Finansinių paslaugų sektoriuje XX a. 9 – 10 dešimtmetyje prasidėjo dideli pokyčiai, susiję su globalizacijos, konsolidacijos, technologinių naujovių ir dereguliacijos procesais. Šie pokyčiai sąlygojo permainas šio sektoriaus struktūroje ir konkurencinėje aplinkoje, įtakojo atskirų institucijų plėtros strategijas. Nauja ekonominė politika ir konkurencijos reikšmės didėjimas verčia finansines institucijas pakeisti jų ankstesnes strategijas.
Šie procesai tiesiogiai įtakoja ir Lietuvos finansinę aplinką, versdami siekti veiklos efektyvumo didinimo, diegti naujas finansines paslaugas ir plėtoti jau atsiradusias. Dabartiniu metu Lietuvoje vyrauja universalūs bankai, kurie orientuojasi į stambius verslo klientus, siaurina aptarnavimo tinklą, palikdami provincijoje ir mažesniuose miestuose gyvenančius žmones be finansinių paslaugų. Vien per 2001 m. Hansą- LTB uždarė 200 skyrių ir klientų aptarnavimo punktų įvairiose Lietuvos vietovėse, tų regionų gyventojams gerokai apsukindamas sąlygas naudotis finansinėmis paslaugomis. Iškyla problema, kaip esant tokiai situacijai užtikrinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis.
Visame pasaulyje šalia komercinų bankų savo veiklą intensyviai plėtoja smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą. Jos pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą įmonių grupę, kurią jungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą – paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių.
Šio kursinio darbo tikslas – įvertinti, kokią vietą remiant smulkų bei vidutinį verslą užima kredito unijos – kooperatiniai bankai, teikiantys paslaugas savo nariams; apžvelgti kredito unijų vystymosi problemas bei numatyti tolesnę kredito unijų sektoriaus raidą Lietuvoje.
Siekiant šių tikslų, darbe sprendžiami sekantys uždaviniai:
- 1. Ištirti ir apibūdinti kredito unijų skiriamuosius bruožus;
- 2. Išnagrinėti Lietuvos kredito unijų veiklą, apžvelgti bendrus augimo rodiklius;
- 3. Atlikti kredito unijų Lietuvoje SWOT analizę;
- 4. Suprojektuoti kredito unijų plėtrą augimo aspektu
- 1. Kredito unijų skiriamieji bruožai
- 1997. M. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Lietuvos kredito unijų centras – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas
- 2002. M. lapkričio 28 d. pradėjo veiklą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ją įsteigė 28 kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LCKU – kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas
- 1.1 Teisinės ir konkurentinės aplinkos apibūdinimas
- 2001. Metais kredito unijų aktyvai sudarė 0,22% veikiančių bankų sistemos turto arba 83% daugiau nei 2000 metais. Kredito unijų indėliai sudarė 0,31 % (1 pav.) visos bankų sistemos indėlių arba 110% daugiau nei 2000 metais, kredito unijų paskolos sudarė 0,22 % ( 2 pav.) visos bankų sistemos arba 100 % daugiau nei 2000 metais. Pagrindiniais kredito unijų konkurentais laikomi tie bankai, kurių strateginėse kryptyse yra numatyta plėstis į mažmeninę bankininkystę. Toliau išskaidant, tiesioginiais konkurentais laikomi tie bankai, kurie turi savo filialus rajonų centruose, miesteliuose ar kaimuose. Tokiais bankais gali būti laikomi Nord LB bankas, Hansa-LTB, Vilniaus bankas, Snoro bankas. Išskirtinai paskolų rinkoje kredito unijų konkurentais gali būti laikomos lizingo bendrovės
- 1.2 Kredito unijų ir konkurentų produktų palyginimas
- 3. Lietuvos kredito unijų swot analizė
- 1. Bankų konkurencijos grėsmė. Lietuvoje veikiantys bankai keičia strategiją, orientuodamiesi į mažmeninės bankininkystės sektorių, kuriame veikia kredito unijos, taip pat plečia elektroninės bankininkystės paslaugas, siūlo savo klientams naudotis mokėjimų kortelėmis. Šių paslaugų kredito unijos negali pasiūlyti savo nariams;
