibrėžtumas, informacijos trūkumas, įsidarbinimo Lietuvoje sunkumai, vaikų integravimas į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą. Papildomus kaštus taip pat kuria transporto, būsto susiradimo ir pan. klausimai. Valstybės teikiamos socialinės, sveikatos apsaugos , švietimo saugumo ir kitos paslaugos turi būti garantuojamos ir grįžusiems . Tam tikrų sunkumų kyla emigrantų vaikams sugrįžtant į bendrojo lavinimo mokyklas ar studijas aukštosiose mokyklose. Skiriasi mokymo programos Lietuvoje ir užsienyje. Todėl suprantamas valstybės dalyvavimas kuriant išlyginamąsias programas emigrantų vaikams tam, kad jie galėtų mokutis lygiomis sąlygomis su kitu Lietuvos jaunimu.
Norėdama paskatinti grįžimą Vyriausybė siekia, kad:
· Tinkamai funkcionuotų ir tobulėtų laisvo darbuotojų judėjimo ES politika;
· Būtų sudarytos tarptautinės sutartys su ne ES valstybėmis, kurios užtikrintų užsienyje uždirbtų pensijų ir socialinių garantijų persikiliką.
· Grįžtantieji migrantai žinotų savo teises ir galimybes Lietuvoje.
Lietuva pagal emigracijos mastus – pirmoji Europos Sąjungoje
Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3403,2 tūkst. gyventojų, tai 22,1 tūkst. mažiau negu 2005 m. pradžioje. Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (daugiau mirė nei gimė) gyventojų skaičius sumažėjo 13,3 tūkst., dėl neigiamo migracijos saldo (emigravo – 15,6 tūkst., imigravo – 6,8 tūkst.) – 8,8 tūkst. Viena iš gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių yra gyventojų emigracija.
2005 m. iš Lietuvos emigravo 8 tūkst. moterų ir 7,6 tūkst. vyrų. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus jaunimo. Pernai emigrantų tarpe penktadalį sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 20–24 metų amžiaus – 16,3 procento, 30–34 metų amžiaus – 12,9 procento ir 35–39 metų amžiaus – 8,8 procento, o 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai – tik 2,9 procento.
2005 m. į Lietuvą imigravo 6,8 tūkst. žmonių, tai 22,3 procento daugiau negu 2004 m. Daugiausiai į Lietuvą imigravo iš Jungtinės Karalystės (1,2 tūkst.), Rusijos Federacijos (0,9 tūkst.), Vokietijos (0,7 tūkst.), JAV (0,6 tūkst.), Baltarusijos (0,6 tūkst.). Imigrantų tarpe vyrai sudarė 56,3 procento. Didžioji imigrantų dalis (85%) – darbingo 15–59 metų amžiaus gyventojai.
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2005 m. tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse narėse migracijos saldo 1000–iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje (–2,6), Nyderlanduose (–1,2), Latvijoje (–0,5), Estijoje (–0,3) ir Lenkijoje (–0,3). Daugelio Europos Sąjungos valstybių gyventojų imigracija yra pagrindinė šalies gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, 1000–iui gyventojų migracijos saldo teigiamas: Kipre (27,2), Ispanijoje (15,0), Airijoje (11,4), Austrijoje (7,4), Italijoje (5,8), Maltoje (5,0).

Gyventojų tarptautinė migracija

2003 2004 2005

Atvyko Išvyko Migracijos saldo1 Atvyko Išvyko Migracijos saldo1 Atvyko Išvyko Migracijos saldo1
Iš viso 4728 11032 -6304 5553 15165 -9612 6789 15571 -8782
vyrai 2594 5173 -2579 3043 7112 -4069 3816 7558 -3742
moterys 2134 5859 -3725 2510 8053 -5543 2973 8013 -5040

