kredito unija

Finansinių paslaugų sektoriuje XX a. 9 – 10 dešimtmetyje prasidėjo dideli pokyčiai, susiję su globalizacijos, konsolidacijos, technologinių naujovių ir dereguliacijos procesais. Šie pokyčiai sąlygojo permainas šio sektoriaus struktūroje ir konkurencinėje aplinkoje, įtakojo atskirų institucijų plėtros strategijas. Nauja ekonominė politika ir konkurencijos reikšmės didėjimas verčia finansines institucijas pakeisti jų ankstesnes strategijas.
Šie procesai tiesiogiai įtakoja ir Lietuvos finansinę aplinką, versdami siekti veiklos efektyvumo didinimo, diegti naujas finansines paslaugas ir plėtoti jau atsiradusias. Dabartiniu metu Lietuvoje vyrauja universalūs bankai, kurie orientuojasi į stambius verslo klientus, siaurina aptarnavimo tiinklą, palikdami provincijoje ir mažesniuose miestuose gyvenančius žmones be finansinių paslaugų. Vien per 2001 m. Hansą- LTB uždarė 200 skyrių ir klientų aptarnavimo punktų įvairiose Lietuvos vietovėse, tų regionų gyventojams gerokai apsukindamas sąlygas naudotis finansinėmis paslaugomis. Iškyla problema, kaip esant tokiai situacijai užtikrinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis.
Visame pasaulyje šalia komercinų bankų savo veiklą intensyviai plėtoja smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą. Jos pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą įmonių grupę, kurią juungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą – paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių.

Šio kursinio darbo tikslas – įvertinti, kokią vietą remiant sm

mulkų bei vidutinį verslą užima kredito unijos – kooperatiniai bankai, teikiantys paslaugas savo nariams; apžvelgti kredito unijų vystymosi problemas bei numatyti tolesnę kredito unijų sektoriaus raidą Lietuvoje.

Siekiant šių tikslų, darbe sprendžiami sekantys uždaviniai:
1 Ištirti ir apibūdinti kredito unijų skiriamuosius bruožus;
2. Išnagrinėti Lietuvos kredito unijų veiklą, apžvelgti bendrus augimo rodiklius;
3. Atlikti kredito unijų Lietuvoje SWOT analizę;
4. Suprojektuoti kredito unijų plėtrą augimo aspektu.

Pirmoje kursinio darbo dalyje pateikiamas kredito unijos apibūdinimas, nagrinėjami pagrindiniai šios finansinės institucijos skiriamieji bruožai. Šalia pagrindinių sąvokų apžvelgiama kredito unijos veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, jos ypatumai bei reguliavimo ribos. Nemažas dėmesys skiriamas kredito unijų konkurentinei pozicijai rinkoje: lyginamos kredito unijų ir jos konkurentų (bankų) teikiamos paslaugos.

Antroje darbo dalyje bandoma apžvelgti Lietuvos kredito unijų augimo rodiklius, panagrinėti unijų veiklą. Šiame skyriuje pateikiama kredito unijų skaičiaus irr kredito unijų skaičiaus pagal atskirą kriterijų bei kredito unijų narių skaičiaus ir narių skaičiaus, tenkančio vienai kredito unijai dinamika.

Sekančiame skyriuje atliekama SWOT analizė – įvertinamos Lietuvos kredito unijų grėsmės, pavojai, silpnybės bei stiprybės. Daromas apibendrinimas.

Ketvirta darbo dalis yra metodinio pobūdžio. Joje atliekamas Akademinės kredito unijos plėtros perspektyvų tyrimas panaudojus pirminį kiekybinį duomenų rinkimo metodą. Tiriamos kredito unijos prioritetinė kryptis – teikti paskolas studijoms bei visapusiškai tenkinti savo narių finansinius poreikius. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, ar studentai yra suinteresuoti unijos siūlomomis paslaugomis, su

užinoti jų nuomonę apie unijos bendras paskolų teikimo sąlygas. Tyrimo rezultatai pateikiami diagramų bei loginių išvadų forma.

Penkta šio darbo dalis skirta Lietuvos kredito unijų veiklos plėtros prognozavimui. Bandoma apžvelgti pagrindinius faktorius, įtakojančius kredito unijų plėtros galimybes. Nagrinėjant tolimesnį kredito unijų vystymąsi, daromos tam tikros prielaidos. Kredito unijų skaičiaus ir narių skaičiaus augimas prognozuojamas iki 2006 m. ir nuo 2006 iki 2015 m. Šie du etapai pasirinkti atsižvelgiant į eurointegracinius procesus.

Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados. Toliau pateikiamas literatūros sąrašas bei priedai.