- 2. Technologinė grėsmė. Augant kredito unijų narių poreikiams modernioms, šiuolaikiškoms paslaugoms (elektroninei bankininkystei, atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis), didėja naujų, pažangių technologijų poreikis. Kredito unijos tampa nepajėgios patenkinti kredito unijų narių poreikių dėl finansinių ir žmogiškųjų resursų stokos
- 3. Spartaus vystymosi grėsmė. Kredito unijų tinklui sparčiai vystantis – augant narių skaičiui, indėliams ir paskolų portfeliui, atsiranda naujos kredito unijų veiklos rizikos. Kredito unijų judėjimas turi ypatingą dėmesį skirti palūkanų normų, valiutų rizikos valdymui, kaštų kontrolės mechanizmams. Nepakankamas dėmesys finansinės rizikos valdymui gali sąlygoti nuostolingą kredito unijų veiklą, vėliau tapti kredito unijų bankroto priežastimi
- 4. Integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui.Lietuvos Respublikos derybinė pozicija integruojantis į Europos Sąjungą įsiliejimas į bendrą Europos Sąjungos rinką, muitų ir kainų politikos pokyčiai, subsidijų bei socialinė politika įtakos pokyčius bendroje ūkio struktūroje, atskirų ūkio šakų plėtotę ir nykimą. Tai turės poveikį bendroms atskirų verslo šakų pajamoms. Kredito unijų narių bendrų pajamų mažėjimas gali sąlygoti kredito unijų veiklos plėtros recesiją. Naujų direktyvų keliami reikalavimai finansų sektoriui, tiesiogiai įtakojantys kredito įstaigų veiklą gali tapti kliūtimi kredito unijų veiklai, gali pareikalauti papildomų finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių šių reikalavimų išpildymui
- 5. Finansinės krizės kredito unijose grėsmė. Finansinės krizės kredito unijose grėsmė gali kilti dėl trečiųjų asmenų kenksmingos veiklos, susijusios su paskolų grąžinimu ir disponavimu didelių sumų indėliais
- 6. Alternatyvaus kredito unijų tinklo formavimasis. Besikuriančios naujos kredito unijos,veikdamos kartu su kitomis kredito unijomis, ne Lietuvos centrinės kredito unijos narėmis gali pradėti formuoti alternatyvų kredito unijų tinklą. Yra grėsmė, kad sistemai nepriklausančios kredito unijos nesugebės valdyti iškylančių rizikų, kas gali sąlygoti šių kredito unijų bankrotus. Kredito unijų bankrotai gali neigiamai įtakoti pasitikėjimą visu kredito unijų judėjimu Lietuvoje
- 7. Ribotos laisvą lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės. Kredito unijų lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės yra ribojamos egzistuojančios įstatyminės bazės. Ribotos lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės sąlygoja kreditinių išteklių trūkumą ar perteklių, pajamų praradimą, iškyla lėšų ir investavimo šaltinių diversifikacijos rizika
- 8. Vartotojų poreikių kitimas. Nepakankamas dėmesys kredito unijų narių poreikių pokyčių analizei ir prognozėms gali sąlygoti kredito unijų konkurencingumo mažėjimą, nepakankamą pasiruošimą pasikeitusių vartotojų poreikių tenkinimui. Narių poreikių kitimo analizės stoka ir nepakankamas dėmesys narių poreikiams gali sąlygoti viso kredito unijų judėjimo plėtros stagnaciją
- 9. Naujų finansinių veiklų verslų įdiegimas ir plėtojimas. Galimybės kredito unijų judėjime įdiegti ir plėtoti naujas finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo kortelės, mokėjimų pavedimai, konsultacinės paslaugos, kredito unijų narių komunalinių mokesčių aptarnavimas, būsto ir ilgalaikis kreditavimas. Antrinių įmonių, kurios vykdytų draudimo, investicinę, brokeriavimo, nekilnojamojo turto aptarnavimo veiklą steigimas įgalintų kredito unijas pasiūlyti nariams platesnį spektrą paslaugų;