1 Skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių skaičiaus.

Lietuvos ekonomikos vizija
Makroekonominiai plėtros rezultatai. Modernizavusi ūkio strategiją ir valstybės ekonominę politiką bei naudodamasi ES finansine ir technine parama, Lietuva iki 2015 metų padidins savo BVP 2-2,5 karto. Pagal BVP vienam gyventojui bus pasiektas daugiau kaip 50 proc. būsimojo ES vidurkio lygis vietoje dabartinio 30 proc. lygio. Tai iš esmės įgalins realizuoti ES socialinį ekonominį modelį – gerovės valstybės, kur žemas nedarbo lygis, aukšta darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis. Žinoma, modelis bus realizuotas atitinkamai mažesniu mastu negu vidutiniškai ES. Kiti makroekonominiai rodikliai atitiks ES direktyvų reikalavimus Europos valiutos – euro – zonos šalims; Lietuva taps Europos valiutų sąjungos nare maždaug nuo laikotarpio vidurio. Tai tuo pačiu reikš, kad šalyje palaikomas makroekonominis stabilumas – svarbiausia sąlyga ekonomikos augimui.
Ekonomikos augimo veiksnių plėtra. Ekonomikos augimo veiksniai – darbo jėga, kapitalas, žinios ir verslumas – bus pakankamai išplėtoti, Lietuvai siekiant per tolesnius 15-25 metus susilyginti su vakarinėmis ES narėmis pagal ekonominį išsivystymą. Darbo jėgos naudojimas padidės bent 10 proc., sumažinus nedarbą, padidinus pensinį amžių ir į darbo rinką įsiliejant naujai kartai. Tačiau svarbiausia, kad darbo jėgos išsilavinimo lygis bus aukštesnis, patobulinus švietimo sistemą ir įdiegus kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą. Darbo jėgos rinkoje dominuos kvalifikuotų, mokančių naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis specialistų poreikis. Internetas, be kita ko, sudarys sąlygas neakivaizdžiai eiti mokslus garsiausiuose pasaulio universitetuose. Apskritai, kvalifikacijos lygis Lietuvoje mažai tesiskirs nuo vakarietiškojo. Išsilavinimo struktūra ir turinys geriau atitiks ūkio poreikius, darbo jėga taps mobilesnė.
Fizinė infrastruktūra ir dabar Lietuvoje nėra plėtros stabdys, tačiau norint glaudžiau bendradarbiauti su ES šalimis neatnaujinama ji juo taptų. Naudojantis ES paramos fondais ir prioritetiniu valstybės finansavimu, visa infrastruktūra bus modernizuota. Praktiškai neliks technologinio atsilikimo ryšių ir automobilių kelių srityje. Visiškai pertvarkyta bus elektros energetika. Energijos šaltinių tiekimo tinklai bus sujungti su ES tinklais.
Daugėjant investicijų, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, technologinis gamybos lygis daugeliu atveju bus europinis, o vidutiniškai nuo jo nedaug atsiliks. Tačiau tai neužtikrins vakarietiško ekonomikos našumo, kadangi gaminiuose ir paslaugose įdėta pridėtinė vertė (žinios, mokslas) bus dar mažesnė, taip pat dėl didelių įėjimo į pasaulinę rinką sąnaudų.

Išvados
Parašiusi šį darbą, norėčiau padaryti išvadas, kad Lietuvos vyriausybė stengiasi spręsti problemas ir siekti geresnių rezultatų. Augimo ir struktūrinės plėtros srityje valstybės misija, kaip jau svarstyta anksčiau, yra daugialypė ir esminė. Nežiūrint į ideologinius ginčus dėl valstybės vaidmens įvairiose ekonomikos srityse, vis dėlto visuotinai sutariama, kad valstybės misijai priskirtina:
· garantuoti makroekonominį šalies stabilumą;
· garantuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą;
· įtvirtinti ekonominės plėtros kultūrą (nešališka augimo skatinimo politika);
· gerinti fizinę infrastruktūrą;
· tobulinti rinkos mechanizmus;
· suformuoti verslui palankią teisinę ir ekonominę aplinką;
· skatinti konkurenciją;
· remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;
· sukurti šalyje inovacinės plėtros sistemą ir atitinkamą kultūrą;
· garantuoti palankias užsienio prekybos sąlygas;
· organizuoti socialinę partnerystę šalies pažangai pasiekti;
· siekti sklandžios integracijos į ES.

Literatūros sąrašas:
1. Vyriausybės spaudos tarnyba .Lietuvos rytas( Ministro pirmininko Algirdo Brazausko kalba Seime pristatant Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitą), 2006 m. balandžio 12 d., Nr. 84.
2. Lietuvos makroekonomikos apžvalga. 2005 m. lapkritis, Nr. 23.
3. Užsienio prekyba . [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006m. gegužė 28 d.].Prieiga per Internetą < http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1122>
4. 2005-ieji Europos metai . [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006m. gegužė 28 d.].Prieiga per Internetą http://europa.eu/abc/europein2005/index_lt.htm

Leave a Comment