1. KREDITO UNIJŲ SKIRIAMIEJI BRUOŽAI

Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1995 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms vystymo agentūroms. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra pateikia tokį šios finansinės institucijos apibrėžimą: kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, gr

rūdus, žemės ūkio padargus. Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti.
Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos. Paskola turi būti užtikrinta įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Kredito unija priima indėlius iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos centrinės kredito unijos ir kai kurių visuomeninių organizacijų. Palūkanos, kurias moka kredito unijos, svyruoja, tačiau yra 2 – 4 proc. didesnės nei komerciniuose bankuose.
Nariai į unijas vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų: darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje, profesinis bendrumas, priklausymas kokiam nors formaliam asmenų junginiui, gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.
Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją 50 steigiančių juridinių asmenų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.
Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 Lt, juridinio asmens – 1000 Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 Lt. [7]

Tokiu būdu kaip pagrindinius kredito unijų br

ruožus, galima būtų išskirti šiuos:
Ø Kredito unijų veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais: kredito unijos yra ne pelno siekiančios institucijos, jos neturi jokių išorinių akcininkų, nariai yra institucijos savininkai, kurie turi po vieną balsą.
Ø Politiką formuojantys valdymo organai yra renkami iš tų pačių narių tarpo, naujose bei mažose kredito unijose jiems nėra mokamas atlyginimas. Visuotiniuose metiniuose susirinkimuose nariai renka valdybą, paskolų komitetą ir stebėtojų tarybą.
Ø Narystė kredito unijose pasireiškia priklausymu tam tikrai grupei žmonių. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito unjos savininku. Priklausymas tai pačiai bendruomenei sumažina paskolų riziką, kaip ir galimybę, kad paskola nebus grąžinta. Istoriškai galimi du bendruomenių tipai: bendruomenė, kuri susiformuoja dirbant toje pačioje įmonėje ir bendruomenė, kurią sudaro tos pačios organizacijos nariai. Į jas žmonės susijungia pagal priklausymą tam tikrai visuomenės grupei – pvz. mokytojai, bažnyčios žmonės, smulkūs darbdaviai ir pan. Dėl šių priežasčių kredito unijos gali būti labai išsiplėtę tam tikroje teritorijoje arba labai koncentruotos [8].

1997 m. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Lietuvos kredito unijų centras – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas.

2002 m. lapkričio 28 d. pradėjo veiklą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ją įsteigė 28 kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LCKU – kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas.
LCKU vykdo šias funkcijas:
· palaiko kredito unijų likvidumą;
· priima indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;
· teikia paskolas, garantijas bei finansinę pagalbą kredito unijoms LCKU narėms;
· stebi ir tikrina kredito unijas LCKU nares, teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų;
· atlieka kitas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytas funkcijas.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 53 kredito unijos. 2002 m. buvo įsteigta 13 naujų kredito unijų – daugiausiai nuo kredito unijų steigimosi pradžios. Kredito unijų turto ir įsipareigojimų 2001-2002 metų dinamika pateikta prieduose ( 1 Predas).

Kredito unijos yra neatskiriama Lietuvos finansų sistemos dalis. Nors ir užimdamos labai nedidelę dalį Lietuvos bankinės rinkos, kredito unijos sparčiai augdamos plečia savo rinkos dalį. Kredito unijų veiklos Lietuvoje pamatai yra suformuoti kredito unijų veiklą reglamentuojančios teisinės bazės. 2000 m. papildžius ir praplėtus šios teisinės bazės reguliavimo ribas, atsivėrė naujos galimybės kredito unijų sektoriaus plėtrai.
Kredito unijų veiklą tiesiogiai įtakoja kredito unijų konkurentinė pozicija rinkoje. Nuo bankų mažmeninės bankininkystės strategijos tiesiogiai priklauso kredito unijų veiklos sąlygos, galimybė didinti rinkos dalį. Kredito unijų teisinė ir konkurentinė aplinka nagrinėjama sekančiame poskyryje.

1.1. Teisinės ir konkurentinės aplinkos apibūdinimas

Teisinė_aplinka
Kredito unijos Lietuvoje pradėjo steigtis 1995 metais priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą. Siekiant paskatinti kredito unijų judėjimo Lietuvoje plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą 2000 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas, Kredito unijų įstatymo, Indėlių draudimo įstatymo pataisos. Naujai priimto Centrinės kredito unijos įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje.
Lietuvos kredito unijų įstatyme (2000) nustatomos narystės kredito unijoje sąlygos, kredito unijos veiklos ypatumai – apibrėžtos galimybės pritraukti lėšas ir jas investuoti, nustatyta organizacinė kredito unijos struktūra, kredito unijų priežiūra, kredito unijos organizavimo ir likvidavimo teisiniai aspektai. Remiantis Indėlių draudimo įstatymu (2000), indėliai, laikomi kredito unijose yra draudžiami Valstybiniame indėlių draudimo fonde. Kredito unijas prižiūri Lietuvos bankas, joms taikomi minimalūs 30 proc. likvidumo ir 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvai.
Centrinės kredito unijos įstatymas (2000) reglamentuoja Centrinės kredito unijos steigimą ir veiklą. Įsteigta Centrinė kredito unija turi kredito įstaigos statusą, ji atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo, kliringo, perskolinimo, veiklos priežiūros ir kt. funkcijas.