- 10. Plėtra naujuose segmentuose. Kredito unijų plėtra galėtų būti orientuojama į naujus rinkos segmentus. Kredito unijos galėtų plėstis miestuose, atskirose parapijose, tenkinti smulkaus ir vidutinio verslo poreikius. Tai leistų padidinti kredito unijų narių skaičių, valdomą turtą, užimti didesnę rinkos dalį. Kredito unijoms tai pat atsiveria naujos galimybės dalyvauti tarpbankinėje rinkoje, užimti dalį mokėjimo kortelių rinkos
- 11. Kredito unijų plėtra komercinių bankų paliktuose segmentuose. Po Lietuvos Taupomojo banko, Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo pasikeitusi šių bankų mažmeninės bankininkystės strategija, skyrių skaičiaus mažinimas, sudaro naujas galimybes kredito unijoms užimti bankų paliekamus rinkos segmentus
- 12. Įvaizdžio išskirtinumas. Kredito unijos yra valdomos vien tik lietuviško kapitalo. Kredito unijų judėjimas galėtų būti pristatomas kaip lietuviškas, nacionalinis judėjimas. Bendruomeninių kooperatinių kredito įstaigų įvaizdis suteikia naujas galimybes bendradarbiauti su vietos savivaldybėmis, seniūnijomis, valdžios institucijomis vykdant bendras programas
- 13. Informacinių sistemų vystymas. Informacijos sistemų plėtra ir vystymas užtikrina savalaikį informacijos gavimą, veiklos ir nukrypimų kontrolę, sudaro galimybes vykdyti krizinių situacijų prevenciją. Tam reikalinga suformuoti neatsiskaičiusių skolininkų duomenų bazę, centralizuotai kurti ir pateikti vidinę dokumentaciją, skirti pakankamai išteklių informacinių technologijų centralizuotam vystymui
- 14. Finansinių išteklių pritraukimas. Dalyvavimas įvairiose valstybinėse, Europos Sąjungos kreditavimo ir verslo rėmimo programose, užsienio investicinių fondų lėšų, nacionalinių ir tarptautinių kredito įstaigų kredito linijų pritraukimas, užtikrintų kredito unijų aprūpinimą finansiniais ištekliais. Tuo būdu būtų patenkinta kredito unijų narių paklausa finansinėms lėšoms
- 15. Žmogiškųjų išteklių vystymas ir skatinimas. Žmogiškųjų išteklių pritraukimo ir vystymo politika, specialios tobulinimo programos įgalintų kelti kredito unijų judėjimo personalo ir išrinktųjų į valdymo organus kvalifikaciją. Optimalus žmogiškųjų išteklių parengimas, išnaudojimas (pvz. rajonų lyderių įtraukimas į kredito unijų veiklos populiarinimą) ir jų skatinimas padėtų plėsti kredito unijų veiklą rajonuose
- 16. Rinkodaros projektų vystymas. Centralizuoti rinkodaros projektai ir kampanijos sustiprintų kredito unijų rinkodaros veiklą. Rinkodaros veikla turėtų būti orientuota į įvaizdžio formavimą, kredito unijų paslaugų pristatymus ir naujų paslaugų, kaip kredito unijos narystės kortelė, centralizuotos sutartys dėl nuolaidų kredito unijų nariams, projektavimą ir įdiegimą. Naujų kredito unijų produktų platinimo ir pristatymo kanalų per masines informavimo priemones (dienraščius, televizijos kanalus, radijo stotis), internetą, įdiegimas dalyvavimas labdaros, rėmimo projektuose padidintų kredito unijų produktų pardavimų apimtis, sustiprintų kredito unijų įvaizdį;
- 17. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimas. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimui skiriamas nepakankamas dėmesys, trūksta vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimo priemonių ir metodų. Naujos centralizuotos paskolų išieškojimo sistemos sukūrimas, bendradarbiavimo plėtojimas su skolų išieškojimo įmonėmis įgalintų kredito unijas efektyviau išieškoti blogas paskolas, minimizuoti blogų paskolų nurašymo nusotolius
- 18. Atstovavimas kredito unijų judėjimui. Kredito unijų sektorius turėtų būti atstovaujamas Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos banke, kitose valstybinėse įstaigose, siekiant užtikrinti konstruktyvų dialogą ir interesų derinimą tarp valstybinių institucijų ir kredito unijų atstovų, įtakojant kredito unijų veiklai palankių įstatymų priėmimą, kliūčių kredito unijų veiklos sąlygoms pašalinimą, lygiaverčių konkurencinių sąlygų visoms kredito įstaigoms užtikrinimą
- 19. Nepakankama rinkodara. Bendros kredito unijų judėjimo rinkodaros strategijos nebuvimas, nediversifikuota rinkodara neužtikrina pilnos ir efektyvios kredito unijų veiklos reklamos. Finansinių išteklių stoka riboja didesnių rinkodaros projektų įgyvendinimo galimybes, įvairesnių rėmimo priemonių pasirinkimą. Tai sąlygoja žinių apie kredito unijas stygių visuomenėje, nepalankų požiūrį į kredito unijas, neužtikrina kredito unijų plėtros
- 20. Kredito unijų paslaugų trūkumas ir aukšta kaina. Kredito unijos teikia taupymo ir paskolų produktus, kurių įvairovė tik iš dalies patenkina kredito unijų narių poreikius. Esant ribotam spektrui paslaugų, trūksta priemonių paskatinti narių aktyvumą, nariai yra priversti savo poreikius tenkinti, naudodamiesi kitų kredito įstaigų paslaugomis. Žemesnės paslaugų kainos kredito unijos negali pasiūlyti dėl nedidelių veiklos apimčių, nesant masto ekonomijos, tai sąlygoja kredito unijų konkurencingumo sumažėjimą
- 21. Finansinių išteklių stoka. Kredito unijų judėjime kreditinių išteklių paklausa nuolatos viršija jų pasiūlą. Finansinių išteklių stoka riboja kredito unijų galimybes suteikti paskolas kredito unijų nariams, užtikrinti narių poreikių tenkinimą
- 22. Informacijos apie kredito unijų veiklą stoka. Kredito unijos savo veikloje susiduria su visuomenės pasyvumu, kooperatinių principų nesuvokimu, bendruomenių vystymo poreikio nebuvimu. Šie procesai gali būti įtakojami skleidžiant informaciją apie kredito unijų veiklą, kooperatinius principus, atliekant švietėjišką veiklą. Visuomenės ir bendruomenių šveitimą sudarytų sąlygas bendruomenių ir visuomenės sąmoningumo ir supratimo lygio kilimui, tuo sužadintų poreikį kooperuotis, naudotis finansinėmis paslaugomis
- 23. Informacinių technologijų netobulumas – Kredito unijų informacinės technologijos neleidžia patenkinti visų reikalavimų, keliamų šiuolaikiniam informacinių technologijų lygiui. Kredito unijos stokoja programinės įrangos modulių, skirtų kreditavimo rizikai valdyti, pinigų srautų analizei ir kt
- 24. Rizikos valdymo sistemos silpnumas – kredito unijose nepakankamas dėmesys skiriamas rizikos valdymo sistemoms. Ne visos kredito unijos naudojasi įdiegtomis valdymo informacine ir reitingavimo sistemomis. Atskiras dėmesys turi būti skiriamas naujai atsirandančių kredito unijų finansinių rizikų, susijusių su sparčia kredito unijų plėtra, didėjančiu paskolų ir kitų investicijų portfeliu, analizei. Reikiamas dėmesys turi būti skiriamas finansų planavimui, išskiriant finansinės rizikos valdymo perspektyvines gaires
- 25. Kooperacijos ir pelno siekimo balanso išlaikymas. Kredito unijos yra ne pelno siekiančios kooperatinės finansinės institucijos. Kredito unijų nariams nauda turi būti lygiaverčiai paskirstoma reguliuojant teikiamų paslaugų kainas, taikant lanksčią aptarnavimo mokesčių sistemą. Nepaisant naudos, teikiamos nariams, tam tikro pelno lygio turi būti siekiama, tam kad užtikrinti veiklos stabilumą ir tęstinumą, formuoti rezervus, ruošiantis galimoms krizinėms situacijoms, kuomet kredito unija gali patirti didelius nuostolius. Tuo būdu svarbu veikloje išlaikyti kooperatinius principus, tuo pačiu užtikrinant tinkamą veiklos stabilumą