Konkurentinė aplinka
2001 metais kredito unijų aktyvai sudarė 0,22% veikiančių bankų sistemos turto arba 83% daugiau nei 2000 metais. Kredito unijų indėliai sudarė 0,31 % (1 pav.) visos bankų sistemos indėlių arba 110% daugiau nei 2000 metais, kredito unijų paskolos sudarė 0,22 % ( 2 pav.) visos bankų sistemos arba 100 % daugiau nei 2000 metais. Pagrindiniais kredito unijų konkurentais laikomi tie bankai, kurių strateginėse kryptyse yra numatyta plėstis į mažmeninę bankininkystę. Toliau išskaidant, tiesioginiais konkurentais laikomi tie bankai, kurie turi savo filialus rajonų centruose, miesteliuose ar kaimuose. Tokiais bankais gali būti laikomi Nord LB bankas, Hansa-LTB, Vilniaus bankas, Snoro bankas. Išskirtinai paskolų rinkoje kredito unijų konkurentais gali būti laikomos lizingo bendrovės.
Kredito unijos užima santykinai labai nedidelę bendros paskolų ir indėlių rinkos dalį, atitinkamai 0,31 % ir O, 22 %. Taip yra dėl tos priežasties, kad kredito unijų veikla yra orientuota į fizinių asmenų aptarnavimą, kurių vykdomos bankinių paslaugų apimtys (apyvarta) yra nedidelės, lyginant su juridinių asmenų paslaugų apimtimis, apyvartomis. Todėl kredito unijų vaidmenį ir reikšmę reikėtų nagrinėti atskiruose rinkos segmentuose, susijusiuose su fizinių asmenų aptarnavimu, čia kredito unijų užimama rinkos dalis yra gerokai didesnė.

Kredito unijų ir konkurentų produktų palyginimas pateikiamas sekančiame poskyryje.

1.2. Kredito unijų ir konkurentų produktų palyginimas

Kredito unijos gali teikti paslaugas fiziniams asmenims ir smulkiems ir vidutiniams juridiniams asmenims – individualioms įmonės, žemės ūkio kooperatyvams, uždaroms akcinėms bendrovėms, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso kredito unijų nariams ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 49 darbuotojų per metus. Kiekvienas juridinis asmuo, norintis tapti kredito unijos nariu turi įsigyti 100 Lt pajų, o juridinis asmuo – 1000 Lt pajų (LR kredito unijų įstatymas, 2000). Iki 2001 m. pabaigos kredito unijų nariais buvo tik 40 juridinių asmenų, todėl paslaugų teikimas juridiniams asmenims nėra išvystytas. Šiuo metu juridiniai asmenys aktyviausiai naudojasi einamosiomis sąskaitomis. Paskolų teikimas juridiniams asmenims ribojamas kredito unijų įstatų, vieneriems metams atidedant juridiniam asmeniui galimybę skolintis, nuo jo tapimo kredito unijos nariu momento.

Kredito unijos teikia trumpalaikes paskolas vartojimo, verslo, apyvartinių lėšų trūkumo padengimo, studijų, žemės ūkio reikmėms. Tokiu būdu kredito unijos konkuruoja su komerciniais bankais trumpalaikių vartotojiškų, investicinių ir apyvartinių lėšų paskolų segmentuose. Nuo 2003 metų pradžios kredito unijos gali pasiūlyti ilgalaikių būsto paskolų, kurių rinka šiuo metu sparčiai auga ir diktuoja paskolų palūkanų normas.

Savo klientams kredito unijos siūlo įvairias taupymo paslaugas – trumpalaikius ir ilgalaikius terminuotus indėlius, tikslinio taupymo, kaupiamuosius indėlius, vaiko sąskaitas. Pritraukdamos indėlius kredito unijos konkuruoja palūkanų normomis, paprastai siūlydamos 0,5- 1,5 proc. aukštesnes (1 lentelė).

Kredito unijos siūlo nariams panašias į konkurentų bankines paslaugas – indėlių (sąskaitos, taupomieji ir terminuotieji indėliai) ir paskolų produktus. Kredito unijų indėlių produktai yra patrauklesni kainos atžvilgiu, nes siūlomos aukštesnės palūkanos (l -2 proc.) už lygiaverčius konkurentų produktus, dažniausiai neimami arba imami kelis kartus mažesni sąskaitų aptarnavimo mokesčiai. Paskolų produktų palūkanos bankuose yra žemesnės, tačiau dėl papildomų kaštų, atsirandančių paskolos išdavimo proceso metu, bendri bankų suteikiamų paskolų kaštai tampa lygūs arba didesni už kredito unijų paskolų kaštus (3 pav.)

Pagrindinė kredito unijų išduodamų paskolų paskirtis yra žemės ūkio darbų, buities daiktų įsigijimo, studijų finansavimas.
Siekdamos pritraukti daugiau indėlių paskolų poreikiui patenkinti, kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas. Šiuo metu palūkanų normos rinkoje krenta, tačiau kredito unijos nespėja reaguoti į rinkos pokyčius, t.y. mažinti palūkanų normų, dėl šios priežasties kartais pastebimas netgi 3 – 4 proc. palūkanų normų skirtumas tarp bankų siūlomų ir kredito unijų mokamų indėlių palūkanų. Kita priežastis, dėl ko kredito unijos nemažina palūkanų už indėlius yra negalėjimas užtikrinti pakankamos indėlių pasiūlos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, paskolų paklausa kredito unijose dažnai viršija indėlių pasiūlą, dėl šios priežasties kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti pakankamą lėšų kiekį paskolų poreikiui patenkinti.
Šiuo metu kredito unijos nariams negali pasiūlyti ir sparčiai plintančių mokėjimo kortelių dėl finansinių ir technologinių resursų trūkumo.
Kadangi Lietuvos dominuoja žemdirbiškos kredito unijos, daugelis kredito unijų nemato poreikio teikti internetinės bankininkystės paslaugas. Šiuo metu internetinės bankininkystės paslaugos būtų populiarios tik 2 kredito unijose – Akademinėje kredito unijoje ir Kauno technologijos universiteto kredito unijoje.