- 26. Ribotos kapitalo pritraukimo galimybės. Kredito unijos nuosavą kapitalą gali pritraukti tik iš savo narių. Sumažinus minimalų pajų, kredito unijos susiduria su kapitalo pakankamumo problema. Narių augimas neužtikrina kredito unijos veiklos apimčių (aktyvų augimo). Siekdamos nepažeisti nustatyto 13 proc. kapitalo pakankamumo rodiklio, kredito unijos privalo riboti paskolų išdavimą, tokiu būdu palaikomas per didelis kredito unijų likvidumas, kredito unijos neuždirba palūkanų pajamų
- 27. Kredito unijų judėjimo centralizacija ir standartizacija. Lietuvos kredito unijos yra susivieniję į stiprų centrą – Asociaciją Lietuvos kredito unijos. Kredito unijų apskaita, vidiniai dokumentai, valdymo ir kontrolės procedūros yra standartizuotos, kaupiama ir analizuojama kredito unijų statistinė informacija. Asociacija Lietuvos kredito unijos konsultuoja veikiančias kredito unijas ir naujas iniciatyvines grupes. Kredito unijose vykdoma centralizuota apmokymų ir rinkodaros veikla. Šios sistemos ir procedūros užtikrina disponavimą savalaike informacija apie kredito unijų judėjimą, sudaro galimybes analizuoti kredito unijų veiklą, laiku pastebėti ir nustatyti problemines sritis, imtis priemonių trūkumų šalinimui, kartu įgalina kredito unijas siekti masto ekonomijos, deleguojant dalį užduočių centrinei kredito unijų palaikymo institucijai
28.Kredito unijų judėjimo kooperacija. Kooperatiniai veiklos principai sudaro sąlygas demokratiškam valdymui, narių interesų atstovavimui ir poreikių tenkinimui. Judėjime įgyvendinami pagrindiniai kooperatiniai principai – demokratinis valdymas, savanoriškumas, laisvanoriška narystė, kooperacija, paslaugų teikimas išskirtinai nariams, narių švietimas, finansinio stabilumo užtikrinimas.
29.Įvaizdžio formavimas ir panaudojimas. Kredito unijos Lietuvoje žinomos ir populiarios kaip kooperatinės, bendruomeninės kredito įstaigos, aktyviai atstovaujančios savo narius ir tenkinančios jų finansinius poreikius. Bendras kredito unijų judėjimo įvaizdis formuojamas valstybiniu, regioniniu ir bendruomeniniu mastu.
30.Užimta rinkos dalis, apibrėžtas segmentas – kredito unijos aptarnauja mažesnių miestų žmones, daugiausia besiverčiančius žemės ūkiu. Kredito unijos gerai žinomos žemdirbių ir ūkininkų tarpe, turi pasitikėjimą ir gerą įvaizdį. Kredito unijos teikia greitai išduodamas paskolas žemdirbiams apyvartinėms lėšoms, trąšoms, sėkloms, žemės ūkio technikai pirkti, per kredito unijose esančias einamąsias sąskaitas žemdirbiai vykdo piniginius atsiskaitymus tiekėjams, gauna mokėjimo pavedimus, nemokėdami jokių arba mokėdami mažesnius aptarnavimo mokesčius. Šie, aukščiau išvardinti, veiksniai įtakoja kredito unijų plėtrą, aptarnaujant žemdirbius, rajonuose gyvenančius žmones, kredito unijų steigimo iniciatyvą perima vis daugiau rajonuose ir mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių.
31. Finansinis stabilumas. Nuo pirmosios kredito unijos Lietuvoje įsikūrimo, kredito unijų veikla pasižymėjo finansiniu stabilumu ir žemu rizikos lygiu. Kredito unijų veikla prižiūrima Lietuvos Banko, kuris kredito unijai pažeidus nustatytus reikalavimus, suspenduoja kredito unijos veiklos licenciją. 2002 m. kovo l d. Lietuvoje veikė 38 kredito unijos, iki to laiko nei viena kredito unija nebankrutavo, dvi kredito unijos likvidavosi, jų veiklai neatitikus ir nepatenkinus narių poreikių. Kredito unijos naudojasi likvidumo palaikymo programa, kurią vykdo Asociacija Lietuvos kredito unijos. Kredito unijų statistiniai duomenys renkami bendroje informacinėje sistemoje kas mėnesį, kas ketvirtį kredito unijos finansines ataskaitas pateikia Lietuvos banko kredito įstaigą priežiūros departamentui.
32.Išorinių finansinių išteklių pritraukimas. Vykdomos kreditavimo programos padeda vystyti smulkaus ir vidutinio verslo rėmimą per kredito unijas, pritraukti didesnį skaičių naujų narių į kredito unijas, spręsti ilgalaikių lėšų trūkumo problemas.
33.Efektyvus finansų valdymas – kredito unijos, turėdamos santykinai nedidelę bendrą turto apimtį, sugeba savarankiškai finansuoti veiklos operacijų vykdymą.
34.Požiūris į klientus. Kredito unijos klientų aptarnavimą grindžia artimu ir šiltu bendravimu. Mandagus ir malonus klientų aptarnavimas, išsamus ir operatyvus informacijos pateikimas, narių interesų atstovavimas didina kredito unijų narių pasitenkinimą kredito unijų teikiamomis paslaugomis. Tuo pačiu tai padeda išlaikyti artimus kontaktus su kredito unijos nariais, užtikrinti disponavimą patikima ir savalaike informacija apie kredito unijos narių ūkinę veiklą, kas įtakoja kreditavimo rizikos mažėjimą.
Kredito unijų SWOT analizė parodė, kad pagrindinės grėsmės kredito unijų sektoriui yra bankų konkurencija, technologijų vystymasis, spartus augimas ir integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui. Kaip pagrindinės silpnybės galėtų būti išskiriama nepakankama kredito unijų rinkodara, kredito unijų paslaugų trūkumas, finansinių išteklių stoka. Pagrindinės kredito unijų stiprybės yra kredito unijų judėjimo centralizacija ir standartizacija, kooperacija ir įvaizdžio panaudojimas, užimta rinkos dalis, apibrėžtas segmentas ir jų finansinis stabilumas.
. AKU PLĖTROS PERSPEKTYVŲ TYRIMAS
4.1. Tyrimo tikslas, objektas, metodika
AKU- Akademinė kredito unija, kurios prioritetinė kryptis teikti paskolas studijoms bei visapusiškai tenkinti savo narių finansinius poreikius. Atliekamo tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar studentai yra suinteresuoti unijos siūlomomis paslaugomis, sužinoti jų nuomonę apie unijos bendras paskolų teikimo sąlygas. Atsakymai į šiuos klausimus galėtų sudaryti prielaidas sprendžiant AKU plėtros perspektyvų alternatyvas. Anketos pavyzdys pateiktas prieduose ( 2 Priedas).
1995 m. Kilo idėja įkurti kredito uniją Vytauto Didžiojo universitete, o jau 1996 balandžio 30 d. LR Valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas Akademinės kredito unijos vardas.
1996 m. birželio 22 d. Įvyko Akademinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo pirmieji 54 unijos nariai; tarp jų buvo ir 14 dėstytojų, turinčių didelę patirtį ekonomikos ir finansų sferoje. Susirinkimas vienbalsiai nutarė įsteigti Akademinę kredito uniją. Pirmojo paskolų komiteto nariais vienbalsiai buvo išrinkti K. Levišauskaitė, G. Vyšniauskis ir K. Lapienis. Lietuvos bankui buvo pateikti dokumentai licencijai gauti. 1997 balandžio 17 d. Lietuvos Bankas įregistravo Akademinę kredito uniją ir suteikė licenciją veiklai.
2001 11 20 Akademinė kredito unija pradeda akciją „Keliauk į Ameriką už 91 $”. Studentas, pasirinkęs bet kurią darbo programas užsienyje organizuojančią firmą, palankiomis sąlygomis gali gauti reikiamo dydžio paskolą, kurią padengti galės grįžęs iš užsienio.
2001 11 20 Akademinės kredito unijos turtas 2001 m. lapkričio mėn. 20 d. viršijo 1 mln. Lt. AKU tapo penktąja kredito unija, kurios turtas perkopė 1 mln. Lt.
2003 07 01 Akademinės kredito unijos turtas siekė 3 mln. Lt ir ji buvo septintoji unija, kurios turtas perkopė 3 mln. Lt.