3. LIETUVOS KREDITO UNIJŲ SWOT ANALIZĖ

Kredito unijų SWOT analizę atlikau remdamasi kredito unijų judėjimo Lietuvoje veiklos analize ir įvertindama galimybes ir grėsmes Lietuvos kredito unijų judėjimui.
Grėsmės
1. Bankų konkurencijos grėsmė. Lietuvoje veikiantys bankai keičia strategiją, orientuodamiesi į mažmeninės bankininkystės sektorių, kuriame veikia kredito unijos, taip pat plečia elektroninės bankininkystės paslaugas, siūlo savo klientams naudotis mokėjimų kortelėmis. Šių paslaugų kredito unijos negali pasiūlyti savo nariams;.
2. Technologinė grėsmė. Augant kredito unijų narių poreikiams modernioms, šiuolaikiškoms paslaugoms (elektroninei bankininkystei, atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis), didėja naujų, pažangių technologijų poreikis. Kredito unijos tampa nepajėgios patenkinti kredito unijų narių poreikių dėl finansinių ir žmogiškųjų resursų stokos.
3. Spartaus vystymosi grėsmė. Kredito unijų tinklui sparčiai vystantis – augant narių skaičiui, indėliams ir paskolų portfeliui, atsiranda naujos kredito unijų veiklos rizikos. Kredito unijų judėjimas turi ypatingą dėmesį skirti palūkanų normų, valiutų rizikos valdymui, kaštų kontrolės mechanizmams. Nepakankamas dėmesys finansinės rizikos valdymui gali sąlygoti nuostolingą kredito unijų veiklą, vėliau tapti kredito unijų bankroto priežastimi.
4. Integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui.Lietuvos Respublikos derybinė pozicija integruojantis į Europos Sąjungą įsiliejimas į bendrą Europos Sąjungos rinką, muitų ir kainų politikos pokyčiai, subsidijų bei socialinė politika įtakos pokyčius bendroje ūkio struktūroje, atskirų ūkio šakų plėtotę ir nykimą. Tai turės poveikį bendroms atskirų verslo šakų pajamoms. Kredito unijų narių bendrų pajamų mažėjimas gali sąlygoti kredito unijų veiklos plėtros recesiją. Naujų direktyvų keliami reikalavimai finansų sektoriui, tiesiogiai įtakojantys kredito įstaigų veiklą gali tapti kliūtimi kredito unijų veiklai, gali pareikalauti papildomų finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių šių reikalavimų išpildymui.
5. Finansinės krizės kredito unijose grėsmė. Finansinės krizės kredito unijose grėsmė gali kilti dėl trečiųjų asmenų kenksmingos veiklos, susijusios su paskolų grąžinimu ir disponavimu didelių sumų indėliais.
6. Alternatyvaus kredito unijų tinklo formavimasis. Besikuriančios naujos kredito unijos,veikdamos kartu su kitomis kredito unijomis, ne Lietuvos centrinės kredito unijos narėmis gali pradėti formuoti alternatyvų kredito unijų tinklą. Yra grėsmė, kad sistemai nepriklausančios kredito unijos nesugebės valdyti iškylančių rizikų, kas gali sąlygoti šių kredito unijų bankrotus. Kredito unijų bankrotai gali neigiamai įtakoti pasitikėjimą visu kredito unijų judėjimu Lietuvoje.
7. Ribotos laisvą lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės. Kredito unijų lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės yra ribojamos egzistuojančios įstatyminės bazės. Ribotos lėšų investavimo ir pritraukimo galimybės sąlygoja kreditinių išteklių trūkumą ar perteklių, pajamų praradimą, iškyla lėšų ir investavimo šaltinių diversifikacijos rizika.
8. Vartotojų poreikių kitimas. Nepakankamas dėmesys kredito unijų narių poreikių pokyčių analizei ir prognozėms gali sąlygoti kredito unijų konkurencingumo mažėjimą, nepakankamą pasiruošimą pasikeitusių vartotojų poreikių tenkinimui. Narių poreikių kitimo analizės stoka ir nepakankamas dėmesys narių poreikiams gali sąlygoti viso kredito unijų judėjimo plėtros stagnaciją.
Galimybės
Kredito unijų plėtros galimybės susijusios su naujos centrinės kooperatinės kredito institucijos atsiradimu, taip pat su pokyčiais mažmeninės bankininkystės rinkoje, bankams paliekant kai kuriuos rinkos segmentus.
9. Naujų finansinių veiklų verslų įdiegimas ir plėtojimas. Galimybės kredito unijų judėjime įdiegti ir plėtoti naujas finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo kortelės, mokėjimų pavedimai, konsultacinės paslaugos, kredito unijų narių komunalinių mokesčių aptarnavimas, būsto ir ilgalaikis kreditavimas. Antrinių įmonių, kurios vykdytų draudimo, investicinę, brokeriavimo, nekilnojamojo turto aptarnavimo veiklą steigimas įgalintų kredito unijas pasiūlyti nariams platesnį spektrą paslaugų;
10. Plėtra naujuose segmentuose. Kredito unijų plėtra galėtų būti orientuojama į naujus rinkos segmentus. Kredito unijos galėtų plėstis miestuose, atskirose parapijose, tenkinti smulkaus ir vidutinio verslo poreikius. Tai leistų padidinti kredito unijų narių skaičių, valdomą turtą, užimti didesnę rinkos dalį. Kredito unijoms tai pat atsiveria naujos galimybės dalyvauti tarpbankinėje rinkoje, užimti dalį mokėjimo kortelių rinkos.
11. Kredito unijų plėtra komercinių bankų paliktuose segmentuose. Po Lietuvos Taupomojo banko, Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo pasikeitusi šių bankų mažmeninės bankininkystės strategija, skyrių skaičiaus mažinimas, sudaro naujas galimybes kredito unijoms užimti bankų paliekamus rinkos segmentus.