Akademinės kredito unijos vizija
AKU yra akivaizdus akademinės, švietimo darbuotojų ir alumni (studentų ekonomistų sąjunga) bendruomenės finansinio aptarnavimo lyderis stabiliai veikiančioje kredito unijų sistemoje. AKU aktyviai dalyvauja globalioje, greitai kintančioje finansų rinkoje. AKU yra arti narių – integruodama bendruomenę ji yra kiekvieno nario namuose, kompiuteryje, mobiliajame telefone. AKU, teikdama visapusiškas finansines paslaugas yra patenkinusi daugybės savo narių finansinius poreikius. AKU personalas itin kvalifikuotas, myli savo darbą, uniją ir unijos narius. Jame dera dvi kartos – vyresniųjų patyrimas ir jaunųjų energija. AKU savo veiklą grindžia bendruomeniškumo, tarpusavio pasitikėjimo, novatoriškumo, atvirumo ir skaidrumo vertybėmis.
Akademinės kredito unijos misija
Vystyti akademinę, alumni ir švietimo darbuotojų bendruomenę, tarnauti jai teikiant platų spektrą finansinių paslaugų ir vadovautis šiomis vertybėmis:
Ø Bedruomeniškumas;
Ø Tarpusavio pasitikėjimas;
Ø Novatoriškumas;
Ø Atvirumas;
Ø Skaidrumas.
Informacijai gauti pasirinkau pirminį kiekybinį duomenų rinkimo metodą. Šį metodą pasirinkau dėl keletos priežasčių:
1. Tai yra efektyvus būdas informacijai surinkti,
2. Duomenys yra gana patikimi, kadangi su respondentais buvo bendraujama tiesiogiai,
3. Tyrimo kaštai nėra dideli,
4. Ir kitos priežastys.
4.2. Tyrimo imtis
Tyrimo imtį sudaro Vilniaus universtireto Ekonomikos fakulteto studentai, į kuriuos yra orientuojamas unijos paskolų išdavimas. Į anketą įtraukti klausimai, apibūdinantys respodentų socialines bei demografines charakteristikas (anketos pavyzdys pateiktas prieduose). Tai gana svarbios veiksnių grupės, kadangi spėjama, kad būtent jos apsprendžia studentų susidomėjimą paskolomis.
Tyrimo imtį sudarė 49 respodentų, todėl manoma, kad imtis pakankamai reprezentatyvi.
Demografinė sudėtis yra tokia:
· 17 vyrų
· 43 moterys
Atliekant tyrimą, buvo daroma prielaida, kad būtent socialinė respondentų padėtis įtakoja nuomonę dėl paskolų susidomėjimo bei jų išdavimo sąlygų. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad šeimų, kurių pajamos didesnės, narių skaičius taipogi didesnis (pvz. šeimos, kurių narių skaičius didesnis negu 3 žmones, sudaro net 61 % respondentų grupės, gaunančios pajamas, didesnes nei 2000 Lt). Todėl vengiant multikolinearumo tarp šių minėtų rodiklių, respondentų grupavimo kriterijumi pasirinktos pajamos. Pagal šį požymį išskiriamos 5 grupės:
1. Pajamos iki 500 Lt;
2. pajamos nuo 501 iki 1000 Lt;
3. pajamos nuo 101 iki 1500 Lt;
4. pajamos nuo 1501 iki 2000 Lt;
5. pajamos nuo 2000 Lt ir daugiau.
Toliau duomenys apdorojami pagal šias grupes.
4.3. Tyrimo rezultatai
82% apklaustųjų esą girdėję apie įsteigtą Akademinę kredito uniją. Tačiau nors informatumas yra pakankmai aukštas, nei vienas iš respondentų nėra pasinaudojęs kredito unijos siūlomomis paslaugomis.
Pajamos iki 500 Lt. :
Į šią grupę pateko mažiausias respondentų skaičius (4 žmonės). Visi jie priskyrė save prie vieno asmens namų ūkio tipo.
2 respondentai pažymėjo, kad jiems svarbios yra tikslinės paskolos kelionėms ( vykstant dirbti į užsienį pagal įvairias programas), o 3 iš keturių – poreikį kitiems tikslams.