12. Įvaizdžio išskirtinumas. Kredito unijos yra valdomos vien tik lietuviško kapitalo. Kredito unijų judėjimas galėtų būti pristatomas kaip lietuviškas, nacionalinis judėjimas. Bendruomeninių kooperatinių kredito įstaigų įvaizdis suteikia naujas galimybes bendradarbiauti su vietos savivaldybėmis, seniūnijomis, valdžios institucijomis vykdant bendras programas.
13. Informacinių sistemų vystymas. Informacijos sistemų plėtra ir vystymas užtikrina savalaikį informacijos gavimą, veiklos ir nukrypimų kontrolę, sudaro galimybes vykdyti krizinių situacijų prevenciją. Tam reikalinga suformuoti neatsiskaičiusių skolininkų duomenų bazę, centralizuotai kurti ir pateikti vidinę dokumentaciją, skirti pakankamai išteklių informacinių technologijų centralizuotam vystymui.
14. Finansinių išteklių pritraukimas. Dalyvavimas įvairiose valstybinėse, Europos Sąjungos kreditavimo ir verslo rėmimo programose, užsienio investicinių fondų lėšų, nacionalinių ir tarptautinių kredito įstaigų kredito linijų pritraukimas, užtikrintų kredito unijų aprūpinimą finansiniais ištekliais. Tuo būdu būtų patenkinta kredito unijų narių paklausa finansinėms lėšoms.
15. Žmogiškųjų išteklių vystymas ir skatinimas. Žmogiškųjų išteklių pritraukimo ir vystymo politika, specialios tobulinimo programos įgalintų kelti kredito unijų judėjimo personalo ir išrinktųjų į valdymo organus kvalifikaciją. Optimalus žmogiškųjų išteklių parengimas, išnaudojimas (pvz. rajonų lyderių įtraukimas į kredito unijų veiklos populiarinimą) ir jų skatinimas padėtų plėsti kredito unijų veiklą rajonuose.
16. Rinkodaros projektų vystymas. Centralizuoti rinkodaros projektai ir kampanijos sustiprintų kredito unijų rinkodaros veiklą. Rinkodaros veikla turėtų būti orientuota į įvaizdžio formavimą, kredito unijų paslaugų pristatymus ir naujų paslaugų, kaip kredito unijos narystės kortelė, centralizuotos sutartys dėl nuolaidų kredito unijų nariams, projektavimą ir įdiegimą. Naujų kredito unijų produktų platinimo ir pristatymo kanalų per masines informavimo priemones (dienraščius, televizijos kanalus, radijo stotis), internetą, įdiegimas dalyvavimas labdaros, rėmimo projektuose padidintų kredito unijų produktų pardavimų apimtis, sustiprintų kredito unijų įvaizdį;
17. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimas. Vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimui skiriamas nepakankamas dėmesys, trūksta vėluojančių ir nurašytų paskolų administravimo priemonių ir metodų. Naujos centralizuotos paskolų išieškojimo sistemos sukūrimas, bendradarbiavimo plėtojimas su skolų išieškojimo įmonėmis įgalintų kredito unijas efektyviau išieškoti blogas paskolas, minimizuoti blogų paskolų nurašymo nusotolius.
18. Atstovavimas kredito unijų judėjimui. Kredito unijų sektorius turėtų būti atstovaujamas Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos banke, kitose valstybinėse įstaigose, siekiant užtikrinti konstruktyvų dialogą ir interesų derinimą tarp valstybinių institucijų ir kredito unijų atstovų, įtakojant kredito unijų veiklai palankių įstatymų priėmimą, kliūčių kredito unijų veiklos sąlygoms pašalinimą, lygiaverčių konkurencinių sąlygų visoms kredito įstaigoms užtikrinimą.
Silpnybės
19. Nepakankama rinkodara. Bendros kredito unijų judėjimo rinkodaros strategijos nebuvimas, nediversifikuota rinkodara neužtikrina pilnos ir efektyvios kredito unijų veiklos reklamos. Finansinių išteklių stoka riboja didesnių rinkodaros projektų įgyvendinimo galimybes, įvairesnių rėmimo priemonių pasirinkimą. Tai sąlygoja žinių apie kredito unijas stygių visuomenėje, nepalankų požiūrį į kredito unijas, neužtikrina kredito unijų plėtros.
20. Kredito unijų paslaugų trūkumas ir aukšta kaina. Kredito unijos teikia taupymo ir paskolų produktus, kurių įvairovė tik iš dalies patenkina kredito unijų narių poreikius. Esant ribotam spektrui paslaugų, trūksta priemonių paskatinti narių aktyvumą, nariai yra priversti savo poreikius tenkinti, naudodamiesi kitų kredito įstaigų paslaugomis. Žemesnės paslaugų kainos kredito unijos negali pasiūlyti dėl nedidelių veiklos apimčių, nesant masto ekonomijos, tai sąlygoja kredito unijų konkurencingumo sumažėjimą.
21. Finansinių išteklių stoka. Kredito unijų judėjime kreditinių išteklių paklausa nuolatos viršija jų pasiūlą. Finansinių išteklių stoka riboja kredito unijų galimybes suteikti paskolas kredito unijų nariams, užtikrinti narių poreikių tenkinimą.
22. Informacijos apie kredito unijų veiklą stoka. Kredito unijos savo veikloje susiduria su visuomenės pasyvumu, kooperatinių principų nesuvokimu, bendruomenių vystymo poreikio nebuvimu. Šie procesai gali būti įtakojami skleidžiant informaciją apie kredito unijų veiklą, kooperatinius principus, atliekant švietėjišką veiklą. Visuomenės ir bendruomenių šveitimą sudarytų sąlygas bendruomenių ir visuomenės sąmoningumo ir supratimo lygio kilimui, tuo sužadintų poreikį kooperuotis, naudotis finansinėmis paslaugomis.
23.Informacinių technologijų netobulumas – Kredito unijų informacinės technologijos neleidžia patenkinti visų reikalavimų, keliamų šiuolaikiniam informacinių technologijų lygiui. Kredito unijos stokoja programinės įrangos modulių, skirtų kreditavimo rizikai valdyti, pinigų srautų analizei ir kt
24.Rizikos valdymo sistemos silpnumas – kredito unijose nepakankamas dėmesys skiriamas rizikos valdymo sistemoms. Ne visos kredito unijos naudojasi įdiegtomis valdymo informacine ir reitingavimo sistemomis. Atskiras dėmesys turi būti skiriamas naujai atsirandančių kredito unijų finansinių rizikų, susijusių su sparčia kredito unijų plėtra, didėjančiu paskolų ir kitų investicijų portfeliu, analizei. Reikiamas dėmesys turi būti skiriamas finansų planavimui, išskiriant finansinės rizikos valdymo perspektyvines gaires.
25.Kooperacijos ir pelno siekimo balanso išlaikymas. Kredito unijos yra ne pelno siekiančios kooperatinės finansinės institucijos. Kredito unijų nariams nauda turi būti lygiaverčiai paskirstoma reguliuojant teikiamų paslaugų kainas, taikant lanksčią aptarnavimo mokesčių sistemą. Nepaisant naudos, teikiamos nariams, tam tikro pelno lygio turi būti siekiama, tam kad užtikrinti veiklos stabilumą ir tęstinumą, formuoti rezervus, ruošiantis galimoms krizinėms situacijoms, kuomet kredito unija gali patirti didelius nuostolius. Tuo būdu svarbu veikloje išlaikyti kooperatinius principus, tuo pačiu užtikrinant tinkamą veiklos stabilumą.
26. Ribotos kapitalo pritraukimo galimybės. Kredito unijos nuosavą kapitalą gali pritraukti tik iš savo narių. Sumažinus minimalų pajų, kredito unijos susiduria su kapitalo pakankamumo problema. Narių augimas neužtikrina kredito unijos veiklos apimčių (aktyvų augimo). Siekdamos nepažeisti nustatyto 13 proc. kapitalo pakankamumo rodiklio, kredito unijos privalo riboti paskolų išdavimą, tokiu būdu palaikomas per didelis kredito unijų likvidumas, kredito unijos neuždirba palūkanų pajamų.
Stiprybės
27.Kredito unijų judėjimo centralizacija ir standartizacija. Lietuvos kredito unijos yra susivieniję į stiprų centrą – Asociaciją Lietuvos kredito unijos. Kredito unijų apskaita, vidiniai dokumentai, valdymo ir kontrolės procedūros yra standartizuotos, kaupiama ir analizuojama kredito unijų statistinė informacija. Asociacija Lietuvos kredito unijos konsultuoja veikiančias kredito unijas ir naujas iniciatyvines grupes. Kredito unijose vykdoma centralizuota apmokymų ir rinkodaros veikla. Šios sistemos ir procedūros užtikrina disponavimą savalaike informacija apie kredito unijų judėjimą, sudaro galimybes analizuoti kredito unijų veiklą, laiku pastebėti ir nustatyti problemines sritis, imtis priemonių trūkumų šalinimui, kartu įgalina kredito unijas siekti masto ekonomijos, deleguojant dalį užduočių centrinei kredito unijų palaikymo institucijai.
28.Kredito unijų judėjimo kooperacija. Kooperatiniai veiklos principai sudaro sąlygas demokratiškam valdymui, narių interesų atstovavimui ir poreikių tenkinimui. Judėjime įgyvendinami pagrindiniai kooperatiniai principai – demokratinis valdymas, savanoriškumas, laisvanoriška narystė, kooperacija, paslaugų teikimas išskirtinai nariams, narių švietimas, finansinio stabilumo užtikrinimas.
29.Įvaizdžio formavimas ir panaudojimas. Kredito unijos Lietuvoje žinomos ir populiarios kaip kooperatinės, bendruomeninės kredito įstaigos, aktyviai atstovaujančios savo narius ir tenkinančios jų finansinius poreikius. Bendras kredito unijų judėjimo įvaizdis formuojamas valstybiniu, regioniniu ir bendruomeniniu mastu.
30.Užimta rinkos dalis, apibrėžtas segmentas – kredito unijos aptarnauja mažesnių miestų žmones, daugiausia besiverčiančius žemės ūkiu. Kredito unijos gerai žinomos žemdirbių ir ūkininkų tarpe, turi pasitikėjimą ir gerą įvaizdį. Kredito unijos teikia greitai išduodamas paskolas žemdirbiams apyvartinėms lėšoms, trąšoms, sėkloms, žemės ūkio technikai pirkti, per kredito unijose esančias einamąsias sąskaitas žemdirbiai vykdo piniginius atsiskaitymus tiekėjams, gauna mokėjimo pavedimus, nemokėdami jokių arba mokėdami mažesnius aptarnavimo mokesčius. Šie, aukščiau išvardinti, veiksniai įtakoja kredito unijų plėtrą, aptarnaujant žemdirbius, rajonuose gyvenančius žmones, kredito unijų steigimo iniciatyvą perima vis daugiau rajonuose ir mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių.
31. Finansinis stabilumas. Nuo pirmosios kredito unijos Lietuvoje įsikūrimo, kredito unijų veikla pasižymėjo finansiniu stabilumu ir žemu rizikos lygiu. Kredito unijų veikla prižiūrima Lietuvos Banko, kuris kredito unijai pažeidus nustatytus reikalavimus, suspenduoja kredito unijos veiklos licenciją. 2002 m. kovo l d. Lietuvoje veikė 38 kredito unijos, iki to laiko nei viena kredito unija nebankrutavo, dvi kredito unijos likvidavosi, jų veiklai neatitikus ir nepatenkinus narių poreikių. Kredito unijos naudojasi likvidumo palaikymo programa, kurią vykdo Asociacija Lietuvos kredito unijos. Kredito unijų statistiniai duomenys renkami bendroje informacinėje sistemoje kas mėnesį, kas ketvirtį kredito unijos finansines ataskaitas pateikia Lietuvos banko kredito įstaigą priežiūros departamentui.
32.Išorinių finansinių išteklių pritraukimas. Vykdomos kreditavimo programos padeda vystyti smulkaus ir vidutinio verslo rėmimą per kredito unijas, pritraukti didesnį skaičių naujų narių į kredito unijas, spręsti ilgalaikių lėšų trūkumo problemas.
33.Efektyvus finansų valdymas – kredito unijos, turėdamos santykinai nedidelę bendrą turto apimtį, sugeba savarankiškai finansuoti veiklos operacijų vykdymą.
34.Požiūris į klientus. Kredito unijos klientų aptarnavimą grindžia artimu ir šiltu bendravimu. Mandagus ir malonus klientų aptarnavimas, išsamus ir operatyvus informacijos pateikimas, narių interesų atstovavimas didina kredito unijų narių pasitenkinimą kredito unijų teikiamomis paslaugomis. Tuo pačiu tai padeda išlaikyti artimus kontaktus su kredito unijos nariais, užtikrinti disponavimą patikima ir savalaike informacija apie kredito unijos narių ūkinę veiklą, kas įtakoja kreditavimo rizikos mažėjimą.

Kredito unijų SWOT analizė parodė, kad pagrindinės grėsmės kredito unijų sektoriui yra bankų konkurencija, technologijų vystymasis, spartus augimas ir integracijos į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos ūkiui ir finansų sektoriui. Kaip pagrindinės silpnybės galėtų būti išskiriama nepakankama kredito unijų rinkodara, kredito unijų paslaugų trūkumas, finansinių išteklių stoka. Pagrindinės kredito unijų stiprybės yra kredito unijų judėjimo centralizacija ir standartizacija, kooperacija ir įvaizdžio panaudojimas, užimta rinkos dalis, apibrėžtas segmentas ir jų finansinis stabilumas.

. AKU PLĖTROS PERSPEKTYVŲ TYRIMAS
4.1. Tyrimo tikslas, objektas, metodika
AKU- Akademinė kredito unija, kurios prioritetinė kryptis teikti paskolas studijoms bei visapusiškai tenkinti savo narių finansinius poreikius. Atliekamo tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar studentai yra suinteresuoti unijos siūlomomis paslaugomis, sužinoti jų nuomonę apie unijos bendras paskolų teikimo sąlygas. Atsakymai į šiuos klausimus galėtų sudaryti prielaidas sprendžiant AKU plėtros perspektyvų alternatyvas. Anketos pavyzdys pateiktas prieduose ( 2 Priedas).

1995 m. Kilo idėja įkurti kredito uniją Vytauto Didžiojo universitete, o jau 1996 balandžio 30 d. LR Valstybiniame patentų biure buvo įregistruotas Akademinės kredito unijos vardas.
1996 m. birželio 22 d. Įvyko Akademinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo pirmieji 54 unijos nariai; tarp jų buvo ir 14 dėstytojų, turinčių didelę patirtį ekonomikos ir finansų sferoje. Susirinkimas vienbalsiai nutarė įsteigti Akademinę kredito uniją. Pirmojo paskolų komiteto nariais vienbalsiai buvo išrinkti K. Levišauskaitė, G. Vyšniauskis ir K. Lapienis. Lietuvos bankui buvo pateikti dokumentai licencijai gauti. 1997 balandžio 17 d. Lietuvos Bankas įregistravo Akademinę kredito uniją ir suteikė licenciją veiklai.
2001 11 20 Akademinė kredito unija pradeda akciją “Keliauk į Ameriką už 91 $”. Studentas, pasirinkęs bet kurią darbo programas užsienyje organizuojančią firmą, palankiomis sąlygomis gali gauti reikiamo dydžio paskolą, kurią padengti galės grįžęs iš užsienio.
2001 11 20 Akademinės kredito unijos turtas 2001 m. lapkričio mėn. 20 d. viršijo 1 mln. Lt. AKU tapo penktąja kredito unija, kurios turtas perkopė 1 mln. Lt.
2003 07 01 Akademinės kredito unijos turtas siekė 3 mln. Lt ir ji buvo septintoji unija, kurios turtas perkopė 3 mln. Lt.
Akademinės kredito unijos vizija
AKU yra akivaizdus akademinės, švietimo darbuotojų ir alumni (studentų ekonomistų sąjunga) bendruomenės finansinio aptarnavimo lyderis stabiliai veikiančioje kredito unijų sistemoje. AKU aktyviai dalyvauja globalioje, greitai kintančioje finansų rinkoje. AKU yra arti narių – integruodama bendruomenę ji yra kiekvieno nario namuose, kompiuteryje, mobiliajame telefone. AKU, teikdama visapusiškas finansines paslaugas yra patenkinusi daugybės savo narių finansinius poreikius. AKU personalas itin kvalifikuotas, myli savo darbą, uniją ir unijos narius. Jame dera dvi kartos – vyresniųjų patyrimas ir jaunųjų energija. AKU savo veiklą grindžia bendruomeniškumo, tarpusavio pasitikėjimo, novatoriškumo, atvirumo ir skaidrumo vertybėmis.

Akademinės kredito unijos misija
Vystyti akademinę, alumni ir švietimo darbuotojų bendruomenę, tarnauti jai teikiant platų spektrą finansinių paslaugų ir vadovautis šiomis vertybėmis:
Ø Bedruomeniškumas;
Ø Tarpusavio pasitikėjimas;
Ø Novatoriškumas;
Ø Atvirumas;
Ø Skaidrumas.

Informacijai gauti pasirinkau pirminį kiekybinį duomenų rinkimo metodą. Šį metodą pasirinkau dėl keletos priežasčių:
1. Tai yra efektyvus būdas informacijai surinkti,
2. Duomenys yra gana patikimi, kadangi su respondentais buvo bendraujama tiesiogiai,
3. Tyrimo kaštai nėra dideli,
4. Ir kitos priežastys.

4.2. Tyrimo imtis

Tyrimo imtį sudaro Vilniaus universtireto Ekonomikos fakulteto studentai, į kuriuos yra orientuojamas unijos paskolų išdavimas. Į anketą įtraukti klausimai, apibūdinantys respodentų socialines bei demografines charakteristikas (anketos pavyzdys pateiktas prieduose). Tai gana svarbios veiksnių grupės, kadangi spėjama, kad būtent jos apsprendžia studentų susidomėjimą paskolomis.
Tyrimo imtį sudarė 49 respodentų, todėl manoma, kad imtis pakankamai reprezentatyvi.
Demografinė sudėtis yra tokia:
· 17 vyrų
· 43 moterys
Atliekant tyrimą, buvo daroma prielaida, kad būtent socialinė respondentų padėtis įtakoja nuomonę dėl paskolų susidomėjimo bei jų išdavimo sąlygų. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad šeimų, kurių pajamos didesnės, narių skaičius taipogi didesnis (pvz. šeimos, kurių narių skaičius didesnis negu 3 žmones, sudaro net 61 % respondentų grupės, gaunančios pajamas, didesnes nei 2000 Lt). Todėl vengiant multikolinearumo tarp šių minėtų rodiklių, respondentų grupavimo kriterijumi pasirinktos pajamos. Pagal šį požymį išskiriamos 5 grupės:
1. Pajamos iki 500 Lt;
2. pajamos nuo 501 iki 1000 Lt;
3. pajamos nuo 101 iki 1500 Lt;
4. pajamos nuo 1501 iki 2000 Lt;
5. pajamos nuo 2000 Lt ir daugiau.

Toliau duomenys apdorojami pagal šias grupes.

4.3. Tyrimo rezultatai

82% apklaustųjų esą girdėję apie įsteigtą Akademinę kredito uniją. Tačiau nors informatumas yra pakankmai aukštas, nei vienas iš respondentų nėra pasinaudojęs kredito unijos siūlomomis paslaugomis.

Pajamos iki 500 Lt. :
Į šią grupę pateko mažiausias respondentų skaičius (4 žmonės). Visi jie priskyrė save prie vieno asmens namų ūkio tipo.
2 respondentai pažymėjo, kad jiems svarbios yra tikslinės paskolos kelionėms ( vykstant dirbti į užsienį pagal įvairias programas), o 3 iš keturių – poreikį kitiems tikslams.

Leave a Comment